Vilniaus miesto apylinkės teismo sprendimas

atsakovams A. G., Z. G., jų atstovui advokato padėjėjui Aivarui Žilvinskui

viešame teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės K. G. ieškinį atsakovams A. G. ir Z. G. dėl turtinės žalos atlyginimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Teisme priimtas ieškovės K. G. ieškinys atsakovams A. G. ir Z. G. dėl turtinės žalos atlyginimo. Ieškovė nurodė, kad ji ir atsakovai yra įstatyminiai įpėdiniai į po tėvų mirties likusį turtą. Atsakovas A. G. yra ieškovės brolis, o atsakovė Z. G. yra ieškovės sesuo. Nuo pat ieškovės motinos mirties atsakovai nenorėjo ieškovės pripažinti įstatymine įpėdine. Kaip įstatyminė įpėdinė, ieškovė nereikalavo turto atidalinimo ar piniginės kompensacijos, kadangi dar buvo gyvas tėvas J. G.. 2013 m. vasario 7 d. mirus ieškovės ir atsakovų tėvui atsirado paveldėjo teisė į likusį jo turtą – žemės sklypą, esantį (duomenys neskelbtini), Vilniuje, 0,0752 kv.m. ploto bei sodo pastatą-namą, kurio teisinės registracijos tėvas nespėjo atlikti. Vilniaus miesto apylinkės teismo 2014 m. spalio 21 d. sprendimu iš atsakovų ieškovės naudai buvo priteista 9 325,76 Eur (32 200,00 Lt, t. y. iš kiekvieno po 16 100,00 Lt)) kompensacija už ieškovei priklausančią 1/3 dalį žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), Vilniuje. Ieškovė turėjo kreiptis į teismą, kad leistų atlikti teisinę sodo pastato registraciją be kitų savininkų sutikimo, kadangi atsakovai nesutiko. Atsakovas A. G., siekdamas atidėti teismo sprendimo vykdymą, parduodant turtą iš varžytinių, kreipėsi į teismą su ieškiniu dėl jo turėtų nuostolių atlyginimo dėl pastato pagerinimo, tokiu būdu jis ir toliau naudojasi ieškovei priklausančia turto dalimi, likusią po tėvo mirties. Pažymėjo, kad turėdama piniginę kompensaciją, ieškovė galėjo įsigyti kitą sodybą. Nurodė, jog ieškovės dukra turi nuomotis butą ir mokėti už nuomą po 200,00 Eur be kitų mokesčių ir piniginę kompensaciją ieškovė galėjo panaudoti dukros paskolos butui pradiniam įnašui. Ginčo pastatas buvo pastatytas už ieškovės tėvo pinigus. Atsakovas A. G. oficialiai nedirbo. Minėto sodo-pastato nuoma į mėnesį yra apie 790,00 Eur, per metus už nuomą susidarytų 9 480,00 Eu suma. Ieškovei priklauso 1/3 dalis paveldimo turto, kuriuo ji negali naudotis jau ketvirtus metus, todėl ieškovė prarado 12 300,00 Eur negautų pajamų, t. .y ieškovės patirti netiesioginiai nuostoliai. Taip pat ieškovė patyrė išlaidas, susijusias su teismo sprendimo vykdymu, matininko paslaugomis. Ieškovė negalėjo užsiimti savo veikla, kadangi prarado daug laiko vaikščiodama po teismus ir kitas institucijas, ji gyvena iš autorinio atlyginimo, todėl turi būti priteista nuotolių (netiesioginių pajamų praradimas) atlyginimui iš kiekvieno atsakovo dar papildomai po 2 000,00 Eur. Iš viso ieškovės patirti nuostoliai sudaro 16 300,00 Eur. Teismo prašo priteisti iš atsakovų ieškovės naudai nuostolių atlyginimą, t. y. iš kiekvieno po 8 150,00 Eur.

Teismo posėdžio metu ieškovė, jos atstovė ieškinį palaikė jame išdėstytais motyvais. Prašė ieškinį tenkinti.

Motyvuojamoji dalis

Ieškinys atmestinas.

