Šiaulių apylinkės teismo nuosprendis

Kaltinamasis K. P. teisiamojo posėdžio metu savo kaltės nepripažino, parodė, kad visko nepamena, ilgas laiko tarpas jau praėjo. Jie gėrė kavą, kai atėjo M., iki tol jo nepažinojo, M. pradėjo kabinėtis ir grabinėtis prie I. Smūgių M. jis nesudavė. Ar Š. M. sudavė, nematė, jis tuo metu rūkė. M. kabinėjosi prie I., ji su šepečiu ar kočėlu jam už tai ir sudavė, tai matė, bet M. po Š. smūgio nenuvirto. Jis vienas išėjo parūkyti į virtuvę, po to, kai I. M. jau sudavė, o kai grįžo, M. jau bute nebebuvo. Rūkė vienas. Kai grįžo, T. ir I. bute buvo, o M. nebebuvo. Po I. smūgio M. jokių sužalojimų nebuvo. Po to atėjo lyg mergaitė, kuri pasakė, kad dėdė guli laiptinėje. Jie M. parnešė į kambarį ir I. iškvietė medikus. Kai išėjo į laiptinę, M. rado sėdintį tarp 5-4 aukštų laiptinės aikštelėje, jis sakė, kad virto. Jis M. nesudavė nei vieno smūgio. I. į laiptinę nebuvo išėjusi. Greitąją pagalbą iškvietė, nes M. skundėsi, kad skauda koją, kad skauda žandą nesakė. M. medikams sakė, kad ėjo namo ir virto. Kai I. M. sudavė, nežino, kur pataikė, bet jam kraujas nebėgo. Kai parnešė iš laiptinės, atrodo, kraujo nebuvo, tik nosį buvo nusibrozdinęs. Su civiliniais ieškiniais nesutinka visiškai, mano, kad jis pats susižalojo. Jam į nugarą nespyrė, laiptinėje ir bute jo nemušė. Š. parodymai ant jo yra melagingi, jie buvo susipykę, todėl tikriausiai ant jo ir davė tokius parodymus. O vaikų parodymai, tai ką jie galėjo matyti, kad jie visi lauke buvo, nežino, iš kur tokie jų parodymai. M. pinigų nesiūlė. Mano, kad vaikai meluoja, nes jis M. nesudavė nei bute, nei laiptinėje.

Kaltinamasis T. Š. teisiamojo posėdžio metu savo kaltę pripažino tik iš dalies, parodė, kad lapkričio 12 dieną jis su draugu K. ir savo sūnumi L. atėjo pas I. B. (Š.), aplankyti A. B., savo krikšto sūnaus. I. su vaikais buvo namuose, darė valgyti, adresu (duomenys neskelbtini) Šiauliuose. Vaikai žaidė, o jie gėrė kavą, tada atėjo M. neblaivus ir atsinešė 6 bambalius alaus. M. pažįsta, jo pusseserę buvo vedęs, M. buvęs I. sugyventinis. Jiems būnant kartu, po kiek laiko M. paskambino ir jis išėjo parūkyti, po to ir jie išėjo parūkyti, kai išgirdo M. ir J. pokalbį, M. sakė: „atvažiuok, sumušim T.“, prieš tai tarp jų buvo žodinis konfliktas, bet jis jo nemušė. Grįžus į kambarį, M. pradėjo I. grabinėti, sakė: „ko čia gyveni su bomžais, valkatomis, susitaikom, noriu grįžti“, M. sugriebė I. už rankos, tai pamatęs, jį iš vieno smūgio „iškirto“. Sudavė M. į žandikaulį, jis prarado sąmonę. Tada jam užpylė vandens, M. pašoko ir išbėgo. Nepamena, ar dar jis sudavė M., nepamena ir to, ar P. jam sudavė. M. niekas nesivijo, tik paskui vaikas (L.) pabeldė į duris ir pasakė, kad dėdė guli laiptinėje tarp 5-4 aukštų. Jie nuėjo pažiūrėti, ten buvo M., jis šaukė, kad skauda koją, tada jį parnešė į butą, o I. iškvietė medikus. Kai M. išėjo, nepamena, ar P. ėjo paskui jį. Kai parnešė į butą, M. veidas buvo ištinęs, praskeltas antakis, skundėsi, kad skauda koją. Iškvietė pagalbą, jis medikams nurodė, kad nugriuvo. Š. nesudavė M., atrodo, ir P. jam nesudavė. Jo vaikas matė ir apklaustas nurodė, kad jis „išjungė“ M. iš vieno smūgio. Pagarsinus ikiteisminio tyrimo T. Š. apklausos parodymus (II tomas, b. l. 172-173), kaltinamasis teisme nurodė, kad šie jo parodymai teisingi iš dalies, tuo metu tarp jo ir P. buvo konfliktai, todėl ir davė ant jo parodymus. O iš tikrųjų tai nežino, ar jis (P.) mušė M., jis to nematė, gal ir sudavė 1-2 smūgius. P. jam nesakė, kad jis spyrė M. ir M. nulėkė nuo laiptų. Jis M. sudavė tik vieną smūgį. Civilinio ieškinio nepripažįsta visiškai, jie jam pagalbą iškvietė, po to jis pabėgo iš ligoninės, 4-5 valandas neaišku, kur jis buvo. Ligonių kasos civilinio ieškinio taip pat nepripažįsta. Kad Š. sudavė M., ikiteisminio tyrimo metu pasakė dėl to, nes galvojo, kad M. ant jos pareiškimo nerašys, be to, žmona nenorėjo, kad jis vėl turėtų reikalų su teisėsauga, buvo tik 2 savaitės, kaip grįžęs iš įkalinimo įstaigos. Parodymų patikrinimo protokole (II tomas, b. l. 136-142) esantys jo parodymai netikri, nes iš pradžių I. norėjo ant savęs viską apsiimti, ant P. prikalbėjo, nes buvo susipykę, ir žmona nenorėjo, kad dar viena byla jam būtų, taip jie buvo susitarę, o dabar gavosi, kad jie visi trys kaltinamieji. Negali pasakyti, bet P. gal 1 smūgį ir sudavė M. M. konkrečiai nuo jo smūgio (Š.) negalėjo kojų susižaloti, nuo jo smūgio nebent galėjo lūžti žandikaulis. Nežino, kaip vertinti savo veiksmus, jis lindo prie dabartinės jo žmonos, ją gynė. Dabar dėl to gailisi, kad taip išėjo.

Ikiteisminio tyrimo metu pas ikiteisminio tyrimo teisėją 2017-05-16 apklaustas įtariamuoju T. Š. parodė, kad savo kaltę pripažįsta iš dalies, nurodė, kad lapkričio 12 d., valandos nepamena, atvažiavo A. M. pas I. B. girtas, atsivežė pakuotę alaus ir pradėjo atsisėdęs gerti. Jis dar buvo susitaręs su G. J. jį sumušti. Pats buvo atvykęs su K. P. pas I. aplankyti krikšto vaiko, A. pradėjo reikšti pretenzijas. Tarp jų seniai buvo kilęs konfliktas, jis ankščiau smurtavo prieš jo krikšto vaiką. Tarp jo ir A. prasidėjo žodinis konfliktas, paskui prie I. pradėjo kabinėtis, I. suėmė už rankos, jai buvo mėlynė, todėl jis neapsikentęs sudavė A. į veidą, į paakį, kumščiu. Sudavė vieną smūgį. Jis prarado sąmonę ir nukrito ant žemės. K. P. pradėjo jį spardyti. Smūgį jis sudavė kambaryje. Tuo metu bute buvo N. ir L. Š., jo sūnus. L. tarpduryje matė kaip jis smūgiavo A. Tam kambaryje, kur jis smurtavo, buvo jis, I. ir K. P., A. nukrito šalia kėdės ir K. pribėgęs kelis kartus spyrė. Jis jam prakirto antakį, pasipylė kraujas. K. spyriai buvo du - trys į šoną ar pilvą, tiksliai nepamena. Jis nubėgo, atsinešė vandens, užpylė A. K. spardė A., kuris buvo be sąmonės. Užpylus vandenį, A. pašoko ir išbėgo. K. P. išbėgo iš paskos. Laiptinėje, kas buvo, jis nematė. Tik iš vaikų pasakojimo sužinojo, kad K. jį spardė tarp 5-4 aukštų, tai sakė N., D., S. Vėliau mergaitė L. atėjo ir pasakė, kad „dėdė guli kraujuose, visas sumuštas“. K. parėjęs iš laiptinės pasakė, kad jam spyrė koja į nugarą ir jis nuskrido. Jis sakė: „pasigyniau, pisau į nugarą ir jis nuskrido". Dar pašokinėjo ant kojos, kad nepabėgtų. Kiek tokių šuoliukų buvo, nežino. Paskui su P. parnešė A. į butą ir P. dar jam sudavė į žandikaulį. I. padavė telefoną ir ji iškvietė greitąją. Buvo blaivus. A. buvo prigėręs. Nepamena, ar K. buvo vartojęs alkoholinius gėrimus. M. išvežė į ligoninę. Tą vakarą nebuvo atvykęs pareigūnas. Nepastebėjo, ar I. A. užmetė iš rankos ar iš šepečio. Tai buvo po to, kai jis atgavo sąmonę. I. jam sudavė į veido sritį. Tiksliai nepamena, ar sudavė ranka, ar šluota. Šluota, kiek pamena, buvo kruvina. Kaltę pripažįsta, kad mušė jį namuose, nepripažįsta, kad jį mušė laiptinėje, kad sulaužė jam koją, jis A. laiptinėje nieko nepadarė. Anksčiau jis nurodė, kad visus veikmus atliko I., nes I. pasakė: „aš apsiimsiu viską". Sakė: „neseniai išėjęs, kam tau bereikalingo tampymo“, galvojo, kad A. pareiškimo ant jos nerašys. Skruostikaulis lūžti galėjo ir nuo jo smūgio. Kojos girnelė galėjo trūkti nuo P. veiksmų. P. grįžęs iš laiptinės gyrėsi, kad jis jam kaip spyrė į nugarą, jis nuo laiptų tiesiog nuskrido. Po A. parnešimo iš laiptinės namo, niekas su A. nekalbėjo, jokių pinigų nesiūlė. Atvyko greitoji ir išvežė A. Jis sakė, kad jam skauda koja, turbūt lūžo, tuomet K. P. dar A. davė į veidą sakydamas: „ko čia skundiesi, pats prisiprašei", tuomet jis K. pastūmė. Šiai dienai su K. P. bendrauja, jokių piktumų tarp jų nėra. Šie jo parodymai teisingi, pasakė tiesą. (II tomas, b. l. 172-173).

Iš parodymų patikrinimo vietoje matyti, kad T. Š. parodė vietą, esančią adresu (duomenys neskelbtini) Šiauliai, kur buto kambaryje, esančiame kairėje pusėje, įvyko įvykis. T. Š. parodė, jog įvykio metu jis sėdėjo ant minkštos baldų dalies, stovėjusios prie lango. K. sėdėjo ant kėdės, esančios prie stalo, o A. M. sėdėjo ant „tachtos“. Prie virtuvinės spintelės stovėjo I. ir gamino vaikams valgyti. T. Š. parodė pakabinamą spintelę, iš kurios I. pasiėmė kočėlą, kuriuo ji trenkė A. M. į kairę veido pusę, bet, kiek kartų ji sudavė, jis neprisimena, lygtai du. Tuo metu prakirto A. M. antakį. T. Š. parodė vietą kambaryje, kur po gauto smūgio nugriuvo A. M. Taip pat T. Š. paaiškino, kad gulinčiam A. M. jis užpylė vandens, kad šis atsigautų. Atsigavęs A. M. išbėgo lauk pro duris. Šiam bėgant pro duris, I. dar sudavė šiam per nugarą šepečiu, buvusiu kampe, prie sekcijos. Už 5 minučių į kambarį atėjo mergaitė, vardu L., ir pasakė, kad laiptinėje guli dėdė. T. Š. parodė vietą, kur jis su K. P. nuėjo ir rado gulintį laiptinėje, laiptų aikštelėje tarp 5-4 aukštų, A. M. Grįžus į butą, T. Š. parodė vietą kambaryje, kur jie paguldė sužeistą A. M., iki kol atvyko greitoji medicinos pagalba. Parodymų patikrinimo vietoje metu fotografuota. (II tomas, b. l. 136-142).

Kaltinamoji I. Š. (B.) teisiamojo posėdžio metu atsisakė duoti parodymus. Pagarsinus ikiteisminio tyrimo I. Š. (B.) apklausos parodymus (III tomas, b. l. 68-69), kaltinamoji teisme nurodė, kad nežino, ar šie jos parodymai yra teisingi.

Ikiteisminio tyrimo metu pas ikiteisminio tyrimo teisėją 2017-05-10 apklausta įtariamąja I. Š. (B.) savo kaltės nepripažino, parodė, kad ji A. nemušė. Lapkričio 12 d. girtas atėjo jis pas vaikus, atsinešė alaus. A. ėmė ją kolioti bei graibyti. Ji prašė jo išeiti, bet jis niekur nėjo. Tada T. atsistojo ir trenkė A. į veidą, o A. nuo smūgio nugriuvo bei buvo be sąmonės. Tuomet T. užpylė A. vandens. A. atsipeikėjo, norėjo bėgti, bet tada K. ėmė šį spardyti. T. liepė K. baigti spardyti. Paskui K. dar ant A. kojos trypė. Vaikai sakė, kad tėtė kruvinas. Tuomet K. su T. parvedė A. iš laiptinės. Ji iškvietė greitąją medicinos pagalbą. K., atsidaręs piniginę, siūlė A. pinigų, kad šis nerašytų pareiškimo. T. Š. kambaryje trenkė A., o K. P. spardė. Kai A. ėmė ją tąsyti, tai tuomet T. šiam ir trenkė. Iš pradžių ji nenorėjo sakyti tiesos, todėl sakė, kad ji mušė A. Ji nežinojo, kaip jai elgtis. Ji nurodė, kad ji smogė kočėlu, bet ji juo A. netrenkė. Ji taip sakė dėl to, kad ji bijojo. Ji buvo nusprendusi visą kaltę prisiimti ant savęs, kad greičiau viskas pasibaigtų. Ji nei kočėlu, nei šluota A. nesudavė. Ji galvojo, jog, jei ji nėra teista, tai jai nieko nebus. Jie taip buvo suplanavę sakyti, kad ji viską padarė. Ji norėjo išgelbėti K. ir T. Dabar ji sako taip, kaip buvo. Įvykis buvo adresu (duomenys neskelbtini). Namuose buvo vaikai, kurie vėliau išėjo į lauką, namuose buvo tik 2 metų amžiaus N. ir 4 metų amžiaus L., kurie konflikto metu žaidė kambaryje. Jie tik buvo pradėję gerti, kai atėjo A. neblaivus. Jie nebuvo girti, nes jie trise išgėrė tik 3 butelius 1 litro talpos alaus. K. su A. dar nuėjo nusipirkti alaus. T., ji ir K. gėrė sidrą. Ji nesijautė apsvaigusi. Konfliktas kilo dėl to, kad ją pradėjo įžeidinėti A. Ji A. tik pastūmė. Kuomet sudavė T., A. nukrito. T. sudavė A. ranka į dešinį žandikaulį. Kuomet A. gaivino, K. šį spardė. T. laikė K., nes šis buvo, kaip žvėris. A. sąmonę buvo praradęs gal porai minučių. Ji su T. laikė K., o tuomet A. pabėgo į laiptinę. K. jį nusivijo laiptais. T. po A. sąmonės atgavimo, A. nieko nedarė. Šis tik sudavė A. vieną smūgį. K. jį spardė, bet ji smūgių neskaičiavo. Galėjo būti 5 spyriai į kojas ir nugarą. A. veidas buvo kruvinas. Smūgiai buvo buto viduje. A. pabėgo, o K. jį pasivijo. Spardymas vyko kambaryje, kur jie girtavo. Nei ji, nei T. K. negaudė, o T. pasakė: "tegul daro, ką nori". Jie laikė K., kad šis nelįstų prie A. Kas vyko laiptinėje, jie nematė. Laiptinėje buvo kiemo vaikų, bet, kokių, - ji nežino. K. parėjęs sakė, kas spyrė A. į nugarą, o šis trenkėsi galva į sieną. K. dar sakė, kad jis šokinėjo A. ant kojų. Vaikai parbėgo ir sakė, kad tėtė yra kruvinas. T. jai sakė sakyti teisybę, o K. jai nieko nesakė, nes ji su juo nesusitiko. A. M. yra D. ir N. tėtis. L. to įvykio negalėjo matyti, o gal, išgirdęs triukšmą, išėjo už kampo ir matė. Iki to smūgio jie žaidė, todėl ji galvojo, kad jie nematė. Patalpa yra bendra. K. sakė: "man jau nervai nebelaikė, norėjau trenkti pirmas". Ji buvo pasakiusi, kad ji prisiims kaltę, gal todėl T. ir sakė, kad ji smogė A. kočėlu. Jie porą minučių laikė K., kad šis nepultų A. A. kraujas bėgo iš nosies. Prieš tai A. prie jos kabinėjosi, spaudė jai stipriai ranką, graibėsi, koliojosi. N. apklausoje sakė teisybę. K. iš laiptinės grįžo kruvinais rūbais. A. negrįžo, bet atbėgo kažkuris iš vaikų ir pasakė, kad tėtė yra kruvinas. Išbėgo T. ir K., ir abu partempė A. L. buvo kartu su jos vaikais. L. sakė, jog matė, kaip K. laiptinėje spyrė A., bet to ji apklausoje nenurodė, pasimetė. Sakė, kad A. kruvinas ir laiptinė kruvina. Ji sakė, kad tuo metu buvo už kampo. K. rūbus ji išskalbė kitą dieną, buvo likęs nakvoti. Kraujas bute ant sienų buvo nuo A. rankų. A., iki ateinant pas juos, nebuvo sužalotas. Ji sakė, kad ji sudavė A. smūgį kumščiu, bet ji tik šį pastūmė. Ji šiam sudavė, kadangi jis jai jau buvo įkyrėjęs. Šis ją persekioja, jai rašo grasinančius laiškus. Kočėlu ir šluota suduota nebuvo, o tik kumščiu vieną kartą. Po to šiam sudavė T. Š. Susitarimas dėl liudijimų vyko pas ją. Ji pagalvojo prisiimti kaltę sau, nes jie ją gynė. Jai pasakojo D. ir N., kad K. trypė kojomis A. Kodėl jie to nesakė apklausoje, ji nežino. Ji sako tiesą. (III tomas, b. l. 68-69).

