Regionų apygardos administracinio teismo nutartis

Klaipėdos apygardos administracinio teismo teisėja Dalia Gumuliauskienė, sekretoriaujant Eglei Mikelionienei, dalyvaujant administracinėn atsakomybėn patrauktam asmeniui E. D., institucijos, priėmusios skundžiamą nutarimą – Klaipėdos apskrities valstybinės mokesčių inspekcijos atstovei Sigitai Riepšaitei, vertėjui Algirdui Karpiui, 2011 m. birželio 27 d. viešame teismo posėdyje išnagrinėjusi administracinę bylą pagal administracinėn atsakomybėn patraukto asmens E. D. skundą dėl Klaipėdos apskrities valstybinės mokesčių inspekcijos 2010-11-24 nutarimo panaikinimo,

Aprašomoji dalis

nustatė:

2010 m. lapkričio 12 d. Klaipėdos apskrities valstybinės mokesčių inspekcijos vyresnysis specialistas Edvardas Gudaitis surašė administracinio teisės pažeidimo protokolą, kuriame nurodė, kad 2010 m. rugpjūčio 25 d. 15.00 val. (duomenys neskelbtini), Klaipėdoje, esančiame garažų bendrijos „Medvėgalis“ garaže Nr. (duomenys neskelbtini) rastos E. D. priklausančios 8 plastmasinės po 20 l kuro talpos, kuriose buvo laikoma 160 l dyzelinio kuro iš trečiųjų šalių. Nurodyta, jog E. D. garaže laikyto dyzelinio kuro įsigijimo dokumentų neturėjo. Tokiais veiksmais jis pažeidė Lietuvos Respublikos finansų ministro 2001 m. rugsėjo 25 d. įsakymu Nr. 270 patvirtintų Naftos produktų, biokuro, bioalyvos ir kitų degiųjų skystų produktų gabenimo, laikymo kuro talpyklose taisyklių 3.5 ir 19 punktuose nustatytus reikalavimus. Veika kvalifikuota pagal Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau – ATPK) 172² straipsnio 1 dalį.

E. D. 2011 m. birželio 27 d. teismo posėdžio metu prašo tenkinti skundą ir panaikinti nutarimą, nes jis pateikė kuro įsigijimą patvirtinančius dokumentus. Pažymėjo, jog jis nedalyvavo kuro išėmimo iš talpų procese, todėl neaišku, ar Muitinės laboratorijai tirti buvo pateiktas būtent jo talpose buvęs dyzelinis kuras.

Teismas, nagrinėdamas skundą dėl nutarimo administracinio teisės pažeidimo byloje, patikrina priimto nutarimo teisėtumą ir pagrįstumą (ATPK 297 straipsnio 1 dalis). Nutarimas laikomas teisėtu, kai administracinio teisės pažeidimo byla išnagrinėta ir nuobauda paskirta pagal įstatymus, ją paskyrė organas (pareigūnas), turintis teisę spręsti tos kategorijos bylas, buvo laikomasi nustatytos nagrinėjimo ir administracinės nuobaudos skyrimo tvarkos. Nutarimas laikomas pagrįstu, kai išaiškintos faktinės aplinkybės, kurių buvimas siejamas su administracine atsakomybe.

Dėl administracinio teisės pažeidimo

ATPK (2010 m. lapkričio 4 d. įstatymo Nr. XI-1086 redakcija, įsigaliojusi nuo 2010 m. lapkričio 23 d., galiojusi skundžiamo nutarimo priėmimo metu) 171² straipsnio 1 dalyje numatyta administracinė atsakomybė už biokuro, bioalyvos gabenimo ir laikymo, taip pat naftos produktų gabenimo ir laikymo kuro talpyklose tvarkos pažeidimą, išskyrus veiksmus, numatytus šio straipsnio antroje dalyje. Ši teisės norma yra blanketinė. Blanketinės dispozicijos nurodo, jog tam tikro teisinio santykio dalyviai privalo laikytis tam tikros elgesio taisyklės, bet jos konkrečiai neišdėsto nei šioje dispozicijoje, nei nurodo esant kituose to teisės normų akto straipsniuose ar straipsnių dalyse, todėl siekiant asmenį patraukti administracinėn atsakomybėn būtina nuoroda į kito teisės akto nuostatos pažeidimą.

