Vilniaus apygardos teismo nutartis

Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Aldona Tilindienė

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjo G. T. atskirąjį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017-12-21 nutarties, priimtos civilinėje byloje pagal pareiškėjo G. T. skundą dėl antstolės Brigitos Palavinskienės veiksmų, suinteresuoti asmenys antstolė Birgita Palavinskienė, išieškotojas kredito unija „Saulėgrąža“, skolininkas UAB „Reflectors“, įkaito davėjai L. A. ir H. A..

Aprašomoji dalis

nustatė:

Ginčo esmė

Pareiškėjas skunde nurodė, kad antstolė Brigita Palavinskienė vykdo vykdomąją bylą Nr. 0171/17/02599 pagal išieškotojo kredito unijos „Saulėgrąža“ vykdyti pateiktą 2017-05-15 Vilniaus rajono 7-ojo notaro biuro vykdomąjį įrašą Nr. JŠ-4180, skolininkas vykdomojoje byloje – UAB „Reflectors“. G. T. laidavimo sutarties pagrindu yra laiduotojas už skolininko prievoles, kylančias iš 2015-02-02 tarp Kredito unijos ir skolininko UAB „Reflectors“ pasirašytos kredito sutarties. G. T. prašo nutraukti išieškojimo veiksmus vykdomojoje byloje pareiškėjo atžvilgiu bei panaikinti pareiškėjo atžvilgiu priimtus patvarkymus. Nurodo, kad pareiškėjo atžvilgiu priimami patvarkymai yra neproporcingi ir netikslingi, nepagrįstai naudojami kaip spaudimo priemonė pareiškėjui.

Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

Vilniaus miesto apylinkės teismas 2017-12-21 nutartimi atmetė pareiškėjo G. T. skundą.Teismas nenustatė antstolės Brigitos Palavinskienės veiksmuose civilinio proceso įstatymo vykdymo procesą reglamentuojančių normų pažeidimų, todėl padarė išvadą, kad antstolė teisėtai ir pagrįstai atliko veiksmus pareiškėjo G. T. atžvilgiu ir pareiškėjo skundo netenkino.

Atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį argumentai

Atskiruoju skundu pareiškėjas G. T. (apeliantas) prašo panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017-12-21 nutartį ir perduoti pareiškėjo skundą ir prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo. Skundas grindžiamas tuo, kad skundžiama nutartimi nepagrįstai išnagrinėtas skundas dėl antstolės veiksmų, nors turėjo būti apsiribota tik klausimo dėl laikinųjų apsaugos priemonių išsprendimu, kadangi antstolė nebuvo išnagrinėjusi pareiškėjo skundo. Nors teismas išnagrinėjo skundą, tačiau dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo net nepasisakė. Esą skundžiama nutartis surašyta formaliai, apsiribota tik kelių bendro pobūdžio teisės aktų nuostatų pacitavimu, visiškai neanalizuojant skunde išdėstytų faktinių aplinkybių ir teisinių argumentų. Teismas net nebuvo gavęs vykdomosios bylos medžiagos.

Antstolė Brigita Palavinskienė atsiliepimu į pateiktą atskirąjį skundą prašo atmesti atskirąjį skundą ir palikti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017-12-21 nutartį nepakeistą.

Atsiliepime nurodo, kad apeliantas nepateikė jokių pagrįstų teisinių argumentų ar įrodymų, kurie leistų daryti išvadą apie pagrindų taikyti laikinąsias apsaugos priemones egzistavimą. Apeliantas dėsto išimtinai tik sau palankių, vykdomojoje byloje esančioms aplinkybėms prieštaraujančių faktų aiškinimą. Teismas, netenkindamas pareiškėjo prašymo dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, tinkamai įvertino Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekse įtvirtintas imperatyvias nuostatas bei priėmė pagrįstą ir motyvuotą sprendimą.

