- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2023-01-19
- Bylos Nr.
- e2S-190-863/2023
- Teisminio proceso Nr.
- 2-68-3-21883-2022-7
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Kristina Lysionok
- Pareiškėjas
- D. K.
- Suinteresuotas asmuo
- E. K.
- Kategorijos
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal apelianto (pareiškėjo) D. K. atskirąjį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2022 m. lapkričio 4 d. nutarties civilinėje byloje pagal pareiškėjo D. K. prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, suinteresuoti asmenys E. K., antstolis Irmantas Gaidelis.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Pareiškėjas D. K. (toliau – pareiškėjas, apeliantas, skolininkas) 2022 m. lapkričio 3 d. kreipėsi į teismą, Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 510 straipsnio 2 dalyje nustatyta tvarka, prašydamas taikyti laikinąsias apsaugos priemones – stabdyti vykdomųjų bylų Nr. 0008/22/01473, Nr. 0008/22/01474, Nr. 0008/22/01485, Nr. 0008/22/01486, pagal Vilniaus miesto apylinkės teismo išduotus 2022 m. birželio 1 d. ir 2022 m. birželio 15 d. vykdomuosius raštus civilinėje byloje Nr. N2-49042-726/2014, vykdymą iki galutinio teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos, įpareigojant skolininką D. K. sumokėti išieškomas sumas į antstolio depozitinę sąskaitą bei įpareigojant antstolį Irmantą Gaidelį nepaskirstyti ir neišmokėti išieškomų sumų išieškotojai iki galutinio teismo sprendimo priėmimo.
1.1. Pareiškėjas nurodė, kad išieškotojai E. K. (toliau – ir suinteresuotas asmuo, išieškotoja) 2022 m. rugpjūčio 31 d. kreipusis į antstolį su 4 prašymais dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo išduotų 2022 m. birželio 1 d. ir 2022 m. birželio 15 d. vykdomųjų raštų byloje Nr. N2- 49042- 762/2014 pateikimo, antstolis 2022 m. rugsėjo 2 d. priėmė patvarkymą priimti vykdomąjį dokumentą vykdyti ir pradėjo vykdomąją bylą Nr. 0008/22/01473, dėl 177 500 Eur išieškojimo; 2022 m. rugsėjo 2 d. priėmė patvarkymą priimti vykdomąjį dokumentą vykdyti ir pradėjo vykdomąją bylą Nr. 0008/22/01474, dėl nepiniginio išieškojimo; 2022 m. rugsėjo 5 d. priėmė patvarkymą priimti vykdomąjį dokumentą vykdyti ir pradėjo vykdomąją bylą Nr. 0008/22/01485, dėl 25 080,80 Eur naudojamos transporto priemonės vertės skirtumo (įpareigojimo suteikti 72 405 Eur vertės transporto priemonę pažeidimo), išlaikymo ir kitų periodinių išmokų išieškojimo: 7 513,44 Eur ir 3 541 Eur / mėnesiui fiksuoto mokėjimo nuo 2022 m. rugsėjo 16 d.; 2022 m. rugsėjo 5 d. priėmė patvarkymą priimti vykdomąjį dokumentą vykdyti ir pradėjo vykdomąją bylą Nr. 0008/22/01486, dėl 114,50 Eur mobiliojo telefono išlaidų, 8 455,10 Eur išlaikymo ir kitų periodinių išmokų išieškojimo. 2022 m. spalio 10 d. antstolis minėtose vykdomosiose bylose priėmė patvarkymą dėl vykdomųjų dokumentų vykdymo (išieškotinų sumų tikslinimo), skolininko ir jo atstovių prašymų dėl vykdomojo proceso sustabdymo / nutraukimo.
1.2. Pareiškėjas nurodė, kad nesutikdamas su teismo sprendimu (rezoliucija) dėl 2022 m. birželio 1 d. ir 2022 m. birželio 15 d. vykdomųjų raštų išdavimo, 2022 m. rugsėjo 12 d. pateikė teismui prašymą dėl proceso atnaujinimo vykdomajam dokumentui išduoti ir laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, tačiau teismas 2022 m. spalio 4 d. nutartimi atsisakė pareiškėjo prašymą priimti ir jį grąžino pareiškėjui, kuri (nutartis) teisės aktų nustatyta tvarka buvo apskųsta Vilniaus apygardos teismui.
1.3. Pareiškėjas pažymėjo, kad išieškotoja nepateikė antstoliui išsamių ir pagrįstų dokumentų, patvirtinančių teismo 2014 m. gruodžio 17 d. sprendimo nevykdymo iš dalies faktinių aplinkybių bei sąmoningai siekė suklaidinti tiek teismą, tiek antstolį. Mano, kad šiuos išieškotojos veiksmus nulėmė pareiškėjo pradėta civilinė byla Nr. e2-15242-1167/2022 dėl nepilnamečio vaiko gyvenamosios vietos pakeitimo, bendravimo tvarkos nustatymo su skyriumi gyvenančiu tėvu ir išlaikymo priteisimo, išlaikymo išieškotojai panaikinimo išieškotojos atžvilgiu. Pažymėjo, kad visos šalių taikos sutartimi patvirtintos prievolės buvo vykdomos tinkamai, netgi yra permoka.
