- Teismas
- Vilniaus miesto apylinkės teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2018-01-02
- Bylos Nr.
- e2-1645-592/2018
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Igoris Kasimovas
- Ieškovas
- „PlusPlus Capital“ AS
- Atsakovas
- N. S.
- Kategorijos
- 2.6.1.3.6Piniginės prievolės
Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėjas Igoris Kasimovas rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo „PlusPlus Capital“ AS ieškinį atsakovui N. S. dėl skolos priteisimo, priimdamas sprendimą už akių.
Aprašomoji dalis
nustatė:
Šalies argumentai
Ieškovas pareikštu ieškiniu prašo priteisti iš atsakovo 1727,42 Eur skolą, 297,06 Eur palūkanas, 186,56 Eur delspinigius, 29,06 proc. dydžio mokėjimo funkciją atliekančias palūkanas, skaičiuojamas nuo 1727,42 Eur sumos nuo 2017 m. spalio 12 d. iki visiško teismo sprendimo įvykdymo, 5 procentų dydžio metines procesines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki visiško teismo sprendimo įvykdymo ir bylinėjimosi išlaidas.
Nurodo, jog UAB „mogo LT“ ir atsakovas 2014 m. gegužės 31 d. sudarė lizingo (išperkamosios nuomos) sutartį Nr. FLG31052014/0020, pagal kurią UAB „mogo LT“ suteikė atsakovui teisę valdyti ir naudotis lizingo pagrindu bei išpirkti automobilį TOYOTA LAND CRUISER, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) o atsakovas priėmė transporto priemonę iš UAB „mogo LT“, ją valdė ir naudojosi lizingo pagrindu su teise išpirkti bei įsipareigojo mokėti lizingo įmokas UAB „mogo LT“. 2017 m. kovo 10 d. dėl esminių sutarties pažeidimų sutartis buvo nutraukta, o transporto priemonė sugrąžinta savininkui – UAB „mogo LT“. UAB „mogo LT“ 2017 m. gegužės 16 d. pardavė transporto priemonę už 8100 Eur ir šia suma sumažino atsakovo bendrą įsiskolinimą, kuris transporto priemonės pardavimo dieną sudarė 9827,42 Eur. UAB „mogo LT“ reikalavimo perleidimo sutartimi perleido reikalavimo teisę į atsakovo įsiskolinimą naujam kreditoriui Risk Management Services OU. 2017 m. kovo 1 d. Reikalavimo perleidimo sutartimi Nr. 2017/03/01-1 Risk Management Services OU perleido reikalavimo teises į atsakovo įsiskolinimą ieškovui „PlusPlus Capital“ AS. Apie reikalavimo teisės perleidimą atsakovas buvo informuotas registruotu laišku.
Atsakovui ieškinio su priedais kopijos ir teismo pranešimas įteikti Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 123 straipsnio 3 dalyje nustatyta tvarka, t. y. darbovietės administracijai. Atsakovas atsiliepimo į pareikštą ieškinį per teismo nustatytą terminą nepateikė, todėl vadovaujantis CPK 142 straipsnio 4 dalimi, esant ieškovo prašymui, teismas priima sprendimą už akių.
Motyvuojamoji dalis
Ieškinys tenkintinas.
Priimdamas sprendimą už akių, teismas atlieka formalų byloje pateiktų įrodymų vertinimą, t. y. įsitikina, kad pasitvirtinus šių įrodymų turiniui būtų pagrindas priimti tokį sprendimą (CPK 285 straipsnio 2 dalis).
Iš bylos duomenų nustatyta, kad UAB „mogo LT“ su atsakovu 2014 m. gegužės 31 d. sudarė lizingo (išperkamosios nuomos) sutartį Nr. FLG31052014/0020, pagal kurią UAB „mogo LT“ suteikė atsakovui teisę valdyti ir naudotis lizingo pagrindu bei išpirkti automobilį TOYOTA LAND CRUISER, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) o atsakovas priėmė transporto priemonę iš UAB „mogo LT“ ir ją valdė bei ja naudojosi lizingo pagrindu su teise išpirkti bei įsipareigojo mokėti lizingo įmokas UAB „mogo LT“.
