- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2021-02-18
- Bylos Nr.
- e2S-624-567/2021
- Teisminio proceso Nr.
- 2-49-3-01035-2020-1
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Neringa Švedienė
- Trečiasis asmuo
- UAB „Ostina“
- Ieškovas
- UAB „3 namukai“
- Atsakovas
- Ukmergės kraštotyros muziejui
- Kategorijos
Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Neringa Švedienė
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo trečiojo asmens UAB „Ostina“ atskirąjį skundą dėl Vilniaus regiono apylinkės teismo 2020 m. gruodžio 29 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e2-369-517/2021 pagal ieškovo UAB „3 namukai“ ieškinį atsakovui Ukmergės kraštotyros muziejui dėl daiktų išreikalavimo iš svetimo valdymo, trečiasis asmuo UAB „Ostina“.
Aprašomoji dalis
nustatė:
I. Bylos esmė
1. Ieškovas UAB „3 namukai“ kreipėsi į teismą su ieškiniu, prašydamas:
1.1. išreikalauti iš atsakovo Ukmergės kraštotyros muziejaus neteisėto valdymo ieškinio lentelėje nurodytą kilnojamąjį turtą (iš viso 27 pozicijos);
1.2. nustačius, kad prašymo išreikalauti kilnojamąjį turtą tenkinimas dėl turto neišlikimo yra neįmanomas, priteisti iš atsakovo 26 352,42 Eur nuostolių atlyginimą ir bylinėjimosi išlaidas. Nurodė, kad 2016 m. kovo 14 d. šalys sudarė dvaro pastato nuomos sutartį, pagal kurią atsakovas perdavė ieškovui laikinai naudoti Užugirio dvaro pastatą–kumetyną komercinės veiklos – apgyvendinimo–viešbučio veiklai vystyti. Perduotos patalpos buvo neįrengtos, jose nebuvo jokios įrangos veiklai vystyti, todėl ieškovas įsigijo ginčo daiktus. Utenos apylinkės teismo 2018 m. rugsėjo 19 d. sprendimu tarp šalių sudaryta nuomos sutartis buvo nutraukta, tačiau ieškovo įsigytas kilnojamasis turtas liko atsakovui priklausančiose patalpose. Atsakovas atsisako įleisti ieškovą į patalpas ir grąžinti ieškovo kilnojamąjį turtą. Atsakovas naudojasi ieškovo turtu, todėl yra didelė tikimybė, kad daiktai bus visiškai sunaudoti ir netinkami naudoti pagal jų tikslinę paskirtį (CK 4.95 str.).
Atsiliepimas
2. Atsakovas Ukmergės kraštorytos muziejus prašė ieškinį atmesti. Nurodė, kad neįrodyta, jog ginčo turtas priklauso ieškovui.
3. Trečiasis asmuo UAB „Ostina“ prašė ieškinį atmesti, skirti ieškovui 5 000 Eur baudą už piktnaudžiavimą procesinėmis teisėmis ir priteisti bylinėjimosi išlaidas. Nurodė, kad UAB „Ostina“ nuo 2019 m. vasario 1 d. nuomojasi Užugirio dvarą. 2019 m. birželio–rugpjūčio mėn. UAB „Ostina“ sumokėjo ieškovui 5 200 Eur už dvare likusius ieškovo daiktus. Ieškovas nebėra ginčo daiktų savininkas, todėl ieškovo ieškinys yra akivaizdžiai nepagrįstas.
Šalies argumentai
4. Trečiasis asmuo UAB „Ostina“ pateikė prašymą, prašydamas:
4.1. kviesti liudytojus G. A. ir I. O.;
4.2. įpareigoti ieškovą pateikti darbuotojų, dirbusių UAB „3 namukai“ 2019 m. sausio 1 d.–2019 m. gruodžio 31 d. laikotarpiu, sąrašą, kartu pateikiant darbuotojų adresus ir nurodytus asmenis kviesti liudytojais;
4.3. nustatyti ieškovui 3 dienų terminą nuo nutarties gavimo dienos įmokėti į Vilniaus regiono apylinkės teismo depozitinę sąskaitą 1 200 Eur užstatą trečiojo asmens galimų bylinėjimosi išlaidų atlyginimui užtikrinti;
4.4. ieškovui nesumokėjus 1 200 Eur užstato – ieškinį palikti nenagrinėtą. Nurodė, kad ieškovas nenurodė, kokie konkrečiai darbuotojai perdavė trečiajam asmeniui daiktus, todėl būtina apklausti visus ieškovo darbuotojus.
