- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2023-06-15
- Bylos Nr.
- e2S-1331-864/2023
- Teisminio proceso Nr.
- 2-68-3-05213-2023-7
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Ramunė Mikonienė
- Ieškovas
- uždarosios akcinės bendrovės „JCDecaux Lietuva“
- Atsakovas
- Vilniaus miesto savivaldybės administracijai
- Kategorijos
- 3.1.18.2.10Išieškojimo vykdymo procese sustabdymas
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „JCDecaux Lietuva“ atskirąjį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2023 m. balandžio 17 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e2-9650-1044/2023 pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „JCDecaux Lietuva“ prevencinį ieškinį atsakovei Vilniaus miesto savivaldybės administracijai.
Aprašomoji dalis
nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Ieškovė uždaroji akcinė bendrovė (toliau – UAB) „JCDecaux Lietuva“ (toliau ir ieškovė) kreipėsi į teismą su prevenciniu ieškiniu ir prašė uždrausti atsakovei Vilniaus miesto savivaldybės administracijai (toliau ir atsakovė) imtis bet kokių veiksmų, kuriais būtų ribojama UAB „JCDecaux Lietuva“ galimybė naudoti 2012 m. gruodžio 14 d. leidime įrengti išorinę reklamą ir jo prieduose nurodytus reklaminius įrenginius tol, kol bus išspręstas ieškovės teisės gauti išorinės reklamos leidimą 2012 m. gruodžio 14 d. leidimo pagrindu klausimas. Ieškinio reikalavimams užtikrinti prašė taikyti laikinąsias apsaugos priemones – uždrausti Vilniaus miesto savivaldybės administracijai reikalauti iš UAB „JCDecaux Lietuva“ išardyti 2012 m. gruodžio 14 d. leidime įrengti išorinę reklamą ir jo prieduose nurodytus reklaminius įrenginius; įpareigoti atsakovę leisti laikinai naudotis 2012 m. gruodžio 14 d. leidime įrengti išorinę reklamą ir jo prieduose nurodytais reklaminiais įrenginiais pagal 2012 m. gruodžio 14 d. leidime įrengti išorinę reklamą nurodytas sąlygas.
2. Prašymą taikyti laikinąsias apsaugos priemonės motyvavo tuo, kad laikinąsias apsaugos priemones būtina taikyti siekiant užtikrinti laikiną ginčo situacijos teisinį sureguliavimą bei užtikrinti realų teismo sprendimo įvykdymą. Nepritaikius laikinųjų apsaugos priemonių ieškovei būtų apribotas reklamos įrenginių naudojimas pagal paskirtį vykdant reklamos sklaidą bei ši teisė apskritai panaikinta, jei reklamos įrenginiai būtų išmontuoti. Nepritaikius laikinųjų apsaugos priemonių nebūtų įmanomas ieškovei palankaus teismo sprendimo įvykdymas, kadangi ieškinyje nurodyti neteisėti atsakovės veiksmai, kurių uždraudimo siekia ieškovė, jau būtų atlikti, nebūtų užkirstas kelias ieškovės žalai atsirasti. Pažymėjo, kad vien už reklaminių įrenginių demontavimą ieškovė patirtų daugiau kaip 200 000,00 Eur nuostolių. Taip pat ieškovė pažymi, kad laikinųjų apsaugos priemonių taikymas nesukeltų atsakovei nepatogumų ar ribojimų, nesuvaržytų atsakovės teisių
II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
3. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2023 m. balandžio 17 d. nutartimi prašymą atmetė.
4. Pirmosios instancijos teismas nustatė, kad Vilniaus miesto savivaldybės administracija 2012 m. gruodžio 14 d. išdavė UAB „JCDecaux Lietuva“ leidimą įrengti ir eksploatuoti reklaminius inžinerinius statinius (transporto laukimo paviljonus, kolonas, miesto informacines vitrinas, viešuosius automatinius tualetus, reklaminius skydus) ir automatinę dviračių nuomos sistemą Vilniaus mieste (toliau – Leidimas). Vilniaus miesto savivaldybės administracijos direktoriaus 2017 m. gruodžio 14 d. įsakymu Nr. 30-3269 leidimų įrengti ir eksploatuoti reklaminius inžinerinius statinius galiojimo terminas pratęstas iki 2019 m. gruodžio 14 d. Vilniaus miesto savivaldybės administracijos direktoriaus 2019 m. gruodžio 11 d. įsakymu Nr. 30-3154/19 leidimų įrengti ir eksploatuoti reklaminius inžinerinius statinius galiojimo terminas pratęstas iki 2023 m. vasario 1 d. Vilniaus miesto savivaldybės administracija 2022 m. birželio 22 d. paskelbė vidutinio formato reklaminių įrenginių įrengimo ir naudojimo Vilniaus mieste viešą konkursą. Ieškovė pareiškė ieškinį, reikalaudama pripažinti minėto viešo konkurso sąlygas neteisėtomis bei jį nutraukti (Vilniaus apygardos teismo civilinė byla Nr. e2-921-432/2023). Ieškovė pateikė atsakovei 2022 m. rugsėjo 3 d. prašymą pratęsti Leidimą eksploatuoti reklaminius skydus tomis pačiomis sąlygomis iki bus išnagrinėta civilinė byla dėl viešojo konkurso sąlygų pripažinimo neteisėtomis. Atsakovė 2022 m. spalio 6 d. raštu nesutiko pratęsti Leidimo priede nurodytų reklaminių skydų eksploatavimo termino bei nurodė Leidimo priede nurodytus reklaminius skydus, kurių eksploatavimo terminas 10 metų, išardyti ir sutvarkyti aplinką ne vėliau kaip iki 2023 m. sausio 13 d., o Leidimo priede nurodytus reklaminius skydus, kurių eksploatavimo terminas 5 metai, išardyti ir sutvarkyti aplinką ne vėliau kaip iki 2023 m. kovo 4 d. Dėl šio atsakovės atsisakymo pratęsti ieškovei Leidimo galiojimą, ieškovė padavė administracinį skundą, kuris nagrinėjamas Vilniaus apygardos administraciniame teisme (administracinė byla eI3-1752-1161/2023). Šioje administracinėje byloje pareikštas reikalavimas įpareigoti atsakovę Vilniaus miesto savivaldybės administraciją iš naujo nagrinėti pareiškėjos UAB „JCDecaux Lietuva“ prašymą dėl Leidimo galiojimo pratęsimo iki įsiteisės teismo sprendimas civilinėje byloje Nr. e2-2591-432/2022. Teismas šioje administracinėje byloje įsiteisėjusia 2023 m. sausio 23 d. nutartimi netaikė pareiškėjos prašomų reikalavimo užtikrinimo priemonių (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 179 straipsnio 3 dalis). Atsakovė 2023 m. kovo 22 d. pateikė reikalavimą ieškovei pašalinti išorinę reklamą bei demontuoti išorinės reklamos pateikimo priemonę, 2023 m. balandžio 4 d. reikalavimą tą padaryti iki 2023 m. gegužės 17 d.