Pagal lizingo (finansinės nuomos) sutartį viena šalis (lizingo davėjas) įsipareigoja įgyti nuosavybės teise iš trečiojo asmens kitos šalies (lizingo gavėjo) nurodytą daiktą ir perduoti jį lizingo gavėjui valdyti ir naudoti verslo tikslais už užmokestį su sąlyga, kad sumokėjus visą lizingo sutartyje numatytą kainą daiktas pereis lizingo gavėjui nuosavybės teise, jeigu sutartis nenumato ko kita. CK XXX skyriaus Lizingas (finansinė nuoma) normos mutatis mutandis taikomos ir tais atvejais, kai lizingo davėjas yra nuomojamo turto savininkas (CK 6.567 straipsnio 1 dalis). CK 6.574 straipsnis numato, jog tuo atveju, kai lizingo gavėjas iš esmės pažeidžia sutartį, lizingo davėjas turi raštu pareikalauti, kad per protingą terminą lizingo gavėjas šį pažeidimą pašalintų, jeigu atsižvelgiant į konkrečias aplinkybes tai yra įmanoma. Jeigu lizingo gavėjas to nepadaro, lizingo davėjas turi teisę reikalauti sumokėti periodines įmokas prieš terminą arba nutraukti lizingo sutartį. Kai lizingo sutartis nutraukta, lizingo davėjas turi teisę reikalauti grąžinti jam sutarties dalyką bei išieškoti iš lizingo gavėjo tokio dydžio nuostolius, kad jie lizingo davėją grąžintų į tokią padėtį, kokia būtų buvusi, jeigu lizingo gavėjas būtų tinkamai įvykdęs sutartį.
Iš bylos duomenų nustatyta, jog, atsakovui neįvykdžius įsipareigojimų pagal lizingo sutartį, UAB „mogo LT“ 2017 m. kovo 10 d. lizingo sutartį nutraukė. UAB „mogo LT“ 2017 m. gegužės 16 d. pardavė transporto priemonę už 8100 Eur ir šia suma sumažino atsakovo bendrą įsiskolinimą, kuris transporto priemonės pardavimo dieną sudarė 9827,42 Eur. Byloje nustatyta, kad UAB „mogo LT“ 2017 m. vasario 28 d. Skolų perleidimo sutartimi perleido reikalavimo teisę į atsakovo įsiskolinimą naujam kreditoriui Risk Management Services OU, o 2017 m. kovo 1 d. Reikalavimo perleidimo sutartimi Nr. 2017/03/01-1 Risk Management Services OU perleido reikalavimo teises į atsakovo įsiskolinimą ieškovui „PlusPlus Capital“ AS. Ieškovas 2017 m. rugpjūčio 17 d. pranešimu informavo atsakovą apie reikalavimo teisės į atsakovo įsiskolinimą perleidimą ir paragino sumokėti įsiskolinimą ieškovui (CK 6.109 straipsnio 1 dalis). Be to, teismų praktikoje laikomasis pozicijos, kad išsiuntus atsakovui ieškinio su priedais kopijas, tame tarpe ir reikalavimo teisės perleidimo sutarties kopiją, laikytina, jog atsakovas tinkamai informuotas apie reikalavimo teisės perleidimo faktą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2011 m. kovo 14 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-105/2011) (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.109 straipsnio 7 dalis), taigi laikytina, kad atsakovas buvo tinkamai informuotas apie kreditoriaus pasikeitimą. Ieškovo teigimu, atsakovo įsiskolinimo suma po transporto priemonės pardavimo sudaro 1727,42 Eur.
CK 6.38 straipsnyje nustatyta, kad prievolės turi būti vykdomos sąžiningai, tinkamai bei nustatytais terminais pagal įstatymų ar sutarties nurodymus, o kai tokių nurodymų nėra, – vadovaujantis protingumo kriterijais, o CK 6.256 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad kiekvienas asmuo privalo tinkamai ir laiku vykdyti savo sutartines prievoles. Sutarties neįvykdymu laikomos bet kokios iš sutarties atsiradusios prievolės neįvykdymas, įskaitant netinkamą įvykdymą ir įvykdymo termino praleidimą (CK 6.205 straipsnis). Konstatuotina, kad atsakovas, nevykdydamas savo įsipareigojimų, pažeidė sutartinę prievolę. Pagal CK 6.59 straipsnį draudžiama vienašališkai atsisakyti įvykdyti prievolę ar vienašališkai pakeisti jos įvykdymo sąlygas, išskyrus įstatymų ar sutarties numatytus atvejus. Atsižvelgiant į tai, kad byloje nepateikta įrodymų, jog atsakovas su ieškovu visiškai atsiskaitė (CPK 178 straipsnis), taip pat į tai, jog atsakovas savo prievolės neginčija (CPK 12 straipsnis), vadovaujantis CK 6.38 straipsnio 1 dalimi, 6.189 straipsnio 1 dalimi, 6.256 straipsnio 1-2 dalimis, ieškovo naudai iš atsakovo priteistina 1727,42 Eur skolos.
Ieškovas taip pat prašo priteisti 297,06 Eur mokėjimo funkciją atliekančias palūkanas, paskaičiuotas nuo likusios nesumokėtos finansavimo sumos (1727,42 Eur) nuo 2017 m. kovo 10 d. (sutarties nutraukimo) iki 2017 m. spalio 12 d. (ieškinio surašymo dienos). Šalių sudarytos lizingo sutarties bendrųjų nuostatų 7.1 punkte įtvirtinta, jog lizingo gavėjas moka lizingo (išperkamosios nuomos) įmokas (t. y. fiksuotą įmokų dalį ir palūkanas) nuo neišmokėtos lizingo (išperkamosios nuomos) sumos per visą lizingo terminą. Lizingo sutarties pagrindinių nuostatų 5 punkte nustatyta metinė palūkanų norma – 29,06 proc. Atsižvelgiant į byloje nustatytas aplinkybes, ieškovo reikalavimas tenkintinas ir ieškovui iš atsakovo priteistina 297,06 Eur palūkanų.
Netesybos – tai įstatymų, sutarties ar teismo nustatyta pinigų suma, kurią skolininkas privalo sumokėti kreditoriui, jeigu prievolė neįvykdyta ar įvykdyta netinkamai (bauda, delspinigiai) (CK 6.71 straipsnis). CK 6.71 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta nuostata, jog netesybos, kaip prievolės užtikrinimo būdas, turi būti nustatytos sutartyje ar įstatyme. Atsakovas lizingo sutarties 13.2 punktu įsipareigojo už skolos grąžinimo termino praleidimo dieną mokėti 0,05 procento dydžio delspinigius. Kadangi atsakovas sutartinės prievolės tinkamai nevykdė, ieškovo reikalavimas priteisti jo naudai iš atsakovo priskaičiuotus 186,56 Eur delspinigius už skolos grąžinimo termino praleidimą (už 216 dienų) yra pagrįstas ir tenkintinas.
