- Teismas
- Utenos apylinkės teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2022-04-04
- Bylos Nr.
- e2-261-664/2022
- Teisminio proceso Nr.
- 2-68-3-00564-2021-2
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Irena Vapsvienė
- Ieškovas
- Panevėžio apygardos prokuratūros
- Atsakovas
- P. Z., L. Z., Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos, Lietuvos Respublikos valstybei, atstovaujamai Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos
- Trečiasis asmuo
- Lietuvos automobilių kelių direkcija prie Susisiekimo ministerijos
- Kategorijos
dalyvaujant ieškovo Panevėžio apygardos prokuratūros viešojo intereso gynimo skyriaus prokurorui R. S.,
atsakovams P. Z. ir L. Z..
atsakovo Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos atstovui A. K.
trečiojo asmens Lietuvos automobilių kelių direkcija prie Susisiekimo ministerijos atstovams A. A. ir E. S.,
teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo ieškovo Panevėžio apygardos prokuratūros viešojo intereso gynimo skyriaus prokuroro ieškinį dėl administracinio akto dalies panaikinimo, sandorių dalių pripažinimo negaliojančiomis ir restitucijos taikymo atsakovams Lietuvos Respublikos valstybei, atstovaujamai Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos, Nacionalinei žemės tarnybai prie Žemės ūkio ministerijos, P. Z. ir L. Z., trečiasis asmuo, nepareiškiantis savarankiškų reikalavimų, ieškovo pusėje Lietuvos automobilių kelių direkcija prie Susisiekimo ministerijos.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Šalies argumentai
Ieškovas Panevėžio apygardos prokuratūros prokuroras kreipėsi į teismą ieškiniu, ginant viešąjį interesą, prašydamas:
1. Panaikinti ab initio (nuo sudarymo momento) 2011 m. kovo 18 d. Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos įsakymo Nr. 39VĮ-(14.39.2)-264 „Dėl valstybinės žemės sklypų įregistravimo Ignalinos rajone“ dalis dėl 1567 kv.m., (0,1567 ha)žemės sklype (4.5681 ha) unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kadastrinis matavimas (duomenys neskelbtini), esančiame (duomenys neskelbtini), 153 kv.m. (0,0153 ha) žemės sklype (5.0814 ha) unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kadastrinis numeris (duomenys neskelbtini), esančiame (duomenys neskelbtini), 837 kv.m. (0,0837 ha) žemės sklype (6.1853 ha) unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kadastrinis numeris (duomenys neskelbtini), esančiame (duomenys neskelbtini), patenkančių į valstybinės reikšmės rajoninio kelio Nr. 1446 Kačergiškė-Šiūlėnai-Kiniūnai juostos užimtą žemę.
2. Pripažinti negaliojančia ab initio (nuo sudarymo momento) 2011 m. lapkričio 16 d. valstybinės žemės pirkimo-pardavimo sutarties, notarinio registro Nr. 3432, dalis, kuriomis Lietuvos Respublikos valstybė pardavė P. Z. ir L. Z. 1567 kv.m., (0,1567 ha) žemės sklype (4.5681 ha) unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kadastrinis matavimas (duomenys neskelbtini), esančiame (duomenys neskelbtini), 153 kv.m. (0,0153 ha) žemės sklype (5.0814 ha) unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kadastrinis numeris (duomenys neskelbtini), esančiame (duomenys neskelbtini), 837 kv.m. (0,0837 ha) žemės sklype (6.1853 ha) unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kadastrinis numeris (duomenys neskelbtini), esančiame (duomenys neskelbtini), patenkančias į valstybinės reikšmės rajoninio kelio Nr. 1446 Kačergiškė-Šiūlėnai-Kiniūnai juostos užimtą žemę.
Šalies argumentai
3. Pripažinti negaliojančiu ab initio (nuo sudarymo momento) 2011 m. lapkričio 16 d. žemės sklypo perdavimo ir priėmimo aktą dalyje, kuria Lietuvos Respublikos valstybė perduoda, o pirkėjai P. Z. ir L. Z. priima 1567 kv.m., (0,567 ha) žemės sklype (4.5681 ha) unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kadastrinis matavimas (duomenys neskelbtini), esančiame (duomenys neskelbtini), 153 kv.m. (0,0153 ha) žemės sklype (5.0814 ha) unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kadastrinis numeris (duomenys neskelbtini), esančiame (duomenys neskelbtini), 837 kv.m. (6.1853 ha) žemės sklype unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kadastrinis numeris (duomenys neskelbtini), esančiame (duomenys neskelbtini), patenkančias į valstybinės reikšmės rajoninio kelio Nr. 1446 Kačergiškė-Šiūlėnai-Kiniūnai juostos užimtą žemę.
4. Taikyti restituciją: grąžinti natūra Lietuvos Respublikos valstybes nuosavybėn 1567 kv.m. (0,1567 ha) pagal pridedamą schemą, ieškinio priedas Nr. 4 iš 4.5681 ha žemės sklypo unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kadastrinis matavimas (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini), kuris patenka į valstybinės reikšmės kelio - rajoninio kelio Nr. 1446 Kačergiškė-Šiūlėnai-Kiniūnai ribas priteisti iš Lietuvos Respublikos valstybės atsakovų P. Z. ir L. Z. naudai 329,31 Eur.
5. Taikyti restituciją: grąžinti natūra Lietuvos Respublikos valstybes nuosavybėn 153 kv.m. (0,0153 ha) pagal pridedamą schemą, ieškinio priedas Nr. 5 iš 5.0814 ha žemės sklypo unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kadastrinis numeris (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini), kuris patenka į valstybinės reikšmės kelio - rajoninio kelio Nr. 1446 Kačergiškė-Šiūlėnai-Kiniūnai ribas priteisti iš Lietuvos Respublikos valstybės atsakovų P. Z. ir L. Z. naudai 30,41 Eur.
6. Taikyti restituciją: grąžinti natūra Lietuvos Respublikos valstybes nuosavybėn 837 kv.m. (0,0837 ha) pagal pridedamą schemą, ieškinio priedas Nr. 3 iš 6.1853 ha žemės sklypo unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kadastrinis numeris (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini), kuris patenka į valstybinės reikšmės kelio - rajoninio kelio Nr. 1446 Kačergiškė-Šiūlėnai-Kiniūnai ribas priteisti iš Lietuvos Respublikos valstybės atsakovų P. Z. ir L. Z. naudai 165,09 Eur.
