- Teismas
- Šiaulių apylinkės teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2020-01-13
- Bylos Nr.
- e2-498-907/2020
- Teisminio proceso Nr.
- 2-70-3-07163-2019-1
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Asta Čebatoriūtė
- Atsakovas
- R. P.
- Trečiasis asmuo
- V. T.
- Ieškovas
- Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Šiaulių apskrities vaiko teisių apsaugos skyriaus
- Advokatai
- Daiva Rusakienė
Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų teisėja Asta Čebatoriūtė, sekretoriaujant Laurai Kančauskei, dalyvaujant
viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Šiaulių apskrities vaiko teisių apsaugos skyriaus ieškinį atsakovui R. P., trečiajam asmeniui, nepareiškiančiam savarankiškų reikalavimų ieškovo pusėje, V. T. dėl neterminuoto tėvo valdžios apribojimo ir gyvenamosios vietos nustatymo.
Aprašomoji dalis
nustatė:
Šalies argumentai
1. ieškovas Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Šiaulių apskrities vaiko teisių apsaugos skyrius kreipėsi į teismą su ieškiniu, kuriuo prašo neterminuotai apriboti tėvo valdžią R. P. nepilnamečio vaiko E. P., gim. (duomenys neskelbtini), atžvilgiu, nustatyti nepilnamečio vaiko E. P., gim. (duomenys neskelbtini), gyvenamąją vietą su laikinuoju rūpintoju V. T. iki įsiteisės teismo sprendimas dėl nuolatinės rūpybos E. P. nustatymo (b. l. 1-4).
2. Ieškovo Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Šiaulių apskrities vaiko teisių apsaugos skyriaus atstovė Laura Škielaitė - Tiškevičienė teismo posėdžio metu ieškinį palaikė, prašė jį tenkinti. Paaiškino, kad atsakovas R. P. turi nepilnametę dukrą E. P., gim. (duomenys neskelbtini). 2019-03-01 Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Šiaulių apskrities vaiko teisių apsaugos skyriuje (toliau - Skyrius) gauta informacija iš V. T., jog jo dukterėčia E. P. po motinos D. P. mirties (duomenys neskelbtini), apsigyveno jo šeimoje. V. T. nurodė, jog E. P. nenori gyventi su savo tėvu R. P., nes nebuvo artimo ryšio tarp tėvo ir dukters. Šiaulių miesto savivaldybės administracijos direktoriaus 2019-05-29 įsakymu Nr. (duomenys neskelbtini) E. P., gim. (duomenys neskelbtini), nustatyta laikinoji rūpyba šeimoje pas V. T.. Šiaulių miesto savivaldybės vaikų globos namai 2019-10-07 raštu Nr. (duomenys neskelbtini) informavo, kad laikinos globos peržiūros metu priimtas sprendimas kreiptis į teismą dėl neterminuotos tėvo valdžios apribojimo R. P. dukros E. P. atžvilgiu. 2009-10-19 R. P. nutraukus santuoką, E. P. liko gyventi su motina D. P., tačiau (duomenys neskelbtini) mirus vaiko motinai, E. P. apsigyveno mamos brolio V. T. šeimoje. 2018-11-22 E. P. parašė sutikimą, kuriame nurodė, jog nesutinka, kad ją augintų tėvas R. P. dėl atitinkamų priežasčių: netinkamų savo, kaip tėvo, pareigų atlikimo, netinkamų gyvenimo ir būdo sąlygų. Vėliau 2019-03-01 E. P. paaiškinime nurodė, kad jos santykiai su tėvu ir prieš tėvų skyrybas nebuvo tvirti. Paskutiniu metu, E. P. su tėvu bendravo per metus laiko tik kelis kartus, telefonu. Pasak E. P., iš tėvo sulaukdavo skambučių esant jam neblaiviam. Vaikas teigė, jog su tėvu nenori gyventi ir būti jo prižiūrima, nemato jokių galimybių ateityje, nes bendravimas su tėvu jai sukelia nemalonius jausmus, prisiminimus. Atsakovas R. P. po santuokos nutraukimo apie septynerius metus dukros E. P. neaugino, sveikata, ugdymu nesidomėjo, nebendravo, todėl nesuvokia paauglės dukros interesų, poreikių, jos emocinės būklės. R. P. 2019-03-01 paaiškinime nurodė, kad nemato galimybės auginti dukrą E. P., gerbia jos norą ir valią. Teigė, kad su dukra paskutinį kartą bendravo per žmonos D. P. laidotuves, jo emocinis ryšys su dukra nusilpęs, dukra su juo nenori pati bendrauti. CK 3.180 straipsnio 1 dalyje įvardytos sąlygos, kai ribojama tėvų valdžia. Iš pateiktų duomenų matyti, kad tėvas po skyrybų, daugiau kaip septynerius metus nebendravo, nesidomėjo dukra, jos poreikiais, ugdymu, interesais, neaugino jos, nors gyvendamas tame pačiame mieste, turėjo visas galimybes. Toks atsakovo elgesys padarė didelę žalą dukrai, jos emocinei būklei. E. nebesutinka atkurti ryšį su tėvu R. P., nes jai paliko nemalonius jausmus ir prisiminimus. Skyriaus specialistams bendraujant su atsakovu R. P., jis buvo linkęs pasakoti, kaip bendravo su dukra, kai dar gyveno kartu su buvusia sutuoktine. Tėvystė visų pirma yra pareigos vaikui, o ne teisės į vaiką, todėl atsakovas, siekdamas išsaugoti tėvų valdžią, turėjo nuoširdžiai ir rūpestingai įgyvendinti tėvo pareigas ir rūpintis vaiku. Pažymėtina, kad domėtis kartkartėmis ir fragmentiškai vaiku neužtenka, tėvai vaikus turi auginti, tenkindami jų fiziologinius, emocinius, ugdymo ir kitus svarbius poreikius. Tinkamas vaiko poreikių identifikavimas yra viena iš tėvų pareigų, kurios nevykdymas dėl aplaidumo ar abejingumo savo tėviškoms pareigoms laikytina kaltais veiksmais. Apribojus atsakovui R. P. tėvo valdžią dukros E. P. atžvilgiu, dukros gyvenamoji vieta nustatytina su laikinuoju rūpintoju V. T. jo šeimoje. Šiaulių miesto apylinkės teismo 2012-07-31 nutartimi išduotas vykdomasis raštas dėl Šiaulių miesto apylinkės teismo 2009-10-19 nutartimi patvirtintos taikos sutarties, kuria vaiko tėvas R. P. įsipareigojo mokėti išlaikymą nepilnamečiam vaikui E. P. periodinėmis išmokomis po 400 Lt (kas atitinka 115,85 Eur) kas mėnesį nuo 2009-11-01 iki vaiko pilnametystės, nes atsakovas išlaikymo gera valia neteikia.