Šalies argumentai
5. Pirmosios instancijos teismas nuodo, jog ieškovė kreipėsi į teismą 2023 m. balandžio 12 d. su prevenciniu ieškiniu prašydama uždrausti atsakovei Vilniaus miesto savivaldybės administracijai imtis bet kokių veiksmų, kuriais būtų ribojama ieškovės galimybė naudoti 2012 m. gruodžio 14 d. leidime įrengti išorinę reklamą ir jo prieduose nurodytus reklaminius įrenginius tol, kol bus išspręstas ieškovės teisės gauti išorinės reklamos leidimą 2012 m. gruodžio 14 d. leidimo pagrindu klausimas. Šiems reikalavimams užtikrinti prašo taikyti laikinąsias apsaugos priemones – uždrausti atsakovei reikalauti iš ieškovės išardyti 2012 m. gruodžio 14 d. leidime įrengti išorinę reklamą ir jo prieduose nurodytus reklaminius įrenginius; įpareigoti atsakovę leisti laikinai naudotis 2012 m. gruodžio 14 d. leidime įrengti išorinę reklamą ir jo prieduose nurodytais reklaminiais įrenginiais pagal 2012 m. gruodžio 14 d. leidime įrengti išorinę reklamą nurodytas sąlygas – sutampančias su ieškinio materialiniu reikalavimu.
Žemesnės instancijos teismas
6. Atsižvelgiant į Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau ir CK) 6.255 straipsnyje įtvirtinto prevencinio ieškinio institutą, specifinio ieškinio reikalavimui (uždrausti atlikti veiksmus, dėl kurių ateityje gali kilti žalos) užtikrinti gali būti taikoma laikinoji apsaugos priemonė iš dalies ar visiškai sutampanti su ieškinio dalyku. Tačiau ir tokiu atveju šios priemonės taikomos vadovaujantis CPK 144 straipsnio 1 dalies nuostatomis, t. y. laikinosios apsaugos priemonės gali būti taikomos, kai yra dvi privalomos sąlygos: pirma, kai prašantis jas taikyti asmuo tikėtinai pagrindžia reiškiamą reikalavimą; antra, nesiėmus prašomų laikinųjų apsaugos priemonių, teismo sprendimo, jeigu jis būtų palankus prašančiam jas taikyti asmeniui, įvykdymas gali pasunkėti ar tapti neįmanomas. Nesant bent vienos iš šių sąlygų, laikinosioms apsaugos priemonėms taikyti nėra pagrindo. Vis dėl to, galimybė laikinosiomis apsaugos priemonėmis išspręsti klausimus, kurie bus sprendžiami teismo sprendimu, yra išimtinė. Šiame kontekste pažymėtina ir tai, kad vien tik prevencinio ieškinio pareiškimas savaime nesuponuoja pareigos taikyti laikinąsias apsaugos priemones.
7. CK 1.138 straipsnio, reglamentuojančio civilinių teisių gynimo būdus, 3 punkte nustatytas vienas iš tokių būdų – prevencinis ieškinys, kai teismas, įstatymų nustatyta tvarka gindamas civilines teises ir neviršydamas savo kompetencijos, užkerta kelią teisę pažeidžiantiems veiksmams ar uždraudžia atlikti veiksmus, keliančius pagrįstą grėsmę žalai atsirasti. Šio civilinių teisių gynimo būdo tikslas – užkirsti kelią potencialiai žalai, o jo dalykas – uždrausti atsakovui atlikti tam tikrus veiksmus, dėl kurių gali atsirasti žalos (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2002 m. lapkričio 18 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-1366/2002; 2008 m. vasario 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-73/2008). Prevencinio ieškinio, kaip civilinių teisių gynimo būdo, tenkinimo sąlyga – neteisėti veiksmai – suprantami kaip teisinę pareigą pažeidžiantys veiksmai, kurių pasekmė – žalos padarymas ateityje. Taigi, ieškovė turi įrodyti, kad veiksmai, kuriuos atlieka atsakovė, yra neteisėti, tačiau kol kas nesukėlė jokių pasekmių. Atsakovės veiksmų neteisėtumas yra esminė prevencinio ieškinio tenkinimo sąlyga.
8. Pirmosios instancijos teismas nustatė, jog nagrinėjamu atveju ieškovė iš esmės siekia ir prašo jai toliau leisti vykdyti veiklą pagal Leidimą ir jo priedus, kuriame nurodytas terminas šiuo metu jau yra pasibaigęs, suėjus Leidime nurodytam terminui. Kaip galima spręsti iš ieškinio turinio, atsakovė yra priėmusi sprendimus (ginčijamus tiek Vilniaus apygardos teisme dėl viešo konkurso sąlygų, tiek Vilniaus apygardos administraciniame teisme dėl atsisakymo pratęsti ieškovei Leidime nurodytą terminą / Leidimo galiojimą) dėl viešojo konkurso organizavimo, siekiant sureguliuoti atitinkamus teisinius santykius, įskaitant lauko reklamos gamybos ir reklamos paslaugų teikimo veiklą, kuriai iki 2023 m. vasario 1 d. galiojo ieškovei išduotas Leidimas. Pirmosios instancijos teismas pažymėjo, kad byloje nėra duomenų, iš kurių būtų galima daryti tikėtiną išvadą, kad iki prevencinio ieškinio pateikimo dienos ieškovė teisėtai teikia (gali teikti) paslaugas Leidimo pagrindu, o atsakovė atitinkamai ėmėsi neteisėtų veiksmų.
