- Teismas
- Regionų apygardos administracinis teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2018-11-12
- Bylos Nr.
- I-2116-189/2018
- Bylos rūšis
- administracinė byla
- Teisėjas
- Bronius Januška
- Pareiškėjas
- E. M.
- Atsakovas
- Lietuvos valstybei, atstovaujamai Lukiškių tardymo izoliatoriaus-kalėjimo
- Kategorijos
- 20.2.3.2Neturtinė žala
Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėjas Bronius Januška, viešame teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo E. M. skundą atsakovei Lietuvos valstybei, atstovaujamai Lukiškių tardymo izoliatoriaus-kalėjimo, dėl neturtinės žalos atlyginimo.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Šalies argumentai
Pareiškėjas E. M. su skundu (b. l. 1–5) kreipėsi į teismą, prašydamas iš Lietuvos valstybės, atstovaujamos Lukiškių tardymo izoliatoriaus-kalėjimo (toliau – ir Lukiškių TI-K), priteisti 8 000 Eur neturtinės žalos atlyginimą už tai, kad jo laikymo sąlygos Lukiškių TI-K neatitiko teisės aktų reikalavimų.
Pareiškėjas nurodo, kad nuo 2015 m. gruodžio 31 d. iki 2016 m. gegužės 24 d. buvo laikomas Lukiškių TI-K netinkamomis sąlygomis. Pasinaudoti dušu galėjo tik kartą per savaitę ir tik 15 minučių, todėl buvo priverstas praustis kameroje. Lukiškių TI-K skiriamas maistas buvo nekaloringas, beskonis, jį atnešdavo tiesiai į gyvenamąją patalpą, dėl ko jis atšaldavo. Pareiškėjas ne kartą matė, kaip maisto dalintojas maistą dalino be higieninių pirštinių, dėl to pareiškėjas jautėsi nemaloniai, nenorėjo valgyti. Be to, jam teko valgyti sėdint, indus laikant rankoje, nes kameroje trūko sėdimų vietų. Apsiperkant Lukiškių TI-K parduotuvėje buvo priverstas pirkti tik ilgai negendančias prekes, nes nebuvo šaldytuvo. Pareiškėjui trūko vietos kamerose. Kamerose buvo laikomi trys asmenys, o trečiojo korpuso gyvenamojoje kameroje vienu metu buvo septyni asmenys. Kameroje neturėjo galimybės laisvai judėti, didžiąją dienos dalį turėjo praleisti lovoje, negalėjo pasimankštinti, dėl perpildytų kamerų neturėjo jokio privatumo. Kamerose buvo netinkamai įrengta ventiliacija, o vėdinti pro langą buvo neįmanoma, nes atidaryti jį iki galo trukdė grotos. Dėl to kamerose buvo drėgna, tvanku, tvyrojo nemalonus kvapas, pareiškėjas buvo priverstas kvėpuoti dulkėmis. Gryname ore buvo leidžiama būti tik vieną valandą. Tualetas nebuvo atskirtas nuo gyvenamosios patalpos, pareiškėją galėjo matyti kiti kameroje esantys asmenys arba pareigūnai per stebėjimo langelį. Dėl minėtų kalinimo sąlygų pareiškėjas patyrė neigiamus išgyvenimus, fizinį skausmą, nukentėjo jo orumas, reputacija, bendravimo galimybės. Dėl to pareiškėjui turi būti atlyginta patirta neturtinė žala.
Atsiliepimas
Atsakovės Lietuvos valstybės atstovas Lukiškių TI-K atsiliepime (b. l. 22–28) prašo pareiškėjo skundą atmesti. Nurodo, kad pagal pateiktus duomenis matyti, kuriais laikotarpiais pareiškėjui tenkantis minimalus kameros plotas pilnai atitiko teisės aktų reikalavimus. Lukiškių TI-K administracija stengiasi kiek įmanoma mažinti neigiamą laikymo sąlygų poveikį, sudarydama galimybes naudotis pasivaikščiojimo, sporto kiemeliais, biblioteka, bažnyčia, koplyčia, kamerose įrengta kabeline televizija, socialinės reabilitacijos specialistų teikiama pagalba ir programomis. Lukiškių TI-K laikomi asmenys maitinami griežtai laikantis teisės aktų reikalavimų, kiekvieną dieną pagamintų patiekalų kokybė tikrinama, be Sveikatos priežiūros tarnybos darbuotojo juslinio patikrinimo ir Lukiškių TI-K direktoriaus budinčiojo padėjėjo leidimo išduoti maistą draudžiama. Teisės aktai nenustato pareigos aprūpinti nuteistuosius (suimtuosius) šaldytuvais. Lukiškių TI-K nurodo, jog pareiškėjas savo skundą grindžia ne įrodymais, bet samprotavimais, jo nusiskundimai yra bendro pobūdžio, nėra konkretumo dėl tariamai jam padarytos neturtinės žalos. Žalos dydis nėra grindžiamas jokiais įrodymais, o yra pateikiamas tiesiog samprotavimas apie tariamai atsiradusią neturtinę žalą. Nurodo, jog Lukiškių TI-K nėra registruota pareiškėjo prašymų, pareiškimų ar skundų dėl laikymo sąlygų. Todėl Atsakovės atstovas, remdamasis tuo, kad nėra Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir CK) 6.271 straipsnyje nustatytos valstybės civilinės atsakomybės už žalą, atsiradusią dėl valdžios institucijų neteisėtų veiksmų, sąlygos, prašo teismo pareiškėjo skundą atmesti kaip nepagrįstą.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
Byloje pareiškėjas prašo priteisti po 8 000 Eur neturtinės žalos už tai, kad laikotarpiu nuo 2015 m. gruodžio 31 d. iki 2016 m. gegužės 24 d. jis buvo laikomas Lukiškių TI-K per mažo ploto kamerose, sanitarinio mazgo įrengimas neužtikrino pareiškėjo privatumo, kamerose buvo drėgna, tvanku, tvyrojo nemalonus kvapas, maistas buvo neskanus, šaltas ir nekaloringas, dalinamas be pirštinių, pareiškėjui nepakako vieną kartą per savaitę nusimaudyti duše, nepakako 1 valandos per parą pasivaikščioti gryname ore, Lukiškių TI-K nebuvo šaldytuvo.