Atsiliepimas
3. Atsakovas R. P. su ieškiniu sutiko visiškai, atsiliepimo į ieškinį nepateikė. Paaiškino, jog jo ir D. P. santuoka nutraukta seniai, gal 2009 metais. Po santuokos nutraukimo dukra liko gyventi su mama. Mano, jog dėl buvusios sutuoktinės įtakos dukra nenorėjo ir nenori su juo bendrauti, neatsiliepia į skambučius, nenori susitikti, nesutinka atvykti pas jį per šventes. Išlaikymas dukrai buvo priteistas dar gyvenant santuokoje su D. P., nes taip norėjo ji. Išlaikymas yra išskaičiuojamas iš jo darbo užmokesčio kas mėnesį, t. y., vykdoma per antstolį priverstinai. Jis kitos šeimos nesukūrė. Gyvena su savo motina, kuri yra pirmos grupės invalidė ir reikalinga priežiūros, jis ją prižiūri, gyvena vieno kambario bute, nuosavybės teise priklausančiame jo motinai. Savo vardu nekilnojamojo turto neturi, transporto priemonės taip pat neturi, dirba VšĮ Respublikinėje Šiaulių ligoninėje vairuotoju – krovėju, gauna 555 Eur (neatskaičius mokesčių) darbo užmokestį per mėnesį. Kai dukra buvo mažesnė, su juo dar bendravo, dovanų į maišelį pridėjęs nuveždavo, paskutiniu metu dukra nenori jo matyti, su juo susitikti, bendrauti, tai jis ir nesiekia bendrauti, nusišalino nuo dukros auklėjimo, nuo bendravimo su ja. Mirus buvusiai sutuoktinei jis neturėjo galimybių pasiimti ir auginti dukrą, nes turi savo motina rūpintis, be to, neturi sąlygų vaiką auginti, nes su savo motina gyvena vieno kambario bute. Dukros auginti neketina, jai sudarytos geros gyvenimo sąlygos pas V. T., jis gerai mergaite rūpinasi, todėl tegul mergaitė ir toliau pas jį gyvena.
4. Atsakovo R. P. atstovė advokatė D. R. su ieškiniu sutiko, palaikė atstovaujamąjį.
5. Trečiasis asmuo, nepareiškiantis savarankiškų reikalavimų ieškovo pusėje, V. T. su ieškiniu sutiko (b. l. 27). Paaiškino, kad E. P. yra jo dukterėčia, po sesers mirties gyvena jo šeimoje. Jis sutinka tapti jos rūpintoju, jo sutuoktinė neprieštarauja, jis turi du sūnus, kurių vienas jau yra pilnametis, o kitas 17 metų, mokosi Anglijoje, jie kartu negyvena. Išlaikymas mergaitei iš tėvo išieškomas priverstinai, per antstolį, dar yra skola susidariusi, kuri po truputį dengiama. Tėvas dukros nelanko ir neskambina. Patekus bylai į teismą, atsakovas skambino dukrai per Kūčias, bet ji numetė ragelį, paklausus, kodėl nenori kalbėti su tėvu, pasakė, jog nenori švenčių gadintis. Kai paskambino po Naujųjų metų, mergaitė kalbėjo su tėvu, apsiverkė. Ji nenori bendrauti su tėvu. Yra sakiusi, jog tėvas paskambina tik, kai yra neblaivus. Mergaitė mokosi Didždvario gimnazijoje, dar liko metai mokytis.
Motyvuojamoji dalis
Ieškinys tenkintinas.
Dėl tėvo valdžios apribojimo
6. Iš byloje esančio gimimo liudijimo kopijos (b. l. 13) matyti, kad E. P. gimė (duomenys neskelbtini), jos motina D. P., kuri (duomenys neskelbtini) mirė, o tėvas – atsakovas R. P. (b. l. 13). Iš Šiaulių miesto apylinkės teismo 2009 m. spalio 19 d. nutarties civilinėje byloje Nr. (duomenys neskelbtini) (b. l. 14) matyti, kad teismas patvirtino D. P. ir R. P. sudarytą taikos sutartį, kuria šalys susitarė, kad vaiko tėvas R. P. įsipareigoja mokėti dukrai E. P. išlaikymą po 115,85 Eur (400 Lt) kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis nuo 2009-11-01 iki vaiko pilnametystės. Iš Šiaulių miesto savivaldybės administracijos direktoriaus 2019 m. gegužės 29 d. įsakymo Nr. (duomenys neskelbtini) dėl laikinosios rūpybos nustatymo E. P. matyti, kad V. T. prašymu ir E. P. sutikimu nuo 2019 m. gegužės 24 d. E. P. nustatyta laikinoji rūpyba, rūpintinės laikinuoju rūpintoju ir turto administratoriumi paskirtas V. T., rūpintinės gyvenamoji vieta nustatyta su rūpintoju (b. l. 5, 15, 17).
