Kauno apygardos teismo nutartis

2008-12-10 · Civilinė byla Nr. 2A-1311-436/2008

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Kauno apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2008-12-10
Bylos Nr.
2A-1311-436/2008
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjai
Arūnas Rudzinskas (pirm.), Birutė Bobrel, Egidijus Tamašauskas
Pareiškėjas
A. P.
Suinteresuotas asmuo
Kauno apskrities viršininko administracijos
Civilinė byla Nr. 2A-1311-436/2008
Pirmosios instancijos teismoteisėja Regina Agrba
Procesinio sprendimo kategorija: (S) 124.2.2;128.2;121.18;121.21;
KAUNO APYGARDOS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2008 m. gruodžio 10 d.Kaunas

Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš

kolegijos pirmininko Arūno Rudzinsko,kolegijos teisėjų Birutės Bobrel, Egidijaus Tamašausko,sekretoriaujant Irenai Nikolajenko,dalyvaujant pareiškėjui A. P. ,

suinteresuoto asmens atstovei L. T.

viešame teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo suinteresuoto asmens Kauno apskrities viršininko administracijos apeliacinį skundą dėl Kauno miesto apylinkės teismo 2008 m. liepos 31 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. A2-6387-364/2008 pagal pareiškėjo A. P. pareiškimą suinteresuotam asmeniui Kauno apskrities viršininko administracijai dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo, kurioje Kauno miesto apylinkės teismo 2008 m. kovo 13 d. nutartimi atnaujintas procesas.

Teisėjų kolegija,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Šalies argumentai

P. A. P. patikslintu pareiškimu prašė nustatyti juridinę reikšmę turinčius faktus, kad: Suvalkų valstybinio archyvo 2006-02-10 pažyma Nr. 843-34/06, kurioje nurodyta A. P. , gim. 1932 m., priklausė P. A. P., mirusiam 1980- 02-06; Lietuvos Centrinio valstybės archyvo 2006-06-22 pažyma apie persikėlimą Nr. R4-2792, kurioje nurodyta P. A. P., gim. 1932 m., priklausė P. A. P., mirusiam 1980-02-06. Nurodė, kad jo tėvas P. A. P. gimė 1932 m. 1941 m. kartu su šeimos nariais buvo perkeltas į Kauno apskritį iš Lenkijos Respublikos. Nors tėvas tuo metu turėjo vos 8-9 metus, jo vardu buvo 30 ha žemės ūkis. Tėvo tėvai, o pareiškėjo seneliai, buvo stambūs ūkininkai. 30 ha užrašę nepilnamečio vardu, tikėjo išsaugoti žemę ir nebūti išvežti ar sušaudyti. Tačiau Suvalkų valstybinio archyvo ir Lietuvos centrinio valstybės archyvo pažymose neteisingai nurodyti pareiškėjo tėvo pavardė, vardas ir tėvavardis. Valstybinė lietuvių kalbos komisija patvirtino, kad tai yra tie patys vardai, tačiau parašyti pagal skirtingas taisykles. Dėl duomenų neatitikimo pareiškėjas negali pateikti dokumentų ir vykdyti nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo.

Žemesnės instancijos teismas

Kauno miesto apylinkės teismas 2006 m. lapkričio 23 d. sprendimu pareiškimą tenkino.

Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija apeliacine tvarka išnagrinėjusi bylą, 2007 m. vasario 27 d. sprendimu Kauno miesto apylinkės teismo 2006 m. lapkričio 23 d. sprendimą panaikino ir priėmė naują sprendimą, kuriuo pareiškimą atmetė.

Kauno miesto apylinkės teismas 2008 m. kovo 13 d. nutartimi atnaujino byloje procesą CPK 366 straipsnio 1 dalies 2 punkte numatytu pagrindu.

