Panevėžio apygardos teismo nutartis

Panevėžio apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas Eigirdas Činka, sekretoriaujant Rimutei Markelevičienei,

teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjęs bankrutuojančios UAB „Skaiteka“ bankroto byloje administratoriaus prašymą UAB „Skaiteka“ bankrotą pripažinti tyčiniu

Aprašomoji dalis

nustatė:

bankroto administratorius L. P. prašo UAB „Skaiteka“ bankrotą pripažinti tyčiniu , nurodydamas, kad jis po bankroto bylos iškėlimo neperėmė iš bendrovės vadovo G. P. jokio bendrovės turto ir dokumentų , nes pastarasis vengia tai padaryti, kur jie nežinoma, tai stabdo bankroto procedūras, gali nukentėti kreditorių interesai, gali būti, kad bendrovės apskaita buvo tvarkoma apgaulingai ar aplaidžiai, negali nustatyti įmonės veiklos, jos turto ir pan.Teisiniu pagrindu nurodė Įmonių bankroto įstatymo ( toliau ĮBĮ) 20 str. jo nesukonkretindamas.

VSDFV Panevėžio skyriaus atstovės A.S. S., R. K. mano, jog gali būti, jog bankrotas tyčinis, nes su bendrovės verslo partneriais dažniausiai buvo atsiskaityta užskaitomis, nesilaikyta mokėjimų eiliškumo.

Motyvuojamoji dalis

Prašymas tenkintinas ( ĮBĮ 20 str. 3 d.).

UAB „Skaiteka“ Panevėžio apygardos teisme iškelta bankroto byla, reikalavimus pareiškė VMI prie finansų ministerijos dėl 5088,76 € ir VSDFV Panevėžio skyrius dėl 3935,38 €. G. P. neperdavė bankroto administratoriui bendrovės turto ir dokumentų, už šio įpareigojimo nevykdymą G. P. teismo paskirta bauda.

ĮBĮ 2 straipsnio 12 dalyje tyčinis bankrotas apibrėžtas kaip įmonės privedimas prie bankroto sąmoningai blogai valdant įmonę (veikimu, neveikimu) ir (arba) sudarant sandorius, kai buvo žinoma ar turėjo būti žinoma, kad jų sudarymas pažeidžia kreditorių teises ir (arba) teisėtus interesus. Tyčinio bankroto požymiai apibrėžti ĮBĮ 20 straipsnio 2 dalyje, kurie įrodinėjami pagal bendrąją įrodinėjimo pareigos taisyklę, o šio straipsnio 3 dalyje įvardytos aplinkybės, kurioms esant preziumuojama, kad bankrotas yra tyčinis ir kurias paneigti turi buvę juridinio asmens valdymo organai ar dalyviai (CPK 12, 178 str.). ĮBĮ 20 straipsnio 2 dalyje nustatyti požymiai, kuriems egzistuojant (bent vienam iš jų) teismas pripažįsta bankrotą tyčiniu: 1) įmonės valdymo organas (organai) nevykdė arba netinkamai vykdė įstatymuose, įmonės steigimo dokumentuose jiems nustatytas pareigas, susijusias su įmonės valdymu; 2) buvo sudaryti nuostolingi ar ekonomiškai nenaudingi įmonei sandoriai, įskaitant ir sandorius, susijusius su akcijų ar kito finansinio turto pirkimu, pardavimu ir (arba) perdavimu, ar priimti kiti nuostolingi ar ekonomiškai nenaudingi įmonei sprendimai; 3) turtas buvo parduotas mažesnėmis negu rinkos kainomis asmenims, kuriuos su įmone pardavimo metu siejo glaudūs ryšiai, kaip jie apibrėžti Finansinių priemonių rinkų įstatyme, ar kurie susiję giminystės (tiesiosios aukštutinės ir tiesiosios žemutinės linijos giminaičiai, tikrieji bei netikrieji broliai ir seserys, įtėviai ir įvaikiai), svainystės ar partnerystės ryšiais su įmonės vadovu ar kitu asmeniu, įmonėje turėjusiu teisę priimti atitinkamą sprendimą, (toliau – susiję asmenys) arba turtas perleistas neatlygintinai, arba atsiskaitymas už turtą atidėtas ekonomiškai nenaudingam laikotarpiui ar su įmone atsiskaityta veiklos nevykdančių įmonių ir (arba) įmonių, nepateikusių juridinių asmenų registrui finansinės atskaitomybės ataskaitų, akcijomis; 4) įmonės veikla buvo organizuojama taip, kad kreditorių galimybės nukreipti išieškojimą į įmonės skolininkės turtą buvo apribotos arba panaikintos ir (arba) išieškojimo pirmenybė buvo sąmoningai teikiama tos pačios eilės pagal CK 6.930¹ straipsnį kreditoriams, kuriems įsipareigojimai atsirado vėliau ir (arba) buvo nepradelsti arba mažiau pradelsti, žinant, kad kreditoriai, kuriems įsipareigojimai pradelsti arba daugiau pradelsti, faktiškai neturės į ką nukreipti savo išieškojimo, nes įmonė nebeturės pakankamai turto; 5) teisės aktų reikalaujama buhalterinė apskaita buvo tvarkoma apgaulingai ir (arba) netinkamai ir dėl to negalima visiškai ar iš dalies nustatyti įmonės veiklos, jos turto, nuosavo kapitalo ar įsipareigojimų dydžio ar struktūros, ir (arba) mokesčių administratoriaus patikrinimo akte nustatytas pridėtinės vertės mokesčio (PVM) arba kitų mokesčių mokėjimo vengimas. Kasacinis teismas, pasisakydamas dėl tyčinio bankroto instituto taikymo, yra išaiškinęs, kad tiriant tai, ar įmonė prie bankroto nebuvo privesta tyčia, reikia nustatyti, ar bankrutuojančios įmonės sudarytais sandoriais bei kitokia šios įmonės veikla buvo nuosekliai ir kryptingai siekiama įmonės nemokumo, o nustačius aplinkybę, kad įmonė faktiškai buvo nemoki, patikrinti, ar tolesnė tokios įmonės veikla nebuvo nukreipta dar labiau pabloginti įmonės turtinę padėtį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. gegužės 2 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-252/2014).

