Vilniaus miesto apylinkės teismo nutarimas

2023-06-30 · Administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla Nr. II-244-1123/2023

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Vilniaus miesto apylinkės teismas
Dokumentas
Nutarimas
Data
2023-06-30
Bylos Nr.
II-244-1123/2023
Teisminio proceso Nr.
4-68-3-00184-2023-1
Bylos rūšis
administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
Instancija
I-a instancija
Rezultatas
Panaikinti nutarimą ir bylą nutraukti.
Teisėjas
Aušra Ragelienė (pirm.)
Institucija
LR Valstybinės darbo inspekcijos prie Socialinės apsaugos ministerijos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Vilniaus teritorinis skyrius
Advokatai
Vytautas Geležinis
Kategorijos
Skundo byla Nr. II-244-1123/2023
Teisminio proceso Nr. 4-68-3-00184-2023-1Procesinio sprendimo kategorijos: 21.10.4 (S)
VILNIAUS MIESTO APYLINKĖS TEISMASNUTARIMAS2023 m. birželio 30 d.Vilnius
Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėja Aušra Ragelienė,sekretoriaujant Simonai Zdanevičienei,

dalyvaujant skundą padavusiam asmeniui D. P. (toliau – ir Pareiškėjas) ir jo atstovui advokatui Vytautui Geležiniui,

Lietuvos Respublikos Valstybinės darbo inspekcijos prie socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Vilniaus teritorinio skyriaus ( toliau – ir Valstybinė darbo inspekcija, Institucija) įgaliotam atstovui vyriausiajam inspektoriui N. J.,

teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo D. P., (duomenys neskelbtini), gyvenančio (duomenys neskelbtini), skundą dėl Lietuvos Respublikos Valstybinės darbo inspekcijos prie socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Vilniaus teritorinio skyriaus 2023 m. sausio 3 d. nutarimo Nr. VDI-ANR_N-4-2023 (ROIK: 22192536138) panaikinimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

I. Institucijos priimto nutarimo esmė

1. Lietuvos Respublikos Valstybinės darbo inspekcijos prie socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Vilniaus teritorinio skyriaus vedėjo R. R. 2023 m. sausio 3 d. nutarimu Nr. VDI-ANR_N-4-2023 (toliau – ir skundžiamas Nutarimas, Nutarimas) D. P. nubaustas pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ir ANK) 95 straipsnio 1 dalį 120 Eur dydžio bauda.