9. Pirmosios instancijos teismas nurodė, kad ieškovė įrodinėdama egzistuojant grėsmės aplinkybę tvirtina, kad nepritaikius jos prašomų laikinųjų apsaugos priemonių nebūtų apskritai įmanomas teismo sprendimo, palankaus ieškovei, įvykdymas, kadangi atsakovės neteisėti veiksmai jau būtų atlikti ir taip nebūtų užkirstas kelias ieškinyje nurodytai žalai atsirasti. Nors ieškovė nurodo neigiamas pasekmes, kurios jai kiltų nepritaikius laikinųjų apsaugos priemonių, tačiau šioje proceso stadijoje teismas nenustatė faktinių aplinkybių, suponuojančių tikėtiną išvadą, jog ieškovei palankaus teismo sprendimo įvykdymas byloje taptų iš viso nebeįmanomas. Tokios išvados pirmosios instancijos teismas priėjo, atsižvelgdamas į tai, jog ieškovė tikėtinai nepagrindė fakto, kad galimos neigiamos pasekmės būtų neatitaisoma arba sunkiai atitaisoma didelė žala, o ne įprastos leidimo galiojimo pasibaigimo pasekmės, kurias ieškovė turėjo numatyti ir planuoti. Pirmosios instancijos teismas pažymėjo, kad nors ieškovė teigia, kad atsakovės reikalavimai, kuriais siekiama apriboti Leidime nurodytų išorinės reklamos įrenginių eksploatavimą, organizuoti jų išmontavimą, neatsižvelgiant į tai, kad dar nėra išspręstas Leidimo pratęsimo klausimas (minėta, nagrinėjamas administraciniame teisme), ieškovės teisės eksploatuoti Leidime nurodytus išorinės reklamos įrenginius ignoravimas rodo atsakovės nesąžiningus siekius, tačiau duomenys, iš kurių teismas šioje proceso stadijoje galėtų spręsti, kad toks pagrindas yra, kad atsakovė veikia nesąžiningai ar išimtinai prieš ieškovės interesus, nepateikti, o pateiktų duomenų visuma taip pat nesudaro pagrindo tokiai išvadai. Civilinėje teisėje galioja sąžiningumo prezumpcija, kuri reiškia, jog kiekvienas asmuo laikomas sąžiningu, kol neįrodyta kitaip, todėl pareiga bent tikėtinai pagrįsti atsakovės nesąžiningumą patvirtinančias aplinkybes tenka ieškovei, prašančiai atsakovės atžvilgiu taikyti laikinąsias apsaugos priemones (CPK 178 straipsnis). Taigi laikinųjų apsaugos priemonių institutu siekiantis pasinaudoti asmuo turi pateikti konkrečių duomenų apie šalies atliktus, atliekamus ar ketinamus atlikti veiksmus, kurie nesuderinami su sąžiningo elgesio standartu. Sąžiningumo aspektu gali būti vertinami tiek šalies veiksmai iki bylos iškėlimo, tiek ir jos nagrinėjimo metu. Priešingu atveju šis išimtinis ir atsakovo interesus itin varžantis procesinis institutas netaikytinas. Pirmosios instancijos teismas konstatavo, jog nagrinėjamu atveju ieškovė nenurodė konkrečių aplinkybių, kurios leistų spręsti apie atsakovės nesąžiningumą. Vien tai, kad atsakovė reikalauja pašalinti įrenginius, pasibaigus Leidime nurodytam terminui, o ieškovė su tuo nesutinka, prašo terminą pratęsti, o atsakovė atsisako jį pratęsti bei prašo vykdyti Leidime prisiimtus įsipareigojimus, rodo, kad tarp šalių yra kilęs ginčas (kuris skirtingais aspektais yra nagrinėjamas teismuose), bet ne atsakovės nesąžiningumą. Pirmosios instancijos teismas pažymėjo ir tai, kad nepateikta duomenų ir apie tai, kad atsakovė dėl kokių nors priežasčių negalėtų priimti objektyvaus ir nepriklausomo sprendimo šiuo konkrečiu atveju, kad negebėtų įsivertinti savo veiksmų rizikos keliamų padarinių. Kita vertus, teismas atkreipė dėmesį ir į tai, kad atsakovė yra savivaldybė, todėl šiuo atveju nesant priešingų duomenų, tikėtina, kad būtų pajėgi atlyginti žalą tuo atveju, jeigu išnagrinėjus bylą paaiškėtų, kad buvo atlikti neteisėti veiksmai atsisakant pratęsti Leidime nurodytą terminą, kaip teigia ieškovė, ir egzistuoja kitos civilinės atsakomybės sąlygos. Pirmosios instancijos teismas pabrėžė, kad prielaida, jog ieškovė gali patirti tam tikrų neigiamų (finansinių) pasekmių, savaime nėra pagrindas taikyti laikinąsias apsaugos priemones, jeigu ieškovė neįrodo, kad tokių neigiamų pasekmių pašalinimas būtų neįmanomas ar sudėtingas.
10. Pirmosios instancijos teismo vertinimu, prašomų priemonių taikymas nagrinėjamu atveju galėtų pažeisti ir lygiateisiškumo principą, nes galimai ieškovei būtų sukurta išskirtinė (kitokia nei kitiems subjektams, kurių leidimų galiojimas taip pat baigėsi) padėtis.
III. Atskirojo skundo teisiniai argumentai
11. Ieškovė UAB „JCDecaux Lietuva“ (toliau ir apeliantė) atskiruoju skundu prašo panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2023 m. balandžio 17 d. nutartį ir klausimą išspręsti iš esmės: skubos tvarka, taikyti laikinąsias apsaugos priemones – (i) uždrausti Vilniaus miesto savivaldybės administracijai reikalauti iš UAB „JCDecaux Lietuva“ išardyti 2012 m. gruodžio 14 d. leidime įrengti išorinę reklamą Nr. Nr. A448-37(2.3.2.4-EK6) ir jo prieduose nurodytus reklaminius įrenginius; (ii) įpareigoti Vilniaus miesto savivaldybės administraciją leisti UAB „JCDecaux Lietuva“ laikinai naudotis 2012 m. gruodžio 14 d. leidime įrengti išorinę reklamą Nr. Nr. A448-37(2.3.2.4-EK6) ir jo prieduose nurodytais reklaminiais įrenginiais pagal 2012 m. gruodžio 14 d. leidime įrengti išorinę reklamą Nr. A448-37(2.3.2.4-EK6) nurodytas sąlygas. Nutartį dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo prašoma leisti vykdyti skubiai. Atskirajame skunde nurodo, kad teismas skundžiamoje nutartyje netinkamai aiškino teisės normas, neatsižvelgė į teismų praktiką, teismų precedentus, bei neišnagrinėjo ieškovės nurodytų argumentų.
11.1. Apeliantės vertinimu, pirmosios instancijos teismas visiškai nepasisakė dėl ieškovės ieškinio pagrįstumo, kaip vienos iš laikinųjų apsaugos priemonių taikymo sąlygos. Kaip matyti ieškinio turinio, ieškovė ieškiniu neginčija atsakovės sprendimų, ieškovė siekia apginti Leidime nurodytų išorinės reklamos įrenginių valdymo teisę (CK 4.34–4.36 straipsniai). Ieškinyje yra aiškiai nurodyta, jis reiškiamas dėl to, jog, ieškovės manymu, egzistuoja reali grėsmė, kad atsakovė imsis veiksmų apriboti ieškovės teisę toliau eksploatuoti Leidime nurodytus išorinės reklamos įrenginius, priversti ieškovę nutraukti Leidime nurodytų reklamos įrenginių eksploatavimą bei imtis veiksmų juos demontuoti. Ieškinyje taip pat nurodyta, kad iki tol, kol bus galutinai išspręstas klausimas dėl Leidimo galiojimo termino pratęsimo yra būtinas status quo padėties išsaugojimas. Apeliantės įsitikinimu, ieškovės pateikto ieškinio forma ir turinys atitinka įstatyme keliamus reikalavimus, t. y. suformuluoti ieškinio reikalavimai, ieškinio faktinis ir teisinis pagrindai, pateikti įrodymai, kurie patvirtina jos nurodytus argumentus ir reikalavimus. Taigi, nėra pagrindo konstatuoti, kad ieškovė būtų pasirinkusi akivaizdžiai neleistiną ar objektyviai neįmanomą jos galbūt pažeistų teisių gynybos būdą.