Reikalavimas dėl žalos (tiek turtinės, tiek neturtinės), kuri kildinama iš valdžios institucijų neteisėtų veiksmų CK 6.271 straipsnis, atlyginimo gali būti tenkinamas esant trims sąlygoms: neteisėtiems veiksmams ar neveikimui, žalai ir priežastiniam neteisėtų veiksmų (neveikimo) ir žalos ryšiui (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo (toliau – ir LVAT) išplėstinės teisėjų kolegijos 2008 m. balandžio 16 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. A444-619/2008). Siekiant nustatyti neteisėtumą pagal CK 6.271 straipsnį, reikia nustatyti, kad valdžios institucijos darbuotojai neveikė taip, kaip pagal įstatymus privalėjo veikti, neįvykdė jiems teisės aktais priskirtų funkcijų arba nors ir vykdė šias funkcijas, tačiau veikė nepateisinamai aplaidžiai, pažeisdami bendro pobūdžio pareigą elgtis atidžiai ir rūpestingai; kiekvienu atveju būtina nustatyti, kokios konkrečios teisės normos, kurios reglamentuoja skundžiamos institucijos veiklą, buvo pažeistos, kaip būtent šie pažeidimai pasireiškė asmens, teigiančio, kad jis dėl tokių veiksmų (neveikimo) patyrė žalą, atžvilgiu, taip pat tai, ar atitinkamos pasekmės (jei jos nustatomos) atsirado būtent dėl tų valstybės institucijų, pareigūnų neteisėtų veiksmų. Šiame kontekste paminėtina, kad Konstitucinis Teismas 2006 m. rugpjūčio 19 d. nutarime, be kita ko, konstatavo, kad asmeniui teisė į žalos, padarytos neteisėtais valstybės institucijų, pareigūnų veiksmais, atlyginimą atsiranda tik tada, kai įstatymų nustatyta tvarka yra konstatuojama, kad valstybės institucijos, pareigūnai atliko neteisėtus veiksmus ir kad žala asmeniui atsirado būtent dėl tų valstybės institucijų, pareigūnų neteisėtų veiksmų.
LVAT praktikoje nuosekliai laikomasi pozicijos, kad asmuo, kuris yra kalinamas nepriimtinomis sąlygomis, patiria neturtinę žalą, kaip ji yra apibrėžta CK 6.250 straipsnio 1 dalyje (žr., pvz., LVAT nutartis administracinėse bylose Nr. A143-1966/2008, A502-734/2009). Ši aplinkybė taip pat konstatuota ir Europos Žmogaus Teisių Teismo (toliau – ir EŽTT) praktikoje (žr., pvz., 2008 m. lapkričio 18 d. sprendimą byloje S. prieš Lietuvą, prašymo Nr. 871/02). Atlygintinos neturtinės žalos dydžio nustatymas yra teismo prerogatyva, teismo funkcija yra patikrinti reikalavimo pagrįstumą ir, jei jis pripažįstamas pagrįstu, nuspręsti, kokia suma pinigais gali būti teisinga ir protinga satisfakcija padarytai žalai atlyginti, jei asmens teisės pažeidimo pripažinimas teismo sprendimu nėra pakankama ir teisinga satisfakcija už patirtą skriaudą. Neturtinės žalos atlyginimas pinigais priteisiamas, jeigu konkrečiu atveju nustatoma, kad teisės pažeidimo pripažinimo nepakanka pažeistai teisei apginti (žr., pvz., EŽTT 2003 m. lapkričio 6 d. sprendimą byloje M. prieš Lietuvą, prašymo Nr. 53161/99). Analogišką praktiką nuosekliai formuoja ir LVAT (žr., pvz., administracines bylas Nr. A444-619/2008, Nr. A146-1240/2011, Nr. A756-143/2012 ir kt.).
