Šiaulių apylinkės teismo nuosprendis

viešame teisiamajame posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje

R. M., a. k. (duomenys neskelbtini) gimęs (duomenys neskelbtini), lietuvis, Lietuvos Respublikos pilietis, turintis 11 klasių išsilavinimą, nesusituokęs, Joniškio žemės ūkio mokyklos moksleivis, gyvenantis (duomenys neskelbtini), teistas:

1) 2012-03-12 Joniškio r. apyl. teismo nuosprendžiu pagal LR BK 178 str. 2 d. – laisvės apribojimu 9 mėn., įpareigojant per 2 mėn. nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos neatlygintinai išdirbti 40 val. sveikatos priežiūros, globos ir rūpybos įstaigose ar nevalstybinėse organizacijose, kurios rūpinasi neįgaliaisiais, nusenusiais ar kitais pagalbos reikalingais žmonėmis;

2) 2012-12-04 Joniškio r. apyl. teismo baudžiamuoju įsakymu pagal LR BK 178 str. 2 d., 284 str. 1 d. – 10 MGL (1300 Lt) bauda; subendrinus su 2012-03-12 Joniškio r. apyl. teismo nuosprendžiu, galutinė bausmė – 10 MGL (1300 Lt) bauda ir 9 mėn. laisvės apribojimas, įpareigojant per 2 mėn. nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos neatlygintinai išdirbti 40 val. sveikatos priežiūros, globos ir rūpybos įstaigose ar nevalstybinėse organizacijose, kurios rūpinasi neįgaliaisiais, nusenusiais ar kitais pagalbos reikalingais žmonėmis;

3) 2013-07-03 Joniškio r. apyl. teismo baudžiamuoju įsakymu pagal LR BK 178 str. 4 d. – 5 MGL (650 Lt) bauda; subendrinus su 2012-12-04 Joniškio r. apyl. teismo baudžiamuoju įsakymu, galutinė bausmė – 10 MGL (1300 Lt) bauda ir 9 mėn. laisvės apribojimas, įpareigojant per 2 mėn. nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos neatlygintinai išdirbti 40 val. sveikatos priežiūros, globos ir rūpybos įstaigose ar nevalstybinėse organizacijose, kurios rūpinasi neįgaliaisiais, nusenusiais ar kitais pagalbos reikalingais žmonėmis, į bausmės laiką įskaityta faktiškai atlikta laisvės apribojimo bausmė pagal Joniškio r. apyl. teismo 2012-12-04 teismo baudžiamąjį įsakymą;

4) 2014-02-07 Šiaulių apygardos teismo nuosprendžiu pagal LR BK 180 str. 2 d., 135 str. 2 d. 9 p. – laisvės atėmimu 6 m.; subendrinus su 2013-07-03 Joniškio r. apyl. teismo baudžiamuoju įsakymu, galutinė bausmė – 6 m. laivės atėmimo, į bausmės laiką įskaityta faktiškai atlikta laisvės apribojimo bausmė pagal Joniškio r. apyl. teismo 2013-07-03 teismo baudžiamąjį įsakymą, nuosprendis neįsiteisėjęs,

5) 2014-02-17 Joniškio r. apyl. teismo nuosprendžiu pagal LR BK 138 str. 2 d. 8 p., 284 str. 1 d. – laisvės atėmimu 1 m. 4 mėn., nuosprendis neįsiteisėjęs,

kaltinamas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 138 str. 2 d. 8 p.

Aprašomoji dalis

nustatė:

R. M. 2012 m. rugpjūčio 25 d. apie 19 val. gyvenamojo namo, esančio (duomenys neskelbtini), iš asmeninių paskatų kilusio konflikto su V. L. metu tyčia dilbiu vieną kartą smogė V. L. į kaklo sritį, tuo nukentėjusiajam V. L. padarė kaklo sumušimą, pasireiškusį plačia kraujosruva minkštuosiuose audiniuose kairėje pusėje, t. y. nesunkų sveikatos sutrikdymą.

