Alytaus apylinkės teismo Prienų rūmų nutartis

institucijos, priėmusios nutarimą administracinio nusižengimo byloje, Alytaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Prienų rajono policijos komisariato atstovui nedalyvaujant,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjo L. V. skundą dėl Alytaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato (duomenys neskelbtini) nutarimo (duomenys neskelbtini).

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Alytaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimo skyriaus vyriausiosios tyrėjos Neringos Zenevičienės (duomenys neskelbtini) priimtą nutarimą administracinio nusižengimo byloje (duomenys neskelbtini) pakeisti: už ANK 426 straipsnio 2 dalyje numatytą pažeidimą, remiantis ANK 34 straipsnio 5 dalyje numatytomis nuostatomis atimti teisę vairuoti transporto priemones kuo mažesniam terminui;

prijungti pridedamus įrodymus.

Teismo posėdyje administracinėn atsakomybėn patrauktas asmuo pareiškėjas L. V. prašo iš viso neatimti specialiosios teisės arba sumažinti jos atėmimo terminą. Sutinka, kad įvykyje buvo apgadinti kiti du automobiliai. Sutinka, kad padarė avariją, kurios tikslaus laiko nepamena, ir pasišalino iš eismo įvykio vietos. Tokiu elgesiu padarė žalą, nukentėjo dvi svetimos transporto priemonės, o taip pat ir jo automobilis, žmonės nenukentėjo. Pasišalino dėl patirto šoko, po ko neužilgo susiprato ir nuėjęs prisipažino. Eismo įvykio metu buvo blaivus. Nurodė, kad asmeniškai nedalyvavo policijoje bylos nagrinėjime, pareigūnas sakė, kad nėra būtina. Kai gavo nutarimą el. paštu, tada skundė jį teismui. Nurodė, kad gyvena ir dirba (duomenys neskelbtini), nuomojasi būstą, gyvena su drauge. Netekus vairuotojo pažymėjimo, negalėtų padėti mamai ir neįgaliai tetai, kurios gyvena kitame rajone, prarastų darbą, tektų grįžti gyventi į (duomenys neskelbtini) pas mamą. Tokiu atveju turėtų atsisakyti ir buto nuomos (duomenys neskelbtini). Nurodė, kad išsimokėtinai turi įsigijęs įrangos, telefoną, už ką tenka mokėti apie 150 – 200,00 Eur per mėnesį, be to, turi pasiėmęs vartojimo kreditų dėl automobilio remonto ir dar detales kompiuteriui pirko, iš viso apie 200,00 Eur sumai. Šias įmokas dengia gaunamu darbu užmokesčiu, kuris sudaro apie 1100,00 Eur per mėnesį. Praradus teises situacija taptų sunki. Vairuotojo pažymėjimą įgijo prieš 1 metus ir 6 mėnesius. Praeityje buvo baustas administracine tvarka dėl to, kad (duomenys neskelbtini) važiavo be privalomojo draudimo, dar kartą dėl parkavimo (duomenys neskelbtini), visų paskirtų baudų nėra sumokėjęs. Praeityje nebuvo baustas dėl neblaivumo ar eismo įvykio sukėlimo, nebuvo teistas. Jis šeimos nesukūręs, yra vienišas, gyvena su drauge, išlaikytinių neturi. Nors jo gyvenamoji vieta ir darbo vieta šiuo metu yra (duomenys neskelbtini), kur dirba maždaug 6-7 mėnesiai, į darbą vyksta ne viešuoju transporto, o nuosavu automobiliu. Be to, parvyksta aplankyti į kaimą mamos, mamos sesuo yra po trijų insultų, padeda ir jai. Praradus teises, ši galimybė būtų apribota. Paaiškino, kad tai nėra pirmoji jo darbovietė (duomenys neskelbtini), faktiškai nuo šešiolikos metų vasaros metu dirbo kitoje valymo įmonėje, kuri veikė visos (duomenys neskelbtini), o, sukakęs 18 metų amžiaus, šioje įmonėje dirbo vairuotoju. Šios baudos dar nėra sumokėjęs, žada tą padaryti. Sutiktų, kad būtų skirta ir didesnė bauda, svarbu turėti vairuotojo pažymėjimą. Nurodė, kad dėl automobilio (duomenys neskelbtini) apgadinimo Lietuvos draudimui žalą 400-500 Eur sumoje jau atlygino, o dėl kitos transporto priemonės, dalyvavusios įvykyje, (duomenys neskelbtini) žala dar nėra atlyginta, jo turimais duomenimis ji sudaro virš 4000,00 Eur, dėl to tariasi su (duomenys neskelbtini) geruoju. Prašymą, pateiktą alternatyviais pagrindais, palaiko ir prašo tenkinti.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

Skundas atmestinas.