Byloje esančiais rašytiniais įrodymais nustatyta, kad 2013 m. vasario 7 d. mirus ieškovės ir atsakovų tėvui J. G. atsirado paveldėjimo teisė į likusį jo turtą – žemės sklypą, esantį (duomenys neskelbtini), Vilniuje, 0,0752 kv.m. ploto bei sodo pastatą-namą, kurio teisinė registracija nebuvo atlikta (b.l. 7). Vilniaus miesto apylinkės teismo 2014 m. spalio 21 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. 2-2361-466/2014 iš atsakovų ieškovės naudai buvo priteista 9 325,76 Eur (32 200,00 Lt, t. y. iš kiekvieno po 16 100,00 Lt)) kompensacija už ieškovei priklausančią 1/3 dalį žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), Vilniuje (b. l. 14-15; teismų informacinė sistemos LITEKO duomenys). Vilniaus miesto apylinkės teismas nagrinėja civilinę bylą pagal ieškovo A. G. ieškinį atsakovei K. G. dėl kompensacijos priteisimo (teismų informacinė sistemos LITEKO duomenys).

Byloje kilo ginčas dėl civilinės atsakomybės taikymo, ieškovei reiškiant reikalavimą dėl žalos atlyginimo negautų pajamų ir nuostolių pavidalu.

CK 6.263 straipsnyje nustatyta, kad kiekvienas asmuo turi pareigą elgtis taip, jog savo veiksmais (veikimu, neveikimu) nepadarytų kitam asmeniui žalos. Prievolė atlyginti turtinę ir (ar) neturtinę žalą atsakovui kyla konstatavus, kad yra visos deliktinės atsakomybės sąlygos, būtinos tokiai prievolei atsirasti, t. y.: 1) jis neįvykdė įstatymuose nustatytos pareigos (neteisėtas neveikimas) arba atliko veiksmus, kuriuos įstatymai draudžia atlikti, arba pažeidė bendro pobūdžio pareigas elgtis atidžiai ir rūpestingai, 2) yra padaryta turtinė ir (ar) neturtinė žala; 3) yra priežastinis ryšys tarp neteisėtos veikos ir kilusių neigiamų padarinių – žalos; 4) žalą padaręs asmuo yra kaltas (išskyrus įstatymuose nustatytas išimtis).

Kasacinio teismo praktikoje neteisėtumas bendriausia prasme aiškinamas kaip asmens elgesio neatitiktis teisei. Juo laikomas ne tik konkretaus įstatymuose ar sutartyje nustatyto įpareigojimo nevykdymas, bet ir bendro pobūdžio pareigos elgtis atidžiai ir rūpestingai pažeidimas. Civilinės atsakomybės teisiniame santykyje kiekvieno asmens elgesys vertinamas atitikties nurodytiems standartams aspektu. Kaltė, kaip civilinės atsakomybės sąlyga, gali pasireikšti ne tik tyčia, bet ir neatsargumu, kai asmuo atitinkamomis aplinkybėmis elgiasi nepakankamai apdairiai ir rūpestingai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. liepos 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-239/2009). Pagal CK 6.248 straipsnio 3 dalį laikoma, kad asmuo kaltas, jeigu atsižvelgiant į prievolės esmę bei kitas aplinkybes jis nebuvo tiek rūpestingas ir apdairus, kiek atitinkamomis sąlygomis buvo būtina. Ši norma asmens neteisėtus veiksmus, pasireiškusius bendro pobūdžio rūpestingumo pareigos pažeidimu, susieja su jo kalte, t. y. kaltė apima ir neteisėtus veiksmus. Tai reiškia, kad kiekvienu konkrečiu atveju turi būti vertinama, ar asmens elgesys atitiko tvarkingo, rūpestingo, padoraus asmens elgesio standartą, o nustačius tokio elgesio neatitiktį, konstatuojamas asmens kaltas elgesys, kuris kartu reiškia ir veiksmų neteisėtumą, ir kaltės elementą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. kovo 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-99-701/2017).

Pagal kasacinio teismo praktiką, vertinant, ar naudojimasis įstatymų suteikta teise kreiptis teisminės gynybos gali būti pripažįstamas neteisėta veika CK 6.246 straipsnio aspektu, vertinant, ar nėra aiškiai išreikšto piktnaudžiavimo teise, atidumo ir rūpestingumo imperatyvų sąmoningo nepaisymo ir tai teismui būtų pagrindas spręsti dėl civilinės atsakomybės už žalą, padarytą piktnaudžiaujant teise, taikymo (CK 1.137 straipsnio 3 dalis).