11.2. Kita laikinųjų apsaugos priemonių taikymo sąlyga yra susijusi su grėsmės būsimo teismo sprendimo įvykdymui ar įvykdymo pasunkėjimui nustatymu. Vertinant grėsmės teismo sprendimo neįvykdymui egzistavimą, laikinosios apsaugos priemonės turi būti taikomos atsižvelgiant į faktines bylos aplinkybes ir vadovaujantis teisingumo, ekonomiškumo, proporcingumo bei sąsajumo principais. Pažymi, jog laikinosios apsaugos priemonės, be kita ko, gali turėti konservacinę paskirtį, t. y. jomis galima užtikrinti bylos šalių ar ginčo objekto status quo nepasikeitimą ar siekti užkirsti kelią galimos žalos atsiradimui bei padidėjimui. Būsimo teismo sprendimo įvykdymas pasunkėtų ar apskritai netektų prasmės ir tokiais atvejais, kai bylos teisminio nagrinėjimo metu netaikius laikinųjų apsaugos priemonių būtų padaryta neatitaisoma ar sunkiai atitaisoma žala asmens turtiniams ar neturtiniams interesams bei nebūtų užkirstas kelias tokiems interesams pažeisti (Lietuvos apeliacinio teismo 2018 m. spalio 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-1665-790/2018).
11.3. Ieškovė ieškiniu reiškia reikalavimus dėl Leidime nurodytų reklamos įrenginių, kurie jai priklauso nuosavybės teise, valdymo teisės užtikrinimo. Ieškovė žalos atsiradimo grėsmę iš esmės sieja ne tiek su atsakovės sprendimais nepratęsti reklamos įrenginių eksploatavimo termino, kiek su atsakovės planuojamais imtis veiksmais – ieškovės teisės eksploatuoti Leidime nurodytus reklamos įrenginius apribojimu ir ieškovės reklamos įrenginių demontavimu. Ieškinyje ieškovė pateikia paskaičiavimus kiek kainuotų reklamos įrenginių išardymas - 201 600 Eur, vien iki 2023 metų galo ieškovė patirtų 856 442 Eur netiesioginių nuostolių, tai yra, negautų pajamų už lauko reklamos sklaidą nurodytuose reklaminiuose įrenginiuose, pagal ieškovės su lauko reklamos paslaugų užsakovais sudarytas paslaugų teikimo sutartis. Akivaizdu, kad galima turtinė žala ieškovei yra reali, nėra paremta prielaidomis. Būtent šios žalos atsiradimo grėsmės ieškovė ir siekia išvengti ieškiniu prašydama užtikrinti status quo padėtį, uždraudžiant atsakovei imtis veiksmų, ribojančių Leidime nurodytų išorinės reklamos įrenginių naudojimą, iki tol, kol bus išspręstas ieškovės teisės gauti išorinės reklamos leidimą galiojančio Leidimo pagrindu klausimas.
11.4. Apeliantė teigia kad, teismas nesilaikė teismo precedento. Nurodo, kad Vilniaus miesto apylinkės teismas 2023 m. balandžio 4 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. e2-5849-1019/2023, kurioje nagrinėjamas analogiškas reikalavimas Vilniaus miesto savivaldybės administracijai dėl tokių pačių neteisėtų veiksmų, pagal kito reklamos rinkos dalyvio prevencinį ieškinį, tenkino ieškovo reikalavimą ir pritaikė laikinąsias apsaugos priemones – identiškas, kurių šioje byloje ir prašo ieškovė, gindama savo pažeistas teises.
Atsiliepimas
12. Atsakovė Vilniaus miesto savivaldybės administracija (toliau ir atsakovė, Savivaldybės administracija) atsiliepimų prašo atmesti ieškovės UAB „JCDecaux Lietuva“ atskirąjį skundą kaip nepagrįstą. Atsakovės vertinimu laikinųjų apsaugos priemonių taikymas nagrinėjamu atveju ne tik neatitiktų būtinųjų CPK 144 straipsnyje numatytų sąlygų šių priemonių taikymui, tačiau neabejotinai pažeistų ir viešąjį interesą: faktinis Leidimo pratęsimas teismo nutartimi sukurtų sąlygas absurdiškai, itin manipuliatyviai privačių verslo subjektų praktikai, pagal kurią šie subjektai, vieną kartą laimėję leidimus reklamos įrengimui Vilniuje, šių leidimų sąlygas, dirbtinai inicijuodami įvairiausius teisminius procesus, galėtų išsaugoti dešimtmečiais, nepriklausomai nuo Savivaldybės tarybos valios naujus leidimus išduoti viešo konkurso būdu. Atsakovė atkreipia dėmesį, jog savo ieškinio reikalavime nurodytą terminą, t. y. „iki tol, kol bus išspręstas Bendrovės teisės gauti išorinės reklamos leidimą 2012-12-14 leidimo pagrindu klausimas“ ieškovė savo prevenciniame ieškinyje sieja su dar tik būsimu, atsakovei galimai palankaus teismo sprendimo rezultatu visai kitoje, administracinėje byloje Nr. eI3-1752-1161/2023, kurioje atsakovė ginčija Savivaldybės administracijos 2022 m. spalio 6 d. atsisakymą išduoti ieškovei naują leidimą senojo leidimo pagrindu (toliau – Administracinė byla). Taigi, savo prevenciniu ieškiniu ieškovė iš esmės prašo teismo leisti jai vykdyti savo reklaminę veiklą pagal nebegaliojantį leidimą (t. y. neteisėtai), iki kol kitoje byloje teismas pasisakys, ar naujo leidimo Savivaldybės administracija ieškovei neišdavė pagrįstai ar nepagrįstai. Šių savo reikalavimų užtikrinimui ieškovė teismo prašė taikyti ir su ieškinio reikalavimais iš esmės sutampančias laikinąsias apsaugos priemones, t. y. 1) uždrausti Savivaldybės administracijai reikalauti iš ieškovės išardyti 2012 m. gruodžio 14 d. leidime įrengti išorinę reklamą ir jo prieduose nurodytus reklaminius įrenginius; bei 2) įpareigoti Savivaldybės administraciją leisti ieškovei laikinai naudotis nebegaliojančiame 2012 m. gruodžio 14 d. leidime įrengti išorinę reklamą ir jo prieduose nurodytais reklaminiais įrenginiais pagal šiame nebegaliojančiame leidime nurodytas sąlygas. Atsakovės vertinimu, skundžiamos teismo nutarties panaikinimui ir ieškovės prašomų laikinųjų apsaugos priemonių taikymui nagrinėjamu atveju nėra jokio nei teisinio, nei faktinio pagrindo. Savo poziciją atsakovė detalizuoja žemiau išdėstytais motyvais.