2. Bylos nagrinėjimo metu Valstybinė darbo inspekcija nustatė, kad apie A. B. įdarbinimą UAB (duomenys neskelbtini) pranešimą Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos (toliau - VSDFV) teritoriniam skyriui pateikė pažeidžiant teisinį reglamentavimą: 1-SD pranešimas apie A. B., gim. (duomenys neskelbtini), įdarbinimą nuo 2022-09-07 pateiktas 2022-09-08 6 vai. 42 min. Šį faktą patvirtina 2022-11-16 VSDFV raštas Nr. (duomenys neskelbtini). Iš byloje esančių duomenų nustatyta, kad darbo sutartis Nr. (duomenys neskelbtini) pasirašyta 2022-09-06, nurodant jog darbo sutartis įsigalioja ir darbuotojas pradeda dirbti 2022-09-07. Iš pirminių UAB (duomenys neskelbtini) pateiktų darbo laiko apskaitos žiniaraščių nustatyta, kad A. B. pradėjo dirbti 2022-09-07. 2023-01-02 buvo gautas patikslintas UAB (duomenys neskelbtini) direktoriaus D. P. paaiškinimas, kuriame teigiama, jog A. B. pradėjo dirbti tik 2022-09-08, nes 2022-09-07 jam buvo suteikta poilsio diena bei pateikė patikslintą darbo laiko apskaitos žiniaraštį. Nutarime teigiama, kad Šiuo atveju nustatyti visi nelegalaus darbo požymiai: asmuo realiai dirbo įmonės naudai, pakluso nustatytai tvarkai, gavo darbo užmokestį, tačiau apie minėto darbuotojo įdarbinimo pradžią nustatyta tvarka nebuvo pranešta VSDFV teritoriniam skyriui. Patikslintas UAB (duomenys neskelbtini) direktoriaus paaiškinimas, jog A. B. pradėjo dirbti tik 2022- 09-08, nes 2022-09-07 jam buvo suteikta poilsio diena, iš esmės nieko nekeičia, nes pranešimas VSDFV teritorinei įstaigai turi būti teikiamas mažiausiai prieš vieną darbo dieną iki darbo pradžios. Pranešimas pateiktas pavėluotai, t. y. pažeidžiant teisinį reguliavimą. Nutarime nurodyta, kad skiriant baudą UAB (duomenys neskelbtini) direktoriui D. P. už Administracinių nusižengimų kodekso 95 straipsnio 1 dalį buvo įvertinta, jog D. P. pažeidimo faktą pripažįsta ir gailisi, kas laikytina atsakomybę lengvinančia aplinkybe. Priimant nutarimą atsižvelgta į tai, kad pažeidimas padarytas dėl nerūpestingumo, jis truko itin trumpą laiką - 1 dieną. Šis pažeidimas buvo pašalintas D. P. iniciatyva iki VDI atlikto patikrinimo pradžios, nusižengimu nebuvo siekiama padaryti žalos nei įdarbintam asmeniui, nei valstybei, asmuo neturėjo tikslo darbo nuslėpti nuo valstybės, nemokėti už juos mokesčių.

Motyvuojamoji dalis

3. Kaip asmens atsakomybę lengvinanti aplinkybė nurodyta tai, kad kaltininkas prisipažino padaręs šiame kodekse numatytą administracinį nusižengimą ir nuoširdžiai gailisi arba padėjo jį išaiškinti.

4. Asmens atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta.

II. Pareiškėjo skundo ir atsiliepimo į jį argumentai ir prašymai

5. Pareiškėjas D. P. skundu prašo panaikinti 2023 m. sausio 3 d. Lietuvos Respublikos Valstybinės darbo inspekcijos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Vilniaus teritorinio skyriaus Nutarimą Nr. VDI-ANR_N-4-2023.

6. Skunde nurodoma, jog atkreiptinas dėmesys, kad pagrindinis ginčas šioje pažeidimo byloje kildinamas dėl fakto, kad pranešimas SD-1 SODRAI pateiktas tos pačios dienos rytą, t. y. 2022-09-08 6 val. 42 min. kada darbuotojas ir realiai pradėjo dirbti, tai yra dirbti tos pačios dienos 8 val. 00 min. Pareiškėjo įsitikinimu, pranešimo prieš darbo (realaus) pradžią nepateikimas neatitinka ANK 95 straipsnio 1 dalyje numatyto administracinio nusiengimo požymių ir yra nepasiekęs administraciniam nusižengimui būdingo pavojingumo. Padaryta veika jokių neigiamų pasekmių įstatymo saugomiems gėriams nesukėlė, veika nebuvo nukreipta tenkinti (įmonės) interesus, nebuvo piktybiška, nesiekta nuslėpti darbo santykius, kas gali turėti neigiamų pasekmių. Asmuo iki pranešimo SD - 1 realiai nedirbo. Tariamas pažeidimas nustatytas tik iš paties pareiškėjo pateiktų dokumentų. Yra baudžiamas už sąžiningai teiktus dokumentus, nurodytas aplinkybes, geranorišką bendradarbiavimą su patikrinimą atlikusia institucija.