Ieškovas prašo priteisti iš atsakovo 29,06 procento mokėjimo funkciją atliekančias palūkanas, skaičiuojamas nuo 1727,42 Eur (nesumokėtos finansavimo sumos) nuo 2017 m. spalio 12 d. (ieškinio surašymo dienos) iki visiško teismo sprendimo įvykdymo. Kaip minėta, šalių sudarytos lizingo sutarties bendrųjų nuostatų 7.1 punkte įtvirtinta, jog lizingo gavėjas moka lizingo (išperkamosios nuomos) įmokas (t. y. fiksuotą įmokų dalį ir palūkanas) nuo neišmokėtos lizingo (išperkamosios nuomos) sumos per visą lizingo terminą. Lizingo sutarties pagrindinių nuostatų 3.2 punkte nustatyta lizingo termino pabaiga – 2019 m. liepos 31 d. Byloje nustatyta, jog lizingo sutartis buvo nutraukta 2017 m. kovo 10 d. Remiantis šalių sudarytos sutarties sąlygomis (lizingo sutarties pagrindinių nuostatų 3.2 punktas, bendrųjų nuostatų 7.1 punktas), šis ieškovo procesinis reikalavimas tenkintinas iš dalies – ieškovui iš atsakovo priteistinos 29,06 procento metinės palūkanos, skaičiuojamos nuo 1727,42 Eur (nesumokėtos finansavimo sumos) nuo 2017 m. spalio 12 d. (ieškinio surašymo dienos) iki teismo sprendimo įvykdymo, bet ne ilgiau kaip iki 2019 m. liepos 31 d. (lizingo termino pabaigos) (CK 6.872 straipsnis).
Ieškovui iš atsakovo priteistinos 5 proc. dydžio metinės palūkanos už priteistą 2211,04 Eur sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos (2017 m. spalio 18 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo dienos (CK 6.37 straipsnio 2 dalis ir 6.210 straipsnio 1 dalis).
Ieškovui iš atsakovo priteistina 50 Eur žyminio mokesčio (CPK 93 straipsnio 1 dalis).
Išlaidos, susijusios su procesinių dokumentų įteikimu, nepriteistinos, kadangi neviršija minimalaus 3 Eur dydžio (Lietuvos Respublikos teisingumo ministro ir finansų ministro 2014 m. rugsėjo 23 d. įsakymas Nr. 1R-298/1K-290 „Dėl minimalios valstybei priteistinos bylinėjimosi išlaidų sumos nustatymo“, CPK 92 straipsnis).
Rezoliucinė dalis
nusprendžia:
Patenkinti ieškinį visiškai.
Priteisti ieškovui „PlusPlus Capital“ AS, į. k. 11919806, iš atsakovo N. S., a. k. (duomenys neskelbtini) 1727,42 Eur (vieną tūkstantį septynis šimtus dvidešimt septynis eurus ir 42 ct) skolos, 297,06 Eur (du šimtus devyniasdešimt septynis eurus ir 6 ct) palūkanų, 186,56 Eur (vieną šimtą aštuoniasdešimt šešis eurus ir 56 ct) delspinigių, 29,06 proc. dydžio metines palūkanas, skaičiuojamos nuo nesumokėtos finansavimo sumos (1727,42 Eur) nuo 2017 m. spalio 12 d. iki teismo sprendimo įvykdymo, bet ne ilgiau kaip iki 2019 m. liepos 31 d., 5 proc. dydžio metines palūkanas už priteistą 2211,04 Eur sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos (2017 m. spalio 18 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir 50 Eur (penkiasdešimt eurų) bylinėjimosi išlaidų.
Išaiškinti atsakovui, kad per 20 dienų nuo sprendimo už akių priėmimo dienos jis turi teisę teismui paduoti pareiškimą dėl sprendimo peržiūrėjimo, kuriame turi būti nurodoma: teismo, priėmusio sprendimą už akių, pavadinimas; šalies, paduodančios pareiškimą, pavadinimas; aplinkybės, liudijančios neatvykimo į teismo posėdį ir teismo neinformavimo iki teismo posėdžio priežasčių svarbumą, taip pat įrodymai, patvirtinantys šias aplinkybes; aplinkybės, galinčios turėti įtakos sprendimo teisėtumui ir pagrįstumui, bei įrodymai, patvirtinantys šias aplinkybes; pareiškimą paduodančios šalies prašymas; prie pareiškimo pridedamos šalies medžiagos sąrašas; pareiškimą paduodančios šalies parašas ir pareiškimo surašymo data.
Šalis, dėl kurios priimtas sprendimas už akių, negali šio sprendimo skųsti apeliacine ar kasacine tvarka.
Ieškovas turi teisę per 20 dienų apskųsti sprendimą Vilniaus apygardos teismui, skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.