ANK 641 straipsnyje nustatyta, kad teismas, nagrinėdamas bylą dėl skundo ne teismo tvarka priimto nutarimo administracinio nusižengimo byloje, patikrina institucijos priimto nutarimo teisėtumą ir pagrįstumą. Nutarimas laikomas teisėtu, kai administracinio nusižengimo byla išnagrinėta ir nuobauda paskirta pagal įstatymus ir (ar) ją paskyrė institucija, turinti teisę spręsti tos kategorijos bylas, laikantis įstatymo nustatytos bylos nagrinėjimo ir administracinės nuobaudos skyrimo tvarkos. Nutarimas laikomas pagrįstu, kai jame padarytos išvados dėl administracinio nusižengimo įvykio, traukiamo administracinėn atsakomybėn asmens kaltumo, jam paskirtos nuobaudos ir kitų nutarime sprendžiamų klausimų pagrįstos ištirtais ir teisingai įvertintais įrodymais.

ANK 567 straipsnio 2 dalis nustato, kad priimant sprendimą administracinio nusižengimo byloje, privaloma nustatyti, ar buvo padarytas administracinis nusižengimas, ar asmuo kaltas dėl jo padarymo, ar asmuo trauktinas administracinėn atsakomybėn, ar yra atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių, ar padaryta turtinė žala ir ar galima administracinio nusižengimo byloje nustatyti jos dydį, taip pat ir kitas aplinkybes, turinčias reikšmės bylai teisingai išnagrinėti. Teismas kiekvienu atveju turi visapusiškai įvertinti visus byloje surinktus įrodymus ir nuspręsti, ar jų pakanka konstatuoti, kad buvo padarytas administracinis teisės pažeidimas. Teismas įrodymus vertina pagal savo vidinį įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, vadovaudamiesi įstatymu (ANK 569 straipsnio 4 dalis). Priimdamas nutarimą (nutartį), teismas turi įvertinti, ar teismo nustatytos aplinkybės atitinka administracinio nusižengimo protokole išdėstytoms aplinkybėms, ir protokole nurodytą administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens padarytą veiką; įrodymus, kurie patvirtina padarytą veiką, ar nusižengimą atitinka kvalifikacija. Administracinio nusižengimo byloje priimtas nutarimas laikytinas teisėtu ir pagrįstu tik tuomet, kai visapusiškai ir objektyviai išaiškinamos bei įvertinamos visos reikšmingos bylai aplinkybės (ANK 636 straipsnio 4 dalyje).

ANK 426 straipsnio 2 dalis numato administracinę atsakomybę už pasitraukimą iš eismo įvykio, su kuriuo vairuotojas yra susijęs, vietos pažeidžiant Kelių eismo taisykles, kai padalyta žala viršija penkiolika bazinių bausmių ir nuobaudų dydžių. Pažymėtina, kad įvykus eismo įvykiui, su juo susiję eismo dalyviai privalo laikytis Saugaus eismo įstatymo 30 straipsnyje nustatytų reikalavimų: 1) nedelsdami sustoti ir pažymėti eismo įvykio vietą KET nustatyta tvarka; 2) pasilikti eismo įvykio vietoje ir apie įvykį pranešti policijai, išskyrus teisės aktuose nustatytus atvejus; 3) imtis visų reikiamų priemonių, kad būtų suteikta pirmoji pagalba nukentėjusiesiems, iškviesti medicinos pagalbą ar prireikus nuvežti nukentėjusįjį į medicinos įstaigą, išskyrus atvejus, kai tai sukeltų pavojų nukentėjusiojo gyvybei ar sveikatai; 4) po eismo įvykio nevartoti alkoholinių gėrimų, vaistų, narkotinių ar kitų svaigiųjų medžiagų, iki bus patikrintas neblaivumas (girtumas) ar apsvaigimas arba bus atsisakyta tai atlikti. Analogiškos eismo dalyvio pareigos nurodomos ir KET XXIX skyriuje - įvykus eismo įvykiui, kiekvienas su juo susijęs vairuotojas ar kitas eismo dalyvis privalo: nedelsdamas sustoti, nesukeldamas papildomo pavojaus eismui, ir pažymėti eismo įvykio vietą Taisyklių 91.2 papunktyje ir 92 punkte nustatyta tvarka (KET 219.1 punktas); pagal galimybes imtis visų reikiamų priemonių saugiam eismui užtikrinti eismo įvykio vietoje, o tais atvejais, kai į eismo įvykio vietą kviečiama policija, neleisti (kiek tai nekelia pavojaus eismui), kad pasikeistų eismo įvykio aplinkybės, taip pat saugoti eismo įvykio pėdsakus (KET 219.2 punktas); su eismo įvykiu susiję eismo dalyviai iškart po eismo įvykio privalo nevartoti psichiką veikiančių medžiagų (alkoholio, narkotinių priemonių, psichotropinių ir kitų svaigiųjų medžiagų), kol bus patikrintas blaivumas ar apsvaigimas arba atsisakyta tai atlikti (KET 221 punktas).