Žemesnės instancijos teismas
7. Iš E. P. 2018-11-22 sutikimo (b. l. 15) matyti, kad E. P. raštu vaiko teisių apsaugos skyriui nurodė, jog sutinka, kad jos globėju būtų mamos brolis V. T., kategoriškai nepritaria, kad jos augintoju taptų tėvas R. P. dėl atitinkamų priežasčių: netinkamų savo, kaip tėvo, pareigų atlikimo, netinkamų gyvenimo sąlygų ir gyvenimo būdo. Iš R. P. sutikimo (b. l. 16) matyti, kad jis sutinka jog V. T. taptų dukros laikinuoju globėju ir turto administratoriumi. Iš E. P. 2019-03-01 paaiškinimo (b. l. 17) matyti, kad ji nurodė, jog jos tėvai santuoką nutraukė jai būnant dešimties metų amžiaus ir gyveno atskirai. Ji gyveno su mama. Kaip ir anksčiau, prieš santuokos nutraukimą, jos ir tėvo santykiai nebuvo tvirti, paskutiniu metu su tėvu ji bendravo kelis kartus per metus, tik telefonu ir jam esant neblaiviam. Su tėvu nenori gyventi ir būti jo prižiūrima, nemato jokių galimybių ateityje, nes bendravimas su juo jai sukelia nemalonius jausmus, prisiminimus. Nori toliau gyventi su dėde ir jo šeima, nes tai sukelia jai pilnatvės ir laimės jausmą. Iš R. P. paaiškinimo (b. l. 18) matyti, kad jis paaiškino, jog šiuo metu nemato galimybės auginti savo dukrą, gerbdamas jos norą ir valią, su dukra paskutinį kartą bendravo per buvusios sutuoktinės D. P. laidotuves, jo emocinis ryšys su dukra nusilpęs, nes ji pati nenori bendrauti su juo. Iš Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Šiaulių apskrities vaiko teisių apsaugos skyriaus 2019 m. birželio 27 d. globojamo (rūpinamo) vaiko aplankymo akto Nr. (duomenys neskelbtini) (b. l. 7-11) matyti, kad, kalbant su E. P., ji nurodė, kad su tėvu R. P. nebendrauja, ryšių nepalaiko, išlaikymą tėvas teikia (4.1 punktas). E. P. išreiškė norą ir toliau būti rūpinama rūpintojo V. T. šeimoje, kategoriškai atsisako bendrauti su tėvu (3 punktas). Pasak rūpintojo, tėvo elgesys, bendravimas su vaiku nepasikeitė, E. su tėvu bendrauja nenoriai, tik rūpintojo prašoma atsiliepia į tėvo skambučius (8.2 punktas).
8. Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Šiaulių apskrities vaiko teisių apsaugos skyriaus atstovė teismo posėdyje nurodė, jog R. P. savo dukters E. P. po santuokos nutraukimo apie septynerius metus neaugino, nematė nuo vaiko motinos laidotuvių, vaiko sveikata, ugdymu nesidomėjo, nebendravo, ja nesirūpina, todėl nesuvokia paauglės dukros interesų, poreikių, jos emocinės būklės. Mano, jog tėvo emocinis ryšys su dukra nusilpęs, tėvas nežino, nei kokią mokyklą jo dukra lanko, nei koks jos pažangumas, neturi prisijungimo prie dienyno, nežino apie dukters sveikatą, kokioje gydymo įstaigoji ji lankosi, ką mėgsta veikti laisvalaikiu, kokios jai kyla problemos ar rūpesčiai kamuoja, kokius būrelius ji lanko, t. y., jis yra visiškai nusišalinęs nuo dukros auginimo. Išlaikymas išieškomas teismo išduoto vykdomojo rašto pagrindu per antstolį prieverstinai, yra susidariusi skola. Dukra nenori su tėvu gyventi. Atsakovas neketina santykių su dukra atkurti, nesiima priemonių pagerinti gyvenimo sąlygas ir nesiekia dukros susigrąžinti ir auginti, todėl ieškinys turi būti tenkinamas.
9. Atsakovas su ieškiniu sutiko visiškai, nes, kaip pats nurodė, gerbia vaiko norą. Iš atsakovo R. P. paaiškinimų matyti, kad jis kitos šeimos nesukūrė. Gyvena vieno kambario bute, esančiame (duomenys neskelbtini), Šiauliai, su savo motina, kuri yra pirmos grupės invalidė ir reikalinga priežiūros, jis ją prižiūri. Savo vardu nekilnojamojo ir registruotino kilnojamojo turto neturi, dirba VšĮ Respublikinėje Šiaulių ligoninėje vairuotoju – krovėju, gauna 555 Eur (neatskaičius mokesčių) darbo užmokestį per mėnesį. Nurodė, jog dukrai būnant mažametei, jis su dukra dar bendravo, dovanų į maišelį pridėjęs nuveždavo, paskutiniu metu dukra nenori jo matyti, su juo bendrauti, todėl jis ir nesiekia bendrauti, nusišalino nuo dukros auklėjimo, nuo bendravimo su ja. Mirus vaiko motinai D. P., jis neturėjo galimybių pasiimti ir auginti dukrą, nes turi savo motina rūpintis, be to, neturi sąlygų dukrą auginti, nes su savo motina gyvena vieno kambario bute. Dukros auginti neketina, jai sudaromos geros gyvenimo ir vystymosi sąlygos pas dėdę V. T., jis gerai mergaite rūpinasi, todėl neprieštarauja, jog jam neterminuotai būtų apribota tėvo valdžia vaiko atžvilgiu ir mergaitės rūpintoju būtų paskirtas V. T. bei jos gyvenamoji vieta būtų nustatyta pas jį šeimoje.