7. Priteisti iš atsakovų žyminį mokestį ir bylinėjimosi išlaidas.
Ieškinyje nurodė, kad 2012-04-23 Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Ignalinos žemėtvarkos skyriaus vedėjo A. B. įsakymu Nr. 39VĮ-(114.39.22)-237, piliečiams P. Z. ir L. Z., pirkimui, Šiūlėnų kadastro vietovėje buvo suformuoti valstybinės žemės sklypai. Nurodytame žemėtvarkos projekte nebuvo įrašo apie valstybinės reikšmės rajoninio kelios Nr. 1446 Kačergiškė-Šiūlėnai-Kiniūnai priskyrimą V kategorijai bei reikalavimo taikyti projektuojamiems sklypams 18 m. pločio kelio juostą.
Remiantis teismų praktika, vadovaujantis Lietuvos Respublikos Žemės įstatymo, Lietuvos Respublikos Kelių įstatymo, Lietuvos Respublikos civilinio kodekso ir Lietuvos Respublikos Konstitucijos teisiniu reglamentavimu, piliečiams P. Z. ir L. Z., nesilaikant teisės aktų reikalavimų buvo suformuoti ir parduoti, 2011-11-16 Lietuvos Respublikos valstybę atstovaujamos Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Ignalinos rajono žemėtvarkos skyriaus vedėjo A. B. valstybinės žemės pirkimo-pardavimo sutartimi , notarinio registro Nr. 3432, patvirtinta Ignalinos rajono I-ojo notarų biuro notarės, netinkamo dydžio žemės sklypai: 4.5681 ha unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kadastrinis matavimas (duomenys neskelbtini), esantis (duomenys neskelbtini), 5.0814 ha unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kadastrinis numeris (duomenys neskelbtini), esantis (duomenys neskelbtini) 6.1853 ha unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kadastrinis numeris (duomenys neskelbtini), esantis (duomenys neskelbtini), savo dalimis patenkančius į valstybinės reikšmės rajoninio kelio Nr. 1446 Kačergiškė-Šiūlėnai-Kiniūnai juostos užimtą žemę. Minėti administraciniai aktai savo turiniu prieštarauja aukštesnės galios teisės aktams ir yra priimti pažeidžiant imperatyvias teisės normas ir jų reikalavimus todėl prašoma panaikinti 2011 m. kovo 18 d. Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos įsakymo Nr. 39VĮ-(14.39.2)-264 „Dėl valstybinės žemės sklypų įregistravimo Ignalinos rajone“ dalis, 2011 m. lapkričio 16 d. valstybinės žemės pirkimo-pardavimo sutarties, notarinio registro Nr. 3432, dalis, 2011 m. lapkričio 16 d. žemės sklypo perdavimo ir priėmimo aktą dalyje, kuriomis Lietuvos Respublikos valstybė pardavė ir perdavė pirkėjams P. Z. ir L. Z. 1567 kv.m., (0,1567 ha) žemės sklype (4.5681 ha) unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), 153 kv.m. (0,0153 ha) žemės sklype (5.0814 ha) unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) ir 837 kv.m. (0,0837 ha) žemės sklype (6.1853 ha) unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), patenkančias į valstybinės reikšmės rajoninio kelio Nr. 1446 Kačergiškė-Šiūlėnai-Kiniūnai juostos užimtą bei taikant restituciją tai yra grąžinant natūra Lietuvos Respublikos valstybes nuosavybėn žemės sklypų dalis patenkančias į valstybinės reikšmės rajoninio kelio Nr. 1446 Kačergiškė-Šiūlėnai-Kiniūnai juostą, priteisti iš Lietuvos Respublikos valstybės atsakovų P. Z. ir L. Z. naudai kompensaciją.
Šalies argumentai
Ieškovas teismo posėdžio metu prašė tenkinti ieškinį visa apimtimi, teikdama iš esmės tuos pačius argumentus, kurie nurodyti ieškinyje. Tačiau prašė atsižvelgti į tai, jog atsakovai P. Z. ir L. Z. pilnai pripažįsta ieškininį pareiškimą ir jame išdėstytus reikalavimus, jų veiksmuose nėra kaltės, todėl iš jų neturi būti priteistos bylinėjimosi išlaidos, t.y. žyminis mokestis ir teismo patirtos procesinės išlaidos. Spręstinas klausimas dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo iš atsakovo Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos, kuri šioje byloje taip pat yra ir Lietuvos Respublikos valstybę atstovaujanti institucija.
Atsiliepimas
Atsakovai P. Z. ir L. Z. teismo posėdžio metu nurodė, jog neprieštarauja ieškovo Panevėžio apygardos prokuratūros patikslintam ieškiniam pareiškimui. Mano, jog siūloma kompensacija yra objektyviai pagrįsta ir pakankama. Taip pat palaiko ieškovo poziciją, jog bylinėjimosi išlaidos negali būti priteistos iš atsakovų P. Z. ir L. Z., kadangi šiame ginče nėra jų kaltės. Kaltė turėtų būti pripažinta institucijos - Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos, kurios specialistai, pažeisdami teisės aktų reikalavimus, suformavo žemės sklypus, parengė žemėtvarkos projektus į kuriuos neteisėtai įtraukė valstybinės reikšmės rajoninio keliui Nr. 1446 Kačergiškė-Šiūlėnai-Kiniūnai priklausančias dalis, o vėliau šiuos žemės sklypus, atstovaudama valstybei pardavė atsakovams.
Atsakovas Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos, gavęs ieškininį pareiškimą, jo priedus bei teismo pranešimą pateikė teismui atsiliepimą, kuriame nurodė, jog ieškinys yra pagrįstas, todėl turi būti tenkintinas.