Kaltinamasis R. M. savo kaltę dėl jam inkriminuojamos nusikalstamos veikos pripažino visiškai ir parodė, kad tikslios datos nebepamena, grįžęs iš Linkaičių kaime vykusios sporto šventės, užsuko į svečius pas D. P. Šnekantis pavėsinėje, po darbo grįžo neblaivus V. L., kuris pradėjo jį kaltinti dėl metalo vagystės. Jis tai neigė, vyko ginčas. V. L. pakėlus ranką, jis pagalvojo, kad pastarasis jam smogs, todėl pirmas trenkė V. L. dešinės rankos dilbiu vieną kartą į žandikaulį, bet netyčia pataikė į kaklo sritį. V. L. nuo smūgio nugriuvo. V. L. jį įžeidinėjo, apvagino. Jis alkoholio nevartojo, gėrė girą. Anksčiau su V. L. nėra konfliktavęs. Kodėl taip sprendė konfliktą, negali pasakyti. Gailisi dėl padaryto nusikaltimo. Su nukentėjusiojo reiškiamu civiliniu ieškiniu sutinka į dalies, sutinka atlyginti V. L. 100 litų turtinę žalą, o nukentėjusiojo ieškinys dėl neturtinės žalos jo manymu per didelis. Su Šiaulių TLK civiliniu ieškiniu nesutinka.

Motyvuojamoji dalis

Be kaltinamojo prisipažinimo ir teismui duotų parodymų R. M. kaltė, padarius nusikaltimą įrodoma:

nukentėjusiojo V. L. posėdžio metu duotais parodymais, kad tą vakarą iš darbo grįžo jau gerai „prigėręs“, nes šventė bendradarbio gimtadienį. Namuose buvo P., K., K. Nepamenu, ar pastarieji vartojo alkoholį. Su R. M. susiginčijo, nes buvo matęs kaip pastarasis ir dar du asmenys išėjo iš jo sodybos. Pasakė R. M., kad pirmadienį važiuos pas įgaliotinį rašyti pareiškimą, nes iš sodybos buvo dingęs metalas, išverstas pečius. To momento, kaip R. M. jam sudavė smūgį, nepamena. Daugiau nieko nepamena, atsibudo Šiauliuose po operacijos. Prašo priteisti iš kaltinamojo 100 litų turtinės žalos, kurią sudaro išlaidos už vaistus, kelionė pas gydytojus, o neturtinę žalą mažina iki 5000 litų. Dėl padaryto sužalojimo patyrė skausmą, nepatogumus, negalėjo iš pradžių kvėpuoti, jam buvo padaryta sudėtinga operacija, apie mėnesį laiko įdėtas vamzdelis, negalėjo ryti maisto, buvo sulaužyta trachėja;

liudytojos J. P. parodymais, kad nukentėjusysis yra jos sugyventinis, o kaltinamasis - draugas. Tą vakarą ji buvo savo namų kieme, kai atvažiavo D. K., po to, atėjo R. M. Namuose buvo ir jos brolis D. P. bei Ž. K. Visi išgėrinėjo. Ar gėrė R. M., nematė, bet jai pasirodė „apspangęs“. V. L. grįžo iš darbo išgėręs, ginčijosi su R. M. dėl metalo vagystės iš sodybos. V. L. nieko R. M. nedarė, o pastarasis trenkė V. L. vieną kartą ranka į gerklę. V. L. nuvirto, o R. M. išėjo. Ji iškvietė greitąją. V. L. išvežė ir paguldė į Šiaulių respublikinę ligoninę;

liudytojo Ž. K. parodymais, kad kaltinamasis yra jo draugas, o nukentėjusysis – kaimynas. Įvykio nelabai beprisimena, nes buvo neblaivus. Pamena, kad tarp V. L. ir R. M. kilo žodinis konfliktas, V. L. sakė R. M., kad šis jo tėviškę apvogė, metalą išrinko. Po to, R. M. smogė V. L. į veidą, gal į kaklą. Jo nuomone konfliktą pradėjo R. M., nes atėjo pasiaiškinti, kodėl V. L. paskleidė kaime gandus apie tai, kad R. M. iš sodybos išvogė metalą;

liudytojo D. K. parodymais, kad tą dieną jis atvažiavo pas J. P. Ten visi pavėsinėje gėrė. Dar buvo D. P., V. L., Ž. K.. Konflikto tarp R. M. ir V. L. nematė. Ikiteisminio tyrimo pareigūnui davė teisingus parodymus, tada geriau prisiminė, o dabar jau nepamena kaip viskas vyko;

2012-08-26 įvykio vietos apžiūros protokolu, kuriame aprašytas namo, esančio (duomenys neskelbtini), kiemas, kur įvyko konfliktas tarp nukentėjusiojo V. L. ir kaltinamojo R. M. (1 t., 8-10 b. l.);

Valstybinės teismo medicinos tarnybos prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos Šiaulių skyriaus specialisto išvada Nr. G1827/12(04), iš kurios matyti, jog V. L. buku daiktu (-ais) vieno ar daugiau trauminių poveikių į kaklo sritį pasekoje padarytas kaklo sumušimas, pasireiškęs plačia kraujosruva minkštuosiuose audiniuose kaklo kairėje, t. y. nesunkus sveikatos sutrikdymas, nes dėl jo sveikata sutrikdoma ilgiau 10 dienų (1 t., 45-46 b. l.).