12.1. Atsakovė paaiškina, kad ieškovei 2012 m. gruodžio 14 d. viešo konkurso tvarka buvo išduotas leidimas Nr. A448-37(2.3.2.4-EK6) įrengti ir eksploatuoti reklaminius inžinerinius statinius (transporto laukimo paviljonus, kolonas, miesto informacines vitrinas, viešuosius automatinius tualetus, reklaminius skydus) ir automatinę dviračių nuomos sistemą Vilniaus mieste (toliau – Leidimas). Leidimo priedas patvirtina, kad ieškovei buvo suteikta teisė eksploatuoti 1277 vnt. reklaminius įrenginius. Leidimo 12 punktas ir Leidimo priedas patvirtina, kad didžiosios dalies, t. y. 1190 vnt. šių įrenginių eksploatavimo terminas pagal Leidimą buvo penkiolika metų (iki 2027 m. gruodžio 14 d6555t). Mažesniosios dalies, t. y. 56 vnt. reklaminių įrenginių, eksploatavimo terminas pagal Leidimą buvo dešimt metų (iki 2022 m. gruodžio 14 d.). Mažiausios dalies, t. y. 31 vnt. reklaminių įrenginių, eksploatavimo terminas pagal Leidimą buvo penki metai (iki 2017 m. gruodžio 14 d.). Pasibaigus pastarajam penkerių metų reklaminių įrenginių eksploatavimo terminui, dėl šių įrenginių turėjo būti skelbiamas naujas konkursas. Tačiau dėl užsitęsusio naujo Bendrojo plano tvirtinimo procedūrų, senieji leidimai, turėję galioti penkerius metus, artėjant šiam penkerių metų terminui buvo keletą kartų pratęsti – iki kol bus patvirtintas naujas Bendrasis planas. Paskutiniuoju Savivaldybės administracijos direktoriaus 2019 m. gruodžio 11 d. įsakymu, visų šio įsakymo priėmimo dieną galiojusių išorinės reklamos įrengimo leidimų (įskaitant ir ieškovės turėtą Leidimą), kurių pirminis galiojimo terminas buvo penkeri metai, galiojimo terminai buvo suvienodinti, numatant jų galiojimo terminą iki 2023 m. vasario 1 d. Jokių papildomų teisių ar garantijų šiuo įsakymu senųjų leidimų turėtojams nebuvo suteikta – tiesiog numatyta, kad visi senieji leidimai, kurių pirminis galiojimo terminas buvo penkeri metai, galioja iki 2023 m. vasario 1 d. Taigi, ieškovės turėtas Leidimas numatytose dalyje baigė galioti atitinkamai 2022 m. gruodžio 14 d. bei 2023 m. vasario 1 d. Pasibaigus Leidimo šiose dalyse galiojimui, ieškovei atitinkamai kilo tiek pačiame Leidime, tiek Reklamos įstatymo 12 straipsnio 15 dalies 1 punkte numatyta pareiga demontuoti reklaminius įrenginius, sutvarkyti aplinką ir teritorijas perduoti Savivaldybei. Tačiau:
12.2. Atsakovė pažymi, jog ieškovei, tiek kitiems reklamos rinkos subjektams jų turėti senieji, dar 2012-2013 metais išduoti terminuoti leidimai buvo pratęsti išimtinai vien tik dėl to, jog tuo laikotarpiu, kaip minėta, buvo užtrukusios naujo Vilniaus miesto teritorijos bendrojo plano tvirtinimo procedūros. Naujo Bendrojo plano patvirtinimo buvo laukiama dėl to, jog jame turėjo būti numatytas ir atitinkamai naujas, iki tol neegzistavęs dokumentas, t. y. Išorinės reklamos reglamentai, kurie turėjo numatyti visiškai naujus, šiuolaikiškus ir gerokai aukštesnius miesto estetinio vaizdo standartus įtvirtinančius reikalavimus sostinėje įrengiamoms išorinėms reklamoms. Tik patvirtinus naują Bendrąjį planą, Savivaldybės administracijai buvo prasmė ir pagrindas skelbti ir naujus viešus konkursus dėl reklaminių įrenginių Vilniaus mieste įrengimo.
12.3. Ieškovė atitinkamai nutyli, kad Savivaldybės tarybai 2021 m. birželio 2 d. sprendimu Nr. 1-972 patvirtinus naująjį Bendrąjį planą, Savivaldybės administracijai, siekusiai miesto estetinio vaizdo vientisumo ir aukštesnių miestovaizdžio standartų įtvirtinimo, nebeliko jokio nei teisinio, nei faktinio pagrindo pratęsti senuosius reklamos įrenginių eksploatavimo leidimus, kurie ir taip galiojo gerokai ilgiau, nebuvo subjektams buvo numatyta 2012 metų konkurse, ir kad senųjų leidimų turėtojai (įskaitant ir ieškovę), buvo ne kartą raštu informuoti, jog senieji leidimai nebebus pratęsiami, kadangi patvirtinus naują Bendrąjį planą, 2022 metais bus skelbiami viešieji konkursai dėl naujų leidimų gavimo. Būdami informuoti, kad senieji leidimai nebebus pratęsinėjami, nuo 2021 metų senųjų leidimų turėtojai ėmė aktyviai priešintis tiek minėtų naujų Išorinės reklamos reglamentų įtraukimui į rengtą naująjį Bendrąjį planą, tiek naujų viešųjų konkursų skelbimui, vis teikdami Savivaldybės administracijai prašymus atidėti naujų konkursų skelbimą ir dar kartą pratęsti senuosius leidimus (nurodydami įvairiausias priežastis – tai karantino ribojimus, tai ekonominę ar geopolitinę situaciją ir pan.).
12.4. Atsakovės vertinimu, ieškovės šioje byloje pateiktas prašymas taikyti laikinąsias apsaugos priemones buvo eilinis elementarus piktnaudžiavimas teise, todėl skundžiama nutartimi šias laikinąsias apsaugos priemones taikyti buvo atsisakyta visiškai pagrįstai. Anot atsakovės, laikinosios apsaugos priemonės negali būti taikomos ir todėl, kad ieškinys negalėtų būti tenkinamas (ieškinys nėra prima facie pagrįstas), kadangi juo siekiama įtvirtinti teisės aktų reikalavimams prieštaraujančią situaciją.