Nurodė, jog remiantis Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministro 1998 m. balandžio 28 d. įsakymu Nr. 207 „Dėl žemės reformos žemėtvarkos projektų kaimo vietovėje rengimo metodikos patvirtinimo“ patvirtintos Žemės reformos žemėtvarkos projektų kaimo vietovėj rengimo metodika ir vadovaujantis Utenos apskrities viršininko 2010-06-21 dienos įsakymu Nr. 16-530 patvirtintu Žemės reformos žemėtvarkos projektu (toliau – žemėtvarkos projektas) bei 2012-04-23 Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Ignalinos žemėtvarkos skyriaus vedėjo A. B. įsakymu Nr. 339VĮ-(114.39.22)-237, piliečiams P. Z. ir L. Z., pirkimui, Šiūlėnų kadastro vietovėje buvo suformuoti valstybinės žemės sklypai. Nurodytame žemėtvarkos projekte nebuvo įrašo apie valstybinės reikšmės rajoninio kelios Nr. 1446 Kačergiškė-Šiūlėnai-Kiniūnai priskyrimą V kategorijai bei reikalavimo taikyti projektuojamiems sklypams 18 m. pločio kelio juostą. Pažymėtina, kad Automobilių kelių direkcijos prie Susiekimo ministerijos įgaliotų asmenų suderinimai yra nurodyti patvirtintame žemėtvarkos projekte. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos Kelių įstatymo 11 straipsnio 1 dalies 55 punktu (toliau – Kelių įstatymas) valstybinės reikšmės kelias Nr. 11446 yra V kategorijos ir kelio juostos minimalus plotis yra 18 metrų. Taip pat kelių suskirstymas į rūšis ir pagal kategorijas, atitinkamai atskirų kategorijų juostų pločiai reglamentuoti dar 1992 metų spalio 9 d, Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimu Nr. 751 patvirtintuose Lietuvos Respublikos automobilių kelių nuostatuose. Vėliau Lietuvos Respublikos Vyriausybė patikslino sąrašą 1999 m. birželio 9 d. nutarimus Nr. 757 patvirtintame Valstybinės reikšmės automobilių kelių sąrašu. Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2005 m. kovo 116 d. nutarimu Nr. 2284 nauja redakcija išdėstytame Valstybinės reikšmės automobilių kelių sąraše kelias Kačergiškė-Šiūlėnai-Kiniūnai, Nr. 1446 (ilgis – 31,30 km), išliko priskirtas rajoninių kelių kategorijai (1645 eilutė). Lietuvos Respublikos žemės įstatymo 6 straipsnyje įtvirtinta nuostata, kad Lietuvos valstybei išimtine nuosavybės teise priklausanti žemė yra valstybinės reikšmės keliai. Nuo 2002 m. spalio 23 d. galiojančio Kelių įstatymo 4 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad valstybinės reikšmės keliai, t.y. ir priskirti rajoniniams keliams, išimtine nuosavybės teise priklauso valstybei; juos turto patikėjimo teise valdo, naudoja ir jais disponuoja Lietuvos automobilių kelių direkcija prie Susiekimo ministerijos.
Kelių įstatymo 2 straipsnio 5 dalyje reglamentuojama, kad kelias – tai inžinierinis statinys, skirtas transporto priemonių ir pėsčiųjų eismui. Kelio elementai yra šie: žemės sankasa, važiuojamoji dalis, kelkraščiai, skiriamoj juosta, kelio grioviai ir kitos vandens nuleidimo sistemos, sankryžos, autobusų sustojimo aikštelės, poilsio aikštelės, pėsčiųjų ir dviračių takai, kelio statiniai, techninės eismo reguliavimo priemonės, želdiniai, esantys kelio juostoje, kelio oro sąlygų stebėjimo ir transporto eismo apskaitos, apšvietimo ir kiti įrenginiai su šių elementų užimam žeme. To paties straipsnio 8 dalyje, kad kelio juosta – žemės juosta, kurioje nutiestas arba tiesiamas kelias.
Atsiliepimas
Atsakovas nurodo, jog valstybės institucijų darbuotojai ir asmenys įgalioti vykdyti bei dalyvauti nuosavybės teisių atkūrimo procese bei atliekant žemėtvarkos projektavimo darbus, neįvertinę nurodytų aplinkybių, galimai netinkamai taikė LR Kelių įstatymo nuostatas ir vadovavosi Žemės reformos žemėtvarkos projektų ir jiems prilyginamų žemės sklypų planų rengimo ir įgyvendinimo metodika (patvirtinta Lietuvos Respublikos žemės ūkio ir miškų ministerijos 1998 n. balandžio 23 d. įsakymu Nr. 207).
Dėl nurodytos aplinkybės, piliečiams P. Z. ir L. Z., galimai klaidingai, buvo suformuoti ir parduoti, 2011-11-16 Lietuvos Respublikos valstybės atstovaujamos Nacionalinės žemės tarnybos (toliau - NŽT) prie Žemės ūkio ministerijos Ignalinos rajono Žemėtvarkos skyriaus vedėjo A. B. valstybinės žemės pirkimo-pardavimo sutartimi, notarinio registro Nr. 3432, patvirtinta Ignalinos rajono I-ojo notarų biuro notarės, netinkamo dydžio žemės sklypai: 4.5681 ha unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kadastrinis matavimas (duomenys neskelbtini), esantis (duomenys neskelbtini), 5.0814 ha unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kadastrinis numeris (duomenys neskelbtini), esantis (duomenys neskelbtini) 6.1853 ha unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kadastrinis numeris (duomenys neskelbtini), esantis (duomenys neskelbtini), savo dalimis patenkančius į valstybinės reikšmės rajoninio kelio Nr. 14446 Kačergiškė-Šiūlėnai-Kiniūnai juostos užimtą žemę.
Atsiliepimas
Tretysis asmuo, nepareiškiantis savarankiškų reikalavimų, ieškovo pusėje Lietuvos automobilių kelių direkcija prie Susisiekimo ministerijos gavęs ieškininį pareiškimą, jo priedus bei teismo pranešimą pateikė teismui atsiliepimą, kuriame nurodė, jog ieškinys yra pagrįstas, todėl turi būti tenkintinas.
