Vilniaus miesto apylinkės teismo įsakymas

2014-01-07 · Baudžiamoji byla Nr. 1-726-891/2014

Originalas LITEKO ↗
Teismas
Vilniaus miesto apylinkės teismas
Dokumentas
Įsakymas
Data
2014-01-07
Bylos Nr.
1-726-891/2014
Teisminio proceso Nr.
1-06-1-00101-2013-6
Bylos rūšis
baudžiamoji byla
Teisėjas
Arūnas Budrys
Kaltinamasis
I. B.
Kategorijos
Nuorašas
Baudžiamoji byla Nr. 1-726-891/2014Teisminio proceso Nr. 1-06-1-00101-2013-6Procesinio sprendimo kategorija 1.1.7.2.4, 1.1.8.13, 1.2.17.6, 2.10.1.4.
VILNIAUS MIESTO APYLINKĖS TEISMASTEISMO BAUDŽIAMASISĮSAKYMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2014 m. sausio 7 d.Vilnius

Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėjas Arūnas Budrys, išnagrinėjęs Vilniaus apygardos prokuratūros Trečiojo baudžiamojo persekiojimo skyriaus prokuroro Arūno Stankevičiaus pareiškimą dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu ir ikiteisminio tyrimo metu surinktą medžiagą, kurioje

I. B., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimęs (duomenys neskelbtini) Vilniuje, Rusijos Federacijos pilietis, turintis leidimą gyventi Lietuvoje, vedęs, aukštojo išsilavinimo, dirbantis pagal verslo liudijimą, gyvenantis (duomenys neskelbtini), Vilniuje, neteistas,

kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 202 straipsnio 1 dalyje,

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. B. laikotarpyje nuo 2011 m. lapkričio mėn. iki 2013 m. vasario mėn. neteisėtu būdu versliškai bei stambiu mastu vykdė ūkinę-komercinę veiklą, o būtent:

laikotarpyje nuo 2011 m. lapkričio mėnesio iki 2013 m. vasario mėnesio Vilniaus mieste I. B., vadovaujantis 2002-07-02 Lietuvos Respublikos gyventojų pajamų mokesčio įstatymo 35 straipsnio 2 dalies nuostata, kad „nuolatinis Lietuvos gyventojas, pradėjęs vykdyti kokios nors rūšies individualią veiklą, privalo apie tai informuoti mokesčio administratorių centrinio mokesčio administratoriaus nustatyta tvarka”, privalėdamas informuoti mokesčių administratorių – Vilniaus apskrities mokesčių inspekciją apie pradėtą vykdyti individualią veiklą – ne maisto prekių (drabužių) pardavimą, suvokdamas, kad ši jo individuali veikla turi būti įregistruota, o gautos pajamos - deklaruojamos, veikdamas tyčia, siekdamas per nurodytą tęstinį laikotarpį gauti iš savo individualios veiklos pajamų ir jų nedeklaruoti, pažeisdamas 2002-07-02 Gyventojų pajamų mokesčio įstatymo 27 straipsnio 1 dalies nuostatą, kad „nuolatinis Lietuvos gyventojas, per mokestinį laikotarpį gavęs pajamų, pasibaigus mokestiniam laikotarpiui, iki kalendorinių metų, einančių po to mokestinio laikotarpio, gegužės 1 dienos privalo pats arba per savo įgaliotą asmenį pateikti mokesčio administratoriui metinę pajamų mokesčio deklaraciją už praėjusį mokestinį laikotarpį ir joje deklaruoti visas praėjusio mokestinio laikotarpio pajamas ir už jas apskaičiuotą pajamų mokestį“ bei 3 dalies nuostatą, kad „gyventojas, kuris mokestiniu laikotarpiu buvo įsigijęs verslo liudijimą ar įregistravęs individualią veiklą, privalo pateikti metinę pajamų mokesčio deklaraciją net tuo atveju, kai individualios veiklos pajamų negavo“, nepranešdamas mokesčių administratoriui bei nesurašydamas jokių prekių pardavimo ir pinigų gavimo faktą patvirtinančių dokumentų, ne mažiau kaip per 30 kartų perpardavė pagal įsigytus verslo liudijimus prekybą vykdantiems A. V., I. S., A. J., J. L., D. K., R. B., N. U. ir kitiems ikiteisminio tyrimo nenustatytiems asmenims Kinijos gamintojų per Latvijos įmonę SIA „(duomenys neskelbtini)“ parduodamas prekes (įvairius drabužius), už ką gavęs ne mažiau 210 000 Lt pajamų, jų nustatyta tvarka nedeklaravo valstybinei mokesčių inspekcijai bei nuo jų neapskaičiavo ir į Lietuvos Respublikos valstybės biudžetą nesumokėjo 50240,50 Lt įvairių mokesčių, iš jų 22674 Lt gyventojų pajamų mokesčio, 20949,50 Lt valstybinio socialinio draudimo įmokų ir 6617 Lt privalomojo sveikatos draudimo įmokų. Tokiu būdu, I. B., neteisėtu būdu, veikdamas versliškai ir stambiu mastu vykdė ūkinę-komercinę veiklą.