ANK 426 straipsnio 2 dalyje numatytas nusižengimas gali būti padaromas tik tiesiogine tyčia: asmuo suvokia, kad jis susijęs su eismo įvykiu (pvz., pats jį sukėlęs), ir iš jo pasišalina suprasdamas tokio savo elgesio neteisėtumą, priešingumą KET taisyklėms, t. y. nori taip elgtis. Tai reiškia, kad kiekvienu atveju teismas privalo nustatyti, jog konkrečioje situacijoje asmuo suvokė savo pareigą pasilikti eismo įvykio vietoje ir ją (pareigą) ignoruodamas pasišalino. Eismo įvykį sukėlusio ir iš įvykio vietos pasitraukusio asmens kaltės turinys nustatomas analizuojant įvykio aplinkybes, bylos medžiagą. Sprendžiant, ar buvo kaltininko tyčia, turi būti vertinamos ir tokios aplinkybės, kaip padarytos žalos mastas, kontakto pobūdis susiduriant eismo įvykyje dalyvavusiems automobiliams ar kliudant kitus objektus, kaltininko elgesys po eismo įvykio ir kt. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis administracinio nusižengimo byloje Nr. 2AT-50-303/2018).

Abejonių dėl nusižengimo kvalifikacijos nėra. Administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo su padarytu nusižengimu sutinka, neginčija, jog (duomenys neskelbtini), vairuodamas automobilį sankryžoje sukdamas į dešinę išslydo į priešpriešinę eismo juostą ir atsitrenkė į priešais atvažiuojantį automobilį (duomenys neskelbtini), valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) nesustodamas su automobiliu pasišalino iš eismo įvykio vietos. Bėgdamas iš eismo įvykio vietos ir (duomenys neskelbtini) lenkdamas priekyje važiuojančią transporto priemonę (duomenys neskelbtini), valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) nepaliko saugaus tarpo iš šono, dėl ko ją kliudė ir apgadino, ir nesustojęs nuvažiavo. Apie eismo įvykį policijai nepranešė. Eismo įvykio metu žmonės nenukentėjo, apgadintos dvi svetimos transporto priemonės. Pareiškėjas dėl paskirtos baudos dydžio, kurios dar nėra sumokėjęs, priimto nutarimo neginčija, jis nesutinka su paskirtos specialiosios teisės vairuoti transporto priemones atėmimo terminu 12 mėnesių ir prašo taikyti ANK 34 straipsnio 6 dalies nuostatas.

ANK 34 straipsnio 6 dalyje nustatyta, kad teismas ar administracinio nusižengimo bylą ne teismo tvarka išnagrinėjusi institucija (pareigūnas), atsižvelgdami į padaryto administracinio nusižengimo pobūdį, pažeidėjo kaltės formą ir rūšį, asmenybę, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes ir vadovaudamiesi teisingumo ir protingumo principais, gali paskirti mažesnę baudą, negu šio kodekso specialiosios dalies straipsnio sankcijoje numatyta minimali bauda, arba paskirti švelnesnę administracinę nuobaudą ar administracinio poveikio priemonę, negu numatyta šio kodekso specialiosios dalies straipsnio sankcijoje, arba administracinės nuobaudos ar administracinio poveikio priemonės neskirti. Administracinė nuobauda, vadovaujantis ANK 34 straipsnio 6 dalyje nustatytomis taisyklėmis, gali būti švelninama tik ypatingais, išimtiniais atvejais, kai nustatomas kompleksas faktinių duomenų, bylojančių asmens, kurio atžvilgiu taikomos administracinio poveikio priemonės, naudai, tai gali būti veikos mažareikšmiškumas ar nedidelis jos pavojingumas, išskirtinai teigiamas pažeidėjo asmenybės charakterizavimas, kelių lengvinančių atsakomybę aplinkybių buvimas ir pan.

Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas yra ne kartą pasisakęs, jog konstituciniai teisingumo, teisinės valstybės principai suponuoja ir tai, kad už teisės pažeidimus valstybės nustatomos poveikio priemonės turi būti proporcingos (adekvačios) teisės pažeidimui, turi atitikti siekiamus teisėtus ir visuotinai svarbius tikslus, neturi varžyti asmens akivaizdžiai labiau, negu reikia šiems tikslams pasiekti; tarp siekiamo tikslo nubausti teisės pažeidėjus ir užtikrinti teisės pažeidimų prevenciją ir pasirinktų priemonių šiam tikslui pasiekti turi būti teisinga pusiausvyra (proporcingumas) (pvz., LR Konstitucinio Teismo 2000 m. gruodžio 6 d., 2001 m. spalio 2 d., 2004 m. sausio 26 d., 2005 m. lapkričio 3 d., 2005 m. lapkričio 10 d., 2008 m. sausio 21 d. nutarimai).

Šiame kontekste pažymėtina ir tai, kad Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra konstatavęs, jog administracinės nuobaudos taikymas atitinka proporcingumo reikalavimą, kai tarp padaryto teisės pažeidimo ir už šį pažeidimą nustatytos nuobaudos, siekiamo tikslo ir priemonių šiam tikslui pasiekti yra teisinga pusiausvyra. Teisinga ir protinga laikytina tokia nuobauda, kurią paskyrus gali būti pasiekti nuobaudos tikslai ir kuri, vertinant pažeidimo pobūdį, aplinkybes, pažeidėjo asmenybę, nėra per griežta. Teismų praktikoje įtvirtinta, jog nustačius visumą konkrečios bylos aplinkybių, rodančių, kad sankcijoje numatytos nuobaudos taikymas asmeniui būtų akivaizdžiai neadekvatus, prieštarautų teisingumo ir proporcingumo principams, o visuomenės interesas gali būti užtikrintas ir netaikant sankcijoje numatytos nuobaudos arba ją švelninant, pažeidėjui gali būti taikomos ANK 34 straipsnio 6 dalies nuostatos.

Skundu prašoma taikyti ANK 34 straipsnio 6 dalies normas ir neskirti administracinio poveikio priemonės – specialiosios teisės atėmimo arba terminą sutrumpinti. Pažymėtina, kad galimybę paskirti mažesnę baudą, negu ANK specialiosios dalies straipsnio sankcijoje numatyta minimali bauda arba paskirti švelnesnę administracinę nuobaudą ar administracinio poveikio priemonę, negu numatyta ANK specialiosios dalies straipsnio sankcijoje, arba administracinės nuobaudos ar administracinio poveikio priemonės neskirti, numato ANK 34 straipsnio 6 dalis. Šis sprendimas priimamas įvertinus padaryto administracinio nusižengimo pobūdį, pažeidėjo kaltės formą ir rūšį, asmenybę, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes bei vadovaujantis teisingumo ir protingumo principais. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojamoje praktikoje nuosekliai laikomasi nuostatos, kad administracinė nuobauda, vadovaujantis ANK 34 straipsnio 6 dalyje nustatytomis taisyklėmis, gali būti švelninama tik ypatingais, išimtiniais atvejais, kai nustatomas kompleksas faktinių duomenų, bylojančių asmens, kuriam taikomos administracinio poveikio priemonės, naudai. Tai gali būti veikos mažareikšmiškumas ar nedidelis jos pavojingumas, išskirtinai teigiamas pažeidėjo asmenybės charakterizavimas, kelių lengvinančių atsakomybę aplinkybių buvimas ir pan. Minėto straipsnio taikymas laikomas išimtimi iš bendrų administracinių nuobaudų skyrimo pagrindų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. kovo 7 d. nutartys administracinio teisės pažeidimo bylose Nr. e2AT-33-303/2016, Nr. 2AT-38-303/2016). Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo jurisprudencijoje laikomasi nuostatos, jog atvejai, kai už administracinius teisės pažeidimus gali būti skiriama mažesnė nuobauda, nei sankcijoje numatytoji minimali, arba paskirta švelnesnė nuobauda, nei numatytoji sankcijoje, arba visai neskirta administracinė nuobauda, turi būti išimtiniai, sietini su išskirtinių aplinkybių konstatavimu (Konstitucinio Teismo 2012 m. rugsėjo 25 d. nutarimas). Taigi, ANK 34 straipsnio 6 dalies norma leidžia paskirti švelnesnę administracinio poveikio priemonę, nei numato straipsnio sankcija ar jos apskritai neskirti, nesiejant su konkrečiais administraciniais nusižengimais. Vis dėlto, atkreiptinas dėmesys, kad Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra suformavęs nuoseklią praktiką ir išaiškinęs, kad ANK 34 straipsnio 6 dalies norma turi būti taikoma ne kiekvienoje byloje, o tik esant ypatingiems, išimtiniams atvejams.

