Vilniaus apygardos teismo nutartis

2021-01-28 · Civilinė byla Nr. e2S-249-910/2021

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Vilniaus apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2021-01-28
Bylos Nr.
e2S-249-910/2021
Teisminio proceso Nr.
2-68-3-34576-2020-8
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjas
Laima Ribokaitė
Atsakovas
Lietuvos Respublikos švietimo
Ieškovas
J. V.
Kategorijos
Civilinė byla Nr. e2S-249-910/2021Teisminio proceso Nr. 2-68-3-34576-2020-8Procesinio sprendimo kategorijos: 3.4.5.11; 3.3.2.4
VILNIAUS APYGARDOS TEISMASNUTARTIS2021 m. sausio 28 d.Vilnius

Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Laima Ribokaitė teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo atsakovės Lietuvos Respublikos švietimo, mokslo ir sporto ministerijos atskirąjį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020 m. gruodžio 4 d. nutarties civilinėje byloje pagal ieškovės J. V. ieškinį atsakovei Lietuvos Respublikos švietimo, mokslo ir sporto ministerijai dėl įsakymų panaikinimo, tretieji asmenys, nepareiškiantys savarankiškų reikalavimų, viešoji įstaiga Šiaulių darbo rinkos mokymo centras, I. I..

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

I. Ginčo esmė

1. Ieškovė J. V. kreipėsi į teismą su ieškiniu, kuriuo prašo: 1) panaikinti Lietuvos Respublikos švietimo, mokslo ir sporto ministerijos ministro 2020 m. lapkričio 11 d. įsakymą Nr. P1-430 „Dėl Šiaulių darbo rinkos mokymo centro direktoriaus“; 2) panaikinti Lietuvos Respublikos švietimo, mokslo ir sporto ministerijos ministro 2020 m. lapkričio 11 d. įsakymą Nr. P1-431 „Dėl Viešosios įstaigos Šiaulių darbo rinkos mokymo centro direktoriaus“; 3) priteisti ieškovei iš atsakovės Lietuvos Respublikos švietimo, mokslo ir sporto ministerijos patirtas bylinėjimosi išlaidas.

2. Ieškovė taip pat pateikė prašymą taikyti laikinąsias apsaugos priemones – sustabdyti Lietuvos Respublikos švietimo, mokslo ir sporto ministerijos ministro 2020 m. lapkričio 11 d. įsakymo Nr. P1-430 „Dėl Šiaulių darbo rinkos mokymo centro direktoriaus“ ir 2020 m. lapkričio 11 d. įsakymo Nr. P1-431 „Dėl Viešosios įstaigos Šiaulių darbo rinkos mokymo centro direktoriaus“ vykdymą ir galiojimą iki bus priimtas ir įsiteisės galutinis procesinis sprendimas šioje byloje.

3. Prašymas taikyti laikinąsias apsaugos priemones iš esmės grindžiamas tuo, kad ieškovė, kaip laikinai paskirta VšĮ Šiaulių darbo rinkos mokymo centro vadovė, buvo atleista iš šių pareigų tik tada, kai atsisakė vykdyti neteisėtus ir įstaigos veiklai prieštaraujančius atsakovės nurodymus, kaip pavyzdžiui, neatlygintinai perduoti VšĮ Šiaulių darbo rinkos mokymo centrui nuosavybės teise priklausantį turtą, vėliau išnuomoti VšĮ Šiaulių darbo rinkos mokymo centro turtą už itin mažą kainą (1 Eur/mėn.), atleisti VšĮ Šiaulių darbo rinkos mokymo centro darbuotojus atsakovės reikalaujamu pagrindu ir pan. Ieškovės teigimu, laikinai VšĮ Šiaulių darbo rinkos mokymo centro vadovo pareigas eiti paskirta I. I., vykdydama neteisėtus atsakovės nurodymus (neatlygintinai perduoti VšĮ Šiaulių darbo rinkos mokymo centrui nuosavybės teise priklausantį turtą), įstaigai gali padaryti žalos. Netgi tuo atveju, jeigu VšĮ Šiaulių darbo rinkos mokymo centro turtas būtų išnuomotas už 1 Eur, visos perduoto turto (kurio vertė šiai dienai yra apie 2 000 000 Eur) nusidėvėjimo išlaidos ir pasekmės tektų būtent VšĮ Šiaulių darbo rinkos mokymo centrui, nors šiuo turtu naudotųsi Mažeikių politechnikos mokykla, be to, nepritaikius laikinųjų apsaugos priemonių, t. y. nesustabdžius ginčijamų įsakymų vykdymo ir jų galiojimo, bus sutrikdyta VšĮ Šiaulių darbo rinkos mokymo centro veikla. Ieškovė taip pat pažymėjo, kad naujo vadovo paskyrimui prieštarauja dauguma VšĮ Šiaulių darbo rinkos mokymo centro skyrių vadovų ir dalis darbuotojų, todėl akivaizdu, kad suskaldyta ir supriešinta VšĮ Šiaulių darbo rinkos mokymo centro bendruomenė negalės nei efektyviai, nei draugiškai ir kolegiškai dirbti kartu, be kita ko, kokybiškai teikti mokymo paslaugas.

