Šiaulių apygardos teismo nutartis

Šiaulių apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko Vaclovo Iždono,

teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo R. M. apeliacinį skundą dėl Joniškio rajono apylinkės teismo 2014 m. balandžio 30 d. nuosprendžio, kuriuo R. M. nuteistas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 138 straipsnio 1 dalį laisvės atėmimu 1 metams.

Nukentėjusiojo ir civilinio ieškovo V. L. civilinis ieškinys tenkintas iš dalies ir priteista iš kaltinamojo R. M. 100,00 Lt (vienas šimtas litų 00 ct) turtinės žalos atlyginimo bei 3500,00 Lt (trys tūkstančiai penki šimtai litų 00 ct) neturtinės žalos atlyginimo nukentėjusiajam V. L..

Civilinio ieškovo Šiaulių teritorinės ligonių kasos civilinis ieškinys tenkintas ir priteista iš kaltinamojo R. M. 45 813,82 Lt (keturiasdešimt penki tūkstančiai aštuoni šimtai trylika litų 82 ct) Valstybinei ligonių kasai prie Sveikatos apsaugos ministerijos.

Aprašomoji dalis

nustatė:

R. M. nuteistas už tai, kad 2012 m. rugpjūčio 25 d., apie 19 val., gyvenamojo namo, esančio (duomenys neskelbtini), iš asmeninių paskatų kilusio konflikto su V. L. metu tyčia dilbiu vieną kartą smogė V. L. į kaklo sritį, tuo nukentėjusiajam V. L. padarė kaklo sumušimą, pasireiškusį plačia kraujosruva minkštuosiuose audiniuose kairėje pusėje, t. y. nesunkų sveikatos sutrikdymą.

Atsikirtimais į nuteistojo R. M. apeliacinį skundą Šiaulių teritorinė ligonių kasa prašo nuteistojo R. M. apeliacinio skundo dalį, susijusią su civiliniu ieškiniu dėl 45 813,82 litų patirtų nukentėjusiojo gydymo išlaidų, atmesti.

Atsikirtimuose nurodoma, kad Lietuvos Aukščiausiasis Teismas (toliau – LAT) 2008-09-21 „Teisės normų, reguliuojančių nusikalstama veika padarytos žalos atlyginimą, taikymo baudžiamosiose bylose apžvalgos“ dalyje apie Valstybinės ligonių kasos prie Sveikatos apsaugos ministerijos (toliau – VLK) ieškinius išaiškino, kad „jeigu apdraustas privalomuoju sveikatos draudimu asmuo dėl nusikalstamos veikos buvo sužalotas ir sveikatos priežiūros įstaigoje gydomas nemokamai, sveikatos priežiūros išlaidos (medicinos pagalba, išlaidos medikamentams ir kt.) apmokamos iš PSDF biudžeto lėšų (Sveikatos draudimo įstatymo 9 straipsnis). Šio biudžeto pajamas, be kitų įplaukų, sudaro ir iš fizinių bei juridinių asmenų išieškotos lėšos už žalą, padarytą apdraustojo sveikatai (Lietuvos Respublikos sveikatos draudimo įstatymo 15 straipsnio 1 dalies 8 punktas). Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžeto valdytojas, taip pat sveikatos priežiūros paslaugų kontrolę vykdantis asmuo yra VLK su teritorinėmis ligonių kasomis (Sveikatos draudimo įstatymo 30 straipsnio 1 dalies 1 punktas, 31 straipsnio 1 dalies 1 punktas). Todėl institucijų, vykdančių privalomąjį sveikatos draudimą, turėtas apdrausto asmens sveikatos priežiūros paslaugų išlaidas, jei draudiminis įvykis pagal Sveikatos draudimo įstatymo 5 straipsnį įvyko dėl juridinių ar fizinių asmenų neteisėtos veikos, turi teisę išieškoti VLK ar teritorinės ligonių kasos, kaip socialinį draudimą – privalomąjį sveikatos draudimą – vykdančios institucijos (Lietuvos Respublikos socialinio draudimo įstatymo 3, 24, 34 straipsniai, Sveikatos draudimo įstatymo 4, 29-34 straipsniai) pagal savo kompetenciją“. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas 2006-03-27 nutartyje civilinėje byloje Nr. 3K-3-186/2006 išaiškino, kad „atsižvelgiant j sveikatos draudimo sistemos pobūdį, t. y. kad sveikatos draudimu sukuriama sistema, garantuojanti sveikatos draudimu draudžiamiems asmenims, įvykus draudiminiam įvykiui (pvz., gydytojui diagnozavus sveikatos sutrikimus ir pan.), sveikatos priežiūros paslaugų teikimą bei išlaidų už suteiktas paslaugas, vaistus ir medicinos pagalbos priemones kompensavimą, darytina išvada, kad sveikatos draudimo įstaigų turėtos išlaidos nėra tiesiogiai siejamos su trečiųjų asmenų neteisėtais veiksmais ar žalą padariusių asmenų draudimu nuo neteisėtų veiksmų, kuriais padaroma žala asmens sveikatai, be to, valstybė sveikatos draudimu nesiekia atlyginti žalos už kitus asmenis, todėl, atlyginus sveikatos priežiūros išlaidas iš valstybės biudžeto, jos turi būti išieškomos iš kaltųjų asmenų, kaip yra ir kitais socialinio draudimo atvejais CK 6.290 straipsnio nustatyta tvarka“.