4.5. ieškinys yra visiškai nepagrįstas, reiškiamas piktnaudžiaujant procesinėmis teisėmis, klaidinant teismą ir kitus proceso dalyvius, kadangi ginčo daiktai ieškovui nepriklauso. Ieškovas yra nemokus, nevykdo jokios veiklos, neteikia viešam registrui finansinės apskaitos dokumentų. Ieškovas nuo 2019 m. liepos 20 d. neturi darbuotojų, todėl ieškovo direktoriumi prisistatydavęs ir teismo posėdžio metu juo prisistatęs P. J. veikė galimai nusikalstamai, kadangi grynaisiais pinigais priėmė didžiąją dalį mokėjimų už parduotą turtą iš UAB „Ostina“ ir pasirašė buhalterinės apskaitos dokumentuose. Nurodytos aplinkybės sudaro pagrindą įpareigoti ieškovą sumokėti užstatą galimų bylinėjimosi išlaidų atlyginimui užtikrinti (CPK 95 str.).
II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
5. Vilniaus regiono apylinkės teismas 2020 m. gruodžio 29 d. nutartimi nutarė atmesti trečiojo asmens UAB „Ostina“ prašymą įpareigoti ieškovą UAB „3 namukai“ sumokėti užstatą galimų bylinėjimosi išlaidų atlyginimui užtikrinti.
6. Teismas nurodė, kad trečiasis asmuo nepateikė pakankamai įrodymų apie galimą ieškovo piktnaudžiavimą jam suteiktomis procesinėmis teisėmis. Teismas pažymi, kad šalies sąžiningumas yra preziumuojamas, todėl į klausimą, ar ieškovas piktnaudžiauja teise, reikšdamas ieškinį, bus galima atsakyti tik išnagrinėjus bylą iš esmės (CPK 95 str., 176 str., 185 str.).
III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį argumentai
7. Trečiasis asmuo UAB „Ostina“ pateikė atskirąjį skundą, prašydamas panaikinti Vilniaus regiono apylinkės teismo 2020 m. gruodžio 29 d. nutartį ir klausimą išspręsti iš esmės:
7.1. įpareigoti ieškovą pateikti darbuotojų, dirbusių UAB „3 namukai“ 2019 m. sausio 1 d.–2019 m. gruodžio 31 d. laikotarpiu, sąrašą, kartu pateikiant darbuotojų adresus ir nurodytus asmenis kviesti liudytojais;
7.2. nustatyti ieškovui 3 dienų terminą nuo nutarties gavimo dienos įmokėti į Vilniaus regiono apylinkės teismo depozitinę sąskaitą 1 200 Eur užstatą trečiojo asmens galimų bylinėjimosi išlaidų atlyginimui užtikrinti;
7.3. ieškovui nesumokėjus 1 200 Eur užstato – ieškinį palikti nenagrinėtą. Nurodė, kad teismas neišsprendė visų prašymų, t. y neįpareigojo ieškovo pateikti darbuotojų sąrašą, darbuotojų adresus ir darbuotojus iškviesti liudytojais, siekiant išsiaiškinti daiktų perdavimo aplinkybes. Darbuotojų klausimas yra aktualus, kadangi nuo 2019 m. liepos 20 d. ieškovas neturėjo darbuotojų, tačiau 2019 m. birželio 11 d.–2019 m. rugpjūčio 30 d. kasos išlaidų orderius išrašinėjo P. J. Ieškovo ieškinys yra visiškai nepagrįstas, ieškovas yra nemokus, ieškovas piktnaudžiauja procesinėmis teisėmis, todėl teismas nepagrįstai netenkino prašymo sumokėti užstatą galimų bylinėjimosi išlaidų atlyginimui užtikrinti (CPK 95 str.).