II. Pirmosios instancijos teismo priimto procesinio sprendimo esmė

4. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2020 m. gruodžio 4 d. nutartimi ieškovės prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo patenkino – sustabdė Lietuvos Respublikos švietimo, mokslo ir sporto ministro 2020 m. lapkričio 11 d. įsakymo Nr. P1-430 „Dėl Šiaulių darbo rinkos mokymo centro direktoriaus“ ir 2020 m. lapkričio 11 d. įsakymo Nr. P1-431 „Dėl viešosios įstaigos Šiaulių darbo rinkos mokymo centro direktoriaus“ vykdymą ir galiojimą iki bus priimtas ir įsiteisės galutinis procesinis teismo sprendimas šioje byloje.

5. Iš bylos medžiagos teismas nustatė, kad Lietuvos Respublikos švietimo, mokslo ir sporto ministras 2020 m. lapkričio 11 d. įsakymu Nr. P1-430 „Dėl Šiaulių darbo rinkos mokymo centro direktoriaus“ nuo 2020 m. lapkričio 11 d. pripažino netekusiu galios 2020 m. kovo 16 d. įsakymo Nr. P1-117 „Dėl viešosios įstaigos Šiaulių darbo rinkos mokymo centro direktoriaus pareigų“ 2 punktą, kuriuo ieškovei buvo pavesta nuo 2020 m. kovo 18 d. laikinai eiti VšĮ Šiaulių darbo rinkos mokymo centro direktoriaus pareigas iki teisės aktų nustatyta tvarka bus paskirtas įstaigos vadovas. Lietuvos Respublikos švietimo, mokslo ir sporto ministro 2020 m. lapkričio 11 d. įsakymu Nr. P1-431 „Dėl viešosios įstaigos Šiaulių darbo rinkos mokymo centro direktoriaus“ I. I. nuo 2020 m. lapkričio 12 d. buvo paskirta VšĮ Šiaulių darbo rinkos mokymo centro direktore iki teisės aktų nustatyta tvarka bus paskirtas įstaigos vadovas, bet ne ilgiau kaip vienų metų laikotarpiui.

6. Teismas, įvertinęs ieškinyje nurodytas aplinkybes (ieškovė iš pareigų atšaukta nemotyvuotai, galimai dėl to, kad ji nesutiko vykdyti neteisėtų atsakovės nurodymų dėl kurių VšĮ Šiaulių darbo rinkos mokymo centras būtų patyręs didelių nuostolių) ir kartu su ieškiniu pateiktą medžiagą, laikė, jog ieškovė tikėtinai pagrindė ieškinio reikalavimus.

7. Teismas pažymėjo, kad esant priimtiems ieškovės ginčijamiems įsakymams ir jau esant paskirtai naujai įstaigos vadovei, nauja įstaigos vadovė gali veikti priešingai ieškovės nuomonei įstaigoje, o vėliau esant priimtam galimai ieškovei palankiam teismo sprendimui egzistuoja reali tikimybė, kad gali pasunkėti teismo sprendimo vykdymas, nes jau gali būti sutrikdyta įstaigos veikla, įstaigai padaryta žala. Teismas sprendė, kad, sustabdžius ieškovės ginčijamų įsakymų vykdymą ir galiojimą iki bus priimtas ir įsiteisės galutinis procesinis sprendimas šioje byloje, būtų užtikrintas teismo sprendimo įvykdymas.

III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį teisiniai argumentai

8. Atskiruoju skundu atsakovė Lietuvos Respublikos švietimo, mokslo ir sporto ministerija prašo panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020 m. gruodžio 4 d. nutartį ir klausimą išspręsti iš esmės – ieškovės prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių atmesti. Atskirasis skundas grindžiamas šiais pagrindiniais argumentais:

8.1. Nagrinėjamu atveju ieškovė neįrodė vienos iš būtinų sąlygų laikinajai apsaugos priemonei taikyti – grėsmės būsimo galbūt ieškovei palankaus teismo sprendimo įvykdymui.