7. Skunde nurodyta, jog darbuotojui A. B. dėl šeimyninių aplinkybių 2022-09-07 buvo suteikta poilsio diena. Tai buvo susitarimas tarp darbuotojo ir darbdavio. Susitarimas buvo žodžiu, rašytinio prašymo neteikiant. Kaip matyti iš suformuotos teismų praktikos, vienas iš nelegalaus darbo požymių, yra realaus darbo fakto konstatavimas. Šiuo atveju darbuotojas darbo funkcijų 2022-09-07 neatlikinėjo. Pranešimo SD - 1 teikimas dvi valandos iki darbo pradžios formaliai sukuria nelegalaus darbo pažeidimą, tačiau atsižvelgiant į teisingumo ir protingumo kriterijus, toks pažeidimas turėtų būti naikintinas, kadangi formaliai žiūrint ir darbuotojui pradedant dirbti 2022- 09-08 00 val. 01 min. ir pranešimą SD - 1 teikiant 2022-09-07 23 val. 59 min. vadovaujantis VDI pozicija, pažeidimo formaliai nėra, nors laikas nuo pranešimo pateikimo ir pradėjimo dirbti yra vos 2 min. Tuo tarpu pareiškėjo atžvilgiu, pranešimą pateikiant pakankamai ženkliu laiko tarpu iki darbuotojo darbo pradžios, traktuojamas jau kaip labai grubus administracinis nusižengimas, kurio pasekmės ir taikomos sankcijos pareiškėjui, kaip Įmonės vadovui yra neproporcingos padarytam galimam administraciniam nusižengimui. T. y. draudimas-. įdarbinti trečiųjų šalių piliečius, draudimas dalyvauti viešuosiuose konkursuose, gauti subsidijas ir paramas. Tai tik dalis pasekmių taikytinos už tokio pažeidimo padarymą. Atkreiptina, kad Įmonėje didžioji dalis darbuotojų iš trečiųjų šalių. Tai sukels neigiamas pasekmes pratęsiant laikinus leidimus gyventi ir dirbti jiems Lietuvos Respublikoje.

8. Lietuvos Respublikos darbo kodekso 42 str. 3 d. ( Suvestinė redakcija nuo 2023-01-01 iki 2023-05-31) nurodoma, kad Darbo sutartis įsigalioja darbuotojui pradėjus dirbti. Vadinasi, darbo sutartis su A. B. Įsigaliojo nuo 2022-09-08 8.00 val. kada Ir A. B. realiai pradėjo dirbti. Apibendrinant visas išdėstytas aplinkybes ir Įstatymų nuostatas matyti, kad VDI taikė administracinio nusižengimo 95 straipsnio 1 dalies nuostatas pareiškėjo atžvilgiu vien todėl, kad asmuo realiai nedirbo, o pranešimas nebuvo padarytas 6 val. atgal. Toks tiesmukas Įstatymų taikymas pasak pareiškėjo sukelia tam tikras VDI skaidrumo abejones atliktame tyrime, kadangi nubaudžiami už 6 val. pavėlavimą (anot VDI) esame eliminuojami iš galimybės dalyvauti Valstybės skelbiamuose konkursuose.

9. Institucijos atsiliepime nurodyta, kad VDI Vilniaus skyrius tinkamai, objektyviai ir visapusiškai išnagrinėjo administracinę bylą bei įvertinęs visas aplinkybes ir aktualią teisminę praktiką tinkamai skyrė administracinę baudą D. P. .

III. Teismo posėdyje ištirtų įrodymų turinys

10. Administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo D. P. teisme paaiškino, jog UAB (duomenys neskelbtini) buvo pavedusi ir suteikusi įgaliojimus buhalterinę apskaitą tvarkančiai įmonei UAB A. teikti VSDFV teritoriniam skyriui visus reikiamus pranešimus apie įdarbintus asmenis. 2022 m. rugsėjo 7 d. A. B. buvo poilsio diena, o 2022 m. rugsėjo 8 d. prieš einant dirbti į objektą iš Sodros reikėjo ištraukti skaidriai dirbančio darbuotojo pažymėjimą ir tuomet jis pamatė, kad nepateiktas SD-1 pranešimas, todėl 2022 m. rugsėjo 8 d. 6:42 val. jis SD-1 pranešimą apie asmens įdarbinimą pateikė SODRAI. Tai nebuvo, kad darbo inspekcija ar kitos kontroliuojančios institucijos ateitų į darbą ir patikrintų, ar nustatytų, kad asmuo dirba nelegaliai. Paprastai jis su darbuotoju pasirašo darbo sutartį ir ją siunčia buhalterijai, kuri turi pateikti pranešimus Sodrai.