Pareiškėjas skunde nurodo, kad laikotarpiu nuo 2015 m. gruodžio 31 d. iki 2016 m. gegužės 24 d. jis buvo laikomas teisės aktų reikalavimus neatitinkančiomis sąlygomis. Iš Lukiškių TI-K atsiliepimo (b. l. 22–23) matyti, kad pareiškėjas Lukiškių TI-K buvo laikomas nuo 2015 gruodžio 31 d. iki 2016 m. gegužės 25 (2016 m. gegužės 25 išvyko į Kauno tardymo izoliatorių). Teismas neturi pagrindo abejoti šiais duomenimis, todėl vadovausis jais, spręsdamas šioje byloje pareiškėjo keliamą ginčą. Skunde pareiškėjas nenurodo savo teisinio statuso, tačiau iš Lukiškių TI-K pateikto atsiliepimo matyti, ir dėl to nėra ginčo, kad jam buvo taikomas suimtojo teisinis statusas.
Remiantis Lukiškių TI-K atsiliepimo duomenimis ir šioje byloje pateiktais rašytiniais įrodymais (b. l. 22–23), nustatyta, kad pareiškėjas: 2015 m. gruodžio 31 d. atvyko į Lukiškių TI-K ir buvo laikomas kameroje Nr. 109 (plotas 7,31 m²) su dar vienu asmeniu; 2016 m. sausio 1 – 3 d. minėtoje kameroje buvo laikomas su dar dviem asmenimis; 2016 m. sausio 4 d. buvo perkeltas į kamerą Nr. 373 (plotas 7,25 m²), ir joje iki sausio 5 d. buvo laikomas su dar vienu asmeniu; 2016 m. sausio 6 d. perkeltas į kamerą Nr. 307 (plotas 8,22 m²) ir joje iki 2016 m. sausio 21 d. buvo laikomas vienas arba su dar vienu asmeniu; 2016 m. sausio 22 d. perkeltas į kamerą Nr. 298 (plotas 8,03 m²) ir joje buvo laikomas iki 2016 m. vasario 2 d. vienas arba su dar vienu asmeniu; 2016 m. vasario 3 d. buvo perkeltas į kamerą Nr. 173 (plotas 7,94 m²) ir joje iki 2016 m. vasario 7 d. buvo laikomas su dar vienu asmeniu; 2016 m. vasario 8 d. buvo perkeltas į kamerą Nr. 278 (plotas 7,92 m²), kameroje įvairiais laikotarpiais buvo nuo 1 iki 3 asmenų; 2016 m. vasario 23 d. perkeltas į kamerą Nr. 144 (plotas 7,94 m²) ir joje iki 2016 m. kovo 17 d. buvo laikomas vienas arba su dar vienu asmeniu; 2016 m. kovo 18 d. buvo perkeltas į kamerą Nr. 172 (plotas 7,94 m²) ir joje iki 2016 m. kovo 22 d. laikomas vienas arba su kitu asmeniu; 2016 m. kovo 23 d. buvo perkeltas į kamerą Nr. 285 (plotas 7,08 m²) joje buvo laikomas vienas arba su kitu asmeniu iki 2016 m. kovo 24 d.; 2016 m. kovo 25 d. buvo perkeltas į kamerą Nr. 388 (plotas 26,96 m²), kurioje buvo iki išvykimo į Kauno Tardymo izoliatorių. Kameroje įvairiais laikotarpiais buvo nuo 4 iki 7 asmenų. Įvertinus byloje pateiktus rašytinius įrodymus, darytina išvada, jog pareiškėjas ginčo laikotarpiu Lukiškių TI-K buvo laikomas iš viso 147 dienas.
Dėl ploto trūkumo
Pareiškėjas teigia, kad kamerose trūko vietos ir dėl to, kad dalį ploto užėmė baldai ir sanitarinis mazgas. Lukiškių TI-K atsiliepime nurodė, kad gyvenamosiose kamerose įrengtos sanitarinio mazgo patalpos išmatavimai yra apie 0,56 m². LVAT suformuotoje praktikoje buvo laikomasi pozicijos, kad skaičiuojant asmeniui tenkantį plotą, kameros inventorius (baldai, sanitarinis mazgas ir pan.) pagal Lietuvos Respublikos teisės aktus yra įskaitomas į kameros plotą, todėl skaičiuojant vienam asmeniui tenkančią gyvenamojo ploto normą, kameros bendras plotas (pagal techninius duomenis) dalijamas iš joje esančių asmenų skaičiaus (žr., pvz., LVAT 2017 m. kovo 28 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-561-261/2017). Tačiau naujausioje EŽTT praktikoje (žr., pvz., 2016 m. spalio 20 d. sprendimą byloje M. prieš Kroatiją (pareiškimo Nr. 7334/13)), kurioje vertinta, ar asmeniui tekęs per mažas kalinimo plotas (mažiau nei 3 m² asmeniui tenkančio ploto daugiavietėje kameroje) prilygo kankinimui Konvencijos 3 straipsnio prasme, EŽTT paaiškino ir patikslino minimalaus ploto, skirto vienam asmeniui daugiavietėje kameroje, apskaičiavimo metodologiją, pasisakydamas, kad sanitariniai įrenginiai, skirtingai nei plotas, užstatytas baldais, neturėtų būti įskaičiuojami į bendrą kameros plotą, nuo kurio skaičiuojamas kalinamajam asmeniui tenkantis plotas (žr. LVAT 2017 m. balandžio 25 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-492-146/2017).
