- Teismas
- Lietuvos apeliacinis teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2025-03-27
- Bylos Nr.
- e2A-177-934/2025
- Teisminio proceso Nr.
- 2-55-3-01115-2024-1
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Laima Ribokaitė, Asta Radzevičienė, Žilvinas Terebeiza
- Ieškovas
- Latvijos bendrovės AS „ARAJI HOLDING“
- Atsakovas
- akcinei bendrovei ,,VIA Lietuva“
- Kategorijos
- 3.2.6.12.2Papildomo sprendimo priėmimas
Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Astos Radzevičienės, Laimos Ribokaitės ir Žilvino Terebeizos (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas),
teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi ieškovės Latvijos bendrovės AS „ARAJI HOLDING“ prašymą dėl papildomo procesinio sprendimo priėmimo civilinėje byloje pagal ieškovės Latvijos bendrovės AS „ARAJI HOLDING“ apeliacinį skundą dėl Šiaulių apygardos teismo 2024 m. gruodžio 12 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovės Latvijos bendrovės AS „ARAJI HOLDING“ ieškinį atsakovei akcinei bendrovei ,,VIA Lietuva“ dėl pirkimo sąlygų panaikinimo,
Aprašomoji dalis
nustatė:
Šalies argumentai
1. Ieškovė Latvijos bendrovė AS ,,ARAJI HOLDING“ (toliau – ieškovė) kreipėsi į teismą su ieškiniu atsakovei akcinei bendrovei (toliau – AB) ,,VIA Lietuva“ (toliau – atsakovė arba perkančioji organizacija), prašydama: 1) panaikinti konkurso specialiųjų pirkimo sąlygų (toliau – SPS) 6 priedo 1 lentelės 2 punkte nustatytą reikalavimą bei 2024 m. spalio 2 d. pateiktą nurodyto reikalavimo išaiškinimą ta apimtimi, kuria reikalaujama patirtis įgyvendinant konkrečią, t. y. GNSS (palydovinis ryšys) pagrįstą elektroninę kelių mokesčių rinkliavos sistemą, nepripažįstant tiekėjo lygiavertės patirties, įgyvendinus techniškai analogišką sistemą, turinčią SPS 6 priedo 1 lentelės 2 punkte nustatytus funkcionalumus; 2) panaikinti 2024 m. spalio 2 d. perkančiosios organizacijos paaiškinimą Nr. 17 (IV klausimai); 3) panaikinti SPS 16 priedo REQ69 ir SPS 13 priedo 5 punkte esančios lentelės 7 eilėje nustatytą reikalavimą bei 2024 m. spalio 4 d. perkančiosios organizacijos išaiškinimą (eil. Nr. 1, V klausimai); 4) panaikinti perkančiosios organizacijos 2024 m. spalio 4 d. paaiškinimą ta apimtimi, kiek jame nustatyta, kad: „Užsakovo Skambučių centro sistema apima tik įeinančius ir išeinančius skambučius“.
Žemesnės instancijos teismas
2. Šiaulių apygardos teismas 2024 m. gruodžio 12 d. sprendimu ieškovės AS ,,ARAJI HOLDING” ieškinį dėl pirkimo sąlygų panaikinimo atmetė ir priteisė atsakovei AB ,,Via Lietuva“ iš ieškovės AS ,,ARAJI HOLDING“ 9 706,40 Eur bylinėjimosi išlaidų.
3. Lietuvos apeliacinis teismas 2025 m. kovo 4 d. nutartimi apeliacinį procesą, pradėtą pagal ieškovės Latvijos bendrovės AS ,,ARAJI HOLDING“ apeliacinį skundą dėl Šiaulių apygardos teismo 2024 m. gruodžio 12 d. sprendimo, nutraukė. Grąžino ieškovei 3 360 Eur žyminį mokestį už apeliacinį skundą.