Nukentėjusysis A. M. teisiamojo posėdžio metu parodė, kad lapkričio 11 ar 12 dieną, apie 13 valandą, buvo šeštadienis, po darbo, atvyko vaikų aplankyti pas I. B. (Š.), adresu (duomenys neskelbtini), Šiauliuose. I. B. (Š.) buvusi jo sugyventinė, jie kartu 6 metus pragyveno, turi bendrus 2 vaikus, tai D. M. ir N. M. Atėjo blaivus, atsinešė 3 bambalius po litrą 6 laipsnių alaus. Namuose buvo I. B. (Š.), T. Š. ir jo draugas, jie išgerinėjo. T. draugą matė pirmą kartą, tai kaltinamasis K. P. T. su K. gėrė degtinę, o B. (Š.) su juo alų ir po to sidrą. Atėjo aplankyti vaikų, I. sakė, kad iš vakaro gėrusi ir jai bloga, paprašė, kad jis ko nors atneštų, tai nupirko alaus. Prieš ateinant jis su I. susirašinėjo žinutėmis. Po kažkurio laiko jis pradėjo I. prikaišioti dėl T. Nežino, ar buvo B. (Š.) apsikabinęs, jis su ja ginčijosi, sakė, kam jai T. reikalingas, „varyk jį lauk“. Tai konfliktas ir prasidėjo, priėjęs T. kambaryje jam trenkė su kumščiu į galvą, jis tuo metu sėdėjo ant kėdės prie kompiuterio stalo. Nugriuvo, ir T. su K. jį spardė, buvo praradęs sąmonę. Pirmą smūgį jam sudavė Š. ir jis nugriuvo, tada abu pradėjo jį spardyti, visaip daužyti. Negali pasakyti, kiek iš viso buvo smūgių, bet jų buvo daug, paskui sąmonę prarado. Matė, kad jie abu jį spardė, buvo užsidengęs veidą, o I. prie durų stovėjo. Nežino, kiek laiko buvo be sąmonės, iš pradžių I. sakė, kad 5 minutes, paskui, kad 30 minučių. Kai atgavo sąmonę, jie visi buvo kambaryje, jam labai skaudėjo galvą, kraujas bėgo, kažkur jam buvo prakirsta, spardė iš kojų, spardė visur, kai gulėjo, kur papuolė, ten ir spardė. O kai atgavo sąmonę, jis ėjo iš karto pro duris, tada koridoriuje K. jam pasiūlė 20 eurų ant taksi, kad nesikreiptų į policiją. Pinigų jis neėmė, nieko jam nesakė, pradėjo lipti laiptais, T. ir K. ėjo jam iš paskos ir kažką kalbėjo. T. jam trenkė į šoną, jis suklupo, ir vėl abu pradėjo jį spardyti. Po to jis kažkaip atsidūrė tarp 5-4 aukštų laiptinės aikštelėje, vėl buvo sąmonę praradęs. Nepamena, bet jam I. pasakojo, kad jie jį „užtempė“ į viršų ir kvietė greitąją pagalbą. Kiek buvo tiksliai smūgių, jis nepamena, bet jų buvo daug, tai matė ir jo vaikas, S. M. Laiptinėje jie abu jį mušė, laiptinėje pirmas sudavė T. Š. iš kumščio į šoną. Jis po to smūgio suklupo, tai buvo leidžiantis iš penkto aukšto, bet dar nepasiekus aikštelės tarp penkto ir ketvirto aukštų. Jį spardė ir ant laiptų, ir minėtoje aikštelėje, tvirtina, kad jį spardė abu. Kiek tiksliai smūgių buvo nežino, matė, kad I. atsistojusi žiūrėjo. Po to jis nieko nepamena, jam I. pasakojo, kad jie „užvilko“ jį į kambarį, T. užpylė jam vandens, kad atsigautų, apvalė kraują ir iškvietė greitąją pagalbą. Jis prisimena vėl nuo to momento, kai jį greitoji nešė laiptais ir po to išvežė į ligoninę. Nepaguldė jo ligoninėje, priimamajame reikėjo laukti, suleido vaistų ir jis išėjo, po vaistų skausmas praėjo, galvojo pareis namo, negalvojo, kad čia taip rimta. Išėjo iš ligoninės už tvoros, tada atsisėdo prie tvoros ir nebegalėjo pareiti į ligoninę, nežino, kiek tada buvo valandų. Jam buvo visa koja ištinusi, girnelė visa ištinusi, galva ir kakta buvo praskelta, buvo visas sudaužytas. Sėdėjo atsisėdęs ir negalėjo paeiti, po to jaunuoliai ėjo pro šalį ir jis paprašė, kad greitąją iškviestų, jie iškvietė, tada vėl į priimamąjį ir jį paguldė į ligoninę. Jam buvo lūžusi girnelė, skruostikaulis lyg skilęs ir taip visokie sumušimai. I. B. (Š.), kiek jis pamena, jam nesudavė, bet ji teigė, kad, kol buvo be sąmonės, ji jam iš kočėlo sudavė. Tvirtina, kad jį mušė T. Š. ir K. P. Laiptinėje vaikų jis nematė, o bute buvo N. ir T. vaikas, L., vaikai bute konfliktą matė. Ligoninėje gulėjo apie 10 dienų, nepamena tiksliai. Nėra visai sveikas ir dabar, jam koja suluošinta visam gyvenimui, padirbti ilgai negali. Civilinį ieškinį byloje yra pareiškęs, prašo po 5000 eurų priteisti, nes nuolat skauda koją, tik padirba, ir tuoj skauda, ištinsta, reikia nuolat vaistų, ir tai jam visam gyvenimui. Dabar dirba staliumi-staklininku. Pastovi 30 minučių ir koja jam pradeda tinti, fizinį skausmą patiria, nepatogumą, šlubuoja, daktarai sakė šlubuos visą gyvenimą. Prašo priteisti iš kiekvieno po 5000 eurų, iš B. (Š.) neprašo priteisti, nes ji tik tvirtina, kad jį mušė, bet jis to nepamena. Prašo priteisti iš Š. ir P. po 5000 eurų, nes trauma jam padaryta visam gyvenimui. Koja jam iki galo nesusilenkia, reabilitacijos nelankė, nes įkalinimo įstaigoje buvo. Įvykio metu buvo išgėręs, bet ne visai girtas, visų aplinkybių nepamena dėl to, kad buvo netekęs sąmonės dėl sumušimo, tikrai ne dėl girtumo. Nežino, ar jis kažkam skambino, galėjo būti, kad skambino J. Nežino, ar kaltinamieji girdėjo tą pakalbį. Kiek laiko praėjo nuo jo atėjimo iki konflikto, negali pasakyti, viskas įvyko pavakary. Pirmą smūgį jam sudavė Š., po to jau abu pradėjo jį daužyti, smūgių buvo daug, visur, nežino, kur daugiausia jų kliuvo. Iki to įvykio buvo sveikas, tą dieną dirbo, sužalotas nebuvo. Visi nustatyti sužalojimai atsirado po to, kai T. ir K. jį sumušė. Negali pasakyti, kiek laiko truko jo mušimas, nes kambaryje buvo be sąmonės ir po to laiptinėje buvo be sąmonės. Kai išėjo iš buto, kaltinamieji Š. ir P. iš paskos išėjo, siūlė jam pinigų. Koridoriuje pirmas jam sudavė Š., jis suklupo. Laiptinėje jį taip pat abu mušė iš kumščių ir kojų. Kuris kiek smūgių sudavė, negali pasakyti. Po to prarado sąmonę ir atsibudo jau I. bute, buvo kruvinas. Kaltinamieji jį mušdami nenaudojo jokių papildomų priemonių, mušė iš rankų ir kojų. Apie kočėlą ir šluotą kalbėjo pati I., bet jis to nepamena, to nematė, jei taip buvo, tada jis buvo be sąmonės. Kai išėjo iš ligoninės, ėjo namo, bet paeiti negalėjo, vilko koją. Toli jis nenuėjo, 4 valandas kaip tyčia niekas nėjo pro šalį, mašinos važiavo, bandė stabdyti, bet tikriausiai jo nematė. Jis atsisėdo ir sėdėjo, dar bandė stotis, kad pareiti atgal į ligoninę, bet negalėjo. Iš pradžių jo išsamiai niekas neapklausinėjo, pamena greitai uždavė kelis klausimus ir tiek, nes jį turėjo operuoti. O paskui jau viską papasakojo, tyrėja viską surašė. Pirma apklausa buvo ligoninėje, o paskui apklausė pas tyrėją kabinete. Apie įvykį jis prisimena ir gali papasakoti, tik negali pasakyti, kas buvo tuo metu, kai buvo praradęs sąmonę. Ligoninėje jis pasakė tik tiek, kiek jo pareigūnas paklausė, o tyrėjai tada jau viską išsamiai papasakojo. Jo dabartinė sugyventinė buvo atėjusi jo ieškoti, laiptinėje matė pilna kraujo, o pareigūnas ne iš karto važiavo apžiūrėti įvykio vietos, galėjo išvalyti. Jis seselei taip nesakė, kad susižalojo nuvirtęs. I. jis negrasino. Kaip minėjo, vaikų jis laiptinėje nematė, jam tik pasakojo, kad jie buvo. Pagarsinus nukentėjusiojo pareiškimą-protokolą ir ikiteisminio tyrimo A. M. apklausos parodymus, nukentėjusysis teisme juos patvirtino, surašyti teisingai ir teismas jais gali remtis.

Ikiteisminio tyrimo metu apklaustas nukentėjusysis A. M. parodė, kad 2016-11-12 jis atvyko adresu (duomenys neskelbtini), Šiauliai, pas savo buvusią sugyventinę I. B. aplankyti jų bendrų vaikų. Jam atvykus, namuose buvo I., T. ir šio draugas, kurio nei vardo, nei pavardės jis nežino. Jis pabuvo su vaikais, po kurio laiko jie visi susėdo prie stalo ir pradėjo vartoti alkoholinius gėrimus. Po valandos, išgertuvių metu, jis apsikabino savo buvusią sugyventinę I. ir kažką su ja kalbėjosi. Tada T. supyko, kad jis ją apsikabino. Tarp jų kilo konfliktas. Kai staiga T. su savo draugu puolė jį ir pradėjo mušti. Po jų pirmų smūgių jis nuvirto ant žemės. Kiek jis atsimena, šie jį spardė, kol jis prarado sąmonę. Po kiek laiko jis atgavo sąmonę. Tada I. pasakė, kad jam reikia iškviesti greitąją medicinos pagalbą. Atvykę medikai jį išsivežė į ligoninę. Kur tuo momentu buvo jį sumušę asmenys, kai jį išsivežė greitoji medicinos pagalba, ar jie buvo pasišalinę, jis pasakyti negali. Jį sumušusius asmenis jis galėtų atpažinti. (I tomas, b. l. 119-120).

Iš 2016-12-16 asmens parodymo atpažinti pagal jo nuotrauką protokolo matyti, kad A. M. buvo pateiktos atpažinimui 4 vyrų nuotraukos, iš kurių Nr. 3 - K. P. fotonuotrauka. A. M. atpažino K. P., kaip asmenį, vadinamą „K.“, T. draugą, kuris jį mušė kartu su T. I. B. (Š.) namuose, adresu: (duomenys neskelbtini), Šiauliai. Jis šį asmenį atpažįsta iš veido bruožų ir trumpai kirptų plaukų. Atpažinimo metu fotografuota. (I tomas, b. l. 85-91).

Teisme apklausta liudytoja I. B. parodė, kad ji yra vaikų globėja, kurie kažkiek matė šį įvykį, jos pačios ikiteisminio tyrimo metu neapklausinėjo, tik vaikai apklausti, ji pati dėl to vaikų neklausinėjo, kad neprisimintų, nes psichologiškai buvo palūžę, apklausinėjo N. ir D., sutinka duoti parodymus. M. pažįsta, gali jį apibūdinti tik iš blogos pusės, kilnojo rankas prieš jos dukrą Š., kandžiojo, nieko gero negali pasakyti apie jį. Š. atvažiuodavo pas ją su dukra vaikų aplankyti, normalūs jų santykiai, su dukra taip pat normalūs jos santykiai. Š. vaikus aplanko dažnai. Vaikai pasakojo, kad girdėjo triukšmą, konkrečiau nieko negali pasakyti, stengiasi jų dėl to neklausinėti, kad jie pamirštų, patys vaikai jai nieko nepasakojo. Dabar visi Š. 4 vaikai yra pas ją, nuo 2017 metų kovo mėnesio jai laikinai paskirta globa.

Teisme pagarsinti ikiteisminio tyrimo metu apklausto nepilnamečio liudytojo D. M. parodymai, kuriuose jis nurodė, kad A. ant kojos buvo didelė mėlynė, šį sumušė ir nuo laiptų nustūmė „K.“ (vadinamas K. P.). Jis matė, kad ant laiptų buvo kraujo. Jis matė, kaip A. gulėjo ant kaimynų durų kilimėlio, o kojas laikė šalia jų buto durų. Kai A. važiavo į ligoninę, jis tuo metu buvo lauke ir tai matė. Lauke tuo metu buvo sniego ir buvo tamsu. A. yra jo tėtis, o jo pavardė yra M. Viskas vyko pas mamą namuose. Jam papasakojo apie tai, kad nustūmė A. nuo laiptų, T. Jis nematė, kaip „K.“ mušė A. Jis matė kraujo ant sienos, kuris buvo iš A. nosies. Kambaryje jis nematė, kaip A. kažkas mušė, po to jie išėjo į koridorių. Jam apie muštynes viską papasakojo T. L. ir N. turbūt matė muštynes, nes jie buvo namuose. N. kažką pasakojo. (I tomas, b. l. 183-184).

Teisme pagarsinti ikiteisminio tyrimo metu apklaustos nepilnametės liudytojos N. B. parodymai, kuriuose ji nurodė, kad matė, kaip išvežė A. Ji matė, kaip spardė A. Ji matė, kaip A. paėmė už pečių, jį kratė ir mušė T. Š. Kada viskas vyko, ji tiksliai neprisimena. Viskas prasidėjo, kai A. prisikabino prie mamos, tai yra mamą gnaibė „už papų“. Ginčas kilo tarp T. ir A. T. spardė A., paguldęs ant žemės, ir šį sumušė. Spyrė apie 10 kartų į įvairias kūno vietas. A. paguldė T. A. mušė kambaryje. Ji matė, kaip greitoji medicinos pagalba išvežė A. Ji matė sulaužytą A. koją. Ji matė, kad T. mušė A. Ji nematė, kad „K.“ muštų A. Ji nematė, kad jos mama mušė A. Mama matė, kas mušė A. Apie muštynes ji žino ir iš D., nes jam kažkas papasakojo. D. pasakojo, kad A. gulėjo ant kilimėlio. (I tomas, b. l. 188-189).

Teisme apklausta liudytoja K. Š. parodė, kad nežino dėl ko pakviesta, prašo pagarsinti jos ikiteisminio tyrimo apklausą. Pagarsinus ikiteisminio tyrimo K. Š. apklausos parodymus, liudytoja teisme patvirtino šiuos savo parodymus, jie surašyti teisingai ir teismas jais gali remtis. Vaikas su tėvu Š. nebendrauja, tik telefonu truputį, paskutiniu laiku vaiko jis nepasiima. Vaikas sakė, kad tėtis T. ir A. buvo tame pačiame bendrabutyje. Sūnus pasakojo, kad buvo pas tetą I., kur daug vaikų. Kai parvežė sūnų, jis buvo mieguistas, o T. ne visai girtas. M. jos pusbrolis, anksčiau bendraudavo, o kai atsisėdo į kalėjimą, ryšys nutrūko.

Ikiteisminio tyrimo metu apklausta liudytoja K. Š. parodė, kad 2016 metų lapkričio mėnesio pradžioje, tą dieną buvo sumuštas jos pusbrolis A. M. ir būtent tą dieną pas ją buvo atvykęs buvęs jos vyras T. Š. su draugu K. P. Su T. Š. jie yra išsiskyrę treji metai, nes jis naudodavo fizinį ir psichologinį smurtą prieš ją. Ji augina bendrą jų sūnų L. Š. I. B. ji pažįsta, kaip buvusią kaimynę. Ši diena jai įsiminė dėl to, kad T. Š. išsivežė iš namų jų sūnų be jos leidimo. Jis su draugu atėjo apie 12.00 val. Jie abu buvo girti. T. paklausė, ar ji duos išsivežti sūnų, o ji pasakė, kad jis yra girtas, todėl sūnaus jam neduos. Tada T. prisiviliojo sūnų skanėstu ir, griebęs jį į glėbį, išsinešė iš buto. Sūnus buvo be viršutinių rūbų. Ji iš savo telefono paskambino policijos pareigūnams ir pranešė apie pagrobimą. Atvykę pareigūnai T. neberado, susisiekė su juo telefonu ir jis pažadėjo sūnų grąžinti iki tos pačios dienos 18.00 val. Kaimynė dar spėjo nunešti sūnui striukę ir matė, kad abu vyrai su vaiku įsėdo į taksi automobilį ir išvažiavo. Sūnus bijo T. ir savo noru nenori su juo bendrauti. Sūnų T. grąžino 18.00 val. su tuo pačiu draugu K. P. Sūnus papasakojo, kad jis buvo su T. pas I. B., išvardino visus I. vaikų vardus, kurie buvo. L. papasakojo, kad T. ir kiti gėrė alų, pasakojo, kad buvo A., kurį sūnus pažįsta. L. pasakojo, kad T. pastūmė A., o šis nuvirto, tada T. jam davė į galvą. Daugiau apie įvykį nieko nepasakojo. Po dviejų dienų jai paskambino A. M., pasakė, kad guli ligoninėje, bei paprašė ateiti aplankyti. Jai nuėjus, A. išvaizda ją šokiravo - jo veidas buvo labai sumuštas, buvo sulaužyta koja. A. papasakojo, kad jį I. pasikvietė aplankyti vaikų, jis atsinešė alaus ir atėjęs pamatė kambaryje sėdintį T. ir K. P. A. pasakojo, kad T. ir K. jį žiauriai sumušė - spardė kojomis, mušė rankomis, sulaužė koją. A. pasakojo, kad mušė vyrai. Kad jį būtų mušusi I., jis neminėjo. A. sakė, kad buvo praradęs sąmonę, bei minėjo, kad būtent I. labai norėjo, kad jis atvažiuotų, neva, aplankyti vaikų. (I tomas, b. l. 192-194).

Teisme pagarsinti ikiteisminio tyrimo metu apklausto nepilnamečio liudytojo L. Š. parodymai, kuriuose jis nurodė, kad T. mušė A., bet kodėl šis mušė, jis nežino. T. A. numušė nuo kėdės ranka ir dar trenkė į galvą, koją, į akį ir lūpas. A. skaudėjo, bet kraujas nebėgo. A. važiavo pas daktarę. Jam skaudėjo akį. Pas A. jis mėlynių nematė. Muštynės įvyko pas I. Ji yra T. draugė. Jis nežino, kodėl T. su A. pradėjo muštis. I. šaukė ant T., bet ji A. nemušė. Kitų žmonių, kurie mušė A., nebuvo. I. kvietė greitąją medicinos pagalbą ir A. išvežė į ligoninę. Kai T. mušė A., K. nieko nedarė – A. nemušė. K. matė, kaip T. mušė A., nes jis buvo pas I. K. nieko nedarė, kad jie nesimuštų. (II tomas, b. l. 5-6).

Teisme apklausta liudytoja E. S. parodė, kad žino dėl ko pakviesta. Jai vaikas pasakojo, kad M. bandė lįsti prie I., bet tiksliai jau nepamena, ji pati ten nebuvo, jai pasakojo dukra S. M. Pagarsinus ikiteisminio tyrimo E. S. apklausos parodymus, liudytoja teisme patvirtino šiuos savo parodymus, jie surašyti teisingai ir teismas jais gali remtis, daugiau papildyti nieko neturi. M. jos buvęs vyras, mažai dabar su juo bendrauja. P. pažįsta mažai, buvo pas ją svečiuose su I. ir T. I. jos draugė, daug metų pažįstamos, piktumų tarp jų nėra, T. taip pat pažįsta. Po apklausos pas ikiteisminio tyrimo teisėją dukra daugiau nieko jai nepasakojo. Po apklausos dukra bendravo su M., ji buvo pas jį nuvažiavusi, kiek žino apie įvykį jie nekalbėjo. Dukra dėl to įvykio nėra traumuota. Kiek žino, T. neprašė pasakyti S., kad ji sakytų, jog T. M. nemušė, tik K. mušė. S. kažką buvo minėjusi, kad M. jai siūlė pinigų, kad ji pakeistų parodymus. Žino, kad pati S. tada po pamokų nuvažiavo pas tėtį, M., kaip tiksliai buvo nežino, nežino, kiek pinigų M. siūlė S. Dukra lyg sakė, kad jai kažką nupirko, bet kaip tiksliai buvo, negali pasakyti, nes tikrai nepamena. Ji tiki, kad M. galėjo siūlyti S. kažką, bet ką, ji nežino, jos pačios reikia klausti.

Ikiteisminio tyrimo metu apklausta liudytoja E. S. parodė, kad ji su A. M. turi dukrą S. M., kuriai netrukus sueis 10 metų. 2016 m. lapkričio mėnesį, tikslios datos ji neprisimena, ji buvo išleidusi S. pasisvečiuoti pas klasės draugę N., gyvenančią adresu (duomenys neskelbtini), Šiauliai, kuri yra jos draugės I. B. dukra. Vakare jai I. parašė žinutę, kad susipyko su A. M. Tada ji pasakė, kad S. parbėgtų į namus. Grįžusi S. pasakė, kad, būdama ketvirto aukšto koridoriuje, ji matė, kaip K. muša tėtį A. M. Ji S. paklausė, ar T. taip pat mušė, o ši atsakė, kad ne. Ši sakė, kad A. M. mušė tik K. Ji sakė, kad matė daug kraujo koridoriuje. Ji pati tuo metu slėpėsi koridoriuje, ketvirtame aukšte. Kaip ji suprato iš S. pasakojimo, ši buvo su klasioke L., kurios pavardės ji nežino. Ji sutinka, kad S. būtų apklausta pas ikiteisminio tyrimo teisėją. A. M. skambino S. ir prašė policijos pareigūnams sakyti, kad jį sumušė T., o ne K., todėl šiuo metu ji neleidžia susitikti A. su S., nenorėdama jos traumuoti. (II tomas, b. l. 8-9).