1.4. Pareiškėjo vertinimu, antstoliui atlikus konkrečius vykdymo veiksmus, teismo sprendimo vykdymas bus atliktas pažeidžiant teisėtumo ir teisingumo principus; bus pažeisti skolininko teisėti interesai (nepriverstine tvarka vykdyti teismo sprendimą), papildomai nepagrįstai bus patirtos būtinosios ir kitos vykdymo išlaidos arba bus nepagrįstai apsunkinta situacija pašalinti neteisėtais antstolio veiksmais sukurtas pasekmes. Pažymėjo, kad nors nepripažįsta netinkamo teismo sprendimo vykdymo, vis dėto, siekdamas išvengti beprasmio ir perteklinio jo teisių ribojimo, sutinka, kad laikinos apsaugos priemonės būtų taikytos su papildoma sąlyga – išieškomų sumų pagal vykdomąsias bylas pervedimo į antstolio nurodytą depozitinę sąskaitą, nepaskirstant ir neišmokant jų išieškotojai iki galutinio būsimo teismo procesinio sprendimo įsiteisėjimo.
1.5. Pareiškėjas mano, kad būtent išieškotoja elgiasi nesąžiningai, siekdama susirinkti kaip įmanoma daugiau turto iki tol, kol nėra priimtas sprendimas Vilniaus miesto apylinkės teismo nagrinėjamoje civilinėje byloje Nr. e2-15242-1167/2022 dėl nepilnamečio vaiko gyvenamosios vietos pakeitimo, bendravimo tvarkos nustatymo su skyriumi gyvenančiu tėvu (motina – išieškotoja) ir išlaikymo priteisimo, išlaikymo išieškotojai panaikinimo išieškotojos atžvilgiu, puikiai suprasdama, kad jai nepalankaus teismo sprendimo priėmimas yra netgi labai tikėtinas. Nurodė, kad tuo pačiu pagrindu išieškotoja yra inicijavusi ir kitą civilinę bylą Vilniaus miesto apylinkės teisme dėl santuokoje įgyto, bet nepadalinto turto padalinimo. Pažymėjo, kad išieškotoja akivaizdžiai meluoja ir pats antstolis šį melą toleruoja, nepripažįstant skolininko atliktos itin didelės piniginės permokos, todėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymas yra ypač aktualus, vėliau siekiant atgauti nepagrįstai išmokėtas sumas.
1.6. Pareiškėjas nurodė, kad išieškotoja yra darbinga, turi sukaupusi nemažai turto ir vos prieš kelis mėnesius gavusi didelio dydžio kompensacijos dalį, todėl jos interesai dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo nebus pažeisti.
1.7. Pareiškėjo duomenimis, šiuo metu yra areštuotos visos jo banko sąskaitos, kas jam sudaro itin didelių nepatogumų vykdant kasdienius įsipareigojimus. Pažymėjo, kad su juo gyvena dvi jo nepilnametės dukros (šalių bendro vaiko D. K. gyvenamoji vieta laikinai yra nustatyta su tėvu pagal Vilniaus miesto apylinkės teismo nutartį dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo civilinėje byloje Nr. e2-15242-1167/2022). Taip pat pareiškėjas kartu su savo sutuoktine D. K. augina (duomenys neskelbtini) gimusią dukrą A. K.. Sutuoktiniai turi didelių finansinių įsipareigojimų tiek dėl pačių turimo turto išlaikymo, tiek ir būsto kredito mokėjimo. Pažymėjo, kad teikdamas prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo pareiškėjas vadovaujasi ne tik savo paties teisėtais interesais, bet ir abiejų savo nepilnamečių vaikų, kurie nuo jo yra priklausomi. Be to, mano, kad antstolio paskaičiuotos ir išieškomos sumos yra nepagrįstos, paremtos melagingais išieškotojos teiginiais, bet ne rašytiniais įrodymais, o taip pat itin didelės, atsižvelgiant dar ir į skolininko atliktą piniginių lėšų permoką, todėl šių piniginių sumų išmokėjimas išieškotojai dar iki būsimo teismo sprendimo įsiteisėjimo būtų itin neteisingas.
II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
2. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2022 m. lapkričio 4 d. nutartimi pareiškėjo prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo atmetė.
