- Teismas
- Kauno apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2020-12-17
- Bylos Nr.
- AN2-586-245/2020
- Teisminio proceso Nr.
- 4-40-3-00169-2020-1
- Bylos rūšis
- administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
- Instancija
- Apeliacinė instancija
- Rezultatas
- Pakeisti apylinkės teismo nutarimą (nutartį)
- Teisėjas
- Kęstutis Dargužis (pirm.)
- Pažeidėjas
- R. P.
- Institucija
- Marijmpolės apskrities vyriausiojo policijos komisariato Šakių rajono policijos komisariatas
- Kategorijos
apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinėn atsakomybėn patraukto asmens R. P. apeliacinį skundą dėl Marijampolės apylinkės teismo Šakių rūmų 2020 m. spalio 19 d. nutarties R. P. administracinio nusižengimo byloje.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
1. R. P. Marijampolės apskrities vyriausiojo policijos komisariato Šakių rajono policijos komisariato (toliau – ir Institucija) 2020 m. liepos 30 d. nutarimu pripažintas padaręs administracinį nusižengimą, numatytą Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ANK) 420 straipsnio 1 dalyje, ir nubaustas 170 Eur dydžio bauda su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu 3 mėnesiams. Jis nubaustas už tai, kad 2020 m. balandžio 23 d., apie 10 val. 49 min., (duomenys neskelbtini), kelio (duomenys neskelbtini) 26 – jame kilometre, vairuodamas transporto priemonę, pažeidė Kelių eismo taisyklių 3 priedo 1 skyriaus 1.1 punkto „siaura ištisinė linija“ reikalavimus, t. y. paženklintame kelio ruože įvažiavo į priešpriešinę eismo juostą, atlikdamas lenkimo manevrą.
Žemesnės instancijos teismas
2. Šį nutarimą R. P. apskundė apylinkės teismui. Marijampolės apylinkės teismas 2020 m. spalio 19 d. nutartimi skundo netenkino ir Institucijos nutarimą paliko nepakeistą. Teismas padarė išvadą, kad Institucijos nutarimu R. P. skirta nuobauda ir administracinio poveikio priemonė buvo individualizuota tinkamai, nepažeidžiant ANK 32 ir 34 straipsnių reikalavimų, nėra per griežta, adekvati padarytam administraciniam nusižengimui ir atitinka nuobaudų ir poveikio priemonių skyrimo pagrindus, todėl švelninti R. P. paskirtą baudą ar administracinio poveikio priemonę nėra pagrindo.
Šalies argumentai
3. Nesutikdamas su tokia apylinkės teismo nutartimi, apeliaciniame skunde administracinėn atsakomybėn patrauktas asmuo R. P. prašo pakeisti Marijampolės apylinkės teismo 2020 m. spalio 19 d. nutartį ir neskirti administracinio poveikio priemonės arba teisės vairuoti transporto priemones atėmimo terminą sutrumpinti.
3.1. Skunde nurodoma, kad ne kiekvieną Kelių eismo taisyklių pažeidimą galima kvalifikuoti pagal ANK 420 straipsnio 1 dalį. Pavojingas vairavimas – tai toks vairavimas, kuris kelia grėsmę savo ir aplinkinių sveikatai, gyvybei ir turtui. Tuo tarpu nei administracinio nusižengimo protokole, nei Institucijos nutarime, nei pirmosios instancijos skundžiamoje nutartyje nėra nurodyta, kokią pavojingą situaciją sukėlė R. P. padarytas KET pažeidimas – lėtai važiuojančios žemės ūkio technikos lenkimas sankryžoje su šalutiniu keliu.
3.2. Skunde taip pat nurodoma, kad skiriama nuobauda turi nubausti pažeidėją, sukelti atitinkamas neigiamas pasekmes, tačiau tai nereiškia, kad visiems pažeidėjams turi būti skiriamos vienodos nuobaudos. R. P. pažymi, kad nuo pat pradžių su padarytu nusižengimu sutiko ir dėl jo gailėjosi, per intensyvų, daugiau nei tris dešimtmečius trunkantį vairavimą, buvo baustas tik už smulkius KET pažeidimus. Skundo autorius taip pat atkreipia dėmesį, kad jis yra charakterizuojamas teigiamai. Skunde pažymima, kad teisė vairuoti transporto priemones administracinėn atsakomybėn patrauktam asmeniui yra reikalinga darbinėje veikloje, kadangi darbas yra labai tampriai susijęs su automobilio vairavimu – R. P. jau daug metų dirba vairuotoju. Įmonei jis yra vertingas darbuotojas, kurio nebuvimas sukeltų didelių nuostolių ir nepatogumų. Netekęs teisės vairuoti, R. P. nebegalės vykdyti jam paskirtų funkcijų, kas neigiamai atsilieps dabar turimų objektų sklandžiam vykdymui.