G. P. kaip įmonės buvęs vadovas bankroto administratoriui neperduoda dokumentų ir turto. Pati savaime ši aplinkybė nagrinėjamoje byloje nesuteikia pagrindo pripažinti bankrotą tyčiniu. Tyčinis bankrotas yra įmonės privedimas prie bankroto sąmoningai blogai valdant įmonę (veikimu, neveikimu) ir (arba) sudarant sandorius, kai buvo žinoma ar turėjo būti žinoma, kad jų sudarymas pažeidžia kreditorių teises ir (arba) teisėtus interesus. Taigi akivaizdu, kad sprendžiant dėl tyčinio bankroto teisinę reikšmę turi įmonės vadovų veiksmai / neveikimas iki iškeliant bankroto bylą. Buvusių įmonės valdymo organų, savininko (savininkų), vyriausių buhalterių etc. pareiga pateikti teismui / perduoti administratoriui įmonės turtą, dokumentus, duomenis etc. atsiranda teismui rengiantis nagrinėti bankroto bylos iškėlimo klausimą ar iškėlus tokią bylą (ĮBĮ 9 str. 2 d. 1 p., 4 p., 10 str. 7 d. 1 p.). Taigi, po bankroto bylos iškėlimo nustatytus buvusio vadovo veiksmus / neveikimą teismas neturi pagrindo vertinti kaip tyčinius veiksmus / neveikimą, priežastiniu ryšiu susijusius su bendrovės nemokumu bei bankroto bylos iškėlimu. Buvusio įmonės vadovo veiksmai / neveikimas (turto ir (ar) dokumentų neperdavimas bankroto administratoriui, vengimas pateikti procesui reikalingą informaciją) Panevėžio apygardos teismo 2015 m. sausio 6 d. nutartimi yra įvertintas skiriant baudą, pakartotinai svarstomas klausimas dėl tų pačių priežasčių apriboti jam teisę eiti viešojo ir / ar privataus juridinio asmens vadovo pareigas ar būti kolegialaus valdymo organo nariu (ĮBĮ 10 str. 14 d.).

Kreditoriaus atstovės tyčinio bankroto galimybę teismo posėdyje grindė ir iki bankroto paskelbimo bendrovėje buvusia atsiskaitymų eiliškumo nesilaikymo aplinkybe. Nagrinėjamu atveju tyčinis bankrotas administratoriaus nebuvo grindžiamas ĮBĮ 20 straipsnio 3 dalyje nustatytomis prezumpcijomis, bet turint omenyje tai, jog bankroto bylose vyraujantis viešasis interesas reikalauja, kad teismas bankroto bylose būtų aktyvus, teismas svarsto ir šį kreditorių pareiškimą.