3. Teismas nurodė, kad preliminariai įvertinęs skunde dėl antstolio veiksmų nurodytas aplinkybes bei pateiktus rašytinius įrodymus, pateiktą pareiškėjo skundą laiko prima facie nepagrįstu. Teismas pažymėjo, kad teismų praktikoje laikomasi nuostatos, jog, nagrinėjant skundus dėl antstolio veiksmų, kiek kitaip, negu pagal bendrąsias nuostatas, sprendžiamas laikinųjų apsaugos priemonių taikymo klausimas; vykdymo veiksmus teismas gali sustabdyti tik pripažinęs esant tai reikalinga, kaip išimtį iš bendrosios laikinųjų apsaugos priemonių taikymo taisyklės (taikant laikinąsias apsaugos priemones pakanka įsitikinti tam tikra būsimo teismo sprendimo neįvykdymo rizika). Tai paaiškinama tuo, kad vykdytinas teismo sprendimas, kuriuo įrodymų vertinimo procese jau būna pripažintos ar apgintos kurios nors subjektyvios asmenų teisės ir (ar) teisėti interesai, būna įsiteisėjęs, taigi įsigalioja teismo procesinio sprendimo privalomumo visiems asmenims bei institucijoms principas. Tokiu atveju taikant laikinąsias apsaugos priemones, t. y. nukeliant neapibrėžtam laikui teismo sprendimo realų vykdymą, ypač svarbu suderinti abiejų suinteresuotų vykdymo proceso šalių interesų pusiausvyrą bei nepažeisti pamatinių civilinio proceso tikslų bei principų, t. y. teismo sprendimo įvykdymo per įmanomai trumpiausią laiką, kuo greitesnės teisinės taikos tarp ginčo šalių atkūrimą.
4. Teismas nesutiko su pareiškėjo argumentu, kad nesustabdžius vykdymo veiksmų, galimai palankaus jam sprendimo įvykdymas pasunkėtų. Teismas pažymėjo, kad pats skolininkas nurodė, jog išieškotoja iš jo gavo dideles kompensacijas; be to, skolininkas neįrodė, kad išieškotoja siekia paslėpti turtą. Teismo manymu, nėra jokio pagrindo spręsti, kad galimai palankaus sprendimo atveju, lėšų susigrąžinimo procesas bus apsunkintas arba neįmanomas.
III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį argumentai
5. Pareiškėjas D. K. pateikė atskirąjį skundą, kuriuo prašo Vilniaus miesto apylinkės teismo 2022 m. lapkričio 4 d. nutartį panaikinti ir pareiškėjo prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo patenkinti. Pareiškėjas atskirąjį skundą grindžia žemiau nurodytais motyvais.
5.1. Pažymi, kad 7 metus (nuo 2015 m.) vykdė ir vykdo Vilniaus miesto apylinkės teismo civilinėje byloje Nr. N2-49042-726/2014 sprendime nustatytus finansinio pobūdžio įpareigojimus išieškotojai, kasmet jai sumokėdamas ženklias sumas, skirdamas išlaikymą dukrai ir išieškotojai, padengdamas kredito paskolą periodinėmis įmokomis. Mano, kad pačios išieškotojos veiksmai (esant jai sunkaus girtumo būklėje sukelto autoįvykio nepilnametės dukros akivaizdoje pasekmė), dėl ko pareiškėjo iniciatyva buvo pradėta civilinė byla dėl vaiko gyvenamosios vietos pakeitimo ir išlaikymo sutuoktiniui panaikinimo, nulėmė tai, kad ji piktnaudžiauja procesinėmis teisėmis, dirbtinai iškėlė nepagrįstus reikalavimus pareiškėjo atžvilgiu ir siekia nepagrįstai praturtėti jo sąskaita. Vykdomąją bylą vykdantis antstolis privalėjo šias aplinkybes aiškintis, vertinti jam pateiktus paaiškinimus, rašytinius įrodymus ir tikrinti jų sąsajumą su jo paties vykdomu teismo sprendimu, tačiau to nedarė, tokiu būdu nukrypdamas nuo privalomos antstolio veiklos apimties.
5.2. Nesutinka su teismo vertinimu, kad pareiškėjo skundas prima facie nepagrįstas. Pažymi, kad teismui pateikė išsamų skundą su jame nurodytų teiginių pagrįstumą patvirtinančiais dokumentais dėl antstolio veiksmų neteisėtumo ir nepagrįstumo, vykdymo proceso šalių lygiateisiškumo principo pažeidimo, ir išieškotojos procesinių teisių piktnaudžiavimo ir tikrovės neatitinkančios informacijos antstoliui pateikimo. Teismas nenurodė, kokiomis faktinėmis aplinkybėmis ir kokiais kitais teisiniais šaltiniais vadovaudamasis padarė tokią išvadą.
5.3. Laiko nepagrįsta ir teismo poziciją, jog galimai palankaus sprendimo atveju, lėšų susigrąžinimo procesas bus apsunkintas arba neįmanomas. Pažymi, kad pareiškėjo skunde aiškiai pateikti visi faktiniai dokumentai, patvirtinantys pareiškėjo permoką išieškotojai vykdant teismo sprendimą nepriverstine tvarka. Pareiškėjo skunde nurodytos aplinkybės, kurių teismas nevertino, patvirtina ir tai, kad netaikant pareiškėjo skunde nurodytų teisiškai reikšmingų aplinkybių kontekste laikinųjų apsaugos priemonių, antstoliui pradėjus priverstinius vykdymo veiksmus siekiant išieškoti iš pareiškėjo tariamas skolas, ir teismui galbūt priėmus pareiškėjo atžvilgiu palankų procesinį sprendimą dėl jo pateikto skundo, neabejotinai teismo sprendimo įvykdymas pasunkės, kadangi pareiškėjas patirs papildomų išlaidų, bus nurašomi ir paskirstomi pinigai išieškotojai, neatsižvelgiant, kad pareiškėjas turi kitų įsipareigojimų.