Pakartotinai išnagrinėjęs bylą, Kauno miesto apylinkės teismas 2008 m. liepos 31 d. sprendimu pareiškimą tenkino, tikslu atkurti nuosavybės teisę į išlikusią nuosavybę, nustatė juridinį faktą, kad nuosavybės teisę patvirtinantys dokumentai: Suvalkų valstybinio archyvo 2006-02-10 pažyma Nr. 843-34/06, kurioje nurodyta A. P. , gim. 1932 m., priklausė P. A. P., mirusiam 1980- 02-06; Lietuvos Centrinio valstybės archyvo 2006-06-22 pažyma apie persikėlimą Nr. R4-2792, kurioje nurodyta P. A. P., gim. 1932 m., priklausė P. A. P., mirusiam 1980-02-06. Teismas sprendime nurodė, kad valstybės archyvo Suvalkuose 2006-02-10 pažymėjimu Nr. 843-34/06 liudijama A. P. ūkio nuosavybė iki 1939 m. rugsėjo mėn., iki perkėlimo į TSRS. Iš lingvistinės pažymos (b.l. 12) matyti, kad A, A ir A yra to paties vardo variantai, tą rodo jų bendra šaknis, P, P ir P yra tos pačios pavardės variantai, parašyti pagal skirtingas taisykles. Iš įstatymų ir teismų praktikos, bei valstybės ideologijos seka, kad Atkūrimo įstatymas siekia atstatyti istorinį teisingumą. Nuo juridinių faktų nustatymo priklauso pareiškėjo asmeninių ir turtinių teisių atsiradimas ir pasikeitimas. Kitokių dokumentų gauti neįmanoma ir įstatymas nenumato kitos negu teisminės tvarkos juridinę reikšmę turinčiam faktui nustatyti.

Šalies argumentai

Apeliaciniu skundu suinteresuotas asmuo Kauno apskrities viršininko administracija prašo Kauno miesto apylinkės teismo 2008 m. liepos 31 d. sprendimą panaikinti ir priimti naują sprendimą - netenkinti pareiškimo dėl juridinio fakto nustatymo, kad teisę nustatantis dokumentas Suvalkų valstybinio archyvo 2006-02-10 pažyma Nr. 843-34/06, kurioje nurodyta A. P. , gim. 1932 m., priklausė P. A. P., mirusiam 1980-02-06. Apeliantas nurodo, kad teismo spendimas minėtoje dalyje yra neteisėtas ir nepagrįstas, priimtas nevisapusiškai ir neobjektyviai išnagrinėjus byloje surinktus įrodymus, netinkamai pritaikius materialinės teisės normas. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais motyvais:

Žemesnės instancijos teismas

1. Kauno miesto apylinkės teismas 2008-03-13 nutartimi nepagrįstai tenkino pareiškėjo A. P. prašymą dėl proceso atnaujinimo civilinėje byloje Nr. 2-12149-329/2006 dėl juridinę reikšmę turinčių faktų nustatymo ir atnaujino procesą, vadovaudamasis CPK 366 str. 1 d. 2 p., nes apelianto nuomone, pareiškėjas nerūpestingai įgyvendino savo procesines teises. Kauno apygardos teismo 2007-02-27 sprendime civilinėje byloje Nr. 2A-252-259/2007 yra konstatuota, kad duomenų, pagrindžiančių, kad buvo ieškota P. A. P. gimimo liudijimo archyvuose, į bylą pareiškėjas nepateikė. Taigi tik įsiteisėjus teismo sprendimui, pareiškėjas ėmėsi aktyvių veiksmų siekdamas gauti gimimo liudijimą. Todėl pareiškėjo pateiktas raštas dėl gimimo liudijimo negali būti laikoma tokia aplinkybė, kuri pareiškėjui negalėjo būti žinoma nagrinėjant bylą, ir nėra esminė aplinkybė, turinti esminės reikšmės įsiteisėjusio teismo sprendimo pagrįstumui ir teisėtumui.

2. Pareiškėjo pateiktas iš Lietuvos Sentikių Bažnyčios gautas P. A. P. gimimo liudijimas, apelianto nuomone, nėra tinkamas gimimo registravimo faktą patvirtinantis dokumentas bei dokumentas, patvirtinantis P. A. P. tapatybę. Nėra aišku kokiu pagrindu minėtas raštas yra surašytas. Jeigu tai yra išrašas iš bažnytinės knygos, tai turėtų būti pridėta patvirtinta bažnytinės knygos išrašo kopija. Lietuvos Sentikių bažnyčios rašte vaiko gimimo vieta yra nurodyta - M. Yra nesuprantama, kokiu pagrindu Lietuvos sentikių bažnyčia išdavė gimimo liudijimą vaikui, gimusiam Lenkijos teritorijoje, ir iš jos perkeltam į Lietuvos teritoriją. Teismas, skundžiamu sprendimu nustatydamas faktą, kad teisę nustatantis dokumentas priklauso atitinkamam asmeniui, t. y. P. A. P., mirusiam 1980-02-06, pakeitė patį teisę nustatantį dokumentą - Suvalkų valstybinio archyvo 2006-02-10 pažymą Nr. 843-34/06, nes minimoje pažymoje nėra nurodyti A. P. gimimo metai, o pavarde yra nurodyta ne P, bet P.