10. Nepilnametė E. P. ne kartą raštu aiškiai išreiškė savo nuomonę, jog su tėvu gyventi nenori, ji nesutinka, kad ją augintų tėvas R. P. dėl atitinkamų priežasčių: netinkamų savo, kaip tėvo, pareigų atlikimo, netinkamų gyvenimo ir būdo sąlygų. Taip pat raštu nurodė, kad jos santykiai su tėvu ir prieš tėvų skyrybas nebuvo tvirti, o paskutiniu metu su tėvu bendravo per metus laiko tik kelis kartus, telefonu, pasak E. P., iš tėvo ji sulaukdavo skambučių tik jam esant neblaiviam, ji teigė, jog su tėvu nenori gyventi ir būti jo prižiūrima, nemato jokių galimybių ateityje, nes bendravimas su tėvu jai sukelia nemalonius jausmus, prisiminimus. Ji nori gyventi dėdės V. T. šeimoje, sutinka, jog jis būtų jos rūpintoju.
Žemesnės instancijos teismas
11. Teismas, priimdamas sprendimą, vadovaujasi Jungtinių Tautų vaiko teisių konvencijos, kurią Lietuvos Respublikos Seimas ratifikavo 1995 m., nuostatomis, kuriose numatyta, jog imantis bet kokių vaiką liečiančių veiksmų – svarbiausia yra vaiko interesai (Konvencijos 3 straipsnis), o sprendžiant vaiko atskyrimo nuo tėvų klausimą, procese turi būti suteikiama galimybė dalyvauti visoms suinteresuotoms šalims (Konvencijos 9, 12 straipsniai). Taip pat teismas remiasi Lietuvos Respublikos Konstitucijoje, Lietuvos Respublikos civiliniame kodekse ir Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekse (toliau – CPK) įtvirtintomis teisės normomis, reguliuojančiomis šeimos bylų ypatumus, tuo pačiu susijusiomis su prioritetine vaiko teisių gynyba (CK 3.3 straipsnio 1 dalis, 3.161 straipsnis).
12. Tinkamas tėvų valdžios įgyvendinimas reiškia tarptautinių ir nacionalinių teisės aktų vaikui garantuojamų teisių žinoti, kas jo tėvai bei su jais gyventi ir būti jų auklėjamam bei aprūpinamam, turėti tokias gyvenimo sąlygas, kokių reikia jo fiziniam, protiniam, dvasiniam, doroviniam ir socialiniam vystymuisi (Jungtinių Tautų vaiko teisių konvencijos 27 straipsnis, Vaiko teisių apsaugos įstatymo 11 straipsnis, 23 straipsnis, CK 3.161 straipsnio 2 dalis, 3 dalis). Tėvai, naudodamiesi tėvų valdžios turinį sudarančiomis teisėmis ir vykdydami pareigas savo vaikams, turi pirmumo teisę prieš kitus asmenis (CK 3.165 straipsnis), tačiau pagal Lietuvos Respublikos Konstitucijos 38 straipsnio 2 dalį valstybės konstitucinė pareiga saugoti ir globoti vaikystę suteikia valstybei pagrindą įstatyme (CK 3.160 straipsnio 2 dalis) nustatytais atvejais, kai tėvai dėl objektyvių aplinkybių negali įgyvendinti tėvų valdžios savo vaikams arba įgyvendina ją priešingai vaiko interesams ir šie pažeidžiami, peržengti tėvų valdžios įgyvendinimo autonomiškumo ribas bei taikyti jos ribojimo priemones (žr., pvz.: Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. vasario 4 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje Nr. 3K-7-114/2013; kt.).
13. Tėvų valdžios turinys nustatytas CK 3.155 straipsnio 2 dalyje – tai tėvų teisė ir pareiga dorai auklėti ir prižiūrėti savo vaikus, rūpintis jų sveikata, išlaikyti, sudaryti palankias sąlygas visapusiškai ir harmoningai vystytis, kad vaikai būtų parengti savarankiškam gyvenimui visuomenėje. Tėvų valdžia įgyvendinama nuo vaiko gimimo. Tėvų valdžia yra skirta įgyvendinti prigimtinėms vaikų teisėms, ji apima tėvų su savo vaikais susijusias ne tik teises, bet ir pareigas, todėl yra privaloma ir nė vienas iš tėvų neturi teisės atsisakyti pareigos įgyvendinti tėvų valdžią.