4. Lietuvos apeliaciniame teisme 2025 m. kovo 10 d. gautas ieškovės prašymas dėl papildomo procesinio sprendimo priėmimo, kuriame nurodė, kad teismas neišsprendė klausimo dėl ieškovės patirtų bei atsakovei iš ieškovės pirmosios instancijos teisme priteistų 9 706,40 Eur bylinėjimosi išlaidų paskirstymo. Ieškovė, atsižvelgdama į tai, kad jos reikalavimas dėl bylinėjimosi išlaidų, patirtų pirmosios instancijos teisme, liko neišspręstas, o atsakovei priteistos bylinėjimosi išlaidos liko nepaskirstytos, prašo priimti papildomą sprendimą ir priteisti iš atsakovės 4 392,30 Eur bylinėjimosi išlaidas už teisinių paslaugų suteikimą ir žyminio mokesčio sumokėjimą.
Atsiliepimas
5. Atsakovas AB „Via Lietuva“ pateikė rašytinius paaiškinimus dėl ieškovės prašymo paskirstyti bylinėjimosi išlaidas. Nurodė, kad prašymas nepagrįstas, nes nepanaikinus pirmosios instancijos teismo sprendimo, kuris įsiteisėjo ir turi būti privalomai vykdomas, papildomas sprendimas negali būti priimamas. Tuo atveju, jei teismas spręstų, kad papildomas sprendimas gali būti priimamas, nėra pagrindo perskirstyti bylinėjimosi išlaidas, kadangi būtent ieškovas, neturėdamas teisinio suinteresuotumo, nepagrįstai inicijavo teisminį procesą.
Motyvuojamoji dalis
Dėl papildomo sprendimo priėmimo sąlygų ir prašymo (ne)pagrįstumo
6. Papildomo sprendimo (nutarties) priėmimo klausimas nereglamentuojamas CPK XVI skyriuje, reglamentuojančiame bylų procesą apeliacinės instancijos teisme, tačiau CPK 302 straipsnis nustato, kad apeliaciniam procesui taikomos CPK bendrosios nuostatos, taip pat pirmosios instancijos teismo procesą reglamentuojančios nuostatos, neprieštaraujančios šiame skyriuje nurodytoms taisyklėms. Papildomo sprendimo institutas reguliuojamas pirmosios instancijos teismo procesą reglamentuojančiuose nuostatose, t. y. CPK 277 straipsnyje. Šis institutas savo esme neprieštarauja bylų procesą apeliacinės instancijos teisme reglamentuojančioms taisyklėms, todėl gali būti taikomas ir bylą nagrinėjant apeliacinės instancijos teisme (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. balandžio 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-114-1075/2019).
7. Pagrindai teismui priimti papildomą sprendimą yra įtvirtinti CPK 277 straipsnio 1 dalyje. Pagal CPK 277 straipsnio 1 dalies 1–3 punktus teismas, priėmęs byloje sprendimą, dalyvaujančių byloje asmenų pareiškimu ar savo iniciatyva gali priimti papildomą sprendimą, jeigu kuris nors reikalavimas, dėl kurio šalys pateikė įrodymus ir davė paaiškinimus, sprendime yra neišspręstas; arba (ir) teismas, išsprendęs teisės klausimą, nenurodė priteistos sumos dydžio, perduotino turto ar veiksmų, kuriuos atsakovas privalo atlikti arba nuo kurių jis privalo susilaikyti; arba (ir) teismas neišsprendė bylinėjimosi išlaidų ar jų dalies atlyginimo ar paskirstymo klausimo. Išdėstyta teisės norma leidžia daryti išvadą, kad papildomo sprendimo priėmimo galimybė yra siejama su teismo sprendimo trūkumų ištaisymu, t. y. priėmus sprendimą ir pastebėjus, jog tam tikri ieškiniu ar kitu procesiniu dokumentu keliami klausimai nebuvo išspręsti teismo sprendimu ar bylą užbaigiančia nutartimi, tiek teismo iniciatyva, tiek bylos šalių prašymu yra galimybė priimti papildomą sprendimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. balandžio 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-207-313/2015).
