- Teismas
- Vilniaus miesto apylinkės teismas
- Dokumentas
- Nutarimas
- Data
- 2013-10-14
- Bylos Nr.
- A2.6.-10688-806/2013
- Teisminio proceso Nr.
- 4-68-3-09991-2013-5
- Bylos rūšis
- administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
- Teisėjas
- Sonata Raupėnaitė-Lekarauskienė
- Pažeidėjas
- A. P.
- Kategorijos
- 45.4.3pavadinimo nepavyko patikrinti
Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėja Sonata Raupėnaitė-Lekarauskienė, dalyvaujant administracinėn atsakomybėn traukiamam asmeniui A. P., išnagrinėjusi A. P. (duomenys neskelbtini), administracinio teisės pažeidimo bylą,
Aprašomoji dalis
nustatė:
A. P. 2013-08-28 apie 16.20 val., Antakalnio g. 87, Vilniuje, vairavo automobilį „TOYOTA COROLLA“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) būdamas neblaivus, kai nustatytas sunkus girtumo laipsnis (2,57 promilių, atsižvelgiant į ±1,7% paklaidą), taip pažeisdamas Kelių eismo taisyklių 14 p. reikalavimą, numatantį, jog draudžiama vairuoti transporto priemonę asmenims, neturintiems šios teisės, taip pat neblaiviems, apsvaigusiems nuo psichiką veikiančių medžiagų ar nepasinaudojusiems teisės aktų nustatytu privalomu kasdieniu poilsiu. Taip pat neleidžiama vairuoti susirgus ar pavargus, jeigu dėl to gali kilti pavojus eismo saugumui, duoti transporto priemonę vairuoti asmenims, kurie yra paveikti bent vieno iš pirmiau nurodytų veiksnių arba neturi teisės vairuoti šios transporto priemonės. Šiais savo veiksmais A. P. padarė pažeidimą, numatytą Lietuvos Respublikos ATPK 126 str. 4 d.
Apklaustas teisme A. P. parodė, kad jis važiavo ir tuo metu pasijuto blogai, gal dėl to kad pradėjo vartoti vaistus ir išgėrė bokalą alaus. Pasak A. P., jis vaistus vartojo ryte, važiuojant jam pasidarė bloga, sustojo parduotuvėje ir nusipirko mineralinio ir cigarečių. Grįžtant prie jo, A. P. prišoko apsaugos darbuotojas ir pradėjo aiškinti, kad jis yra girtas ir iškvies policiją. Jis, A. P. tada susinervino, be to turėjo problemų šeimoje, iš streso išgėrė trauktinės. Anot A. P., trauktinės turėjo automobilyje, pareigūnai atvykę nelabai norėjo girdėti jo paaiškinimų ir labiau tikėjo apsaugos darbuotoju. A. P. paaiškino, kad jis buvo tokioje būsenoje, kad nebegalėjo susivaldyti, todėl laukdamas policijos išgėrė, buvo baisus nerimas. Pasak A. P., jis nesuprato, kodėl apsaugos darbuotojas jį sustabdė, iš tų nervų prisigėrė. Jis, A. P. žino, kad padarius įvykį negalima gerti, bet jis to nepadarė, policijai pasakė tą patį ką ir teismui. A. P. paaiškino, kad kai statė automobilį buvo blaivus, per pietus apie 14 val. išgėrė bokalą alaus, gerai jautėsi ir važiavo, jis buvo užmiršęs, kad pavartojo vaistus, nes po ilgos pertraukos pavartojo vaistus. Pasak A. P., šituos vaistus kartu vartoja, tą dieną juos abu ryte išgėrė, nes kurį laiką nevartojo, jam blogai pasidarė ir ryte pavartojo. Anot A. P., jis norėtų pakartoti savo parodymus, kad alkoholį išgėrė tik po to, kai jį sulaikė „Rimi“ apsaugos darbuotojas, negalėdamas pakelti streso ir įtampos, automobilio neblaivus nevairavo, galiojančių įstatymų nepažeidė.