Civilinio ieškovo Šiaulių teritorinės ligonių kasos atstovas D. M. parodė, kad byloje pareikštą Šiaulių teritorinės ligonių kasos civilinį ieškinį dėl žalos Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžetui atlyginimo palaiko visiškai ir prašo priteisti iš kaltinamojo 45813,82 Lt. Šią sumą Teritorinė ligonių kasa yra sumokėjusi gydymo įstaigai už V. L. gydymą. V. L. buvo 11 dienų gydomas Šiaulių respublikinės ligoninės stacionare. Gydymo išlaidos yra paskaičiuojamos pagal Sveikatos ministro nustatytą tvarką, kurią reglamentuoja 2011-12-23 įsakymas Nr.1V-1118 „Dėl giminingų diagnozių grupių sąrašo gydymo trukmės ir kainų koeficientų“, 2006-12-22 įsakymu Nr. V1-113 patvirtintas Asmens sveikatos priežiūros paslaugų apmokėjimo tvarkos aprašas. Gydytojai suveda į programą duomenis apie diagnozių kodus, darytas pacientui intervencijas, o programa paskaičiuoja konkrečią sumą.

Išnagrinėjęs visus byloje surinktus įrodymus, teismas daro išvadą, kad R. M. padaryta nusikalstama veika perkvalifikuotina iš BK 138 str. 2 d. 8 p. į BK 138 str. 1 d., nes byloje surinktais įrodymais nustatyta, kad R. M. panaudojo prieš nukentėjusįjį V. L. fizinį smurtą, pastarajam padarydamas nesunkų sveikatos sutrikdymą, ne iš chuliganiškų, o asmeninių paskatų. Dar prieš R. M. suduodant smūgį nukentėjusiajam, pastarasis apkaltino R. M. įvykdžius metalo vagystę iš sodybos, tarp jų vyko žodinis konfliktas.

Kaltinamojo R. M. atsakomybę lengvinanti aplinkybė yra tai, kad jis prisipažino padaręs baudžiamojo įstatymo numatytą veiką ir nuoširdžiai gailisi ją padaręs, jo atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta.

Skirdamas bausmę kaltinamajam R. M., teismas atsižvelgia į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo visuomenei laipsnį – nesunkus sveikatos sutrikdymas (BK 138 str. 1 d.) priskiriamas prie nesunkių tyčinių nusikaltimų. Teismas atsižvelgia į kaltinamojo asmenybę – R. M. anksčiau teistas, teistumas neišnykęs (1 t., 54-59 b. l.), jau po šios veikos padarymo R. M. atžvilgiu yra priimti du neįsiteisėję nuosprendžiai (2 t., 7-16 b. l.), kuriuose jis pripažintas kaltu padarius sunkų nusikaltimą nuosavybei bei du apysunkius nusikaltimus žmogaus sveikatai. Taigi kaltinamasis nelinkęs pasitaisyti, esant neišnykusiam bei nepanaikintam teistumui, padarė naują tyčinį nusikaltimą, todėl, vadovaujantis BK 27 str. 1 d., yra laikytinas recidyvistu. Recidyvistui, vadovaujantis BK 56 str. 1 d., paprastai skiriama laisvės atėmimo bausmė. R. M. baustas administracine tvarka (1 t., 66 b. l.), Joniškio žemės ūkio mokyklos charakterizuojamas patenkinamai (1 t., 69 b. l.), Kalnelio kaimo bendruomenės „Sidabrė“ pirmininkės charakterizuojamas teigiamai (2 t., 17 b. l.). Kaltinamajam už padarytus nusikaltimus skirtina sankcijose numatyta laisvės atėmimo bausmė, kurios dydis nustatytinas mažesnis už sankcijos vidurkį, atsižvelgiant į bendruosius bausmės skyrimo pagrindus, kaltinamojo atsakomybę lengvinančią aplinkybę (BK 54 str., 61 str.).

Teismas neturi pagrindo taikyti BK 64¹ straipsnio nuostatas, nes byla į teismą perduota su kaltinamuoju aktu, o ne pareiškimu dėl bylos pabaigimo pagreitinto proceso tvarka, byla išnagrinėta priimant nuosprendį, o ne baudžiamąjį įsakymą. Taip pat nagrinėjant bylą teisme nebuvo taikytas sutrumpintas įrodymų tyrimas. Taigi neegzistuojant nei vienai iš BK 64¹ str. 1 d. įstatymo nustatytų būtinųjų sąlygų, kaltinamajam R. M. negali būti švelninama paskirta bausmė BK 64¹ str. numatytais pagrindais

Teismas privalo išnagrinėti ir pareikštus kaltinamajam byloje nukentėjusiojo bei Šiaulių teritorinės ligonių kasos civilinius ieškinius.