Administracinio teisės pažeidimo protokolu (prijungtos administracinės bylos Nr. II-631-583/2010 medžiaga, b.l. 15-16) E. D. suformuluotas kaltinimas pažeidus Lietuvos Respublikos finansų ministro 2001 m. rugsėjo 25 d. įsakymu Nr. 270 patvirtintų Naftos produktų, biokuro, bioalyvos ir kitų degiųjų skystų produktų gabenimo ir laikymo kuro talpyklose taisyklių (toliau – ir Taisyklės) 3.5 ir 19 punktuose nustatytus reikalavimus (Taisyklės neteko galios Lietuvos Respublikos finansų ministro 2010 m. lapkričio 4 d. įsakymu Nr. 1K-341 nuo 2011 m. sausio 1 d.). Taisyklių, galiojusių ginčo teisinių santykių atsiradimo metu, 3 punktas nustatė Taisyklių privalomumą asmenims, o 3.5 punktas nustatė, jog Taisyklėse nustatytos nuostatos nėra privalomos ūkininkams ir kitiems fiziniams asmenims, naftos produktus ir bioproduktus (išskyrus degalus) naudojantiems tik savo reikmėms (pastatų apšildymui, karšto vandens ruošimui ir pan.). Tačiau minėtos nuostatos nėra privalomos tik esant sąlygai – šie asmenys privalo turėti laikomų naftos produktų ir bioproduktų įsigijimo, pagaminimo ir (ar) gabenimo dokumentus, išvardytus šių taisyklių 19 punkte, kol laikomi tie produktai. Taisyklių 19 punktas nustatė, jog pagal naftos produktų ir bioproduktų įsigijimo ir gabenimo būdą ūkininkai ir kiti fiziniai asmenys, laikydami eksploatuojamose kuro talpyklose naftos produktus ir bioproduktus, privalo turėti šių taisyklių 12 punkte nurodytus dokumentus. Šie dokumentai kartu su apskaitos žurnalais reikalingi tol, kol tose kuro talpyklose saugomi dokumentuose nurodytos siuntos produktai, ir juos privaloma pateikti kontrolinio tikrinimo metu. Vėliau šie dokumentai saugomi archyvų įstatymo nustatyta tvarka, o baigti pildyti paminėti žurnalai saugomi 10 metų. Paminėtas 12 punktas nustatė, jog privaloma turėti naftos produktų ir bioproduktų įsigijimą ar pagaminimą patvirtinančius dokumentus, o jei minėtas kuras vežamas – taip pat ir gabenimo dokumentus, jei tai numatyta kituose teisės aktuose. Nagrinėjamoje situacijoje naftos produktas nebuvo gabenamas, todėl pažeidėjas privalėjo turėti tokio produkto įsigijimą patvirtinančius dokumentus.

E. D. neneigia, jog garažų bendrijoje „Medvėgalis“, garaže Nr. (duomenys neskelbtini), esančiame (duomenys neskelbtini), Klaipėdoje, laikomas 160 litrų dyzelinis kuras priklausė jam, tačiau tvirtina turėjęs dyzelinio kuro įsigijimą patvirtinantį dokumentą ir jį pateikė pareigūnams.