ĮBĮ 20 str.3 d. nustatytos prezumpcijos-preziumuojama, kad bankrotas yra tyčinis, jeigu:1) veikla ir turtas buvo perkelti į kitą įmonę, įmonę reorganizavus arba įmonės dalį atskyrus, kai veiklą vykdo ir finansinius įsipareigojimus prisiima turto nevaldanti įmonė, kita veikianti ar naujai įsteigta įmonė perėmė įmonės nebaigtas vykdyti sutartis ir (arba) reikalavimo teises ir į šią įmonę perėjo dirbti darbuotojai ir (arba) vadovai ir (arba) su jais susiję asmenys;2) atsiskaitymai iki bankroto bylos iškėlimo buvo vykdomi pažeidžiant Civilinio kodekso 6.930“1“ straipsnyje nustatytą atsiskaitymų grynaisiais ir negrynaisiais pinigais eiliškumą ir nebuvo vykdomas šio ar kitų įstatymų reikalavimas dėl privalomo įmonės bankroto bylos inicijavimo, kai įmonės darbuotojui (darbuotojams) ilgiau kaip 3 mėnesius iš eilės nemokamas darbo užmokestis ir kitos su darbo santykiais susijusios išmokos.

Aplinkybė, jog UAB „Skaiteka“ iki bankroto bylos iškėlimo nesilaikė mokėjimų eiliškumo ir kaip taisyklė visų pirma atsiskaitydavo su ketvirtosios eilės kreditoriais darant užskaitas ir taip apeinant ankstesnių eilių kreditorius, nustatyta įsiteisėjusia 2014-09-10 teismo nutartimi iškelti UAB „Skaiteka“ bankroto bylą. Tai pripažinta viena iš bendrovės nemokumą sąlygojusių priežasčių, toks atsiskaitymų kelias pažeidė kreditorių teises, nes nevykdant atsiskaitymų per finansų įstaigas faktiškai nebuvo įvykdomi VSDFV nurodymai sumokėti įsiskolinimus soc. draudimo biudžetui. Tokia atsiskaitymo tvarka buvo galima tik bendrovės vadovo nurodymais, taigi tyčiniais veiksmais. Liudytoja R. A. iki 2014-04 tvarkiusi bendrovės apskaitą, lėšas, paaiškino,jog atsiskaitymai priklausė tik nuo G. P. nurodymų, nors buvo išrašomi kasos pajamų orderiai, bet grynųjų lėšų jai neperduodavo. Nors pagal sutartį su UAB“Bana“ 6 procentus( 35340 Lt) už pagamintus skaitiklius „Bana“ turėjo sumokėti „Skaitekai“ grynais ar pavedimu, bet nėra duomenų, jog tokios lėšos buvo gautos ir panaudotos atsiskaitymui su aukštesnių eilių kreditoriais,.Pagal sutartį su „Intelektu“ atsiskaitymas už darbą buvo numatytais ir pavedimu , grynaisiais , bet bylos aplinkybės rodo, jog šiais būdais nesinaudota ( bankroto bylos 2 t.,b.l.20,21). Teismo vertinimu , G. P. negalėjo nesuvokti, jog taip išvengiama atsiskaityti su kreditoriumi VSDFV ir pažeidžiami šio turtiniai interesai. Apeliacinės instancijos teismas sutiko su šiais pirmos instancijos teismo argumentais. Kadangi šis faktas nustatytas įsiteisėjusia teismo nutartimi byloje, kurioje dalyvavo tie patys asmenys, jis nebeįrodinėtinas ( CPK 182 str.2 p.). Bankroto byla buvo inicijuota kreditorių, o ne tuometinio bendrovės vadovo.

Apibendrintai sprendžiama, kad G. P. paaiškinimai įstatymu nustatytos tyčinio bankroto prezumpcijos nepaneigė.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos CPK 290-291 str., teismas

nutaria:

pripažinti BUAB „Skaiteka“ bankrotą tyčiniu.

Nutartis per 7 dienas nuo paskelbimo gali būti skundžiama atskiruoju skundu, skundą paduodant Panevėžio apygardos teisme.