Motyvuojamoji dalis

Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio (atskirojo) skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo (nutarties) negaliojimo pagrindų patikrinimas (Civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 straipsnio 1 dalis, 338 straipsnis). Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame (atskirajame) skunde nustatytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų, būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 straipsnio 2 dalis).Apeliacinės instancijos teismas, susipažinęs su bylos medžiaga, sprendžia, jog atskirasis skundas dėl 2017-12-21 nutarties yra iš esmės pagrįstas dėl žemiau nurodytų motyvų.Nagrinėjamu atveju nustatyta, kad pareiškėjas 2017-12-18 pateikė antstolei Brigitai Palavinskienei skundą dėl antstolės veiksmų ir vieną skundo egzempliorių su prašymu taikyti laikinąsias apsaugos priemones - apylinkės teismui.Pirmosios instancijos teismas skundžiama nutartimi išnagrinėjo ir atmetė pareiškėjo skundą dėl antstolės veiksmų, tačiau prašymo dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo neišsprendė.Pareiškėjas G. T. nesutinka su pirmosios instancijos teismo nutartimi ir atskirajame skunde nurodo, kad jo prašymas dėl laikinųjų apsaugos priemonių nebuvo išspręstas, nors jis, teismui pateikdamas skundo dėl antstolės veiksmų vieną egzempliorių, prašė išspręsti tik laikinųjų apsaugos priemonių taikymo klausimą.CPK 510 straipsnio 1 dalyje reglamentuojama, kad antstolių procesiniai veiksmai ar atsisakymas procesinius veiksmus atlikti gali būti skundžiami šio kodekso XXXI skyriuje nustatyta tvarka. Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad privalomo išankstinio skundų dėl antstolio veiksmų sprendimo ne teisme institutas grindžiamas inter alia veiksmingumo ir operatyvumo principais. Ikiteisminė ginčų dėl antstolio veiksmų nagrinėjimo tvarka skirta tam, kad vykdymo procesas vyktų racionaliai ir sklandžiai; išankstinis skundo nagrinėjimas suteikia galimybę pačiam antstoliui ištaisyti vykdymo trūkumus, taip išvengiant nereikalingo bylinėjimosi teisme ir su tuo susijusio vykdymo proceso vilkinimo, be to, išankstinio skundo nagrinėjimo metu išaiškinamos reikšmingos aplinkybės, surenkami aktualūs bylai duomenys, tai palengvina ir pagreitina ginčo nagrinėjimą teisme (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2013 m. lapkričio 8 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje pagal pareiškėjo BUAB „Sapnų sala“ skundą dėl antstolio veiksmų, bylos Nr. 3K-3-549/2013).Vadovaujantis CPK 510 straipsnio 2 dalies nuostatomis, jeigu skundą teikiantis asmuo pageidauja, kad nagrinėjant skundą būtų taikomos laikinosios apsaugos priemonės, jis vieną skundo egzempliorių taip pat pateikia apylinkės teismui, kurio veiklos teritorijoje yra antstolio kontoros buveinė. Teismas laikinųjų apsaugos priemonių taikymo klausimą išsprendžia CPK nustatyta tvarka.Pagal civiliniame procese galiojantį dispozityvumo principą teisminio nagrinėjimo dalyko nustatymas yra ginčo šalių, o ne teismo pareiga. Teismas nagrinėja ginčą neperžengdamas ginčo šalių nustatytų ribų, išskyrus įstatyme nustatytus atvejus. Sprendime neleidžiama peržengti byloje pareikštų reikalavimų, išskyrus CPK numatytus atvejus (CPK 265 straipsnio 2 dalis).Apelianto skundo argumentus, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai išsprendė jo skundą dėl antstolės veiksmų, nors turėjo spręsti tik klausimą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, apeliacinės instancijos teismas pripažįsta pagrįstais. Visų pirma, pirmosios instancijos teismas, gavęs vieną pareiškėjo G. T. skundo dėl antstolės veiksmų egzempliorių, privalėjo tinkamai išspręsti jo priėmimo klausimą ir nustatyti, kokį prašymą teismui reiškia pareiškėjas. Kaip matyti iš skundo turinio, jis pirmiausiai buvo adresuotas antstolei Brigitai Palavinskienei ir po to – Vilniaus miesto apylinkės teismui. Šios aplinkybės patvirtina, kad teismas objektyviai turėjo visas galimybes išsiaiškinti, jog pareiškėjas vieną skundo egzempliorių teismui pateikė tik todėl, kad siekė laikinųjų apsaugos priemonių pritaikymo, kaip tai numatyta CPK 510 straipsnio 2 dalyje. Tuo atveju, jeigu pirmosios instancijos teismas vertino, kad pareiškėjas kreipiasi su skundu dėl antstolio veiksmų, teismas privalėjo nustatyti, ar pareiškėjas laikėsi šiai bylų kategorijai įstatymų nustatytos išankstinio ginčų sprendimo ne teisme tvarkos. Nustatęs, kad pareiškėjas tokios tvarkos nesilaikė, teismas neturėjo procesinio pagrindo pareiškėjo skundą priimti ir jį išnagrinėti (CPK 137 straipsnio 2 dalies 1 punktas).Tik esant CPK 510 straipsnio 4 dalyje nurodytoms sąlygoms, pareiškėjas su skundu dėl antstolės veiksmų turėjo teisę kreiptis tiesiogiai į teismą, o teismas - skundą priimti ir nagrinėti. Tačiau iš bylos medžiagos akivaizdu, kad atitinkamos sąlygos neegzistavo, todėl pirmosios instancijos teismas, pažeisdamas CPK reikalavimus, nepagrįstai priėmė ir išsprendė skundą dėl antstolės veiksmų ir neįvykdė pareigos išspręsti klausimą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo (CPK 510 straipsnio 2 dalis).Pagal CPK 329 straipsnio 2 dalies 7 punktą absoliutus sprendimo (nutarties) negaliojimo pagrindas pripažįstamas tuo atveju, kai pirmosios instancijos teismas išsprendė ne visus byloje pareikštus reikalavimus ir bylos negalima išskirti šio kodekso 327 straipsnio 2 dalyje nustatyta tvarka. Jeigu pirmosios instancijos teismas išsprendė ne visus byloje pareikštus reikalavimus, apeliacinės instancijos teismas gali neišspręstų reikalavimų dalyje grąžinti bylą pirmosios instancijos teismui, o kitoje dalyje spręsti bylą šiame skirsnyje nustatyta tvarka (CPK 327 straipsnio 2 dalis.). Šios nuostatos taikomos ir atskirųjų skundų nagrinėjimui (CPK 338 straispnis).Atsižvelgiant į visus išdėstytus argumentus, skundžiama nutartis panaikinama ir neišspręstas klausimas dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo perduodamas spręsti pirmos instancijos teismui.

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Atskirąjį skundą tenkinti.

Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017 m. gruodžio 21 d. nutartį panaikinti ir klausimą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo perduoti spręsti pirmos instancijos teismui.