5.4. Mano, jog teismo teiginys, kad skolininkas neįrodė, jog išieškotoja siekia paslėpti turtą, parodo, kad teismas nesigilino į skunde išdėstytas faktines aplinkybes, nevertino pareiškėjo pateikiamų dokumentų, taip pat visiškai nevertino, kad šiuo metu nepagrįstai yra taikomos priverstinio išieškojimo poveikio priemonės, areštuotos visos pareiškėjo banko sąskaitos, kas jam sudaro itin didelių nepatogumų vykdant kasdienius įsipareigojimus. Pažymi, kad su juo gyvena dvi jo nepilnametės dukros, pareiškėjas su sutuoktine turi didelių finansinių įsipareigojimų tiek dėl pačių turimo turto išlaikymo, tiek ir būsto kredito mokėjimo. Laiko nepagrįstomis antstolio paskaičiuotas ir išieškomas sumas, paremtas melagingais išieškotojos teiginiais, bet ne rašytiniais įrodymais.
5.5. Pažymi, kad antstoliui areštavus visas skolininko banko sąskaitas, jam yra apsunkintos galimybės vykdyti ne tik savo ir savo šeimos įsipareigojimus, tačiau ir įsipareigojimus išieškotojai. Nurodo, kad vykdo įsipareigojimus bankui pagal kredito sutartį, kuriais yra dengiamas kreditorinis įsipareigojimas už išieškotojai priklausantį nekilnojamąjį turtą, o taip pat vykdomas įsipareigojimas pagal gyvybės draudimo sutartį, kurio nevykdymas galėtų sukelti skolininkui net 868 860,06 Eur papildomų nuostolių pagal vykdomo teismo sprendimo 3 straipsnio 5 punktą. Pažymi, kad šių įsipareigojimų dengimas nepriklauso skolininko sutuoktinei ir viršija jos galimybes, tai yra skolininko asmeniniai įsipareigojimai, todėl laikinųjų apsaugos priemonių nepritaikymas ir vykdomųjų veiksmų nesustabdymas iš esmės sukelia teisines pasekmes su vykdymu nesusijusiam asmeniui. Be to, siekdamas atgauti be pagrindo sumokėtas sumas, tikėtina pareiškėjas turės tą daryti teismo keliu, nes nesąžiningai siekdama jas gauti išieškotoja sąžiningai nenorės jų grąžinti.
Atsiliepimas
6. Suinteresuotas asmuo E. K. pateikė atsiliepimą į pareiškėjo atskirąjį skundą, kuriame su skundu nesutinka, prašo jį atmesti ir skundžiamą Vilniaus miesto apylinkės teismo nutartį palikti nepakeistą. Savo atsiliepimą grindžia žemiau nurodytais motyvais.
6.1. Pažymi, kad pareiškėjas nepateikdamas jokių objektyvių įrodymų, deklaratyviai teigia apie tariamus žodinius jo ir išieškotojos susitarimus, kuriais pareiškėjui tariamai buvo leista nevykdyti teismo sprendimu patvirtintos santuokos nutraukimo pasekmių sutarties arba vykdyti savo įsipareigojimus pavėluotai. Teismo patvirtinta santuokos nutraukimo pasekmių sutartis niekada nebuvo pakeista, todėl pareiškėjo argumentai, susiję su tariamai egzistavusiu žodiniu susitarimu, turėtų būti atmesti.
6.2. Nurodo, kad pareiškėjas, inicijavęs civilinę bylą Nr. e2-15242-1167/2022 dėl nepilnamečio vaiko gyvenamosios vietos pakeitimo, bendravimo tvarkos nustatymo su skyriumi gyvenančiu tėvu ir išlaikymo priteisimo, išlaikymo išieškotojai panaikinimo išieškotojos atžvilgiu, nuo šios bylos iškėlimo nustojo vykdyti ir 2014 m. gruodžio 17 d. teismo sprendimu patvirtintos santuokos nutraukimo pasekmių sutarties sąlygas.