Kaip minėta, Vilniaus miesto apylinkės teismas civilinėje byloje Nr. 2-2361-466/2014 pagal ieškovės K. G. ieškinį atsakovams A. G. ir Z. G. dėl įstatyminio įpėdinio paveldėtos turto dalies atsidalijimo su kitais įstatyminiais testamentiniais įpėdiniais 2014 m. spalio 21 d. sprendimu iš atsakovų ieškovės naudai buvo priteisė 9 325,76 Eur (32 200,00 Lt, t. y. iš kiekvieno po 16 100,00 Lt) kompensaciją už ieškovei priklausančią 1/3 dalį žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), Vilniuje (b. l. 14-15; teismų informacinė sistemos LITEKO duomenys). Vilniaus miesto apylinkės teismas nagrinėja civilinę bylą Nr. 2- 480-592/2017 pagal ieškovo A. G. ieškinį atsakovei K. G. dėl kompensacijos priteisimo (teismų informacinė sistemos LITEKO duomenys). Tačiau vien tas faktas, kad kilus ginčui tarp įpėdinių dėl paveldėto turto, buvo realizuota įstatyminė teisė kreiptis į teismą dėl pažeistos teisės ar teisėto intereso gynimo ir buvo priimtas palankus teismo sprendimas, nesudaro pagrindo konstatuoti, jog sąmoningai nepaisoma atidumo ir rūpestingumo imperatyvų.

Bylos nagrinėjimo metu nustatyta, kad šalis siejo ilgamečiai nesutarimai, atsiradę ne dėl paveldėto turto padalinimo, bet kitų šeimyninių aplinkybių, giminiški santykiai buvo nutrūkę iki palikimo atsiradimo, ieškovė nebendravo, nei su atsakovais (savo broliu bei seserimi), nei su palikėju, jų tėvu. Kaip teigė teismo posėdžio metu atsakovė Z. G., to neneigė ir ieškovė K. G., su tėvu J. G. ieškovė iki jo mirties nebuvo bendravusi apie septynerius metus, o paveldėtame sodo pastate, kuriame gyvena atsakovas A. G., lankėsi, kai ieškovės dukra buvo maža mergaitė (šiuo metu pilnametė, savarankiškai nuomojanti butą). Taigi, esant ilgamečiams konfliktiškiems santykiams, nutrūkus socialiniams ryšiams, esant emocinei įtampai, naudojimasis bendrąja daline nuosavybe priklausančiu turtu neretai tampa apsunkinti ir būtent teismo keliu išsprendžiamas ginčas tarp bendraturčių dėl naudojimosi bendrąja daline nuosavybe, atidalinimo iš bendrosios dalinės nuosavybės ir su šiais reikalavimais susijusių išvestinių reikalavimų. Nors palikimo priėmimas, bendro turto atidalinimas, teismo sprendimo vykdymas yra emocinė ir finansinė našta, tačiau tai nereiškia, kad normaliai atidus ir protingas asmuo, žinodamas tikrąją reikalų padėtį, tokioje situacijoje teisminės gynybos nesikreiptų ar nesigintų nuo pareikšto ieškinio. Priešingai, tokio pobūdžio ginčai teismų praktikoje yra dažni, kasacinės instancijos teismas nuosekliai formuoja praktiką tokio pobūdžio bylose.

Atsakovų veiksmus palikimo priėmimo procese, kai bendraturčiai nesutarė dėl naudojimosi paveldėtu turtu tvarkos, vertinant neteisėto neveikimo aspektu, byloje nustatytos aplinkybės neįrodo aiškiai išreikšto atsakovų piktnaudžiavimo teise. Nors šalių ginčas tęsiasi daugiau nei ketverius metus (J. G. mirė 2013 m. vasario 7 d.), tačiau palikimo priėmimas, paveldėto turto teisinės registracijos atlikimas, teisminis ginčo sprendimas dėl įstatyminio įpėdinio paveldėtos turto dalies atsidalijimo su kitais įstatyminiais testamentiniais įpėdiniais, teisminis ginčas dėl turto atidalinimo ir kompensacijos už turto pagerinimą priteisimo vertinti kaip siekis išspręsti ilgamečius ginčus, o ne atsakovų piktnaudžiavimas ribojant ieškovės, kaip turto savininkės, teises. Įrodymų, kad atsakovai būtų vilkinę teisminius procesus ieškovė nepateikė (CPK 178 straipsnis).

