Lietuvos apeliacinio teismo nutartis

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Rasa Gudžiūnienė teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Tradela“ atskirąjį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2016 m. gegužės 20 d. nutarties, kuria ieškinys paliktas nenagrinėtu, civilinėje byloje Nr. 2-306-560/16 pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Tradela“ ieškinį atsakovei uždarajai akcinei bendrovei „RS Logistika“ (tretieji asmenys – „Euro-Trans“ Sp. Z.o.o., „Dziubek Team“ Sp. Z.o.o.) dėl skolos priteisimo, ir

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Ginčo esmė

Ginčas byloje kilo dėl ieškinio palikimo nenagrinėto pagrįstumo ir teisėtumo.Ieškovė uždaroji akcinė bendrovė (toliau – ir UAB) „Tradela“ kreipėsi į teismą, prašydama priteisti iš atsakovės uždarosios akcinės bendrovės „RS Logistika“ 47 778,04 Eur skolos, 996,58 Eur palūkanų, iš viso – 48 774,62 Eur, 6 proc. dydžio metines palūkanas bei bylinėjimosi išlaidas.

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

Vilniaus apygardos teismas 2016 m. gegužės 20 d. nutartimi UAB „Tradela“ ieškinį paliko nenagrinėtu. Teismas nurodė, kad ieškovės atstovas neatvyko į teismo posėdį, nors ieškovės atstovui advokato padėjėjui M. S. apie teismo posėdžio vietą ir laiką pranešta tinkamai. Teismas pažymėjo, kad ieškovės atstovas teismui iki teismo posėdžio pradžios nepateikė dokumentų, pateisinančių neatvykimą į teismo posėdį.

III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį argumentai

Ieškovė UAB „Tradela“ atskirajame skunde prašo Vilniaus apygardos teismo 2016 m. gegužės 20 d. nutartį panaikinti ir bylos nagrinėjimą atnaujinti. Atskirasis skundas grindžiamas šiais pagrindiniais argumentais:Ieškovė teismą informavo, kad atsakovė iki 2016 m. gegužės 19 d. nepateikė ieškovei jokios informacijos apie procesinių dokumentų vertimą į lenkų kalbą, taip pat nepateikė ieškovei informacijos apie savo finansinę būklę, o susisiekti su atsakove dėl procesinių dokumentų vertimo atlikimo ieškovei nepavyko. Atsižvelgdama į šias aplinkybes, ieškovė teismo prašė atidėti civilinės bylos nagrinėjimą; skirti ieškovei papildomą terminą procesiniams dokumentams išversti į lenkų kalbą; bylą 2016 m. gegužės 20 d 10.30 val. nagrinėti ieškovei nedalyvaujant ir skirti atsakovei 5 792 Eur baudą, 50 procentų iš šios baudos sumokant ieškovei.Teismo posėdis buvo numatytas 2016 m. gegužės 20 d. 10 val. 30 min. Ieškovė prašymą dėl EPP sistemos sutrikimų pateikė šiek tiek pavėluodama, t. y. 10 val. 34 min.Atsakovė UAB „RS Logistika“ atsiliepime į atskirąjį skundą prašo pirmosios instancijos teismo nutartį palikti nepakeistą. Atsiliepime nurodomi šie pagrindiniai argumentai:Tam, kad bylos nagrinėjimas galėtų būti atidėtas nedalyvaujant ieškovei, kuriai pranešta apie posėdį, turi egzistuoti trys sąlygos: prašymo pateikimas iki teismo posėdžio pradžios; dokumentų, pateisinančių neatvykimą, pateikimas; šie dokumentai ar aplinkybės teismo turi būti pripažinti svarbiais. Ieškovė savo skunde pati pripažįsta, kad prašymą pateikė pavėluotai, t. y. iki teismo posėdžio pradžios prašymas pateiktas nebuvo. Be to, prašymas išsiųstas į bendrą teismo paštą, o tikėtis, kad jau prasidėjus teismo posėdžiui teismui pateiktas prašymas tą pačią minutę pasieks reikiamą teisėją, nėra pagrindo.Aplinkybė, kurią ieškovė nurodė, kaip pateisinančią neatvykimą į posėdį – jos pačios įsitikinimas, kad teismo posėdis turės būti atidėtas ir ieškovės dalyvavimas nebūtinas. Tačiau tai tik pačios ieškovės subjektyvus byloje susiklosčiusių aplinkybių vertinimas, o tik teismui suteikta teisė spręsti teismo posėdžio atidėjimo klausimą. Be to, atsakovė teismo nurodytus ir ieškovės minimus dokumentus po 2016 m. sausio 20 d. posėdžio siuntė adresu (duomenys neskelbtini). Savo ruožtu ieškovė turėjo teismo nustatytą pareigą iki 2016 m. vasario 3 d. pateikti procesinių dokumentų vertimus, tačiau, kaip pati nurodo savo skunde, dokumentų ji laukė iki pat 2016 m. gegužės 19 d., t. y. iki pat sekančio posėdžio pradžios. Negavęs laiku atsakovo dokumentų, procesiškai pareigingas ir apdairus ieškovas pats būtų pradėjęs jų ieškoti, tačiau ieškovė net nebandė susisiekti su atsakove, nors kontaktai ieškovei žinomi. Teiginys, kad susisiekti nepavyko, nepagrįstas jokiais įrodymais.Nepriklausomai nuo pačios ieškovės nuomonės, jos pateikiamų argumentų ir dokumentų svarbumą turi įvertinti teismas. Būtent ieškovė neįvykdė savo pareigos pateikti procesinių dokumentų vertimą, taigi būtent pati ieškovė, o ne atsakovė, piktnaudžiauja procesinėmis teisėmis. Taigi visi ieškovės prašyme dėl posėdžio atidėjimo nurodyti argumentai turėtų būti pripažinti nesvarbiais ir nepateisinančiais ieškovės nedalyvavimą teismo posėdyje.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindai bei absoliučių teismo nutarties negaliojimo pagrindų patikrinimas (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 320 straipsnio 1 dalis, 338 straipsnis). Apeliacinės instancijos teismas, nagrinėdamas šią bylą apeliacine tvarka, nenustatė absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų ir aplinkybių, dėl kurių turėtų būti peržengtos atskirajame skunde nustatytos ribos dėl to, kad to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 straipsnio 2 dalis, 338 straipsnis).