14. Vienas iš šeimos santykių teisinio reglamentavimo principų, įtvirtintų CK 3.3 straipsnio 1 dalyje yra prioritetinės vaikų teisių ir interesų apsaugos ir gynimo principas, reiškiantis, kad teismas, priimdamas sprendimą visų pirma turi tai įvertinti vaiko teisių ir interesų atžvilgiu. Šis principas taip pat įtvirtintas Jungtinių Tautų vaiko teisių konvencijos 3 straipsnio 1 dalyje ir Lietuvos Respublikos vaikų teisių apsaugos pagrindų įstatymo 4 straipsnio 1 dalies 1 punkte. Šiuo principu vadovaujantis turi būti aiškinamos ir CK 3.180 straipsnio 1 dalies nustatytos tėvų valdžios apribojimo sąlygos, įtvirtinančios, kad tėvų valdžia gali būti laikinai ar neterminuotai apribota šiais pagrindais: 1) kai tėvai (tėvas ar motina) vengia atlikti savo pareigas auklėti vaikus; 2) piktnaudžiauja tėvų valdžia; 3) žiauriai elgiasi su vaikais; 4) daro žalingą įtaką vaikams savo amoraliu elgesiu; 5) nesirūpina vaikais. Nustačius bent vieną iš šių tėvų valdžios apribojimo pagrindų turi būti taikytinas laikinas ar neterminuotas tėvų valdžios apribojimas. Neterminuotas tėvų valdžios apribojimas gali būti taikomas tada, kai teismas padaro išvadą, kad tėvai daro ypatingą žalą vaiko vystymuisi ar visiškai juo nesirūpina, ir nėra duomenų, kad padėtis gali pasikeisti (CK 3.180 straipsnio 3 dalis), kitais atvejais taikomas laikinas tėvų valdžios apribojimas. Visais išvardytais atvejais turi būti nustatyta tėvų kaltė. Pabrėžtina, kad kiekvienu iš šių priešingų teisei veiksmų ar neveikimu tėvai daro ypatingą žalą vaikui. Žala neturi būti suprantama vien kaip tam tikras tiesioginis smurtinis elgesys ar vaiko žalojimas (žr., pvz.: Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. rugpjūčio 21 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje Nr. 3K-3-548-915/2015; kt.). Tinkamas vaiko poreikių identifikavimas yra viena iš tėvų pareigų, kurios nevykdymas dėl aplaidumo ar abejingumo savo tėviškoms pareigoms laikytina kaltais veiksmais (žr., pvz.: Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. kovo 14 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje Nr. 3K-3-92/2014; kt.).
15. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje aiškinant šias teisės normas konstatuota, kad tėvų valdžia gali būti apribota nustačius bent vieną iš CK 3.180 straipsnio 1 dalyje nurodytų aplinkybių; nėra reikalaujama, kad visais atvejais būtų konstatuojamas piktnaudžiavimas tėvų valdžia, žiaurus elgesys su vaikais ir kt. Tėvų valdžiai apriboti pakanka vien to fakto, kad tėvai nevykdo savo pareigos rūpintis vaikais. Parinkti konkrečiu atveju tinkamiausią tėvų valdžios apribojimo būdą yra teismo teisė, atsižvelgiant į vaiko interesus (žr., pvz.: Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. kovo 3 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje Nr. 3K-3-95/2009; 2013 m. vasario 4 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje Nr. 3K-7-114/2013; kt.). CK ir CPK nustatytas aktyvus teismo vaidmuo, užtikrinant vaiko teisių įgyvendinimą, nagrinėjantis ieškinį dėl tėvų valdžios apribojimo teismas nesaistomas pareikštų reikalavimų ir priima sprendimą, atsižvelgdamas į susidariusią padėtį ir vaikų interesus (CK 3.183 straipsnio 2 dalis).
16. Spręsdamas dėl tėvų valdžios apribojimo, teismas turi nepažeisti vaiko teisės į šeimos ryšius (CK 3.161 straipsnio 3 dalis). Europos Žmogaus Teisių Teismas (toliau – EŽTT) ne kartą bylose yra pažymėjęs, kad šeimos išskyrimas yra labai rimto pobūdžio apribojimas. Toks žingsnis turi būti pagrįstas pakankamai protingais ir svarbiais vertinimais, atsižvelgiant į vaiko interesus (Olsson v. Švedija (nr.1) 1988 m. kovo 24 d. sprendimas, p. 33-34 §72). EŽTT jurisprudencijoje taip pat pabrėžiama, kad turi būti nustatyta teisinga pusiausvyra tarp vaiko intereso likti viešojoje globoje ir tėvų intereso vėl būti kartu su vaiku. Sprendžiant šią užduotį ypatinga svarba teikiama geriausiems vaiko interesams, kurie, priklausomai nuo jų prigimties ir rimtumo, gali būti viršesni už tėvų interesus. Tėvams negali būti suteikta teisė į priemonių, kurios padarytų žalą vaiko sveikatai ir vystymuisi, taikymą pagal Konvencijos 8 straipsnį (žr. Johansen v. Norvegija 1996 m. rugpjūčio 7 d. sprendimas, p. 1008-09). Tačiau taip pat pabrėžtina, kad šeimos ryšiai turi būti gyvi, puoselėjami ir palaikomi visų pirma aktyviais tėvų veiksmais. EŽTT eilėje bylų taip pat yra sprendęs, kad vaiko sugrąžinimas į biologinę šeimą ne visada atitiktų jo interesus (žr. Z. J. v. Lietuva, nr. 60092/12, 2014 m. balandžio 29 d. sprendimas; Y. C. v. Jungtinė Karalystė, nr. 4547/10, 2012 m. kovo 13 d. sprendimas, par. 133-135). Todėl sprendžiant tokio pobūdžio bylas, svarbiausia yra nustatyti vaiko interesus ir kas juos geriausiai galėtų užtikrinti, ar tėvai buvo pakankamai įtraukti į sprendimų priėmimo procesą ir ar vaikas buvo išklausytas.