11. Teisme apklausta liudytoja T. B. parodė, jog ji yra UAB A. direktorė ir ji buvo atsakinga už UAB (duomenys neskelbtini) buhalterinės apskaitos tvarkymą, į jos darbo funkcijas įėjo ir pranešimų Sodrai apie asmenų įdarbinimą pateikimas, darbo užmokesčio paskaičiavimas. Ji nurodė, kad SODRAI apie darbuotojų įdarbinimą ji pranešdavo, kai iš direktoriaus gaudavo darbo sutartį. Paaiškino, kad 2022 m. rugsėjo 6 d. buvo išsiųstas pranešimas Sodrai, kad naujam darbuotojui būtų suteiktas socialinio draudimo (SD) kodas. Po to Sodra per kažkurį laiką atsiunčia, kad tokiam asmeniui suteiktas SD kodas ir su tuo suteiktu kodu gali pateikti pranešimą apie asmens priėmimą į darbą SD-1. T. B. teigė, kad dėl žmogiškos klaidos galimai laiku nebuvo pastebėta, kad A. B. yra suteiktas SD kodas, todėl savalaikiai nepranešė ir apie šio asmens įdarbinimą Sodros skyriui.

12. Į bylą atstovas pateikė dokumentų kopijas ir nurodė, kad šie dokumentai patvirtina faktą, kad UAB (duomenys neskelbtini) buhalterinę apskaitą tvarkanti įmonė 2022 m. rugsėjo 6 d. 13:58:12 kreipėsi dėl darbuotojo kodo gavimo ir pateikė (duomenys neskelbtini) piliečio A. B. asmens dokumento kopiją. ( b.l.94-99)

13. Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Vilniaus skyriaus pateiktame rašte yra duomenys apie tai, kad visus pateiktus per Elektronininę draudėjų aptarnavimo sistemą Fondo valdybos Vilniaus skyriui UAB (duomenys neskelbtini)duomenis apie A. B. pateikė ir pasirašė saugiu elektroniniu parašu bendrovės vadovo įgaliotas asmuo T. B. ( išskyrus 2022 m. rugsėjo 8 d. 6 val. 42 min. pateiktą 1-SD pranešimą) ( b.l.16).

14. 2022 m. gruodžio 16 d. nelegalaus darbo tyrimo akte Nr. (duomenys neskelbtini) nurodyta, kad VDI tyrimas dėl galimų pažeidimų įdarbinant užsienietį uždaroje akcinėje bendrovėje (duomenys neskelbtini) buvo atliekamas nuo 2022 m. spalio 21 d. iki 2022 m. gruodžio 16 d. (b.l.33).

15. Pareiškėjo atstovas advokatas V. Geležinis paaiškino, jog D. P. nepagrįstai patrauktas administracinėn atsakomybėn. Tas nepagrįstumas pasireiškia būtent tuo, kad kai norima įdarbinti užsienietį turime pasikreipti į Sodrą ir pasakyti, kad nori įdarbinti konkretų asmenį, o tas buvo padaryta. Buvo išsiųsta jo paso kopija ir buvo paprašyta suteikti kodą, tai šiuo atveju akivaizdu, kad pirmas veiksmas, kuris suteikia galimybę įdarbinti asmenį į bendrovę buvo atliktas savalaikiai. Vien formaliai, kad buvo pranešta tik tą dieną kai asmuo pradėjo dirbti tai negali būti laikoma pažeidimu, šiuo atveju akivaizdu, kad D. P. veiksmuose nėra subjektyviosios pusės tai yra nėra jo kaltės, tai jei nėra kaltės tai jis ir negali būti baudžiamas pagal jam inkriminuotą nusižengimą. Tai atsižvelgiant į pačią bylos medžiagą ir bylos aplinkybes, kad D. P. pastebėjęs klaidą pats ją ištaisė, spręstina, kad D. P. paskirta bauda nepagrįstai, prašė skundą tenkinti pilnai.