Šiais savo veiksmais I. B. padarė nusikalstamą veiką, numatytą BK 202 straipsnio 1 dalyje.

I. B. kaltė, padarius jam inkriminuojamą nusikalstamą veiką, įrodyta rašytine bylos medžiaga.

Kaltinamojo I. B. ikiteisminio tyrimo metu duotais parodymais, kuriais jis savo kaltę dėl pareikšto įtarimo pripažino visiškai ir parodė, kad laikotarpiu nuo 2011 m. lapkričio mėn. iki 2013 m. vasario mėn. (imtinai) neteisėtai, t.y. neinformuodamas VMI ir nemokėdamas jokių mokesčių, vykdė ūkinę-komercinę veiklą, perparduodamas iš Kinijos per SIA „(duomenys neskelbtini)“ parvežtas prekes įvairiems Lietuvoje gyvenantiems ir Gariūnų turgavietėje prekiaujantiems fiziniams asmenims ir turėdamas iš to niekur nedeklaruotų pajamų. SIA „(duomenys neskelbtini)“ niekada jokiose pareigose niekada nedirbo ir SIA „(duomenys neskelbtini)“ prekes Lietuvoje tik perparduodavo, nedirbdamas oficialiai nei šioje Latvijos įmonėje, nei kokiose kitose įmonėse. Jis veikė kaip fizinis asmuo, tačiau VMI, kaip individualią veiklą vykdantis asmuo, neužsiregistravo. Dėl šios savo neteisėtos veiklos nuoširdžiai gailisi. Visą dėl šios neteisėtos veiklos valstybei padarytą 50240 Lt žalą atlygino (2 t., b.l. 7-10, 20-21, 28-31, 38-44, 48-49).

Šiuos parodymus I. B. patvirtino apklausiamas pas ikiteisminio tyrimo teisėją (2 t., b. l. 25-27).

Įtariamosios J. L. ikiteisminio tyrimo metu duotais parodymais, iš kurių matyti, kad ji užsiima prekyba dirbtinėmis gėlėmis Gariūnų turgavietėje. 2012 metais prekes pirko Kinijoje, kur pati atsiskaitė su pardavėjais. Apie prekių pristatymą į Lietuvą būdavo informuota telefonu nepažįstamo vyriškio. Pristačius prekes į Gariūnų turgavietę, ji vyriškiui vardu I. sumokėdavo 3 JAV dolerius už pristatytų prekių kilogramą. Pinigų už šią paslaugą sumokėjimą patvirtinančių dokumentų ji negaudavo. I. pateikdavo tik dokumentus, patvirtinančius prekių įgijimą iš Latvijos įmonės „(duomenys neskelbtini)“. 2012 metais I. už prekių atgabenimą sumokėjo apie 7000 litų (1 t., b. l. 18-20).

Įtariamosios I. S. ikiteisminio tyrimo metu duotais parodymais, iš kurių matyti, kad už įvairių Kinijoje įgytų drabužių pristatymą 2012 metais, vyriškiui, vardu I., mokėdavo po 8-9 litus už pristatytą prekių kilogramą (1 t., b.l. 21-23).

2013-10-16, 2013-07-22 daiktų, dokumentų pateikimo protokolais, kuriais I. B. savo iniciatyva pateikė dokumentus, turinčius reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti (1 t., b.l. 90-131).