Patikrinus ginčo laikotarpiu pareiškėjui tekusį kameros plotą, apskaičiuotą metodika, kai iš bendro ploto atimamas sanitarinio mazgo užimamas plotas, matyti, kad pareiškėjui tenkantis kameros plotas pažeidė iš Konvencijos nuostatų aiškinimo kilusios 3 m² minimalaus vienam asmeniui tenkančio ploto ribą. Pareiškėjui 2016 m. sausio 1 – 3 d. būnant kameroje Nr. 109, 2016 m. vasario 11 – 14 d. ir 2016 m. vasario 16 – 17 d., kameroje Nr. 278, teko mažiau nei 3 m² ploto. Atsižvelgiant į išdėstytą, darytina išvada, kad Lukiškių TI-K neužtikrino pareiškėjui teisės aktų reikalavimus atitinkančio ploto minėtose kamerose 9 paras, pareiškėjo galimybes judėti papildomai apsunkino ir bendros erdvės pojūtį mažino kameroje esantys baldai, todėl reikalavimas atlyginti neturtinę žalą dėl gyvenimo sąlygų Lukiškių TI-K, susijusių su gyvenamojo ploto reikalavimais, iš dalies pripažintinas pagrįstu.
Dėl privatumo pažeidimo naudojantis sanitariniu mazgu
Pareiškėjas teigia, kad kamerose, kuriose jis buvo laikomas, buvo netinkamai įrengtas sanitarinis mazgas, juo naudojantis nebuvo užtikrinamas privatumas. Atsiliepime Lukiškių TI-K nurodo, kad teisės aktuose nėra nustatytas reikalavimas atskirti sanitarinį mazgą nuo likusio kameros ploto, sanitarinis mazgas atitvertas 1,5 m aukščio pertvara; pažymėjo, kad Lukiškių TI-K pareigūnai tarnybos metu laikosi teisės aktų reikalavimų, vadovaujasi mandagumo ir etikos principais.
Tardymo izoliatorių gyvenamųjų patalpų įrengimo reikalavimus nustato Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos direktoriaus 2009 m. liepos 10 d. įsakymu Nr. V-176 patvirtintos Tardymo izoliatorių įrengimo ir eksploatavimo taisyklės (toliau – ir Eksploatavimo taisyklės), kurių 14.5 punkte nustatyta, kad kameroje turi būti įrengta sanitarinio mazgo patalpa, atitverta nuo likusio kameros ploto ne žemesne kaip 1,5 metro aukščio pertvara ir padengta lengvai valoma, drėgmei ir dezinfekcijos medžiagoms atsparia danga. Esant galimybių, sanitarinis mazgas turi būti visiškai izoliuotas nuo likusio kameros ploto. Tardymo izoliatorių, pataisos namų, nepilnamečių pataisos namų, kalėjimų, atvirų kolonijų, areštinių, laisvės atėmimo vietų ligoninių, teritorinių policijos įstaigų areštinių visuomenės sveikatos saugos reikalavimus nustato Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2015 m. rugpjūčio 3 d. įsakymu Nr. V-908 patvirtinta Lietuvos higienos norma HN 134:2015 „Laisvės atėmimo vietų ir teritorinių policijos įstaigų areštinių sveikatos saugos reikalavimai“ (toliau – Lietuvos higienos norma HN 134:2015). Šioje higienos normoje nėra nustatyti papildomi reikalavimai sanitarinio mazgo gyvenamojoje kameroje įrengimai.