8. Papildomas sprendimas gali būti priimamas tik CPK 277 straipsnio 1 dalyje nustatytais atvejais. CPK 277 straipsnio 1 dalyje nustatytas papildomo sprendimo pagrindų sąrašas yra baigtinis ir negali būti aiškinamas plačiai. Papildomo sprendimo institutas yra procesinis institutas, kuris skirtas specifiniams teismo sprendimo trūkumams – sprendimo nevisapusiškumui – ištaisyti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. balandžio 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-114-1075/2019).
9. CPK 277 straipsnio 2 dalyje nurodoma, kad iškelti klausimą dėl papildomo sprendimo priėmimo galima per dvidešimt dienų nuo teismo sprendimo priėmimo dienos.
10. Nagrinėjamu atveju byloje esančiais duomenimis nustatyta, jog Lietuvos apeliaciniame teisme 2025 m. kovo 10 d. gautas ieškovės prašymas dėl papildomo procesinio sprendimo priėmimo, kuriame nurodė, kad teismas neišsprendė klausimo dėl ieškovės patirtų bei atsakovei iš ieškovės pirmosios instancijos teisme priteistų 9 706,40 Eur bylinėjimosi išlaidų paskirstymo. Prašymas pateiktas nepraleidus CPK 277 straipsnio 2 dalyje numatyto termino, todėl toliau pasisakytina dėl pateikto prašymo pagrįstumo papildomo sprendimo priėmimą reglamentuojančių teisės normų kontekste.
11. Byloje esančiais duomenimis nustatyta, kad Šiaulių apygardos teismas 2024 m. gruodžio 12 d. sprendimu ieškovės ieškinį dėl pirkimo sąlygų panaikinimo atmetė ir priteisė atsakovei iš ieškovės 9 706,40 Eur bylinėjimosi išlaidų. Ieškinys buvo atmestas būtent dėl to, kad ieškovas neįrodė, jog turi teisinį suinteresuotumą dalyvauti ginčo pirkime. Lietuvos apeliacinis teismas 2025 m. kovo 4 d. nutartimi apeliacinį procesą nutraukė, be kita ko, konstatuodamas, kad bylinėjimosi išlaidų našta civilinėje byloje negali tekti apeliantei (ieškovei), nes jos nutraukimą lėmė atsakovės priimtas sprendimas nutraukti viešąjį pirkimą, kurio paskelbimas pripažintas neteisėtu. Atsižvelgiant į tai, teismas nutarė netenkinti atsakovės prašymo priteisti bylinėjimosi išlaidas, patirtas apeliacinės instancijos teisme.
12. Taigi, ieškovė teisingai nurodė, kad apeliacinio proceso nutraukimą lėmė perkančiosios organizacijos sprendimas nutraukti pirkimą. Tačiau teismo nutarties nutraukti apeliacinį procesą priėmimas ir priežasčių, lėmusių bylinėjimosi išlaidų susidarymą, įvertinimas, savaime nepaneigia įsiteisėjusio pirmosios instancijos teismo sprendimo, kuriame, atsižvelgiant į išnagrinėjimo rezultatą, išspręstas jų paskirstymo klausimas. Atsižvelgiant į tai, nėra nei faktinio, nei teisinio pagrindo priimti papildomą nutartį dėl bylinėjimosi išlaidų, patirtų pirmosios instancijos teisme, perskirstymo, todėl prašymas netenkinamas.
Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 277 straipsniu,
Rezoliucinė dalis
nutaria:
Netenkinti ieškovės Latvijos bendrovės AS „ARAJI HOLDING“ prašymo dėl papildomo procesinio sprendimo priėmimo ir bylinėjimosi išlaidų, patirtų pirmosios instancijos teisme, perskirstymo.