Motyvuojamoji dalis

BK 202 straipsnio 1 dalyje nustatyta baudžiamoji atsakomybė tam, kas versliškai ar stambiu mastu ėmėsi ūkinės, komercinės, finansinės ar profesinės veiklos neturėdamas licencijos (leidimo) veiklai, kuriai ji (jis) reikalinga, ar kitokiu neteisėtu būdu. Pagal šį straipsnį ūkinės, komercinės, finansinės ar profesinės veiklos neteisėtumas pirmiausia siejamas su vertimusi licencijuojama veikla neturint galiojančios licencijos (leidimo) tokiai veiklai. Kitokie neteisėtos ūkinės, komercinės, finansinės ar profesinės veiklos būdai įstatymo dispozicijoje neatskleisti, tačiau kasacinės instancijos teismas, aiškindamas BK 202 straipsnio taikymą, yra ne kartą nurodęs, kad kitokiais neteisėtais veiklos būdais gali būti pripažįstami ir tokie atvejai, kai, neįregistravus juridinio asmens, verčiamasi veikla, kurią turi teisę vykdyti tik juridiniai asmenys; kai imamasi individualios veiklos jos neįregistravus ir neįgijus verslo liudijimo, taigi faktiškai nuslėpus ją ir iš jos gaunamas pajamas nuo mokesčio administratoriaus; kai akivaizdžiai peržengiamos licencijos (leidimo) apibrėžtos veiklos ribos; kai licencija (leidimas) gauta pateikiant atsakingai institucijai melagingus duomenis ir pan. (kasacinės nutartys Nr. 2K-388/2009, 2K-147/2010, 2K-490/2010, 2K-199/2011). Versliškumas šioje nusikaltimo sudėtyje reiškia, kad ūkine, komercine, finansine ar profesine veikla minėtais būdais užsiimama sistemingai ar nuolat (paprastai ne mažiau kaip tris kartus) ir tokia veikla yra nuolatinis pagrindinis ar papildomas kaltininko pajamų šaltinis. Stambus mastas – vertinamasis požymis, kuris nustatomas kiekvienu individualiu atveju, atsižvelgiant į konkrečias bylos aplinkybes. Sisteminis įstatymų aiškinimas leidžia spręsti, kad, viršijus ATPK 173 straipsnyje numatytą 500 MGL (65 000 Lt) dydžio sumą, kyla ne administracinė, o baudžiamoji atsakomybė (kasacinė nutartis Nr. 2K-574/2011).

Byloje esantys surinkti ir ištirti duomenys, kuriuos teismas pripažįsta įrodymais, patvirtina, kad kaltinamasis laikotarpyje nuo 2011 m. lapkričio mėnesio iki 2013 m. vasario mėnesio, privalėdamas informuoti mokesčių administratorių – Vilniaus apskrities mokesčių inspekciją, apie pradėtą vykdyti individualią veiklą – ne maisto prekių (drabužių) pardavimą, suvokdamas, kad ši jo individuali veikla turi būti įregistruota, o gautos pajamos – deklaruojamos, veikdamas tyčia, siekdamas per nurodytą tęstinį laikotarpį gauti iš savo individualios veiklos pajamų ir jų nedeklaruoti, nepranešdamas mokesčių administratoriui bei nesurašydamas jokių prekių pardavimo ir pinigų gavimo faktą patvirtinančių dokumentų, ne mažiau kaip per 30 kartų perpardavė pagal įsigytus verslo liudijimus prekybą vykdantiems A. V., I. S., A. J., J. L., D. K., R. B., N. U. ir kitiems ikiteisminio tyrimo nenustatytiems asmenims Kinijos gamintojų per Latvijos įmonę SIA „(duomenys neskelbtini)“ parduodamas prekes (įvairius drabužius), už ką gavęs ne mažiau 210 000 Lt pajamų, jų nustatyta tvarka nedeklaravo valstybinei mokesčių inspekcijai bei nuo jų neapskaičiavo ir į Lietuvos Respublikos valstybės biudžetą nesumokėjo 50240,50 Lt įvairių mokesčių. Todėl pagal nustatytas faktines bylos aplinkybes I. B. veiksmai ikiteisminio tyrimo metu teisingai kvalifikuoti kaip apysunkis nusikaltimas, numatytas BK 202 straipsnio 1 dalyje.