Pagal Europos Ministrų Komiteto rekomendacijos šalims narėms Nr. R (2006)2 „Dėl Europos kalėjimų taisyklių” 19.3. punktą, kaliniai turi turėti galimybę naudotis sanitariniais įrenginiais, kurie būtų higieniški ir užtikrintų privatumą. EŽTT 2015 m. sausio 27 d. sprendime, priimtame byloje N. ir kiti prieš Bulgariją, nurodė, jog galimybė naudotis tinkamai įrengtais ir higieniškais sanitariniais mazgais yra ypatingai svarbi užtikrinant asmens orumą; humaniška gyvenamoji aplinka neįmanoma be galimybės tinkamai naudotis tualeto įrenginiais ar galimybės užtikrinti kūno švarą. Atviras tualeto įrengimas kameroje ne tik smerktinas higienos požiūriu, bet ir atima iš asmens bet kokį privatumą naudojantis tualetu, kadangi jis išlieka visą laiką visiškai matomas kitų kalinių, sėdinčių ant gultų, bei prižiūrėtojų, žvelgiančių per stebėjimo angą/akutę (žr., pvz., 2009 m. kovo 12 d. sprendimą byloje M. prieš Rusiją, 2007 m. liepos 19 d. sprendimą byloje T. prieš Rusiją, 2012 m. sausio 10 d. sprendimą byloje A. ir kt. prieš Rusiją ir kt.). Europos komiteto prieš kankinimą ir kitokį žiaurų, nežmonišką ar žeminantį elgesį ir baudimą pateikiamuose standartuose (ištrauka iš Antrosios bendros ataskaitos [CPT/Inf (92) 3], 49 punktas) kaip tinkama taip pat nurodoma praktika, kad kamerose būtų atskira patalpa su sanitariniais įrengimais. Tinkamas atskiro tualeto neįrengimas ir vertimas šlapintis bei tuštintis kitų asmenų akivaizdoje turi būti vertinamas kaip žmogaus garbę ir orumą pažeidžiantis elgesys. EŽTT taip pat yra konstatavęs, jog gyvenamosios erdvės ir tualeto atskyrimas užuolaida neužtikrina kalinamiesiems reikiamo privatumo (žr., pvz., 2015 m. kovo 10 d. sprendimo byloje V. ir kt. prieš Vengriją (pareiškimo Nr. 14097/12 ir kt.) 81, 82, 90 punktus).
LVAT praktikoje pripažįstama, kad tardymo izoliatoriaus kameroje sanitarinio mazgo atskyrimas nuo likusios kameros gyvenamosios patalpos 1,5 m aukščio sienele nelaikytinas tinkamu sanitarinio mazgo įrengimu pareiškėjo privatumo užtikrinimo prasme, kadangi, atsižvelgiant į tai, kad sanitarinis mazgas nėra visiškai atskirtas nuo gyvenamosios patalpos, jis matomas kitiems asmenims, esantiems kameros viduje, taip pat kameros duris atidarantiems pareigūnams, bei, vadovaujantis minėta EŽTT praktika, vertinama, jog tokiu būdu pareiškėjo teisė į privatumą pažeidžiama (žr., pvz., LVAT 2017 m. liepos 26 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-1882-502/2017, 2017 m. liepos 14 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-728-415/2017, 2017 m. birželio 28 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-744-1062/2017).
Iš byloje esančių rašytinių įrodymų matyti, kad pareiškėjas Lukiškių TI-K buvo laikomas gyvenamosiose kamerose vienas arba kartu su kitais asmenimis. Kaip nurodė pareiškėjas ir Lukiškių TI-K, šiose gyvenamosiose kamerose yra įrengta sanitarinio mazgo patalpa su klozetu, sanitarinio mazgo patalpa nuo likusio kameros ploto atitverta 1,5 m sienele. Teismas nagrinėjamu atveju nenustatė pagrindo nukrypti nuo LVAT suformuluotos praktikos vertinant sanitarinio mazgo izoliavimą nuo likusio kameros ploto. Iš 2018 m. kovo 14 d. Lukiškių TI-K ūkio skyriaus pranešimo „Dėl E. M. skundo“ Nr. 24-2122 matyti, kad nuo 2012 m. kamerose Nr. 386–395 sanitarinių mazgų patalpos įrengtos kaip atskiros patalpos su durimis. Pažymėtina, kad nuo 2016 m. kovo 25 d. iki gegužės 25 d. pareiškėjas buvo laikomas kameroje Nr. 388, todėl šiuo laikotarpiu pareiškėjo teisė į privatumą naudojantis sanitariniais įrenginiais pažeista nebuvo. Tačiau nesant duomenų, kad sanitarinis mazgas buvo pilnai atitvertas nuo gyvenamojo kameros ploto kitais laikotarpiais, darytina išvada, kad nuo 2015 m. gruodžio 31 d. iki 2016 m. kovo 24 d., t. y. 85 paras, pareiškėjo teisė į privatumą buvo pažeista, o šiuo aspektu pareiškėjo reikalavimas pripažintinas pagrįstu.