16. Institucijos atstovas teisme paaiškino, kad darbo inspekcija pasilieka prie savo argumentų ir atsiliepime išdėstytų faktų, prašo skundo netenkinti. Įmonės (duomenys neskelbtini) vadovas D. P. padarė pažeidimą, nes 1 SD formą apie darbuotojo darbo pradžią pateikė pavėluotai, rugsėjo 8 d. nors darbuotojas pradėjo dirbti rugsėjo 7 d. Darbo laiko apskaitos žiniaraštis, kuris vėliau buvo koreguojamas ir darbo diena buvo pakeista į poilsio dieną, tačiau tai neparodo, kad asmuo nedirbo, nes jis dirbo, nors jam buvo poilsio diena, jis pakluso vadovui, įmonės tvarkai. Kas liečia dėl kodo gavimo, tai nėra tie duomenys nuo kurių prasideda draudžiamasis laikotarpis. Tyrimo metu buvo gautas atsakymas iš Sodros, kad 1 SD pranešimas, kurio pagrindu prasideda darbuotojo draudžiamasis laikotarpis buvo pateiktas rugsėjo 8 d. 6:42 val. Pabrėžė, kad darbo inspekcija atsižvelgė į nustatytas aplinkybes, kad įmonės vadovas pats pastebėjo pažeidimą ir jį ištaisė ir taikė švelnesnę nei įstatyme numatytą baudą tik 120 Eurų, nors pagal straipsnio sankciją minimali 1000 eurų bauda, o skirta bauda žymiai mažesnė. Prašė skundo netenkinti

IV. Teismo argumentai ir išvados

Skundas tenkinamas.

17. ANK 641 straipsnis nustato, jog teismas, nagrinėdamas bylą dėl skundo dėl ne teismo tvarka priimto nutarimo administracinio nusižengimo byloje, patikrina institucijos priimto nutarimo teisėtumą ir pagrįstumą. Vadovaujantis ANK 563 ir 567 straipsnių nuostatomis, byloje priimtas procesinis sprendimas laikytinas teisėtu ir pagrįstu tik tuomet, kai visapusiškai, išsamiai ir objektyviai išaiškinamos bei įvertinamos visos aplinkybės, turinčios reikšmės bylai teisingai išspręsti. Administracinio nusižengimo byloje įrodymai yra vertinami pagal vidinį įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu.

18. ANK 5 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad administracinis nusižengimas yra šiame kodekse uždrausta kaltininko padaryta pavojinga veika (veikimas arba neveikimas), atitinkanti administracinio nusižengimo, už kurį numatyta administracinė nuobauda, požymius. Asmens padaryta veika pripažįstama administraciniu nusižengimu, kai įrodoma, kad asmens veiksmuose yra administracinio nusižengimo, numatyto ANK ypatingoje dalyje, sudėtis. Kad asmuo būtų pripažintas kaltu padaręs administracinį nusižengimą, turi būti surinkta pakankamai įrodymų, pagrindžiančių jo kaltę.

19. Pagal ANK 95 straipsnio 1 dalį atsakomybė už nelegalų darbą nustatyta darbdaviams ar kitiems atsakingiems asmenims. ANK 95 straipsnio 1 dalies dispozicija suformuota kaip blanketinė, todėl jai taikyti būtina nuoroda į kitus teisės aktus, reglamentuojančius nelegalaus darbo požymius. Pagal Užimtumo įstatymo 56 straipsnio 1 dalį nelegaliu darbu laikomos fizinio asmens (darbuotojo) pavaldžiai kitam asmeniui (darbdaviui) ir jo naudai atlygintinai atliekamos darbo funkcijos, kai: 1) darbdavys nesudaro darbo sutarties raštu arba nepraneša Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos teritorinei įstaigai mažiausiai prieš vieną darbo dieną iki darbo pradžios apie darbuotojo priėmimą į darbą; 2) dirba trečiosios šalies pilietis, įdarbintas nesilaikant norminių teisės aktų, reglamentuojančių trečiųjų šalių piliečių įdarbinimą, nustatytos tvarkos. Taigi nelegalus darbas gali būti padaromas keliomis alternatyviomis veikomis.

Žemesnės instancijos teismas

20. Lietuvos Respublikos darbo kodekso (toliau- ir DK) 42 straipsnio 2 dalyje imperatyviai nustatytas analogiškas reikalavimas, kad apie darbo sutarties sudarymą ir darbuotojo priėmimą į darbą nustatyta tvarka privaloma pranešti VSDFV teritoriniam skyriui mažiausiai prieš vieną darbo dieną iki numatytos darbo pradžios. Pažymima, kad įstatymų leidėjo suformuota imperatyvi nuostata, jog prieš pradedant atlikti faktinį darbą turi būti informuota VSDFV, parodo siekį sukurti stabilias socialines garantijas darbuotojui, nes toko pobūdžio padaryti administraciniai nusižengimai pažeidžia ne tik asmens konstitucines teises turėti tinkamas, saugias ir sveikas darbo sąlygas, gauti teisingą užmokestį už darbą ir socialinę apsaugą nedarbo atveju, turėti valstybės teikiamas socialines garantijas nuo pat darbo pradžios, bet ir iškreipia padėtį darbo rinkoje, sudaro sąlygas atsirasti nesąžiningai konkurencijai.

21. Byloje nustatyta kad D. P. užėmė vadovaujamas pareigas, t. y. buvo UAB (duomenys neskelbtini) direktorius ir turėjo administracinius įgaliojimus veikti kaip darbdavys santykiuose su trečiaisiais asmenimis, kuris 2022-09-06 su (duomenys neskelbtini) piliečiu A. B. sudarė darbo sutartį Nr. (duomenys neskelbtini), kuria sutarė, jog darbo sutartis įsigalioja ir darbuotojas pradeda dirbti 2022-09-07. Tačiau apie A. B. įdarbinimą nebuvo pranešta VSDFV teritoriniam skyriui mažiausiai prieš vieną darbo dieną iki darbo pradžios, apie jo įdarbinimą nuo 2022 m. rugsėjo 7 d. pranešta 2022 m. rugsėjo 8 d. 6 val. 42 min. ( dar iki VDI atlikto patikrinimo). Pažymėtina, kad A. B. darbo sutartį sudarė su darbdaviu UAB (duomenys neskelbtini), kuriam atstovavo direktorius D. P..

22. Taigi formaliai ANK 95 straipsnio 1 dalyje numatyto administracinio nusižengimo padarymo faktas yra nustatytas, kadangi apie A. B., su kuriuo 2022 m. rugsėjo 6 d. buvo sudaryta rašytinė darbo sutartis dėl darbo nuo 2022 m. rugsėjo 7 d., įdarbinimą nebuvo pranešta VSDFV teritoriniam skyriui mažiausiai prieš vieną darbo dieną iki darbo pradžios, o tai yra vienas iš administracinio nusižengimo, numatyto ANK 95 straipsnio 1 dalyje, padarymo būdų. Skunde įrodinėjama, jog faktiškai A. B. pradėjo dirbti 2022 m. rugsėjo 8 d., nes 2022 m. rugsėjo 7 d. pagal žodinį susitarimą su bendrovės direktoriumi A. B. nedirbo, todėl pasak pareiškėjo, SD-1 pranešimo SODRAI pateikimas tos pačios dienos rytą, t. y. 2022-09-08 6 val. 42 min. neatitinka ANK 95 straipsnio 1 dalyje numatyto administracinio nusiengimo požymių ir yra nepasiekęs administraciniam nusižengimui būdingo pavojingumo. Teismas su šiais pareiškėjo argumentais nesutinka, kadangi, kaip jau buvo minėta DK 42 straipsnio 2 dalyje įtvirtintas įpareigojimas apie darbo sutarties sudarymą ir darbuotojo priėmimą į darbą nustatyta tvarka pranešti VSDFV teritoriniam skyriui mažiausiai prieš vieną darbo dieną iki numatytos darbo pradžios, o ne iki laiko, kai asmuo realiai pradėjo dirbti, kaip teigia pareiškėjas.

Žemesnės instancijos teismas

23. UAB (duomenys neskelbtini) direktorius yra D. P., tačiau jis teisme ir teikdamas paaiškinimus Lietuvos Respublikos valstybinės darbo inspekcijos Vilniaus teritoriniam skyriui tyrimo metu nurodė, jog UAB (duomenys neskelbtini) buvo pavedusi ir suteikusi įgaliojimus buhalterinę apskaitą tvarkančiai įmonei UAB A. pateikti VSDFV teritoriniam skyriui reikiamus pranešimus apie įdarbintus asmenis. D. P. paaiškino, jog 2022 m. rugsėjo 7 d. A. B. buvo poilsio diena, o 2022 m. rugsėjo 8 d. prieš einant dirbti į objektą iš Sodros reikėjo ištraukti skaidriai dirbančio darbuotojo pažymėjimą ir tuomet D. P. pamatė, kad nepateiktas SD-1 pranešimas, todėl 2022 m. rugsėjo 8 d. 6:42 val. jis SD-1 pranešimą apie asmens įdarbinimą Sodrai pateikė. Apklausta teismo posėdyje liudytoja T. B. parodė, jog ji yra UAB A. direktorė ir ji buvo atsakinga už UAB (duomenys neskelbtini) buhalterinę apskaitą, į jos darbo funkcijas įėjo ir pranešimų Sodrai apie asmenų įdarbinimą pateikimas, darbo užmokesčio paskaičiavimas. Nurodė, kad SODRAI apie darbuotojų įdarbinimą ji pranešdavo, kai iš direktoriaus gaudavo darbo sutartį. Teigė, kad 2022 m. rugsėjo 6 d. buvo išsiųstas pranešimas Sodrai, kad būtų suteiktas socialinio draudimo (SD) kodas. Po to Sodra per kažkurį laiką atsiunčia, kad tokiam asmeniui suteiktas SD kodas ir su tuo suteiktu kodu gali pateikti pranešimą apie asmens priėmimą į darbą SD-1. T. B. teigė, kad dėl žmogiškos klaidos galimai laiku nebuvo pastebėta, kad A. B. yra suteiktas SD kodas, todėl savalaikiai nepranešė ir apie šio asmens įdarbinimą. Į bylą atstovas pateikė dokumentų kopijas ir nurodė, kad šie dokumentai patvirtina faktą, kad UAB (duomenys neskelbtini) buhalterinę apskaitą tvarkanti įmonė 2022 m. rugsėjo 6 d. 13:58:12 kreipėsi dėl darbuotojo kodo gavimo ir pateikė (duomenys neskelbtini) piliečio A. B. asmens dokumento kopiją. ( b.l.94-99).

