Lietuvos apeliacinio teismo nutartis

Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko Kęstučio Jucio (pranešėjo),

viešame teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo M. B. apeliacinį skundą dėl Kauno apygardos teismo 2014 m. gegužės 26 d. nuosprendžio, kuriuo M. B. pripažintas kaltu ir nuteistas:

- pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 159 straipsnio 1 dalį – laisvės atėmimu keturiems mėnesiams;

- pagal BK 254 straipsnio 1 dalį – laisvės atėmimu vieneriems metams šešiems mėnesiams;

- pagal BK 284 straipsnio 1 dalį – laisvės atėmimu vieneriems metams.

Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1 dalimi, 5 dalies 2 punktu, paskirtos bausmės subendrintos apėmimo būdu ir M. B. paskirta subendrinta bausmė – laisvės atėmimas vieneriems metams šešiems mėnesiams.

Vadovaujantis BK 64¹ straipsniu, šiuo nuosprendžiu paskirta bausmė sumažinta vienu trečdaliu ir M. B. paskirta galutinė subendrinta bausmė – laisvės atėmimas vieneriems metams. Bausmę paskirta atlikti pataisos namuose.

Tuo pačiu nuosprendžiu pripažinti kaltais ir nuteisti R. I. (R. I.) ir L. B., tačiau apeliaciniai skundai dėl jų nuteisimo negauti.

Iš nuteistųjų R. I. ir M. B. solidariai priteista S. K. 1 330 Lt turtinei žalai atlyginti.

Iš nuteistųjų R. I., M. B., o L. B. neturint lėšų iš jo tėvų J. ir R. B., solidariai priteista G. Š. 260 Lt turtinei žalai atlyginti.

Aprašomoji dalis

nustatė:

M. B. pripažintas kaltu ir nuteistas už tai, kad 2012 m. rugsėjo 22 d. laikotarpiu nuo 14 val. iki 23 val. 30 min., būdamas kieme, prie (duomenys neskelbtini), ir žinodamas, jog L. B. (gim. XXX) ir R. I. (gim. XXX) yra vaikai, pasinaudojo savo, kaip vyresniojo pagal amžių, autoritetu ir įkalbėjo vaikus, t. y. L. B. ir R. I. iš G. Š. buto pagrobti ten buvusius šaunamuosius ginklus, t. y. nusikalstamą veiką padarė šiomis aplinkybėmis:

M. B. 2012 m. rugsėjo 22 d. laikotarpiu nuo 14 val. iki 23 val. 30 min., tikslesnis laikas tyrimo metu nenustatytas, atvyko su vaikais R. I. ir L. B. į G. Š. priklausantį butą, esantį, (duomenys neskelbtini), ir iš nerakinamo sekcijos baro, bendrais veiksmais su vaikais R. I. ir L. B. pagrobė du šaunamuosius ginklus bei ne mažiau kaip trys šaudmenis, t. y. C kategorijos šaunamąjį ginklą dujinį pistoletą „B“ Nr. TPXXX už 260 Lt, skirtą šaudyti 8 mm kalibro šoviniais; C kategorijos pramoninės gamybos 9 mm kalibro pusiau automatinį dujinį – garsinį pistoletą „B” Nr. XXX už 320 Lt, skirtą šaudyti 9 mm dujiniais bei garsiniais šoviniais; taip pat ne mažiau kaip trys šovinius už 6 Lt, priskiriamus C kategorijos šaudmenims.

Taip pat, M. B. pripažintas kaltu ir nuteistas už tai, kad iš anksto susitaręs ir veikdamas bendrininkų grupe su vaikais R. I. (gim. XXX) ir L. B. (gim. XXX), kurie vykdydami jo pasiūlymą iš G. Š. buto pagrobti ten buvusius du šaunamuosius ginklus, 2012 m. rugsėjo 22 d. laikotarpiu nuo 14 val. iki 23 val. 30 min., tikslesnis laikas tyrimo metu nenustatytas, atvyko į G. Š. priklausantį butą, esantį, (duomenys neskelbtini), ir M. B. iš nerakinamo sekcijos baro pagrobė G. Š. priklausančius šaunamuosius ginklus bei šaudmenis, t. y., ne mažiau kaip trys šovinius už 6 Lt, priskiriamus C kategorijos šaudmenims; C kategorijos šaunamąjį ginklą dujinį pistoletą „B“ Nr. TPBX už 260 Lt, skirtą šaudyti 8 mm kalibro šoviniais; C kategorijos pramoninės gamybos 9 mm kalibro pusiau automatinį dujinį – garsinį pistoletą „B” Nr. XXX už 320 Lt, skirtą šaudyti 9 mm dujiniais bei garsiniais šoviniais, kurį perdavė vaikui L. B.