Teisme pagarsinti ikiteisminio tyrimo metu apklaustos nepilnametės liudytojos S. M. parodymai, kuriuose ji nurodė, kad ji matė, kaip kažkoks vyras mušė tėtį. Tada atėjo atsigerti ir matė tai laiptinėje pas tetą, adresu (duomenys neskelbtini), vakare, kai jau buvo pradėję tempti. Kartu su ja buvo dvi jos draugės N. B., jos broliai, ir L. Z. Jie buvo ketvirtame aukšte ir matė, kaip tėtę muša. Jam sulaužė koją. Tėtė stovėjo, o kitas dėdė jį mušė, o dar kitas dėdė šį ramino. Viskas vyko koridoriuje. Dėdė, kuris mušė tėtį, buvo „K.“, kuris tėtį mušė rankomis ir kojomis. Tėtį mušė apie pusę valandos. Tėtė gulėjo ant žemės ir prašė nebemušti. Kitas vyras buvo kambaryje, kuris paskui atėjo ir ėmė raminti, sakydamas: "nemušk, ką tau jis padarė?" To vyro vardas T. „K.“ vis tiek nenustojo. Po to buvo iškviesta greitoji medicinos pagalba. „K.“ pabėgo iš laiptinės. Ji stovėjo laiptinėje ant laiptų. Kai viskas baigėsi, apie įvykį ji papasakojo mamai ir tėtei telefonu. T. yra geras dėdė, jis tėtės nemušė, ji su juo sutaria. Su T. gyvena mamos draugė I., su kuria jie bendrauja. Jos tėtis yra A. M., o mama – S. „K.“ yra pas juos buvęs vieną kartą bei ji jį matė pas tetą, mamos draugę. Ji „K.“ yra mačiusi tris kartus. Jie atėjo iš kiemo atsigerti ir matė, kad laiptinėje jie mušasi. Tėtė šaukė: "padėkit". T. atėjo ir pradėjo „K.“ raminti. Pirmoji į laiptinę atėjo ji ir tada pakvietė drauges ir berniukus. (II tomas, b. l. 16-17).

Teisme apklausta liudytoja S. Z. parodė, kad su mažamete dukra L. Z. gyvena (duomenys neskelbtini), Šiauliuose. Apie įvykį sužinojo tik iškviesta į komisariatą. Dukra pasakojo, kad su drauge N. žaidė lauke, kad N. užsinorėjo atsigerti ir jos lipo pas ją į 5 aukštą, N. gyvena (duomenys neskelbtini). Suprato, kad jos lipdamos laiptinėje pamatė N. tėtį sėdintį ant žemės ir jis liepė joms eiti, o N. mama buvo šalia, vyriškis sėdėjo. Pagarsinus ikiteisminio tyrimo S. Z. apklausos parodymus, liudytoja teisme parodė, kad kai sužinojo apie įvykį, paskambino dukrai, ji pasakė, matė, kad mušė, o po to, kai jau kalbėjo, ji paaiškino, kad nematė, kai mušė. Dalyvavo dukros apklausoje, ji sakė, kad matė, kaip vyriškis sėdėjo, muštynių nematė. Tvirtina savo parodymus, ką girdėjo, tą papasakojo. Jos dukra su N. bendrauja seniai, jos iš vienos klasės. Dukra sakė, kad N. tėtis sėdėjo koridoriuje ant žemės, ji to tėčio nepažįsta. N. mamą tik susirinkimuose mokykloje matė. Jos dukra nėra linkusi fantazuoti. Dukra tik telefonu jai sakė, kad matė, kaip mušė, o paskui pasakė, kad nematė.

Ikiteisminio tyrimo metu apklausta liudytoja S. Z. parodė, kad ji nieko nežino, kad jos duktė L. Z. buvo kokio nors įvykio liudininkė. Lapkričio mėn. 12 d. ji buvo išvykusi, gal todėl L. jai nieko ir nepasakojo. Tik dabar ji iš L. sužinojo, kad ji su N. matė, kaip vienas dėdė mušė kitą dėdę. Ji sutinka, kad jos dukra L. būtų apklausta pas ikiteisminio tyrimo teisėją. (II tomas, b. l. 19).

Teisme pagarsinti ikiteisminio tyrimo metu apklaustos nepilnametės liudytojos L. Z. parodymai, kuriuose ji nurodė, kad jai yra žinoma, jog dėdė sumušė kitą dėdę, kuris priekabiavo prie N. mamos. Jiems atrodė, kad jį numetė nuo laiptų, nes ant laiptų buvo kraujo dėmių. Kai užlipo į viršų, jie galvojo, kad tai tik dėmė, bet ne kraujas, bet tada jie pamatė dėdę su sulaužyta koja. Tada išėjo dėdė su mažu vaiku, kurio N. paklausė, kodėl jis sumušė tą dėdę, o šis atsakė, kad sumuštas dėdė kabinėjosi prie N. mamos. Jie laukė, kol atvažiavo greitoji medicinos pagalba. Tai įvyko 2016 m. Ji nežino, kas tas dėdė, kuris mušė. Jai N. apie tai nesakė. Sumuštas buvo S. buvęs tėtis. Tas dėdė, kuris mušė, buvo su vaiku. Tą įvykį matė N., jos broliai, ji ir S. Jie buvo laiptinėje. Sumuštas dėdė gulėjo laiptinėje ant žemės. Buvo kraujo. Dėdei bėgo kraujas iš nosies. Jo koja turbūt buvo sulaužyta, nes jis negalėjo jos sulenkti. Dėdė, kuris sumušė, sakė, kad jis sumušė, nes sumuštasis priekabiavo prie N. mamos. Ji nekalbėjo su sumuštu dėde. Pagalbą iškvietė N. mama, nes taip sakė N. Jie prie sumušto N. tėčio buvo 1-2 minutes, nes N. mama juos išvarė, liepė eiti iš ten. N. mama buvo savo bute, o jie buvo ir bute. Kai atvyko greitoji medicinos pagalba, ji buvo lauke ir matė. Ji neprisimena, ar kas nors padėjo sumuštam N. buvusiam tėčiui per tą laiką, kol jie ten buvo. Dėdės su vaiku ji nepažįsta, bet jis buvo kambaryje pas N. mamą, o paskui jis buvo lauke. Ji nežino, kieno berniukas buvo kartu su juo, kuriam 2-3 metai. Ji ankščiau to berniuko nebuvo mačiusi. Kai pamatė sumuštą dėdę koridoriuje, buvo ji, N., S. ir du N. broliai. Jie lipo į viršų visi kartu. Pirmą kraujo dėmę ji pamatė 5 aukšte ant laiptų. Iš viso buvo dvi dėmės: 5 aukšte ant pirmo ir antro laiptų. Po įvykio ji su vaikais kalbėjo apie įvykį, bet neprisimena, ką kalbėjo. Po įvykio ji nebuvo susitikusi su drauge S. Tą dieną jie kalbėjo tik apie tai, kad dėdės koja sulaužyta. S. jai nieko nepasakojo. (II tomas, b. l. 29-31).

Iš 2017-03-02 asmens parodymo atpažinti pagal jo nuotrauką protokolo matyti, jog liudytojai L. Z. buvo pateiktos atpažinimui 4 vyrų fotonuotraukos, iš kurių Nr. 3 - T. Š. fotonuotrauka. Atpažinimo metu L. Z. atpažino T. Š., kaip asmenį, kuris buvo su vaiku. Ji tą asmenį pirmą kartą pamatė pas N. namuose, kai ji, S., N. ir du jos broliai atėjo pas N. į butą, po to, kai rado laiptinėje N. tėtį. Šis asmuo buvo bute. Tas vyras pakvietė N., padavė jai telefoną ir liepė nešti jį mamai. Atpažinimo metu fotografuota. (I tomas, 92-97).

Iš 2017-03-02 asmens parodymo atpažinti pagal jo nuotrauką protokolo matyti, kad liudytojai L. Z. buvo pateiktos atpažinimui 4 vyrų fotonuotraukos, iš kurių Nr. 1 - K. P. fotonuotrauka. L. Z. nurodė, jog jai nė vienas asmuo nėra panašus į vyrą, buvusį su vaiku bei padėjusį nešti N. buvusį tėtį iš laiptinės į butą. Atpažinimo metu buvo fotografuota. (I tomas, b. l. 98-103).

Teisme apklausta liudytoja R. M. parodė, kad yra kaimynė, gyvena adresu (duomenys neskelbtini) Šiauliuose. Policija dažnai važiuoja į (duomenys neskelbtini) Šiauliuose, ten I. Š. gyvena. To įvykio nematė, o triukšmas ten dažnai būna. Pagarsinus ikiteisminio tyrimo R. M. apklausos parodymus, liudytoja teisme patvirtino šiuos savo parodymus, jie surašyti teisingai ir teismas jais gali remtis. Ji daug dirba, mažai būna namuose, kiek žino anksčiau tame bute buvo 4 vaikai, dabar, atrodo, jų ten nėra. I. sūnus N. apie įvykį jai nieko nepasakojo.

Ikiteisminio tyrimo metu apklausta liudytoja R. M. parodė, kad ji kaimynės I. iš Nr. (duomenys neskelbtini) buto sūnų N. dažnai prižiūri I. paprašyta, todėl jai visiškai neužsifiksavo koks nors neįprastas atvejis, kad ji būtų prižiūrėjusi jos sūnų. Jos buvusį sugyventinį A. ji pažįsta, tačiau nepamena, kad būtų jį mačiusi su sulaužyta koja. Tik dabar, kai buvo iškviesta į apklausą, ji kalbėjosi su I., norėdama išsiaiškinti, kodėl ji yra kviečiama, tai ši pasakė, kad, ko gero, dėl A. I. jai sakė, kad A. buvo nugriuvęs nuo laiptų ir susilaužė koją. Jos sūnus A. taip pat apie tą įvykį nieko negirdėjo. Jos kaimynai iš Nr. (duomenys neskelbtini) buto yra pakankamai triukšmingi, todėl ji jau nebekreipia dėmesio į tai, kad koridoriuje yra triukšmaujama, ir negali pasakyti, kad kada nors būtų girdėjusi, kad kas nors kviestųsi pagalbos, ar vyktų kažkokie, panašūs į muštynes, dalykai. Ji dirba trijose darbovietėse, todėl mažai būna namuose. Ji negali pasakyti, ar lapkričio 12 dieną - sekmadienį - buvo namuose, ar dirbo, nes ji kartais dirba ir savaitgaliais, kai reikia budėti ligoninėje. Apie A. sužalojimo aplinkybes ji nieko papasakoti negali, nes tokio įvykio nematė. A. nėra iš tų ramiųjų, jis yra konfliktiškas. T. yra ramesnio būdo, nes jis, kai būna blaivas, būna ramus, rūpinasi I. ir jos vaikais, o kai būna išgėręs, jis pasidaro agresyvesnis, bet tik tada, kai jį kažkas išprovokuoja. Šiaip pats į konfliktus nesivelia. I., kaip moteris, yra labai geros širdies, supratinga ir nekonfliktiška. (II tomas, b. l. 33-34).

Teisme apklaustas liudytojas K. P. (pareigūnas) parodė, kad buvo nuvykęs į įvykio vietą adresu (duomenys neskelbtini) Šiauliuose. Namuose buvo viena Š. (B.), ji nurodė, kad M. buvo prigėręs, M. vardo nežino, su juo anksčiau jam teko bendrauti, šiuo metu jis teismo salėje, parodė į nukentėjusįjį A. M. Jam Š. (B.) pasakojo, kad M. buvo prigėręs, ant jos kažką pasakė ir ji jam su kočėlu bei šepečiu užsimojo ir davė jam į veidą, kiek smūgių iš viso sudavė, nepamena. Sakė, kad M. buvo neblaivus, kad atsinešė alaus ir gėrė. Sakė, kad buvo ir Š. bei P., iš pradžių sakė, kad jie M. nemušė, o paskui, kad ją užstojo, bet 100 proc., kad P. ir Š. mušė M. ji nesakė, tai galėjo suprasti tik iš jos pasakymo. Š. (B.) sakė, kad jie ją užstojo, kuris konkrečiai mušė nesakė. Minėjo, kad M. parnešė iš laiptinės, jis įvykio vietoje buvo po kelių dienų, laiptinėje kraujo nebuvo. M. ligoninėje gulėjo, jis telefonu pasakojo, kad buvo girtas, kad I. jo nemušė, kad vyrukai mušė, apie laiptinę minėjo Š. (B.), o M. kalbėjo apie butą, jis sakė, kad laiptinėje nebuvo. M. pasakė vieno pavardę, o kitas buvo Š. draugas, vardą pasakė. Vaikų, atrodo, namuose nebuvo, Š. buvo blaivi, kambarys buvo tvarkingas, kraujo nebuvo. Ji sakė: „pažiūrėk į sudėjimą, ką negaliu suduoti aš“, bet parodymų iš jos jis neėmė, ji taip tik kalbėjo. Medinį kočėlą ji paėmė iš spintelės ir šluotą paėmė, buvo šalia, atrodo, ji buvo nulūžusi, kraujo nesimatė. Jis paėmė tuos 2 daiktus, po to tyrėja perėmė bylą, Š. ir P. liudytojais apklausė. Su Š. (B.) kalbėjo vienas, daugiau nieko nebuvo. Š. pati pateikė kočėlą ir šluotą, ji sakė: „aš sumušiau“ ir savo noru ištraukė kočėlą bei šluotą. Jis paėmė šiuos daiktus, kraujo nesimatė, viskas nufotografuota.

Teisme apklaustas liudytojas G. J. parodė, kad žino dėl ko pakviestas, jam skambino M., seniai tai buvo, prašo pagarsinti jo ikiteisminio tyrimo apklausą. Pagarsinus ikiteisminio tyrimo G. J. apklausos parodymus, liudytojas teisme patvirtino šiuos savo parodymus, jie surašyti teisingai ir teismas jais gali remtis, daugiau nieko neturi ką papildyti. Tada Š. pažinojo gal mėnesį laiko, iki to laiko jo nepažinojo. Dabar jis yra teismo salėje. Iš kaimynės R. sužinojo kas įvyko, jos pavardės nežino. R. I. kaimynė, su ja telefonu kalbėjo. Nežino, dėl ko nukentėjusysis kvietė jį atvykti, kiek žino, jis kalbėjo su M. ir I. tą pokalbį girdėjo. Nežino, dėl ko jį kvietė, jis nepažįsta nukentėjusiojo. Su M. jie tik pažįstami, jis gyveno su I., M. ateidavo pas vaikus, tiek ir pažįstami. Negali paaiškinti, dėl ko jį kvietė. Jam niekas nesakė, kad M. kabinėjosi prie I. Jam R. paskambino ir pasakė, kad M. sudaužė ir nuo laiptų numetė. Iš pokalbio su M., tai negirdėjo, kad Š. (B.) jį mušė. Jis sužinojo, kad M. guli ligoninėje, o po to sužinojo iš kaimynės R., kad M. nuo laiptų numetė. Jis M. skambino, kai jis gulėjo ligoninėje, gal buvo praėjusios 4-5 dienos. Kai M. paskambino, jis sakė, kad yra ligoninėje. Jam R., kaimynė, papasakojo, kad M. sumušė. Po kelių dienų paskambino A. ir jis pasakė, kad jį sumušė kaltinamieji. Jam R. ir nukentėjusysis sakė, kad M. sumušė kaltinamieji. Savo parodymus tvirtina. Š. pažįsta, jis dar su I. gyveno, Š. jai jau skambinėdavo.

Ikiteisminio tyrimo metu apklaustas liudytojas G. J. parodė, kad apie metus laiko jis buvo I. B. sugyventinis. Jis gyveno su I. B. apytiksliai iki 2016 metų lapkričio mėnesio pradžios, kol iš kalėjimo grįžo T. Jie ruošėsi tuoktis. 2016 metų lapkričio mėnesio pradžioje jis grįžo į namus pas I., adresu (duomenys neskelbtini), Šiauliuose, ir ten rado T. su I., kurie gėrė alkoholį. Paskui I. išėjo ir per naktį negrįžo į namus, o parėjęs iš darbo, jis ir vėl rado ją geriančią su T. Jis viską suprato, todėl susirinko savo daiktus ir išsikraustė. Daugiau jis su I. nebendravo, santykių nepalaiko. Jis žino apie įvykį, įvykusį 2016 metų lapkričio mėnesį, kai buvo sumuštas, prieš jį buvęs, I. sugyventinis A. M. Jis jam skambino telefonu įvykio vakarą ir kvietė atvažiuoti, nes jis nurodė, kad yra pas I. Sakė, kad yra T. su draugu, bet, kokiu, jis nesakė, o tik kvietė atvažiuoti ir sumušti T. Jis atsisakė važiuoti, nes nenorėjo kištis. Šis jam skambino vieną kartą. Po to jis iš I. kaimynės R. sužinojo, kad, būtent, tą vakarą A. sumušė T. su draugu, nes A. kabinėjosi prie I. Jis pats paskambino A. (tai buvo po kelių dienų po įvykio) ir klausė, kas tą vakarą nutiko. A. papasakojo, kad jį sumušė T. su draugu, o paskui nustūmė nuo laiptų. Kuris iš jų nustūmė nuo laiptų, ar tai padarė abu, dėl ko kilo konfliktas, – A. nepasakojo. (II tomas, b. l. 40-42).

Teisme apklausta liudytoja J. Š. parodė, kad buvo iškvietimas, adreso nepamena, buvo apklausta ikiteisminio tyrimo metu, prašo pagarsinti jos ikiteisminio tyrimo apklausą. Pagarsinus ikiteisminio tyrimo J. Š. apklausos parodymus, liudytoja teisme patvirtino šiuos savo parodymus, jie surašyti teisingai ir teismas jais gali remtis. Pamena, kad buvo aukštas, dvimetrinis vyras, jis buvo sumuštas, neblaivus. Jis sakė, kad pakeliui namo jį sumušė, jam buvo kelio trauma, dėl to jį nešė. Kas iškvietė greitąją pagalbą negali pasakyti. Ar buvo kitų asmenų bute, nepamena, jį į priėmimą išvežė. Per tą budėjimą daugiau nukentėjusiojo nematė. Jei būna kelio trauma, jie visada mobilizuoja ir neša, kad daugiau nepakenkti, gali būti įvairūs pažeidimai. Žmogus girtumo stadijoje dar gali paeiti. Jei žmogus gulėjo ant žemės ir buvo kitas iškvietimas, tada kita komanda važiavo į iškvietimą. O dėl kelio traumos būna, kai žmogus neblaivus paeina, o kai išsiblaivo tada reali situacija ir pasimato. Jie girtumo nenustatinėjo. Vyriškis keikėsi, nemažai buvo išgėręs. Ar kas dar buvo bute, nepamena. Vyriškis sakė, kad pakeliui namo gavo į galvą, gal sakė, kad slydo ir griuvo, jis keikėsi, policijai buvo pranešta. Jei asmuo būna sumuštas, gydytojas visada rašo, kad nelaimingas atsitikimas, o toliau aiškinasi kriminalistai, kokiu būdu įvyko tas nelaimingas atsitikimas. Jei buvo kelio girnelės lūžis, asmuo turės pasekmes visam gyvenimui, tiesiai niekada nevaikščios. Jei buvo atlikta operacija, išliekamieji reiškiniai lieka.

Ikiteisminio tyrimo metu apklausta liudytoja J. Š. parodė, kad 2016-11-12 apie vykimą pas A. M. ji mažai ką prisimena, kadangi tą dieną buvo daug iškvietimų. Susipažinusi su kortelės įrašu, ji mato, kad A. M. buvo rastas adresu: (duomenys neskelbtini), bute. A. M. buvo išneštas iš penkto aukšto, kadangi dėl kojos traumos jis negalėjo paeiti. Jis buvo gerokai išgėręs, keikėsi ir aiškino, jog jį sumušė vyrai bute. Bet, kokie vyrai jį sumušė, šis neaiškino. Jie smulkiau apie sužalojimo aplinkybes nesiaiškino. (I tomas, b. l. 71-72).