3.3. Skundo autoriaus teigimu, teisė vairuoti transporto priemones jam reikalinga ir prižiūrint mamą, kuriai nustatytas pirmo lygio specialus nuolatinės priežiūros poreikis. Todėl ją būtina nuolat vežti pas gydytojus, o susisiekimas be savo automobilio yra neįmanomas. Apeliantas taip pat pažymi, kad automobilį jis vairavo šviesiu paros metu, kuomet kelias buvo sausas, niekam nebuvo sudaryta pavojinga situacija. R. P. lenkė nedideliu greičiu važiuojančią žemės ūkio techniką – traktorių, kuris buvo maksimaliai pasitraukęs į dešinę pusę, tuo suteikdamas R. P. pakankamai erdvės saugiam manevrui. Be to, R. P. vairavo sunkvežimį, jo aukšta sėdėsena leido gerai matyti aplinką ir buvo akivaizdu, kad aplinkui nėra kitų eismo dalyvių. Skunde atkreipiamas dėmesys, kad minėtas aplinkybes, svarstant švelnesnės nuobaudos skyrimo klausimą, vertina ir Lietuvos Aukščiausiasis Teismas. Šiuo atveju R. P. paskirta nuobauda taip pat neatitinka ir proporcingumo reikalavimą tarp padaryto teisės pažeidimo ir už šį pažeidimą nustatytos nuobaudos ir yra akivaizdžiai per griežta.
Atsiliepimas
4. Atsiliepime į apeliacinį skundą Institucija prašo R. P. apeliacinį skundą atmesti ir apylinkės teismo nutartį palikti galioti nepakeistą.
Motyvuojamoji dalis
konstatuoja:
5. R. P. apeliacinis skundas tenkinamas.
6. Ginčo dėl administracinio nusižengimo fakto nėra ir apeliacinės instancijos teismas, patikrinęs byloje esančius įrodymus, neturi pagrindo abejoti dėl administracinėn atsakomybėn patraukto asmens kaltės padarius nusižengimą, numatytą ANK 420 straipsnio 1 dalyje. Apeliaciniame skunde keliamas R. P. paskirtos administracinės nuobaudos individualizavimo klausimas, prašant paskirti švelnesnę administracinio poveikio priemonę, netaikant teisės vairuoti transporto priemones atėmimo arba šį terminą sutrumpinant. Atsižvelgiant į ANK 652 straipsnio 1 dalyje įtvirtintą reglamentavimą, pagal kurį apygardos teismas, nagrinėdamas bylą dėl apeliacinio skundo, patikrina priimto nutarimo (nutarties) administracinio nusižengimo byloje teisėtumą ir pagrįstumą, byla nagrinėjama apeliacinio skundo ribose, t. y. skundžiamos nutarties teisėtumas ir pagrįstumas patikrinamas nuobaudos individualizavimo aspektu.
7. Šiuo atveju, atsižvelgtina į tai, kad nuo 2020 m. sausio 1 d. įsigaliojo ANK 34 straipsnio 4, 5 ir 6 dalies pakeitimai numatantys, kad teismas ar administracinio nusižengimo bylą ne teismo tvarka išnagrinėjusi institucija (pareigūnas), atsižvelgdami į padaryto administracinio nusižengimo pobūdį, pažeidėjo kaltės formą ir rūšį, asmenybę, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes ir vadovaudamiesi teisingumo ir protingumo principais, gali paskirti mažesnę baudą negu ANK specialiosios dalies straipsnio sankcijoje numatyta minimali bauda arba paskirti švelnesnę administracinę nuobaudą ar administracinio poveikio priemonę, negu numatyta ANK specialiosios dalies straipsnio sankcijoje, arba administracinės nuobaudos ar administracinio poveikio priemonės neskirti; teismas ar administracinio nusižengimo bylą ne teismo tvarka išnagrinėjusi institucija (pareigūnas) kiekvieną savo sprendimą privalo motyvuoti; administracinio nusižengimo bylą ne teismo tvarka išnagrinėjusios institucijos (pareigūno) sprendimą sankcionuoja apylinkės teismo teisėjas (6 dalis); administracinės nuobaudos mažinimas ar didinimas motyvuojamas teismo ar administracinio nusižengimo bylą ne teismo tvarka išnagrinėjusios institucijos (pareigūno) nutarime, kuriuo skiriama nuobauda (5 dalis).