Taip pat, M. B. pripažintas kaltu ir nuteistas už tai, kad 2012 m. rugsėjo 22 d. apie 23 val. 30 min., viešoje vietoje, prie (duomenys neskelbtini), esančioje automobilių stovėjimo aikštelėje, būdamas apsvaigęs nuo alkoholio ir veikdamas kartu su vaiku R. I., neturėdamas jokių apibrėžtų tikslų ir motyvų, laikė nukreiptą šaunamąjį ginklą, t. y. dujinį pistoletą „B“ Nr. TPBXX, į automobilyje „B“, valst. Nr. XXX, sėdinčius asmenis, o R. I. tyčia su teleskopine lazda sudavė smūgius ir tokiu būdu, apgadino nukentėjusiajam S. K. priklausantį automobilį „B“, valst. Nr. XXX, t. y. išdaužė kairės pusės galinių durelių stiklą už 80 Lt; sugadino galinį dešinės pusės žibintą už 100 Lt, priekinio kairės pusės durelių veidrodėlį už 100 Lt, galines kairės pusės dureles už 150 Lt, galinį dešinės pusės sparną už 200 Lt.

Tokiu būdu, M. B. būdamas viešoje vietoje, neturėdamas jokių apibrėžtų tikslų ir motyvų, tyčia, bendrais veiksmais su vaiku R. I. savo įžūliu elgesiu ir vandališkais veiksmais pademonstravo nepagarbą aplinkiniams ir aplinkai bei sutrikdė visuomenės rimtį ir tvarką.

Apeliantas skunde tvirtina, kad pirmosios instancijos teismas jam paskyrė per griežtą laisvės atėmimo bausmę.

Atkreipia dėmesį į tai, kad dėl jam inkriminuotų nusikalstamų veikų padarymo pilnai prisipažino ir labai gailisi, padarė išvadas bei tvirtai pasižada ateityje nenusikalsti. Tvirtina, kad nuo nusikalstamų veikų padarymo praėjo dveji metai, naujų pažeidimų nepadarė, užsiregistravo darbo biržoje, sieks dirbti ir atlyginti priteistus civilinius ieškinius, padėti tėvams.

Nuteistojo nuomone, atsižvelgiant į pirmiau nurodytas aplinkybes yra pagrindas jo atžvilgiu taikyti BK 75 straipsnio nuostatas ir paskirtos bausmės vykdymą atidėti.

Gynėjas prašo nuteistojo apeliacinį skundą tenkinti. Prokuroras prašo nuteistojo apeliacinį skundą atmesti.

Motyvuojamoji dalis

Nuteistojo M. B. apeliacinis skundas atmetamas (BPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas

Apeliacinio teismo teisėjų kolegijos nuomone, pirmosios instancijos teismas išsamiai ir nešališkai išnagrinėjo visas bylos aplinkybes, nepažeisdamas Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 20 straipsnio reikalavimų, įvertino įrodymus ir remdamasis BPK 303 straipsnio 2 dalies nuostatomis, pagrįstai priėmė apkaltinamąjį nuosprendį. Nuteistojo M. B. kaltė padarius BK 159 straipsnio 1 dalyje, BK 254 straipsnio 1 dalyje, BK 284 straipsnio 1 dalyje numatytas nusikalstamas veikas, įrodyta apkaltinamajame nuosprendyje išanalizuotais ir įvertintais įrodymais. Pirmosios instancijos teismas teisingai nustatė faktines bylos aplinkybes, tinkamai įvertino byloje surinktus ir tiesiogiai teisme ištirtus įrodymus, padarė motyvuotas išvadas dėl nuteistojo kaltės, jo įvykdytos nusikalstamos veikos juridinės kvalifikacijos ir dėl to teisingai pritaikė baudžiamojo bei baudžiamojo proceso įstatymų normas. Nuteistasis M. B. šių aplinkybių neginčija. Apeliacinis teismas peržiūri bylą apeliacinio skundo ribose (BPK 320 straipsnio 3 dalis).