Žemės reformos įstatymo 13 straipsnio 1 dalies 11 punkte (redakcija, galiojusi nuo 11994 m. liepos 1 d. ir vėlesnėse redakcijose) nurodyta, kad privatinėn nuosavybėn piliečiams neparduodama kelių, <...> žemė, 13 straipsnio 3 dalies 1 punkto nuostatos draudė privatizuoti Lietuvos valstybei išimtine nuosavybės teise priklausančius valstybės kelius.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos Kelių įstatymo 11 straipsnio 1 dalies 55 punktu (toliau – Kelių įstatymas) valstybinės reikšmės kelias Nr. 11446 yra V kategorijos ir kelio juostos minimalus plotis yra 18 metrų. Galiojantis teisinis reglamentavimas nenumato išimčių dėl šiame įstatyme nustatytų kelio juostų minimalių pločių mažinimo. Valstybinės reikšmės keliui priklausančios žemės sklypo dalies perleidimas privačiai nuosavybei reiškia tinkamos teisės naudotis keliais, kuri suprantama kaip visų juridinių ir fizinių asmenų teisė naudotis keliais bei jų infrastruktūra, pažeidimu bei saugaus eismo užtikrinimo pažeidimu, nes minimalios kelios juostos susiaurinimas kelią grėsmę saugiam eismui. Kasacinis teismas yra ne kartą išaiškinęs, kad valstybės (savivaldybių) žemės perleidimo sandoriai, sudaryti pažeidus viešosios teisės principą – kai valstybės 9saavivaldybių) turtas įgytas kitaip, negu nustatyta imperatyviu reguliavimu, pažeidžiant įtvirtintą tvarką ir šio reguliavimo tikslus (saugomas vertybes), yra niekiniai (Lietuvos Aukščiausiojo teismo 2011 m. gegužės 17 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-237/2011; 2015 m. rugpjūčio 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-471-611/2015).
Atsiliepimas
Tretysis asmuo posėdžio metu išsakė iš esmės tuos pačius argumentus, kurie nurodyti atsiliepime, prašė ieškinį tenkinti. Taip pat papildė, jog valstybės įmonei Lietuvos automobilių kelių direkcijai žemės sklypas, priklausantis valstybinės reikšmės rajoniniam keliui Nr. 1446 Kačergiškė-Šiūlėnai-Kiniūnai patikėjimo teise Lietuvos Respublikos Vyriausybės perduotas valdyti, naudoti ir disponuoti tik 2017 m. kovo 29 d. (Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2017 m. kovo 29 d. nutarimas Nr. 238), todėl tik po 2017 metų Kelių direkcija atlikusi kadastrinius matavimus nustatė, kad į kelią patenka kitiems asmenims nuosavybės teise priklausančių žemės sklypų dalys, tarp jų ir P. Z. ir L. Z. bendrosios nuosavybės teise priklausančių žemės sklypų, kuriuos jiems suprojektavo ir pirkimo-pardavimo sutarties pagrindu 2010-2012 m. laikotarpyje perdavė Lietuvos Respublikos valstybę atstovaujančios Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos specialistai. Todėl nesutinka su atsakovo teiginiu, jog būtent Automobilių kelių direkcijos prie Susiekimo ministerijos darbuotojai galimai netinkamai taikė LR Kelių įstatymo nuostatas ir dalyvaudami parengtų žemėtvarkos projektų derinimo procese, suderino teisės aktų nuostatų (Lietuvos Respublikos žemės ūkio ir miškų ministerijos 1998 n. balandžio 23 d. įsakymu Nr. 207 patvirtintos metodikos) neatitinkančius žemėtvarkos projektus.
Motyvuojamoji dalis
Ieškinys tenkintinas.
Kadangi atsakovai ir tretysis asmuo pilnai pripažįsta ieškinį, nereiškė teismui jokių prieštaravimų ar savarankiškų reikalavimų, todėl teismas surašo sutrumpintus sprendimo motyvus (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 268 straipsnio 5 dalis).
Vadovaujantis CPK 140 straipsnio 2 dalyje numatyta atsakovo teise pripažinti ieškinį, atsakovui ieškinį (faktines aplinkybes) šioje byloje visiškai pripažinus, remiantis CPK 268 straipsnio 5 dalimi, surašytini sutrumpinti sprendimo motyvai. CPK 42 straipsnio 2 dalis taip pat nustato, kad teismas nepriima atsakovo ieškinio pripažinimo, jeigu toks veiksmas prieštarauja imperatyvioms įstatymo normoms ar viešajam interesui. Teismas nenustatė, kad atsakovų ieškinio pripažinimas galėtų prieštarauti imperatyvioms įstatymo normos ar viešajam interesui, todėl ieškinio pripažinimas priimtinas.
Viešuoju interesu laikytinas ne bet koks teisėtas asmens ar grupės asmenų interesas, o tik toks, kuris atspindi ir išreiškia pamatines visuomenės vertybes, kurias įtvirtina, saugo ir gina Lietuvos Respublikos Konstitucija. Viešasis interesas ABTĮ 5,56 str. taikymo prasme suvokiamas kaip įstatymu numatytų asmenų teisė įstatymo numatytais atvejais kreiptis į administracinį teismą ginant tai, kas objektyviai yra reikšminga, reikalinga, vertinga visuomenei ar jos daliai (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2008-07-25 nutartis Nr. A146-335/2008).
Pagal Prokuratūros įstatymo 19 str. 2 d. 1 p., prokurorai, turėdami pagrindą manyti, kad pažeisti teisės aktų reikalavimai, turi teisę kreiptis į teismą dėl viešo intereso gynimo. Prokuroro pareiga ginti viešąjį interesą yra įtvirtinta Lietuvos Respublikos Konstitucijos 118 str. 2 d., kuri numato, jog prokuroras įstatymo nustatytais atvejais gina asmens, visuomenės ir valstybės teises bei teisėtus interesus. Teismų praktikoje nuosekliai laikomasi pozicijos, kad nuosavybės teisių atkūrimas yra viešasis interesas. Nagrinėjamu atveju prokuroro ginčijami administraciniai aktai dėl teisės aktų dalių panaikinimo, kuriais buvo suteikta teisė įgyti: 1567 kv.m., (0,1567 ha) žemės sklype (4.5681 ha) unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), 153 kv.m. (0,0153 ha) žemės sklype (5.0814 ha) unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) ir 837 kv.m. (0,0837 ha) žemės sklype (6.1853 ha) unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), patenkančias į valstybinės reikšmės rajoninio kelio Nr. 1446 Kačergiškė-Šiūlėnai-Kiniūnai juostos užimtą žemę, kurio nuomone, valstybės institucijų ir pareigūnų yra priimti pažeidžiant imperatyvias teisės aktų nuostatas, todėl suteikia jam ne tik teisę, bet ir pareigą inicijuoti ginčą dėl viešojo intereso pažeidimo, siekiant ginčo žemės grąžinimo valstybės nuosavybėn.