Paskelbus apie galimybę kreiptis į teisėją dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu, I. B. pareiškė, kad sutinka, taip pat sutinka su siūloma bausmės rūšimi – bauda, tačiau prašė, esant galimybei, sumažinti skirtinos baudos dydį (2 t., b. l. 76).

Skirdamas bausmę teismas atsižvelgia į padarytos nusikalstamos veikos pobūdį ir pavojingumą (padarytas apysunkis, tyčinis nusikaltimas ekonomikai ir verslo tvarkai), į nustatytą kaltinamojo atsakomybę lengvinančią aplinkybę – prisipažino padaręs nusikalstamą veiką ir nuoširdžiai gailisi (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas), taip pat į tai, kad nėra nustatyta jo atsakomybę sunkinančių aplinkybių. Teismas taip pat atsižvelgia į byloje esančius duomenis, charakterizuojančius kaltinamąjį I. B. – praeityje neteistas (2 t., b. l. 75), vieną kartą baustas administracine tvarka už KET pažeidimą, nuobauda galiojanti (2 t., b. l. 74), Sodros duomenimis nedirba (2 t., b. l. 67). VšĮ Respublikinėje Vilniaus psichiatrijos ligoninėje ir VšĮ Vilniaus miesto psichikos sveikatos centre nesigydė (2 t., b. l. 71, 73), Vilniaus priklausomybės ligų centro narkologinėje įskaitoje neįrašytas (2 t., b. l. 72). Atsižvelgdamas į šią nusikalstamą veiką ir kaltinamąjį charakterizuojančias aplinkybes teismas sprendžia, kad BK 41 straipsnyje numatyta bausmės paskirtis bus pasiekta kaltinamajam už padarytą nusikaltimą paskyrus įstatymo sankcijoje numatytą ir prokuroro siūlomą bausmę – baudą. Teismo vertinimu, prokuroro siūloma 80 MGL (10400 Lt) bauda, atsižvelgus į aukščiau paminėtas bausmės individualizavimui reikšmingas aplinkybes (ankstesnių teistumų, atsakomybę sunkinančių aplinkybių nebuvimą) šiuo konkrečiu atveju yra per didelė, todėl ji mažintina 2 MGL.

Nuo 2013-07-13 galioj BK 64¹ straipsnis, numatantis prievolę teismui sumažinti skirtą bausmę vienu trečdaliu baudžiamąją bylą išnagrinėjus teismo baudžiamuoju įsakymu bei kaltinamajam pilnai pripažinus kaltę.

Iš bylos medžiagos matyti, kad ikiteisminio tyrimo metu I. B. nuo 2013-03-12 iki 2013-03-27 buvo skirta kardomoji priemonė – suėmimas (16 parų) (1 t., b. l. 42, 43, 54-57). Vadovaujantis BK 65, 66 straipsnių nuostatomis, kardomojo kalinimo (suėmimo) terminas įskaitytinas į paskirtą bausmę, vieną laisvės atėmimo dieną prilyginant dviejų MGL dydžio baudai.

Kaltinamajam I. B. ikiteisminio tyrimo metu paskirta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti (1 t., b. l. 59, 60) paliktina galioti.

Civilinis ieškinys byloje nepareikštas.

Ikiteisminio tyrimo metu Vilniaus apygardos prokuratūros Trečiojo baudžiamojo persekiojimo skyriaus prokuroro Tadeuš Osipovič 2013-03-12 nutarimu buvo laikinai apribota I. B. nuosavybės teisė į nekilnojamąjį turtą – ½ dalį butą su rūsiu, esantį (duomenys neskelbtini), Vilniuje, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), uždraudžiant I. B. valdyti ir disponuoti šiuo turtu, bet leidžiant juo naudotis (2 t., b. l. 50-56). Vilniaus miesto apylinkės teismo 2013-08-30 ir 2013-12-10 nutartimis laikinas nuosavybės teisių apribojimas į aukščiau minėtą turtą buvo pratęstas iki 2014-03-12 (2 t., 59, 60, 62).