6.3. Dėl vykdomosios bylos Nr. 0008/22/01473 ir piniginio išieškojimo 177 500 Eur sumai, kurią sudaro išimtinai palūkanos už pavėluotą pareiškėjo įsipareigojimų vykdymą, pagal santuokos nutraukimo pasekmių sutarties 2 straipsnio 11 punktą, nurodo, kad pareiškėjas kalba apie kitu pagrindu (santuokos nutraukimo pasekmių sutarties 2 straipsnio 7 punktas (įsipareigojimas išpirkti žemės sklypą) išieškotojai sumokėtą kompensaciją ir tokiu būdu bando išvengti atsakomybės (arba bent jau ją atitolinti) dėl kitų įsipareigojimų nevykdymo; šiuo atveju bandoma supainioti du skirtingus įsipareigojimus ir tokiu būdu sustabdyti teismo sprendimo priverstinį vykdymą. Dėl vykdomosios bylos Nr. 0008/22/01474 pažymi, kad pareiškėjas neginčija, jog nėra įvykdęs savo įsipareigojimo padengti kreditą per 5 metus nuo teismo sprendimu patvirtintos santuokos nutraukimo pasekmių sutarties, tačiau, nepaisant šios aplinkybės, ginčija antstolio patvarkymą dėl priverstinio vykdymo, kadangi šio įsipareigojimo vykdyti geranoriškai taip pat neketina. Dėl vykdomosios bylos Nr. 0008/22/01485 nurodo, kad santuokos nutraukimo pasekmių sutarties 3 straipsnio 3 punktas numato, jog pareiškėjas įsipareigoja išieškotojai nuosavybės teise suteikti kas šešerius metus 72 405 Eur vertės automobilį ir kad už kiekvieną šio įsipareigojimo pažeidimą išieškotoja įgyja teisę reikalauti po 72 405 Eur iš pareiškėjo. Pažymi, kad išieškotoja šiuo atveju reikalauja ne visos baudos sumos, tačiau tik automobilio vertės skirtumo. Nurodo, kad pareiškėjas iki 2022 m. tinkamai vykdęs savo įsipareigojimus mokėti išlaikymą išieškotojai periodinėmis įmokomis ir dengti visas buto (duomenys neskelbtini) išlaikymo ir priežiūros išlaidas, 2022 m. nustojo dengti išlaidas, susijusias su namo priežiūra, ir ėmė ginčyti kiekvienos sąskaitos pagrįstumą. Pažymi, kad dėl vykdomosios bylos Nr. 0008/22/01486, dukros išlaikymo (8 285,10 Eur), pats pareiškėjas skundo 48 punkte nurodo, kad yra susidariusi nepriemoka dėl šio įsipareigojimo nevykdymo, tačiau pareiškėjo samprotavimai dėl neteisingo sumų paskirstymo nėra paremti jokiu įstatyminiu reguliavimu, todėl laikytini nepagrįstais.
6.4. Akcentuoja, kad pareiškėjas kartu su skundu nepateikia jokių įrodymų, patvirtinančių savo įsipareigojimų tinkamą įvykdymą, tačiau apsiriboja deklaratyviais teiginiais apie tariamai vykusius susitarimus, kurie, pareiškėjo manymu, turėtų pateisinti jo įsipareigojimų nevykdymą. Atitinkamai laikytina, kad pareiškėjo skundas nėra tikėtinai (prima facie) pagrįstas, todėl nėra pirmosios sąlygos laikinųjų apsaugos priemonių taikymui šioje byloje.
6.5. Laiko, kad pareiškėjo argumentai dėl to, kad teismas nutartyje neišnagrinėjo visų skunde nurodytų aplinkybių, yra nepagrįsti, kadangi teismas tik preliminariai vertina ieškinio pagrįstumą. Taip pat pažymi, kad nėra pateikta duomenų, kad išieškotoja ėmėsi veiksmų, kurie užkirstų kelią ateityje įvykdyti sprendimą byloje Nr. e2YT-27285-808/2022, jei jis būtų palankus pareiškėjui, ir pareiškėjas šios sąlygos buvimo iš esmės net neargumentavo. Mano, kad nėra pagrindo teigti, jog pareiškėjui palankaus sprendimo įvykdymas būtų neįmanomas arba pasunkėtų.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
7. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindai bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis). Pagal bendrąją taisyklę apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliacinio skundo ribų (CPK 320 straipsnio 2 dalis, 338 straipsnis). Absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų, numatytų CPK 329 straipsnio 2 dalyje, apeliacinės instancijos teismas nagrinėjamu atveju nenustatė.
8. Apeliacijos objektą sudaro skundžiamos pirmosios instancijos teismo 2022 m. lapkričio 4 d. nutarties, kuria buvo atmestas pareiškėjo prašymas dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, priėmimo teisėtumo ir pagrįstumo klausimas.
9. Pirmosios instancijos teismas, atkreipęs dėmesį, kad vykdymo veiksmų stabdymui būdingas išimtinis pobūdis, aptariamu atveju sprendė, jog nėra pagrindo taikyti pareiškėjo prašomas laikinąsias apsaugos priemones. Teismas pareiškėjo skundą laikė prima facie nepagrįstu, taip pat nematė pagrindo spręsti, kad galimai palankaus sprendimo atveju, lėšų susigrąžinimo procesas bus apsunkintas arba neįmanomas.
10. Apeliantas, nesutikdamas su skundžiama Vilniaus miesto apylinkės teismo 2022 m. lapkričio 4 d. nutartimi, savo nesutikimą iš esmės motyvuoja tuo, kad teismas pažeidė sprendimo išsamumo ir pagrįstumo reikalavimus, nemotyvuodamas savo išvados, nesigilino į skunde išdėstytas faktines aplinkybes, nevertino pareiškėjo pateikiamų dokumentų, anot pareiškėjo, patvirtinančių jo išvadas apie tariamų įsiskolinimų išieškotojai nepagrįstumą, jos nesąžiningus veiksmus ir pan. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, su apelianto pozicija nėra pagrindo sutikti.