Dėl ieškovės papildomų rašytinių paaiškinimų nepriėmimo

Pasibaigus apeliacinio skundo padavimo terminui, keisti (papildyti) apeliacinį skundą yra draudžiama (CPK 323 straipsnis). Atskiriesiems skundams paduoti ir nagrinėti taikomos taisyklės, reglamentuojančios procesą apeliacinės instancijos teisme, išskyrus šiame skirsnyje numatytas išimtis (CPK 338 straipsnis).Ieškovė UAB „Tradela“ 2016 m. lapkričio 3 d. 8.17 val. (t. y. likus 43 minutėms iki civilinės bylos Nr. 2-1433-516/2016 nagrinėjimo pradžios teismo posėdyje) pateikė Lietuvos apeliaciniam teismui papildomus rašytinius paaiškinimus.Apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs minėtų ieškovės paaiškinimų turinį ir priėjęs išvadą, kad šiais papildomais rašytiniais paaiškinimais ieškovė faktiškai siekia papildyti atskirojo skundo dėl Vilniaus apygardos teismo 2016 m. gegužės 20 d. nutarties pagrindą, nurodydama papildomas faktines aplinkybes ir naujus teisinius argumentus, kurie nebuvo išdėstyti 2016 m. gegužės 30 d. pateiktame atskirajame skunde, taip pat atsižvelgdamas į tai, jog atskirojo skundo padavimo terminas yra pasibaigęs, o nuo ieškovės atskirojo skundo pateikimo teismui momento (2016 m. gegužės 30 d.) iki apeliacinės instancijos teisme paskirto bylos nagrinėjimo laiko praėjo daugiau nei 5 mėnesiai ir ieškovė savo rašytiniuose paaiškinimuose nenurodė jokių priežasčių, aplinkybių, dėl kurių ji negalėjo visų jos nuomone svarbių argumentų išdėstyti atskirajame skunde, konstatuoja, kad ieškovės papildomi rašytiniai paaiškinimai nepriimtini ir todėl juose nurodyti papildomi argumentai nenagrinėti.