3. Teismas nesiaiškino visų aplinkybių, ar teisę nustatantys dokumentai - Suvalkų valstybinio archyvo 2006-02-10 pažyma Nr. 843-34/06, Lietuvos centrinio valstybės archyvo 2006-06-22 pažyma Nr. R4-2792 apie perkėlimą ir P. A. P. mirties liudijimas, priklauso tam pačiam asmeniui. Taip pat neatsižvelgė į tai, kad liudytojų parodymai yra vieni kitiems prieštaraujantys ir neįrodo pareiškėjo reikalavimo. Teismas nevertino byloje esančių liudytojos A. A. parodymų, kad jos tėvas (P. A. P.) turėjo pusbrolį A. P. tokiu pačiu vardu ir pavarde, kuris turėjo žemės už poros kilometrų nuo jos šeimos turimos žemės. Pareiškėjas teigė, kad jis tik vienas žinojo apie tai, kad jo tėvas turėjo žemės (b. l. 48). Pareiškėjo iškviestas liudytojas S. P. paliudijo, kad jis tik iš nuogirdų žinojo, jog pareiškėjo tėvui yra užrašyta žemė, tačiau žemės užrašymą patvirtinančių dokumentų nėra matęs (b. l. 49). L. A. A. parodė, kad apie tai, jog jos brolis P. A. P. turėjo žemės, ji nežinojo, nors visą gyvenimą bendravo, santykiai buvo labai geri, kartu gyveno. Apie brolio turėtą žemę ji sužinojo tik 2006 m. (b. l. 50).