Teisme apklaustas ekspertas H. D. parodė, kad buvo paskirta užduotis atlikti A. M. tyrimą, buvo atvykęs pats nukentėjusysis, tai buvo 2016-11-24. Buvo apžiūrėtas, taip pat buvo išreikalauti duomenys iš ligoninės, gavus duomenis iš ligoninės ir įvertinus apžiūrą, buvo surašyta specialisto išvada. Joje buvo nurodyta, kad buvo kairės girnelės lūžis, kairio skruostikaulio lūžis, žaizda nosies nugarėlėje, poodinės kraujosruvos kairės akies srityje, dešinio kelio dalyje kraujosruvos, dešinės blauzdos paviršiuje ir kraujosruva kairės akies srityje. Buvo pateiktos įvykio aplinkybės, kad buvo sumuštas konflikto metu, kad buvo suduotas nenustatytas skaičius smūgių iš rankų ir kojų į įvairias kūno vietas, sumušė iš matymo matyti asmenys, tai įvertinus pateiktas aplinkybes, buvo nurodyta išvadoje, kad sužalojimai galėjo atitikti nurodytas aplinkybes, kad sužalojimai padaryti ne mažiau 5 trauminių poveikių pasekoje kietais, bukais daiktais ar paviršiais, palietus galvą ir abi kojas. Dėl paties mechanizmo, tikėtina, kad skruostikaulis, nosis, kraujosruvos kairėje pusėje padaryti tiesioginiu trauminiu poveikiu. O girnelės lūžis ir žaizdos kitoje kojoje galėjo būti padaryti tiek tiesioginio trauminio poveikio pasekoje, tiek griuviminės traumos metu. A. M. padarytas nesunkus sveikatos sutrikdymas, nes dėl skruostikaulio ir girnelės lūžių jo sveikata sutrikdyta ilgiau nei 10 dienų. Iš medicininių dokumentų nematyti, kad būtų nustatinėtas M. girtumas. Buvo surašyta pirminė specialisto išvada, po to buvo gauta papildoma užduotis, ji pradėta 2017-01-25, tada buvo nurodyta, kad įvykio vietoje buvo paimtas medinis kočėlas ir grindų šepetys. Abu objektai buvo pateikti apžiūrai, buvo nurodyta, kad sužalojimai galvoje buvo padaryti kietais, bukais daiktais. Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes, labiausiai tikėtina, kad iš pateiktų daiktų sužalojimai galėjo būti padaryti su kočėlu. Jei buvo naudojamas kočėlas, tada reikėjo ne mažiau dviejų smūgių su juo, kad būtų padaryti tokie sužalojimai galvoje. Taip pat buvo trečia specialisto išvada, kai teko kelis kartus dalyvauti parodymų patikrinimo vietoje apklausoje, visi keturi nurodė aplinkybes. Š. nurodė, kad B. (Š.) sudavė su kočėlu M., pati B. (Š.) nurodė, kad sudavė su kočėlu ir šluota į galvą, P. nurodė, kad B. (Š.) sudavė, o nukentėjusiojo parodymai buvo tokie pat kaip teisme. Taip pat buvo pateikti dar papildomi medicininiai dokumentai. Tvirtina visas savo išvadas, viskas yra aprašyta, girdėjo nukentėjusiojo parodymus, tie sužalojimai galėjo būti padaryti pagal jo nurodytas aplinkybes. Kairės girnelės sužalojimas ir žaizda kitoje kojoje pagal lokalizaciją labiau būdinga griuviminei traumai, galėjo gautis nurodytomis aplinkybėmis, kad jis po smūgių nuvirto laiptais ir vėl jam buvo suduoti smūgiai, tai atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes, neatmetama galimybė, kad tie sužalojimai galėjo gautis krentant laiptais, nes abi kojos sužalotos. O apie veido sužalojimus, tai būdinga tiesioginiams sužalojimams, ne griuviminei traumai tai būdinga. Dar kartą tvirtina visas savo išvadas, naujų duomenų teisme neišgirdo. Dėl kojų sužalojimo, tai negalima atmesti galimybės ir tokios, kad galėjo būti sužalota ir tiesioginio poveikio metu.

2016-11-24 specialisto išvadoje konstatuota, kad A. M. padaryti sužalojimai: kairės girnelės lūžis, kairio skruostikaulio lūžis, žaizda nosies nugarėlėje, poodinės kraujosruvos kairės akies vokuose, kairės speninės ataugos srityje, dešinio kelio priekiniame paviršiuje, dešinės blauzdos priekiniame paviršiuje, kraujosruva kairės akies obuolio odenoje. Sužalojimai galėjo būti padaryti užduotyje nurodyto įvykio aplinkybėmis ir laiku. Sužalojimai padaryti ne mažiau penkių trauminių poveikių pasekoje, kietais bukais daiktais ar paviršiais paveikus galvą ir abi kojas. Tikėtina, kad kairio skruostikaulio lūžis, žaizda nosies nugarėlėje, poodinės kraujosruvos kairės akies vokuose, kairės speninės ataugos srityje ir kraujosruva kairės akies obuolio odenoje, išoriniame krašte, padaryti tiesioginių trauminių poveikių pasekoje. Kairės girnelės lūžis, poodinės kraujosruvos dešinio kelio priekiniame paviršiuje ir dešinės blauzdos priekiniame paviršiuje galėjo būti padaryti tiek tiesioginių trauminių poveikių pasekoje, tiek griuviminės traumos metu. A. M. padarytas nesunkus sveikatos sutrikdymas. (I tomas, b. l. 30-31).

2017-01-25 specialisto išvadoje konstatuota, kad A. M. kairio skruostikaulio lūžis, žaizda nosies nugarėlėje, poodinė kraujosruva kairės akies vokuose, kairės speninės ataugos srityje ir kraujosruva kairės akies obuolio odenoje, išoriniame krašte, padaryti kietais bukais daiktais. Atsižvelgiant į sužalojimų ir apžiūrai pateiktų daiktų pobūdį, labai tikėtina, kad minėti sužalojimai A. M. galėjo būti padaryti kočėlu. (I tomas, b. l. 35-36).

2017-02-21 specialisto išvadoje konstatuota, kad A. M. kairio skruostikaulio lūžis, žaizda nosies nugarėlėje, poodinės kraujosruvos kairės akies vokuose, kairės speninės ataugos srityje ir kraujosruva kairės akies obuolio odenoje, išoriniame krašte, galėjo būti padaryti ne mažiau dviejų tiesioginių trauminių poveikių pasekoje, kietais bukais daiktais paveikus kairę galvos pusę. A. M. kairės girnelės lūžis, poodinės kraujosruvos dešinio kelio priekiniame paviršiuje ir dešinės blauzdos priekiniame paviršiuje galėjo būti padaryti tiek ne mažiau trijų tiesioginių trauminių poveikių pasekoje, tikėtina, spiriant koja, tiek griuviminės traumos metu vienmomentiškai, abiejų kelių ir dešinės blauzdos priekiniais paviršiais kontaktuojant su bukais kietais paviršiais. Atsižvelgiant į įtariamųjų ir nukentėjusiojo parodymų patikrinimo vietoje protokolų duomenis, A. M. kairio skruostikaulio lūžis, žaizda nosies nugarėlėje, poodinės kraujosruvos kairės akies vokuose, kairės speninės ataugos srityje ir kraujosruva kairės akies obuolio odenoje, išoriniame krašte, galėjo būti padaryti tiek nukentėjusiojo nurodytomis aplinkybėmis, kuriose jis parodė, kad kambaryje jam į galvą buvo suduoti smūgiai kumščiais, tiek I. B., K. P. ir T. Š. nurodytomis aplinkybėmis, kuriose jie parodė, kad į A. M. galvą buvo suduoti smūgiai kočėlu ir šluota. Atsižvelgiant į įtariamųjų ir nukentėjusiojo parodymų patikrinimo vietoje protokolų duomenis, A. M. kairės girnelės lūžis, poodinės kraujosruvos dešinio kelio priekiniame paviršiuje ir dešinės blauzdos priekiniame paviršiuje galėjo būti padaryti tiek nukentėjusiojo nurodytomis aplinkybėmis, kuriose jis nurodė, kad nukrito nuo laiptų po suduoto smūgio, tiek aplinkybėmis, kuriose nurodė, kad laiptinėje buvo suduoti smūgiai kojomis į jo kojas. Atsižvelgiant į sužalojimų pobūdį ir lokalizaciją, neatmetama tikimybė, kad sužalojimai galėjo gautis, krentant nuo laiptų ir be pašalinės jėgos poveikio. I. B., K. P. ir T. Š. konkrečių aplinkybių, kaip A. M. galėjo būti padaryti kairės girnelės lūžis, poodinės kraujosruvos dešinio kelio priekiniame paviršiuje ir dešinės blauzdos priekiniame paviršiuje, nenurodė. (I tomas, b. l. 42-43).

Teisme apklausta liudytoja R. P. (pareigūnė) parodė, kad ji byloje atlikinėjo ikiteisminį tyrimą, Š., B. (Š.) ir P. daug kartų davė parodymus, juos davė laisva valia, niekieno neverčiami. Kiek kartų ir kuris davė parodymus, dabar negali pasakyti, nepamena. Dėl girtumo kas renka medžiagą, negali atsakyti, ji bylą perėmė iš kitos tyrėjos, pradinių veiksmų byloje ji neatlikinėjo, girtumo nukentėjusiajam nenustatinėjo. Nežino, ar buvo kviečiamos dvi greitosios pagalbos. Kur buvo nukentėjusysis tiek laiko, negali atsakyti, atliekant tyrimą tiria asmenų kaltę, o ne nukentėjusiojo veiksmus. Tyrėjos nenustatinėja girtumo nukentėjusiojo, pirminę medžiagą surinko pareigūnai, kurie ir surenka pirminę medžiagą. Ji nepamena, ar ji darė su L. Z. atpažinimą. Ji tik gali papasakoti, kaip apskritai vyksta atpažinimas, būna pateikiamos asmeniui 4 nuotraukos, kur 3 iš jų nesusijusios su ikiteisminiu tyrimu, jei asmuo atpažįsta asmenį, tada daromos nuotraukos, kaip atpažįsta. Parodymų patikrinimą vietoje darė, atrodo, nukentėjusysis buvo suimtas, dalyvavo du pareigūnai, ekspertas, kuris iš karto vertino, ar aplinkybės atitinka sužalojimus. Nukentėjusysis davė parodymus, jis nesimėtė, buvo nuosekus.

Teisme apklaustas liudytojas G. B. (pareigūnas) parodė, kad žino, dėl ko jis pakviestas, dėl sumušimo. Ar buvo nuvykęs į įvykio vietą, nepamena. M. kažkiek pamena, jis rašė pareiškimą, kad išgertuvių metu jį sumušė. Nepamena, ar iš nukentėjusiojo pareiškimą paėmė ligoninėje, ar komisariate. Jei paėmė pareiškimą, reiškiasi su nukentėjusiuoju buvo galima bendrauti, reiškiasi jis nebuvo visiškai girtas. Kitų asmenų jis neapklausinėjo. Kiek nukentėjusysis nurodė, tiek jis užrašė. Nepamena, kiek nukentėjusysis nurodė jo mušimo vietų, viskas surašyta. Jei nėra parašyta apie laiptinę, tada nukentėjusysis nesakė. Jei gerai pamena, tai nukentėjusysis nurodė, kad buvo bute sumuštas. Kiek pamena, nukentėjusiojo būklė buvo normali. Ikiteisminį tyrimą jie pradeda pagal faktą, jei sveikatos būklė neleidžia nukentėjusiojo apklausinėti. Pagarsinus nukentėjusiojo A. M. ikiteisminio tyrimo parodymus (I tomas, b. l. 119-121), liudytojas juos patvirtino, surašyti teisingai, ką nukentėjusysis pasakojo, tą jis ir užrašė.

Teisme apklausta liudytoja V. L. (G.) (pareigūnė) parodė, kad, atrodo, trumpai buvo susidūrusi su šiuo ikiteisminiu tyrimu, reiškė įtarimus Š. ir B. (Š.). Ką jie pasakojo, nepamena, jie parodymus davė savo laisva valia, niekieno neverčiami. Pagarsinus I. Š. (B.) ikiteisminio tyrimo pirminius parodymus (III tomas, b. l. 24-26), liudytoja nurodė, kad nepamena tos apklausos, reiškiasi, ką ji pasakojo, tą ji ir užrašė, atrodo, paskui byla buvo perduota kitiems tyrėjams. Pagarsinus T. Š. ikiteisminio tyrimo pirminius parodymus (II tomas, b. l. 122-124), liudytoja nurodė, kad ką jis pasakojo, tą ji ir užrašė, prievartos nenaudojo.

Teisme pagarsinti ikiteisminio tyrimo metu įtariamąja apklaustos I. Š. (B.) pirminiai parodymai, kuriuose ji nurodė, kad ji su vaikais buvo namuose, adresu (duomenys neskelbtini), Šiauliuose, kai į svečius atėjo T. Š. su K. P. T. yra jos vaiko A. krikšto tėvas, todėl šis atėjo į svečius aplankyti jo ir šiaip pasikalbėti. Ji K. iki to karto nebuvo mačiusi, o kodėl T. su juo kartu atėjo, ji nežino. Jie visi buvo kambaryje, kalbėjosi, jokio alkoholio nevartojo. Vaikai: N., kuriai yra 9 metai, A. 6 metų, D. 5 metų ruošėsi eiti į lauką, o mažylis, kuriam yra 2 metai, N. buvo su jais. Tada atėjo jos buvęs sugyventinis A. M., dviejų vaikų tėvas, - tai D. ir N., kuris atsinešė visą pakuotę alaus ir padėjo ant stalo. Jis prieš tai jai buvo paskambinęs ir perspėjęs, kad ateis pas vaikus jų aplankyti. Ji su A. apie du metus jau yra išsiskyrusi ir kartu negyvena. A. buvo jau išgėręs, kai atėjo pas ją į namus. D. A. paprašė pinigų saldainiams, bet jis vaikui atsakė, kad neturi, nes viską išleido alui. Tuo metu visi vaikai, išskyrus N., išėjo į lauką. A. vienas gėrė savo atsineštą alų. Nei ji, nei K., nei T. negėrė. A. pirmas pradėjo kabinėtis prie visų bei prie jos dėl vaikų nepriežiūros. Kilo žodinis konfliktas tarp jos ir A. bei tarp T. ir A. Vėliau A. išėjo parūkyti į bendro naudojimo virtuvę vienas, o po kelių minučių ir jie trise, - ji, T. ir K. atėjo į tą pačią virtuvę parūkyti. Tuomet ji nugirdo, kad A. kalba telefonu su kažkuo ir paminėjo: "atvaryk čia, ir sumušim T.". T. pagriebė telefoną ir kalbėjosi, paklausė: "kas čia ką nori sumušti?" Po to ji sužinojo, kad A. kalbėjosi su G. J. dėl T. sumušimo. Tuomet žodinis konfliktas įvyko tarp T. ir A., bet jokių smūgių nebuvo suduota. Vėliau jie visi grįžo atgal į kambarį. A. toliau gėrė ir ją vadino necenzūriniais žodžiais, kabinėjosi, aiškino, kad ji yra bloga mama. Ji stovėjo prie spintelės ir darė vaikams valgyti. A. sėdėjo ant netoli esančios lovos, kuomet A. atsistojęs pagriebė ją už abiejų rankų, ties pažastimis, o ji jam įkando į dešinę ranką tarp alkūnės ir riešo. Šis tuomet ją paleido. Tada ji paėmė šalia stovėjusį šepetį ir juo laikydama už koto trenkė šiam ne mažiau kaip 4 smūgius į dešinę galvos pusę. Galėjo kliūti ir į skruostą, ir į kaktą, ir į nosį, ir į galvą. Bet A. M. ir toliau ją provokavo žodžiais, tai yra vadino ją necenzūriniais žodžiais. Ji neiškentusi iš šalia esančios spintelės išsitraukė kočėlą ir kelis kartus sudavė A. M. juo į dešinę veido pusę, bet kur smūgiai kliuvo ji tiksliai negali nurodyti. Po suduotų smūgių A. M. nuvirto ant lovos, nes prieš tai ant jos sėdėjo. Ji mano, kad šis prarado sąmonę. Ji išsigando, ką padarė. T. su stikline vandens apipylė A. veidą ir šis atsipeikėjo. Ji matė, kad tas skruostas, kur ji trenkė, visas ištino, tačiau kraujo nebuvo. A. M. staigiai pašoko ir išbėgo iš namų pro duris. Jie visi liko savo vietose, paskui šį niekas nebėgo. Po kelių sekundžių parbėgo į kambarį jos vaikai ir pasakė, kad ji eitų pažiūrėti, nes tėtis guli apačioje. Ji suprato, kad A. M. guli kažkur apačioje. Ji liko namie, o T. su K. nuėjo pasižiūrėti. Po kelių sekundžių jie grįžo ir parnešė visą kruviną A., kurį paguldė kambaryje ant žemės. Ji matė, kad šio veidas ir rankos buvo kruvini. Ji nežino, kada ir kaip jis susikruvino, nes, išbėgdamas iš jos kambario, šis nebuvo kruvinas. A. buvo sąmoningas, skundėsi, kad jam skauda koją, prašė iškviesti greitąją medicinos pagalbą. Ji iš savo telefono iškvietė greitąją medicinos pagalbą. Ji mano, kad A. M., bėgdamas iš buto, nukrito nuo laiptų ir galėjo taip susižaloti. Ji nežino, ar kas matė, kaip jis galėjo griūti laiptais. Smūgius A. M. sudavė tik ji šepečiu ir kočėlu. Visus smūgius ji davė į galvos sritį, bet, kur tiksliai kliuvo, ji nestebėjo. Kiek smūgių ji sudavė, negali pasakyti. (III tomas, b. l. 24-26).

Iš parodymų patikrinimo vietoje matyti, kad I. Š. (B.) parodė vietą, esančią adresu (duomenys neskelbtini), Šiauliai, kur įvyko įvykis. Įvykis įvyko kambaryje, esančiame buto kairėje pusėje. I. Š. (B.) parodė virtuvinį staliuką, prie kurio ji ruošė vaikams valgyti. Ji nurodė, jog A. M. sėdėjo ant sofos, esančios prie virtuvinio staliuko, o ant lovos, prie lango, sėdėjo T. Š. Ant kėdės, prie rašomojo stalo, sėdėjo K. P. I. Š. (B.) parodė virtuvinę spintelę, iš kurios ji išsitraukė kočėlą, kuriuo ji sumušė A. M. Ji taip pat parodė kampą, kuriame stovėjo šluota, kuria ji sumušė A. M., bet, kur ji šiam pataikė, ji neprisimena. I. Š. (B.) taip pat parodė vietą kitame kambaryje, kur iš laiptinės buvo partemptas A. M. Ji parodė ir vietą koridoriuje prie buto durų, kur ji laukė grįžtančių T. Š. ir K. P., kol šie partemps A. M., bet ji pati į laiptinę nėjo. Parodymų patikrinimo vietoje metu buvo fotografuota. (III tomas, b. l. 39-46).

Iš parodymų patikrinimo vietoje, naudojant manekeną, dalyvaujant teismo medicinos ekspertui H. D., matyti, kad I. Š. (B.) nurodė, jog įvykio vieta yra adresu (duomenys neskelbtini), Šiauliai, buto, kairėje pusėje esančiame, kambaryje. Ji parodė vietą prie kairės sienos, kur tuo metu stovėjo fotelis, ant kurio sėdėjo A. M. veidu į langą, o nugara į virtuvines spinteles. I. Š. (B.) parodė vietą kambario viduryje, kur nusisukęs nuo nukentėjusiojo į lango pusę, sėdėjo ant kėdės K. P., o prie lango sėdėjo T. Š. Ji parodė vietą prie sofos, kur nusikaltimo padarymo metu stovėjo ji. Ji taip pat parodė vietą kambario kampe, kur stovėjo šluota, bei vietą, kur viršutinėje virtuvinėje spintelėje buvo padėtas kočėlas. I. parodė, kaip A. M. sugriebė abiem rankomis ją už rankų riešų, o paskui už alkūnių, po ko ji įkando A. M. į ranką, kad šis ją paleistų. Ji parodė, kaip iš kampo pagriebė šluotą ir sėdinčiam A. M. sudavė ja du smūgius į galvą, į kairę veido pusę. I. taip pat parodė, kaip A. M. stojantis, ji dar du kartus jam smogė šluota į nugarą. Ji taip pat parodė, kaip iš spintelės pasiėmė kočėlą, kuriuo ji du smūgius sudavė A. M. į kairę veido pusę. Ji parodė, kad A. M. nuo suduoto smūgio kočėlu nugriuvo ant fotelio ir neteko sąmonės. I. parodė vietą kitame kambaryje, kur prie įėjimo T. Š. ir K. P. paguldė parneštą sužalotą A. M. Ji parodė, kad A. M. paguldė ant nugaros, sėdimoje padėtyje, nes įvykio metu toje vietoje prie sienos buvo pristumtas kampas. I. parodė ant sienos dvi rusvas dėmes, kurios yra galimai kraujo dėmės nuo sužaloto A. M., kuris šioje vietoje gulėjo, o jo veidas buvo kruvinas. Parodymų patikrinimo vietoje metu buvo fotografuota. (III tomas, b. l. 48-58).