Apklaustas teisme liudytojas T. P. parodė, kad po pietų, galėjo būti 2013-08-28, A. P. užėjo neblaivus į parduotuvę „Rimi“, Antakalnyje, pastarasis lingavo, griuvo į vitriną, paėmė du butelius mineralinio, pilietis susimokėjo ir išėjo, po pusės valandos jis vėl grįžo. Tada jis, T. P. išvedė A. P. iš parduotuvės, kai pastarąjį vedė jautėsi nuo jo alkoholio kvapas. Pasak T. P., jis A. P. išvedė iš parduotuvės, nes neblaivus, galėjo ką sudaužyti. Jis, T. P. pastebėjo, kad A. P. eina į automobilių stovėjimo aikštelę, sėdo į automobilį, užkūrė variklį ir bandė važiuoti. Tada jis, T. P. išbėgo iš parduotuvės, sustabdė automobilį, atėmė raktelius ir iškvietė pareigūnus. T. P. paaiškino, kad A. P. jo atsiprašinėjo, kai atėmė raktelius ir padėjo ant automobilio, pastarasis jam siūlė pinigų, po to paėmė raktelius ir norėjo vėl sėsti, bet nebespėjo. Pasak T. P., kol sulaukė policijos, visą tą laiką buvo šalia A. P., automobilyje pastarasis alkoholio nevartojo, A. P. jau atėjo į parduotuvę neblaivus. Anot T. P., jo akivaizdoje A. P. alkoholio nevartojo, tik mineralinį, kai sulaukė policijos parašė pareiškimą ir viskas. T. P. paaiškino, kad jis sakė A. P., kad eitų pėsčiomis, pastarasis pasakė, kad kvailas buvo, taip ir reikėjo daryti. Pasak T. P., A. P. pavažiavo gal kokius 5 m, bet jis išbėgo ir pastarąjį sulaikė, matėsi, kad A. P. buvo girtas, pastarąjį pardavėja palydėjo iki kasų, jis „blūdinėjo“ po parduotuvę, bet susimokėjo ir išėjo. Po to jis, T. P. pastebėjo, kad vėl tas pats atėjo, A. P. iš karto išvedė iš parduotuvės, nes galėjo viską išdaužyti.
Apklaustas teisme liudytojas R. M. parodė, kad jis atsimena įvykį, gavo iškvietimą, kad prie prekybos centro „Rimi“, Antakalnyje, sulaikytas neblaivus vairuotojas. Su kolega porininku atvykę rado apsaugos darbuotoją, kuris paaiškino, kad prekybos salėje pastebėjo žmogų vaikščiojantį, apsvaigusį ir neblaivų, vėliau tas asmuo sėdo prie vairo ir pradėjo važiuoti, apsaugos darbuotojas pribėgęs prie automobilio, pastarojo teigimu, atidarė duris ir ištraukė raktelius. R. M. paaiškino, kad jiems, policijos pareigūnams atvykus asmuo savo pažeidimo neneigė, buvo stipriai apsvaigęs, patikrino alkotesteriu ir surašė protokolą, asmuo neprieštaravo, ramiai elgėsi, gan daug pripūtė į alkotesterį, savo pažeidimo neneigė, sakė, kad pastarajam netoli čia pavažiuoti iki namų.
Apklaustas teisme liudytojas G. T. parodė, kad jis atsimena įvykį, gavo iškvietimą, kad apsaugos darbuotojas sulaikė neblaivų vairuotoją, atvykus į vietą, vairuotojas sėdėjo prie vairo, matėsi, kad yra stipriai išgėręs, kadangi sunkiai orientavosi ir nerišliai su jais, policijos pareigūnais kalbėjosi, nuo jo sklido alkoholio kvapas. Pasak G. T., apsaugos darbuotojas aiškino, kad asmuo vaikščiojo po parduotuvę ir griuvinėjo, taip pat asmuo sėdo į automobilį ir pavažiavo, bet apsaugos darbuotojas priėjęs ištraukė raktelius ir pastarąjį sulaikė, asmuo sutiko su viskuo. Teisėjai pagarsinus tarnybinį pranešimą – liudytojas patvirtino, kad šie parodymai yra teisingi.