4. Teismas netinkamai pritaikė materialinės teisės normas, reguliuojančias žemės suteikimą neatlygintinai piliečiams, kurių šeimos po 1939 metų buvo įkeldintos į Lietuvos Respublikos teritoriją iš nuosavybės teise turėtų ūkių Lenkijos teritorijose. Pareiškėjas kreipėsi į teismą dėl juridinę reikšmę turinčių faktų nustatymo su tuo tikslu, kad būtų suteiktas neatlygintinai žemės sklypas, nes jo tėvas buvo perkeltas iš Lenkijos teritorijos 1941 metais. Po žemės nacionalizacijos į Lietuvą perkeltieji asmenys negalėjo būti suteiktų žemės sklypų savininkais, todėl pagal LR žemės reformos įstatymo nuostatas šiems asmenims žemės sklypai suteikiami nuosavybėn neatlygintinai, o ne atkuriamos nuosavybės teisės, t. y. žemes sklypų suteikimas nuosavybėn neatlygintinai pagal LR žemės reformos įstatymą nesutapatinamas su nuosavybės teisių atkūrimu pagal Piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatymą. Todėl teismas nagrinėjamoje byloje turėjo taikyti LR žemės reformos įstatymą, bet ne LR piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatymą ir Lietuvos Respublikos piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatymo įgyvendinimo tvarką, patvirtintą LR Vyriausybes 1997 m. rugsėjo 29 d. nutarimu Nr. 1057. Suvalkų valstybinio archyvo 2006-02-10 pažymoje Nr. 843-34/06 yra nurodyti archyvinių bylų įrašai dėl paliktų stačiatikių ūkių Suvalkų rajone, iš to seka, kad minėtoje pažymoje nurodytas A. P. , buvęs žemės ūkio, kurio plotas 30 ha, esančio Z. (Z.) gminoje, M. kaime, savininkas turėjo ūkį Lenkijoje, jį valdė iki 1939 m. rugsėjo mėnesio ir iš jo buvo iškeltas į TSRS. Palyginus pareiškėjo pateiktas jo gimimo liudijimo, Lietuvos sentikių bažnyčios išduotą P. A. P. gimimo liudijimo, A. P. P. mirties liudijimo, Suvalkų valstybinio archyvo 2006-02-10 pažymos Nr. 843-34/06 ir Lietuvos centrinio valstybės archyvo 2006-06-22 pažymos Nr. R4-2792 apie perkėlimą kopijas, negalima nustatyti, kad Suvalkų valstybinio archyvo 2006-02-10 pažyma Nr. 843-34/06, kurioje nurodytas A. P. , iki 1939 m. rugsėjo mėn. turėjęs Lenkijos teritorijoje 30 ha žemės, priklausė pareiškėjo tėvui P. A. P. Kadangi pareiškėjo tėvas gimė 1932 m., todėl įkeldinimo metu, t. y. 1939 m. rugsėjo mėn. jam buvo 7 metai. Apelianto nuomone nepilnametis vaikas negalėjo nuosavybes teise turėti atskiro 30 ha ploto žemės ūkio, jį valdyti ir iš jo būti atskirai nuo savo šeimos iškeltas į kitą ūkį Lietuvos teritorijoje. Lietuvos centrinio valstybes archyvo 2006-06-22 pažymoje Nr. R4-2792 apie perkėlimą nurodyta, jog P. A. P., 1932 m. kartu su kitais asmenimis nurodytais pažymoje buvo perkeltas į Kauno apskritį iš (duomenys nekslbtini). Pareiškėjas nurodė, kad jo tėvas buvo jo senelio (P. P.) šeimos narys ir jie kaip viena šeima buvo įkeldinti į Lietuvą (b.l. 47, 100). Tenkinant A. A. (vienos iš P. P. , M. šeimos narių) prašymą 2006 m. sausio 9 d. Kauno apskrities viršininko administracijos Birštono ir Prienų žemėtvarkos skyrius išdavė pažymą Nr. 796 „Del žemes sklypo suteikimo nuosavybėn neatlygintinai“ dėl buvusio žemės savininko P. P. nuosavybes teisėmis valdytos žemes S. apskrityje, Z. r., M. k, 41,44 ha. Taigi jau yra išduota pažyma dėl žemės suteikimo neatlygintinai pareiškėjo senelio P. P. šeimai įkeldintai į Lietuvos teritoriją. Duomenų, kad pareiškėjo tėvas būtų įkeldintas atskirai nuo pareiškėjo senelio į atskirą ūkį ir jį būtų atskirai nuo savo šeimos valdęs, byloje nėra. Vadovaujantis LR žemes reformos įstatymo 7 straipsnio 1 dalies 3 punktu, valstybinė žemė suteikiama neatlygintinai piliečiams, kurių šeimos buvo įkeldintos į Lietuvos Respublikos teritoriją po 1939 metų iš nuosavybes teise turėtų ūkių Lenkijos teritorijoje. Kadangi pareiškėjo tėvas buvo pareiškėjo senelio šeimos narys ir buvo įkeldintas į Lietuvos Respublikos teritoriją iš pareiškėjo senelio nuosavybės teise turėto ūkio, tai iš to seka, kad pareiškėjo tėvas negalėjo būti įkeldintas į Lietuvą iš kokio kito savo nuosavybės teise turimo ir valdomo ūkio. Taigi teismas nustatydamas juridinį faktą, kad teisę nustatantis dokumentas Suvalkų valstybinio archyvo 2006-02-10 pažyma Nr. 843-34/06 priklauso pareiškėjo tėvui A. P. P. netinkamai pritaikė minėtas LR žemes reformos įstatymo nuostatas.

Atsiliepimas į apeliacinį skundą CPK 318 straipsnyje nustatyta tvarka negautas.