Atsižvelgiant į tai, kad šioje baudžiamojoje byloje civilinis ieškinys nepareikštas, I. B. visą dėl šios neteisėtos veiklos valstybei padarytą 50 240 Lt dydžio žalą atlygino, Vilniaus apygardos prokuratūros 2013-12-09 nutarimu ikiteisminis tyrimas I. B. atžvilgiu dalyje dėl jam inkriminuotų nusikalstamų veikų, numatytų BK 24 straipsnio 4 dalyje, 25 straipsnio 3 dalyje, 182 straipsnio 2 dalyje, 203 straipsnio 2 dalyje, 222 straipsnio 1 dalyje ir 300 straipsnio 3 dalyje buvo nutrauktas, nesurinkus pakankamai duomenų, pagrindžiančių jo kaltę (2 t., b. l. 33-37), taikytas laikinas nuosavybės teisės apribojimas panaikinamas, šiai priemonei tapus nebereikalingai (BPK 151 str. 8 d.).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 420 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 421 straipsniu, teismas

nusprendžia:

I. B. pripažinti kaltu padarius nusikaltimą, numatytą BK 202 straipsnio 1 dalyje ir skirti jam 78 MGL, t.y. 10 140 Lt (dešimties tūkstančių vieno šimto keturiasdešimties litų) baudą.

Vadovaujantis BK 64¹ straipsnio 1 dalimi, skirtą bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir skirti 52 MGL dydžio bausmę, t. y. 6 760 Lt (šešių tūkstančių septynių šimtų šešiasdešimties litų) baudą.

Vadovaujantis BK 65 straipsnio 1 dalimi, 66 straipsniu, I. B. kardomąjį kalinimą (suėmimą) nuo 2013-03-12 iki 2013-03-27 (16 parų) įskaityti į paskirtą bausmę, vieną laisvės atėmimo dieną prilyginant dviejų MGL dydžio baudai, ir nustatyti galutinę 20 MGL dydžio bausmę, t. y. 2600 Lt (dviejų tūkstančių šešių šimtų litų) baudą.

Kaltinamajam I. B. skirtą kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti palikti nepakeistą.

Vilniaus apygardos prokuratūros Trečiojo baudžiamojo persekiojimo skyriaus prokuroro Tadeuš Osipovič 2013-03-12 nutarimu taikytą laikiną nuosavybės teisės apribojimą, kurio terminas buvo pratęstas Vilniaus miesto apylinkės teismo 2013-08-30 ir 2013-12-10 nutartimis, į I. B. nuosavybės teise priklausantį nekilnojamąjį turtą- ½ dalį buto su rūsiu, esantį (duomenys neskelbtini), Vilniuje, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kuris nuosavybės teise priklauso I. B., asmens kodas (duomenys neskelbtini) ir M. G., asmens kodas (duomenys neskelbtini) teismo baudžiamajam įsakymui įsiteisėjus, panaikinti.

Išaiškinti I. B., kad:

1. Teismo baudžiamuoju įsakymu paskirta bauda mokama į Vilniaus apskrities Valstybinės mokesčių inspekcijos sąskaitą Nr. LT24 7300 0101 1239 4300, esančią banke AB „Swedbank“, įmokos kodas 6801. Įmokos kvitą būtina pristatyti į Vilniaus miesto apylinkės teismo (Laisvės pr. 79A, Vilnius) Dokumentų priėmimo skyrių.

2. Nesutikdamas su baudos paskyrimu teismo baudžiamuoju įsakymu, jis turi teisę per keturiolika dienų nuo teismo baudžiamojo įsakymo gavimo dienos paduoti Vilniaus miesto apylinkės teismui prašymą reikalaudamas surengti bylos nagrinėjimą teisme.

3. Padavus prašymą reikalaujant surengti bylos nagrinėjimą teisme teismo baudžiamasis įsakymas neįgys teisinės galios.

4. Išnagrinėjus bylą teismo posėdyje pagal kaltinamojo gautą prašymą teismas nėra saistomas teismo baudžiamuoju įsakymu paskirta bausme, t. y. išnagrinėjęs bylą ir pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas gali paskirti kitos rūšies (švelnesnę ar griežtesnę) ar dydžio bausmę, negu paskirta teismo baudžiamuoju įsakymu.

5. Nepasinaudojus teise reikalauti surengti bylos nagrinėjimą teisme teismo baudžiamasis įsakymas įsiteisėja ir yra vykdomas Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso nustatyta tvarka.

6. Įsiteisėjęs teismo baudžiamasis įsakymas yra neskundžiamas.

Teisėjas (parašas) Arūnas BudrysNuorašas tikrasTeisėjas Arūnas Budrys