8.2. Teismas neįvertino, kad ieškovė pareiškė reikalavimą dėl pripažinimo (prašoma panaikinti ministro priimtus įsakymus), t. y. tokio pobūdžio reikalavimą, kurį patenkinus, teismo sprendimas nereikalauja jokio vykdymo, nes teisių pripažinimas savaime sukelia ieškovei siekiamas teisines pasekmes. Ieškiniai dėl pripažinimo paprastai nereikalauja priverstinio vykdymo, todėl nereikalauja ir vykdymo užtikrinimo laikinųjų apsaugos priemonių pagalba.

8.3. Teismas neatsižvelgė į tai, kad ieškovė nepateikė nė vieno argumento, dėl kurio kiltų reali grėsmė, jog nesiėmus tokių priemonių teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti ar pasidaryti nebeįmanomas. Ieškovė įvardijo galimas, jos nuomone, neigiamas pasekmes, kilsiančias dėl ginčijamų ministro įsakymų, tačiau jos nėra susijusios su galimo teismo sprendimo vykdymu. Šiuo atveju ieškovė, prašydama panaikinti ministro įsakymus, siekia grįžti į VšĮ Šiaulių darbo rinkos mokymo centro vadovo pareigas. Atsakovės vykdoma VšĮ Šiaulių darbo rinkos mokymo centro struktūros pertvarka ar kiti veiksmai nesiejami su vadovo pareigų panaikinimu ir nesudaro jokių prielaidų teigti, kad teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti ar pasidaryti nebeįmanomas. Taigi ieškovės pateikti įrodymai nesudaro pagrindo spręsti, kad atsakovė imasi ar imsis nesąžiningų veiksmų ieškovės atžvilgiu, siekdama išvengti ieškovei galimai palankaus sprendimo įvykdymo.

8.4. Ieškovės nurodyti argumentai, kuriais grindžiamos prašomos taikyti laikinosios apsaugos priemonės, nėra susiję su ieškinio dalyku – grįžimu į VšĮ Šiaulių darbo rinkos mokymo centro vadovo pareigas. Ieškovė nurodo argumentus, kuriais siekiama stabdyti VšĮ Šiaulių darbo rinkos mokymo centro ir VšĮ Mažeikių politechnikos mokyklos struktūros pertvarką, tačiau atsakovės sprendimai dėl VšĮ Šiaulių darbo rinkos mokymo centro veiklos dalies perdavimo VšĮ Mažeikių politechnikos mokyklai nėra šios bylos dalykas, be to, nurodyti sprendimai nėra ginčijami nei šioje, nei kitose bylose, todėl jie laikomi teisėtais, kol teismai nekonstatavo priešingai.

8.5. Ieškovė prašomomis taikyti laikinosiomis apsaugos priemonėmis siekia išvengti neigiamų pasekmių susidarymo ateityje, o ne užkirsti kelią teismo sprendimo įvykdymo pasunkėjimui arba pasidarymui negalimu.

Atsiliepimas

9. Trečiasis asmuo I. I. atsiliepime į atskirąjį skundą prašė atskirąjį skundą patenkinti. Atsiliepimas grindžiamas šiais pagrindiniais argumentais:

9.1. Teismas, įvertinęs ieškovės ieškinyje nurodytas aplinkybes ir kartu su ieškiniu pateiktą medžiagą, nepagrįstai sprendė, kad ieškovė tikėtinai pagrindė ieškinio reikalavimus. Byloje yra sprendžiamas ginčas dėl atsakovės priimtų įsakymų, kuriais ieškovė buvo atšaukta iš VšĮ Šiaulių darbo rinkos mokymo centro direktorės pareigų, o trečiasis asmuo paskirtas laikinai eiti įstaigos direktoriaus pareigas, teisėtumas. Šiuo atveju ieškovė ieškinį reiškia ginčydama procedūrą, susijusią su jos atšaukimu iš įstaigos direktorės pareigų. Kasacinio teismo jurisprudencijoje išaiškinta, kad įstaigos vadovą paskyrusio subjekto teisė jį atšaukti iš pareigų yra absoliuti, ji nesiejama su jokiomis papildomomis Lietuvos Respublikos viešųjų įstaigų įstatyme įtvirtintomis sąlygomis ar ypatinga tokios teisės įgyvendinimo tvarka (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. gruodžio 17 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-258-313/2018). Priešingai nei teigiama ieškinyje, Viešųjų įstaigų įstatymas nenumato pareigos atsakovei motyvuoti tokio pobūdžio sprendimą. Kadangi ginčijamus įsakymus atsakovė priėmė veikdama savo kompetencijos ribose ir vadovaudamasis teisės aktais bei įstaigos įstatais, ieškovės atšaukimas iš įstaigos direktorės pareigų yra teisėtas.