Apeliacinis skundas tenkintinas iš dalies. Apeliacinės instancijos teismas, tikrindamas pirmosios instancijos teismo sprendimo teisėtumą bei pagrįstumą, turi teisę panaikinti pirmosios teismo sprendimą visą ar iš dalies ir perduoti bylą teismui nagrinėti iš naujo vadovaudamasis CPK 329 straipsnio 1 dalimi, kurioje nurodyta, kad apeliacinės instancijos teismas gali grąžinti bylą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo, kai yra pažeistos ar netinkamai pritaikytos proceso teisės normos, jeigu dėl šio pažeidimo galėjo būti neteisingai išspręsta byla, ir šis pažeidimas negali būti ištaisytas apeliacinės instancijos teisme. Be to apeliacinės instancijos teismas turi teisę panaikinti pirmosios teismo sprendimą visą ar iš dalies ir perduoti bylą teismui nagrinėti iš naujo vadovaudamasis CPK 327 straipsnio taisyklėmis. Minėtas straipsnis nustato, kad byla gali būti perduodama nagrinėti iš naujo trimis atvejais: pirma, kai nustatomi CPK 329 straipsnio antrojoje ir trečiojoje dalyse nurodyti absoliutūs sprendimo (nutarties) negaliojimo pagrindai; antra, jeigu neatskleista bylos esmė ir pagal byloje esančius įrodymus apeliacinės instancijos teismas negali išnagrinėti bylos iš esmės; trečia, jeigu pirmosios instancijos teismas išsprendė ne visus byloje pareikštus reikalavimus. Bylos esmė pagal CPK 327 straipsnio nuostatas suprantama kaip svarbiausios faktinės ir teisinės bylos aplinkybės. Sprendžiant, ar yra CPK 327 straipsnio pirmosios dalies 2 punkto taikymo sąlygos, turi būti atsižvelgiama į neištirtų aplinkybių pobūdį. Jeigu dėl tirtinų aplinkybių pobūdžio yra pagrindas padaryti išvadą, kad byla apeliacinės instancijos teisme turi būti nagrinėjama beveik visa apimtimi naujais aspektais, tai reiškia, jog yra pagrindas konstatuoti bylos esmės neatskleidimą pirmosios instancijos teisme.

Nagrinėjamojoje byloje kolegija konstatuoja, jog pirmosios instancijos teismas atnaujintą bylą išnagrinėjo netinkamai pritaikęs procesinės teisės normas, reglamentuojančias atnaujintos bylos nagrinėjimą, o taip pat neatskleidė bylos esmės.