Analizuojant bylos medžiagą nustatyta, kad valstybinės reikšmės rajoninis kelias Nr. 1446 Kačergiškė–Šiūlėnai–Kiniūnai yra V kategorijos kelias, įrašytas į Lietuvos Respublikos susisiekimo ministro 1992 m. gruodžio 31 d. įsakymu Nr. 550, priimtu vykdant Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1992 m. spalio 9 d. nutarimą Nr. 751, patvirtintą Lietuvos Respublikos rajoninių kelių sąrašą. Kelias vėliau taip pat įrašytas į Valstybinės reikšmės automobilių kelių sąrašą, patvirtintą Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1999 m. birželio 9 d. nutarimu Nr. 757.
Trečiuoju asmeniu į bylos nagrinėjimą įtraukta valstybinė įmonė Lietuvos automobilių kelių direkcija (toliau – Kelių direkcija), vadovaudamasi Kelių įstatymo 4 straipsnio 2 dalimi, 5 straipsnio 3 dalimi ir 10 straipsnio 2 dalimi, Žemės įstatymo 6 straipsnio 1 dalimi bei kitais teisės aktais, atlikusi jai Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2017 m. kovo 29 d. nutarimu Nr. 238 patikėjimo teise perduoto valdyti, naudoti ir disponuoti žemės sklypo, priklausančio valstybinės reikšmės rajoniniam keliui Nr. 1446 Kačergiškė–Šiūlėnai–Kiniūnai (toliau – ir Kelias), kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), kadastrinius matavimus nustatė, kad į Kelią patenka kitiems asmenims nuosavybės teise priklausančių žemės sklypų dalys, tarp jų ir atsakovams P. Z. ir L. Z. bendrosios nuosavybės teise priklausančio: 1) žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini) (1567 kv. m. dalis), 2) žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini) (153 kv. m. dalis), 3) žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini) (837 kv. m. dalis), adresu (duomenys neskelbtini). Kelių direkcija 2021 m. spalio 8 d. pareiškimu kreipėsi į Panevėžio apygardos prokuratūrą prašydama ginti viešąjį interesą siekiant panaikinti administracinių aktų ir sandorių dalis, pagal kuriuos ieškinyje įvardintų žemės sklypų savininkai įgijo nuosavybės teisę į dalį Kelio bei jo užimamo žemės sklypo. Kelių direkcija prie pareiškimo pridėjo Kelio užimamo žemės sklypo ir su juo besiribojančių žemės sklypų schemas, duomenis apie žemės sklypus, kurie patenka į Kelio ribas, taip pat Kelio ir jo sudėtinių dalių kadastro duomenis, taip pat 2021 m. gruodžio 17 d. pateikė patikslintas schemas. Šie duomenys ir kita bylos medžiaga patvirtina, kad žemės sklypų, kadastro Nr(duomenys neskelbtini), kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), dalys patenka į Kelio žemės sklypą, taip pat, kad buvo kreiptasi į atsakingas institucijas dėl Kelio kadastro duomenų patvirtinimo ir suderinimo, tačiau prašymai buvo atmesti.
Lietuvos Respublikos Konstitucijos 47 straipsnio 1 dalyje (redakcija, galiojusi iki 2003 m. vasario 24 d.) ir vėlesnių redakcijų 47 straipsnio 4 dalyje įtvirtinta, kad Lietuvos Respublikos išimtine nuosavybės teise priklauso: žemės gelmės, taip pat valstybinės reikšmės vidaus vandenys, miškai, parkai, keliai, istorijos, archeologijos ir kultūros objektai. Tai, kad valstybinės reikšmės keliai išimtine nuosavybės teise priklauso Lietuvos Respublikai, reiškia, kad jie nuosavybės teise gali priklausyti tik valstybei, todėl valstybė (jos institucijos, pareigūnai) negali priimti jokių sprendimų, kuriais remiantis minėti objektai iš valstybės nuosavybės pereitų kitų subjektų nuosavybėn, išskyrus tuos atvejus, kai Lietuvos Respublikos Konstitucija tai leidžia (Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 2005 m. liepos 8 d., 2006 m. kovo 14 d., 2007 m. rugsėjo 6 d. nutarimai).
Nuo 2001 m. liepos 1 d. įsigaliojusio Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 4.7 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad kiekvienas asmuo nuosavybės teise gali turėti bet kuriuos daiktus, jeigu tie daiktai neišimti iš apyvartos arba nėra ribotai esantys apyvartoje, pagal šio straipsnio 2 dalį išimti iš apyvartos yra tik išimtine valstybės nuosavybe esantys daiktai.
Žemės įstatymo (įsigaliojusio nuo 1994 m. liepos 1 d.) 4 straipsnio 1 dalies 1 punkte ir 2 dalyje nustatyta, kad Lietuvos Respublikai išimtine nuosavybės teise priklauso žemė, Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka priskirta valstybiniams keliams, Lietuvos Respublikai išimtinės nuosavybės teise priklausančios žemės įsigyti privatinėn nuosavybėn negalima. Tokios pačios nuostatos įtvirtintos šio įstatymo vėlesnėse redakcijose, įsigaliojusiose nuo 2004 m. vasario 21 d., 6 straipsnio 1 dalies 1 punkte, 2 dalyje. Žemės reformos įstatymo 13 straipsnio 1 dalies 1 punkte (redakcija, galiojusi nuo1994 m. liepos 1 d. ir vėlesnėse redakcijose) nurodyta, kad privatinėn nuosavybėn piliečiams neparduodama kelių, žemė, 13 straipsnio 3 dalies 1 punkto nuostatos draudė privatizuoti Lietuvos valstybei išimtine nuosavybės teise priklausančius valstybės kelius.