9.2. Šiuo atveju teismo taikytos laikinosios apsaugos priemonės išeina už ieškinio reikalavimo ribų. Pareikštu ieškiniu ieškovė ginčija jos atšaukimą iš įstaigos direktorės pareigų kaip neteisėtą, tačiau byloje nėra sprendžiamas klausimas dėl trečiojo asmens vadovavimo įstaigai tinkamumo. Dėl to nėra aišku, kokiu pagrindu teismas sprendė, kad trečiojo asmens vadovavimo metu įstaigoje vykdomi veiksmai gali turėti įtakos būsimo teismo sprendimo dėl įsakymų teisėtumo vykdymui. Ieškinyje nurodyti teiginiai apie galbūt dėl trečiojo asmens vadovavimo įstaigai kilsiančią žalą yra tik hipotetinio pobūdžio, nepagrįsti jokiais įrodymais ir grindžiami vien tik ieškovės nuomone. Be to, ieškovės nurodoma galima žala nebūtų susijusi su ieškovės teisėmis ir pareigomis bei neturėtų jokios įtakos sprendimo įvykdymui.

10. Ieškovė J. V. atsiliepime į atskirąjį skundą prašė atskirąjį skundą atmesti ir pirmosios instancijos teismo nutartį palikti nepakeistą. Atsiliepimas grindžiamas šiais pagrindiniais argumentais:

10.1. Atsakovė nepagrįstai teigia, kad ieškovė neįrodė, jog nagrinėjamu atveju egzistuoja grėsmė ieškovei galimai palankaus teismo sprendimo įvykdymui. Ieškovė ieškinyje detaliai nurodė faktines aplinkybes, kurios įrodo atsakovės nesąžiningą elgesį VšĮ Šiaulių darbo rinkos mokymo centro atžvilgiu, t. y. kad šioje byloje ginčijamais įsakymais atsakovė iš tikrųjų siekė atleisti ieškovę iš įstaigos vadovės pareigų ir vietoje jos laikinai įdarbinti atsakovei palankų ir jai lojalų asmenį, t. y. I. I., kuri, tikėtina, besąlygiškai įgyvendins atsakovės ketinimus neatlygintinai perleisti 2 000 000 Eur vertės VšĮ Šiaulių darbo rinkos mokymo centrui nuosavybės teise priklausantį turtą kitam asmeniui – VšĮ Mažeikių politechnikos mokyklai, o tai prieštarautų imperatyviems teisės aktams.

10.2. Nepritaikius laikinųjų apsaugos priemonių, t. y. nesustabdžius ginčijamų įsakymų vykdymo ir jų galiojimo, būtų sutrikdyta VšĮ Šiaulių darbo rinkos mokymo centro veikla, nes atsakovės paskirtai naujai laikinai įstaigos vadovei prieštarauja dauguma įstaigos skyrių vadovų ir dalis darbuotojų, nes ji su įstaigos kolektyvu praktiškai nebendrauja, galimai vykdo susidorojimą su įstaigos darbuotojais, slepia korespondenciją ir pan.

10.3. Perkėlus 2 000 000 Eur vertės turtą VšĮ Mažeikių politechnikos mokyklai, visi VšĮ Šiaulių darbo rinkos mokymo centro darbuotojai, dirbantys šiame pastate, turėtų būti atleisti iš darbo, o tai sukeltų įstaigai neigiamas finansines pasekmes, nes reikėtų mokėtų išeitines kompensacijas ir kitas išmokas.

10.4. Norint perkelti nekilnojamąjį turtą turi būti atliktas ir su tokiu turtu susijusių įsipareigojimų kontrahentams pagal įvairias sutartis teisinis vertinimas, nes to nepadarius ir perkėlus turtą, įstaigai sutarčių vykdymas prarastų prasmę, o nevykdant sutarčių kiltų teisinė atsakomybė.

10.5. Panaikinus teismo pritaikytas laikinąsias apsaugos priemones, galimai būtų išvaistytas VšĮ Šiaulių darbo rinkos mokymo centro turtas, suskaldyta ir supriešinta įstaigos bendruomenė, atleisti kompetentingi darbuotojai, padaryta turtinė žala. Tokiu atveju ieškovei palankus teismo sprendimas prarastų prasmę, t. y. nors ieškovės teisės ir būtų apgintos teismo sprendimu, tačiau per bylos nagrinėjimo laiką įstaigos darbo sąlygos taip pablogėtų, kad grįžimas dirbti į įstaigą prarastų prasmę.