Žemesnės instancijos teismas
17. Iš byloje esančių dokumentų, šalių ir trečiojo asmens paaiškinimų matyti, kad atsakovas R. P. jau daugiau nei septyneri metai neaugina dukros, nesimato su ja, nors abu gyvena tame pačiame mieste, su vaiku beveik nebendrauja (nebent telefonu ir tik vos kelis kartus per metus), teikia išlaikymą pagal galimybes ir tik išieškant antstoliui priverstine tvarka, neturi sąlygų auginti dukrą ir ateityje neketina to daryti, nesiekia susirasti geresnio darbo, kad pagerinti gyvenimo sąlygas, nededa jokių pastangų ir nesiekia, kad vaikas grįžtų į šeimą, nežino vaiko pomėgių, poreikių, vystymosi ypatumų, yra nusišalinęs nuo dukros auklėjimo. Nėra duomenų, kad padėtis gali pasikeisti. Jo argumentas, jog nusišalino nuo dukros auklėjimo, nes to nori jo dukra, atmestinas, kaip nepagrįstas, nes to nori ir jis pats, ką įrodo savo veiksmais/neveikimu. Sutinka, kad jam būtų neterminuotai apribota tėvo valdžia vaiko atžvilgiu.
18. Iš byloje esančių dokumentų ir šalių bei trečiojo asmens paaiškinimų, mergaitės nuomonės matyti, jog atsakovui nepavyko užmegzti kontakto su dukterimi, jis taikė netinkamas auklėjimo priemones, retai su ja bendravo nuo pat mažens. Be to, atsakovas nesikreipė į Skyrių pagalbos, jos neprašė, nesinaudojo jam teikiamomis socialinėmis paslaugomis, kurios turėjo padėti jam geriau suprasti savo, kaip tėvo, vaidmenį vaiko gyvenime, išsiaiškinti dukters poreikius ir galimybes juos tinkamai tenkinti, net esant ir ne visai palankioms objektyvioms sąlygoms (mergaitės nenoras bendrauti, galimai motinos įtaka, kuo jis pats argumentuoja, bet to neįrodė, pajamų stoka, tinkamų gyvenimo sąlygų neturėjimas, nenoras vaiką auginti). Būtent šiuos veiksmus ieškovas identifikavo kaip vieną pagrindų atsakovui neterminuotai riboti tėvo valdžią dukters atžvilgiu. Byloje nustatyta, kad mergaitė nenori bendrauti su tėvu, bendraudama su juo nesijaučia saugi, laiminga. Be to, pati mergaitė, būdama 17 metų amžiaus, išreiškė pakankamai kategorišką nuomonę, atsisakydama bendrauti su tėvu, nenorėdama su juo gyventi, būti jo auklėjama ir prižiūrima. EŽTT praktika atskleidžia, kad kuo vaikas vyresnis, brandesnis, tuo didesnės reikšmės teikiama jo pareikšto noro svarbai, priimant sprendimą dėl su vaiku susijusių klausimų (žr. Hokkanen v. Suomija, 1994 m. rugsėjo 23 d. sprendimas, § 64, 37). Remiantis CPK 380 straipsnio 1 dalimi, priimant sprendimą turi būti atsižvelgta į vaiko nuomonę, jei tai neprieštarauja paties vaiko interesams. Taigi nors galutinį sprendimą ir priima ne vaikas, jo nuomonė, noras yra vienas iš reikšmingų byloje įrodymų, vertintinas kartu su kitomis bylai svarbiomis aplinkybėmis.
19. Pažymėtina ir tai, kad atsakovo nurodomi veiksmai (paskambinamas dukrai tik kelis kartus per metus, kvietimas susitikti) yra epizodiniai, tuo tarpu tėvų valdžia turi būti įgyvendinama nuolat ir teismas turi vertinti nuosekliai pasikartojančius atsakovo veiksmus. Nagrinėjamoje byloje atsakovas buvo įtrauktas į sprendimų priėmimo procesą, jis dalyvavo teismo procese (buvo žodinis procesas), jam buvo suteikta nemokama teisinė pagalba, galimybė ginti savo teises (Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos paskirtas advokatas), tačiau atsakovas nesugebėjo įrodyti, kad jis supranta dukters poreikius ir ieško būdų kaip juos geriausiai tenkinti. Teismo vertinimu, atsakovas iš esmės pažeidė savo kaip tėvo pareigas vaiku rūpintis, jį auklėti, prižiūrėti, sudaryti sąlygas visapusiškai ir harmoningai vystytis, kad vaikas būtų parengtas savarankiškam gyvenimui visuomenėje. Jeigu tėvai nesirūpina savo vaikų sveikata, jų tinkamu auklėjimu, priežiūra, ugdymu, tinkamų buitinių sąlygų sudarymu, reiškia, jog jie nevykdo savo konstitucinės pareigos, ir tai yra pakankamas pagrindas taikyti tokiems tėvams tėvų valdžios ribojimą. Pažymėtina, kad domėtis vaiku neužtenka, tėvai vaikus turi auginti, tenkindami jų fiziologinius, emocinius, ugdymo ir kitus svarbius poreikius. Tinkamas vaiko poreikių identifikavimas yra viena iš tėvų pareigų, kurios nevykdymas dėl aplaidumo ar abejingumo savo tėviškoms pareigoms laikytina kaltais veiksmais (žr., pvz.: Lietuvos Aukščiausiojo teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2014 m. kovo 14 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje Nr. 3K-3-92/2014).