11. Pagal CPK 144 straipsnio 1 dalies nuostatas, teismas dalyvaujančių byloje ar kitų suinteresuotų asmenų prašymu gali taikyti laikinąsias apsaugos priemones, jeigu šie asmenys tikėtinai pagrindžia savo ieškinio reikalavimą ir nesiėmus šių priemonių teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti nebeįmanomas. Taigi, teismas turi diskreciją nuspręsti, ar nurodytų aplinkybių pakanka prašomoms laikinosioms apsaugos priemonėms pritaikyti. CPK 145 straipsnio 1 dalies 10 punkte, kaip viena iš laikinųjų apsaugos priemonių, yra numatytas išieškojimo vykdymo procese sustabdymas. Tačiau vykdymo veiksmų sustabdymui būdingas išimtinis pobūdis. Teismų praktikoje nuosekliai laikomasi pozicijos, kad išieškojimo vykdymo procese sustabdymo teisinio instituto specifika įpareigoja teismą šias laikinąsias apsaugos priemones taikyti tik neabejotinai įsitikinus, kad nepritaikius šių laikinųjų apsaugos priemonių, galimai ieškovui palankaus teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti neįmanomas, nes, priešingu atveju, būtų paneigtas įsiteisėjusio teismo sprendimo vykdymo privalomumo principas (pavyzdžiui, Lietuvos apeliacinio teismo 2015 m. liepos 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-1045-370/2015; 2016 m. birželio 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2- 1043-178/2016; 2019 m. kovo 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-279-241/2019). Be to, teismų praktikoje laikomasi nuomonės, jog teismas, spręsdamas laikinųjų apsaugos priemonių klausimą, įvertina pareiškėjo reikalavimų pagrįstumą, siekdamas užtikrinti, jog laikinosios apsaugos priemonės būtų taikomos, laikantis proporcingumo ir ekonomiškumo principų reikalavimų (pavyzdžiui, Lietuvos apeliacinio teismo 2008 m. gruodžio 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-949/2008).
12. CPK 18 straipsnyje įtvirtintas įsiteisėjusio teismo sprendimo privalomumo principas, reiškiantis, kad įsiteisėję teismo sprendimas, nutartis, įsakymas ar nutarimas yra privalomi valstybės ir savivaldybių institucijoms, tarnautojams ar pareigūnams, fiziniams bei juridiniams asmenims ir turi būti vykdomi visoje Lietuvos Respublikos teritorijoje. Pagal bendrą taisyklę, įsiteisėjusio teismo procesinio sprendimo (nutarties) vykdymo sustabdymas yra išimtinė laikinoji apsaugos priemonė, taikoma esant tik tam tikroms įstatymuose įtvirtintoms aplinkybėms, pavyzdžiui, įsiteisėjęs procesinis teismo sprendimas (nutartis) buvo apskųstas kasacine tvarka ir kasacinis teismas dėl apskųsto įsiteisėjusio teismo procesinio sprendimo (nutarties) kasacinį skundą priėmė (CPK 363 straipsnis); sprendžiamas proceso atnaujinimo klausimas (CPK 372 straipsnio 2 dalis); sprendžiamas įsiteisėjusio teismo procesinio sprendimo (nutarties) vykdymo atgręžimo klausimas (CPK 760–762 straipsniai); ir kitais išimtinais atvejais.
13. Iš bylos duomenų, taip pat duomenų iš teismų informacinės sistemos Liteko, matyti, kad Vilniaus miesto apylinkės teismas 2014 m. gruodžio 17 d. sprendimu, priimtu civilinėje byloje Nr. N2- 49042-726/2014, nutraukė pareiškėjo santuoką su E. K. (šioje byloje – suinteresuotas asmuo) bei patvirtino jų sudarytą sutartį dėl santuokos nutraukimo pasekmių; sprendimas įsiteisėjo 2015 m. sausio 19 d. 2022 m. gegužės 30 d. ir 2022 m. birželio 13 d. teismo rezoliucijomis tenkinti išieškotojos E. K. prašymai ir išduoti vykdomieji raštai. Išieškotojai E. K. kreipusis į antstolį su prašymais dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo išduotų 2022 m. birželio 1 d. ir 2022 m. birželio 15 d. vykdomųjų raštų civilinėje byloje Nr. N2-49042-762/2014 pateikimo, antstolis 2022 m. rugsėjo 2 d. priėmė patvarkymą priimti vykdomąjį dokumentą vykdyti ir pradėjo vykdomąją bylą Nr. 0008/22/01473, dėl 177 500 Eur išieškojimo; 2022 m. rugsėjo 2 d. priėmė patvarkymą priimti vykdomąjį dokumentą vykdyti ir pradėjo vykdomąją bylą Nr. 0008/22/01474, dėl nepiniginio išieškojimo; 2022 m. rugsėjo 5 d. priėmė patvarkymą priimti vykdomąjį dokumentą vykdyti ir pradėjo vykdomąją bylą Nr. 0008/22/01485, dėl 25 080,80 Eur naudojamos transporto priemonės vertės skirtumo (įpareigojimo suteikti 72 405 Eur vertės transporto priemonę pažeidimo), išlaikymo ir kitų periodinių išmokų išieškojimo: 7 513,44 Eur ir 3 541 Eur / mėnesiui fiksuoto mokėjimo nuo 2022 m. rugsėjo 16 d.; 2022 m. rugsėjo 5 d. priėmė patvarkymą priimti vykdomąjį dokumentą vykdyti ir pradėjo