12.5. Anot atsakovės, neegzistuojant minėtai pirmajai laikinųjų apsaugos priemonių taikymo sąlygai, nėra pagrindo spręsti ir dėl antrosios. Tačiau šiuo aspektu papildomai detalizuoja, kad nepritaikius prašomų laikinųjų apsaugos priemonių, jokios grėsmės ieškovei palankaus teismo sprendimo vykdymui nekils, nes teismo sprendimas, prieštaraujantis teisės aktų reikalavimams, apskritai negalėtų būti vykdomas. Pažymi, kad teisės aktuose numatyta pareiga demontuoti reklaminius įrenginius ieškovei kilo nuo 2023 m. vasario 1 d., kuomet jos turėtas įrenginių eksploatavimo leidimas baigėsi. Akivaizdu, kad dėl šios situacijos ieškovė neišvengiamai turi patirti tam tikras išlaidas – įrenginių demontavimo, aplinkos sutvarkymo ir pan. Tačiau pažymi, kad šios išlaidos yra ieškovės, kaip verslo subjekto, atsakomybė, kurią ieškovė prisiėmė sutikdama gauti terminuotą leidimą su aiškia šio leidimo galiojimo pabaiga, o būtent – 2023 m. vasario 1 d. Šiuo aspektu Savivaldybės administracija pažymi neturinti pareigos senųjų leidimų turėtojams pažadėti, garantuoti ar kaip nors kitaip užtikrinti, kad besibaigiant jų ankstesnių leidimų galiojimui, Savivaldybės administracija iškart sudarys galimybę subjektams dalyvauti ir laimėti naujame konkurse, kuris be kita ko bus organizuojamas terminais, priderintais prie senųjų leidimų galiojimo terminų pabaigos, kad tokiu būdu senieji konkursų laimėtojai, laimėję ir naujus konkursus (nors tai nė vienam subjektui vėlgi nėra garantuota), savo senuosius reklaminius įrenginius galėtų toliau eksploatuoti be pertraukos, nepatirdami nė menkiausių trukdžių. Tokia teisė (iš esmės – privilegija) seniesiems leidimų turėtojams (įskaitant ir ieškovę) nebuvo numatyta nei leidimuose, nei kaip pareiga Savivaldybės administracijai egzistuoja kokiame nors teisės akte.
12.6. Atsakovė nesutinka su ieškove, kad prašomos laikinosios apsaugos priemonės niekaip nevaržytų Savivaldybės administracijos teisių ar teisėtų interesų – kaip minėta, turėdama vykdyti teismo nutartį, pagal kurią ieškovei būtų suteiktos išskirtinės sąlygos savo reklaminę veiklą Vilniaus mieste vykdyti neturint galiojančio leidimo, Savivaldybės administracija turėtų ignoruoti eilę teisės aktų, įpareigojančią Savivaldybės administraciją reaguoti, kai tokie reklaminės veiklos pažeidimai (t. y. veiklos vykdymas pasibaigus leidimui) yra atliekami. Atitinkamai, tokiu būdu būtų pažeistas ir viešasis interesas – atsakovė turėtų leisti ir toleruoti išskirtinėje padėtyje pagal teismo nutartį atsidūrusio reklaminės veiklos subjekto vykdomus reklaminės veiklos pažeidimus.
12.7. Atsakovė informuoja teismą, kad, priešingai nei nurodo ieškovė, tokio pobūdžio bylose jau suformuota teismų praktika ir prašymai taikyti laikinąsias apsaugos priemones yra netenkinami.
Motyvuojamoji dalis
konstatuoja:
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
13. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirojo skundo faktiniai ir teisiniai pagrindai bei absoliučių negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis, 338 straipsnis). Absoliučių ginčijamos nutarties negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329, 338 straipsniai).
14. Nagrinėjamu atveju apeliacijos objektas yra pirmosios instancijos teismo 2023 m. balandžio 17 d. nutarties, kuria atsisakyta taikyti laikinąsias apsaugos priemones, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas.
Faktinės bylos aplinkybės
15. 2012 m. gruodžio 14 d. Vilniaus miesto savivaldybės administracijos (toliau ir atsakovė, Savivaldybės administracija) direktorius viešo konkurso laimėtojai ieškovei UAB „JCDecaux Lietuva“ (toliau ir ieškovė, apeliantė) išdavė leidimą Nr. A448-37(2.3.2.4-EK6) įrengti ir eksploatuoti reklaminius inžinerinius statinius (transporto laukimo paviljonus, kolonas, miesto informacines vitrinas, viešuosius automatinius tualetus, reklaminius skydus) ir automatinę dviračių nuomos sistemą Vilniaus mieste (toliau – Leidimas, b. l. 13). Leidimo priedas (b. l. 45-111) patvirtina, kad ieškovei buvo suteikta teisė eksploatuoti 1277 vnt. reklaminius įrenginius. Leidimo 12 punktas ir Leidimo priedas patvirtina, kad didžiosios dalies, t. y. 1190 vnt. šių įrenginių eksploatavimo terminas pagal Leidimą buvo penkiolika metų (iki 2027 m. gruodžio 14 d6555t). Mažesniosios dalies, t. y. 56 vnt. reklaminių įrenginių, eksploatavimo terminas pagal Leidimą buvo dešimt metų (iki 2022 m. gruodžio 14 d.). Mažiausios dalies, t. y. 31 vnt. reklaminių įrenginių, eksploatavimo terminas pagal Leidimą buvo penki metai (iki 2017 m. gruodžio 14 d.).
17. 2019 m. gruodžio 11 d. Savivaldybės administracijos direktoriaus įsakymu Nr. 30-3154/19 „Dėl leidimų galiojimo termino pratęsimo“, atsižvelgiant į Lietuvos Respublikos reklamos įstatymo Nr. VIII-1871 2,12, 14, 15, 19, 21, 24, 25, 26 straipsnių pakeitimo ir įstatymo papildymo 211 straipsniu įstatymo 11 straipsnio 2 ir 3 dalis ir tą aplinkybę, kad naujasis Vilniaus miesto savivaldybės teritorijos bendrasis planas dar nepatvirtintas, buvo pratęstas Leidime nurodytų reklamos įrenginių, kurių galiojimo terminas turėjo pasibaigti 2019 m. gruodžio 14 d., galiojimo terminas iki 2023 m. vasario 1 d. (b. l. 17).
18. 2022 m. gegužės 31 d. Savivaldybės administracijos direktoriaus įsakymu Nr. 30-1595/22 patvirtinta Reklaminių įrenginių įrengimo ir naudojimo Vilniaus mieste viešų konkursų nuostatose nustatyta tvarka (b. l. 18-25).