11. Trečiasis asmuo VšĮ Šiaulių darbo rinkos mokymo centras atsiliepime į atskirąjį skundą prašė atskirąjį skundą atmesti ir pirmosios instancijos teismo nutartį palikti nepakeistą. Atsiliepimas grindžiamas šiais pagrindiniais argumentais:

11.1. Panaikinus teismo pritaikytas laikinąsias apsaugos priemones ir grąžinus trečiąjį asmenį I. I. į centro vadovės pareigas, visos su tuo susijusios neigiamos pasekmės, t. y. tikimybė, jog galimai neteisėtai bus perleistas įstaigos nuosavybės teise priklausantis turtas, galimi finansiniai nuostoliai dėl atsakovės sprendimų įgyvendinimo, situacijos neapibrėžtumas dėl įstaigos vadovų kaitos bei darbuotojų susiskaldymas ir įstaigos mikroklimato pablogėjimas, teks būtent VšĮ Šiaulių darbo rinkos mokymo centrui ir jo darbuotojams.

11.2. Atsakovės sprendimas nušalinti ieškovę nuo įstaigos laikinai einančios direktorės pareigų ir pavesti laikinai eiti šias pareigas visiškai naują su įstaigos veikla nesusijusį asmenį (I. I.) buvo asmeninis atsakovės sprendimas. Priimant šį sprendimą nebuvo atsižvelgiama į įstaigos ir jos darbuotojų interesus, sprendimas nebuvo derinamas su pačia įstaiga.

11.3. Įstaigos bendruomenė (darbuotojai, skyrių vadovai) prieštarauja atsakovės priimtiems sprendimams likviduoti VšĮ Šiaulių darbo rinkos mokymo centro Mažeikių skyrių ir nušalinti ieškovę J. V. nuo įstaigos vadovo pareigų paskiriant naują vadovę I. I., kuri įstaigos bendruomenei nėra nei žinoma, nei ja pasitikima. Tuo tarpu ieškovė jau yra įgavusi įstaigos bendruomenės pasitikėjimą, darbuotojai yra susipažinę su jos darbo metodais, ji gerbiama tarp įstaigos darbuotojų.

11.4. Laikinosios apsaugos priemonės gali būti nukreiptos ne tik į būsimu teismo sprendimu suformuluotų nurodymų (rezoliucinės teismo sprendimo dalies) įgyvendinimo užtikrinimą, bet ir į laikiną ginčo situacijos teisinį sureguliavimą. Panaikinus laikinąsias apsaugos priemones ir į vadovės pareigas grįžus I. I., įstaiga gali patirti neigiamas pasekmes (turto perleidimas, darbuotojų atleidimas, finansiniai nuostoliai ir t.t.), todėl ieškovei palankus teismo sprendimas gali prarasti prasmę. Dėl to egzistuoja būtinybė laikinai sureguliuoti ginčo situaciją taip, kaip tai padarė pirmosios instancijos teismas, taikydamas laikinąsias apsaugos priemones.

Motyvuojamoji dalis

IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Atskirasis skundas tenkintinas

12. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas nustato atskirojo skundo (ir atsiliepimų į jį) faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių teismo nutarties negaliojimo pagrindų (CPK 329 straipsnis) patikrinimas. Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas atskirajame skunde (atsiliepimuose į jį) nurodytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeisti asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 straipsnio 1–2 dalys, 338 straipsnis).

13. Nagrinėjamu atveju absoliučių teismo nutarties negaliojimo pagrindų (CPK 329 straipsnis 2, 3 dalys, 338 straipsnis) nenustatyta, byloje sprendžiamas klausimas nesusijęs su viešojo intereso gynimu, taip pat nėra kitų aplinkybių, dėl kurių būtų pagrindas peržengti skundo ribas. Dėl to apeliacinės instancijos teismas, nagrinėdamas atskirąjį skundą, remiasi jo teisiniais bei faktiniais pagrindais, neperžengdamas jo ribų.

14. Atskirasis skundas paduotas dėl pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria buvo patenkintas ieškovės prašymas dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo. Taigi apeliacinio nagrinėjimo dalykas – patikrinimas, ar pirmosios instancijos teismas tinkamai taikė teisės normas, reglamentuojančias laikinųjų apsaugos priemonių institutą, šioje byloje susiklosčiusios faktinės ir teisinės situacijos aplinkybėms.