Atsiliepimas
8. Ieškovas UAB „3 namukai“ pateikė atsiliepimą į trečiojo asmens UAB „Ostina“ atskirąjį skundą, prašydamas jį atmesti. Nurodė, kad ieškinys pareikštas atsakovui, o ne trečiajam asmeniui, todėl apelianto argumentai dėl ieškovo nesąžiningumo yra nepagrįsti. Šioje byloje pirmosios instancijos teismas tenkino iš dalies ieškovo prašymą taikyti laikinąsias apsaugos priemones, todėl akivaizdu, kad ieškinys yra tikėtinai pagrįstas. Apelianto prašymas išreikalauti ieškovo darbuotojų sąrašą yra nesuprantamas, nes smulkiuosius daiktus, dėl kurių ginčo nėra, trečiajam asmeniui perdavė ieškovo direktorius.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
9. Nagrinėjamoje byloje sprendžiamas klausimas, ar pirmosios instancijos teismo nutartis, kuria atmestas trečiojo asmens prašymą įpareigoti ieškovą sumokėti užstatą galimų bylinėjimosi išlaidų atlyginimui užtikrinti, yra pagrįsta ir teisėta. Šį klausimą apeliacinės instancijos teismas sprendžia, vadovaudamasis atskirojo skundo faktiniu ir teisiniu pagrindais bei patikrina, ar nėra absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų (CPK 320, 338 straipsniai). Absoliučių skundžiamos teismo nutarties negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė, todėl civilinė byla nagrinėjama, neperžengiant atskirojo skundo ribų.
10. Pagal CPK 95 str. 3 d. kai yra pagrindas manyti, kad ieškinį, apeliacinį, atskirąjį ar kasacinį skundą, prašymą atnaujinti procesą, pareiškimą ar prašymą ypatingosios teisenos tvarka pateikęs asmuo gali piktnaudžiauti procesinėmis teisėmis ir neatlyginti bylinėjimosi išlaidų, teismas turi teisę įpareigoti šį asmenį sumokėti užstatą galimų bylinėjimosi išlaidų atlyginimui užtikrinti. Užstato per nustatytą terminą nesumokėjus, teismas procesinį dokumentą palieka nenagrinėtą.
11. Teismų praktikoje nurodoma, kad CPK 95 str. 3 d. įtvirtintos nuostatos paskirtis – apsaugoti byloje dalyvaujančių asmenų teises į bylinėjimosi išlaidų atlyginimą, esant tikimybei, kad asmuo gali piktybiškai vengti jas atlyginti arba yra duomenų, jog asmuo piktnaudžiauja teise į teisminę gynybą, dėl ko byloje dalyvaujantys asmenys gali patirti bylinėjimosi išlaidų (Lietuvos apeliacinio teismo 2018 m. birželio 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-502-381/2018).
12. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad atskirasis skundas yra priemonė pradėti apeliacinį procesą dėl neįsiteisėjusios pirmosios instancijos teismo nutarties. Pagal CPK 338 straipsnį atskiriesiems skundams paduoti ir nagrinėti taikomos taisyklės, reglamentuojančios procesą apeliacinės instancijos teisme, išskyrus šiame skirsnyje numatytas išimtis. Atskirasis skundas nepriimamas ir grąžinamas jį padavusiam asmeniui, jeigu skundžiama nutartis pagal įstatymus negali būti apeliacinio apskundimo objektas (CPK 315 str. 2 d. 3 p.).
13. CPK 334 str. 1 d. nurodyta, kad pirmosios instancijos teismo nutartis galima apskųsti atskiruoju skundu dviem atvejais: 1) CPK nustatytais atvejais; 2) kai teismo nutartis užkerta galimybę tolesnei bylos eigai. Vadinasi, teismo nutarčių, neatitinkančių bent vienos iš nurodytų sąlygų, negalima skųsti. CPK 334 str. 3 d. nurodyta, kad dėl kitų pirmosios instancijos teismo nutarčių atskirieji skundai negali būti paduodami, bet motyvai dėl šių nutarčių teisėtumo ir pagrįstumo gali būti įtraukiami į apeliacinį skundą. Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad nutartis laikoma užkertančia galimybę proceso eigai, kai dėl jos priėmimo procesas byloje apskritai negali prasidėti, yra užbaigiamas arba dėl tokios nutarties priėmimo nebegalimas tolesnis procesas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. rugsėjo 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-270-1075/2019).
14. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad CPK 95 str. 3 d. nenumato apeliacijos galimybės dėl nutarčių, kuriomis išsprendžiamas užstato klausimas. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, pirmosios instancijos teismo nutartis, kuria atsisakyta įpareigoti sumokėti užstatą galimų bylinėjimosi išlaidų atlyginimui užtikrinti, neužkerta galimybė proceso eigai, kadangi netenkinus prašymo įpareigoti asmenį sumokėti užstatą galimų bylinėjimosi išlaidų atlyginimui užtikrinti procesas nesustoja, šalys toliau gali teikti procesinius dokumentus ir dalyvauti procese, byla gali būti nagrinėjama iš esmės. Lietuvos apeliacinis teismas 2020 m. spalio 26 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. e2-1359-943/2020 taip pat išaiškino, kad pirmosios instancijos teismo nutartis, kuria atsisakyta įpareigoti sumokėti užstatą galimų bylinėjimosi išlaidų atlyginimui užtikrinti negali būti skundžiama atskiruoju skundu.
15. CPK 199 str., reglamentuojančiame rašytinių įrodymų išreikalavimą, numatyta, kad rašytiniai įrodymai, kurių teismas reikalauja iš fizinių asmenų ar juridinių asmenų, siunčiami teismo nustatytu terminu tiesiogiai teismui (2 dalis). CPK 199 straipsnyje ir kitose proceso normose nėra įtvirtinta šalių teisė joms nepalankų rezultatą, susijusį su rašytinių įrodymų išreikalavimu (teismo liudijimo (ne)išdavimu), apskųsti atskiruoju skundu. Kasacinis teismas taip pat yra išaiškinęs, kad pirmosios instancijos teismo procesiniai sprendimai, priimti CPK 199 str. pagrindu, negali būti skundžiami atskiraisiais skundais (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. birželio 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-245-378/2018).
16. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad pirmosios instancijos teismas skundžiama nutartimi sprendė klausimą tik dėl ieškovo įpareigojimo sumokėti užstatą galimų trečiojo asmens bylinėjimosi išlaidų atlyginimui užtikrinti, t. y. teismas skundžiama nutartimi nesprendė trečiojo asmens prašymo dalyje dėl įrodymų išreikalavimo apie ieškovo darbuotojus ir šių įrodymų pagrindu kviesti atitinkamus liudytojus. Iš Lietuvos teismų informacinės sistemos LITEKO duomenų nustatyta, kad pirmosios instancijos teismas liudytojais nutarė kviesti trečiojo asmens prašyme nurodytas trečiojo asmens darbuotojas. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad CPK 199 straipsnyje ir kitose proceso normose nėra įtvirtinta šalių teisė joms nepalankų rezultatą, susijusį su įrodymų rinkimu, apskųsti atskiruoju skundu. Aplinkybė, kad tam tikras teismo procesinis sprendimas negali būti apeliacijos objektu, reiškia, kad atskiras apeliacinis procesas nėra galimas.
17. Lietuvos Respublikos Konstitucijoje įtvirtinta teismų instancinė sistema garantuoja asmenims teisę skųsti galimai neteisėtus ir nepagrįstus teismų procesinius sprendimus bei padeda iki minimumo sumažinti žemesnės instancijos teismų daromas faktines arba teisines klaidas. Nesutikdamas su atitinkamais teismo procesiniais sprendimais, asmuo turi teisę pasinaudoti civilinio proceso įstatyme nustatytomis teismo procesinio sprendimo teisėtumo ir pagrįstumo kontrolės formomis. Motyvai dėl nutarčių, kurios atskirai negali būti skundžiamos atskiraisiais skundais, teisėtumo ir pagrįstumo gali būti įtraukiami į apeliacinį skundą (CPK 334 str. 3 d.). Vadinasi, apelianto argumentai dėl pirmosios instancijos teismo procesinių veiksmų, susijusių su įrodymų rinkimu, galės būti įtraukti į apeliacinį skundą.
18. Apeliacinės instancijos teismas daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismas skundžiamojoje nutartyje nepagrįstai nurodė, jog nutartis gali būti apskųsta atskiruoju skundu, tačiau ši aplinkybė nesudaro pagrindo nutarties, negalinčios būti apeliacijos objektu, peržiūrai apeliacine tvarka. CPK 315 str. 2 d. 3 p. nustatyta, kad, jeigu skundžiama nutartis, kuri pagal įstatymus negali būti apeliacinio apskundimo objektas, teismas turi atsisakyti priimti atskirąjį skundą ir grąžinti jį padavusiam asmeniui. Tokiam trūkumui paaiškėjus nagrinėjant bylą apeliacine tvarka, apeliacinis procesas dėl skundžiamos nutarties nutraukiamas (CPK 315 str. 2 d. 3 p., 5 d., 338 str.).
Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 315 str. 2 d. 3 p., 5 d., 338 str.,
Rezoliucinė dalis
nutaria:
Nutraukti apeliacinį procesą dėl Vilniaus regiono apylinkės teismo 2020 m. gruodžio 29 d. nutarties.