Prijungtos administracinės bylos Nr. II-631-593/2010 medžiaga nustatytos šios faktinės aplinkybės. 2010 m. rugpjūčio 25 d. Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato Ekonominių nusikaltimų tyrimo skyriaus pareigūnai patikrino garažų bendrijoje „Medvėgalis“ esantį garažą Nr. (duomenys neskelbtini) ir nustatė, jog E. D. laikė apie 160 l dyzelinio kuro 8 plastmasinėse talpyklose po 20 l. Tolimesnio tyrimo metu nustatyta, kad E. D. davė 2 talpyklas po 20 l prie minėto garažo atvažiavusiam S. K., kuris dyzelinį kurą pylėsi į automobilį. Patikrinimo akte (b.l. 29-30) užfiksuota, jog E. D. kurą minėtam asmeniui davė įsipilti į automobilį nemokamai. Patikrinime dalyvavo ir E. D., S. K., tyrėjas Darius Mantvydas bei patikrinimo aktą surašęs pareigūnas Audrius Taraila. S. K. paaiškinime nurodė, jog jam dvi kuro talpas nemokamai įsipilti į automobilį davė E. D. (b.l. 32). E. D. patikrinimo metu paaiškino (b.l. 33-34), jog dyzelinį kurą buvo įsigijęs degalinėje ir jį pirko savo reikmėms bei paaiškino, kad yra degalų įsigijimą patvirtinantis kvitas (b.l. 31). Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato Ekonominių nusikaltimų tyrimo skyriaus tyrėjas Audrius Taraila tarnybiniame pranešime (b.l. 28) nurodė, jog E. D. pateikė minėto kuro įsigijimo patvirtinantį kvitą, kuriame nurodyta, kad kuras buvo įsigytas iš automatinės degalinės, kuri randasi (duomenys neskelbtini), Klaipėdoje, tačiau pažymėta, jog turima duomenų, jog kuras gali būti įsigytas iš vilkikų, atvykstančių iš Rusijos Federacijos, todėl buvo paimtas dyzelinio kuro mėginys. Rašytinė bylos medžiaga: 2010 m. rugsėjo 2 d. operatyvaus patikrinimo pažyma Nr. e1-185-2 (b.l. 20-22) ir 2010 m. rugsėjo 2 d. skystų energetinių produktų mėginių paėmimo protokolas Nr. 061-18A (b.l. 27) patvirtina, kad Klaipėdos apskrities valstybinės mokesčių inspekcijos pareigūnai paėmė kuro mėginį. Būtent Muitinės laboratorijos 2010 m. spalio 21 d. tyrimo protokolas Nr. 0T2464 (b.l. 26) ir paneigia, jog pateiktas mėginys yra kuras, įsigytas iš automatinės degalinės. Pagal tyrimo protokole nurodytą informaciją nustatyta, jog tyrimui pateiktas mėginys yra naftos produktas, atitinkantis „gazolių“ apibūdinimą (KN 27 skirsnio 2 e) papildoma pastaba) – dyzelinas, kurio KN kodas yra 2710 19 45. Nustatyta, jog sudėtyje nerasta RRME priedo. Lietuvos Respublikos ūkio ministro 2001 m. balandžio 26 d. įsakymu Nr. 147 patvirtintose Prekybos naftos produktais, biokuru, bioalyva ir kitais degiaisiais produktais Lietuvos Respublikoje taisyklėse buvo nustatyta, jog į šalies vidaus rinką tiekiami naftos produktai turi atitikti nustatytus reikalavimus, inter alia 8.4 punkte nustatytąjį, jog nuo 2007 m. sausio 1 d. dyzelinas (išskyrus 2 klasės arktinį dyzeliną) privalo savo sudėtyje turėti 5% (leistina paklaida gali būti minus 0,5% tūrio) tūrio riebalų rūgščių metilo esterio (toliau – RRME), priklausančio riebalų rūgščių monoalkilesterių grupei ir pagaminto iš augalinės kilmės aliejų ar gyvūninės kilmės riebalų. RRME kiekis dyzeline gali būti didesnis kaip 5% tūrio, jeigu dyzelino ir RRME mišinys atitinka dyzelino Privalomųjų kokybės rodiklių reikalavimus ir yra ženklinamas šių taisyklių 23 punkte nustatyta tvarka. Darytina išvada, jog šalies vidaus rinkoje parduodamas dyzelinas sudėtyje turi turėti RRME, o Muitinės laboratorijos tyrimo protokole nurodyta, jog paimtas mėginys yra be RRME priedo, vadinasi tikrai neįsigytas šalies rinkoje. Tokiu būdu dyzelinio kuro įsigijimą patvirtinantis dokumentas – automatinės degalinės kvitas – nepatvirtina, kad garaže buvęs dyzelinis kuras buvo įsigytas šalies rinkoje, priešingai, jis įsigytas iš trečiųjų šalių.

Taigi, Muitinės laboratorijos 2010 m. spalio 21 d. tyrimo protokolas Nr. 0T2464 paneigia E. D. argumentus, kad garaže laikomas dyzelinis kuras buvo įsigytas 2010 m. liepos 15 d. kvitu Nr. T35752/0019. Pažymėtina, jog surašant administracinio teisės pažeidimo protokolą, E. D. pripažino padaręs pažeidimą, paaiškino, jog kurą laikė savo reikmėms ir nežinojęs apie teisės aktų reikalavimus turėti laikomo kuro įsigijimo dokumentus.

Dėl įrodymų vertinimo

Administracinėn atsakomybėn patrauktas asmuo skundą grindžia aplinkybe, jog kuro mėginys buvo paimtas jam nedalyvaujant, todėl negalima vadovautis Muitinės laboratorijos pateikto tyrimo protokolu, kadangi neįrodyta, jog Muitinės laboratorijos tyrimui buvo pateiktas būtent jo talpyklose buvęs dyzelinis kuras. Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato Ekonominių nusikaltimų tyrimo skyriaus 2010 m. rugpjūčio 25 d. patikrinimo akte užfiksuota, jog patikrinimo metu paimta 20 l talpos plastikinė talpa su dyzeliniu kuru, kuri užantspauduota dalyvavusių parašais. Minėtą patikrinimo aktą pasirašė ir pats E. Ds. Savo paaiškinime, rašytame 2010 m. rugpjūčio 25 d., E. D. nurodo, jog „vieną kanistrą atiduodu atlikti ekspertizę“. Administracinėn atsakomybėn patrauktas asmuo nedalyvavo 2010 m. rugsėjo 2 d. surašant skystųjų energetinių produktų mėginių paėmimo protokolą, kuriame nurodyta, jog iš 20 l plastikinės kuro talpos, kuri buvo užplombuota, paimtas kuro mėginys supiltas į du po 1 litrą tūrio stiklinius butelius. Buteliai su mėginiais perrišti virvelėmis ir užklijuotos etiketės. Protokolą pasirašė du mokesčių administratoriaus specialistai ir Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato pareigūnas. 2010 m. rugsėjo 2 d. operatyvaus patikrinimo pažymoje taip pat nurodyta, jog iš plastikinės talpos talpyklos, priklausančios E. D., paimtas dyzelinio kuro mėginys kokybės parametrams nustatyti. Talpa buvo užplombuota ir 2010 m. rugpjūčio 25 d. buvo paimta iš (duomenys neskelbtini), Klaipėda, garažų masyve „Medvėgalis“ (duomenys neskelbtini)garažo, kuriame buvo rasta 160 l dyzelinio kuro, priklausančio E. D. Muitinės laboratorijos tyrimo protokole nurodyta, jog tyrimui pateiktas skaidrus, gelsvas, turintis specifinį gazolių kvapą skystis stikliniame butelyje, talpykla – 20 l plastikinė kuro talpa, o mėginio plombavimas nepažeistas. Nurodytų aplinkybių pagrindu nėra jokio pagrindo teigti, jog Muitinės laboratorijai buvo pateiktas ne E. D. priklausęs dyzelinis kuras.

Skystų energetinių produktų mėginių paėmimo taisyklių, patvirtintų Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Finansų ministerijos viršininko 2004 m. gegužės 14 d. įsakymu Nr. VA-94, 16 punktas nustatė, jog AVMI specialistai mėginius turi paimti ir mėginio pavyzdžius įforminti dalyvaujant mokesčių mokėtojo atstovui arba asmeniui, kuris gabena produktą, o jo nesant, asmeniui, kuriam priklauso talpos. Nustatyta, jog E. D. mėginio paėmime nedalyvavo. Administracinėn atsakomybėn patrauktas asmuo teismo posėdžio metu paaiškino, jog jam telefonu paskambino valstybinės mokesčių inspekcijos pareigūnė ir pranešė, kad bus imamas kuro mėginys, liepė atvažiuoti dieną, tačiau nenurodė konkretaus laiko. Jis nuvažiavo į instituciją, tačiau buvo pietų metas, todėl nesulaukęs, išvažiavo. Vėliau jam paskambino institucijos pareigūnė ir pranešė, kad mėginys buvo paimtas jam nedalyvaujant. Pažymėtina, jog E. D. neprašė atidėti mėginio paėmimo laiko, neteikė jokių papildomų prašymų Institucijai. Aplinkybė, jog E. D. nedalyvavo paimant kuro mėginį, tačiau dalyvavo užplombuojant kuro talpą, nereiškia skundžiamo nutarimo neteisėtumo.

Liudytojas E. G. (pareigūnas, surašęs administracinio teisės pažeidimo protokolą) parodė, kad mėginys buvo paimtas iš E. D. priklausiusio kuro talpos. Policijos pareigūnai, užplombavę talpą ir ant užklijuoto popieriaus lapo pasirašę, nurodė, kam priklausė kuro talpa. Liudytojas pabrėžė, jog talpa yra identifikuota, todėl buvo neįmanoma supainioti kuro mėginio.

ATPK 284 straipsnis nurodo, jog organas (pareigūnas), nagrinėdamas administracinio teisės pažeidimo bylą, privalo išaiškinti: ar buvo padarytas administracinis teisės pažeidimas, ar šis asmuo kaltas jo padarymu, ar jis trauktinas administracinėn atsakomybėn, ar yra atsakomybę lengvinančių ar sunkinančių aplinkybių, ar padarytas turtinis nuostolis, taip pat išaiškinti kitas aplinkybes, turinčias reikšmės bylai teisingai išspręsti.

ATPK 256 straipsnio 1 ir 2 dalyse nurodyta, kad įrodymai administracinio teisės pažeidimo byloje yra bet kurie faktiniai duomenys, kuriais remdamiesi organai (pareigūnai) įstatymo numatyta tvarka nustato, ar yra padarytas administracinis teisės pažeidimas, ar jo nėra, ar dėl jo padarymo tas asmuo kaltas, ir kitokias aplinkybes, turinčias reikšmės bylai išspręsti, o šie duomenys nustatomi tokiomis priemonėmis: administracinio teisės pažeidimo protokolu, nuotraukomis, garso ar vaizdo įrašais, liudytojų parodymais, nukentėjusiojo ir patraukto administracinėn atsakomybėn asmens paaiškinimais, eksperto išvada <...>, taip pat kitokiais dokumentais. Iš to darytina išvada, kad priešinga teisei veika, apibrėžta ATPK 171² straipsnio 1 dalyje, gali būti įrodinėjama visais leistinais faktiniais duomenimis inter alia ir liudytojų parodymais bei kitais rašytiniais įrodymais. Todėl pateikti įrodymai – policijos pareigūnų tarnybiniai pranešimai, operatyvaus patikrinimo aktai, Muitinės laboratorijos tyrimo protokolas, liudytojo parodymai teismo posėdžio metu yra laikomi tinkamais įrodymais, patvirtinančiais administracinio teisės pažeidimo padarymą ir pažeidimo padarymu kaltinamo asmens kaltę.

Dėl administracinės nuobaudos

ATPK 171² straipsnio 1 dalies sankcijoje numatyta administracinė nuobauda nuo 1 000 litų iki 20 000 litų.

ATPK 30 straipsnis reglamentuoja nuobaudos už administracinį teisės pažeidimą skyrimo bendrąsias taisykles. Jame numatyta, kad skiriant nuobaudą, atsižvelgiama į padaryto teisės pažeidimo pobūdį, pažeidėjo asmenybę bei atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes.

Motyvuojamoji dalis

ATPK 30² straipsnio 1 dalis nustato, jog skiriamos baudos dydis nustatomas pagal baudos dydžio sankcijoje minimumo ir maksimumo vidurkį, atsižvelgiant į atsakomybę lengvinančias ar sunkinančias aplinkybes. Jeigu yra atsakomybę lengvinančių aplinkybių, baudos dydis mažinamas nuo vidurkio iki minimumo, o esant atsakomybę sunkinančių aplinkybių, baudos dydis didinamas nuo vidurkio iki maksimumo.

Institucija, nustačiusi E. D. atsakomybę lengvinančią aplinkybę – pripažįsta padaręs pažeidimą ir dėl jo gailisi (ATPK 31 straipsnio 1 dalies 1 punktas), skundžiamu nutarimu (b.l. 13) paskyrė sankcijoje numatytos nuobaudos minimumą. Teismo posėdžio metu jis neigia padarytą pažeidimą. Esant tokiai situacijai, administracinėn atsakomybėn patrauktam asmeniui turėtų būti paskirta sankcijoje numatytos nuobaudos minimumo ir maksimumo vidurkio bauda, nes nenustatyta atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių. Tačiau teismas neturi pagrindo revizuoti pareigūno sprendimo dėl administracinės atsakomybės taikymo apimties, nes iš esmės administracinėn atsakomybėn patrauktam asmeniui būtų taikomos administracinio poveikio priemones, kurios nebūtų taikytos, jei pats asmuo nebūtų padavęs skundo. Administracinio teisės pažeidimo procesas turi vykti garantuojant atsakomybėn traukiamam asmeniui įstatymuose bei tarptautiniuose teisės aktuose numatytas teises. Viena iš tokių asmens teisių – skųsti jo manymu neteisėtus ir nepagrįstus sprendimus. Dėl skundo padavimo, skundą padavusiam asmeniui negali kilti jokios neigiamos pasekmės – asmens padėtis dėl jo paties paduoto skundo negali būti bloginama. Priešingu atveju asmens atžvilgiu vykstantis procesas negalėtų būti laikomas teisingu (sąžiningu) ir būtų pažeidžiamas non reformatio in peius (negalėjimo sunkinti padėties) principas.

Nustatytų faktinių bei teisinių aplinkybių pagrindu skundas netenkintinas.

2010 m. lapkričio 18 d. įstatymu Nr. XI-1143 buvo pripažintas netekusiu galios Administracinių bylų teisenos įstatymo aštuonioliktas skirsnis, tačiau 2010 m. lapkričio 18 d. įstatymo Nr. XI-1143 (Administracinių teisės pažeidimų kodekso pakeitimo įstatymas) 25 straipsnis, reglamentuojantis įstatymo įsigaliojimą ir įgyvendinimą numato, kad kai yra šio kodekso 262 straipsnyje nurodyti pagrindai, pradėtų ir nebaigtų administracinių teisės pažeidimų bylų, taip pat administracinių teisės pažeidimų, kurių protokolai surašyti iki šio įstatymo įsigaliojimo, bylų teisena vyksta iki šio įstatymo įsigaliojimo nustatyta tvarka.

Rezoliucinė dalis

Teismas, remdamasis tuo, kas išdėstyta, ir vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 123 straipsniu, 124 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

nutarė:

skundo nepatenkinti.

Klaipėdos apskrities valstybinės mokesčių inspekcijos viršininko pavaduotojos 2010 m. lapkričio 24 d. nutarimą, kuriuo E. D. pagal ATPK 171² straipsnio 1 dalį paskirta 1 000 (vieno tūkstančio) litų bauda, palikti nepakeistą.

Nutartis per 10 dienų nuo paskelbimo dienos gali būti skundžiama Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, paduodant apeliacinį skundą per Klaipėdos apygardos administracinį teismą arba tiesiogiai – apeliacinės instancijos teismui.