15. Pagal CPK 144 straipsnio 1 dalį teismas dalyvaujančių byloje ar kitų suinteresuotų asmenų prašymu gali taikyti laikinąsias apsaugos priemones, jeigu šie asmenys tikėtinai pagrindžia savo ieškinio reikalavimą ir nesiėmus šių priemonių teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti nebeįmanomas. Taigi įstatyme įtvirtintos dvi būtinos sąlygos, leidžiančios taikyti laikinąsias apsaugos priemones. Viena iš jų – ieškovas turi tikėtinai pagrįsti savo reikalavimą, t. y. pateikti duomenis, kurie pagrįstų teismo įsitikinimą, kad ieškovui palankus teismo sprendimas yra įmanomas. Antra būtina sąlyga – teismo sprendimo neįvykdymo arba įvykdymo pasunkėjimo rizika. Nesant bent vienos iš šių sąlygų, laikinosioms apsaugos priemonėms taikyti nėra pagrindo.

16. Sprendžiant dėl pirmosios būtinos laikinųjų apsaugos priemonių taikymo sąlygos – tikėtino ieškinio reikalavimų pagrįstumo, ieškovo pareikštų reikalavimų ir pateiktų įrodymų preliminarus vertinimas turi suponuoti teismui įsitikinimą, kad, išnagrinėjus bylą iš esmės, galėtų būti priimtas ieškovui palankus teismo sprendimas. Kartu pažymėtina, kad preliminarus ieškinio pagrįstumo vertinimas reiškia, jog teismas turi įvertinti tik tai, ar pareikštas ieškinys nėra akivaizdžiai nepagrįstas, t. y. ar nėra aiškių aplinkybių, dėl kurių ieškinys tikrai negalėtų būti patenkintas (pvz. Lietuvos apeliacinio teismo 2015 m. sausio 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-108-516/2015; 2017 m. sausio 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-8-464/2017; kt.). Ieškinys preliminariai įvertinamas kaip nepagrįstas tada, kai teismui iš paties ieškinio reikalavimo bei ieškinio faktinių ir teisinių argumentų pobūdžio akivaizdžiai matyti, jog ieškinys yra netenkintinas, ir šiai išvadai patvirtinti nereikia atlikti jokio ieškovo pateiktų įrodymų tyrimo.

17. Nagrinėjamu atveju, susipažinus su ieškinio turiniu ir prie jo pridėtais įrodymais, darytina išvada, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai sprendė nesant akivaizdžių aplinkybių, kurios šioje civilinio proceso stadijoje teiktų pagrindą daryti išvadą, kad ieškinys prima facie yra nepagrįstas.

18. Kita laikinųjų apsaugos priemonių taikymui būtina sąlyga – teismo sprendimo neįvykdymo arba įvykdymo pasunkėjimo rizika (CPK 144 straipsnio 1 dalis). CPK nuostatos neįtvirtina jokių pavyzdinių kriterijų sąrašo, kuriais remdamasis teismas galėtų nuspręsti, ar byloje kyla teismo sprendimo neįvykdymo rizika, todėl išvada dėl grėsmės būsimam teismo sprendimui įvykdyti buvimo daroma įvertinus kiekvienos konkrečios situacijos faktines aplinkybes (Lietuvos apeliacinio teismo 2016 m. gruodžio 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-1607-464/2016).

19. Spręsdamas dėl grėsmės ieškovei galimai palankaus teismo sprendimo įvykdymui egzistavimo, pirmosios instancijos teismas nurodė, kad ginčijamu įsakymu naujai paskirta VšĮ Šiaulių darbo rinkos mokymo centro vadovė I. I. gali veikti priešingai ieškovės nuomonei ir dėl to gali būti sutrikdyta įstaigos veikla, įstaigai padaryta žala, todėl egzistuoja reali tikimybė, jog gali pasunkėti teismo sprendimo vykdymas.

20. Atsakovė (apeliantė) Lietuvos Respublikos švietimo, mokslo ir sporto ministerija, nesutikdama su skundžiama pirmosios instancijos nutartimi, atskirajame skunde teigia, kad ieškovė byloje nepateikė nė vieno pagrįsto argumento ir neįrodė, jog nesiėmus laikinųjų apsaugos priemonių teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti ar pasidaryti nebeįmanomas. Trečiasis asmuo (naujai paskirta įstaigos vadovė) I. I. atsiliepime į atskirąjį skundą nurodė sutinkanti su apeliantės argumentais, kartu pažymėdama, jog ieškovės teiginiai apie žalą, galimai kilsiančią dėl naujai paskirtos įstaigos vadovės vadovavimo įstaigai, yra tik hipotetinio pobūdžio, grindžiami vien tik pačios ieškovės nuomone, be to, ieškovės argumentai, kuriais yra grindžiamas prašymas dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, nėra susiję su ieškinio dalyku ir ieškovės siekiu grįžti į VšĮ Šiaulių darbo rinkos mokymo centro vadovo pareigas.