Apeliacinio teismo teisėjų kolegija pažymi, kad bausmė yra valstybės prievartos priemonė, skiriama teismo apkaltinamuoju nuosprendžiu asmeniui, padariusiam nusikaltimą ar baudžiamąjį nusižengimą, apribojant nuteistojo teises ir laisves. Bausmės paskirtis – galutinis rezultatas, kurio nustatydama ir taikydama bausmes siekia valstybė. Remiantis baudžiamuoju įstatymu teismas skiria bausmę pagal BK specialiosios dalies straipsnio, numatančio atsakomybę už padarytą nusikalstamą veiką, sankciją laikydamasis šio kodekso bendrosios dalies nuostatų. Teismas, skirdamas bausmę, atsižvelgia į: padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį; kaltės formą ir rūšį; padarytos nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus; nusikalstamos veikos stadiją; kaltininko asmenybę; asmens kaip bendrininko dalyvavimo darant nusikalstamą veiką formą ir rūšį; atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes (BK 54 straipsnio 1, 2 dalys). Teismas, skirdamas bausmę, atsižvelgia ir į tai, ar yra nustatyta tik atsakomybę lengvinančių ar tik atsakomybę sunkinančių aplinkybių, ar yra ir atsakomybę lengvinančių, ir atsakomybę sunkinančių aplinkybių, ir įvertina kiekvienos aplinkybės reikšmę. Teismas, įvertinęs atsakomybę lengvinančias ir (ar) atsakomybę sunkinančias aplinkybes, jų kiekį, pobūdį ir tarpusavio santykį, taip pat kitas minėtas aplinkybes, motyvuotai parenka švelnesnę ar griežtesnę bausmės rūšį, taip pat skiriamos bausmės dydį, skaičiuodamas nuo jos vidurkio (BK 61 straipsnio 1, 2 dalys). Apeliacinio teismo teisėjų kolegija pažymi, kad tinkamai įvertinti kaltininko asmenybę yra svarbi teisingos bausmės parinkimo sąlyga. Baudžiamosios teisės teorijoje ir praktikoje nurodoma, kad vertindamas kaltininko asmenybės pavojingumą ir rinkdamas bausmės rūšį bei dydį teismas turi kreipti ypač daug dėmesio į tai, ar nusikaltimas padarytas atsitiktinai, dėl kitų asmenų įtakos arba nepalankiai susiklosčius aplinkybėms, ar kaltininko antivisuomeninės nuostatos jau buvo susiformavusios iki nusikalstamo poelgio ir nusikaltimas buvo tik loginis kaltininko gyvenimo būdo ir jo ankstesnio elgesio padarinys.

BK 75 straipsnyje numatyta, jog asmeniui, nuteistam laisvės atėmimu už vieną ar kelis nesunkius ar apysunkius tyčinius nusikaltimus ne daugiau kaip ketveriems metams arba ne daugiau kaip šešeriems metams už dėl neatsargumo padarytus nusikaltimus, teismas gali atidėti paskirtos bausmės vykdymą nuo vienerių iki trejų metų. Pažymėtina tai, kad paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymo atidėjimas yra teismo teisė, o ne pareiga. Be to, bausmės vykdymas gali būti atidėtas, jeigu teismas nusprendžia, kad yra pakankamas pagrindas manyti, jog bausmės tikslai bus pasiekti be realaus laisvės atėmimo bausmės atlikimo. Priimdamas sprendimą atidėti paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymą, teismas vadovaujasi ne tik formaliais pagrindais, įtvirtintais BK 75 straipsnio 1 dalyje, bet ir bausmės tikslais, nustatytais BK 41 straipsnio 2 dalyje: sulaikyti asmenis nuo nusikalstamų veikų darymo; nubausti nusikalstamą veiką padariusį asmenį; atimti ir apriboti nuteistajam asmeniui galimybę daryti naujas nusikalstamas veikas; paveikti bausmę atlikusius asmenis, kad laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų; užtikrinti teisingumo principo įgyvendinimą. Teismas, spręsdamas klausimą dėl bausmės vykdymo atidėjimo, turi įvertinti visas bylos aplinkybes, susijusias ir su padaryta veika, ir su nuteistojo asmenybe, t. y. įvertinti nusikalstamos veikos pavojingumo pobūdį, laipsnį, nuteistojo asmenybės teigiamas ir neigiamas savybes, jo elgesį šeimoje ir visuomenėje, polinkius, nusikalstamos veikos padarymo priežastis, elgesį po nusikalstamos veikos padarymo. Visi šie ir kiti duomenys turi sudaryti prielaidas išvadai, kad šiam konkrečiam nuteistajam bausmės tikslai bus pasiekti ir be realaus laisvės atėmimo, tokiu būdu bus pasiekti bausmės tikslai, įtvirtinti BK 41 straipsnio 2 dalyje.