ANK 426 straipsnio 7 dalis numato, kad už šio straipsnio 1 ir 2 dalyse numatytus administracinius nusižengimus vairuotojams gali būti skiriamas teisės vairuoti transporto priemones atėmimas nuo vienų iki trejų metų. Taigi, aptariamo straipsnio sankcijoje teisės vairuoti transporto priemones atėmimas numatytas kaip alternatyvi administracinio poveikio priemonė, paliekant diskreciją, įvertinus konkrečios bylos aplinkybes, nuspręsti taikyti ją, ar ne. Įstatymas nenustato konkrečių kriterijų, kada administracinėn atsakomybėn patrauktam asmeniui turėtų būti skiriamas teisės vairuoti transporto priemonės atėmimas, kai ANK specialiosios dalies straipsnyje, nustatančiame administracinę atsakomybę už asmens padarytą veiką, nenumatytas privalomas šios specialiosios teisės atėmimas. Tokiais atvejais administracinio nusižengimo bylą nagrinėjanti institucija ar teismas turi vadovautis ANK 22 straipsnyje įtvirtinta administracinių nuobaudų paskirtimi, o taip pat administracinių nuobaudų ir administracinių poveikio priemonių skyrimo pagrindais (ANK 32 straipsnis).

Administracinėn atsakomybėn patrauktas asmuo L. V. neginčija administracinio nusižengimo fakto, jį pripažįsta, tačiau mano, kad paskirta nuobauda yra aiškiai per griežta. Pasak jo, nutarimas priimtas nevertinant konkrečios situacijos individualiai. Pareiškėjas skunde išdėsto teigiamai jį charakterizuojančias aplinkybes, kurios, jo manymu, institucijos pareigūno nebuvo įvertintos, todėl pareiškėjas mano, jog nutarimas turi būti keistinas. Mano, kad toks prieštaringas institucijos nutarimas jo atžvilgiu yra neteisingas. Darbdavys (duomenys neskelbtini) charakteristikoje teigia, kad L. V., dirbdamas darbą, yra jam visiškai atsidavęs, pareiškėjas apibūdinamas kaip veiklus, pareigingas, sąžiningas ir visur rodantis sektiną teigiamą asmeninį pavyzdį. Kolektyvo teigimu, L. V. smerkia savo poelgį ir neieško būdų, kad pateisinti savo poelgį. Darbdavys nurodo, kad darbo funkcijoms atlikti yra privalu turėti teisę vairuoti transporto priemones. (duomenys neskelbtini) prašo ir tarpininkauja neatimti teisės vairuoti transporto priemonių. (duomenys neskelbtini) charakteristikoje pažymėta, kad L. V. išsiskirdavo efektyviu darbo organizavimu, sugebėjimu spręsti konfliktines situacijas, atsakomybe už atlikto darbo kokybę, pareigingumu, darbus atlikdavo puikiai, jis veda sveiką gyvenimo būdą, intensyviai sportuoja. Kaip teigia pareiškėjas, atsakomybė už pasitraukimą iš eismo įvykio vietos jam buvo labai gerai žinoma, todėl kad nesenai įgijo teisę vairuoti ir tas buvo dėstoma paskaitose, be to, eismo įvykio metu buvo blaivus, nes alkoholio visai nevartoja.

Pareiškėjas prašo įvertinti ne tik patį faktą, kad pasišalino iš eismo įvykio vietos, bet visas nagrinėjamo nusižengimo padarymo aplinkybes. Pažeidimo dieną atsikėlęs apie 7.20 val. - 7.30 val. būdamas blaivus turėjo vykti į darbą, tačiau, kadangi buvo gerokai pramiegojęs, nes darbas prasideda nuo 6 val. ryto, paskambino ir paprašė leisti vėliau atvykti į darbą. Važiuojant (duomenys neskelbtini) gatve po 8 val., sankryžoje sukant į dešinę prarado automobilio valdymo kontrolę ir to pasėkoje išslydo į priešingą eismo juostą bei sukėlė eismo įvykį. Patyręs šoką pasišalino iš eismo įvykio vietos. Pasišalindamas kliudė kito automobilio veidrodėlį. To iš karto net nepastebėjo, kad galėjo kliudyti jį veidrodėliu (nes tuo metu grojo muzika). Tik po kiek laiko pamatė, kad jo automobilio dešinysis veidrodėlis yra sulaužytas. Kitą dieną nuvyko į policijos komisariatą ir prisistatė pareigūnams, kad yra automobilio vairuotojas, kuris vakar ryte pasišalino iš eismo įvykio vietos. Taip pat pažymėjo, jog mama su teta gyvena maždaug 65 kilometrų nuo šiuo metu jo gyvenamosios vietos (duomenys neskelbtini) kur gyvena su sugyventine. Parašius pasiaiškinimą komisariate, pareigūnas patikino, kad už šiuos pažeidimus jam tikrai neatims teisės vairuoti ir galės toliau važinėti, tik reikės išklausyti kursus ir susimokėti baudą, galbūt atlyginti žalą.

Taigi, nors šiuo atveju pareiškėjas teigia, jog jo darbo funkcijoms (pareigoms) atlikti yra privalu turėti teisę vairuoti transporto priemones, tačiau byloje nėra pateikta jokių objektyvių duomenų, jog pareiškėjo pareigos būtų susijusios būtent su transporto priemonės vairavimu, dėl ko pareiškėjo argumentas, kad darbo funkcijoms atlikti yra privalu turėti teisę vairuoti transporto priemones, laikomas nepagrįstu. Kita vertus, iš bylos duomenų matyti, jog pareiškėjas gyvena (duomenys neskelbtini), jo darbo vieta taip pat yra (duomenys neskelbtini), taigi, teismo vertinimu, pareiškėjui nėra būtinybės į darbą vykti paties vairuojamu automobiliu, kadangi tarp namų ir darbo atstumas nėra didelis ir darbo vietą galima pasiekti kitu būdu bei priemonėmis. Pareiškėjas, padaręs pažeidimą, už kurį numatyta specialiosios teisės atėmimas, turi prisiimti ir dėl to kylančias pasekmes, t. y. praradus vairuotojo pažymėjimą gali nuvykti į darbą, pvz., viešuoju transportu, dviračiu, kolegų pavežamas, o ne vardan savo paties asmeninių interesų tenkinimo, prioritetiškai nurodęs tokias aplinkybes kaip esmines, šiurkščiai ignoravus Kelių eismo taisykles tesiekti sau palankaus sprendimo.

Be pirmiau paminėto pareiškėjas nurodė, jog, tik gavęs nutarimą dėl automobilio (duomenys neskelbtini) sugadinimų iš karto atlygino žalą 400,00-500,00 Eur sumoje, tačiau duomenų, patvirtinančių šias aplinkybes pareiškėjas nepateikia. Vienok, pasak pareiškėjo, didžiausia žala įvykio pasekoje sudaro apie 4000 Eur, kuri buvo padaryta nukentėjusiojo D. M. automobiliui (duomenys neskelbtini), apie šios žalos atlyginimą skunde nenurodoma, o teismo posėdžio metu pareiškėjas, atsakydamas į teismo paklausimą, tik nurodė, kad tariamasi su draudimo bendrove dėl žalos atlyginimo išdėstymo dalimis, deja įrodymų dėl to taip pat nepateikė. Be to, duomenys apie asmeniui išduotą vairuotojo pažymėjimą patvirtina, kad teisę vairuoti transporto priemones L. V. įgijo tik (duomenys neskelbtini), t. y. eismo įvykio metu jo vairavimo stažas buvo vos 14 mėnesių, kas rodo, kad L. V., būdamas labai jaunu vairuotoju, piktybiškai nesilaiko imperatyvių Kelių eismo taisyklių reikalavimų ir siekia pateisinti negatyvų poelgį išgąsčiu bei šoku, priešingai pats sau teigdamas, kad neseniai yra išklausęs vairavimo kursus, dėl ko Kelių eismo taisyklių reikalavimai jam yra gerai žinomi. Kita vertus, kaip matyti bylos duomenimis, per šį trumpą vairavimo stažą pareiškėjas L. V. administracine tvarka dėl Kelių eismo taisyklių pažeidimų jau buvo nubaustas tris kartus ir eismo įvykio metu visos trys nuobaudos galiojo. Taigi, praeities baustumai taip pat neigiamai charakterizuoja pareiškėją ir patvirtina, kad L. V. nėra linkęs nepriekaištingai laikytis įstatymų imperatyvų ir neišskiria jo iš kitų visuomenės narių kaip pavyzdingai teisės aktų reikalavimų besilaikančio asmens, todėl nesuteikia pagrindo svarstyti ir labiau švelnesnės, nei nustatė institucija, administracinio poveikio priemonės skyrimo, juolab, sutikti su pareiškėjo pateikiamu itin puikiu savęs apibūdinimu ir įvertinimu. Svarbu pažymėti ir tai, kad pareiškėjas neskubėjo prisiimti atsakomybės už savo veiksmus, kadangi pasišalindamas iš eismo įvykio vietos ir toliau bėgdamas kelyje, apgadino ne tik paties savo, bet ir dar dvi kitas transporto priemones, padarydamas žalą, kuri nėra atlyginta, kita vertus akcentuotina ir tai, jog apgadinto automobilio savininkas, sustojęs kelyje, rado nukritusį pareiškėjo valstybinio numerio ženklą, ir pirmas kreipėsi į policiją, siekdamas nustatyti eismo įvykį sukėlusį asmenį. Tad imti domėn kaip nuoširdų pareiškėjo atvykimą į policijos komisariatą kitos dienos rytą, pačiam galimai pastebėjus ant savo transporto priemonės likusius padarinius (buvo nukritęs automobilio valstybinio numerio ženklas), kurie neabejotinai padės atskleisti tiesą, neleidžia teismui tokio elgesio laikyti atgailaujančiu ir kritišku, priešingai, duoda pagrindo manyti, kad asmuo, suvokdamas atsakomybės neišvengiamumą, esant įrodymams, kurie neabejotinai padės atskleisti tiesą, rytojaus dieną nuvyko prisipažinti būtent paminėtų aplinkybių įtakoje, o ne vien nuoširdaus gailėjimosi ir išgyvenimo dėl to, kas įvyko, rezultate. Tai, kad L. V. vairuotas automobilis buvo apdraustas privalomuoju civilinės atsakomybės draudimu, neturi esminės reikšmės, kadangi tai savaime nereiškia, jog pasišalindamas iš įvykio vietos, jis nesiekė nuslėpti tikrųjų eismo įvykio aplinkybių. Be to, šiame kontekste pažymėtina ir tai, jog tikslas, kurio, pasišalindamas iš įvykio vietos, siekė pareiškėjas, jo veiksmų kvalifikavimui pagal ANK 426 straipsnio 2 dalį reikšmės neturi, kadangi teismų praktikoje yra išaiškinta, kad šis teisės pažeidimas užtraukia administracinę atsakomybę nepriklausomai nuo veikos padarymo tikslų ir motyvų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys administracinių teisės pažeidimų bylose Nr. 2AT-33-2013, 2AT-41-2014, 2AT-38-303/2016).

Įvertinus pateiktas aplinkybes daroma išvada, jog pareiškėjas L. nepateikė jokių išskirtinių aplinkybių ir jas patvirtinančių duomenų, dėl kurių turėtų pagrindo jo skundą tenkinti. Taip pat bylos duomenimis akivaizdu, jog pareiškėjas teisę vairuoti transporto priemonę įgijęs neseniai ir per trumpą laikotarpį jau yra padaręs administracinių nusižengimų, skirtos baudos nesumokėtos, ši nuobauda taip pat, todėl šios aplinkybės tik patvirtina, jog pareiškėjas nėra kultūringas eismo dalyvis, elgiasi neatsakingai, iš savo klaidų nepasimoko ir kartas nuo karto daro Kelių eismo taisyklių pažeidimus, kas duoda pagrindo išvadai, jog ankstesnės poveikio priemonės savo tikslų nepasiekė ir neatgrasė L. V. nuo teisės pažeidimų darymo, todėl ir paminėtų aplinkybių kontekste spręstina, kad jam skirtina institucijos nuobauda, tame tarpe specialiosios teisės atėmimas, atsižvelgiant į padaryto nusižengimo pobūdį, ne per griežta, priešingai, tikslinga ne tik nubaudimo, bet ir prevencine prasme.

Skunde nurodoma, kad pareiškėjas rūpinasi ir prižiūri savo neįgalią tetą L. M., gyvenančią (duomenys neskelbtini), kuriai labai reikalinga L. V. pagalba, nes ji yra neįgali, patyrusi kelis insultus, turinti specialius poreikius, tačiau šiuo atveju pareiškėjas nepateikia įrodymų, patvirtinančių giminystės ryšį su teta, itin prastą ir sunkią šios sveikatos būklę, šeiminę padėtį patvirtinančių duomenų, o taip pat įrodymų, kad be pareiškėjo nėra kam daugiau pasirūpinti pagalbos ir paramos reikalinga teta ar motina, kurios gyvena kitame nei pareiškėjo faktinė gyvenamoji vieta, rajone. Todėl šis pareiškėjo argumentas taip pat yra nepagrįstas ir nesudaro pagrindo skundo tenkinimui. Natūralu, kad L. V. siekia palengvinti savo padėtį argumentuodamas skunde ir dėl būsto nuomos, darbo paieškos bei turimais minimaliais skoliniais įsipareigojimais, jo paties, praradus vairuotojo pažymėjimą, galimybių bei savarankiškumo sumažėjimu, dėl ko turėtų grįžti gyventi pas mamą, ieškotis kito darbo, vis tik, teismo vertinimu, esant padarytam grubiam nusižengimui, pareiškėjas suprato, kad pasišalina iš eismo įvykio vietos, pasišalinant iš eismo įvykio vietos buvo apgadintos dvi svetimos transporto priemonės, vairuotojas nei po pirmo, nei po antro sąlyčio nesustojo ir nuvažiavo pirmyn, dėl kurio kilo įstatyme numatyti padariniai, teismo vertinimu, vien tik pareiškėjo asmeninių interesų tenkinimas, ignoruojant įstatymo reikalavimus, neatitiktų nuobaudos paskirties ir tikslų, juolab, teismui nenustačius jokių išskirtinių aplinkybių, esant nesumokėtai baudai ir neatlygintai žalai, kad neskirti administracinio poveikio priemonės.

Pareiškėjas nurodė teismo posėdžio metu, jog sutiktų, kad būtų skirta ir didesnė bauda, svarbu turėtų vairuotojo pažymėjimą. Tačiau, kaip pats pareiškėjas minėjo, jog išsimokėtinai turi įsigijęs įrangos, telefoną, už ką tenka mokėti apie 150,00 – 200,00 Eur per mėnesį, be to, turi pasiėmęs vartojimo kreditų dėl automobilio remonto ir detales kompiuteriui pirko, iš viso apie 200,00 Eur sumai, pasak jo paties, jo turtinė padėtis nėra gera, be to, dar tenka būsto nuomos išlaidos. Todėl, atsižvelgiant ir į šias aplinkybes, manytina, jog, pareiškėjui skyrus didesnę baudą, dar labiau pasunkėtų jo turtinė padėtis, dėl ko neturėtų pakankamai lėšų ir galimybių sumokėti paskirtą baudą.

Administracinė nuobauda ir administracinio poveikio priemonė skiriamos vadovaujantis teisės viršenybės, teisingumo, operatyvumo, protingumo ir proporcingumo principais (ANK 32 straipsnio 2 dalis). Sprendžiant administracinės nuobaudos ir administracinio poveikio priemonės skyrimo klausimą, atsižvelgiama į padaryto administracinio nusižengimo pobūdį, pažeidėjo kaltės formą ir rūšį, asmenybę, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes (ANK 34 straipsnio 1 dalis).

Esant pirmiau nurodytoms aplinkybėms, konstatuotina, kad institucijos paskirta administracinė nuobauda ir administracinio poveikio priemonė buvo tinkamai individualizuota – ji atitinka pažeidėjo padaryto administracinio nusižengimo pobūdį, pavojingumo laipsnį, jo asmenybę, teisingumo ir protingumo kriterijus. Skundo argumentai neduoda pagrindo abejoti institucijos išvadų pagrįstumu dėl paskirtos administracinės nuobaudos ir administracinio poveikio priemonės individualizavimo, todėl keisti skundžiamą institucijos nutarimą skunde nurodytais motyvais nėra pagrindo, todėl pareiškėjo skundas netenkintinas Taigi, esant pirmiau aptartoms aplinkybėms, įvertinus L. V. padaryto nusižengimo pobūdį, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes, darbdavio ir kitų asmenų pateiktas charakteristikas, skunde nurodytus argumentus bei motyvus, o taip pat teismo nustatytas aplinkybes, darytina išvada, kad institucijos nutarimas teisėtas ir pagrįstas, todėl paliktinas nepakeistas, o pareiškėjo L. V. skundas atmestinas.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 621-623 straipsniais, 626 straipsniu, 642 straipsniu, 644 straipsniu, 646 straipsniu,

nutaria:

Palikti Alytaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Prienų rajono policijos komisariato (duomenys neskelbtini) nutarimą (duomenys neskelbtini) nepakeistą ir pareiškėjo L. V. skundo netenkinti.

Nutartis per 20 kalendorinių dienų nuo jos paskelbimo gali būti skundžiama Kauno apygardos teismui per Alytaus apylinkės teismo Prienų rūmus.