21. Ieškovė atsiliepime į atsakovės atskirąjį skundą prašo jį atmesti, teigia, kad ieškinyje yra detaliai nurodytos visas faktinės aplinkybės, kurios pagrindžia atsakovės nesąžiningą elgesį ieškovės ir VšĮ Šiaulių darbo rinkos mokymo centro atžvilgiu.

22. Iš ieškovės byloje pateiktų procesinių dokumentų (ieškinio, atsiliepimo į atskirąjį skundą) turinio matyti, kad ieškovė atsakovės nesąžiningumą ir atitinkamai grėsmę būsimo teismo sprendimo įvykdymui sieja su atsakovės vykdoma VšĮ Šiaulių darbo rinkos mokymo centro struktūros pertvarka, dalį šios įstaigos veiklos perduodant VšĮ Mažeikių politechnikos mokyklai. Ieškovės teigimu, atsakovės sprendimas likviduoti VšĮ Šiaulių darbo rinkos mokymo centro Mažeikių skyrių, jį prijungiant prie VšĮ Mažeikių? politechnikos mokyklos (įkuriant VšĮ Mažeikių politechnikos mokyklos Mažeikių filialą) yra nepagrįstas, pažeidžiantis tiek pačios įstaigos interesus, tiek ir viešąjį interesą. Pasak ieškovės, ji iš VšĮ Šiaulių darbo rinkos mokymo centro direktorės pareigų buvo atšaukta dėl to, kad prieštaravo ir nesutiko vykdyti atsakovės nurodymų, susijusių su atsakovės vykdoma šios įstaigos pertvarka (pavyzdžiui, perduoti VšĮ Šiaulių darbo rinkos mokymo centro Mažeikių skyriui nuosavybės teise priklausantį turtą VšĮ Mažeikių? politechnikos mokyklai). Ieškovės nuomone, tikėtina, kad naujai paskirta VšĮ Šiaulių darbo rinkos mokymo centro vadovė I. I. besąlygiškai įgyvendins atsakovės ketinimus, susijusius su šios įstaigos pertvarka, tokiu būdu sutrikdydama įstaigos veiklą ir padarydama jai žalą (darbuotojai turėtų būti atleisti iš darbo, jiems išmokant kompensacijas ir kitas išmokas, galimai būtų išvaistytas įstaigos turimas turtas, suskaldyta ir supriešinta įstaigos bendruomenė).

23. Nagrinėjamos bylos atveju ieškovė pareikštu ieškiniu prašo panaikinti Lietuvos Respublikos švietimo, mokslo ir sporto ministerijos ministro 2020 m. lapkričio 11 d. įsakymus, kuriais ieškovė buvo atšaukta iš VšĮ Šiaulių darbo rinkos mokymo centro direktorės pareigų ir į šias pareigas laikinai paskirtas trečiasis asmuo I. I.. Taigi ginčas byloje yra kilęs dėl ieškovės, kaip VšĮ Šiaulių darbo rinkos mokymo centro direktorės, atšaukimo iš pareigų teisėtumo.

24. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad nagrinėjamoje byloje nėra reiškiami reikalavimai panaikinti atsakovės sprendimus, susijusius VšĮ Šiaulių darbo rinkos mokymo centro struktūros pertvarka ir jos įgyvendinimo priemonėmis, o išimtinai sprendžiama tik dėl galimo ieškovės teisių pažeidimo, atšaukus ją iš laikinai eitų viešosios įstaigos vadovės pareigų. Dėl to spręstina, kad VšĮ Šiaulių darbo rinkos mokymo centro Mažeikių skyriaus likvidavimo ir VšĮ Mažeikių politechnikos mokyklos Mažeikių filialo įkūrimo teisėtumo ir pagrįstumo vertinimas nepatenka į šios bylos nagrinėjimo dalyką. Be to, byloje nėra jokių duomenų, kad dėl vykdomos VšĮ Šiaulių darbo rinkos mokymo centro struktūros pertvarkos būtų ketinama panaikinti šios įstaigos vadovo pareigybę. Apibendrinant nurodytas aplinkybes, darytina išvada, kad ieškovės argumentai, kuriais ji įrodinėja atsakovės vykdomos viešosios įstaigos struktūros pertvarkos nepagrįstumą, laikytini nesusijusiais su prašomomis taikyti laikinosiomis apsaugos priemonėmis – įsakymų, kuriais ieškovė buvo atšaukta iš pareigų ir į jos vietą paskirta nauja įstaigos vadovė, sustabdymu.

