Regionų apygardos administracinio teismo sprendimas

Regionų administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Laimutės Jokubauskaitės, Eglės Kiaurakytės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja) ir Astos Urbonienės, teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo F. Z. skundą atsakovui Migracijos departamentui prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos dėl sprendimo panaikinimo.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

Atkreipiamas dėmesys, kad Įstatymas nenumato, kad prieš priimdamas sprendimą panaikinti leidimą laikinai gyventi pareigos Migracijos departamentas turi kreiptis į užsienietį, kad jis pateiktų paaiškinimus. Net ir tuo atveju, jei būtų nustatytos papildomos su pareiškėju susijusios aplinkybės, jos negalėtų daryti įtakos Sprendimo priėmimui, nes esmine aplinkybe Sprendimo priėmimui yra su pareiškėju sudarytos darbo sutarties nutraukimas, todėl pareiškėjo paaiškinimai neturi jokios įtakos.

Atsakovo vertinimu, Sprendime neapsiribota nuorodomis į teisės aktų nuostatas, faktinės aplinkybės aptartos pakankamai aiškiai, nustatytos ne pavienės aplinkybės, o juridinių faktų visetas, jos susietos su taikomomis teisės normomis, todėl Sprendimas atitinka Įstatymo, VAĮ, kitų teisės aktų ir teismų praktikos suformuluotus reikalavimus, t. y. priimtas nešališkai ir objektyviai, pagrįstas objektyviais duomenimis (faktais) ir teisės aktų normomis, motyvų išdėstymas yra adekvatus, aiškus ir pakankamas.

Motyvuojamoji dalis

Teisėjų kolegija konstatuoja:

Byloje ginčas kilo dėl Migracijos departamento 2025 m. gegužės 6 d. sprendimo Nr. (duomenys neskelbtini), kuriuo buvo panaikintas pareiškėjui išduotas leidimas laikinai gyventi Nr. (duomenys neskelbtini), galiojantis iki 2026 m. spalio 21 d., teisėtumo ir pagrįstumo.

Nustatyta, kad 2024 m. rugpjūčio 10 d. pareiškėjas kreipėsi į Migracijos departamentą su prašymu pakeisti leidimą laikinai gyventi tuo pagrindu, jog UAB „Ausonta“ ketina dirbti apdailos montuotoju.

UAB „Ausonta“ Migracijos departamentui pateikė tarpininkavimo raštą Nr. (duomenys neskelbtini), kuriame nurodė, kad įsipareigoja įdarbinti pareiškėją ir jam mokėti 1000 Eur per mėnesį darbo užmokestį.

Pareiškėjui buvo išduotas leidimas laikinai gyventi Nr. (duomenys neskelbtini), galiojantis iki 2026 m. spalio 21 d. Įstatymo 40 straipsnio 1 dalies 4 punkto ir 44 straipsnio 1 dalies 2 punkto nustatytu darbo UAB „Ausonta“ pagrindu.

Valstybinio socialinio draudimo fondo (toliau – ir VSDFV) duomenimis nustatyta, kad pareiškėjas UAB „Ausonta“ įsidarbino 2022 m. lapkričio 4 d., o 2025 m. sausio 1 d. darbo santykiai nutrauko, kad Sprendimo priėmimo metu pareiškėjas jokiose kitose Lietuvos Respublikos įmonėse nedirbo, o nuo 2025 m. vasario 26 d. vykdo individualią veiklą.

Paaiškėjus aplinkybei, kad darbo sutartis su pareiškėju yra nutraukta, Sprendimu pareiškėjui išduotas leidimas laikinai gyventi Nr. (duomenys neskelbtini) buvo panaikintas, vadovaujantis Įstatymo 50 straipsnio 1 dalies 6 punkto pagrindu.

Nesutikdamas su Sprendimu, pareiškėjas kreipėsi į teismą.

Užsieniečių teisinę padėtį Lietuvos Respublikoje reguliuoja Įstatymas, nustatantis užsieniečių atvykimo ir išvykimo, buvimo ir gyvenimo, prieglobsčio ir laikinosios apsaugos Lietuvos Respublikoje suteikimo, integracijos ir sprendimų dėl užsieniečių teisinės padėties apskundimo tvarką ir kitus užsieniečių teisinės padėties Lietuvos Respublikoje klausimus.