19. 2022 m. birželio 21 d. priimtas Savivaldybės administracijos direktoriaus įsakymas Nr. 30-1795/22 Dėl administracijos direktoriaus 2022-05-31 įsakymo Nr. 30-1595/22 „Dėl reklaminių įrenginių įrengimo ir naudojimo Vilniaus mieste viešų konkursų nuostatų tvirtinimo“ pakeitimo (b. l. 26-27), kurio 1 punktas numatė : Išdėstau 7.5.7 papunktį taip: „7.5.7. pasibaigus leidimo galiojimo terminui ar panaikinus leidimo galiojimą, per 20 darbo dienų nuo leidimo g aliojimo termino pabaigos savo lėšomis išardyti, išvežti RĮ, sutvarkyti jo įrengimo vietą ir perduoti ją Savivaldybei pagal perdavimo ir priėmimo aktą. Jei konkursų laimėtojas per nustatytą terminą neišardo ir neišveža RĮ, Savivaldybė pasinaudoja leidimo užstatu, nurodytu Nuostatų 34 punkte, ir demontuoja RĮ, o jo demontavimo, transportavimo ir utilizavimo sąnaudas padengia leidimo gavėjas. Leidimo gavėjas įsipareigoja nereikšti pretenzijų dėl tokių Savivaldybės veiksmų ir ne vėliau kaip per 5 darbo dienas apmokėti Savivaldybės (jos pasamdytų trečiųjų asmenų) patirtas išlaidas pagal pateiktą sąskaitą faktūrą;“.
20. 2022 m. birželio 22 d. Savivaldybės administracija paskelbė viešą konkursą dėl reklaminių įrenginių įrengimo ir naudojimo Vilniaus mieste (b. l. 28-30) . Konkursų tikslas – konkursų būdu nustatyti laimėtojus, kuriems suteikiama terminuota 5 metų teisė įrengti ir naudoti reklaminius įrenginius ar reklaminių įrenginių grupę pagal Nuostatų prieduose pateiktus vietų sąrašus. Leidimų galiojimo terminas šių Nuostatų nustatyta tvarka ir sąlygomis gali būti pratęstas vieną kartą ne daugiau kaip 5 metams.
21. 2023 m. vasario 1 d. baigėsi Leidimo galiojimas.
Dėl skundžiamos nutarties (ne)teisėtumo
22. Lietuvos apeliacinis teismas yra išaiškinęs, kad prašymas taikyti laikinąsias apsaugos priemones nėra savarankiškas teisių ir pažeistų interesų gynimo būdas. Laikinosios apsaugos priemonės nėra skirtos ginčo šalių interesams patenkinti, jų paskirtis yra užtikrinti būsimo teismo sprendimo įvykdymą ir garantuoti šio sprendimo privalomumą, tik tiek, kiek būtina, ribojant priešingos šalies teises ir interesus. Laikinųjų apsaugos priemonių paskirtis – užkirsti kelią būsimo teismo sprendimo įvykdymo negalimumui arba pasunkėjimui, jos gali būti taikomos tik nustačius grėsmės teismo sprendimo įvykdymui egzistavimą (Lietuvos apeliacinio teismo 2017 m. rugpjūčio 17 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-1037-516/2017; 2021 m. rugsėjo 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-872-302/2021).
23. Laikinosios apsaugos priemonės turi užtikrinti teismo sprendimo įvykdymą, jeigu ieškinys būtų patenkintas, bet ne sutapti su pareikštais reikalavimais, t. y. ieškinio dalyku. Tiesa, tam tikrais atvejais, pavyzdžiui, prevencinio ieškinio padavimo atveju (CK 6.255 str.), teismas gali taikyti tokias laikinąsias apsaugos priemones, kurios iš esmės gali sutapti su ieškinyje pareikštais reikalavimais. Tačiau tokie atvejai yra išimtiniai ir susiję su negalimumu kitokiu būdu užtikrinti teismo sprendimo įvykdymą (Lietuvos apeliacinio teismo 2009 m. liepos 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-781/2009).
24. Kasacinis teismas yra nurodęs, kad, nors paprastai laikinųjų apsaugos priemonių taikymu neturi būti sprendžiami klausimai, į kuriuos turėtų būti atsakyta tik galutiniu teismo sprendimu, bet prevencinio ieškinio specifika lemia, kad laikinoji apsaugos priemonė ir ieškinio dalykas, taip pat būsimo teismo sprendimo turinys gali visiškai ar iš dalies sutapti. Prevenciniu ieškiniu laikomas ieškinys, kuriuo siekiama uždrausti atlikti veiksmus, sukeliančius realią žalos padarymo ateityje grėsmę (CK 6.255 straipsnio 1 dalis). Taigi, pripažįstama, kad esant specifiniam ieškinio reikalavimo dalykui, t. y. reiškiant reikalavimą uždrausti atlikti veiksmus, dėl kurių ateityje gali kilti žalos, šio reikalavimo įvykdymo užtikrinimui tapačios reiškiamam reikalavimui laikinosios apsaugos priemonės gali būti taikomos. Lietuvos apeliacinis teismas išaiškino, kad neatmestinos ir kitos išskirtinės situacijos, kai tokios (sutampančios su ieškinio dalyku) laikinosios apsaugos priemonės gali būti taikomos, juo labiau, kad CPK 145 straipsnio 1 dalies 12 punkte kaip viena iš laikinųjų apsaugos priemonių rūšių yra įpareigojimas (taip pat) atlikti veiksmus, užkertančius kelią žalai atsirasti ar padidėti (Lietuvos apeliacinio teismo 2016 m. sausio 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-115-178/2016, e2-123-178/2016).
25. Nurodyti teismų išaiškinimai pagrindžia, kad su ieškinio dalyku sutampančios laikinosios apsaugos priemonės gali būti taikomos tik išskirtiniais atvejais. Byloje dalyvaujantis asmuo, prašydamas taikyti tokias laikinąsias apsaugos priemones, turi įrodyti, kad yra išskirtinės aplinkybės joms pritaikyti ir nėra galimybės kitu būdu užtikrinti teismo sprendimo įvykdymą.
26. Nagrinėjamo klausimo kontekste apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad spręsdamas klausimą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, teismas nesprendžia ginčo tarp šalių, o tik patikrina, ar yra pagrindas jas taikyti, bei atsižvelgia į prašomo užtikrinti reikalavimo pobūdį, nurodomą jo faktinį pagrindą, taip pat į tai, ar laikinųjų apsaugos priemonių taikymas pagal nustatytas aplinkybes būtų adekvatus siekiamam tikslui, nepažeistų proporcingumo, ekonomiškumo principų bei proceso šalių interesų pusiausvyros. Atskirajame skunde ieškovė apeliuoja į teismų praktiką, kurioje teigiama, kad laikinosios apsaugos priemonės taikomos tada, kai prašantys taikyti laikinąsias apsaugos priemones asmenys: pirma, tikėtinai pagrindžia savo ieškinio reikalavimą ir, antra, yra pagrindas manyti, kad būsimo teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti nebeįmanomas (Lietuvos apeliacinio teismo 2018 m. kovo 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-381-236/2018).