Atsikirtimuose taip pat nurodoma, kad nukentėjusiojo V. L. gydymas (duomenys neskelbtini) ligoninėje nuo 2012-08-26 iki 2012-09-06 apmokėtas vadovaujantis Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2011 m. gruodžio 23 d. įsakymu Nr. V-1118 „Dėl giminingų diagnozių grupių sąrašo ir normatyvinės gydymo trukmės ir kainų koeficientų pagal giminingų diagnozių grupes sąrašo bei bazinės aktyviojo gydymo atvejo (gydymo etapo) kainos šiam gydymui priskiriamų paslaugų bazinėms kainoms nustatyti tvirtinimo“. Šio įsakymo 1.3 punktu patvirtinta bazinė aktyviojo gydymo atvejo (gydymo etapo) kaina – 1762 balų. Ši kaina taikoma stacionarinių gydymo paslaugų bazinėms kainoms nustatyti pagal kainų koeficientus, nurodytus šio įsakymo 1.2 punktu patvirtintame Normatyvinės gydymo trukmės ir kainų koeficientų pagal giminingų diagnozių grupes sąraše. V. L. gydymo išlaidos (duomenys neskelbtini) ligoninėje apmokėtos pritaikius gydymo atvejo koeficientą 26,621 (pagal DRG kodą A06B, kuris nurodytas to paties įsakymo 1.1. punktu patvirtintame „Giminingų diagnozių grupių sąraše“, DRG pavadinimas „ Tracheostomija — kai atliekama daugiau kaip 95 valandų trukmės plaučių ventiliacija ir nėra pavojingų gyvybei komplikacijų ir (ar) gretutinių ligų, arba tracheostomija ar plaučių ventiliacija, trunkanti daugiau kaip 95 valandas, - kai yra pavojingų gyvybei komplikacijų ir (ar) gretutinių ligų“), šis koeficientas padaugintas iš bazinės aktyviojo gydymo atvejo (gydymo etapo) kainos - 1762 balų, gauta kaina balais 46 906,20 Lt. Ši kaina padauginta iš balo vertės (0,974), kuri apskaičiuojama vadovaujantis Asmens sveikatos priežiūros paslaugų apmokėjimo tvarkos aprašo, patvirtinto 2006-12-22 S AM įsakymu Nr. 1113 „Dėl asmens sveikatos priežiūros paslaugų apmokėjimo tvarkos aprašo tvirtinimo“, 12 punktu: „apskaičiuotoji stacionarinių paslaugų bazinių kainų balo vertė nustatoma TLK ir ASPĮ sutartyje numatytą sumą šių paslaugų išlaidoms apmokėti dalinant iš faktiškai suteiktų šių paslaugų bazinių kainų balų sumos“. V. L. suteiktos ambulatorinės asmens sveikatos priežiūros paslaugos apmokėtos vadovaujantis Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžeto lėšomis apmokamų specializuotų ambulatorinių asmens sveikatos priežiūros paslaugų ir bazinių kainų sąrašu, patvirtintu SAM 2008 m. gegužės 9 d. įsakymu Nr. V-436 „Dėl privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžeto lėšomis apmokamų specializuotų ambulatorinių asmens sveikatos priežiūros paslaugų ir bazinių kainų sąrašo patvirtinimo“. Šiuo įsakymu patvirtinto sąrašo 1.45 papunktyje nurodyta „Ortopedo traumatologo“ paslauga, konsultacijos bazinė kaina (balais) 42,10 Lt. Šią kainą padauginus iš bazinių kainų 1 balo vertės – 0,89 Lt, nustatytos SAM 2011 m. gruodžio 23 d. įsakymu Nr. V-l 114 „Dėl bazinių kainų balo vertės“, gauta kaina 37,47 Lt, kuri buvo sumokėta už V. L. 2012-08-25 suteiktą ortopedo traumatologo ambulatorinę paslaugą VšĮ (duomenys neskelbtini) ligoninėje. VšĮ (duomenys neskelbtini) ligoninėje 2012-10-05 suteiktos ambulatorinės asmens sveikatos priežiūros paslaugos bazinė kaina nustatyta minėto sąrašo 2.104 papunktyje, jos bazinė kaina balais 100,80 Lt. Šią kainą padauginus iš bazinių kainų 1 balo vertės 0,89 Lt, gauta 89,71 Lt, kuri įrašyta prie civilinio ieškinio pateiktoje V. L. gydymo išlaidų lentelėje.