Šalies argumentai
A. P. savo 2013-09-10 prašyme nurodė, kad 2013-08-28 apie 15.30 val., jis važiavo iš savo naujo, remontuojamo buto, maždaug nuo 14 val. pradėjo silpnai fiziškai jaustis. Jo, A. P. bendrą organizmo silpnumą galėjo sąlygoti pietų metu išgertas 0,5 litrų bokalas alaus, netinkamai organizme suveikęs su ryte išgertais antidepresantais. Kad tądien po pertraukos buvo iš ryto vartojęs gydytojo išrašytus antidepresantus per savo didelį užimtumą paprasčiausiai užmiršo, todėl grįždamas sustojo prie parduotuvės „Rimi“ nusipirkti mineralinio vandens ir cigarečių. Išeinant iš parduotuvės sėdo į jo, A. P. naudojamą automobilį „TOYOTA COROLLA“. Prie jo, A. P. priėjęs parduotuvės apsaugos darbuotojas pasakė, kad jis yra girtas ir negali vairuoti savo automobilio. Žinodamas, kad jis, A. P. tikrai yra blaivus (kaip minėta, iki atvykimo į parduotuvę prieš maždaug 40-60 min. buvo prie pietų stalo išgėręs 0,5 alaus), o tik silpnai jautėsi (kaip vėliau prisiminė, kad tos dienos ryte buvo išgėręs ankščiau gydytojo išrašytų antidepresantų), pasakė apsaugos darbuotojui, kad ne pastarajam spęsti ir kad neturi jokios teisės riboti jo kaip laisvo žmogaus, nepadariusio jokio teisės pažeidimo, judėjimo laisvės. Tokie jo, A. P. silpnumo momentai prieš šį įvykį buvo keli, bet būdamas namuose ir išgerdamas 200-400 g konjako ar degtinės pasijusdavo geriau ir po kelių valandų šie negalavimo simptomai praeidavo ir net nereikėdavo kreiptis pas specialistus. Taip galvojo pasielgti ir tą dieną. Kadangi jausdamas, kad tuo metu (kai apsaugos darbuotojas neleido jam, A. P. važiuoti namo) pasikartojo jam jau turėta silpnumo būklė ir nežinodamas kiek dar laiko apsaugos darbuotojas tęs savo neteisėtus veiksmus – jis dar labiau pradėjo blogiau jaustis. Puikiai žinodamas tai, kad jo, A. P. teisės vartoti alkoholį jo naudojamojoje, stovinčioje transporto priemonėje neriboja jokie teisės aktai (nebuvo teisėtai sustabdytas policijos pareigūnų, nebuvo padaręs eismo įvykio po kurio negalėtų vartoti alkoholio ir jokių kitų administracinės ar baudžiamosios teisės leidimų) ir žinodamas, kad pavartotas alkoholis (kaip ir būdavo anksčiau) greičiau ir žymiai pagerins jo savijautą (sumažins silpnumą, grąžins dvasinę ramybę dėl vykdomų neteisėtų apsaugos darbuotojo teisėtų veiksmų), jis išgėrė savo transporto priemonėje buvusios trauktinės. Kadangi, kaip minėta, pakankamai silpniau jautėsi, kartu ir buvo smarkiai susijaudinęs dėl teisėtų apsaugos darbuotojo neteisėtų veiksmų, tą kartą net pats nepastebėdamas išgėrė daugiau, nei būtų padaręs normalioje namų aplinkoje. Po kiek laiko atvažiavę policijos darbuotojai užfiksavo jo, A. P. girtumą, teikdami, kad jis vairavo transporto priemonę neblaivus. Sunkiai suprasdamas kaip jie gali konstatuoti, kad jis, A. P. vairavo transporto priemonę neblaivus, jei patys jo nesustabdė, nei