20. Teismas sprendžia, jog atsakovas R. P. vengia atlikti minėtas jo, kaip tėvo pareigas, savo elgesiu (nesidomėjimas vaiko vystymuisi, sveikata, pažangumu, auklėjimu, nusišalinimas, abejingumas, aplaidumas) daro ypatingą žalą vaiko vystymuisi, vaiko ir jo emocinis ryšys nusilpęs, ką pripažino ir pats atsakovas, tačiau pastangų, kad jį sustiprinti, atkurti atsakovas nededa, motyvuoja tuo, jog taip nori jo nepilnametė dukra, o jis gerbia jos norą, tačiau, akivaizdu, jog mergaitės nenorą matyti tėvą ir su juo bendrauti sąlygoja visai kitos, daug gilesnės priežastys, kurių atsakovas atskleisti nenori, pasiimti pas save ir auginti dukros nenori, nes galimai sąlygų auginti dukrą neturi, noro susigrąžinti vaiką nerodo, nusišalino nuo vaiko priežiūros ir auklėjimo, sutinka, jog vaikui geriau gyventi V. T. šeimoje. Visuma nurodytų aplinkybių patvirtina, kad atsakovas sąmoningai ir toliau vengia atlikti savo pareigą auklėti vaiką, rūpintis juo, vien domėjimosi vaiku telefonu šiuo atveju neužtenka, todėl darytina išvada, kad atsakovas neįgyvendina tėvo valdžios, nustatytos CK 3.155 straipsnio 2 dalyje, dėl ko jo nepilnamečiui vaikui E. P. buvo įsteigta laikinoji rūpyba dėdės V. T. šeimoje. Teismo nuomone, tėvo, nevykdančio savo pareigų šiam nepilnamečiui vaikui, veiksmai ar neveikimas, laikytini priešingais teisei. Bylos duomenys leidžia konstatuoti, kad atsakovas neatlieka tėvo pareigų, numatytų CK 3.155 straipsnyje, nesirūpina nepilnamečiu vaiku, nors teikia išlaikymą per antstolį, tačiau yra nusišalinęs nuo jo auklėjimo, savo elgesio keisti nenori, su ieškiniu sutinka, nerodo nei noro, nei pastangų rūpintis vaiku, neturi tam tinkamų sąlygų. Atsakovas savo elgesiu bei veiksmais daro ir ateityje darys žalą nepilnamečio vaiko vystymuisi ir nėra duomenų, kad ateityje jo elgesys galėtų pasikeisti. Dėl to, atsižvelgiant į nepilnamečio vaiko interesus bei į tai, kad atsakovas su ieškiniu sutinka, jam taikytinas neterminuotas tėvo valdžios apribojimas jo nepilnamečio vaiko E. P. atžvilgiu (CK 3.180 straipsnis).
21. Išaiškintina atsakovui, kad apribojus tėvo valdžią, tėvui sustabdomos asmeninės ir turtinės teisės, pagrįstos giminyste ir nustatytos įstatymu, tačiau išlieka teisė matytis su vaiku (CK 3.180 straipsnio 4 dalis). Įsiteisėjus sprendimui dėl neterminuoto tėvų valdžios apribojimo, vaikas įtraukiamas į galimų įvaikinti vaikų apskaitą (CK 3.219 straipsnio 2 dalis). Tačiau neterminuotas tėvų valdžios apribojimas ir vaiko rūpybos nustatymas yra laikina priemonė, todėl pasikeitus aplinkybėms (pagerinus gyvenimo sąlygas ir turint gyvenimo sąlygas, tinkamas vaikui augti ir vystytis, pradėjus dirbti geriau apmokamą darbą ir esant įrodymams, kad tėvas gali pradėti tinkamai rūpintis vaiku), vaikas tėvo rašytiniu prašymu teismui gali būti grąžintas į biologinę šeimą, jeigu šis vaikas dar nebus įvaikintas ir jis tokį norą išreikš (CK 3.181 straipsnis, 3.182 straipsnio 4 dalis), t. y. tėvo valdžios apribojimas gali būti panaikinamas, jei įrodoma, kad atsakovas pakeitė savo elgesį ir gali auklėti vaiką, jei tai neprieštarauja vaiko interesams ir jei vaikas neįvaikintas. Vaikų teisių apsaugos skyrius turi pareigą retkarčiais peržiūrėti atsakovo situaciją, patikrinti, ar ji nepagerėjo, nes vaiko ir tėvo suvienijimo galimybės palaipsniui sumažės ir galiausiai išnyks, jei šiems nebus iš viso leidžiama matytis arba bus leidžiama matytis taip retai, kad nutrūks natūralus jų ryšys.
Dėl vaiko gyvenamosios vietos nustatymo iki įsiteisės teismo sprendimas dėl vaiko nuolatinės rūpybos nustatymo
22. CPK 406 straipsnio 2 dalis numato, kad tenkinus ieškinį dėl tėvų valdžios apribojimo, turi būti išspręstas klausimas dėl vaiko gyvenamosios vietos iki teismo sprendimo dėl vaiko globos (rūpybos) nustatymo įsiteisėjimo su asmeniu arba vaikų globos (rūpybos) įstaigoje, nurodytais ieškinyje arba valstybinės vaiko teisių apsaugos institucijos išvadoje. CPK 407 straipsnis numato, kad priimdamas sprendimą apriboti tėvų valdžią, teismas tuo pačiu sprendimu nustato vaiko gyvenamąją vietą iki teismo sprendimo dėl vaiko globos (rūpybos) nustatymo įsiteisėjimo ir priteisia išlaikymą vaikui. Be to, CK 3.183 straipsnio 4 dalyje nustatyta, jog priėmęs sprendimą apriboti tėvų valdžią, teismas tuo pačiu sprendimu nustato vaiko gyvenamąją vietą iki teismo sprendimo dėl vaiko globos (rūpybos) nustatymo įsiteisėjimo ir priteisia išlaikymą vaikui.