Teismo posėdyje nuteistasis, jo gynėjas prašė apeliacinį skundą tenkinti. Prokurorė prašė nuteistojo skundą atmesti.

Motyvuojamoji dalis

Nuteistojo R. M. apeliacinis skundas atmetamas.

BK 54 straipsnyje numatyti bendrieji bausmės skyrimo pagrindai reikalauja, kad teismas bausmę skirtų įstatymo straipsnio, numatančio atsakomybę už padarytą nusikalstamą veiką, sankcijos ribose, atsižvelgtų į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, padarytos nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus, nusikalstamos veikos stadiją, kaltininko asmenybę, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes. Konkrečiu atveju teismas, atsižvelgdamas į minėtas turinčias reikšmės bausmei skirti aplinkybes, paskiria nuteistajam individualizuotą bausmę, siekiant įgyvendinti bausmės skyrimo tikslus – sulaikyti asmenis nuo nusikalstamų veikų darymo, nubausti nusikalstamą veiką padariusį asmenį, atimti ar apriboti nuteistam asmeniui galimybę daryti naujas nusikalstamas veikas, paveikti bausmę atlikusius asmenis, kad laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų, užtikrinti teisingumo principo įgyvendinimą.

Baudžiamosios bylos duomenys liudija, kad pirmosios instancijos teismas, skirdamas R. M. bausmę, nepažeidė bendrųjų bausmės skyrimo pagrindų, numatytų BK 54 straipsnyje, vadovavosi bausmės skyrimo recidyvistui už tyčinio nusikaltimo padarymą ypatumais, numatytais BK 56 straipsnyje. Teismas atsižvelgė į tai, kad R. M. padarė vieną nesunkų nusikaltimą (BK 138 straipsnio 1 dalis, 11 straipsnio 3 dalis), nusikalto anksčiau būdamas teistas už tyčinių nusikaltimų padarymą (1 t. 54-56, 57-59 b. l.), esant neišnykusiam ir nepanaikintam teistumui, taigi, pagal BK 27 straipsnio 1 dalį yra laikomas recidyvistu, o recidyvistui pagal BK 56 straipsnio nuostatas paprastai skiriama laisvės atėmimo bausmė, po nusikaltimo padarymo jam buvo priimti dar keli apkaltinamieji nuosprendžiai (2 t. 7-10, 11-16 b. l.), yra baustas administracine tvarka (1 t. 66 b. l.), (duomenys neskelbtini) žemės ūkio mokyklos administracijos charakterizuojamas patenkinamai (1 t. 69 b. l.), o kaimo bendruomenės – teigiamai (2 t. 17 b. l.). Apylinkės teismas taip pat įvertino tai, kad R. M. prisipažino padaręs nusikalstamą veiką ir nuoširdžiai gailisi nusikaltęs, ir šią aplinkybę pagrįstai pripažino R. M. atsakomybę lengvinančia aplinkybe (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas), pastarojo atsakomybę sunkinančių aplinkybių teismas nenustatė.

Teisėjų kolegija sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas, įvertinęs visas reikšmingas bausmės skyrimui aplinkybes, padarė teisingą išvadą, jog bausmės tikslai R. M. bus pasiekti paskyrus jam už padarytą nusikaltimą laisvės atėmimo bausmę.