Teisme pagarsinti ikiteisminio tyrimo metu įtariamuoju apklausto T. Š. pirminiai parodymai, kuriuose jis nurodė, kad 2016-11-12 jis susitiko su draugu K. P., su kuriuo nuėjo į parduotuvę, kur nupirko vaikams dovanų ir nuėjo pas krikšto sūnų A., adresu (duomenys neskelbtini), Šiauliai. Jis bendravo su I. ir K. Vaikai išėjo į lauką, o namuose liko tik N. Vaikai buvo lauke, kai atėjo A. M., kuris yra buvęs I. sugyventinis. Jis su savimi atsinešė pakuotę alaus (6 vnt.). Begerdamas A. M. prisiminė senus laikus ir pradėjo kabinėtis prie jo, ėmė provokuoti jo draugą K., I. grabinėjo, liesdamas ją rankomis, vadino ją necenzūriniais žodžiais. I. šiam pasakė, kad išeitų iš namų, kad negertų čia, bet šis to nepadarė ir toliau gėrė bei įžeidinėjo I. Šis I. aiškino, kad ji su vienu ir su kitu gyvena. I. tuo metu šlavė kambarį. A. M. jai pačiupo už rankos tarp sąnario ir peties, o I. neiškentusi šepečiu šiam sudavė į veido sritį vieną kartą. Tada A. pačiupo šepetį ir atėmė jį iš I. I. pačiupo kočėlą, stovėjusį ant stalo, ir juo A. M. trenkė į veidą 1-2 kartus. Tuo metu A. M. stovėjo, kai šiam I. sudavė kočėlu. Po smūgio šis nukrito ant grindų. Jo manymu, šis prarado sąmonę, nes gulėjo ir nesikėlė. Jis nubėgo į tualetą, prisipylė vandens bei atbėgęs A. užpylė ant veido. Šis pašoko ir greitai išbėgo iš namų per duris į laiptinę. Jie išgirdo kažkokį riksmą. Netrukus į namus atėjo mergaitė, 7-8 metų amžiaus, ir pasakė, kad dėdė guli laiptinėje. Jis su K. nuėjo į laiptinę ir, nusileidę laiptais žemyn, ketvirtame aukšte jie pamatė gulintį A. M. ant grindų. Šis tuo metu dejavo, sakė, kad gal koją susilaužė. Jis su K. šį pakėlė ir kartu parnešė į I. butą. A. M. buvo praskeltas antakis ir ištinusi kairė veido pusė, veidas buvo kraujuotas. Parsinešę šį iš laiptinės, jie paguldė ant grindų. Jis I. pasakė, kad ši iškviestų greitąją medicinos pagalbą. Ši iš savo telefono iškvietė greitąją medicinos pagalbą. Jis A. M. servetėlėmis apvalė veidą, kad nebūtų taip kruvina. Atvykus greitajai medicinos pagalbai, jos darbuotojai A. M. uždėjo ant kojos įtvarą, o jie su K. padėjo šį nunešti iki automobilio. Greitosios medicinos pagalbos darbuotoja paklausė šio, kas nutiko, o šis atsakė, jog jis pats nukrito nuo laiptų ir susižalojo. Tai galėjo girdėti I., K., nes šis tai pasakė, dar būdamas bute. Jam būnant pas I. kambaryje, paskambino G., kurio pavardės jis nežino, kuris yra buvęs I. sugyventinis, ir jam pasakė, kad atvažiuos ir atveš I. pinigų. Jis pasakė, kad jis į šitą butą neįeis, nes I. nepageidauja, o pinigus šis galės paduoti lauke. A. girdėjo jo pokalbį ir pareiškė, kad G. ateis į vidų. Prieš suduodant I. šepečiu ir kočėlu A., A. išėjo į bendro naudojimo virtuvę parūkyti, o po kelių minučių ir jis ėjo ten bei išgirdo A. sakant, kad išsives T. į lauką, ir galės jį sumušti. Jis suprato, kad A. M. kalbėjo su G., kuris prieš tai skambino jam. Atėjęs A. jis paklausė: "ką jis nori, ar jį, sumušti?", o A. pasakė, kad ne jis, o bus kam jį sumušti. Parūkę jie abu parėjo į kambarį. Jie nesimušė, nes jokio konflikto nebuvo. Ir po to jau I. sudavė šluota ir kočėlu. Jis jokių smūgių A. M. nesudavė. K. taip pat nesudavė jokių smūgių. Kai A. M. buvo ligoninėje, prasidėjo skambučiai iš G. ir A., jie grasino I., kad atvažiuos ir sumuš ją, jį ir K. I. pasakė, kad, jei atvažiuos, jis "pabučiuos" duris. A. skambino gal po valandos, kai šį išvežė. Jis su K. dar buvo pas I. namuose ir tai girdėjo. (II tomas, b. l. 122-124).

2016-11-16 apžiūros protokole užfiksuota įvykio vietos, esančios adresu (duomenys neskelbtini), Šiauliai, apžiūra, kurios metu buvo apžiūrėtas butas. Apžiūrint kambarį, matomas prie sienos tarp fotelio ir sekcijos grindų šepetys su kotu. Šepetys yra sulūžęs, kuris paimtas iš įvykio vietos. Kairėje pusėje ant sienos, virš fotelio, yra pakabinta virtuvinė spintelė, kurios viršutinėje lentynoje randamas medinis kočėlas, kuris yra paimtas. Apžiūros metu fotografuota. (I tomas, b. l. 17-23).

2016-11-17 apžiūros protokole užfiksuota paimtų iš įvykio vietos 2016-11-16 šepečio ir medinio kočėlo apžiūra. Šepečio kotas yra pritvirtintas prie plastikinio nulaužto pagrindo. Pagrindas nulaužtas ties koto tvirtinimo vieta. Medinis kočėlas yra 45 cm ilgio apvalios formos. Apžiūros metu fotografuota. (I tomas, b. l. 24-25).

2016-11-12 greitosios medicinos pagalbos kvietimo kortelėje užfiksuota, jog 2016-11-12 16 val. 48 min. buvo gautas pranešimas, kad adresu (duomenys neskelbtini), Šiauliai, reikalinga greitoji medicinos pagalba. Atvykus medikams, buvo apžiūrėtas A. M., kuriam konstatuoti trauminiai sužalojimai: kairės kojos lūžis, minkštųjų audinių sužalojimai, kairės kojos skausmas. Pacientas buvo sumuštas bute, buvo be sąmonės. Nustatytas kairės akies ir nosies sumušimas, kairio kelio sąnario trauma bei nepatikslinti daugybiniai sužalojimai. Pacientas transportuotas į specializuotą ligoninę. (I tomas, b. l. 65-66).

2016-11-12 greitosios medicinos pagalbos kvietimo kortelėje užfiksuota, kad 2016-11-12 21 val. 40 min. buvo gautas pranešimas, jog adresu (duomenys neskelbtini), Šiauliai, reikalinga greitoji medicinos pagalba. Atvykus medikams, buvo apžiūrėtas A. M., kuris jau buvo ankščiau atvežtas į ligoninę, bet iš Priėmimo skyriaus pasišalino, nes nenorėjo laukti eilėje. Išėjęs į gatvę jis vėl kvietė greitąją medicinos pagalbą. Buvo stebimas veido sumušimas ir kelio sutinimas. Nustatyta kairės kojos trauma bei girtumas. Pacientas pristatytas į specializuotą ligoninę. (I tomas, b. l. 67-68).

2017-05-17 daiktų apžiūros protokole užfiksuota garso įrašo iš Greitosios pagalbos stoties apžiūra, kur I-ame faile girdimas moters pranešimas, kad yra sumuštas žmogus, kuris atėjo pas vaikus, kuris negali paeiti. Pranešėja nurodo adresą (duomenys neskelbtini), Šiauliai. Pranešėja nurodo, jog skambina iš telefono, kurio Nr. (duomenys neskelbtini), bei patvirtina, jog nukentėjusiajam yra lūžusi koja. Nukentėjusysis yra A. 30 metų amžiaus. Nukentėjusysis yra sąmoningas, bet kraujuoja. II-ame faile girdimas vyro pranešimas, kuris nurodo, jog yra adresu (duomenys neskelbtini), prie ligoninės, kur ant šaligatvio yra žmogus, kuriam yra lūžusi koja. Įvykis buvo šiandien, dienos metu. (I tomas, b. l. 75-77).

2017-06-19 savanoriško dokumentų pateikimo protokole užfiksuota, jog I. Š. (B.) pateikė voką ir laišką, adresuotą I. B., nuo A. M., kurie buvo prijungti prie šios baudžiamosios bylos. (I tomas, b. l. 80-81).

2017-04-20 - 2017-04-21 voke užfiksuota, jog A. M. iš tardymo izoliatoriaus, esančio adresu: (duomenys neskelbtini), Šiauliai, išsiuntė laišką I. B., adresu: (duomenys neskelbtini), Šiauliai. (I tomas, b. l. 82).

Laiške nurodyta: "vėl vaikus sakė E. tau atėmė per tą gaidį. Mesk tą ožį, I. I., tai jau nebeatgausi vaikų. Žiūriu nepasimokai vis dar, susirandi tokius daunus, bomžus. Atvesk vaikus ir atvažiuok į pasimatymą. Kaip ten vaikiai, kaip tu besilaikai? Ar taip ir geri kiekvieną savaitę? Ateik į pasimatymą ir papasakosi apie vaikus, nes pasiilgau vaikų. Baigiu jau atsėdėti paras ir grįšiu namo. Atsiims už viską ir už tą koją. Mesk tą valkatą. Išėjęs pripiršiu tau normalų. Atrašyk. Kaip vaikai auga? Tvarkykis gyvenimą, I., ir ne su tokiais latrais, vagimis, benamiais, ožiais būk. Atrašyk, kaip ten tau sekasi". (I tomas, b. l. 83).

2017-01-27 parodymų partikrinimo vietoje protokole užfiksuotas nukentėjusiojo A. M. parodymų patikrinimas vietoje, kurio metu jis parodė vietą, esančią adresu: (duomenys neskelbtini), Šiauliai, kur penktame aukšte jis parodė į laiptus, nuo kurių, jam lipant, iš nugaros pusės jis gavo smūgį į šoną, o atsisukęs pamatė T. Š. Kaip paaiškino A. M., jam lipant laiptais žemyn, T. Š. jam sudavė keletą smūgių, bet, kiek tiksliai, jis neprisiminė. A. M. paaiškino, kad dar bandė įsikabinti į turėklus, tačiau ar nuo laiptų nukrito, ar - ne, jis neprisiminė, o tik paaiškino, kad, baigiant nulipti laiptais, jam T. spyrė į kairę koją. A. M. paaiškino, kad viskas vyko labai greitai, todėl tiksliai, kuriuo momentu jam buvo sužalota koja, neprisimena. Taip pat A. M. parodė vietą laiptų aikštelėje, esančioje tarp penkto ir ketvirto aukštų, kur jį mušė T. su K. Taip pat A. M. parodė ketvirto aukšto duris į laiptinę, kur, galimai, įvykį matė vaikai. Kur tiksliai vaikai stovėjo, A. M. teigė, nežinantis, nes pats jų nematė. Taip pat A. M., užlipęs į penktą aukštą, parodė I. B. (Š.) buto duris ir paaiškino, kad šiame bute kambaryje, kairėje pusėje, jis taip pat buvo sumuštas T. ir K. I. jo nemušė. Parodymų patikrinimo vietoje metu fotografuota. (I tomas, b. l. 131-137).

2017-03-08 parodymų patikrinimo vietoje protokole užfiksuotas parodymų patikrinimas vietoje su nukentėjusiuoju A. M., naudojant manekeną, dalyvaujant teismo medicinos ekspertui H. D. Parodymų patikrinimas pradedamas bute, esančiame adresu: (duomenys neskelbtini), Šiauliai. Nukentėjusysis A. M. parodė, beveik kambario viduryje stovinčią, kėdę, ant kurios jis sėdėjo, pasisukęs šonu į įėjimą, kai parūkę grįžo T. Š., I. B. (Š.), K. P. A. M. parodė, kaip, priėjęs iš nugaros pusės, T. Š. kumščiu sudavė jam 3-4 smūgius į galvos srities dešinę pusę. A. M. parodė, kaip T. Š. jam sudavė kumščiu 2-3 smūgius į dešinį šoną. A. M. parodė, kaip K. P. jam sudavė 3-4 smūgius kumščiu iš dešinės pusės į galvos sritį. A. M. parodė, kaip K. P. jam, sėdinčiam ant kėdės, sudavė 1-2 smūgius iš kairės pusės į kairę galvos pusę. A. M. parodė, kaip nuo gautų smūgių jis ant nugaros nukrito nuo kėdės ant žemės ir neteko sąmonės. A. M. parodė, kaip, atgavęs sąmonę, jis pastebėjo, jog jam iš nosies bėga kraujas, ir pajuto skausmą kairiame šone ir galvoje. A. M. parodė, kad muštynių metu I. B. (Š.) stovėjo koridoriuje ir stebėjo įvykį. A. M. parodė, kaip, atsikėlęs po sąmonės netekimo, pamatė visus juos tris, stovinčius kambario viduryje, prie lango. A. M. parodė, kur jį laiptinėje pasivijo T. Š. ir K. P. Jis parodė, kad jis stovėjo penkto aukšto aikštelėje ant pirmo laiptelio. A. M. parodė, kaip jį, stovintį ant laiptelio, pasivijo T. Š. ir iš nugaros pusės sudavė jam vieną smūgį rankos kumščiu į dešinę nugaros pusę. A. M. parodė vietą, kur jie abu stovėjo. A. M. parodė, kaip, po T. Š. suduoto smūgio į nugarą, jis nukrito ant laiptų. A. M. parodė vietą, kur stovėjo K. P. A. M. parodė vietą, kur stovėjo T. Š. A. M. parodė, kaip K. P. pėda jam du kartus iš viršaus sudavė į kairės kojos blauzdą bei spyrė 2-3 kartus į kairį šoną. A. M. parodė, kaip T. Š. tuo pačiu metu jam spyrė 2-3 smūgius į peties ir galvos sritis. A. M. parodė, kaip jis nušliaužė laiptais į apačią, bei parodė, kad jis gulėjo ant nugaros, pasirėmęs alkūnėmis, kai iš kairio šono prie jo priėjo T. Š. ir K. P. ir jį spardė. A. M. parodė vietą, kur jie abu stovėjo. A. M. parodė, kaip jie abu pėdomis iš viršaus jam sudavė 3-4 smūgius į kairę blauzdą. A. M. parodė, kaip jie abu jam spyrė iki 10 smūgių į kairę pusę - į įvairias kūno vietas, kol jis vėl prarado sąmonę. A. M. parodė vietą, kur ir kokioje pozoje, jau kambaryje, jis buvo pasodintas ant sofos, stovinčios prie kairės kambario sienos, kur jis atgavo sąmonę, ir kur jį rado medikai, kurie išvežė jį į ligoninę. Parodymų patikrinimo vietoje metu buvo fotografuota. (I tomas, b. l. 142-154).

Iš akistatos protokolo, ikiteisminio tyrimo metu atliktos tarp nukentėjusiojo A. M. ir įtariamojo K. P., matyti, kad A. M. parodė, kad 2016 m. lapkričio 12 dieną, po darbo, po 12 val., jis nuėjo pas savo buvusią sugyventinę I. B. (Š.) aplankyti savo vaikų. Pas ją jau buvo T. ir šis jo draugas, kurį jie vadino „K.“. Tą dieną jis šį pamatė pirmą kartą. Jie visi trys gėrė alų, degtinę ir sidrą. Prie jų prisijungė ir jis, nes atsinešė alaus. Jiems begeriant alkoholį, jau vakarop, jis I. pasakė, kad ji gyvena su "kaleimčiku". Tuos žodžius girdėjo visi trys. Jie išėjo parūkyti, o kai grįžo, viskas ir prasidėjo, tai yra T. priėjo prie jo ir trenkė į galvą kumščiu. Tuo metu jis sėdėjo ant kėdės. K. taip pat priėjo prie jo ir pradėjo jį mušti. Šis jį mušė kumščiais visur, kur tik papuolė, taip pat ir spardė. Kiek smūgių šis jam sudavė, jis pasakyti negali, nes jų buvo daug, jų neskaičiavo. Po gautų smūgių jis nugriuvo ant žemės ir be sąmonės pragulėjo apie pusę valandos. Atsipeikėjęs jis atsikėlė ir pradėjo eiti lauk. Koridoriuje, prie laiptų, jam leidžiantis iš penkto į ketvirtą aukštą, jie abu jį pasivijo ir pradėjo vėl mušti. Pirmas jam smūgį sudavė į šoną T. ranka, o paskui prisijungė K. Jie vėl ėmė jį spardyti ant laiptų. Jis nukrito ant laiptų. T. jam trenkė koja per jo koją ir ją sulaužė. K. taip pat jį daužė ir spardė ant laiptų. Kiek ir kur smūgių jam sudavė ant laiptų, jis pasakyti negali, nes jų buvo daug. Po to, kai jis jiems parodė ištinusią koją ir pasakė, kad nebepaeina, šie nustojo jį mušti. Jis ėmė šauktis pagalbos, tačiau į jo pagalbos šauksmą niekas neatsiliepė ir nepasirodė. Šie jį paliko gulėti ant laiptų. Po kažkurio laiko šie abu pasirodė ir jį parnešė pas I. į kambarį. Kiek laiko prabuvo ant laiptų, jis negali pasakyti, bet jam pasirodė, kad ilgokai. I. jam iškvietė greitąją medicinos pagalbą. I. jo nemušė. Tuo tarpu K. P. su A. M.parodymais nesutiko, nurodydamas, jog jis buvo su T. pas I., kur jie gėrė kavą, kai A. M. girtas atėjo ir atsinešė 4 ar 6 butelius alaus. Jie iš viso alkoholio negėrė. Gėrė A. M. vienas. Begerdamas A. M. pradėjo kabinėtis prie I., ją pravardžiuoti, įžeidinėti, kad vaikų neprižiūri. I. iš pradžių kentėjo, tačiau paskui neiškentusi pasiėmė, atrodo, kočėlą ir trenkė šiam vieną smūgį kažkur į veidą, bet, kur tiksliai, jis nežino. Po to smūgio jis atsistojo ir išėjo lauk iš kambario į balkoną parūkyti. Jis, kai parėjo į kambarį, šio jau nebebuvo kambaryje. Kai šis grįžo, jie visi trys vėl išėjo į balkoną parūkyti. Tuo metu, kai jie grįžinėjo parūkę, koridoriuje juos pasivijo vaikai (du ar trys) ir jie pasakė, kad dėdė guli laiptinėje, susilaužęs koją. Jie nuėjo į laiptinę. Šis sėdėjo, atsirėmęs į turėklus, tarp ketvirto ir penkto aukštų esančioje aikštelėje. Jie šį parnešė į kambarį, o jis padavė I. savo telefoną, kad ji iškviestų greitąją medicinos pagalbą. Nei jis, nei T. A. M. nemušė. Tuo metu jo dešinė ranka buvo gipse, kuri gipse išbuvo tris mėnesius. Tik dabar gipsas yra nuimtas. Kai A. M. įžeidinėjo I., jis nieko nedarė, o tik sėdėjo ir tik pasakė, kad šis ramintųsi. Bet šis nereagavo. (II tomas, b. l. 56-58).