Kasacinis teismas savo jurisprudencijoje, pasisakydamas dėl proceso atnaujinimo instituto, yra nurodęs, kad proceso atnaujinimo institutą reglamentuojančios teisės normos turi būti aiškinamos ir taikomos atsižvelgiant į šio instituto tikslus ir uždavinius, pažymint, kad jis taikomas tada, kai suinteresuotas asmuo nebeturi galimybės apginti pažeistas teises ir interesus kitais teismų sprendimų teisėtumo ir pagrįstumo kontrolės instancinės sistemos būdais bei nėra kitų teisių bei įstatymų saugomų interesų gynimo būdų (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2004 m. rugsėjo 20 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje AB „Medasa” v. UAB „Čeltaura”, bylos Nr. 3K-3-458/2004; 2007 m. spalio 24 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje AB bankas „Turto bankas“ ir kiti v. V. ir S. M. prekybos centras ir kiti, bylos Nr. 3K-7-362/2007; kt.). Šis procesinis institutas yra išimtinis (ekstraordinarinis), nes teismo priimtų sprendimų (nutarčių, nutarimų) stabilumas ir galutinumas reikalauja, kad teismo išspręsti ginčai be pagrindo nebūtų atnaujinti ir palikti prieš procesą buvusioje ginčo padėtyje. Šiam principui prieštarautų, jeigu teismo pagrįstai ir teisėtai konstatuoti faktiniai ir teisiniai santykiai taptų neapibrėžti. Išimtinės procesinės procedūros, kurios tikslas – pašalinti klaidas, naudojimas nestabilumui (grąžinimui į ginčo padėtį, ginčo šalių santykių neapibrėžtumą) sukurti turi būti pripažįstamas kaip piktnaudžiavimas teise. Šis teisinis institutas taikomas padarytoms teismų klaidoms dėl fakto ar teisės ištaisyti. Juo nesiekiama išnagrinėti bylą visa apimtimi iš naujo, todėl civilinės bylos dalyviai nesinaudoja visomis teisėmis ta pačia apimtimi ir tvarka, kaip įprastinio civilinės bylos proceso metu. Tokios nuostatos įteisintos CPK 370 straipsnio 4 dalyje, kurios reiškia, jog atnaujinus bylos nagrinėjimą, teismas bylą nagrinėja pakartotinai pagal bendrąsias CPK taisykles, tačiau neperžengdamas ribų, kurias apibrėžia proceso atnaujinimo pagrindai, t.y. teismas patikrina teismo sprendimo (nutarties) teisėtumą ir pagrįstumą ta apimtimi ir tokiais pagrindais, kurie yra nustatyti teismo nutartyje atnaujinti procesą. Nagrinėjamojoje byloje apskųsto pirmosios instancijos teismo sprendimo turinys rodo, kad atnaujintą bylą nagrinėjęs teismas minėtų proceso įstatymo nuostatų nesilaikė. Procesas byloje atnaujintas CPK 366 straipsnio 1 dalies 2 punkto pagrindu, t.y. dėl naujai paaiškėjusių aplinkybių, kurios nebuvo ir negalėjo būti žinomos pareiškėjui bylos nagrinėjimo metu. Atnaujindamas bylą, pirmosios instancijos teismas tokia aplinkybe laikė 2007-08-16 Lietuvos Sentikių bažnyčios Aukščiausiosios tarybos išduotą pareiškėjui jo tėvo gimimo liudijimą. Tačiau pakartotinai išnagrinėjęs bylą, pirmosios instancijos teismas naujai priimtame sprendime šios aplinkybės, dėl kurios atnaujino procesą byloje, reikšmės bei įtakos apeliacinės instancijos teismo sprendimo, kuriuo buvo atmestas pareiškėjo pareiškimas dėl juridinę reikšmę turinčių faktų nustatymo, teisėtumui ir pagrįstumui neanalizavo, o taip pat nevertino ar apeliacinės instancijos teismas, žinodamas šią aplinkybę, būtų priėmęs kitokį sprendimą. Pirmosios instancijos teismui neišaiškinus šios esminės aplinkybės, yra pagrindas konstatuoti, jog pakartotinai nagrinėdamas bylą teismas neatskleidė jos esmės. Pažymėtina, jog naujai priimtame sprendime teismas aplamai nepasisakė dėl ankstesnių byloje priimtų visų instancijų procesinių sprendimų teisėtumo ir pagrįstumo ir jų galiojimo pakartotinai išnagrinėjus bylą, tuo taip pat pažeisdamas procesinės teisės normas (CPK 371 straipsnio 1 dalis). Teismas, pakartotinai išnagrinėjęs bylą, turi teisę priimti vieną iš CPK 371 straipsnio 1 dalyje įtvirtintų procesinių sprendimų: 1) prašymą dėl teismo sprendimo (nutarties) pakeitimo arba panaikinimo atmesti., 2) teismo sprendimą ar nutartį pakeisti., 3) panaikinti teismo sprendimą (nutartį) ir priimti naują sprendimą (nutartį). Pirmosios instancijos teismui priimant naują sprendimą, ankstesnis šios instancijos teismo sprendimas turi būti panaikinamas, o netekę teisinės galios aukštesnės instancijos teismų procesiniai sprendimai turi būti nurodyti motyvuojamojoje sprendimo dalyje, padarant nuorodą į CPK 371 straipsnio 3 dalies nuostatą. Kaip jau minėta, šių procesinės teisės normų reikalavimų teismas nesilaikė. Nustatyti proceso teisės normų pažeidimai vertintini kaip CPK 327 straipsnio 1 dalies 2 punkte, 329 straipsnio 1 dalyje nustatyti pagrindai naikinti apskųstą teismo sprendimą. Minėti pažeidimai yra esminiai, jie negali būti pašalinti apeliacinės instancijos teisme, todėl sprendimas naikintinas, o byla perduotina iš naujo nagrinėti pirmosios instancijos teismui (CPK 326 straipsnio 1 dalies 4 punktas).

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 4 punktu,

nutaria:

apeliacinį skundą patenkinti iš dalies.

Kauno miesto apylinkės teismo 2008 m. liepos 31 d. sprendimą panaikinti ir perduoti bylą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.

Kolegijos pirmininkas Arūnas RudzinskasKolegijos teisėjai: Birutė BobrelEgidijus Tamašauskas