8. ANK 420 straipsnio 1 dalies sankcija numato vairuotojui baudą nuo 170 Eur iki 230 Eur, o to paties straipsnio 5 dalyje nurodyta, kad už šio straipsnio 1 dalyje numatytą administracinį nusižengimą privaloma skirti teisės vairuoti transporto priemones atėmimą nuo 3 iki 6 mėnesių. Institucijos 2020 m. liepos 30 d. nutarimu R. P. už padarytą administracinį nusižengimą, numatytą ANK 420 straipsnio 1 dalyje, administracinio poveikio priemonė – specialiosios teisės atėmimas – paskirta 3 mėnesių laikotarpiui. Apylinkės teismas, išnagrinėjęs R. P. skundą ir ištyręs bylos medžiagą, konstatavo, kad R. P. paskirta administracinio poveikio priemonė – teisės vairuoti transporto priemones atėmimas 3 mėnesiams, atsižvelgiant į ANK 22 straipsnio nuostatas, padės pasiekti administracinės nuobaudos tikslus. Teismo vertinimu, taikyti ANK 34 straipsnio 6 dalies nuostatas ir skirti R. P. švelnesnę administracinio poveikio priemonę, nei ANK 420 straipsnio 5 dalyje nustatytas jos minimalus terminas (3 mėnesiai), nėra pagrindo, nes R. P. nurodytos aplinkybės nelaikytinos išimtinėmis, ypatingai švelninančiomis jo atsakomybę.
9. Apygardos teismas, išnagrinėjęs skundžiamą teismo nutartį, skundo argumentus bei teismui pateiktą medžiagą, su tokia apylinkės teismo išvada nesutinka ir mano, kad nagrinėjamu atveju byloje esantys duomenys leidžia daryti išvadą, kad specialiosios teisės vairuoti transporto priemones atėmimo, kaip administracinės nuobaudos, tikslai gali būti pasiekti R. P. neskyrus administracinio poveikio priemonės – teisės vairuoti transporto priemones atėmimo.
10. Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas yra ne kartą išreiškęs poziciją, kad teismas turi turėti galimybę, atsižvelgdamas į reikšmingas bylos aplinkybes, individualizuoti įstatyme įtvirtintą griežtą nuobaudą ir skirti mažesnę nuobaudą nei sankcijoje numatytoji minimali arba švelnesnę nuobaudą nei įstatymo numatytoji (Konstitucinio Teismo 2004-01-26, 2005-11-03, 2005-11-10, 2008-01-21, 2008-09-17, 2012-09-25 nutarimai). ANK 34 straipsnio 6 dalies nuostatos leidžia asmeniui, padariusiam administracinį nusižengimą, skirti mažesnę baudą, negu šio kodekso specialiosios dalies straipsnio sankcijoje numatyta minimali bauda, arba paskirti švelnesnę administracinę nuobaudą ar administracinio poveikio priemonę, negu numatyta ANK specialiosios dalies straipsnio sankcijoje, arba administracinės nuobaudos ar administracinio poveikio priemonės neskirti. Sprendimas dėl nuobaudos švelninimo ar jos neskyrimo priimamas, atsižvelgus į padaryto administracinio nusižengimo pobūdį, pažeidėjo kaltės formą ir rūšį, asmenybę, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes ir vadovaujantis teisingumo ir protingumo principais. Administracinė nuobauda, vadovaujantis ANK 34 straipsnio nustatytomis taisyklėmis, gali būti švelninama tik ypatingais, išimtiniais atvejais, kai nustatomas kompleksas faktinių duomenų, bylojančių asmens, kuriam taikomos administracinio poveikio priemonės, naudai. Tai gali būti veikos mažareikšmiškumas ar nedidelis jos pavojingumas, išskirtinai teigiamas pažeidėjo asmenybės charakterizavimas, kelių lengvinančių atsakomybę aplinkybių buvimas ir panašiai. Teismai, skirdami pažeidėjams nuobaudas, turi nuodugniai įvertinti pavojingumą, kurį žmogaus teisėms ir laisvėms, visuomenės ir valstybės interesams konkrečiu atveju kelia administracinis nusižengimas. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo atnaujintose administracinių teisės pažeidimų bylose (dar galiojant Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodeksui) konstatuota, kad administracinės nuobaudos taikymas atitinka proporcingumo reikalavimą, kai tarp padaryto teisės pažeidimo ir už šį pažeidimą nustatytos nuobaudos, siekiamo tikslo ir priemonių šiam tikslui pasiekti yra teisinga pusiausvyra. Teisinga ir protinga laikytina tokia nuobauda, kurią paskyrus gali būti pasiekti nuobaudos tikslai ir kuri, vertinant pažeidimo pobūdį, aplinkybes, pažeidėjo asmenybę, nėra per griežta (LAT nutartys Nr. 2AT-7-4/2013, 2AT-37/2013, 2AT-53/2014, 2AT-57-139/2015).
11. Apeliacinės instancijos teismas sutinka su apylinkės teismo skundžiamoje nutartyje nurodytais argumentais, kad R. P. padarė pavojingą teisės pažeidimą, kuris galėjo sukelti itin skaudžias pasekmes ir pažeidėjui skiriama nuobauda turi sukelti neigiamas pasekmes, tačiau, kaip teisingai nurodyta ir apeliaciniame skunde, tai nereiškia, kad visiems pažeidėjams turi būti skiriamos vienodos nuobaudos. Kiekvienos veikos pavojingumas turi būti vertinamas atsižvelgiant į konkrečios bylos aplinkybes. Aukštesnės instancijos teismas atsižvelgia į tai, kad nagrinėjamu atveju R. P. padarytas nusižengimas realios pavojingos situacijos kelyje nesukėlė. Iš bylos medžiagos matyti, kad lenkimas buvo atliktas užmiesčio kelyje, lenkiamos transporto priemonės vairuotojas dėl padaryto KET pažeidimo neturėjo sulėtinti greičio ar kitaip keisti važiavimo krypties, taigi realus pavojus eismo saugumui nekilo. Taip pat, atsižvelgtina į tai, jog anksčiau už tokio pobūdžio nusižengimą R. P. nebuvo baustas, dėl padaryto nusižengimo savo kaltę pripažino ir nuoširdžiai gailėjosi, tai Institucija pripažino jo atsakomybę lengvinančia aplinkybe (ANK 35 straipsnio 1 dalies 1 punktas). Jokių R. P. atsakomybę sunkinančių aplinkybių byloje nebuvo nustatyta. Iš pažymos apie asmeniui registruotus administracinius nusižengimus ir priimtus sprendimus už 5 metus matyti, kad R. P. galiojančių nuobaudų neturi, todėl nėra pagrindo daryti išvadą, kad R. P. yra piktybinis KET pažeidėjas ir nuolatos pažeidinėja KET, tuo labiau, kad R. P. intensyviai naudojasi teise vairuoti transporto priemones ir yra profesionalus vairuotojas. Administracinėn atsakomybėn patrauktas asmuo, turėdamas daugiau nei 30 metų vairavimo stažą, už šiukščius KET pažeidimus nebuvo baustas, charakterizuojamas teigiamai, todėl šiuo atveju apeliacinės instancijos teismas R. P. padarytą KET pažeidimą vertina kaip atsitiktinio pobūdžio. Nusižengimui esant labiau atsitiktiniam, sąlygotam subjektyvaus asmens suvokimo dėl susiklosčiusių aplinkybių, specialiosios teisės atėmimo, nors ir minimaliam terminui, taikymas, įvertinus pažeidėjo asmenybę, jo darbinę veiklą ir šeiminę padėtį, nebūtų teisinga ir proporcinga nuobauda. Nagrinėjamu atveju atsižvelgtina ir į tai, kad dėl R. P. padaryto nusižengimo neigiami padariniai nekilo (nebuvo sugadintas svetimas turtas, asmenys nenukentėjo), nepažeisti kiti KET reikalavimai. Administracinėn atsakomybėn patraukto asmens darbdavys A. L. individuali įmonė pateikė išskirtinai teigiamą R. P. charakteristiką, nurodydamas, kad R. P. yra atsakingas, pareigingas, punktualus ir darbštus. Charakteristikoje pažymima, kad darbuotojo vairavimo stažas jau perkopė 37 metus, tačiau jis nei karto nėra nusižengęs, gavęs baudų ar pastebėtas vykdantis draudžiamą veiklą darbo metu (1 t., b. l. 20). Kaip jau minėta, R. P. minėtoje įmonėje dirba vairuotoju, taigi teisė vairuoti R. P. būtina darbe, dėl taikomos administracinio poveikio priemonės nukentės ne tik administracinėn atsakomybėn patraukto asmens finansinė padėtis, tačiau ir įmonė patirtų didelių nuostolių, kadangi negalėtų laiku įvykdyti užsakymų. Tai suponuoja tvirtinimą, kad teisė vairuoti transporto priemones R. P. yra itin reikšminga, t. y. ji reikalinga darbe. Be to, iš bylos medžiagos taip pat matyti, kad R. P. mamai V. P. nustatytas pirmojo lygio specialusis nuolatinės priežiūros (pagalbos) poreikis, todėl teisė vairuoti transporto priemones neabejotinai reikalinga ir šeimos poreikių užtikrinimui. Visos išdėstytos aplinkybės leidžia daryti išvadą, jog R. P. paskirtas specialiosios teisės atėmimas 3 mėnesiams šiuo atveju būtų neproporcinga ir neadekvati jo padarytam nusižengimui, asmenybei, taip pat jo darbinei veiklai ir šeiminei situacijai.
12. Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas yra išaiškinęs, jog teisingumo samprata suponuoja ne formalų teismo vykdomą teisingumą ir ne išorinę teismo vykdomo teisingumo regimybę, bet būtent teisingo sprendimo priėmimą. Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo jurisprudencijoje bei Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje taip pat pažymėta, kad konstituciniai teisingumo, teisinės valstybės principai suponuoja ir tai, kad už teisės pažeidimus valstybės nustatomos poveikio priemonės turi būti proporcingos (adekvačios) teisės pažeidimui, jos turi atitikti siekiamus teisėtus ir visuotinai svarbius tikslus, neturi varžyti asmens akivaizdžiai labiau negu reikia šiems tikslams pasiekti. Apygardos teismo vertinimu, visuma išdėstytų aplinkybių turi būti vertinamos R. P. naudai, t. y. kaip jo atsakomybę ANK 34 straipsnio 6 dalies nuostatų prasme švelninančios.
13. ANK 22 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad administracinių nuobaudų paskirtis yra: 1) atgrasyti asmenis nuo administracinių nusižengimų ar nusikalstamų veikų darymo ir paveikti administracinius nusižengimus padariusius asmenis, kad jie laikytųsi įstatymų ir vėl nedarytų administracinių nusižengimų; 2) nubausti administracinius nusižengimus padariusius asmenis; 3) atimti ar apriboti administracinius nusižengimus padariusiems asmenims galimybę daryti naujus administracinius nusižengimus. Apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs visas anksčiau aptartas aplinkybes, vadovaudamasis teisingumo ir protingumo principais, konstatuoja, kad nagrinėjamoje byloje administracinės nuobaudos tikslai gali būti pasiekti, o proporcingumo ir teisingumo principai nepažeisti pritaikius ANK 34 straipsnio 6 dalį ir netaikant administracinio poveikio priemonės – teisės vairuoti transporto priemones atėmimo.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 34 straipsnio 5, 6 dalimis, 653 straipsnio 1 dalies 4 punktu, 2 dalimi, teismas,
nutaria:
R. P. apeliacinį skundą tenkinti.
Marijampolės apylinkės teismo Šakių rūmų 2020 m. spalio 19 d. nutartį pakeisti ir administracinio poveikio priemonės neskirti:
pakeisti Marijampolės apskrities vyriausiojo policijos komisariato Šakių rajono policijos komisariato 2020 m. liepos 30 d. nutarimo dalį dėl R. P. paskirtos administracinio poveikio priemonės už administracinio nusižengimo, numatyto ANK 420 straipsnio 1 dalyje, padarymą, ir vadovaujantis ANK 34 straipsnio 6 dalimi, administracinio poveikio priemonės – teisės vairuoti transporto priemones, neskirti.
Kitas nutarties ir nutarimo dalis palikti nepakeistas.
Ši Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja jos paskelbimo dieną.