Iš akistatos protokolo, ikiteisminio tyrimo metu atliktos tarp nukentėjusiojo A. M. ir įtariamojo T. Š., matyti, kad A. M. parodė, kad 2016 metų lapkričio 12 dieną, po 12 val., po darbo jis atėjo pas I. B. (Š.) aplankyti savo vaikus – D. ir N. Pas I. buvo T. su K. Kai jis atėjo, jie visi trys gėrė alų, degtinę ir sidrą. Jis atsinešė tris butelius alaus. Jis prisėdo išgerti kartu. Vakare jis I. pasakė, kad ji gyvena su "kaleimčiku", o po tokių žodžių, kai I., T. ir K. grįžo parūkę, prie jo priėjo T. ir trenkė jam kumščiu į galvą. Paskui iš karto prisijungė K. Tuomet jie abu pradėjo jį mušti ir spardyti. Tuo metu, kai jis gavo smūgį į galvą, jis sėdėjo ant kėdės prie stalo. Po kažkiek smūgių jis prarado sąmonę ir, kiek jam yra žinoma, gulėjo be sąmonės. Jis gulėjo ant žemės, kažkur netoli durų. Atsikėlęs jis ėjo lauk, bet koridoriuje ant laiptų priėjęs T. vėl jam trenkė kumščiu kažkur į šoną. Po to smūgio pasipylė daugiau smūgių. Prie T. prisijungė K. Jie abu jį mušė ir spardė prie laiptų. Kiek tiksliai smūgių buvo jam suduota, jis negali pasakyti, nes neskaičiavo, o žino, kad buvo suduota daug smūgių. Mušimo metu, jam būnant ant laiptų, T. spyrė jam per kairę koją, per kelį. Jie jį spardė toliau. Jis gulėjo visas kruvinas koridoriuje. Jis bandė keltis ir eiti ir tada pamatė, kad jis nebepaeina, nes buvo ištinusi visa koja. Jam koja ištino, kai T., jam gulint ant laiptų, spyrė į koją. Jis trenkė koja tiesiai į kojos kelį iš viršaus. Kas sužalojo jam žandikaulį, jis nežino, net negali pasakyti, kuriuo momentu, bet mano, kad galėjo būti, dar būnant pas I. namuose, kadangi ten buvo daug kraujo. Tuo tarpu T. Š. su A. M. parodymais nesutiko ir nurodė, jog A. sėdėjo ant kėdės ir grabinėjosi apie I. ir po to šis gavo kočėlu į kairę veido pusę nuo I. Jis pats A. nemušė. K. taip pat nemušė. Kiek smūgių I. jam kočėlu sudavė, jis negali pasakyti, nes neskaičiavo, kadangi viskas įvyko labai greitai. Po gauto smūgio šis nugriuvo nuo kėdės ir be sąmonės pragulėjo kokią minutę, kol jis ant šio užpylė vandens, po ko šis atsigavo. Kai šis atsigavo, atsistojo ir bėgo lauk per duris, tada I., pasiėmusi šluotą, jam trenkė kažkur, ar tai į galvą, ar per sprandą, bet jis tiksliai negali pasakyti. Jie jo išbėgusio nesivijo, o liko namie. Jis sėdėjo ir toliau gėrė kavą. Alkoholio jie nevartojo. Maždaug po 5 minučių atbėgo jam nepažįstama mergaitė ir pasakė, kad dėdė guli ant laiptų. Tada jis su K. nuėjo ir A. rado gulintį tarp ketvirto ir penkto aukštų, laiptų aikštelėje. Tuo metu A. gulėjo aikštelėje, buvo sąmoningas ir jiems sakė, kad negali paeiti. Jis su K. jį paėmė ir parnešė atgal į butą. Jis I. liepė iškviesti greitąją medicinos pagalbą. A. nemušė nei jis, nei K. Kai A. grabaliojo I., jis gal ir pasakė: "ką darai?", bet reagavo į tai ramiai, nieko nedarė, nes tuo metu, kai šis skaudžiai paėmė I. už rankos, tada ji trenkė šiam kočėlu. Kočėlas tuo metu buvo padėtas ant stalo, nes tuo metu I. gamino valgyti. Šluota, kuria I. trenkė A., buvo padėta prie spintelės kampo, kur stovi šiukšlių kibiras. (II tomas, b. l. 131-134).

Iš akistatos protokolo, ikiteisminio tyrimo metu atliktos tarp nukentėjusiojo A. M. ir įtariamosios I. B. (Š.), matyti, kad A. M. parodė, kad 2016 m. lapkričio 12 dieną, po pietų, jis nuėjo pas I. B. (Š.) aplankyti savo vaikų. Pas ją buvo T. ir K. Jie visi keturi gėrė alų. Jie gėrė sidrą ir degtinę, o jis tik alų. Vakare, kiek tiksliai buvo valandų, jis negali pasakyti, po to kai jis I. pasakė: "durna esi, kad gyveni su "kaleimčiku", I., T. ir K. išėjo parūkyti. Parūkę jie grįžo atgal. Tada T. jam iš karto trenkė ranka į galvą. Tuo metu jis sėdėjo ant kėdės kambaryje, prie stalo. Po to smūgiavo K. Smūgių buvo suduota daug. Po gautų smūgių jis nugriuvo ant žemės ir, kiek jam yra žinoma, ant žemės jis pragulėjo apie pusę valandos. Po to jis atsikėlęs išėjo lauk, o koridoriuje, jį pasivijęs, T. vėl pradėjo mušti. Laiptinėje, ant laiptų, šis jį spardė, o po vieno smūgio koja iš viršaus jam į kairę koją jis pajuto stiprų skausmą. Jis mano, kad nuo to smūgio jam ir lūžo kojos girnelė, nes koja buvo ištinusi. K. jį taip pat spardė ir daužė rankomis ir kojomis. Jis prašė, kad jam iškviestų greitąją medicinos pagalbą. I. jo nemušė, o jį mušė tik T. ir K. Jis pas I. atėjo blaivus, o jie visi trys buvo išgėrę. Tuo tarpu I. B. (Š.) su A. M. parodymais nesutiko. A. pas ją atėjo su buteliu alaus, o jie tuo metu su T. ir K. gėrė kavą. Ji šildė vaikams valgyti. A. pradėjo priekaištauti, ką ji čia šildo vaikams valgyti, pradėjo ją graibyti. Tada ji pasiėmė kočėlą, kuris buvo padėtas spintelėje prie stalo, ir trenkė šiam tuo kočėlu į veidą. Nuo gauto smūgio A., kuris tuo momentu sėdėjo ant fotelio, o ne ant kėdės, "atsijungė". Tada T. užpylė ant jo vandens. Prabudęs jis bėgo lauk iš kambario. Paskui į kambarį atbėgo kažkuris iš jos vaikų ir pasakė, kad tėtis guli. T. nuėjo su K. ir parnešė A. į namus. Jis buvo paguldytas ant žemės, prie vaikų kampo. Gulinčiam A. ji nuvalė kruviną veidą. Greitąją medicinos pagalbą iškvietė ji. A. M. atėjo pas ją išgėręs. Jis dar prieš ateidamas paskambinęs pasakė, kad išgers alaus, atsigaus ir tada ateis pas vaikus. Jos žiniomis, A. M. gulėjo ketvirtame aukšte. Ji kartu su jais nėjo ir nematė, kur tiksliai jis gulėjo. Kiek tiksliai smūgių ji sudavė A., ji neskaičiavo, bet ji jam sudavė kočėlu ir šluota. Šluota ji jam sudavė po to, kai jis buvo "atsijungęs". Kiek smūgių ji sudavė šluota, ji nežino. T. ją sulaikė, kad ji nebemuštų A., ir liepė nusiraminti. Ji sumušė A. M., o nuo laiptų jis pats nukrito. (III tomas, b. l. 31-34).

Iš ikiteisminio tyrimo K. P. apklausų matyti, kad K. P. ikiteisminio tyrimo metu taip pat savo kaltės nepripažino visiškai ir davė parodymus apie tai, jog 2016 m. lapkričio mėnesį, tikslios dienos jis neprisimena, jis atėjo pas T. Š. į svečius, T. gyvena kartu su I. Tada, jam bebūnant, atėjo jam nepažįstamas vyras, kuris, kaip jis suprato, buvo I. buvęs vyras - A. M. Kiek buvo valandų, kai atėjo A. M., jis neprisimena, bet dar tamsu nebuvo. A. M. pradėjo kabinėtis prie I. Iš pradžių, kaip jam pasirodė, juokais, o paskui jau pradėjo ją įžeidinėti bei vadinti visokiais necenzūriniais žodžiais. Iš pradžių I. jam nieko nesakė, paskui po kurio laiko ji kažką pasiėmė ir trenkė jam į veidą. Kuo ji trenkė, jis nepastebėjo, - ar tai šluota, ar kažkuo kitu. Tą kartą jis niekur nesivėlė ir nesikišo, o išėjo parūkyti į balkoną. Parūkyti jis ėjo vienas. T. su I. liko kambaryje. Kai jis grįžo į kambarį už kokių 3-4 minučių, A. M. kambaryje nebebuvo. Netrukus į namus parbėgo I. vaikai ir pasakė, kad dėdė koją susilaužė ir guli apačioje. Tada jis su T. išėjo į laiptinę ir pamatė, kad aikštelėje, tarp 4 ir 5 aukštų, atsirėmęs į turėklus, sėdi A. M. Šis pasakė, kad susilaužė koją, nuvirtęs nuo laiptų. Tada jie kartu su T. šį pernešė pas I. į kambarį, ir iš jo telefono I. paskambino į greitąją medicinos pagalbą bei pranešė, kad susilaužė koją. Atvažiavusi greitoji medicinos pagalba A. M. išsivežė. Jis išėjo namo. Jis A. M. nemušė ir negali pasakyti, kodėl šis tvirtina, kad jis sumušė. Tuo metu, kai I. kažkuo už įžeidinėjimus sudavė A. M. kažkur į veidą ar galvos sritį, kambaryje be jų buvo vienas I. vaikas, kuris gulėjo lovytėje. Po gauto smūgio A. M. nugriuvo ant grindų, o jis išėjo iš kambario. Prieš gaudamas smūgį nuo I., A. M. sėdėjo ant kėdės prie vaiko lovelės, stovėjusios prie spintos. Po smūgio šis nugriuvo nuo kėdės. T. tuo metu sėdėjo ant lovos, o jis prie stalo, ant kėdės. I. taip pat sėdėjo ant lovos, kartu su T., o jai A. M. sėdėjo iš kairės. Po to, kai I. šiam sudavė, jis A. veido nematė, todėl jis negali pasakyti, ar šis buvo kruvinas, ar - ne. Bet kai jie nuėjo šį parnešti iš laiptinės, tai jis matė, kad šiam yra nubrozdinta nosis, bet kraujas šiam iš niekur nebėgo. Jis yra kairiarankis, o jo dešinė ranka yra sugipsuota apie tris mėnesius, nes jis turėjo dešinės rankos traumą, po kurios ji buvo operuota. I. didesniųjų vaikų namuose nebuvo. Jie tik buvo parbėgę ir pasakė, kad dėdė guli apačioje. Įvykio metu jis buvo blaivas. Kai I. kažkuo sudavė A. M. jis atsistojo ir išėjo iš kambario bei nuėjo į balkoną parūkyti. Kai jis grįžo parūkęs, kambaryje buvo tik T. su I. Jie buvo susinervinę, todėl jie išėjo parūkyti, o jis ėjo kartu su jais. Jiems grįžtant iš balkono į kambarį, atbėgo vaikai pasakyti apie gulintį A. M. Balkone jie kalbėjo apie įvykį, bet ką jie kalbėjo, jis nepamena. I. tik minėjo, kad šiam trenkė susinervinusi. Daugiau to pokalbio detalių jis neprisimena. Apklausiamas papildomai K. P. parodė, kad jam atrodo, jog I. pasiėmė medinį kočėlą ir trenkė juo A. į veidą, jis nesikišo, išėjo parūkyti į balkoną. Parūkyti jis ėjo vienas. T. su I. liko kambaryje. Už kokių 3-4 minučių jis grįžinėjo į kambarį, ėjo koridoriumi, ir sutiko iš kambario į rūkomąjį einančius I. ir T. Jie visi sugrįžo atgal, parūkė 5-6 minutes, o po to visi grįžo atgal į butą. A. M. kambaryje nebebuvo. Kada šis išėjo, jis nepastebėjo, nes iš rūkomojo buto durų nesimato. Dar jis duris buvo palikęs praviras. Netrukus į namus parbėgo I. vaikai ir pasakė, kad dėdė koją susilaužė ir guli apačioje. Jis A. M. nemušė ir negali paaiškinti, kodėl šis tvirtina, kad jis sumušė. Muštynių metu kambaryje buvo T. sūnus L. Š., bet jis buvo kitame kambaryje. Jis mano, kad L. įvykio nematė. Jis nepastebėjo, kad šis būtų įėjęs į jų kambarį. Jie abu su T. išėjo parnešti A. M. ir kartu grįžo. Jis mano, kad vaikai įvykio nematė, o prisiklausė kitų kalbų ir pasakojo tai, ką išgirdo iš kitų. Kai jie atėjo į laiptinę su T. paimti A. M., laiptinėje buvo vaikų, kurie žiūrėjo, kaip jie neša į butą A. M. Jis tų vaikų nepažįsta ir negali pasakyti, kas jie tokie buvo. Jis matė kambaryje šluotą, kuri stovėjo kampe už virtuvės spintelės ir fotelio, ant kurio sėdėjo A. M. Jis šluotą matė prieš įvykį, o po to jos nebematė, o taip pat jis nematė, kad ji būtų sulaužyta. Jis šluotos nebuvo paėmęs. Jis pinigų A. M. už tai, kad šis nesikreiptų į policiją, nesiūlė ir negalėjo siūlyti, nes tą sykį visiškai jų neturėjo, o piniginės jis net nebuvo išsiėmęs. Jis tik prieš muštynes girdėjo A. M. pokalbį telefonu apie tai, kad šis kvietė asmenį atvykti ir sumušti T. Jo šis sumušti, kaip jis suprato, neketino, nes jį matė pirmą kartą bei nebuvo už ką jo mušti. Telefoninio pokalbio metu A. M. neįžeidinėjo T. Kambaryje tarp T. ir A. M. jokio konflikto nebuvo. Išvykus greitajai medicinos pagalbai, jie kartu su T. vežė namo L. Š. (II tomas, b. l. 49-51, 73-76).

Iš parodymų patikrinimo vietoje protokolo matyti, kad K. P. parodė vietą, esančią adresu: (duomenys neskelbtini), Šiauliuose, kambaryje, prie lango, prie kairės sienos, kur jis sėdėjo ant kėdės. Paskui jis parodė vietą prie lango, kur ant lovos sėdėjo T. Š., bei vietą prie kairės kambario sienos, kur ant sofos sėdėjo A. M. Jis taip pat parodė vietą, priešais langą, kur stovėjo I. B. (Š.). K. P. parodė, kaip jis sėdėjo ant kėdės, atsisukęs į kambario centrą. Taip pat jis parodė vietą prie stalo, kur buvo šluota, bei vietą ant stalo, kur buvo padėtas kočėlas. K. P. parodė, kaip I. B. (Š.) pagriebė šluotą ir vieną kartą ja sudavė A. M. į galvą, į kairę veido pusę. Jis parodė, kur paliko A. M., kai jis išėjo iš kambario. Jis taip pat nurodė išeiti į laiptinę, kur parodė vietą, tarp 4 ir 5 aukštų, laiptų aikštelėje, kur rado, atsirėmusį į turėklus, A. M., kurio veidas buvo kruvinas. Paskui K. P. parodė, kaip jis iš kairės pusės paėmė A. M. už rankos ir kojos ir kartu su T. Š. parnešė šį į butą. K. P. parodė vietą kambaryje, kur, priešais įėjimą į butą esančiame, kambaryje sėdomis ant nugaros paguldė A. M. Parodymų patikrinimo vietoje metu fotografuota. (II tomas, b. l. 60-68).

Iš ikiteisminio tyrimo T. Š. apklausų matyti, kad T. Š. ikiteisminio tyrimo metu iš pradžių savo kaltę neigė visiškai, po to keitė savo parodymus apklausiamas pas ikiteisminio tyrimo teisėją, nurodydamas, kad įvykį matė vaikai ir jie pasakojo tiesą, todėl nėra prasmės slėpti tiesos, nes ji vis tiek išaiškės, šiuos parodymus patvirtindamas ir savo paskutinėje apklausoje, kurioje jis parodė, kad 2016-11-12 prieš muštynes tarp jo ir A. kilo žodinis konfliktas, nes šis jį pavadino "kaleimčiku". Jis šiam į tai atsakė, kad šis galvotų, ką šneka, nes pats gali išvažiuoti tenai. Viskas tuo ir pasibaigė, muštynių nebuvo. A. pradėjo kabinėtis prie I., kuri prie sienos, priešais langą esančioje įrengtoje virtuvėje ruošė valgyti. A. sėdėjo priešais įėjimą prie sienos stovėjusiame fotelyje. K. sėdėjo prie stalo ant kėdės, o jis netoli nuo šio ant lovos, kuri stovėjo priešais langą. A. pradėjo I. įžeidinėti visokiais necenzūriniais žodžiais, o paskui suėmė jai už rankos. Tada jis neiškentė ir priėjęs sudavė vieną smūgį kumščiu A. į veidą, į paakį. Nuo smūgio A. prarado sąmonę ir nukrito nuo fotelio ant žemės. Tada K., ant žemės gulintį A., pradėjo spardyti. A. nesidengė nuo smūgių, nes buvo be sąmonės. K. spyrė A. penkis-šešis smūgius į įvairias kūno vietas, 2-3 smūgiai iš jų buvo į pilvą, o kur kiti - jis neprisimena. Jis su I. nebeleido šiam spardyti A. Kai šis nustojo spardyti, jis atnešė A. vandens, ir A. atgavo sąmonę. Tuo metu bute buvo I. jauniausias sūnus N. ir jo sūnus L. Š. Jie žaidė kitame kambaryje, tačiau L., išgirdęs triukšmą, atėjo pasižiūrėti, kas vyksta, ir matė muštynes. Nuo jo smūgio A. buvo prakirstas antakis, bėgo kraujas. Kai atsipeikėjo, A. pašoko, pasakė: "nu dabar jums bus" ir išbėgo lauk iš buto. Jam iš paskos išbėgo K. Išbėgdamas jis rankose nieko nesinešė. Jis su I. liko bute. Jie niekur su I. iš buto nebuvo išėję, kol į butą atėjo vaikai: N., D., S. ir L. L. pasakė: "dėdė guli kraujuose, visas sumuštas". Kažkuriuo metu, ar prieš ateinant vaikams, ar iš karto po jų, į butą grįžo K., kurio rūbai buvo kruvini. Šis pats papasakojo, kad pasivijo A. ir spyrė šiam į nugarą, kuris nuskrido nuo laiptų, o paskui dar pašokinėjo šiam ant kojos, kad nepabėgtų. Jie kartu nuėjo į laiptinę, kur aikštelėje prie sienos, tarp 5 ir 4 aukštų, ant nugaros gulėjo A. Jis buvo sąmoningas, kruvinas, skundėsi, kad skauda koją. Jie šį su K. paėmė ir parnešė į kambarį bei paguldė. Laiptinėje priėjęs K. sudavė vieną smūgį kumščiu A. į žandikaulį. Jis šį pastūmė, kad A. nebemuštų. I. iškvietė greitąją medicinos pagalbą, kuri A. išvežė. Į laiptinę I. nėjo, ji laukė bute. Kai greitoji medicinos pagalba išvežė A., jis su K. išvežė L. į namus, o paskui abu grįžo pas I. Įvykio metu jis buvo blaivus. Jis A. laiptinėje nemušė. I. sudavė vieną smūgį A., bet ar šluota, ar ranka, jis neprisimena. Šluota stovėjo prie šaldytuvo. Greičiausiai, kad I. smūgiavo šluota, nes po įvykio jis matė, kad ji buvo kruvina. Kočėlas gulėjo ant stalo, tačiau ji juo A. nesudavė. Po muštynių niekas iš vaikų neklausė, dėl kokių priežasčių buvo sumuštas A. M. Prieš einant į laiptinę parnešti A. M., jie nebuvo su I. ir K. nuėję parūkyti. Po įvykio šluota buvo tame kambaryje, kur vyko muštynės. Ji voliojosi ant žemės. Niekas A. M. jokių pinigų nesiūlė, kad šis nesikreiptų į policiją. (II tomas, b. l. 180-182).

Iš parodymų patikrinimo vietoje, dalyvaujant teismo medicinos ekspertui H. D., matyti, kad T. Š. parodė vietą, esančią adresu: (duomenys neskelbtini), Šiauliai, kur įvyko įvykis. Kambaryje, esančiame kairėje pusėje, jis parodė vietą, kuris jis ant lovos, priešais langą, sėdėjo nusikaltimo padarymo metu. T. Š. parodė vietą prie dešinės kambario sienos, kur yra kėdė, ant kurios sėdėjo K. P. Taip pat T. Š. parodė vietą, kur ant sofos, esančios prie kairės kambario sienos, sėdėjo A. M. T. Š. parodė kambario vidurį, kur stovėjo I. B. (Š.), kuri su šluota tvarkė kambarį. T. Š. parodė vietą ant stalo, šalia mikrobangų krosnelės, kur buvo padėtas kočėlas. T. Š. ant manekeno parodė, kaip A. M., sugriebė ranka stovinčiai I. B. (Š.) už rankos, o I. B. (Š.) turėta šluota sudavė vieną kartą A. M. į galvą. T. Š. parodė, kaip I. B. (Š.), sugriebusi medinį kočėlą, juo sudavė 1-2 smūgius sėdinčiam A. M. į galvą. Paskui parodoma vieta bei padėtis, kokioje nugriuvo A. M. T. Š. parodė, kaip jis nubėgo į vonios kambarį, iš kur atnešė vandens, ir užpylė gulinčiam A. M. ant veido. A. M. pašokęs išbėgo lauk iš kambario. T. Š. parodė pozą, kokioje jis su K. P. rado gulintį ant šono laiptinėje, tarp 4 ir 5 aukštų, A. M., kurį jie paėmę abiem rankomis už rankų ir kojų parnešė atgal į butą. T. Š. parodė, kad jie parnešė A. M. į kambarį, esantį priešais įėjimą, ir jį paguldė ant grindų, ant nugaros. T. Š. taip pat parodė kairę A. M. veido pusę, kurioje matėsi praskeltas antakis bei ištinusi kairė veido pusė. Parodymų patikrinimo vietoje metu fotografuota. (II tomas, b. l. 149-158).