matė jo vairuojančio, suprato, kad platesnių paaiškinimų neverta duoti, nes jie greičiau patikės savo kolegos (beveik kolegos) paaiškinimais kas ir matėsi iš jų elgesio. Jis, A. P. kategoriškai pareiškia, kad 2013 m. rugpjūčio 28 d. apie 16.20 val., Antakalnio g. 87, Vilniuje, atvykęs prie parduotuvės „Rimi“ buvo blaivus, t. y., per tos dienos pietus buvo išgėręs tik 0,5 bokalą alaus, 5 laipsnių stiprumo. Išėjęs iš parduotuvės jis, A. P. norėjo važiuoti namo būdamas blaivus. Alkoholinių gėrimų nevartojo nei eidamas į parduotuvę, nei joje, nei išeidamas iš parduotuvės. Alkoholį vartojo tik po neteisėtų jo, A. P. atžvilgiu taikytų apsaugos darbuotojo veiksmų. Todėl atsakingai pareiškia, kad užfiksuotas 2,57 promilių girtumas buvo pasekmė dėl vartoto alkoholio, kurį jis, A. P. vartojo tik nuo jo įsėdimo į jo naudojamą transporto priemonę, kai suprato, kad apsaugos darbuotojas neteisėtai apribojo jam judėjimo laisvę. Paskutinėmis dienomis dažnai morališkai silpnai jausdavosi, nes smarkiai pergyvendavo dėl šeimoje dažnai kylančių konfliktų su sutuoktine (artimiausiu metu galvoja skirtis) ir dėl mylimos mamos turimos sunkios onkologinės ligos. Kaip jau minėta, jis, A. P. nevairavo transporto priemonės, būdamas neblaivus. Alkoholį vartojo tokioje vietoje ir tokiu būdu, kurio nedraudžia įstatymai. Kaip jau buvo minėta, jis, A. P. vartojo alkoholį stovinčioje jo naudojamojoje transporto priemonėje pilnai įsitikinęs tuo, kad turi tam teisę ir norą pataisyti pasilpnėjusią sveikatą. Iš žemiau pateiktos ir matomos jo, A. P. socialinės-demografinės charakteristikos matoma, kad šiais jo teiginiais netikėti nėra jokio pagrindo. Būtent, jis, A. P. niekada nėra baustas už šiurkščius administracinės teisės pažeidimus (vairavęs transporto priemones pavartojęs alkoholio ir kt.), nėra niekada teistas. Dažnai netgi pats smerkdavo asmenis, kurie panašiai elgdavosi - viršydavo leistiną greitį, vairuodami transporto priemonę, vairuodavo transporto priemonės pavartoję alkoholio ir/ar darydami panašius pažeidimus. Ne kartą pats gyvenime buvo pranešęs policijos pareigūnams apie girtus vairuotojus, apie įtartinai pavojingai manevruojančius kelyje vairuotojus. Todėl gerai žinodamas pasekmes ir atsakomybę jokiu būdu nebūtų sėdęs prie vairo pavartojęs alkoholio. Teismo prašo administracinę bylą jo, A. P. atžvilgiu nutraukti, nes jis nepadarė administracinės teisės pažeidimo, reglamentuoto LR ATPK 126 str. 4 d. Jeigu vis dėlto teismas manys, kad jo, A. P. veiksmuose buvo administracinės teisės pažeidimo sudėtis, prašo, vadovaujantis žemiau išdėstytu neatimti iš jo teisės vairuoti transporto priemones arba atimti trumpesniam terminui, nei išdėstyta sankcijos ribose, nes: pirma, šiuo metu slaugo (pastoviai rūpinasi) sunkiai sergančią savo mamą G. P.. Pastaroji serga sunkia onkologine liga. Be jo, A. P. mama nėra kam pasirūpinti. Akivaizdu, kad neturėdamas teisės vairuoti transporto priemonės nesugebėtų tinkamai mama pasirūpinti, ko pasėkoje nukentėtų jo, A. P. sunkiai serganti mama. Jo, A. P. tėvas yra miręs. Antra, nuobauda - teisės vairuoti transporto priemonę atėmimas – sąlygos jo, A. P. negalėjimą tinkamai ir laiku atlikti darbo funkcijų. Iš prie prašymo pridedamos dvi darbo sutartys (dirba dvejuose darbovietėse), iš kurių matyti, kad norint tinkamai atlikti darbo funkcijas būtina yra turėti teisę vairuoti transporto priemones. Dėl darbo funkcijų (važinėjimas po skirtingas vietoves) transporto priemonės vairavimas yra neatsiejamas nuo kasdieninės jo, A. P. darbo veiklos. Teisė vairuoti transporto priemones atėmimas vienareikšmiškai lemtų tai, kad jam, A. P. būtų atimta galimybė tinkamai ir laiku atlikti savo pagrindines darbo funkcijas, ko pasėkoje netektų darbo. Galimas darbo netekimas, dėl teisės vairuoti transporto priemonę neturėjimo, neigiamai paveiktų jo, A. P. finansinę padėtį (negalėtų sumokėti kredito), sunkiai serganti mama, jo mažamečiai vaikai, kuriems reikalinga nuolatinė priežiūra ir rūpinimasis. Trečia, atkreiptinas dėmesys, kad būsimas darbdavys (artimiausiu metu ketina keisti vieną darbovietę) UAB „(duomenys neskelbtini)“, į. k. (duomenys neskelbtini), tinkamai apibudino jo, A. P. asmenybę. Ketvirta, turi du nepilnamečius vaikus: V. P., gim. (duomenys neskelbtini), ir E. P., gim. (duomenys neskelbtini). Vaikams reikalingas išlaikymas ir rūpinimasis jais, kurio pilnai užtikrinti neturint teisės vairuoti transporto priemones jis, A. P. negalėtų. Penkta, yra su banku sudaręs paskolos sutartį 100 932 EUR sumai. Darbo netekimas dėl teisės vairuoti transporto priemones neturėjimas pilnai sužlugdytų jį, A. P. finansiškai, dėl ko tiesiogiai nukentėta ir su šiuo pažeidimu visai nesusiję asmenys: sunkiai serganti mama, du mažamečiai vaikai, jo sutuoktinė. A. P. mano, kad skiriant jam didesnę baudą neskiriant teisės vairuoti transporto priemonės atėmimo atitiktų visus įstatyme numatytus kriterijus, būtų proporcinga padarytam jo pažeidimui ir efektyvi siekiant administracinės nuobaudų tikslų. LR ATPK 126 str. 4 d. sankcijoje numatytos papildomos visos nuobaudos skyrimas neužeinant už sankcijos ribų jam, A. P. yra aiškiai neproporcingas padaryto teisės pažeidimo ir jo pavojingumo laipsniui, todėl teismo prašo administracinę bylą jo atžvilgiu nutraukti. Jei vis dėlto teismas matys, kad yra padarytas LR ATPK 126 str. 4 d. numatytas pažeidimas, prašo teismo, atsižvelgiant kas buvo išdėstyta aukščiau ir vadovaudamasis teisingumo ir protingumo kriterijais, ir LR ATPK 30¹ str. 1 d., skirti jam, A. P. mažesnę nuobaudą nei numatyta LR ATPK 126 str. 4 d. sankcijoje, t. y. neatimti iš jo teisės vairuoti transporto priemonės arba atimti minimaliai trumpesniam nei numatyta aptariamo straipsnio sankcijoje.
T. P. 2013-08-28 paaiškinime nurodyta, kad 2013-08-28 apie 16.20 val., iš parduotuvės „Rimi“, Antakalnio g. 87, Vilniuje, išėjo visiškai neblaivus vyriškis ir nuėjo į lengvąjį automobilį „TOYOTA COROLLA“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) Jis, T. P. pamatė, kad automobilis pradėjo po truputį važiuoti, jis nedelsiant išbėgo iš parduotuvės ir jį stabdė, atidarė vairuotojo dureles, užgesino automobilio variklį ir ištraukė raktelius. Kaip vėliau paaiškėjo, atvykus pareigūnams, automobilį vairavo A. P., kuris automobilyje buvo vienas, vairavo automobilį „Rimi“ aikštelėje, važiavo link išvažiavimo į pagrindinę Antakalnio gatvę. (b.l. 7)
Vilniaus apskrities VPK Kelių policijos valdybos Kelių PR 2 kuopos 3 būrio patrulio G. T. 2013-08-28 tarnybiniame pranešime nurodyta, kad 2013-08-28 apie 16.30 val. gavo pranešimą, jog prekybos centro „Rimi“ aikštelėje, Antakalnio g. 87, Vilniuje, apsaugos darbuotojas sulaikė neblaivų vairuotoją. Nuvykus minėtu adresu juos pasitiko T. P., kuris paaiškino, kad dirbdamas pastebėjo kaip visiškai neblaivus vyriškis išėjo iš parduotuvės, sėdo į automobilio „TOYOTA COROLLA“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) vairuotojo vietą ir pradėjo važiuoti. T. P. tuo metu puolė prie vairuotojo durelių, ištraukė raktelius iš spynelės ir jį sustabdė, po to iškvietė policiją. Automobilio vairuotojas A. P. paaiškino, kad vairuoti automobilio nenorėjo, tik norėjo patraukti į kitą stovėjimo vietą šalia. Automobilio vairuotojui nustatytas 2,57 promilių girtumas. (b.l. 8)
Patikros alkotesteriu duomenimis 2013-08-28 17.21 val. A. P. nustatytas 2,62 promilių girtumo laipsnis. (b.l. 6)
Motyvuojamoji dalis
Įvertinęs byloje surinktus ir teisme ištirtus įrodymus, konstatuotina, jog A. P. pažeidė KET 14 punktą, draudžiantį vairuoti transporto priemonę neblaiviems. Nors A. P. neigė savo kaltę, jo padarytą pažeidimą patvirtina nuoseklūs liudytojo apsaugos darbuotojo T. P., liudytojų policijos pareigūnų R. M. ir G. T. parodymai, alkotesterio kvito rodmenys, kita bylos medžiaga. Pažeidėjo A. P. parodymus teismas vertina kritiškai, kaip siekį išvengti administracinės atsakomybės. Jo parodymai, jog jis transporto priemonės neblaivus nevairavo, alkoholį išgėrė tik po to, kai jį sulaikė „Rimi“ apsaugos darbuotojas, negalėdamas pakelti streso ir įtampos, paneigti tiesiogiai vairavimo aplinkybes mačiusio liudytojo T. P. parodymais, alkotesterio kvito rodmenimis. Apklaustas teisme liudytojas T. P. kategoriškai tvirtino, kad kol sulaukė policijos, visą tą laiką buvo šalia A. P., automobilyje pastarasis alkoholio nevartojo, A. P. jau atėjo į parduotuvę neblaivus. Anot T. P., jo akivaizdoje A. P. alkoholio nevartojo, tik mineralinį vandenį. T. P. paaiškino, kad matėsi, jog A. P. buvo girtas, pastarąjį pardavėja palydėjo iki kasų, jis „blūdinėjo“ po parduotuvę, bet susimokėjo ir išėjo. Pasak T. P., A. P. užėjo neblaivus į parduotuvę „Rimi“, pastarasis lingavo, griuvo į vitriną, paėmė du butelius mineralinio, pilietis susimokėjo ir išėjo, po pusės valandos jis vėl grįžo. Tada jis, T. P. išvedė A. P. iš parduotuvės, kai pastarąjį vedė jautėsi nuo jo alkoholio kvapas. Jis, T. P. pastebėjo, kad A. P. eina į automobilių stovėjimo aikštelę, sėdo į automobilį, užkūrė ir bandė važiuoti. Tada jis, T. P. išbėgo iš parduotuvės, sustabdė automobilį, atėmė raktelius ir iškvietė pareigūnus. Apklaustas teisme liudytojas R. M. parodė, kad policijos pareigūnams atvykus A. P. savo pažeidimo neneigė, buvo stipriai apsvaigęs, patikrino alkotesteriu ir surašė protokolą, asmuo neprieštaravo, ramiai elgėsi, gan daug pripūtė į alkotesterį, savo pažeidimo neneigė, sakė, kad pastarajam netoli čia pavažiuoti iki namų. Apklaustas teisme liudytojas G. T. parodė, kad atvykus į vietą, vairuotojas sėdėjo prie vairo, matėsi, kad yra stipriai išgėręs, kadangi sunkiai orientavosi ir nerišliai su jais, policijos pareigūnais kalbėjosi, nuo jo sklido alkoholio kvapas. Netikėti liudytojo apsaugos darbuotojo bei tarnybines pareigas ėjusių policijos pareigūnų parodymais, teismas neturi pagrindo, nes jų parodymai duoti teisme sutampa su byloje esančiu paaiškinimu ir tarnybiniu pranešimu ir neprieštaravo byloje surinktiems kitiems įrodymams, byloje nenustatyta, kad šie asmenys galėtų būti suinteresuoti šios bylos baigtimi ar dėl kitų priežasčių teiktų neteisingus paaiškinimus apie įvykio aplinkybes, būtų susiję su atsakomybėn traukiamu asmeniu kokiais nors ryšiais ir siektų jam pakenti. Kreiptinas dėmesys, į tai, kad patikros sertifikato duomenimis alkotesteris, kuriuo A. P. nustatytas neblaivumas, yra tinkamas, alkotesterio parodymų administracinio teisės pažeidimo protokolo surašymo metu A. P. neginčijo. Aplinkybių, jog A. P. veikė būtinojo reikalingumo sąlygomis, nenustatyta.
A. P. prašo teismo taikyti ATPK 30¹ straipsnį ir skirti mažesnę nei ATPK 126 straipsnio 4 dalyje įtvirtintą nuobaudą. Galimybę skirti švelnesnę nuobaudą, nei numatyta straipsnio sankcijoje, arba jos neskirti numato ATPK 30¹ straipsnis. Šio straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad, atsižvelgiant į padaryto teisės pažeidimo pobūdį, pažeidėjo asmenybę bei atsakomybę lengvinančias aplinkybes, vadovaujantis teisingumo ir protingumo kriterijais, gali būti skiriama mažesnė nuobauda nei sankcijoje numatyta minimali arba švelnesnė nuobauda nei numatyta sankcijoje, arba administracinė nuobauda gali būti visai neskiriama.
Pagal teismų praktiką, administracinė nuobauda, vadovaujantis ATPK 30¹ straipsnyje nustatytomis taisyklėmis, gali būti švelninama tik ypatingais, išimtiniais atvejais, kai nustatomas kompleksas faktinių duomenų, bylojančių asmens, kurio atžvilgiu taikomos administracinio poveikio priemonės, naudai (žr. administracinių teisės pažeidimų bylas Nr. N1‑1396/2007, N17‑103/2007).
Administracinė nuobauda yra atsakomybės priemonė, kuri skiriama administracinį teisės pažeidimą padariusiems asmenims nubausti bei siekiant auklėti, kad jie laikytųsi įstatymų, gerbtų bendro gyvenimo taisykles, taip pat, kad tiek pats teisės pažeidėjas, tiek ir kiti asmenys nepadarytų naujų teisės pažeidimų (ATPK 20 str.). Taigi, administracine nuobauda siekiama ir nubaudimo, ir prevencinių tikslų. Tokiu būdu įstatymas aukščiau iškelia visuomenės interesą, taikant prevencines priemones ir pažeidėjo nubaudimą, užtikrinti nepriekaištingą teisės aktų laikymąsi, eismo ir visuomenės saugumą, o ne asmens, įvykdžiusio teisės pažeidimą, asmeninį interesą išvengti neigiamų pasekmių, nepatogumų, susijusių su įvykdytu pažeidimu (pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2008 m. gruodžio 1 d. nutartis administracinėje byloje Nr. N444-745/2008). Vien tik simbolinės, administracinėn atsakomybėn patraukto asmens pageidavimus tenkinančios nuobaudos paskyrimas akivaizdžiai neatitiktų administracinei nuobaudai keliamų tikslų. Skiriama nuobauda turėtų nubausti teisės pažeidėją, sukelti teisės pažeidėjui atitinkamas neigiamas pasekmes. Tokių pasekmių atsiradimas pats savaime neturėtų būti laikomas išskirtinio pobūdžio aplinkybe, sudarančia pagrindą švelninti paskirtą nuobaudą, nes neigiami padariniai yra natūralus teisės pažeidimo rezultatas, apie kurį asmenys yra informuojami iš anksto įstatyme įtvirtinant draudžiamas veikas bei nustatant už jas konkrečias sankcijas.
Pažymėtina, kad padarytas pažeidimas yra vienas iš pavojingiausių administracinių teisės pažeidimų, sukeliantis pavojų ne tik transporto eismo saugumui, bet ir žmonių gyvybei bei sveikatai. A. P., negalvodamas apie gresiančias administracines nuobaudas ar nekreipdamas į jas dėmesio, vairavo automobilį, būdamas neblaivus, kai nustatytas sunkus girtumo laipsnis, todėl vien tik simbolinės, administracinėn atsakomybėn patraukto asmens pageidavimus tenkinančios nuobaudos paskyrimas akivaizdžiai neatitiktų administracinei nuobaudai keliamų tikslų.
Administracinėn atsakomybėn patraukto asmens darbo pobūdis nėra išimtinė aplinkybė, leidžianti skirti pažeidimą padariusiam asmeniui mažesnę nei įstatymo numatyta nuobaudą. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas yra ne kartą pažymėjęs, kad tai, jog administracinėn atsakomybėn patraukto asmens darbas siejamas su poreikiu vairuoti transporto priemones, panašaus pobūdžio bylose savaime nepripažįstamas ypatinga aplinkybe, turinčia lemti išskirtinai švelnios nuobaudos taikymą, ir nesuteikia jokio esminio prioriteto, svarstant administracinės atsakomybės švelninimą.
Kitos A. P. nurodytos aplinkybės (administracinėn atsakomybėn patrauktas asmuo šiuo metu slaugo sunkiai sergančią savo motiną, kuri gyvena viena kitame miesto gale, A. P. būsimas darbdavys jį charakterizavo teigiamai, turi du mažamečius vaikus, kuriems reikalingas išlaikymas ir rūpinimasis, yra su banku sudaręs paskolos sutartį, darbo netekimas dėl teisės vairuoti transporto priemones neturėjimo neigiamai paveiktų jo finansinę padėtį) taip pat neturi esminės reikšmės sprendžiant dėl administracinės nuobaudos sušvelninimo. Šių aplinkybių nepakanka A. P. prašymui tenkinti ir taikyti ATPK 30¹ straipsnio nuostatas.
Skiriant administracinę nuobaudą, atsižvelgtina į pažeidimo pobūdį ir pavojingumą, į pažeidėjo asmenybę – dirba dvejuose darbovietėse, darbdavio charakterizuojamas teigiamai, turi du mažamečius vaikus, pažeidėjui nustatytas sunkus girtumo laipsnis, automobilis reikalingas darbui, baustas už Kelių eismo taisyklių pažeidimus administracine tvarka, jo atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta, todėl A. P. skirtina minimali bauda su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu minimaliam laikotarpiui.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos ATPK 286-287 str., teismas
nutaria:
A. P. už pažeidimą, numatytą Lietuvos Respublikos ATPK 126 str. 4 d., skirti 2000 Lt dydžio baudą su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu dvejiems metams.
Nutarimas per 20 dienų nuo jo paskelbimo Lietuvos Respublikos ATPK 302² – 302⁵ str. nustatyta tvarka gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui, skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.