Transporto veiklos pagrindų įstatymo 4 straipsnio 1 dalyje (redakcija, galiojusi nuo 1991 m. spalio 15 d.) nurodyta, kad valstybiniai automobilių keliai yra Lietuvos Respublikos valstybinė nuosavybė. Šio įstatymo redakcijoje, įsigaliojusioje nuo 2002 m. kovo 20 d., 6 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad valstybinės reikšmės keliai yra Lietuvos valstybės nuosavybė. Kelių įstatymo 2 straipsnyje (nuo įstatymo įsigaliojimo 1995 m. gegužės 26 d.) nustatyta, kad kelias – tai inžinerinis statinys, skirtas transporto priemonių bei pėsčiųjų eismui. Kelio elementai yra šie: žemės sankasa, važiuojamoji dalis, kelkraščiai, skiriamoji juosta, kelio grioviai ir kitos vandens nuleidimo sistemos, sankryžos, autobusų sustojimo aikštelės, poilsio aikštelės, pėsčiųjų ir dviračių takai, kelio statiniai, techninės eismo reguliavimo priemonės, želdiniai, esantys kelio juostoje, kelio oro sąlygų stebėjimo ir transporto eismo apskaitos, apšvietimo ir kiti įrenginiai su šių elementų užimama žeme. To paties straipsnio 8 dalyje, kad kelio juosta – žemės juosta, kurioje nutiestas arba tiesiamas kelias. Kelių įstatymo 10 straipsnio 1 dalies 5 punkte (redakcijose nuo 1995 m. gegužės 26 d.) 11 straipsnio 1 dalies 5 punkte (įstatymo redakcijose nuo 2002 m. spalio 23 d.) reglamentuota, kad V kategorijos kelių žemės juostos, kurioje nutiestas arba tiesiamas kelias, minimalus plotis nustatomas 18 metrų. Galiojantis teisinis reglamentavimas nenumato išimčių dėl šiame įstatyme nustatytų kelio juostų minimalių pločių mažinimo.
Kaip matyti iš nurodyto teisinio reguliavimo, V kategorija valstybinės reikšmės rajoniniam keliui yra pati žemiausia, todėl ir mažiausias įmanomas valstybinės reikšmės rajoninio kelio juostos plotis yra 18 metrų, t. y. mažesnio pločio valstybinės reikšmės rajoninio kelio juosta iš esmės negali būti. Todėl, vadovaujantis Kelių įstatymo 11 straipsnio 1 dalies 5 punktu Kelias yra V kategorijos ir kelio juostos minimalus plotis yra 18 metrai.
Valstybinės reikšmės keliui priklausančios žemės sklypo dalies perleidimas privačiai nuosavybei reiškia tinkamos teisės naudotis keliais, kuri suprantama kaip visų juridinių ir fizinių asmenų teisė naudotis keliais bei jų infrastruktūra, pažeidimu bei saugaus eismo užtikrinimo pažeidimu, nes minimalios kelio juostos susiaurinimas kelia grėsmę saugiam eismui. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje išaiškinta, kad valstybinės žemės naudojimo, valdymo bei disponavimo teisiniams santykiams taikomas specialusis teisinis reglamentavimas, kurį lemia su viešuoju interesu susijęs santykių objektas – valstybinė žemė. Šiam teisiniam reglamentavimui būdingas imperatyvusis pobūdis; taip užtikrinama valstybinės žemės socialinė paskirtis – teikti visuomeninę naudą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. spalio 23 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-437/2009; 2010 m. spalio 4 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-377/2010).
Kasacinis teismas yra ne kartą išaiškinęs, kad valstybės (savivaldybių) žemės perleidimo sandoriai, sudaryti pažeidus viešosios teisės principą – kai valstybės (savivaldybių) turtas įgytas kitaip, negu nustatyta imperatyviu reguliavimu, pažeidžiant įtvirtintą tvarką ir šio reguliavimo tikslus (saugomas vertybes), yra niekiniai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. gegužės 17 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-237/2011; 2015 m. rugpjūčio 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-471-611/2015).
Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 91 straipsnio 1 dalies 1 punkte nustatyta, kad skundžiamas teisės aktas (ar jo dalis) turi būti panaikintas, jeigu jis yra neteisėtas iš esmės, tai yra savo turiniu prieštarauja aukštesnės galios teisės aktams.
Teismas sutinka su ieškovės ir trečiojo asmens VĮ „Lietu vos automobilių kelių direkcija“ atstovų argumentais byloje, kad detaliai išimtinės valstybės nuosavybės ir valstybinės reikšmės kelių reglamentavimo klausimai buvo nustatyti Kelių įstatymo straipsniuose, kituose norminiuose aktuose, kurie galiojo ginčo administracinių aktų priėmimo ir valstybės žemės pardavimo sandorio metu ir kad faktiškai valstybės nuosavybė į žemę (kelią) atsirado anksčiau nei privataus asmens nuosavybę į namų valdos sklypą.
Ieškinyje, atsiliepimuose ir prie jų pridėtuose dokumentuose užfiksuotos faktinės aplinkybės, proceso šalių (jų atstovų) paaiškinimai duoti teismo posėdžio metu, ir paminėtas teisinis reglamentavimas patvirtina, kad formuojant ginčo žemės sklypą, priimant ginčijamą administracinį aktą, sudarant ginčijamus sandorius žemės sklypo, kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini) - 1567 kv. m. dalis, žemės sklypo, kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini) - 153 kv. m. dalis, žemės sklypo, kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini) - 837 kv. m. dalis, neteisėtai pateko į Kelio užimtą žemės plotą, pažeidžiant Konstitucijos 47 straipsnio 1 dalį, Civilinio kodekso ir kitų įstatymų nuostatas. Todėl turi būti panaikintos ir pripažintos negaliojančiomis atitinkamos minėtų aktų ir sandorių dalys, nes jos priimtos neįvertinus Kelio bei jo užimamo žemės ploto patekimo į ginčo sklypą ir prieštaravo imperatyvioms teisės aktuose įtvirtintoms nuostatoms.
Kai sandoris negalioja, viena jo šalis privalo grąžinti kitai sandorio šaliai visa, ką yra gavusi pagal sandorį (restitucija) (CK 1.80 straipsnio 2 dalis). Restitucija taikoma tada, kai asmuo privalo grąžinti kitam asmeniui turtą, kurį jis gavo neteisėtai arba per klaidą, arba dėl to, kad sandoris, pagal kurį jis gavo turtą, pripažintas negaliojančiu ab initio (CK 6.145 straipsnio 1 dalis). Kadangi perleidžiant žemės sklypą privačiai nuosavybei buvo perleistas Lietuvos Respublikai išimtine nuosavybės teise priklausantis turtas – valstybinės reikšmės kelio dalis, restitucija turi būti taikoma natūra, grąžinant Lietuvos Respublikos valstybės nuosavybėn iš atsakovų Kelio dalį, patenkančią į atsakovams priklausantį žemės sklypą. Taikius restituciją ir grąžinus šį turtą valstybės nuosavybėn, valstybė turėtų būti įpareigota atlyginti atsakovams Nekilnojamojo turto registre nustatytą vidutinę grąžinamo turto (žemės sklypo dalies) rinkos vertę.