Iš ikiteisminio tyrimo I. Š. (B.) apklausų matyti, kad I. Š. (B.) ikiteisminio tyrimo metu iš pradžių savo kaltę pripažino visiškai, kad ji sumušė A. M. kočėlu ir šluota, taip pat pripažino, kad ji dar vieną smūgį sudavė kumščiu A. į veidą, T. bandė ją laikyti, kai ji pradėjo mušti A., tačiau pamatęs, kad A. nori ją pulti, T. sudavė šiam vieną smūgį kumščiu į veidą, o ji dar pridėjo vieną ar du smūgius kočėlu, po ko šis nukrito ant žemės, po to ji keitė savo parodymus apklausiama pas ikiteisminio tyrimo teisėją, nurodydama, kad ji A. M. nemušė, ji tik prisiėmė sau kaltę, paskutinėje apklausoje ji parodė, kad prisipažįsta, jog sudavė nukentėjusiajam A. M. vieną smūgį rankos kumščiu, bet kur pataikė, ji neprisimena. Kočėlu ir šluota ji šiam netrenkė. Kadangi jie po įvykio buvo susitarę, ką sakyti, ji jiems pasakė, kad ji prisiims A. kambaryje sumušimą, tai yra, kad ji nurodys, jog ji viena jį sumušė, todėl kiti ir nurodo, kad ji smūgiavo A. kočėlu ir šluota. Laiptinėje jos nebuvo. Šluotą tikriausiai sulaužė K. P., kuris bėgdamas paskui A. ją pasiėmė. Kai K. P. pasiėmė šluotą, ji nematė, bet ji ją rado koridoriuje numestą, jau sulaužytą. Kadangi nei ji, nei T. į koridorių nėjo, tai ji suprato, kad šluotą buvo pasiėmęs K. P. 2016-11-12 atėjęs A. pradėjo ją kolioti, graibyti, skaudžiai suspaudė jos ranką, ties alkūne. Ji prašė, kad šis eitų lauk, tačiau šis nesiliovė, todėl ji nesusilaikė ir sudavė jam vieną smūgį kumščiu, kad ją paleistų, o šis nuo smūgio atsisėdo atgal į fotelį. Tada priėjo T. ir sudavė šiam vieną smūgį kumščiu į veidą. Pataikė į žandikaulio dešinę pusę. Nuo smūgio A. nugriuvo ant fotelio ir neteko sąmonės. Šis be sąmonės buvo neilgai, apie minutę laiko. Tuomet T. nuėjo į vonią atnešė šiam vandens ir šis atsipeikėjo. Kai A. atsipeikėjo, priėjo K. P. ir pradėjo šį spardyti. A. bandė keltis, tačiau K. P. neleido. K. P. buvo sužvėrėjęs. Ji cypė, klykė, nes tokių muštynių dar nebuvo mačiusi. K. P. A. spyrė ne mažiau penkių spyrių į visą kūną: kojas, nugarą. T. ir ji laikė K. už rankų, kad A. galėtų išbėgti lauk. Kambaryje A. veidas nebuvo kruvinas. A. išbėgus, K. išbėgo iš paskos. Jie šio nelaikė. Ji mano, kad muštynes girdėjo ir matė kitame kambaryje buvę L. ir N., nes tarp kambarių durų nėra, o iš jų kambario gerai matosi tas kambarys, kuriame vyko muštynės. Be to, buvo didelis triukšmas. Po to į namus atėjo keli vaikai – N., šios draugė L., D., A., kurie pasakė, kad tėtė kruvinas. Tikriausiai tai pasakė D., nes ji vienintelis A. vadina tėvu. T. išbėgo lauk, o ji liko bute. T. ir K. grįžo greitai. Jie partempė A., kurio visas veidas buvo kruvinas. A., kai jį partempė, sakė, kad jį sumušė K., bei grasino šiam, kad jam atsilygins. Todėl K. ir išsitraukė piniginę, norėdamas sumokėti A. pinigų, kad šis nesiskųstų. A. pinigų atsisakė. K. rūbai - baltas megztukas, treniginis džemperis, džinsai ir kedai buvo kruvini. Ji šiuos daiktus išplovė. A. paguldė į vaikų kambarį, kur ant sienos dar liko kraujo. Iškvietė greitąją medicinos pagalbą. Kai A. išvežė greitoji medicinos pagalba, T. išvežė į namus L. Įvykio metu ji buvo išgėrusi alkoholio, tačiau labai nedaug. Alkoholio poveikis įtakos jos veiksmams neturėjo, tai yra blaivi ji būtų pasielgusi taip pat. Jos suduotas smūgis A. buvo nestiprus, todėl ji šiam tikrai nieko nesulaužė. Ji norėtų nukentėjusiojo atsiprašyti ir su juo susitaikyti. Iš pradžių jie rūkydami girdėjo, kaip A. skambino telefonu jos buvusiam sugyventiniui G. J. ir prašė atvažiuoti padėti sumušti T. ir K. Šį pokalbį girdėjo ir T., ir K. Ji matė, kad jie supyko, tačiau tvardėsi, todėl A. dėl pokalbio nieko nesakė. Paskui jie grįžo atgal į kambarį. Viskas buvo normaliai, tačiau A. pradėjo prie jos kabinėtis, ją kolioti, suspaudė jos ranką, todėl ji šiam ir sudavė, kad šis atstotų. T. ją užstojo, todėl T. A. pradėjo įžeidinėti, šį vadino "kaleimčiku" ir įvairiais keiksmažodžiais. Tuomet ir prasidėjo muštynės. Po kelių dienų ji girdėjo kaip N., L. ir dar keli kiemo vaikai kalbėjo apie įvykį. L. pasakojo, kad matė, kaip K. nuspyrė nuo laiptų A. Jie pasakojo, kad viską matė, nes buvo pasislėpę ketvirtame aukšte. (III tomas, b. l. 74-77).

Kaltinamasis K. P. nei teisiamojo posėdžio metu, nei ikiteisminio tyrimo metu kaltu pagal BK 138 straipsnio 1 dalį neprisipažino visiškai, parodė, kad jis A. M. nemušė, nei vieno smūgio jis jam nesudavė ir jo nespardė nei bute, nei laiptinėje.

Kaltinamasis T. Š. teisiamojo posėdžio metu kaltu pagal BK 138 straipsnio 1 dalį prisipažino tik iš dalies, jis pripažino, kad A. M. bute jis sudavė tik vieną smūgį į žandikaulį, A. M. nuo šio jo smūgio buvo praradęs sąmonę ir jam galėjo lūžti žandikaulis, laiptinėje A. M. jis nemušė.

Kaltinamoji I. Š. (B.) teisiamojo posėdžio metu atsisakė duoti parodymus, teisme pagarsinus jos pas ikiteisminio tyrimo teisėją duotus parodymus, kaltinamoji nurodė, kad nežino, ar jie yra teisingi, per baigiamąsias kalbas kalta pagal BK 138 straipsnio 1 dalį neprisipažino visiškai, nurodė, kad ji nieko A. M. nedarė, jam jokių smūgių ji nesudavė, tuo pačiu ji patvirtino pas ikiteisminio tyrimo teisėją savo duotus parodymus, nurodė, kad juose surašyta viskas kaip buvo.

Nukentėjusysis A. M. teisme parodė, kad buvo šeštadienis, apie 13.00 val., kai jis po darbo atvyko aplankyti vaikų pas I. Š. (B.), buvusią savo sugyventinę, su kuria turi 2 bendrus vaikus, adresu (duomenys neskelbtini), Šiauliuose. Buvo sveikas, tą dieną dirbo, sužalotas nebuvo (tai patvirtino ir pati kaltinamoji I. Š. (B.) pas ikiteisminio tyrimo teisėją, kuri apklausoje nurodė, kad A., iki ateinant pas juos, nebuvo sužalotas). Bute buvo I. Š. (B.), T. Š. ir jo draugas K. P., jį matė pirmą kartą ir jį atpažino. Jokių kitų pašalinių asmenų, apart mažamečių vaikų, bute nebuvo (tai patvirtino ir visi kaltinamieji). Nukentėjusysis pripažino, kad tąkart kažkuriuo momentu jis I. Š. (B.) reiškė pretenzijas dėl T. (dabartinio jos vyro), jis su ja ginčijosi, nepamena, ar buvo ją apsikabinęs, kilo žodinis konfliktas tarp jo ir I. Š. (B.) bei T. Š. (tai patvirtino ir pati kaltinamoji I. Š. (B.) pas ikiteisminio tyrimo teisėją, kuri apklausoje nurodė, kad atėjęs A. kažkuriuo momentu ją pradėjo kolioti, graibyti, įžeidinėti, bei kaltinamasis T. Š., kuris teisme ir pas ikiteisminio tyrimo teisėją apklausų metu, nurodė, kad atėjęs A. kažkuriuo momentu pradėjo grabinėti I., prie jos kabinėtis, buvo paėmęs jai už rankos, jis ją gynė, be to, jį pavadino "kaleimčiku“). Nukentėjusysis nurodė, kad kažkuriuo momentu po šio žodinio konflikto buto kambaryje, jam sėdint ant kėdės, priėjęs T. pirmas kumščiu trenkė jam į galvą, po to antras jam į galvą jau trenkė K. P., nuo šių smūgių jis nugriuvo nuo kėdės ant grindų, T. Š. ir K. P. toliau jam smūgiavo, jį spardė, visaip daužė, buvo daug smūgių į įvairias kūno vietas, tiksliai jų skaičiaus pasakyti negali, mušė rankomis ir kojomis, viskas vyko greitai, prarado sąmonę. Kai atsigavo, jam skaudėjo galva, bėgo kraujas, kažkur buvo prakirsta. Tada iškart jis ėjo pro duris iš buto į laiptinę. Laiptinėje jį pasivijo, gavo smūgį iš nugaros į šoną, jis suklupo ant laiptų, toliau buvo mušamas ir spardomas, buvo daug smūgių, tiksliai jų skaičiaus pasakyti negali, taip pat viskas vyko greitai, prarado sąmonę. Nukentėjusysis nurodė, kiek pamena, I. Š. (B.) jo nemuše ir jam nesudavė nei bute, nei laiptinėje, tačiau tiksliai to jis nežino, nes buvo praradęs sąmonę 2 kartus. Esminių prieštaravimų tarp nukentėjusiojo parodymų viso proceso metu byloje nenustatyta, nukentėjusysis dėl jo sužalojimo aplinkybių buvo išsamus, davė nuoseklius parodymus, juos patvirtina specialisto išvados ir teisme apklausto eksperto paaiškinimai. Parodymų patikrinimo vietoje, dalyvaujant teismo medicinos ekspertui H. D., nukentėjusysis A. M. parodė, kaip, jam sėdint, priėjęs iš nugaros pusės, T. Š. kumščiu sudavė jam 3-4 smūgius į galvos srities dešinę pusę, parodė, kaip T. Š. jam sudavė kumščiu 2-3 smūgius į dešinį šoną, parodė, kaip priėjęs K. P. jam sudavė 3-4 smūgius kumščiu iš dešinės pusės į galvos sritį, parodė, kaip K. P. jam sudavė 1-2 smūgius iš kairės pusės į kairę galvos pusę, parodė, kaip nuo gautų smūgių jis ant nugaros nukrito nuo kėdės ant žemės ir neteko sąmonės, parodė, kaip, atgavęs sąmonę, jis pastebėjo, jog jam iš nosies bėga kraujas, pajuto skausmą kairiame šone ir galvoje, parodė, kaip, atsikėlęs po sąmonės netekimo, jis ėjo iš buto pro duris į laiptinę, jį laiptinėje pasivijo T. Š. ir K. P., stovėjo penkto aukšto aikštelėje ant pirmo laiptelio, kai T. Š. iš nugaros pusės sudavė jam vieną smūgį rankos kumščiu į dešinę nugaros pusę, po suduoto smūgio į nugarą jis nukrito ant laiptų, parodė, kaip K. P. pėda jam du kartus iš viršaus sudavė į kairės kojos blauzdą bei spyrė 2-3 kartus į kairį šoną, parodė, kaip T. Š. tuo pačiu metu jam spyrė 2-3 smūgius į peties ir galvos sritis, jis nušliaužė laiptais į apačią, bei parodė, kad jis gulėjo ant nugaros, pasirėmęs alkūnėmis, kai iš kairio šono prie jo priėjo T. Š. ir K. P., jį spardė, jie abu pėdomis iš viršaus jam sudavė 3-4 smūgius į kairę blauzdą, jie abu jam spyrė iki 10 smūgių į kairę pusę - į įvairias kūno vietas, kol jis vėl prarado sąmonę. 2017-02-21 specialisto išvadoje konstatuota, kad A. M. kairio skruostikaulio lūžis, žaizda nosies nugarėlėje, poodinės kraujosruvos kairės akies vokuose, kairės speninės ataugos srityje ir kraujosruva kairės akies obuolio odenoje, išoriniame krašte, kairės girnelės lūžis, poodinės kraujosruvos dešinio kelio priekiniame paviršiuje ir dešinės blauzdos priekiniame paviršiuje galėjo būti padaryti šiomis nukentėjusiojo nurodytomis aplinkybėmis. Tai patvirtino ir ekspertas teisme.

Tuo tarpu kaltinamasis K. P. viso proceso metu savo kaltę neigė, nurodydamas, kad jis nukentėjusiajam A. M. jokių smūgių nesudavė, teigdamas, kad nukentėjusysis, iš jų išeidamas namo, leisdamasis laiptais žemyn ir virsdamas, susižalojo pats, kadangi buvo neblaivus.

Kaltinamoji I. Š. (B.) ikiteisminio tyrimo metu savo parodymus keitė ne vieną kartą, iš pradžių savo kaltę pripažino visiškai, kad ji sumušė A. M. kočėlu ir šluota, pripažino, kad ji dar vieną smūgį sudavė kumščiu A. į veidą, T. bandė ją laikyti, kai ji pradėjo mušti A., tačiau pamatęs, kad A. nori ją pulti, T. sudavė šiam vieną smūgį kumščiu į veidą, o ji dar pridėjo vieną ar du smūgius kočėlu, po ko šis nukrito ant žemės, po to apklausiama pas ikiteisminio tyrimo teisėją nurodė, kad ji A. M. nemušė, ji tik prisiėmė sau kaltę, paskutinėje apklausoje ji pripažino, jog sudavė nukentėjusiajam A. M. vieną smūgį rankos kumščiu, bet kur pataikė, ji neprisimena, kočėlu ir šluota ji šiam netrenkė, laiptinėje jos nebuvo ir nematė, kas ten įvyko. Teisme kaltinamoji atsisakė duoti parodymus, per baigiamąsias kalbas ji nurodė, kad nieko A. M. nedarė, jam jokių smūgių ji nesudavė, tuo pačiu ji patvirtino pas ikiteisminio tyrimo teisėją savo duotus parodymus, nurodė, kad juose surašyta viskas kaip buvo.

Kaltinamasis T. Š. ikiteisminio tyrimo metu savo parodymus taip pat keitė, iš pradžių savo kaltę neigė visiškai, po to apklausiamas pas ikiteisminio tyrimo teisėją nurodė, kad įvykį matė vaikai ir jie pasakojo tiesą, todėl nėra prasmės slėpti tiesos, nes ji vis tiek išaiškės, pripažino, kad jis nukentėjusiajam buto kambaryje sudavė vieną smūgį į veido sritį, tai patvirtino ir savo paskutinėje apklausoje. Teisme kaltinamasis savo kaltę pripažino iš dalies, jis A. M. buto kambaryje iš vieno smūgio „iškirto“, sudavė jam į žandikaulį, sudavė tik vieną smūgį, jis prarado sąmonę, atgavęs ją, jis pašoko ir išbėgo iš kambario, jo laiptinėje nesivijo, bei nuo jo smūgio negalėjo jam kojų sužaloti, nuo jo smūgio galėjo lūžti žandikaulis, nežino, kaip vertinti savo veiksmus, jis lindo prie dabartinės jo žmonos, ją gynė, dabar dėl to gailisi, kad taip išėjo. Jis teisme taip pat pakeitė savo parodymus, nurodė, kad jo parodymai pas ikiteisminio tyrimo teisėją yra teisingi tik iš dalies, jis nežino, ar K. P. mušė A. M., nurodė, kad I. Š. (B.) A. M. nesudavė. Tuo pačiu kaltinamasis T. Š. teisme dėl kitų savo ir kaltinamojo K. P. veiksmų nukentėjusiojo atžvilgiu toks kategoriškas nebuvo, jis nurodė, kad nepamena, ar jis pats tąkart dar sudavė nukentėjusiajam, nepamena, ar pastarajam sudavė K. P., nepamena, ar K. P. vijosi nukentėjusįjį į laiptinę, atrodo, K. P. nukentėjusiajam nesudavė, nežino, ar K. P. nukentėjusiajam sudavė, jis to nematė, gal ir sudavė 1-2 smūgius, K. P. jam nesakė, kad jis spyrė A. M. ir pastarasis nulėkė nuo laiptų, negali pasakyti, bet K. P. gal 1 smūgį ir sudavė A. M. Esant tokiems prieštaravimams (abejonėms) kaltinamojo T. Š. parodymuose, tik sustiprina pagrindą juos vertinti kritiškai, kadangi juos paneigia jau aukščiau įvertinti nukentėjusiojo A. M. parodymai, specialisto išvados ir eksperto paaiškinimai teisme, bei sekantys išanalizuoti tiesioginiai bylos įrodymai. Tiek kaltinamojo T. Š., tiek kitų kaltinamųjų K. P. bei I. Š. (B.) dalinis ar visiškas kaltės neigimas pagal jiems pareikštą kaltinimą, teismo vertinimu, yra tik jų gynybinė pozicija, siekiant nepagrįstai išvengti ar padėti išvengti baudžiamosios atsakomybės, ar ją sušvelninti sau.

Kaip minėta, kaltinamasis T. Š. teisme pripažino, kad jis A. M. buto kambaryje iš vieno smūgio „iškirto“, sudavė jam į žandikaulį, sudavė vieną smūgį (specialisto išvada patvirtina šį sužalojimą skruostikaulio srityje). Kaltinamasis T. Š., apklaustas pas ikiteisminio tyrimo teisėją, pripažino, kad jis buto kambaryje A. M. kumščiu sudavė vieną smūgį į veido sritį, į paakį, pasipylė kraujas (antras smūgis, specialisto išvada patvirtina šį sužalojimą akies, nosies srityse). Kaltinamoji I. Š. (B.), apklausta pas ikiteisminio tyrimo teisėją, parodė, kad T. Š. buto kambaryje trenkė A. M. į veidą, nuo smūgio A. M. nugriuvo, buvo be sąmonės, jis sudavė A. M. ranka į žandikaulį (teisme šios apklausos parodymus kaltinamoji patvirtino). Nepilnametis L. Š., apklaustas pas ikiteisminio tyrimo teisėją (kaip nustatyta jis buvo įvykio vietoje), nurodė, kad buto kambaryje T. Š. (jo tėvas) mušė A. M. (jo dėdę), T. Š. numušė A. M. nuo kėdės ranka ir dar trenkė jam į galvą, koją, akį ir lūpas. Nepilnametė N. B., apklausta pas ikiteisminio tyrimo teisėją (kaip nustatyta ji buvo (momentais) įvykio vietoje, tai patvirtino ir pati kaltinamoji I. Š. (B.), nurodydama, kad dukra N. apklausoje sakė teisybę), nurodė, kad ji matė, kaip spardė A. M., kaip jį paėmė už pečių, jį kratė ir mušė T. Š., pastarasis spardė A. M. paguldęs ant žemės ir jį mušė, spyrė apie 10 kartų į įvairias kūno vietas, jį mušė buto kambaryje. Netikėti šių nepilnamečių parodymais teismas pagrindų nenustatė, vaikai apklausti pas ikiteisminio tyrimo teisėją, buvo atviri ir nuoširdūs, pagal savo amžių ir brandą davė parodymus apie tai, ką jie matė, buvo užtikrinti, be to, tik po šių vaikų apklausų ir jų paaiškinimų kaltinamasis T. Š. pradėjo pripažinti savo kaltę, patvirtino, kad įvykį matė vaikai ir jie pasakojo tiesą, todėl nėra prasmės ir jam slėpti tiesos. Be to, kaltinamasis T. Š. dėl savo veiksmų (suduoto tik vieno smūgio nukentėjusiajam) ir teisme nebuvo toks kategoriškas, jis nurodė, kad nepamena, ar jis tąkart dar sudavė nukentėjusiajam, tuo nei patvirtindamas, nei paneigdamas, jog jo smūgių galėjo būti ir daugiau, ką tiesiogiai įrodo jau prieš tai išdėstyti įrodymų šaltiniai, neginčijamai patvirtinantys jam pareikštą kaltinimą. Taip pat išanalizavus byloje surinktų įrodymų visumą, nėra pagrindo daryti išvados, kad nagrinėjamu atveju T. Š. veikė esant būtinosios ginties situacijai (jo teigimu, gynė I. Š. (B.), priešingai, net nekyla abejonių, kad būtinosios ginties situacijos nebuvo. Šiuo atveju visuma byloje surinktų įrodymų neginčijamai nustatyta, kad T. Š. pirmas smūgiavo nukentėjusiajam A. M., jam sėdint ir nenaudojant jokios smurtinio pobūdžio agresijos, galėjo būti, kad kažkuriuo momentu buvo apkabinęs I. Š. (B.), to nukentėjusysis teisme nebeprisiminė, jie ginčijosi tik žodine forma, akivaizdu, kad pavojingo kėsinimosi nebuvo ir T. Š. veiksmai buvo ne gynybinio, o puolamojo pobūdžio. Dėl to kaltinamojo T. Š. argumentas dėl būtinosios ginties atmestinas. Nepagrįstas ir kaltinamojo T. Š. argumentas, kad nukentėjusįjį A. M. galėjo sužaloti ir jam nesunkų sveikatos sutrikdymą padaryti kiti asmenys, kitoje vietoje, kitu laiku ir kitomis aplinkybėmis, kadangi jis buvo išėjęs iš ligoninės ir neaišku, kur jis 4-5 valandas buvo, kurį paneigia paties nukentėjusiojo A. M. parodymai, bendrojo pagalbos centre gautas pranešimas ir greitosios medicinos pagalbos iškvietimo į įvykio vietą (duomenys neskelbtini), Šiauliai, garso įrašas, kuriame kvietėja moteris (kaip nustatyta I. Š. (B.) nurodė, kad šiuo adresu yra sumuštas žmogus, kuris atėjo pas vaikus, bei kuris negali paeiti, jam lūžusi koja, taip pat greitosios medicinos pagalbos darbuotojos J. Š. paaiškinimai, kad žmogus girtumo stadijoje dar gali paeiti, o kai išsiblaivo (ar prasiblaivo) tada reali situacija ir pasimato, be to, jei asmuo būna sumuštas, gydytojas visada rašo, kad nelaimingas atsitikimas, o toliau jau aiškinasi kriminalistai, kokiu būdu įvyko tas nelaimingas atsitikimas, pranešimas BIRT ataskaitų žiūryklėje apie tai, kad Šiaulių ligoninės gatvėje už tvoros guli sužalotas žmogus, kuris negali paeiti, sako, kad buvo sumuštas dienos metu, bei šioje byloje surinktų įrodymų visuma, tarp jų vaikų apklausos, kurie vienareikšmiškai patvirtino ir nurodė matę kojos sužalojimą, dėl ko A. M. gulėjo laiptinėje ant žemės, negalėjo paeiti, laiptinė buvo kruvina, buvo išneštas į butą, po to išneštas ir išvežtas į ligoninę daktarų.