27. Nagrinėjamu atveju apeliantė nesutinka su teismo padarytomis išvadomis dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo vienos iš sąlygų, t. y. grėsmės teismo sprendimo tinkamam įvykdymui, nebuvimo. Pažymi, kad ieškiniu ji reiškia reikalavimus dėl Leidime nurodytų reklamos įrenginių, kurie jai priklauso nuosavybės teise, valdymo teisės užtikrinimo. Ieškovė žalos atsiradimo grėsmę iš esmės sieja ne tiek su atsakovės sprendimais nepratęsti reklamos įrenginių eksploatavimo termino, kiek su atsakovės planuojamais imtis veiksmais – ieškovės teisės eksploatuoti Leidime nurodytus reklamos įrenginius apribojimu ir ieškovės reklamos įrenginių demontavimu. Ieškinyje ieškovė pateikia paskaičiavimus, kiek, jos vertinimu, kainuotų jos valdomų reklamos įrenginių išardymas bei galimai būtų negauta pajamų už lauko reklamos sklaidą nurodytuose reklaminiuose įrenginiuose, pagal ieškovės su lauko reklamos paslaugų užsakovais sudarytas paslaugų teikimo sutartis. Anot apeliantės, pritaikius prašomas laikinąsias apsaugos priemones, būtų užtikrinta status quo padėtis, užkertanti prielaidas žalai atsirasti.
28. Apeliacinės instancijos teismas sutinka su ieškove, kad demontuodama įrenginius ji gali patirti tam tikrų neigiamų (finansinių) pasekmių, tačiau tai savaime nėra pagrindas taikyti laikinąsias apsaugos priemones. Kaip nustatyta bylos medžiaga, šiuo metu Leidimo galiojimo terminas yra pasibaigęs. Apeliantė šios aplinkybės neneigia, todėl apeliacinės instancijos teismas prieina išvados, kad ieškovė tokių neigiamų pasekmių riziką prisiėmė pagal šiuo metu jau nebegaliojantį Leidimą ir nepateikė konkrečių įrodymų, kad jų pašalinimas būtų ieškovei neįmanomas ar ypač sudėtingas. Apeliacinės instancijos teismas atsižvelgia į tai, kad jau nebegaliojančiame Leidime nėra įtvirtintos sąlygos, kad asmeniui, kuriam išduotas šis leidimas, gali būti sudarytos išskirtinės sąlygos tęsti veiklą tol, kol bus paskelbtas naujo konkurso laimėtojas. Aplinkybės, kad naujas konkursas gali neįvykti ar būtų nutrauktas, kad atsakovė negali organizuoti naujo konkurso, nėra pagrindas apeliantei toliau eksploatuoti turimus reklaminius įrenginius pagal atsakovės išduotus terminuotus leidimus, kurių galiojimo laikas pasibaigė. Nagrinėjamoje byloje apeliantė siekia eksploatuoti reklamos įrenginius iki atsakovė konkurso būdu suteiks teisę įrengti ir eksploatuoti nurodytus reklaminius inžinerinius statinius pakeičiančius reklaminius inžinerinius statinius kitam subjektui. Todėl sutiktina su pirmosios instancijos teismo išvada, kad ieškovė nepagrindė fakto, kad galimos neigiamos pasekmės būtų neatitaisoma arba sunkiai atitaisoma didelė žala, o ne įprastos leidimo galiojimo pasibaigimo pasekmės, kurias ieškovė turėjo numatyti ir planuoti. Atskirajame skunde apeliantė taip pat nenurodė jokių pagrįstų faktų ar aplinkybių, kurios būtų prielaida išvadai, kad, jeigu teismas tenkintų ieškinį, t. y. leistų jai toliau eksploatuoti įrenginius pagal nebegaliojančius leidimus, ji negalėtų iš naujo sumontuoti įrenginių ir dėl to būtina taikyti laikinąsias apsaugos priemones, kad būtų užtikrinta status quo. Apeliacinės instancijos teismas sutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, kad apeliantė, prašydama taikyti laikinąsias apsaugos priemones, sutampančias su ieškinio reikalavimu, nenurodė išskirtinių aplinkybių, kurios būtų pagrindas joms pritaikyti.
29. Apeliantės teigimu, pirmosios instancijos teismas nepagrįstai nesivadovavo teismų praktika. Nurodo, kad Vilniaus miesto apylinkės teismas 2023 m. balandžio 4 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. e2-5849-1019/2023, kurioje nagrinėjamas analogiškas reikalavimas Vilniaus miesto savivaldybės administracijai dėl tokių pačių neteisėtų veiksmų, pagal kito reklamos rinkos dalyvio prevencinį ieškinį, tenkino ieškovo reikalavimą ir pritaikė laikinąsias apsaugos priemones – identiškas, kurių šioje byloje ir prašo ieškovė, gindama savo pažeistas teises. Apeliacinės instancijos teismas atmeta šį apelianto argumentą kaip nepagrįstą, kadangi viena teismo nutartis analogiškų santykių klausimu nesuformuoja teismų praktikos. Juolab, kad apeliantės nurodyta teismo nutartis, ją peržiūrėjus apeliacine tvarka, panaikinta, taip pat panaikintos ir minėta nutartimi pritaikytos laikinosios apsaugos priemonės (Vilniaus apygardos teismo 2023 m. birželio 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2S-1284-981/2023).
30. Apeliantė kitu skundo motyvu nurodo aplinkybę, kad pirmosios instancijos teismas skundžiamoje nutartyje nepasisakė dėl ieškovės ieškinio pagrįstumo, kaip vienos iš laikinųjų apsaugos priemonių taikymo sąlygos. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad pati apeliantė cituoja teismų praktiką, kurioje nurodoma, kad abi anksčiau paminėtos sąlygos yra kumuliacinės. Tai reiškia, kad jeigu bent viena iš sąlygų neegzistuoja, atsakovo teisės ir interesai laikinųjų apsaugos priemonių forma negali būti suvaržomi (Lietuvos apeliacinio teismo 2018 m. sausio 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-11-196/2018). Pirmosios instancijos teismui nustačius, kad ieškovė neįrodė būsimo sprendimo įvykdymo apsunkinimo ar negalėjimo jo įvykdyti fakto, laikinųjų apsaugos priemonių netaikymo atveju, apeliacinės instancijos teismas prieina išvados, kad pirmosios sąlygos aptarimas vertintinas kaip perteklinis.
Dėl procesinės bylos baigties
31. Apibendrinant nurodytus argumentus konstatuotina, jog pirmosios instancijos teismas, priimdamas skundžiamą nutartį, tinkamai vadovavosi teisiniu reglamentavimu bei teismų praktika ir priėmė motyvuotą bei pagrįstą nutartį. Atskirojo skundo argumentai nesudaro pagrindo panaikinti skundžiamą nutartį, todėl pirmosios instancijos teismo nutartis paliekama nepakeista, o atskirasis skundas atmetamas (CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktas).
Vilniaus apygardos teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu,
Rezoliucinė dalis
nutaria:
ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „JCDecaux Lietuva“ atskirąjį skundą atmesti.
Vilniaus miesto apylinkės teismo 2023 m. balandžio 17 d. nutartį palikti nepakeistą.
Ši nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.