Svarbu ir tai, jog ieškovė pagrindinius argumentus dėl kaltės, naudojimosi sodo pastatu bei žemės sklypu reiškia atsakovui A. G., nuolat gyvenančiam šalių paveldėtame sodo sklype, o atsakovei Z. G. reiškiamos emocijomis, o ne faktinėmis aplinkybėmis grįstos pretenzijos, ieškovei įvardijant, kad būtent atsakovė Z. G. inicijuoja konfliktus.

Pažymėtina ir tai, jog pati ieškovė nesiekė išspręsti ginčo taikiai ir teisminio nagrinėjimo metu, teismui pasiūlius šalims aptarti taikius ilgamečio ginčo išsprendimo būdus, kategoriškai atsisakė pradėti derėtis dėl taikos sutarties ar šeimos konfliktiškos situacijos išsprendimo. Teismo posėdžio metu šalys pripažino, kad ieškovė K. G. nebuvo atvykusi apžiūrėti paveldėto turto, juo kaip savininkė nesidomėjo, įstatyminių savininko pareigų nevykdė. Tuo tarpu, abu atsakovai nuosekliai teigė, jog ieškovei galėtų būti suteiktos galimybės naudotis dalimi pastato, nors buities sąlygos ir nėra geros.

Teismo vertinimu, tai, kad atsakovui A. G. nepriimtinas paveldėto turto pardavimas ir mato vienintelį būdą – bendratučiams turtu naudotis bendrai, taip saugant tėvų atminimą, vertintinas kaip subjektyvus požiūris į teisinę situaciją, o ne sąmoningas piktnaudžiavimas teise ar bendro pobūdžio pareigos elgtis atidžiai ir rūpestingai pažeidimas.

Įvertinus nurodytą, konstatuotina, jog šalims neišsprendus tarpusavio ginčų neteismine tvarka, nėra pagrindo daryti išvadai, jog atsakovai aiškiai piktnaudžiavimo teise, sąmoningai nepaisė atidumo ir rūpestingumo imperatyvų, kas būtų pagrindas spręsti dėl civilinės atsakomybės už žalą, padarytą piktnaudžiaujant teise, taikymo (CK 1.137 straipsnio 3 dalis). Teismui nenustačius vienos iš civilinės atsakomybės sąlygų – atsakovų kaltės, civilinė atsakomybė negali būti taikoma, todėl ieškinys atmetamas. Ieškinį atmetus dėl atsakovų kaltės nenustatymo dėl kitų civilinės atsakomybės sąlygų teismas nepasisako, kadangi tai neturėtų teisės prasmės.

CPK 93 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų.

Atsakovai prašo priteisti iš ieškovės jų patirtas bylinėjimosi išlaidas, kurias sudaro 300,00 Eur turėtos išlaidos už advokato atstovavimą (b.l.90-92). Atsakovų prašymas tenkintinas, priteisiant iš ieškovės atsakovų naudai po 150,00 Eur bylinėjimosi išlaidoms atlyginti ir pažymint, jog prašomos priteisti išlaidos yra ne didesnės nei Teisingumo ministro 2015 m. kovo 19 d įsakymu Nr.1R-77 „Dėl teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymo Nr.1R-85 „Dėl rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalaus dydžio patvirtinimo“ pakeitimo keistų ir išdėstytų naujos redakcijos Rekomendacijoje nustatyti dydžiai.

Vadovaujantis CPK 92 straipsniu iš ieškovės priteistina 12,03 Eur išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu, kurios yra mokamos į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie LR FM sąskaitą LT24 7300 0101 1239 4300, įmokos kodas 5660.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis CPK 259 straipsniu, 270 straipsniu, 279 straipsniu, 284 straipsniu teismas

nusprendžia:

Ieškinį atmesti.

Priteisti iš ieškovės K. G., a.k. (duomenys neskelbtini) atsakovo A. G., a.k(duomenys neskelbtini) naudai 150,00 Eur (šimtas penkiasdešimt Eur) bylinėjimosi išlaidų.

Priteisti iš ieškovės K. G., a.k. (duomenys neskelbtini) atsakovės Z. G., a.k. (duomenys neskelbtini) naudai 150,00 Eur (šimtas penkiasdešimt Eur) bylinėjimosi išlaidų.

Priteisti iš ieškovės K. G., a.k. (duomenys neskelbtini) valstybės naudai 12,03 Eur (dvylika Eur 03 ct) išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu, kurios yra mokamos į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie LR FM sąskaitą LT24 7300 0101 1239 4300, įmokos kodas 5660.

Sprendimas per 30 dienų nuo priėmimo dienos gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus miesto apylinkės teismą.