Dėl skundžiamos pirmosios instancijos teismo nutarties pagrįstumo ir teisėtumo

Nagrinėjamu atveju kilo ginčas dėl ieškovės ieškinio palikimo nenagrinėto pagrįstumo ir teisėtumo.Pirmosios instancijos teismas skundžiama nutartimi paliko ieškinį nenagrinėtą, nes ieškovės atstovas, kuriam buvo tinkamai ir laiku pranešta apie teismo posėdžio vietą ir laiką, neatvyko į posėdį ir iki teismo posėdžio pradžios teismui nebuvo pateikta dokumentų, pateisinančių ieškovės (jos atstovo) neatvykimą į posėdį.Apeliantės įsitikinimu, pirmosios instancijos teismas nepagrįstai paliko ieškinį nenagrinėtą, nes ieškovė pateikė prašymą, kuriame nurodė, kad iki pat 2016 m. gegužės 19 d. negavo iš atsakovės jokios informacijos apie pastarosios turtinę padėtį ir procesinių dokumentų vertimus į lenkų kalbą, kurią atsakovė ankstesniojo teismo posėdžio metu įsipareigojo pateikti ieškovei, todėl ieškovė, atsižvelgdama į nurodytas aplinkybes, laikė, jog bylos nagrinėjimas atidėtinas, taigi ir ieškovės dalyvavimas 2016 m. gegužės 20 d. posėdyje nebūtinas. Be kita ko, apeliantė taip pat nurodė, kad minėtą prašymą pateikė tik šiek tiek pavėluodama, t. y. 10.34 val., dėl EPP sistemos sutrikimų.Apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs apeliantės argumentus ir išanalizavęs bylos medžiagą, nuturi pagrindo nesutikti su pirmosios instancijos teismo priimtu procesiniu sprendimu palikti ieškovės ieškinį nenagrinėtą.Kaip visiškai pagrįstai nurodė atsakovė atsiliepime į atskirąjį skundą, tam, kad, neatvykus asmeniui į teismo posėdį, būtų atidėtas bylos nagrinėjimas, reikalinga tam tikrų sąlygų visuma, kuri ne kartą išaiškinta kasacinio teismo praktikoje – jeigu asmeniui apie teismo posėdžio laiką ir vietą pranešta, tai klausimas dėl bylos nagrinėjimo atidėjimo gali būti svarstomas tuo atveju, jeigu asmuo iki teismo posėdžio pradžios pateikia dokumentus, pateisinančius neatvykimą, prašo bylos nagrinėjimą atidėti ir teismas neatvykimo priežastis pripažįsta svarbiomis (CPK 246 straipsnis) (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2011 m. kovo 7 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-98/2011; 2015 m. gegužės 14 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-329-916/2015 ir kt.). Kitaip tariant, bylos nagrinėjimas gali būti atidėtas, jeigu neatvykęs į teismo posėdį ieškovas iki teismo posėdžio pradžios pateikė prašymą atidėti posėdį, nurodė savo neatvykimo priežastis ir teismas jas pripažino svarbiomis.Nagrinėjamu atveju ieškovė neginčija to fakto, kad jos atstovas buvo tinkamai ir laiku informuotas apie posėdžio vietą ir laiką. Ieškovė taip pat pripažino tą faktą, kad savo procesinį dokumentą, kuriame nurodė nedalyvavimo 2016 m. gegužės 20 d. teismo posėdyje priežastis ir prašė atidėti bylos nagrinėjimą, pateikė pavėluotai, t. y. jau po numatyto (paskirto) teismo posėdžio pradžios laiko (numatyta teismo posėdžio pradžia – 10.30 val., prašymas išsiųstas tik 10.34 val.). Tačiau ieškovė atskirajame skunde nepagrįstai teigia, kad minėtas pavėlavimas buvo nulemtas EPP sistemos sutrikimų, nes, visų pirma, nepateikė tokių sistemos sutrikimų buvimą pagrindžiančių įrodymų, ir antra, kaip matyti iš bylos medžiagos, ieškovė savo prašymą siuntė ne per EPP, o tiesiog elektroniniu paštu į bendrą Vilniaus apygardos teismo elektroninio pašto adresą vilniaus.apygardos@teismas.lt. Savo ruožtu jokių priežasčių, paaiškinančių, kodėl ieškovė prašymą siuntė į bendrą teismo paštą, o ne per EPP sistemą į konkrečią bylą, taip pat aplinkybių, galinčių objektyviai pateisinti tokio prašymo pavėluotą siuntimą, ieškovė nepateikė. Akivaizdu, kad siunčiant prašymą į bendrą teismo elektroninį paštą jau po nustatytos teismo posėdžio pradžios laiko, nėra pagrindo protingai tikėtis, jog minėtas prašymas tuoj pat pasieks atitinkamą teisėją, nagrinėjantį konkrečią bylą, todėl, apeliacinės instancijos teismo vertinimu, ieškovė, pasirinkusi tokį veikimo būdą ir nenurodžiusi jokių jos veiksmus paaiškinančių, pateisinančių aplinkybių, pati prisiėmė neigiamų teisinių padarinių jai kilimo riziką – be kita ko ir ieškinio palikimo nenagrinėto riziką.Be to, kaip visiškai pagrįstai nurodo atsakovė, ankstesnis teismo posėdis pagal ieškovės ieškinį nagrinėtoje byloje įvyko dar 2016 m. sausio 20 d., tačiau ieškovė iki pat sekančio teismo posėdžio (2016 m. gegužės 20 d.), t. y. 4 mėnesius, nors ir žinodama, kad teismui turi būti pateikti procesinių dokumentų vertimai į lenkų kalbą, nesiėmė jokių veiksmų informuoti pirmosios instancijos teismą apie neva atsakovės nevykdomą pareigą pateikti ieškovei reikalingą informaciją ir neprašė suteikti papildomą terminą dokumentams išversti, pati vienašališkai nuspręsdama, jog minėtos aplinkybės jai suteikia teisę neatvykti į paskirtą teismo posėdį ir yra pakankamos bylos nagrinėjimui atidėti, nors būtent teismui suteikta prerogatyva spręsti, ar tam tikros aplinkybės trukdo bylą nagrinėti toliau ir yra pakankamai svarbios bylos nagrinėjimui atidėti. Be to, šiuo konkrečiu atveju, kaip matyti iš ieškovės prašymo turinio ir bylos medžiagos, ieškovė, teigdama, kad negavo iš atsakovės reikiamų jos pareigai atlikti duomenų, ir manydama, jog tai pakankamas pagrindas bylos nagrinėjimui atidėti ir papildomam terminui išversti procesinius dokumentus suteikti bei jos nedalyvavimui teismo posėdyje pateisinti, nepateikė teismui jokių įrodymų, kad po 2016 m. sausio 20 d. iki 2016 m. gegužės 20 d. kreipėsi į atsakovę dėl pastarosios pareigos nevykdymo.Remdamasis išdėstytomis faktinėmis ir teisinėmis aplinkybėmis, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas, ieškovei laiku (iki nustatytos ir ieškovei žinomos teismo posėdžio pradžios) nepateikus prašymo atidėti bylos nagrinėjimą ir nenurodžius aplinkybių, pagrindžiančių jos atstovo nedalyvavimą teismo posėdyje, atsakovei prašant palikti ieškinį nenagrinėtą, visiškai pagrįstai taikė CPK 246 straipsnio 1 dalį ir paliko ieškovės ieškinį nenagrinėtą, o atskirajame skunde išdėstyti argumentai nesudaro pagrindo keisti arba naikinti teisėtą ir pagrįstą pirmosios instancijos teismo nutartį, todėl ji paliktina nepakeista (CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Vilniaus apygardos teismo 2016 m. gegužės 20 d. nutartį palikti nepakeistą.