Atkreiptinas dėmesys į tai, jog administracinis aktas, prieštaraujantis imperatyvioms įstatymo nuostatoms, kuriuo iš esmės paneigiami konstituciniai turto, esančio išimtine valstybės nuosavybe disponavimo ir tokios nuosavybės teisės apsaugos principai, nesukuria civilinių teisių ir pareigų, taigi šios teisės negali būti ginamos, o tai reiškia, kad turtas, turintis išimtinės valstybės nuosavybės teisinį statusą, grąžinamas valstybei nepaisant to, kiek metų yra praėję nuo administracinio akto priėmimo (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2018 m. spalio 10 d. nutartis administracinėje byloje Nr. eA-4507-415/2018).
Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus nutartyje Nr. 3K-7-165/2012 priimtoje 2012-04-12 pažymėta, kad, taikant restituciją, konkrečioje byloje, kurioje kyla jos taikymo klausimas, būtina įvertinti restituciją lemiančias aplinkybes, susiklosčiusių teisinių santykių bei restitucijos objekto specifiką. Šioje byloje viena restituciją lemiančių aplinkybių yra ta, kad pagal Konstitucijos 47 str. valstybinės reikšmės keliai nuosavybės teise gali priklausyti tik valstybei, todėl jie turi būti grąžinti natūra valstybės nuosavybėn.
Nagrinėjamoje byloje administraciniai aktai atkurti nuosavybės teises pripažinti neteisėtais ir panaikinti dėl jų neatitikties imperatyviosioms jau minėtų įstatymų normoms. Šioje byloje atsakovų L. Z. ir P. Z. teisė į nuosavybę nebuvo paneigta, tačiau nustatyta, kad dalis jiems priklausančių žemės sklypų, patenkančių į rajoninio kelio Nr. 1446 dalį, jiems negalėjo būti perleisti. Byloje taip pat nenustatyta, kad L. Z. ir P. Z., kuriems buvo suformuotos, o vėliau parduotos žemės sklypo dalys, patenkančios į valstybinės reikšmės kelio dalį, būtų darę kokią nors įtaką valstybės institucijų sprendimams nustatant suformuotų žemės sklypų plotus. Taigi nagrinėjamu atveju valstybinės reikšmės kelio perdavimą privačiai nuosavybei lėmė valstybės institucijų veiksmai.
Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2010 m. kovo 10 d. nutarimo Nr. 248 „Dėl apskričių viršininkų administracijų likvidavimo ir Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2009 m. gruodžio 23 d. nutarimo Nr. 1787 „Dėl apskričių viršininkų administracijų likvidacinių komisijų sudarymo ir veiksmų likviduojant apskričių viršininkų administracijas“ pripažinimo netekusiu galios (Dėl apskričių viršininkų administracijų likvidavimo)“ (Žin., 2010, Nr. 31-1434; Žin., 2010, Nr. 54-2654) 5.2 p. nustatyta, kad po to, kai bus likviduotos apskričių viršininkų administracijos, kilus ginčų dėl apskričių viršininkų priimtų sprendimų dėl valstybinės žemės sandorių, nuosavybės teisių į žemę, miškus, vandens telkinius atkūrimo, valstybei teismuose atstovauja Nacionalinė žemės tarnyba prie žemės ūkio ministerijos, todėl taikant restituciją, būtent valstybę atstovaujanti institucija Nacionalinė žemės tarnyba įpareigotina atlyginti žemės vertę ir sumokėti atsakovams P. Z. ir L. Z. viso 524,81 Eur (329,31 Eur + 30,41 Eur + 165,09 Eur).
Valstybė turi prisiimti su restitucijos taikymu susijusius neigiamus padarinius, o atsakovams – fiziniams asmenims taikomi tokie minimaliai negatyvūs turto sugrąžinimo valstybės nuosavybėn padariniai, kokie nustatyti įstatyme. Be to teismas pažymi, kad tokiu atveju, kai taikant restituciją natūra asmenys įpareigojami grąžinti neteisėtai įgytą turtą, tačiau yra patyrę su tuo turtu susijusių (pvz., su turto pagerinimu, turto priežiūra) išlaidų, jų atlyginimo klausimas gali būti sprendžiamas pagal išlaidas patyrusių asmenų ieškinį, t.y. atsakovams (fiziniams asmenims) neužkertamas kelias vėliau atskirai kreiptis į teismą su ieškiniu prieš valstybę. Todėl tuo aspektu teismas vertina, kad nėra pagrindo išeiti iš prokurorp pateikto ieškinio ribų, taikant restituciją, nustatyti didesnes atsakovės Nacionalinės žemės tarnybos atsakomybės ribas.
Teismas, sprendimu išspręsdamas ginčą, turi pareigą paskirstyti ir bylinėjimosi išlaidas šalims. Konstatuotina, kad ginčas susijęs su viešojo intereso gynimo specifika, todėl pagal prokurorės ieškinį iš esmės atsakingi pagrindiniai atsakovai – valstybė, ją atstovaujanti institucija Nacionalinė žemės tarnyba. Kasacinio teismo praktikoje suformuotos nuostatos, kad nepriklausomai nuo to, jog ieškinį byloje, gindamas viešąjį interesą, pareiškė prokuroras, o Nacionalinė žemės tarnyba įvardyta atsakovu, ši procesinė situacija nepaneigia fakto, kad Nacionalinė žemės tarnyba yra valstybės, kurios interesais pareikštas ieškinys, atstovas, bet ne savarankiškas atsakovas, kuriam galėtų būti reiškiamas materialinis teisinis reikalavimas, todėl bylinėjimosi išlaidos valstybei iš jos pačios atstovo tokiu atveju nepriteistinos (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus išplėstinės teisėjų kolegijos 2012 m. balandžio 12 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-165/2012). Atitinkamai teismas šioje byloje, remdamasis teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principais, neturi pagrindo žyminio mokesčio ir kitų patirtų bylinėjimosi išlaidų paskirstyti tarp kitų atsakovų (fizinių asmenų) ir jas priteisti valstybės naudai (CPK 3 str. 7 d., 88 str. 1 d., 96 str. 1 d., 5 d.).