23. Nagrinėjamu atveju Šiaulių miesto savivaldybės administracijos direktoriaus 2019 m. gegužės 29 d. įsakymu Nr. (duomenys neskelbtini) dėl laikinosios rūpybos nustatymo E. P. nustatyta laikinoji rūpyba, rūpintinės laikinuoju rūpintoju ir turto administratoriumi paskirtas V. T., rūpintinės gyvenamoji vieta nustatyta su rūpintoju (b. l. 5). Ieškovas prašo nustatyti vaiko gyvenamąją vietą kartu su laikinuoju rūpintoju V. T. jo gyvenamojoje vietoje iki įsiteisės teismo sprendimas dėl nuolatinės rūpybos vaikui nustatymo, tam neprieštarauja atsakovas ir trečiasis asmuo, todėl nepilnamečio vaiko E. P. gyvenamoji vieta nustatytina dabartinėje vaiko buvimo vietoje su laikinuoju rūpintoju jo gyvenamojoje vietoje.
Dėl išlaikymo nepilnamečiui vaikui
24. CK 3.183 str. 4 d. numato, kad priėmęs sprendimą apriboti tėvų valdžią, teismas tuo pačiu sprendimu priteisia vaikui išlaikymą. Iš Šiaulių miesto apylinkės teismo 2009 m. spalio 19 d. nutarties civilinėje byloje Nr. (duomenys neskelbtini) (b. l. 14) matyti, kad teismas patvirtino D. P. ir R. P. sudarytą taikos sutartį, kuria šalys susitarė, kad vaiko tėvas R. P. įsipareigoja mokėti dukrai E. P. išlaikymą po 115,85 Eur (400 Lt) kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis nuo 2009-11-01 iki vaiko pilnametystės. Šiaulių miesto apylinkės teismo 2012 m. liepos 31 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. (duomenys neskelbtini) išduotas vykdomasis raštas dėl Šiaulių miesto apylinkės teismo 2009 m. spalio 19 d. nutartimi patvirtintos taikos sutarties vykdymo, nes atsakovas išlaikymo gera valia neteikia, kuri perduota vykdyti antstoliui. Kadangi išlaikymo vaikui priteisimo klausimas išspręstas, išlaikymo padidinti ieškovas neprašo, minėtas klausimas šioje byloje nespręstinas.
25. Sprendimas dalyje dėl tėvo valdžios apribojimo vykdytinas skubiai (CPK 496 straipsnio 1 dalis). Teismo iniciatyva pradėtina byla dėl vaiko nuolatinės rūpybos nustatymo, vaiko nuolatinio rūpintojo paskyrimo (CPK 496¹ straipsnis).
Dėl bylinėjimosi išlaidų
26. Kadangi ieškinys tenkintinas visiškai, iš atsakovo R. P. valstybei turėtų būti priteisiamos bylinėjimosi išlaidos, nuo kurių mokėjimo ieškovas yra atleistas paduodant ieškinį (CPK 83 straipsnio 1 dalies 5 punktas): žyminis mokestis už reikalavimą dėl tėvo valdžios apribojimo ir išlaidos, susijusios su procesinių dokumentų įteikimu (CPK 80 straipsnis, 88 straipsnis, 93 straipsnio 1 dalis). Tačiau atsižvelgiant į tai, kad atsakovas su ieškiniu sutiko visiškai, atsakovui suteikta 100 procentų apmokama valstybės garantuojama antrinė teisinė pagalba pagal Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos Šiaulių skyriaus 2019 m. gruodžio 18 d. sprendimą dėl antrinės teisinės pagalbos teikimo Nr. (duomenys neskelbtini) (b. l. 49-50), į tai, kad prioritetas teiktinas jo turtinės pareigos vaikui, o ne valstybės atžvilgiu, vykdymui, bylinėjimosi išlaidos (žyminis mokestis ir išlaidos, susijusios su procesinių dokumentų įteikimu) valstybei iš atsakovo nepriteistinos, taip pat bylinėjimosi išlaidos (advokatės valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidos) valstybei iš atsakovo taip pat nepriteistinos, visos bylinėjimosi išlaidos atlygintinos valstybės lėšomis (CPK 96 straipsnio 4 dalis).
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 269-270 straipsniais, 376 straipsniu, 400-407 straipsniais, 496 straipsnio 1 dalimi, 496¹ straipsniu, teismas
nusprendžia:
ieškinį tenkinti.
Neterminuotai apriboti tėvo valdžią atsakovui R. P., a. k. (duomenys neskelbtini) nepilnamečio vaiko E. P., gim. (duomenys neskelbtini), a. k. (duomenys neskelbtini) atžvilgiu.
Nustatyti nepilnamečio vaiko E. P., gim. (duomenys neskelbtini), a. k. (duomenys neskelbtini) gyvenamąją vietą su laikinuoju rūpintoju V. T., a. k. (duomenys neskelbtini) iki kol įsiteisės teismo sprendimas dėl nuolatinės rūpybos vaikui nustatymo.
Sprendimo dalį dėl tėvo valdžios apribojimo vykdyti skubiai.
Priimti atskirą nutartį, kuria pradėti nuolatinės rūpybos nustatymo procesą.
Sprendimo patvirtintą kopiją po jo įsiteisėjimo per 3 darbo dienas išsiųsti valstybinei vaiko teisių apsaugos institucijai.
Sprendimas per 30 dienų apeliacine tvarka gali būti skundžiamas Šiaulių apygardos teismui, skundą paduodant Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmuose.