Vilniaus apygardos teismo nutartis

2013-12-11 · Byla Nr. ATP-1347-149/2013

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗

Bylos eiga

  1. Pirmoji instancijaNutarimas · 2013-10-14Vilniaus miesto apylinkės teismas
  2. ApeliacijaNutartis · 2013-12-11Vilniaus apygardos teismas
Teismas
Vilniaus apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2013-12-11
Bylos Nr.
ATP-1347-149/2013
Teisminio proceso Nr.
4-68-3-09991-2013-5
Bylos rūšis
administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
Teisėjas
Leonarda Gurevičienė
Kategorijos
  • 45.4pavadinimo nepavyko patikrinti
Nuorašas
Administracinė byla Nr. ATP-1347-149/2013Teisminio proceso Nr. 4-68-3-09991-2013-5Procesinio sprendimo kategorija 45.4.;79.1. (S)
VILNIAUS APYGARDOS TEISMASNUTARTIS2013 m. gruodžio 11 d.Vilnius

Vilniaus apygardos teismo teisėja Leonarda Gurevičienė, išnagrinėjusi administracinio teisės pažeidimo bylą pagal A. P. apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2013 m. spalio 14 d. nutarimo, kuriuo A. P. nubaustas pagal LR ATPK 126 str. 4 d. 2000 Lt dydžio bauda su teisės vairuoti transporto priemonę atėmimu dvejiems metams.

Aprašomoji dalis

nustatė:

A. P. nubaustas už tai, kad jis 2013-08-28 apie 16.20 val., Antakalnio g. 87, Vilniuje, vairavo automobilį „TOYOTA COROLLA“, v/n (duomenys neskelbtini) būdamas neblaivus, kai nustatytas sunkus girtumo laipsnis (2,57 promilių, atsižvelgiant į ±1,7% paklaidą), taip pažeisdamas Kelių eismo taisyklių 14 p. reikalavimą, numatantį, jog draudžiama vairuoti transporto priemonę asmenims, neturintiems šios teisės, taip pat neblaiviems, apsvaigusiems nuo psichiką veikiančių medžiagų ar nepasinaudojusiems teisės aktų nustatytu privalomu kasdieniu poilsiu. Taip pat neleidžiama vairuoti susirgus ar pavargus, jeigu dėl to gali kilti pavojus eismo saugumui, duoti transporto priemonę vairuoti asmenims, kurie yra paveikti bent vieno iš pirmiau nurodytų veiksnių arba neturi teisės vairuoti šios transporto priemonės. Šiais savo veiksmais A. P. padarė pažeidimą, numatytą Lietuvos Respublikos ATPK 126 str. 4 d.

Šalies argumentai

Apeliaciniu skundu A. P. prašo panaikinti apylinkės teismo nutarimą ir administracinio teisės pažeidimo bylą nutraukti.

Skunde nurodo, jog apylinkės teismas, priimdamas spendimą, iš esmės rėmėsi vieno asmens parduotuvės „Rimi“ apsaugos darbuotojo T. P., galimai turėjusio ketinimų pakenkti A. P., parodymais, kurių pagrindu buvo surašytas patrulio Giedriaus Teleišos administracinio teisės pažeidimų protokolas ir tarnybinis pranešimas. Vėliau policijos pareigūnai tą pačią įvykių eigą papasakojo teisme. Tačiau, pareiškėjo teigimu, policijos pareigūnai nematė, neužfiksavo ir nesulaikė neblaivaus jo (A. P.), vairuojančio automobilio. Teigia, kad jis girtas automobilio nevairavo, kažkoks alkoholio kvapas galėjo jautis dėl per pietus išgerto 0.5 l alaus, T. P. jo neuostė ir pūsti jam į veidą neprašė. Be to, T. P., teigdamas, kad jis (A. P.) neva tai buvo neblaivus, į teisėjos klausimą“, ar nuo piliečio A. P. jautėsi alkoholio kvapas“, negalėjo atsakyti kitaip, nes būtų paneigęs savo istoriją apie jo (A. P.) neblaivumą. Mano, jog parduotuvėje svirduliavo dėl blogos savijautos, kuri galimai galėjo būti susijusi su ryte išgertais antidepresiniais vaistais ir jų netinkama reakcija su per pietus išgertu 0.5 l alaus.

Nurodo, kad, laukdamas atvažiuojančių policijos pareigūnų ir negalėdamas pakelti streso ir įtampos, išgėrė trauktinės. Teigia, kad T. P., laukdamas policijos, nuolatos į jį nežiūrėjo, trauktinės butelis, iš kurio gėrė alkoholį automobilyje, buvo apsuptas baltu firminiu parduotuvės „Iki“ polietileniniu maišeliu, todėl T. P., net ir matydamas, kad jis (A. P.) kažką geria, negalėjo žinoti, kad jis geria ne mineralinį vandenį. Mano, kad apsaugos darbuotojas, kurio tiesioginė pareiga saugoti „Rimi“ parduotuvę ir stebėti „Rimi“ automobilių aikštelę, nuolatos akylai nežiūrėjo, ką jis veikia automobilyje, kokios rūšies cigaretes rūko ir iš kokio butelio geria. Be to, pareiškėjo teigimu, jis turi teisę vartoti alkoholį jo naudojamoje, stovinčioje transporto priemonėje, kadangi to neriboja jokie teisės aktai (jis nebuvo teisėtai sustabdytas policijos pareigūnų, nebuvo padaręs eismo įvykio, po kurio negalėtų vartoti alkoholio ir jokių kitų administracinės ar baudžiamosios teisės pažeidimų), todėl, žinodamas, kad pavartotas alkoholis (kaip būdavo anksčiau) greičiau ir žymiai pagerins jo savijautą, jis išgėrė jo transporto priemonėje buvusios trauktinės.

Tvirtina, jog, apsaugos darbuotojas priėjo prie automobilio tuo momentu, kai jis atsisėdo į automobilį ir uždarė dureles ir dar nebuvo spėjęs nei įdėti automobilio raktelių į spynelę, nei užvesti automobilio. Taip pat teigia, kad jam neaišku, kokiu būdu T. P. galėjo ištraukti automobilio raktelius, kadangi Toyota Corolla automobilyje užvedimo spynelė yra vairo dešinėje pusėje, t.y. stovint prie pradarytų automobilio durelių pasiekti raktelį per vairuotojo vietoje sėdintį vairuotoją ir bandyti jį ištraukti būtų neįmanoma arba labai sudėtinga.

Be to, pareiškėjo teigimu, „Rimi“ apsaugos darbuotojas savo paaiškinimą policijai surašė tik po to, kai į „Rimi“ aikštelę atvažiavo policijos pareigūnai, todėl neabejoja, kad tarp T. P. ir policijos pareigūnų vyko pokalbis apie tai, kad T. P. turi parašyti paaiškinimą policijai. Mano, kad policijos pareigūnai patarė T. P. parašyti, kad jis matė, kaip automobilis Toyota Corola v/n (duomenys neskelbtini) pajudėjo iš vietos „Rimi“ aikštelėje, nes, jeigu T. P. savo paaiškinime būtų išdėstęs objektyvią įvykių eigą, policijos pareigūnai nebūtų turėję pagrindo surašyti jam administracinio teisės pažeidimo protokolo, jų atvykimas į „Rimi“ aikštelę būtų „tuščias“, t.y. nebūtų jokių darbo rezultatų, todėl, pareiškėjo manymu, policijos pareigūnai galimai būtų jautę moralinį nepasitenkinimą sulaikę neblaivų asmenį ir neturėdami jokio teisinio pagrindo jam surašyti protokolą.

Pareiškėjas taip pat nesupranta, kodėl liudytojo T. P. parodymai traktuoti kaip patikimesni nei byloje pažeidėju laikyto jo (A. P.) parodymai.

Motyvuojamoji dalis

Pareiškėjo A. P. apeliacinis skundas netenkintinas.

Pagal Lietuvos Respublikos ATPK 126 str. 4 d. atsako tas, kas vairavo transporto priemonę būdamas neblaivus, kai jam buvo nustatytas vidutinis (nuo 1,51 iki 2,5 promilės) arba sunkus (nuo 2,51 promilės ir daugiau) neblaivumo (girtumo) laipsnis, arba jeigu jis vengė neblaivumo patikrinimo ar vartojo alkoholį po eismo įvykio iki jo aplinkybių nustatymo.

Nagrinėjamo skundo kontekste pažymėtina, kad pagal formuojamą teismų praktiką, sprendžiant dėl vairavimo fakto nustatymo, yra remiamasi lingvistine žodžio „vairuoti“ prasme. Vairavimo, esant vairuotojui neblaiviam, veika nesiejama su nuvažiuotu atstumu, o šios normos taikymui pakanka konstatuoti, kad transporto priemonė judėjo valdoma administracinėn atsakomybėn patraukto asmens (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartys Nr. N1-413/2007, Nr. N62-3636/2011 ir kt).

Nors A. P. neigia vairavęs automobilį, būdamas neblaivus, jo kaltė neginčijamai įrodyta viešame teismo posėdyje ištirtais ir įvertintais byloje esančiais įrodymais: Administracinio teisės pažeidimo protokolu (b.l. 2-3); UAB „Grifs Ag“ apsaugos darbuotojo T. P. paaiškinimu (b.l 7); Vilniaus apskrities VPK Kelių policijos valdybos Kelių PR 2 kuopos 3 būrio patrulio G. Teleišos 2013-08-28 tarnybiniu pranešimu; alkotesterio parodymais (b.l. 6); apylinkės teismo posėdžio metu apklaustų liudytojais T. P., Remigijaus Masalsko ir Giedriaus Teleišos parodymais.

Apklaustas apylinkės teismo posėdyje liudytoju T. P. parodė, kad 2013-08-28 po pietų, A. P. užėjo neblaivus į parduotuvę „Rimi“, esančią Antakalnio mikrorajone, pastarasis lingavo, griuvo į vitriną, paėmė du butelius mineralinio, susimokėjo ir išėjo, o po pusės valandos vėl grįžo. Tada jis, išvedė A. P. iš parduotuvės, nes pastarasis, būdamas neblaivus, galėjo ką sulaužyti. Kai vedė A. P., nuo jo sklido alkoholio kvapas. Pastebėjęs, kad A. P. nuėjo į automobilių stovėjimo aikštelę, sėdo į automobilį, užkūrė variklį ir bandė važiuoti, jis išbėgo iš parduotuvės, sustabdė automobilį, atėmė iš T. P. raktelius ir iškvietė pareigūnus. A. P. pavažiavo gal kokius 5 m, po to, kai buvo sustabdytas, atsiprašinėjo, siūlė jam pinigų. Kol atvažiavo policija, visą tą laiką buvo šalia A. P., pastarasis alkoholio nevartojo, tik mineralinį, į parduotuvę „Rimi“ atėjo jau būdamas neblaivus. Sakė A. P., kad eitų pėsčiomis, pastarasis sutiko, sakė, kad buvo kvailas, taip ir reikėjo daryti.

Apklaustas teisme liudytojas Remigijus Masalskas parodė, kad jis atsimena įvykį, gavo iškvietimą, kad prie prekybos centro „Rimi“, Antakalnyje, sulaikytas neblaivus vairuotojas. Su kolega atvykę, rado apsaugos darbuotoją, kuris paaiškino, kad prekybos salėje pastebėjo žmogų vaikščiojantį, apsvaigusį ir neblaivų, vėliau tas asmuo sėdo prie vairo ir pradėjo važiuoti, apsaugos darbuotojas pribėgęs prie automobilio, pastarojo teigimu, atidarė duris ir ištraukė raktelius. Jiems, policijos pareigūnams atvykus, asmuo savo pažeidimo neneigė, buvo stipriai apsvaigęs, jį patikrino alkotesteriu ir surašė protokolą, asmuo neprieštaravo, ramiai elgėsi, gan daug pripūtė į alkotesterį, savo pažeidimo neneigė, sakė, kad pastarajam netoli čia pavažiuoti iki namų.

Apklaustas teisme liudytojas Giedrius Teleiša patvirtino tarnybinio pranešimo duomenis ir parodė, kad atsimena šį įvykį, gavo iškvietimą, kad apsaugos darbuotojas sulaikė neblaivų vairuotoją, atvykus į vietą, vairuotojas sėdėjo prie vairo, matėsi, kad yra stipriai išgėręs, kadangi sunkiai orientavosi ir nerišliai kalbėjo, nuo jo sklido alkoholio kvapas. Apsaugos darbuotojas paaiškino, kad asmuo vaikščiojo po parduotuvę ir griuvinėjo, po to sėdo į automobilį ir pavažiavo, bet jis ištraukė raktelius ir pastarąjį sulaikė, sulaikytas asmuo sutiko su viskuo.

Patikrinus A. P. alkotesteriu jam nustatytas sunkus girtumo laipsnis (2.62 promilės) (b.l.6).

Administracinio teisės pažeidimo protokole A. P. pasirašytinai nurodė, kad automobilį tik norėjo perstatyti į kita vietą (b.l. 3).

Vilniaus apskrities VPK Kelių policijos valdybos Kelių PR 2 kuopos 3 būrio patrulio G. Teleišos 2013-08-28 tarnybiniame pranešime nurodyta, kad automobilio Toyota Corolla v/n (duomenys neskelbtini) vairuotojas A. P., gim. 1972-10-13, paaiškino, kad vairuoti automobilio nenorėjo, tik norėjo jį patraukti į kitą stovėjimo vietą.

Apylinkės teismas pagrįstai vadovavosi apsaugos darbuotojo bei tarnybines pareigas ėjusių policijos pareigūnų parodymais, kadangi jų parodymai, duoti apylinkės teisme, yra nuoseklūs ir neprieštarauja kitiems byloje esantiems įrodymams, taip pat teismas pagrįstai nesivadovavo A. P. prieštaringais parodymais, juos vertindamas kaip nubaustojo gynybinę versiją, siekiant išvengti administracinės atsakomybės.

Aukštesnės instancijos teismas kritiškai vertina A. P. apeliacinio skundo argumentus, kadangi jie yra nenuoseklūs ir prieštaringi, neatitinka faktinių bylos aplinkybių, juos paneigia kiti byloje esantys įrodymai, be to, A. P. įvykio metu buvo nustatytas sunkus girtumo laipsnis, dėl ko yra realus pagrindas abejoti jo parodymų objektyvumu bei sugebėjimu teisingai atkurti bei vertinti įvykio aplinkybes.

Apelianto argumentų prieštaringumą patvirtina ir tai, kad, viena vertus, jis teigia, kad jam neaišku, kokiu būdu T. P. galėjo sustabdyti pradėjusį važiuoti automobilį, bei ištraukti automobilio raktelius, jeigu jis nebuvo spėjęs nei įdėti automobilio raktelių į spynelę, nei užvesti automobilio, kita vertus, nurodo, kad, norėdamas įjungti radijo imtuvą automobilyje, turėjo užvesti automobilio variklį, tuo metu greta automobilio buvęs T. P. neaišku dėl kokių priežasčių šoko ant automobilio kapoto, keletą akimirkų vėliau atidarė vairuotojo dureles ir liepė jam išlipti, o po to įlindo į automobilį ir ištraukė automobilio raktelius iš spynelės. Be to, apeliantas, viena vertus teigia, kad policijos pareigūnai, vadovaudamiesi T. P. paaiškinimais, juos atkartojo tarnybiniame pranešime bei savo parodymuose, duotuose apylinkės teismo posėdyje, kita vertus, nurodo, kad, jo manymu, būtent policijos pareigūnai patarė T. P. paaiškinime melagingai nurodyti, kad jis (A. P.) vairavo automobilį, būdamas neblaivus, kad tuomet galėtų surašyti jam administracinio teisės pažeidimo protokolą.

Nagrinėjamo skundo kontekste pažymėtina, kad apeliantas, vadovaudamasis tik spėlionėmis ir niekuo nepagrįstomis prielaidomis, nepateikė aukštesnės instancijos teismui jokių duomenų, patvirtinančių, kad apsaugos darbuotojas T. P. galimai turėjo kokių ketinimų pakenkti A. P. ir kad policijos pareigūnai pastarojo atžvilgiu buvo šališki ir nepagrįstai surašė jam administracinio teisės pažeidimo protokolą vien todėl, kad parodytų savo darbo rezultatą.

Atsižvelgus į išdėstytas aplinkybes, darytina išvada, kad Vilniaus miesto apylinkės teismas pagrįstai pripažino A. P. kaltu padarius administracinį teisės pažeidimą, numatytą Lietuvos Respublikos ATPK 126 str. 4 d., ir paskyrė jam minimalią šio straipsnio sankcijoje numatytą nuobaudą, kuri, atsižvelgus į padaryto administracinio teisės pažeidimo pobūdį ir pavojingumo laipsnį, yra aiškiai ne per griežta, atitinka ATPK 20 str. numatytus siekiamus nuobaudos skyrimo tikslus. Apeliantas, pateikdamas subjektyvų skundžiamo nutarimo vertinimą, vadovaudamasis deklaratyviais teiginiais, prieštaringais argumentais, prielaidomis bei spėlionėmis, dėl skundžiamo nutarimo teisėtumo ir pagrįstumo, nepateikė aukštesnės instancijos teismui objektyvių duomenų, kurių pagrindu būtų galima panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2013-10-14 nutarimą.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos ATPK 302¹² str. 1 d. 1 p.

nutarė:

Vilniaus miesto apylinkės teismo 2013 m. rugsėjo 5 d. nutarimą palikti nepakeistą ir A. P. apeliacinio skundo netenkinti.

Teisėja (parašas) Leonarda GurevičienėNuorašas tikras:Teisėja Leonarda Gurevičienė