Įstatymo 50 straipsnis nustato leidimo laikinai gyventi panaikinimo pagrindus. Pagal Įstatymo 50 straipsnio 1 dalies 6 punktą, leidimas laikinai gyventi užsieniečiui panaikinamas, jeigu nutraukiama darbo sutartis su užsieniečiu (išskyrus šios dalies 18 ir 21 punktuose nurodytus atvejus, kai užsienietis, kuriam leidimas laikinai gyventi buvo išduotas pagal šio įstatymo 40 straipsnio 1 dalies 41 ar 16 punktą, turi bedarbio statusą ne ilgiau negu 6 mėnesius iš eilės) arba nustatoma, kad su užsieniečiu darbo sutartis nesudaryta, arba užsienietis, kuriam leidimas laikinai gyventi išduotas pagal šio įstatymo 44 straipsnio 1 dalies 2 punktą, pakeitė darbdavį ar darbo funkciją nesilaikydamas šio įstatymo 44 straipsnio 6 dalyje nustatytų reikalavimų.

Pažymėtina tai, kad teikdamas prašymą Migracijos departamentui, asmuo privalo nurodyti teisingą informaciją ir atitikti kitus keliamus reikalavimus teisėtam gyvenimui Lietuvos Respublikoje tiek prašymo pateikimo metu, tiek visą teisėto pagrindo galiojimo laikotarpį, o pasikeitus leidimo išdavimo metu egzistavusioms aplinkybėms – privalo informuoti Migracijos departamentą.

Pagal Leidimų laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje užsieniečiams išdavimo tvarkos aprašą, patvirtintą Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministro 2005 m. spalio 12 d. įsakymu Nr. 1V-329 (toliau – ir Aprašas), paaiškėjus bent vienam iš Įstatymo 50 straipsnio 1 dalies 1-13 ar 15-21 punktuose arba 106 straipsnyje nustatytų leidimo laikinai gyventi panaikinimo pagrindų ir esant tai patvirtinančių duomenų ir (ar) dokumentų, Migracijos departamentas išnagrinėja dokumentus dėl leidimo laikinai gyventi panaikinimo, įvertina nustatytus faktus ir ne vėliau kaip per 14 kalendorinių dienų nuo vieno iš Įstatyme 50 straipsnio 1 dalies 1-13 ar 15-21 punktuose arba 106 straipsnyje nustatytų leidimo laikinai gyventi panaikinimo pagrindų paaiškėjimo Migracijos departamente dienos priima nustatytomis faktinėmis aplinkybėmis ir Lietuvos Respublikos teisės aktų normomis pagrįstą sprendimą panaikinti leidimą laikinai gyventi arba sprendimą nepanaikinti leidimo laikinai gyventi (aktualios ginčui redakcijos Aprašo 130 punktas).

Kaip matyti iš aukščiau nurodyto teisinio reguliavimo, pareiškėjas turėjo laikytis Įstatyme įtvirtintų imperatyvių nuostatų, t. y. atitikti Įstatymo 40 straipsnio 1 dalies 4 punkte, 44 straipsnio 1 dalies 2 punkte numatytas sąlygas, pagal kurias jam buvo išduotas leidimas laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje Nr. (duomenys neskelbtini), – pagal Įstatymo 44 straipsnio nuostatas dirbti Lietuvos Respublikoje ne tik prašymo pateikimo, bet ir viso leidimo laikinai gyventi galiojimo metu, t. y. iki 2026 m. spalio 21 d.

Nėra ginčo dėl to, jog Sprendimo priėmimo metu darbo sutartis, sudaryta tarp pareiškėjo ir UAB „Ausonta“, buvo nutraukta, todėl pareiškėjas nebeatitiko Įstatyme įtvirtintų imperatyvių nuostatų, kurių pagrindu jam buvo išduotas leidimas laikinai gyventi. Paaiškėjus tokiai aplinkybei, atsirado pagrindas pareiškėjui išduoto leidimo laikinai gyventi panaikinimui. Sprendimo teisėtumo ir pagrįstumo nepaneigia pareiškėjo nurodyta aplinkybė, jog darbo sutartis su pareiškėju buvo nutraukta, nesant pareiškėjo kaltės.