Iš skundžiamo nuosprendžio matyti, kad apeliantui už padarytą nusikaltimą paskirta bausmė – laisvės atėmimas 1 metams – yra mažesnė negu sankcijoje numatytas šios bausmės vidurkis (BK 138 straipsnio 1 dalies sankcijoje numatytos laisvės atėmimo bausmės vidurkis yra 1 metai 7 mėnesiai 15 dienų), taigi, nėra aiškiai per griežta.

Lietuvos Respublikos baudžiamasis kodeksas papildytas nauju – 64¹ straipsniu (2013-07-02 įstatymo Nr. XII-499, redakcija, įsigaliojusi nuo 2013-07-13), kurio 1 dalyje numatyta, kad baudžiamąją bylą išnagrinėjus pagreitinto proceso tvarka ar atlikus sutrumpintą įrodymų tyrimą, taip pat kai baudžiamoji byla baigiama teismo baudžiamuoju įsakymu, nuteistajam skiriama bausmė, kuri tuo pačiu nuosprendžiu sumažinama vienu trečdaliu, o 2 dalyje įtvirtinta nuostata, kad nustatyta taisyklė taikoma tik tais atvejais, kai asmuo prisipažįsta esąs kaltas. Nors bylos duomenys patvirtina, kad R. M. prisipažino kaltu padaręs jam inkriminuotą nusikalstamą veiką, tačiau akivaizdu, kad BK 64¹ straipsnio 1 dalyje numatytų sąlygų taikyti apeliantui minėto straipsnio nuostatas nagrinėjamoje byloje nėra. Iš bylos medžiagos matyti, kad R. M. baudžiamojoje byloje Nr. 1-27-874/2014 nebuvo atliekamas sutrumpintas įrodymų tyrimas, byla nebuvo nagrinėjama pagreitinto proceso tvarka, ji nebuvo baigta baudžiamuoju įsakymu. Taigi, pirmosios instancijos teismas pagrįstai netaikė BK 64¹ straipsnio ir nuosprendyje tokį savo sprendimą išsamiai motyvavo.

Tenkinti apelianto prašymą subendrinti jam visais nuosprendžiais paskirtas bausmes nėra teisinio pagrindo. Pažymima, kad minėto klausimo sprendimas yra vėliausią nuosprendį priėmusio teismo kompetencija, toks klausimas gali būti išspręstas nuosprendžio vykdymo metu (BPK 357, 361 straipsniai).

Civilinį ieškinį baudžiamojoje byloje gali pareikšti tiek fiziniai, tiek juridiniai asmenys, kuriems nusikalstama veika padaryta turtinės ar neturtinės žalos. Iš bylos medžiagos matyti, kad už V. L. gydymą Valstybinė ligonių kasa prie Lietuvos Respublikos VRM ligoninėms sumokėjo 45 813, 82 Lt. Šios išlaidos yra pagrįstos byloje esančiais dokumentais (1 t. 30-31, 32, 2 t. 40-41, 42-50 b. l.), teisiamojo posėdžio metu civilinio ieškovo atstovas išsamiai paaiškino civilinio ieškinio apskaičiavimo pagrindus (2 t. 52-53 b. l.). Esant tokioms aplinkybėms, kolegija sprendžia kad civilinio ieškinio klausimą pirmosios instancijos teismas išsprendė teisingai ir pagrįstai priteisė iš R. M. Valstybinei ligonių kasai prie Sveikatos apsaugos ministerijos 45 813,82 Lt nukentėjusiojo gydymo išlaidų. Apelianto skundo argumento, kad nukentėjusiajam V. L. nebuvo suteiktos dokumentuose nurodytos medicinos paslaugos, nepatvirtina jokie bylos duomenys, todėl šis skundo argumentas atmetamas kaip deklaratyvus.

Kartu kolegija pažymi, kad atsižvelgusi į tai, jog nuteistasis apeliaciniame skunde kaltės dėl padarytos nusikalstamos veikos faktinių aplinkybių bei jo veikos juridinės kvalifikacijos neginčijo, vadovaudamasi BPK 320 straipsnio 3 dalyje išdėstytomis bylų apeliacinio nagrinėjimo bendrosiomis nuostatomis, patikrino bylą tiek, kiek to prašoma apeliaciniame skunde.

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 332 straipsniu,

nutaria:

Atmesti nuteistojo R. M. apeliacinį skundą.