Dėl ventiliacijos, temperatūros, drėgmės lygio
Pareiškėjas neturtinę žalą prašo priteisti ir todėl, kad kamerose buvo netinkama ventiliacija, negalėjo kameros vėdinti per langus, kamerose buvo drėgna, tvanku, dulkėta. Sveikatos saugos reikalavimus laisvės atėmimo vietose, be kita ko, tardymo izoliatoriuose ir kalėjimuose, nustato Lietuvos higienos norma HN 134:2015, kurios 16 punkte nustatyta, kad gyvenamųjų patalpų oro temperatūra turi būti ne žemesnė kaip 18 C ir ne aukštesnė kaip 28 C. Šios higienos normos 17 punkte nurodyta, kad turi būti sudaryta galimybė išvėdinti gyvenamąsias patalpas. Gyvenamosios patalpos vėdinamos per langus, išskyrus patalpas, kuriose veikia mechaninė patalpų vėdinimo ar kondicionavimo sistema; ant gyvenamųjų ir bendrojo naudojimo patalpų sienų, lubų neturi būti vizualiai matomų pelėsių (39 punktas); laisvės atėmimo vietos, policijos areštinės gyvenamosios patalpos valomos laisvės atėmimo vietos vadovo nustatyta tvarka (35 punktas). Pagal Lietuvos higienos normos HN 134:2015 3 punktą, veikiančioms laisvės atėmimo vietoms, policijos areštinėms taikomi tik tie higienos normos reikalavimai, kurie nesusiję su pastato ar patalpų rekonstrukcijos, kapitalinio remonto darbais.
Iš teismui pateikto Nacionalinio visuomenės sveikatos centro prie Sveikatos apsaugos ministerijos Vilniaus departamento (toliau – ir VSC) patikrinimų aktų ir fizikinių veiksnių tyrimų protokolų (b. l. 37–38, 39–40, 41–42, 43–44, 45–47, 50–53, 56–57, 58–59, 60–63, 64–65) matyti, kad kamerų būklė yra nuolat tikrinama, pažeidimai fiksuojami ir šalinami. Iš 2015 m. gruodžio 23 d. patikrinimo akto matyti, kad buvo tikrinta kamera Nr. 109. Akte pažeidimų nustatyta nebuvo. 2016 m. sausio 25 d. patikrinimo akte nurodyta, kad tikrinta buvo, be kita ko, kamera Nr. 109. Tikrinimo metu nustatyta, kad temperatūra kameroje neatitiko teisės aktų reikalavimų. Nustatyti pažeidimai grįžtamosios kontrolės metu buvo pašalinti. 2016 m. kovo 4 d. patikrinimo akte nurodyta, jog tikrinta buvo kamera Nr. 388 , kurioje pareiškėjas buvo nuo 2016 m. kovo 25 d. iki gegužės 25 d. Tikrinta buvo temperatūra kameroje, drėgmės lygis, bendra dirbtinė apšvieta, ventiliacija. Buvo nustatyta, kad kamera atitinka teisės aktų reikalavimus. 2016 m. gegužės 17 d. buvo tikrinta kamera Nr. 298, kurioje pareiškėjas buvo laikomas 2016 m. sausio 22 d. – 2016 m. vasario 2 d. patikrinimo metu konstatuota, kad kameroje ventiliacija yra tinkama, langai yra pritaikyti ir tinkami vėdinimui, kameroje pelėsio nenustatyta, parazitų ir graužikų kameroje nebuvo. 2016 m. rugpjūčio 2 d. patikrinimo akte konstatuota, jog kamerose Nr. 285 (pareiškėjas joje buvo laikomas 2016 m. kovo 23 – 24 d.) ir 298 buvo tikrinamas inventorius, patalynė, dirbtinė apšvieta, drėgmės lygis ir temperatūra. Pažeidimų nustatyta nebuvo.
Teismas, įvertinęs VSC duomenis konstatuoja, kad patikrinimų metu gyvenamosios patalpos buvo švarios, santechnikos įrenginiai tvarkingi, minkštas inventorius tinkamas naudoti, buitinių parazitų buvimo ir kitų higienos normų pažeidimų nenustatyta. Ventiliacija kamerose tinkama, kameros vėdinamos per langus, kas atitinka Lietuvos higienos normos HN 134:2015 reikalavimus. Be to, Lukiškių TI-K atsiliepime nurodoma ir dėl to nėra ginčo, kad dėl netvarkingų, nešvarių gyvenamųjų kamerų ar netvarkingų įrenginių pareiškėjas su skundais į Lukiškių TI-K administraciją nesikreipė. Teismo vertinimu, skunde pareiškėjo nurodyti neatitikimai, susiję su bendra kamerų būkle ir tvarka, yra abstraktūs ir nekonkretizuoti. Atsižvelgiant į išdėstytą, pareiškėjo reikalavimai dėl higienos neatitinkančių laikymo sąlygų, netinkamai įrengtų langų atmestini.
Dėl galimybės naudotis dušu
Pareiškėjas skunde nurodo, jog galimybė nusiprausti po šiltu dušu suteikiama tik vieną kartą per savaitę 15 minučių.
Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2009 m. birželio 1 d. įsakymu Nr. 1R-172 patvirtintų Tardymo izoliatorių vidaus tvarkos taisyklių (toliau – Vidaus tvarkos taisyklės) (akto redakcija, galiojusi nuo 2016 m. balandžio 1 d.) 107 punktas nustatė, kad ne rečiau kaip kartą per savaitę suimtiesiems suteikiama galimybė pasinaudoti dušu, kirpėjo paslaugomis, gauti išskalbtą patalynę ir apatinius drabužius. Lietuvos higienos normos HN 134:2015 44 punkte nustatyta, kad laisvės atėmimo vietose, policijos areštinėse laikomiems asmenims turi būti sudaryta galimybė ne rečiau kaip vieną kartą per savaitę nusiprausti duše. Atsižvelgiant į minėtas nuostatas ir pareiškėjui neneigiant, kad jam buvo sudarytos galimybės nusiprausti duše ne rečiau kaip 1 kartą per savaitę, nėra pagrindo konstatuoti Lukiškių TI-K neteisėtų veiksmų.
Dėl galimybės būti gryname ore
Pareiškėjas skundžiasi, kad gryname ore būti galima buvo tik valandą per parą. Lietuvos Respublikos suėmimo vykdymo įstatymo (toliau – ir SVĮ) 29 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad suimtieji turi teisę kasdien ne mažiau kaip vieną valandą pasivaikščioti gryname ore. Remiantis šio straipsnio 2 dalimi, suimtųjų pasivaikščiojimas vyksta dienos metu specialiai tam skirtoje tardymo izoliatoriaus teritorijoje, laikantis šio įstatymo 10 straipsnio reikalavimų. Pasivaikščiojimo gali nebūti arba jo trukmė gali būti sutrumpinama tik dėl nepalankių oro sąlygų, jei su tuo sutinka suimtasis. Byloje nėra duomenų, kad pareiškėjui buvo trukdoma pasinaudoti teise pasivaikščioti gryname ore, to nenurodė ir pareiškėjas. Pareiškėjas raštu į Lukiškių TI-K dėl galimų jo teisės pasivaikščioti gryname ore pažeidimų nesikreipė (žr., b. l. 28). Atsižvelgiant į tai, pareiškėjo reikalavimai šiuo klausimu atmestini kaip nepagrįsti.
Dėl šaldytuvo
Dėl pareiškėjo skundo argumentų, kad jam Lukiškių TI-K kamerose nebuvo sudaryta galimybė nusipirktą maistą laikyti šaldytuve teismas pažymi, jog Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. birželio 9 d. įsakymu Nr. 1R-139 patvirtintoje Laisvės atėmimo vietų patalpų aprūpinimo baldais ir kietuoju inventoriumi normoje „Tardymo izoliatorių, kalėjimų ir areštinių kameros bei pataisos namų kamerų tipo patalpos“ (redakcija nuo 2010 m. kovo 3 d. iki 2016 m. gruodžio 31 d.) nustatyta, kad kameroje, be kita ko, turi būti spintelė, sieninė drabužių kabykla ir maisto produktų spintelė arba lentyna. Teisės aktai buitinio šaldytuvo įrengimo kamerose ar kitose patalpose nenustato. Eksploatavimo taisyklių (redakcija nuo 2016 m. sausio 28 d.) 14.6–14.8 p. nustatyta, kad kamerose kiekvienam suimtajam, be kita ko, turi būti įrengta spintelė arba lentyna maisto produktams laikyti. Ginčo dėl to, kad kamerose lentyna maistui laikyti buvo įrengta, nėra. Be to, teismas pažymi, kad Vidaus tvarkos taisyklių 15 priedo (galiojusio iki 2016 m. balandžio 1 d.) „Tardymo izoliatoriuose suimtiesiems draudžiamų įsigyti (parduoti parduotuvėse) būtiniausių reikmenų sąrašas“ 7 punkte nustatyta, kad suimtiesiems draudžiama turėti buitinius elektrinius prietaisus (išskyrus nurodytus Vidaus tvarkos taisyklių 83 punkte, iki 1 000 W galingumo virdulius ir vandens šildytuvus). Taigi aplinkybė, kad Lukiškių TI-K kamerose, kuriose ginčo laikotarpiu buvo laikomas pareiškėjas, nebuvo įrengti šaldytuvai parduotuvėje įsigytiems maisto produktams laikyti, teismas nelaiko teisės aktų ir pareiškėjo teisių pažeidimu.
Dėl netinkamo, nehigieniškai dalinamo maisto
Iš skundo turinio matyti, kad pareiškėjo netenkino Lukiškių TI-K tiekiamas maistas. Atsakovės atstovė atsiliepime apžvelgė teisės aktus ir jų esminius reikalavimus, kurie privalomi Lukiškių TI-K suimtuosius aprūpinant maistu.