Rezoliucinė dalis
Remdamasis tuo, kas išdėstyta, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259, 260, 265, 268-270, 307 straipsniais, teismas
nusprendžia:
Panaikinti ab initio (nuo sudarymo momento) 2011 m. kovo 18 d. Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos įsakymo Nr. 39VĮ-(14.39.2)-264 „Dėl valstybinės žemės sklypų įregistravimo Ignalinos rajone“ dalis dėl 1567 kv.m., (0,1567 ha)žemės sklype (4.5681 ha) unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kadastrinis matavimas (duomenys neskelbtini), esančiame (duomenys neskelbtini), 153 kv.m. (0,0153 ha) žemės sklype (5.0814 ha) unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kadastrinis numeris (duomenys neskelbtini), esančiame (duomenys neskelbtini), 837 kv.m. (0,0837 ha) žemės sklype (6.1853 ha) unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kadastrinis numeris (duomenys neskelbtini), esančiame (duomenys neskelbtini), patenkančių į valstybinės reikšmės rajoninio kelio Nr. 1446 Kačergiškė-Šiūlėnai-Kiniūnai juostos užimtą žemę.
Pripažinti negaliojančia ab initio (nuo sudarymo momento) 2011 m. lapkričio 16 d. valstybinės žemės pirkimo-pardavimo sutarties, notarinio registro Nr. 3432, dalis, kuriomis Lietuvos Respublikos valstybė pardavė P. Z. ir L. Z. 1567 kv.m., (0,1567 ha) žemės sklype (4.5681 ha) unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kadastrinis matavimas (duomenys neskelbtini), esančiame (duomenys neskelbtini), 153 kv.m. (0,0153 ha) žemės sklype (5.0814 ha) unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kadastrinis numeris (duomenys neskelbtini), esančiame (duomenys neskelbtini), 837 kv.m. (0,0837 ha) žemės sklype (6.1853 ha) unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kadastrinis numeris (duomenys neskelbtini), esančiame (duomenys neskelbtini), patenkančias į valstybinės reikšmės rajoninio kelio Nr. 1446 Kačergiškė-Šiūlėnai-Kiniūnai juostos užimtą žemę.
Pripažinti negaliojančiu ab initio (nuo sudarymo momento) 2011 m. lapkričio 16 d. žemės sklypo perdavimo ir priėmimo aktą dalyje, kuria Lietuvos Respublikos valstybė perduoda, o pirkėjai P. Z. ir L. Z. priima 1567 kv.m., (0,567 ha) žemės sklype (4.5681 ha) unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kadastrinis matavimas (duomenys neskelbtini), esančiame (duomenys neskelbtini), 153 kv.m. (0,0153 ha) žemės sklype (5.0814 ha) unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kadastrinis numeris (duomenys neskelbtini), esančiame (duomenys neskelbtini), 837 kv.m. (6.1853 ha) žemės sklype unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kadastrinis numeris (duomenys neskelbtini), esančiame (duomenys neskelbtini), patenkančias į valstybinės reikšmės rajoninio kelio Nr. 1446 Kačergiškė-Šiūlėnai-Kiniūnai juostos užimtą žemę.
įpareigoti atsakovus P. Z. ir L. Z. grąžinti natūra Lietuvos Respublikos valstybes nuosavybėn 1567 kv.m. (0,1567 ha) pagal pridedamą schemą, ieškinio priedas Nr. 4 iš 4.5681 ha žemės sklypo unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kadastrinis matavimas (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini), kuris patenka į valstybinės reikšmės kelio - rajoninio kelio Nr. 1446 Kačergiškė-Šiūlėnai-Kiniūnai ribas;
priteisti iš Lietuvos Respublikos valstybę atstovaujančios Nacionalinės žemės tarnybos prie žemės ūkio ministerijos (į.k. 188704927) atsakovų P. Z. ir L. Z. naudai 329,31 Eur (tris šimtus dvidešimt devynis eurus 31 ct) natūra grąžinamos valstybės nuosavybėn žemės vertės.
įpareigoti atsakovus P. Z. ir L. Z. grąžinti natūra Lietuvos Respublikos valstybes nuosavybėn 153 kv.m. (0,0153 ha) pagal pridedamą schemą, ieškinio priedas Nr. 5 iš 5.0814 ha žemės sklypo unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kadastrinis numeris (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini), kuris patenka į valstybinės reikšmės kelio - rajoninio kelio Nr. 1446 Kačergiškė-Šiūlėnai-Kiniūnai ribas ;
priteisti iš Lietuvos Respublikos valstybę atstovaujančios Nacionalinės žemės tarnybos prie žemės ūkio ministerijos (į.k. 188704927) atsakovų P. Z. ir L. Z. naudai 30,41 Eur (trisdešimt eurų 41 ct) natūra grąžinamos valstybės nuosavybėn žemės vertės.
įpareigoti atsakovus P. Z. ir L. Z. grąžinti natūra Lietuvos Respublikos valstybes nuosavybėn 837 kv.m. (0,0837 ha) pagal pridedamą schemą, ieškinio priedas Nr. 3 iš 6.1853 ha žemės sklypo unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kadastrinis numeris (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini), kuris patenka į valstybinės reikšmės kelio - rajoninio kelio Nr. 1446 Kačergiškė-Šiūlėnai-Kiniūnai ribas;
priteisti iš Lietuvos Respublikos valstybę atstovaujančios Nacionalinės žemės tarnybos prie žemės ūkio ministerijos (į.k. 188704927) atsakovų P. Z. ir L. Z. naudai 165,09 Eur. (vieną šimtą šešiasdešimt penkis eurus 9 ct) natūra grąžinamos valstybės nuosavybėn žemės vertės.
Bylinėjimosi išlaidų iš atsakovų nepriteisti.
Sprendimas per 30 dienų nuo priėmimo dienos gali būti apeliacine tvarka skundžiamas Panevėžio apygardos teismui per Utenos apylinkės teismo Ignalinos rūmus.