25. Atkreiptinas dėmesys, kad ieškovė, prašydama panaikinti ginčijamus Lietuvos Respublikos švietimo, mokslo ir sporto ministerijos ministro 2020 m. lapkričio 11 d. įsakymus, iš esmės siekia grįžti į VšĮ Šiaulių darbo rinkos mokymo centro vadovo pareigas, tačiau nenurodo jokių objektyvių aplinkybių ir argumentų, kurie teiktų pagrindą spręsti, jog atsakovė galėtų imtis kokių nors veiksmų, siekdama išvengti ieškovei galimai palankaus sprendimo įvykdymo (ieškovės grąžinimo į pareigas). Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, aplinkybė, kad su naujai paskirta laikina įstaigos vadove yra sudaryta darbo sutartis, taip pat nelaikytina grėsme ieškovei galbūt palankaus teismo sprendimo įvykdymui bei nesudaro pagrindo taikyti ieškovas prašomas laikinąsias apsaugos priemones. Jeigu būtų priimtas ieškovei palankus teismo sprendimas, t. y. ieškovės atšaukimas iš pareigų būtų pripažintas neteisėtu, tokio sprendimo vykdymas negalėtų pasunkėti arba pasidaryti negalimas, nes naujai paskirta įstaigos vadovė būtų atleistas iš pareigų DK 60 straipsnio 1 dalies 5 punkto pagrindu (į darbą grąžinus darbuotoją, į kurio vietą buvo priimtas atleidžiamas darbuotojas). Pažymėtina, kad įsiteisėjęs teismo sprendimas privalomas visiems asmenims ir turi būti vykdomas visoje Lietuvos Respublikos teritorijoje (CPK 18 straipsnis). Dėl to šiuo atveju nėra jokio pagrindo teigti, kad, nesiėmus ieškovės prašomų laikinųjų apsaugos priemonių, o teismui ieškinį patenkinus, teismo sprendimo vykdymas pasunkėtų, juolab – kad taptų neįmanomas įvykdyti.

26. Teismo vertinimu, ieškovės ir trečiojo asmens VšĮ Šiaulių darbo rinkos mokymo centro atsiliepimuose į atskirąjį skundą akcentuojama aplinkybė, kad įstaigos bendruomenė (darbuotojai, skyrių vadovai) gerbia ir palaiko ieškovę, o naujai paskirta vadovė įstaigos bendruomenei nėra nei žinoma ir ja nėra pasitikima, taip pat nesudaro pakankamo pagrindo konstatuoti, kad analizuojamu atveju egzistuoja grėsmė būsimo ieškovei galimai palankaus teismo sprendimo įvykdymui, bei taikyti ieškovės prašomas laikinąsias apsaugos priemones.

27. Kiti atskirajame skunde ir atsiliepimuose į juos nurodyti argumentai neturi esminės reikšmės apskųstos pirmosios instancijos teismo nutarties pagrįstumui ir teisėtumui įvertinti, todėl dėl jų apeliacinės instancijos teismas nepasisako. Teismų praktikoje laikomasi nuostatos, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį spendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą. Apeliacinės instancijos teismas, atmesdamas apeliacinį skundą, gali tiesiog pritarti žemesnės instancijos teismo priimto sprendimo motyvams (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. spalio 24 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-380-690/2018, 22–26 punktai; 2020 m. balandžio 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-133-823/2020, 40 punktas).

28. Išdėstytų motyvų pagrindu darytina išvada, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai patenkino ieškovės prašymą, nes nėra antrosios būtinos sąlygos laikinosioms apsaugos priemonėms taikyti – grėsmės ieškovei galimai palankaus teismo sprendimo įvykdymui. Dėl to pirmosios instancijos teismo nutartis naikintina ir klausimas išspręstinas iš esmės – ieškovės prašymas dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo atmetamas (CPK 337 straipsnio 1 dalies 2 punktas).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 336 straipsniu, 337 straipsnio 1 dalies 2 punktu, 338 straipsniu,

nutaria:

patenkinti atskirąjį skundą.

Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020 m. gruodžio 4 d. nutartį panaikinti ir klausimą išspręsti iš esmės – ieškovės J. V. prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo atmesti.

Teisėja Laima Ribokaitė