Skirdamas bausmę M. B. pirmosios instancijos teismas atsižvelgė į nuteistojo asmenybę (nedirba, anksčiau teistas), nusikalstamų veikų pobūdį ir pavojingumo laipsnį, atsakomybę lengvinančią ir sunkinančią aplinkybes), tiesioginę tyčią, kilusius padarinius. Iš baudžiamosios bylos medžiagos matyti, kad M. B. padarė tris nusikalstamas veikas, iš kurių viena (BK 254 straipsnio 1 dalis) priskiriama prie sunkių nusikaltimų (BK 11 straipsnio 5 dalis), anksčiau teistas du kartus (už svetimo turto vagystes ir viešosios tvarkos pažeidimą) (3 t., 38, 55-59 b. l.). Kaip matyti iš bylos medžiagos, M. B. pripažintas kaltu ir nuteistas už sunkaus nusikaltimo padarymą, todėl jam taikyti BK 75 straipsnio nuostatų nėra pagrindo.

Atkreiptinas dėmesys į tai, kad pirmosios instancijos teismas M. B. pagal BK 159 straipsnio 1 dalį, BK 254 straipsnio 1 dalį, BK 284 straipsnio 1 dalį paskyrė laisvės atėmimo bausmes įstatymo sankcijos ribose. Bylos aplinkybės patvirtina, kad M. B. nusikalstamas veikas padarė sąmoningai, nusikalstami veiksmai buvo apgalvoti, be to, jis anksčiau teistas už tyčinių nusikaltimų padarymą. Tai įrodo, kad M. B. yra pavojingas visuomenei ir linkęs nusikalsti. Teisėjų kolegijos nuomone, M. B. antivisuomeninės nuostatos susiformavo iki nusikalstamų poelgių, o padaryti nusikaltimai buvo tik loginis jo gyvenimo būdo ir ankstesnio elgesio padarinys.

Pažymėtina, kad pagal BK 254 straipsnio 1 dalį (už sunkiausio nusikaltimo padarymą) bei pagal BK 159 straipsnio 1 dalį, M. B. paskirtos laisvės atėmimo bausmės arčiau baudžiamojo įstatymo sankcijos minimumo. Pagal BK 284 straipsnio 1 dalį paskirta laisvės atėmimo bausmė įstatymo sankcijos vidurkio ribose, tačiau atkreiptinas dėmesys į tai, kad jis anksčiau buvo teistas už analogiško nusikaltimo padarymą (3 t., 55-59 b. l.). Remiantis bylos medžiaga matyti, kad pirmosios instancijos teismas M. B. skirdamas bausmę už kiekvieną nusikalstamą veiką ją individualizavo tinkamai, atsižvelgė į visas reikšmingas bausmei skirti aplinkybes (BK 54 straipsnio 2 dalis) ir, taikydamas bausmių apėmimo būdą, paskyrė teisingą galutinę subendrintą laisvės atėmimo bausmę. Be to, apygardos teismas pagrįstai taikė BK 64¹ straipsnio nuostatas, todėl M. B. paskirtą galutinę bausmę teisingai sumažino vienu trečdaliu. Tai, kad nuteistasis M. B. užsiregistravo darbo biržoje, žada įsidarbinti ir atlyginti civilinius ieškinius, padėti tėvams ir ateityje nenusikalsti yra reikšmingi, tačiau nesudaro pagrindo dar labiau mažinti paskirtas laisvės atėmimo bausmes arba skirti su laisvės atėmimu nesusijusias bausmes.

Apeliacinis teismas konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas atsižvelgęs į pirmiau nurodytas aplinkybes bei taikydamas baudžiamojo įstatymo nuostatas dėl bausmės skyrimo, nepadarė baudžiamojo įstatymo pažeidimų. Nagrinėjamojoje byloje nenustatyta jokių nuteistajam M. B. teisiškai palankių aplinkybių, kurios leistų paskirti švelnesnę bausmę. Todėl nuteistajam M. B. paskirtos bausmės už kiekvieną nusikalstamą veiką ir subendrinta galutinė bausmė atitinka įstatymo reikalavimus, nėra aiškiai neteisinga ar per griežta ir jos švelninti nėra pagrindo, ji užtikrina teisingumo principo įgyvendinimą ir BK 41 straipsnyje nurodytų bausmės tikslų pasiekimą.

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Nuteistojo M. B. apeliacinį skundą atmesti.