Nukentėjusysis V. L. pasirengimo nagrinėti bylą metu pareiškė kaltinamajam civilinį ieškinį dėl 100,00 Lt turtinės žalos ir 10000,00 Lt neturtinės žalos atlyginimo (1 t., 121-122 b. l.). Teisiamojo posėdžio metu nukentėjusysis sumažino ieškinio reikalavimą dėl neturtinės žalos iki 5000,00 Lt. Nukentėjusiojo V. L. civilinis ieškinys dėl 100,00 Lt turtinės žalos atlyginimo tenkintinas, nes kaltinamasis sutinka su nukentėjusiojo reikalaujama suma.

Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.250 str. 1 d. nustato, kad neturtinė žala yra asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinti pinigais. Be to, CK 6.250 str. 2 d. įtvirtinta nuostata, kad neturtinė žala atlyginama visais atvejais, kai ji padaryta dėl nusikaltimo asmens sveikatai. Nustatant neturtinės žalos dydį, būtina atsižvelgti į visas bylos aplinkybes, į kaltininko turtinę padėtį bei vadovautis sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijais. Byloje nustatyta, kad kaltinamasis V. L. tyčiniais veiksmais padarė nesunkų sveikatos sutrikdymą, dėl kurio nukentėjusysis buvo gydomas ligoninės stacionare. Teismas daro išvadą, kad nukentėjusiajam padaryta neturtinė žala pasireiškė fiziniu skausmu, emociniais išgyvenimais, nukentėjusysis kurį laiką negalėjo gyventi pilnaverčio gyvenimo, savarankiškai kvėpuoti, ryti maistą. Teismas, vadovaudamasis sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijais bei atsižvelgdamas į kaltinamojo turtinę padėtį (nedirba, neturi turto ar pajamų), mano, kad nukentėjusiojo V. L. naudai iš kaltinamojo R. M. priteistina 3500,00 Lt neturtinės žalos atlyginimo.

Šiaulių teritorinė ligonių kasa reiškia byloje civilinį ieškinį dėl 45813,82 Lt žalos Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžetui atlyginimo ir prašo žalą priteisti iš kaltinamojo. Civilinio ieškovo atstovas posėdžio metu paaiškino kaip, kokių teisės aktų pagrindu apskaičiuota civilinio ieškinio suma. Teisės aktai, reglamentuojantys žalos Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžetui paskaičiavimo tvarką yra galiojantys, teismui nepateikta įrodymų, kad buvo pažeista teisės aktais reglamentuota žalos paskaičiavimo tvarka, todėl Šiaulių teritorinės ligonių kasos civilinis ieškinys tenkintinas.

Atsižvelgiant į kaltinamojo R. M. turtinę padėtį, išlaidos už Valstybės garantuojamą teisinę pagalbą nukentėjusiajam ir kaltinamajam nepriteistinos.

Rezoliucinė dalis

Remdamasis tuo, kas išdėstyta ir, vadovaudamasis BPK 297-298 str., 301-302 str., 303 str. 2 d., 304-305 str., 307-308 str., teismas

nusprendžia:

R. M., a. k. (duomenys neskelbtini), pripažinti kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą BK 138 str. 1 d., ir nubausti laisvės atėmimu 1 (vieneriems) metams;

Bausmę paskirti atlikti pataisos namuose.

Tenkinti nukentėjusiojo ir civilinio ieškovo V. L. civilinį ieškinį iš dalies ir priteisti iš kaltinamojo R. M., a. k. (duomenys neskelbtini), 100,00 Lt (vieną šimtą litų 00 ct) turtinės žalos atlyginimo bei 3500,00 Lt (tris tūkstančius penkis šimtus litų 00 ct) neturtinės žalos atlyginimo nukentėjusiajam V. L., a. k. (duomenys neskelbtini).

Tenkinti civilinio ieškovo Šiaulių teritorinės ligonių kasos civilinį ieškinį ir priteisti iš kaltinamojo R. M., a. k. (duomenys neskelbtini), 45813,82 Lt (keturiasdešimt penkis tūkstančius aštuonis šimtus trylika litų 82 ct) Valstybinei ligonių kasai prie Sveikatos apsaugos ministerijos.

Nuosprendis per 20 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Šiaulių apygardos teismui per Joniškio rajono apylinkės teismą.