Vadovaujantis SVĮ 44 straipsnio 5 dalies nuostatomis, suimtiesiems tiekiamas maistas turi atitikti fiziologines mitybos normas ir, kiek įmanoma, jų religinius įsitikinimus. Maistu suimtieji aprūpinami nemokamai. Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002 m. sausio 9 d. nutarimu Nr. 14 patvirtintos Fiziologinės mitybos normos asmenims, laikomiems kardomojo kalinimo ir laisvės atėmimo vietose, kuriose nustatyta, kad nedirbančių vyrų fiziologinė mitybos norma per parą sudaro 2 298 kcal. Vidaus tvarkos taisyklių 110 punkte įtvirtinta pareiga sveikatos priežiūros tarnybos specialistui patikrinti pagamintą maistą ir juslinio patikrinimo rezultatus įrašyti į Pagaminto maisto kokybės įvertinimo žurnalą. Laisvės atėmimo vietose laikomų asmenų maitinimas organizuojamas pagal valgiaraščius, atitinkančius Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos direktoriaus 2006 m. gegužės 2 d. įsakymu Nr. 4/07-117 patvirtintų Asmenų, laikomų kardomojo kalinimo ir laisvės atėmimo vietose, maitinimo organizavimo taisyklių reikalavimus. Šių taisyklių 20 punkte nustatyta, kad išduoti pagamintą maistą leidžia kalinimo įstaigos direktoriaus budintysis padėjėjas, remdamasis šios įstaigos Sveikatos priežiūros tarnybos darbuotojų juslinio patikrinimo rezultatais, įrašytais pagaminto maisto kokybės įvertinimo žurnale. Be Sveikatos priežiūros tarnybos darbuotojų juslinio patikrinimo ir kalinimo įstaigos direktoriaus budinčiojo padėjėjo leidimo išduoti maistą draudžiama. Pagal minėtų taisyklių 24 punktą, dalijant maistą suimtiesiems ar nuteistiesiems, prie kamerų privalo būti kalinimo įstaigos direktoriaus budintysis padėjėjas arba kitas šios įstaigos direktoriaus įsakymu paskirtas pareigūnas ir prižiūrėtojai.
Aptartas teisinis reguliavimas patvirtina, kad suėmimą vykdančiose įstaigose suimtųjų maitinimas yra kontroliuojamas procesas. Byloje esantys rašytiniai įrodymai (b. l. 26) patvirtina, kad pareiškėjas ginčijamu laikotarpiu nesikreipė su skundais, prašymais į Lukiškių TI-K administraciją, kitus subjektus, kurių veikla susijusi su maitinimo suimtiesiems teikimu ar šio proceso kontrole. Taip pat byloje nėra duomenų, kad Lukiškių TI-K pareiškėjo skundo ar prašymo dėl maisto kokybės neregistravo ar nenagrinėjo. Pareiškėjas nurodė, kad jo netenkino maistas, nes buvo neskanaus ir nekaloringas, dalinamas nehigieniškai, tačiau skunde neįvardino labiau apibrėžtų pažeidimo laikotarpių. Atkreiptinas dėmesys, kad aplinkybes, susijusias su, pareiškėjo teigimu, netinkamu maitinimu, privalėjo detalizuoti pareiškėjas. Vien dėl pareiškėjo teismui nurodytų nekonkretizuotų nusiskundimų dėl maisto kokybės, nėra pagrindo konstatuoti, kad buvo pažeista pareiškėjo teisė į tinkamą maitinimą suėmimo laikotarpiu.
Apibendrinus aukščiau išdėstytas išvadas, konstatuotina, kad pareiškėjas 85 paras buvo laikomas kamerose, kuriose netinkamai įrengtas sanitarinis mazgas, 9 paras pareiškėjui tenkantis plotas neatitiko teisės aktų reikalavimų. Kitokio pobūdžio pažeidimų ginčo laikotarpiu teismas nenustatė. Atsižvelgdamas į byloje nustatytas faktines aplinkybes, nustatytų Lukiškių TI-K pažeidimų mastą ir trukmę, Lietuvoje egzistuojančias valstybės ekonomines darbo užmokesčio bei pragyvenimo sąlygas, vadovaudamasis aktualia EŽTT ir Lietuvos teismų formuojama praktika, protingumo ir teisingumo principais, teismas daro išvadą, kad nagrinėjamu atveju dėl padarytų pažeidimų, neužtikrinant pareiškėjo teisės į minimalų asmeniui tenkantį kameros plotą bei privatumą, pareiškėjo patirtoms neigiamoms pasekmėms atlyginti adekvati suma yra 400 Eur, todėl pareiškėjui iš atsakovės Lietuvos valstybės, atstovaujamos Lukiškių TI-K, neturtinei žalai atlyginti priteistina 400 Eur suma.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 88 straipsnio 1 ir 5 punktais, 132 ir 133 straipsniais, teismas
nusprendžia:
Pareiškėjo E. M. skundą tenkinti iš dalies ir priteisti jam iš Lietuvos valstybės, atstovaujamos Lukiškių tardymo izoliatoriaus-kalėjimo, 400 Eur (Keturis šimtus eurų) neturtinei žalai atlyginti.
Kitą pareiškėjo skundo dalį atmesti.
Sprendimas apeliacine tvarka per vieną mėnesį nuo jo paskelbimo gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, skundą paduodant tiesiogiai Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui arba per Vilniaus apygardos administracinį teismą.