Tęsiant byloje surinktų įrodymų analizę ir vertinant kaltinamojo K. P. veiksmus bylos aplinkybių kontekste, nors pats kaltinamasis viso proceso metu savo kaltę neigė iš esmės, nurodė, kad jis nukentėjusiajam A. M. jokių smūgių nesudavė, teigdamas, kad nukentėjusysis, iš jų išeidamas namo, leisdamasis laiptais žemyn ir virsdamas, susižalojo pats, kadangi buvo neblaivus, teismas daro priešingą išvadą ir jo viso proceso metu duotus parodymus vertina kaip siekį išvengti baudžiamosios atsakomybės, laiko juos neteisingais ir nepatikimais. Kaltinamojo K. P. kaltę tiesiogiai įrodo kaltinamojo T. Š. parodymai, kuriuose jis teisme, keisdamas savo ankstesnius ikiteisminio tyrimo parodymus, nurodė, kad nepamena, ar tąkart A. M. sudavė K. P., nežino, ar K. P. nukentėjusiajam sudavė, jis to nematė, gal ir sudavė 1-2 smūgius, negali pasakyti, bet K. P. gal 1 smūgį ir sudavė A. M., tai reiškia, kad T. Š. teisme nebuvo toks kategoriškas dėl K. P. neteisėtų veiksmų nukentėjusiojo atžvilgiu, priešingai nei pats kaltinamasis K. P. Pas ikiteisminio tyrimo teisėją apklaustas T. Š., taip pat ir paskutinėje ikiteisminio tyrimo apklausoje, jis parodė, kad buto kambaryje, jam sudavus smūgį A. M., K. P. pastarąjį pradėjo spardyti, A. M. nukrito nuo kėdės ir K. P. kelis kartus jam spyrė, jo spyriai buvo du - trys į šoną ar pilvą, tiksliai nepamena, spardė A. M., kuris buvo be sąmonės, po to jam (T. Š.) užpylus vandenį, A. M. pašoko ir išbėgo iš buto, K. P. išbėgo iš paskos, kas buvo laiptinėje, jis nematė, iš vaikų pasakojimo sužinojo, kad K. P. jį spardė, atėjusi mergaitė L. pasakė, kad „dėdė guli kraujuose, visas sumuštas“, į butą grįžęs K. P. pasakė, kad jam (A. M.) spyrė koja į nugarą ir šis „nuskrido“: „pasigyniau, pisau į nugarą ir jis nuskrido, dar pašokinėjo ant kojos, kad nepabėgtų“, kiek tokių šuoliukų buvo, nežino, kartu jiems nuėjus pasižiūrėti į laiptinę, K. P. A. M. dar sudavė į žandikaulį, A. M. sakė, kad jam skauda koja, turbūt lūžo, tuomet K. P. A. M. ir sudavė į veidą sakydamas: „ko čia skundiesi, pats prisiprašei", nukentėjusįjį parnešė į butą, iškvietė greitąją pagalbą (kaltinamasis T. Š. po šių parodymų davimo patvirtino, kad bendrauja su K. P., jokių piktumų tarp jų nėra, šie jo parodymai teisingi, pasakė tiesą, todėl kaltinamojo T. Š. teisme pasikeitusi pozicija dėl šių parodymų patikimumo, kadangi tarp jų buvo konfliktai, todėl ir davė ant jo (K. P.) tokius parodymus, vertintina kritiškai, kaip siekis draugui nepagrįstai padėti išvengti baudžiamosios atsakomybės. Analogiškus parodymus pas ikiteisminio tyrimo teisėją davė ir I. Š. (B.), kuri parodė, kad konfliktas kilo dėl to, kad ją pradėjo įžeidinėti A. M., ji jį pastūmė, tuomet smūgį jam sudavė T. Š., A. M. nukrito, K. P. šį spardė, jis buvo kaip žvėris, jo smūgių neskaičiavo, galėjo būti 5 spyriai į kojas ir nugarą, A. M. veidas buvo kruvinas, smūgiai buvo suduoti buto viduje, K. P. sakė: "man jau nervai nebelaikė, norėjau trenkti pirmas", A. M. atgavus sąmonę, jis pabėgo į laiptinę, K. P. jį nusivijo laiptais, nei ji, nei T. Š. K. P. negaudė, T. Š. pasakė: "tegul daro, ką nori", kas vyko laiptinėje, jie nematė, laiptinėje buvo vaikų, grįžęs K. P. sakė: „spyrė A. M. į nugarą, šis trenkėsi galva į sieną, dar jis pašokinėjo ant jo kojų“, parbėgę vaikai pasakė: „tėtė yra kruvinas“, A. M. bėgo kraujas iš nosies, K. P. iš laiptinės grįžo kruvinais rūbais, ji juos išskalbė, tada T. Š. ir K. P. „partempė“ A. M. atgal į butą, iš vaikų L. sakė, jog ji matė, kaip K. P. laiptinėje spyrė A. M., sakė, kad A. M. kruvinas ir laiptinė kruvina, ji sakė, kad tuo metu buvo už kampo, taip pat iš vaikų D. ir N. ji išgirdo, kad K. P. laiptinėje kojomis trypė A. M. Nepilnametė S. M., apklausta pas ikiteisminio tyrimo teisėją, parodė, kad buvo ketvirtame aukšte ir matė, kaip tėtį (A. M.) muša, jam sulaužė koją, tėtė stovėjo, o kitas dėdė jį mušė, viskas vyko koridoriuje, dėdė, kuris mušė tėtį, buvo „K.“, mušė rankomis ir kojomis, tėtis gulėjo ant žemės ir prašė nebemušti, kitas vyras buvo kambaryje, kuris paskui atėjo ir ėmė raminti, sakydamas: "nemušk, ką tau jis padarė?", to vyro vardas T., „K.“ vis tiek nenustojo, ji tuo metu stovėjo laiptinėje ant laiptų, kai viskas baigėsi, apie įvykį ji papasakojo mamai ir tėtei telefonu. Nepilnametė L. Z., apklausta pas ikiteisminio tyrimo teisėją, parodė, kad jai yra žinoma, jog dėdė sumušė kitą dėdę, jiems atrodė, kad jį numetė nuo laiptų, nes ant laiptų buvo kraujo dėmių, po to pamatė dėdę su sulaužyta koja, tada iš buto išėjo dėdė su mažu vaiku, kurio N. paklausė (kaip nustatyta N. matė ir įvykį buto kambaryje), kodėl jis sumušė tą dėdę, o šis atsakė, kad sumuštas dėdė kabinėjosi prie N. mamos, ji nežino, kas tas dėdė, kuris sumušė kitą dėdę, sumuštas dėdė gulėjo laiptinėje ant žemės, buvo kraujo, bėgo dėdei iš nosies, jo koja turbūt buvo sulaužyta, nes jis negalėjo jos sulenkti, L. Z. atpažino T. Š., kaip asmenį, kuris buvo su vaiku, kai rado laiptinėje N. tėtį, šis asmuo buvo bute, o nepilnametė S. M. būtent ir parodė, kad kitas vyras buvo kambaryje, kuris paskui atėjo ir ėmė raminti kitą vyrą, sakydamas: "nemušk, ką tau jis padarė?", to vyro vardas T., „K.“ vis tiek nenustojo, po to „K.“ išbėgo iš laiptinės. Netikėti šių nepilnamečių parodymais teismas pagrindų nenustatė, vaikai apklausti pas ikiteisminio tyrimo teisėją, buvo atviri ir nuoširdūs, pagal savo amžių ir brandą davė parodymus apie tai, ką jie matė, buvo užtikrinti, be to, tik po šių vaikų apklausų ir jų paaiškinimų kaltinamasis T. Š. pradėjo pripažinti savo kaltę, jis patvirtino, kad įvykį matė vaikai ir jie pasakojo tiesą, todėl nėra prasmės ir jam slėpti tiesos, tarp jų patvirtino ir N. B. parodymus, kurie tarpusavyje dera su nepilnamečių S. M. ir L. Z. parodymais. Taip pat išanalizavus byloje surinktų įrodymų visumą, nėra pagrindo daryti išvados, kad nagrinėjamu atveju nukentėjusysis A. M., leisdamasis laiptais žemyn ir virsdamas, susižalojo pats, kadangi buvo neblaivus, tai paneigia nukentėjusiajam nustatytų sužalojimų pobūdis, jų lokalizacija, specialisto išvados ir eksperto paaiškinimai teisme, kuriuose konstatuota, kad sužalojimai, labai tikėtina, jog skruostikaulis, nosis, kraujosruvos kairėje veido pusėje padaryti tiesioginiu trauminiu poveikiu, o kojos girnelės lūžis ir žaizdos kojose galėjo būti padaryti tiek tiesioginio trauminio poveikio pasekoje, tiek griuviminės traumos metu (pats nukentėjusysis A. M. patvirtino, kad laiptinėje iš nugaros gavęs smūgį, jis nukrito laiptais), t. y. nukentėjusiajam nustatyti veido sužalojimai būdinga tik tiesioginiams sužalojimams, ne griuviminei traumai, o dėl kojų sužalojimo, anot eksperto, negalima atmesti galimybės ir tokios, kad galėjo būti sužalota ir tiesioginio poveikio metu. Dėl to kaltinamojo K. P. argumentas dėl nukentėjusiojo A. M. paties susižalojimo atmestinas.

Tęsiant byloje surinktų įrodymų analizę ir vertinant kaltinamosios I. Š. (B.) veiksmus bylos aplinkybių kontekste, nors pati kaltinamoji teisme atsisakė duoti parodymus, per baigiamąsias kalbas ji nurodė, kad nieko A. M. nedarė, jam jokių smūgių ji nesudavė, tuo pačiu ji patvirtino pas ikiteisminio tyrimo teisėją savo duotus parodymus, nurodė, kad juose surašyta viskas kaip buvo, kuriuose ji nurodė, kad konfliktas su A. M. kilo dėl to, kad jis ją pradėjo įžeidinėti, ji tada A. M. tik pastūmė, anksčiau sakė, kad ji sudavė A. M. smūgį kumščiu, bet ji tik šį pastūmė, ji sudavė, kadangi jis jai buvo įkyrėjęs, kočėlu ir šluota jam nesudavė, tik kumščiu vieną kartą, teismas daro priešingą išvadą ir jos šiuos duotus parodymus vertina kaip siekį išvengti baudžiamosios atsakomybės, laiko juos neteisingais ir nepatikimais. Pirmiausia, kaip matyti iš jau paminėtų jos parodymų, kuriuos ji patvirtino per baigiamąsias kalbas, pati kaltinamoji nebuvo nuosekli, teigdama, kad ji nukentėjusįjį tik pastūmė, tuo pačiu metu ji jau tvirtina, kad nukentėjusiajam sudavė smūgį. Be to, ji ikiteisminio tyrimo metu savo parodymus keitė ne vieną kartą, iš pradžių savo kaltę pripažino visiškai, kad ji sumušė A. M. kočėlu ir šluota, pripažino, kad ji dar vieną smūgį sudavė kumščiu A. į veidą, T. bandė ją laikyti, kai ji pradėjo mušti A., tačiau pamatęs, kad A. nori ją pulti, T. sudavė šiam vieną smūgį kumščiu į veidą, o ji dar pridėjo vieną ar du smūgius kočėlu, po ko šis nukrito ant žemės, po to apklausiama pas ikiteisminio tyrimo teisėją nurodė, kad ji A. M. nemušė, ji tik prisiėmė sau kaltę, paskutinėje apklausoje ji pripažino, jog sudavė nukentėjusiajam A. M. vieną smūgį rankos kumščiu, bet kur pataikė, ji neprisimena, kočėlu ir šluota ji šiam netrenkė, laiptinėje jos nebuvo, suduotas jos smūgis A. buvo nestiprus, todėl ji šiam tikrai nieko nesulaužė, ji norėtų nukentėjusiojo atsiprašyti ir su juo susitaikyti. Be paminėtų pačios kaltinamosios kintančių (svyruojančių) parodymų, I. Š. (B.) kaltę tiesiogiai įrodo kaltinamojo T. Š. parodymai, duoti pas ikiteisminio tyrimo teisėją, kuriuose jis nurodė, kad nepastebėjo, ar tąkart buto kambaryje I. A. M. užmetė ranka, ar iš šepečio, tai buvo, A. M. atgaunant sąmonę, I. jam sudavė į veido sritį, šluota, kiek pamena, buvo kruvina. Liudytojas K. P. (pareigūnas) teisme parodė, kad buvo nuvykęs į įvykio vietą adresu (duomenys neskelbtini), Šiauliuose, I. Š. (B.) jam nurodė, kad A. M. kažką ant jos pasakė ir ji jam su kočėlu bei šepečiu užsimojo, davė jam į veidą, kiek smūgių iš viso sudavė, nepamena, sakė, kad buvo ir T. Š., ir K. P., minėjo, kad jie ją užstojo, sakė, kad A. M. parnešė iš laiptinės, ji sakė: „pažiūrėk į sudėjimą, ką negaliu suduoti aš“, medinį kočėlą ji paėmė iš spintelės ir šluotą paėmė, buvo šalia, atrodo, ji buvo nulūžusi, kraujo nesimatė, šie daiktai buvo paimti prie bylos, ji pati pateikė kočėlą ir šluotą, ji sakė: „aš sumušiau“ ir savo noru ištraukė kočėlą bei šluotą. Pirminėje bylos apklausoje I. Š. (B.) vienareikšmiškai patvirtino, kad tąkart A. M. ją vadino necenzūriniais žodžiais, kabinėjosi, aiškino, kad ji yra bloga mama, ji stovėjo prie spintelės ir darė vaikams valgyti, A. sėdėjo netoli, kuomet jis atsistojęs pagriebė ją už abiejų rankų, ties pažastimis, ji jam įkando ir ją paleido, tada ji paėmė šepetį ir juo laikydama už koto trenkė šiam ne mažiau kaip 4 smūgius į galvą, veido pusę, galėjo kliūti ir į skruostą, ir į kaktą, ir į nosį, ir į galvą, bet A. M. toliau ją provokavo žodžiais, vadino ją necenzūriniais žodžiais, ji neiškentusi iš šalia esančios spintelės išsitraukė kočėlą ir kelis kartus sudavė A. M. juo į veido pusę, bet kur smūgiai kliuvo ji tiksliai negali nurodyti, skruostas, kur ji trenkė, buvo ištinęs, smūgius A. M. sudavė šepečiu ir kočėlu, visus smūgius ji sudavė į galvos sritį, bet, kur tiksliai kliuvo, ji nestebėjo, kiek tiksliai smūgių ji sudavė, negali pasakyti. Netikėti kaltinamosios I. Š. (B.) pirminiais, kelių dienų laikotarpyje nuo paties įvykio duotais, parodymais, teismas pagrindų nenustatė, apklaustos pareigūnės R. P. ir V. L. (G.) patvirtino, kad I. Š. (B.) pirminius parodymus davė laisva gera valia, niekieno neverčiama, jie užrašyti, ką ji sakė, šiuos parodymus ji patvirtino ir parodymų patikrinimo vietoje, be to, jie tarpusavyje siejasi su kitų kaltinamųjų parodymais, jie atitinka nukentėjusiajam padarytus sužalojimus. Pirminėje bylos apklausoje T. Š. parodė, kad tąkart A. M. I. aiškino, reiškė pretenzijas dėl jos gyvenimo būdo, A. M. jai pačiupo už rankos tarp sąnario ir peties, bei I. neiškentusi šepečiu šiam sudavė į veido sritį vieną kartą, tada A. pačiupo šepetį ir atėmė, I. pačiupo kočėlą ir juo A. M. trenkė į veidą 1-2 kartus. Netikėti kaltinamojo T. Š. pirminiais, kelių dienų laikotarpyje nuo paties įvykio duotais, parodymais, teismas pagrindų taip pat nenustatė, apklaustos pareigūnės R. P. ir V. L. (G.) patvirtino, kad T. Š. pirminius parodymus davė laisva gera valia, niekieno neverčiamas, jie užrašyti, ką jis sakė, šiuos parodymus jis patvirtino ir parodymų patikrinimo vietoje. K. P. ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad tąkart A. M. I. įžeidinėjo bei vadino ją visokiais necenzūriniais žodžiais, iš pradžių I. jam nieko nesakė, paskui po kurio laiko ji kažką pasiėmė ir trenkė jam į veidą, kuo trenkė, jis nepastebėjo - ar tai šluota, ar kažkuo kitu, prieš gaudamas smūgį nuo I. A. M. sėdėjo ant kėdės, I. minėjo, kad šiam trenkė susinervinusi, patikslindamas nurodė, kad, atrodo, ji pasiėmė medinį kočėlą ir trenkė juo A. į veidą. Teisme apklausta pareigūnė R. P. patvirtino, kad K. P. pirminius parodymus davė laisva gera valia, niekieno neverčiamas, jie užrašyti, ką jis sakė, šiuos parodymus jis patvirtino ir parodymų patikrinimo vietoje. K. P. analogiškas aplinkybes dėl kaltinamosios I. Š. (B.) veiksmų nukentėjusiojo atžvilgiu nurodė ir teisme. Be to, ir specialisto išvadose patvirtinta, kad labiausiai tikėtina, jog sužalojimai A. M. galėjo būti padaryti su kočėlu, jei buvo naudojamas kočėlas, tada reikėjo ne mažiau dviejų smūgių su juo, kad būtų padaryti tokie sužalojimai galvoje, A. M. kairio skruostikaulio lūžis, žaizda nosies nugarėlėje, poodinės kraujosruvos kairės akies vokuose, kairės speninės ataugos srityje ir kraujosruva kairės akies obuolio odenoje, išoriniame krašte, galėjo būti padaryti tiek nukentėjusiojo nurodytomis aplinkybėmis, kuriose jis parodė, kad kambaryje jam į galvą buvo suduoti smūgiai kumščiais, tiek I. Š. (B.), K. P. ir T. Š. nurodytomis aplinkybėmis, kuriose jie parodė, kad į A. M. galvą buvo suduoti smūgiai kočėlu ir šluota.