Pažymėtina tai, kad 2024 m. rugpjūčio 10 d. prašyme Migracijos departamentui pareiškėjas patvirtino, kad apie pasikeitimus, reikšmingus priimant sprendimą dėl prašymo, privalo informuoti Migracijos departamentą, tačiau to nepadarė ir iki Sprendimo priėmimo apie pasikeitusią situaciją Migracijos departamentui nepranešė, dėl naujo leidimo laikinai gyventi išdavimo į Migracijos departamentą kreipėsi, praėjus 5 mėnesiams nuo Sprendimo priėmimo.

Pareiškėjas turi prisiimti kilusias neigiamas teisines pasekmes, kadangi pareiškėjas negali turėti teisėtų lūkesčių dėl jam palankaus administracinio sprendimo priėmimo, kai nėra patikimų duomenų, patvirtinančių, kad yra įvykdyti visi Įstatyme numatyti keliami reikalavimai laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje.

Pareiškėjas skundu taip pat teigia, jog Sprendimas nepagrįstas ir neteisėtas tuo pagrindu, kadangi nebuvo sudaryta galimybė pateikti paaiškinimus, tačiau galiojantys teisės aktai neįtvirtina Migracijos departamento, nagrinėjančio užsieniečio bylą, besąlyginės pareigos kreiptis į užsienietį dėl papildomų paaiškinimų (žr., pvz., LVAT 2016 m. liepos 29 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-3992-858/2016; 2018 m. birželio 19 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-4090-556/2018; 2022 m. vasario 2 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-899-756/2022; 2023 m. kovo 1 d. nutartį, administracinėje byloje Nr. eA-1304-442/2023; 2024 m. kovo 20 d. nutartį, administracinėje byloje Nr. eA-1263-525/2024).

Nors pareiškėjas teigia, kad neturėjo galimybės pateikti paaiškinimus, tačiau skunde teismui nenurodė jokių naujų aplinkybių, kurios nebuvo įvertintos Sprendimo priėmimo metu.

Sprendimo teisėtumas ir pagrįstumas yra vertinamas pagal Sprendimo priėmimo metu turėtus dokumentus ir informaciją.

Migracijos departamentas rėmėsi iš oficialaus šaltiniu – VSDFV, kuris laikytinas patikimu, kuris sudarė galimybę identifikuoti pareiškėjo situaciją lemiančias aplinkybes. Kadangi buvo nustatytas Įstatymo 50 straipsnio 1 dalies 6 punkte numatytas leidimo laikinai gyventi panaikinimo pagrindas, Sprendimas priimtas pagrįstai.

Sprendimas yra pagrįstas, nes atitinka VAĮ įtvirtintus individualiam administraciniam aktui keliamus motyvuotumo reikalavimus, todėl jo panaikinimui teisinio pagrindo nėra. Įvertinus tai, kas konstatuota, skundas laikytinas nepagrįstu, todėl netenkintinas.

Kadangi skundas netenkintas, pareiškėjas neįgijo teisės gauti iš kitos proceso šalies savo išlaidų atlyginimą, todėl prašymas jam iš atsakovo priteisi bylinėjimosi išlaidas netenkintinas (Administracinių bylų teisenos įstatymo 40 straipsnis).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 84-87 straipsniais, 88 straipsnio 1 punktu ir Lietuvos Respublikos įstatymo „Dėl užsieniečių teisinės padėties“ 140 straipsnio 1–4 dalimis, teisėjų kolegija,

nusprendžia:

Pareiškėjo F. Z. skundą atmesti kaip nepagrįstą.

Pareiškėjo F. Z. prašymo priteisti bylinėjimosi išlaidas netenkinti.

Sprendimas per keturiolika dienų nuo jo paskelbimo apeliacine tvarka gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, apeliacinį skundą paduodant per Regionų administracinį teismą.