vykdomąją bylą Nr. 0008/22/01486, dėl 114,50 Eur mobiliojo telefono išlaidų, 8 455,10 Eur išlaikymo ir kitų periodinių išmokų išieškojimo. Vėliau, 2022 m. spalio 10 d. antstolis minėtose vykdomosiose bylose priėmė patvarkymą dėl vykdomųjų dokumentų vykdymo (išieškotinų sumų tikslinimo), skolininko ir jo atstovių prašymų dėl vykdomojo proceso sustabdymo / nutraukimo. Minėtu patvarkymu buvo netenkintas skolininko prašymas dėl vykdymo proceso sustabdymo ir / ar nutraukimo, patikslintos išieškotinos sumos vykdomosiose bylose (patikslinta vykdomojoje byloje Nr. 0008/22/01485 išieškotina išlaikymo įsiskolinimo suma už laikotarpį nuo 2022 m. sausio 1 d. iki 2022 m. rugpjūčio 31 d., sumažinant ją iki 7 174,44 Eur; patikslinta vykdomojoje byloje Nr. 0008/22/01486 išieškotina išlaikymo vaikui įsiskolinimo suma už laikotarpį nuo 2022 m. sausio 1 d. iki 2022 m. gegužės 24 d., sumažinant ją iki 8 285,10 Eur, telefono išlaidų sumą sumažinant iki 91,81 Eur (išieškotojos sumų patikslinimas iki 2022 m. gegužės 24 d.); bei informuota, kad vykdomojoje byloje Nr. 0008/22/01473 išieškotina skolos išieškotojai suma šiuo metu sudaro 177 500 Eur, vykdomojoje byloje Nr. 0008/22/01485 išieškotinos sumos likutis išieškotojos naudai sudaro 27 866,21 Eur (25 080,80 Eur transporto priemonės vertės (skirtumo) išieškojimas ir 1 916,55 Eur išlaikymo įsiskolinimo (2022 m. spalio 10 d.) ir 868,86 Eur bauda už turto išlaikymo išlaidų nemokėjimą (už 2022 m. rugpjūčio mėnesį), vykdomojoje byloje Nr. 0008/22/01486 išieškotinos sumos likutis išieškotojos naudai sudaro 8 376,91 Eur (8 285,10 Eur išlaikymo vaikui ir 91,81 Eur telefono išlaidų kompensacija).
14. Pareiškėjas, tiek savo prašyme dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, tiek atskirajame skunde visų pirma akcentavo, kad iš esmės nesutinka su teismo sprendimu (rezoliucija) dėl minėtų vykdomųjų raštų išdavimo, pažymėdamas, kad 2022 m. rugsėjo 12 d. pateikė teismui prašymą dėl proceso atnaujinimo vykdomajam dokumentui išduoti ir laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, tačiau pareiškėjo prašymą buvo atsisakyta priimti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2022 m. spalio 4 d. nutartimi, kurią pareiškėjas apskundė. Visgi, teismų informacinės sistemos Liteko duomenimis, pareiškėjo atskirąjį skundą išnagrinėjęs Vilniaus apygardos teismas 2022 m. lapkričio 24 d. nutartimi pareiškėjo atskirąjį skundą atmetė ir Vilniaus miesto apylinkės teismo 2022 m. spalio 4 d. nutartį paliko nepakeistą.
15. Nustatytų aplinkybių kontekste laikytina, kad teismo išduoti minėti vykdomieji dokumentai, kurių pagrindu yra užvestos pareiškėjo nurodytos vykdomosios bylos, yra teisėti. Teismo procesinis sprendimas (Vilniaus miesto apylinkės teismo 2014 m. gruodžio 17 d. sprendimas) yra įsiteisėjęs ir privalo būti vykdomas (CPK 18 straipsnis). Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, jokių išimtinių aplinkybių, kurios pagrįstų įsiteisėjusio teismo procesinio sprendimo vykdymo sustabdymą, nepateikta, kaip ir nepateikta įrodymų, jog egzistavo kliūtys antstoliui priimti vykdomuosius dokumentus vykdyti. Todėl, paminėtų aplinkybių kontekste sutiktina su pirmosios instancijos teismo vertinimu, kad skundas dėl antstolio veiksmų yra prima facie nepagrįstas. Juolab, kad kaip matyti iš aukščiau paminėto antstolio 2022 m. spalio 10 d. patvarkymo, antstolis vertino šalių duomenis, paaiškinimus, išduotų vykdomųjų raštų kontekste ir jokio pagrindo vykdymo sustabdymui nematė, šiuo aspektu atkreipiant dėmesį, kad pareiškėjui pasinaudojus įstatymo nustatyta teise skųsti antstolio veiksmus, pagal tokį pareiškėjo skundą Vilniaus miesto apylinkės teisme iškelta civilinė byla Nr. e2YT-2111-808/2023 dar nėra išnagrinėta. O vien pats skundo pateikimas savaime nesuteikia pranašumo kitos šalies atžvilgiu ir atitinkamai nesudaro pagrindo taikyti laikinąsias apsaugos priemones, nes tiek kreipimasis į teismą, tiek pareikštų reikalavimų pobūdis ir mastas iš esmės priklauso nuo pareiškėjo valios. Šiame kontekste atmestinos ir apelianto akcentuotos aplinkybės, kad teismas nesigilino į skunde išdėstytas faktines aplinkybes, nevertino pareiškėjo pateikiamų dokumentų, pažymint, kad šioje proceso stadijoje pareiškėjas neprivalo įrodyti, o teismas – iš esmės įvertinti ieškinio (šiuo atveju – skundo) pagrįstumo, kadangi reikalavimų pagrįstumas nustatomas tik išnagrinėjus bylą iš esmės.
16. Nagrinėjamu atveju, taip pat nėra pagrindo konstatuoti, kad nepritaikius laikinųjų apsaugos priemonių, procesinio sprendimo vykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti nebeįmanomas. Pagrindo varžyti kito asmens teises bet kuriuo atveju negali sudaryti deklaratyvūs teiginiai dėl grėsmės būsimo procesinio sprendimo įvykdymui, kaip antai šiuo atveju akcentuojant išieškotojos neva nesąžiningus veiksmus, kurie, anot apelianto, suponuotų naujus teisinius ginčus, siekiant susigrąžinti galimai neteisėtai išieškotas sumas. Jokių objektyvių įrodymų, kurie pagrįstų išieškotojos ketinimą imtis veiksmų, siekiant užkirsti kelią palankaus pareiškėjui teismo procesinio sprendimo įvykdymui, byloje nepateikta, todėl laikytina, kad ir šiuo pagrindu pirmosios instancijos teismas pagrįstai sprendė, jog nėra pagrindo išvadai, kad palankaus pareiškėjui sprendimo atveju lėšų susigrąžinimo procesas bus apsunkintas ir neįmanomas. Tam pagrindo nesuteikia ir pareiškėjo nurodytos kitos aplinkybės, apie išieškotojos inicijuotą civilinę bylą dėl santuokoje įgyto, bendrosios dalinės nuosavybės teise priklausančio turto padalinimo ir kompensacijos priteisimo, ar pareiškėjo iniciatyva Vilniaus miesto apylinkės teisme iškelta civilinė byla dėl nepilnamečio vaiko gyvenamosios vietos pakeitimo, bendravimo tvarkos su skyrium gyvenančiu tėvu (motina) nustatymo ir išlaikymo priteisimo, išlaikymo buvusiai sutuoktinei panaikinimo, kurioje kaip tik ir bus sprendžiamas klausimas dėl aptariamos 2014 m. gruodžio 17 d. Vilniaus miesto apylinkės teismo sprendimu patvirtintos šalių sutarties dėl santuokos nutraukimo teisinių pasekmių sąlygų dalyse dėl vaiko gyvenamosios vietos, bendravimo tvarkos nustatymo, išlaikymo nepilnamečiui vaikui priteisimo ir išlaikymo sutuoktinei priteisimo, ir kurią išnagrinėjus, priklausomai nuo bylos baigties, galimai gali būti sprendžiami ir vykdymo proceso eigos klausimai.
17. Atsižvelgiant į visas aukščiau nurodytas aplinkybes, taip pat siekiant nepažeisti proporcingumo, ekonomiškumo principų ir nepaneigti įsiteisėjusio teismo sprendimo vykdymo privalomumo principo, laikytina, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai netenkino pareiškėjo prašymo dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, todėl skundžiama nutartis paliekama nepakeista. Kartu pažymėtina, kad kitos apelianto nurodytos aplinkybės, pavyzdžiui apie neva nepagrįstai taikomas priverstinio išieškojimo poveikio priemones, jo banko sąskaitų areštus, neigiamas pasekmes jo dabartinei šeimai, ir kt., neturi esminės reikšmės priimtam procesiniam sprendimui, todėl teismas plačiau dėl to nepasisako.
18. Byloje gautas suinteresuoto asmens (išieškotojos) E. K. prašymas priteisti iš apelianto apeliacinės instancijos teisme patirtas 726 Eur bylinėjimosi išlaidas (už advokato teisines paslaugas, apimančias susipažinimą su atskiruoju skundu ir atsiliepimo į jį parengimą), kartu pateikti tokias išlaidas patvirtinantys įrodymai (2022 m. gruodžio 30 d. PVM sąskaita faktūra, 2023 m. sausio 4 d. mokėjimo patvirtinimas, 726 Eur sumai). Apelianto atskirąjį skundą atmetus, minėtos išlaidos suinteresuotam asmeniui priteistinos iš apelianto .
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 338 straipsniu, teismas
nutaria:
pareiškėjo D. K. atskirojo skundo netenkinti.
Vilniaus miesto apylinkės teismo 2022 m. lapkričio 4 d. nutartį palikti nepakeistą.
Priteisti suinteresuotam asmeniui E. K. (asmens kodas (duomenys neskelbtini) iš pareiškėjo D. K. (asmens kodas (duomenys neskelbtini) 726 Eur bylinėjimosi išlaidų, patirtų apeliacinės instancijos teisme.
Ši Vilniaus apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo priėmimo dienos.