24. Teismas pažymi, kad Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos direktoriaus 2020 m. birželio 4 d. įsakymu Nr. V-248 patvirtintų Draudėjo kodo ir asmens socialinio draudimo numerio suteikimo ir naudojimo taisyklių 11.2.papunktyje nustatyta, jog asmeniui, neturinčiam Lietuvos Respublikos įstatymų nustatyta tvarka suteikto asmens kodo, socialinio draudimo numeris suteikiamas po to, kai draudėjas nustatyta tvarka pateikia vieną iš 11.1 papunktyje nurodytų socialinio draudimo pranešimų (1-SD pranešimą apie apdraustųjų valstybinio socialinio draudimo pradžią (toliau – 1-SD pranešimas), 13-SD pranešimą apie asmenis, gaunančius pajamas pagal autorines sutartis, iš sporto, ar atlikėjo veiklos ar gaunančius tantjemas/atlygį už veiklą stebėtojų taryboje/valdyboje/paskolų komitete, SAM pranešimo apie apdraustuosius už ataskaitinį laikotarpį priedą SAM3SDP apie apdraustųjų valstybinio socialinio draudimo laikotarpius ir įmokas (toliau – SAM pranešimo SAM3SDP priedas), PKV pranešimą apie asmenų suteiktas žemės ūkio ir miškininkystės paslaugas pagal paslaugų kvitus) su to asmens socialinio draudimo informacija, kartu su to asmens tapatybę patvirtinančio dokumento skaitmenine kopija, pasirašyta (patvirtinta) kvalifikuotu elektroniniu parašu. Asmens socialinio draudimo numeris suteikiamas per 1 darbo dieną nuo dokumentų gavimo dienos. Iš aptartų teisės normų matyti, kad atskiro pranešimo siekiant gauti socialinio draudimo numerį asmeniui, neturinčiam Lietuvos Respublikos įstatymų nustatyta tvarka suteikto asmens kodo, kaip ir šiuo atveju (duomenys neskelbtini) piliečiui A. B., draudėjas neprivalo pateikti, o privalo kartu su 1-SD pranešimu pateikti to asmens tapatybę patvirtinančio dokumento skaitmenine kopiją.

25. Byloje esantys Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Vilniaus skyriaus pateikti duomenys patvirtina, kad visus pateiktus per Elektronininę draudėjų aptarnavimo sistemą Fondo valdybos Vilniaus skyriui UAB (duomenys neskelbtini)duomenis apie A. B. pateikė ir pasirašė saugiu elektroniniu parašu bendrovės vadovo įgaliotas asmuo T. B. ( išskyrus 2022 m. rugsėjo 8 d. 6 val. 42 min. pateiktą 1-SD pranešimą) ( b.l.16).

26. Taigi nagrinėjamu atveju aktualus yra klausimas, į kurį reikia atsakyti sprendžiant dėl D. P. atsakomybės pagal ANK 95 straipsnio 1 dalį yra tas, ar jis yra tinkamas atsakomybės subjektas. Teismų praktikoje, priešingai nei tvirtina VDI atstovas, laikomasi nuostatos, kad sprendžiant atsakomybės pagal ANK 95 straipsnio 1 dalį kiekvienu atveju turi būti tiksliai nustatoma, kuris asmuo patenka į „darbdavio“ ar „darbdavio įgalioto asmens“ (pagal šiuo metu galiojančių įstatymų nuostatas „atsakingo asmens“) kategoriją. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys administracinių teisės pažeidimų bylose Nr. 2AT-19-677/2015, 2AT-39-648/2016).

27. DK 21 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad darbdavys gali būti Lietuvos Respublikos jurisdikcijai priklausantis juridinis ar fizinis asmuo, turintis visišką civilinį teisnumą ir veiksnumą; darbdavio teisnumą ir veiksnumą reglamentuoja Civilinis kodeksas. Darbdaviai savo teises ir pareigas darbuotojui gali įgyvendinti per savo teisėtus atstovus ar įgaliotus asmenis (DK 21 straipsnio 5 dalis). Juridiniam asmeniui, kaip darbdaviui, atstovauja, jo vardu sprendimus priima, taip pat ir juridinio asmens veiklą kontroliuoja fizinis asmuo – juridinio asmens vadovas (DK 101 straipsnis).Vis dėlto Darbo kodekso normos nereglamentuoja, kas gali būti laikomas „kitu atsakingu asmeniu“ ANK 95 straipsnio 1 dalies prasme. Nei iš DK, nei iš teismų praktikoje pateiktų išaiškinimų nekyla prievolė, kad „kitas atsakingas asmuo“ būtų darbdavio darbuotojas, pvz., struktūrinio padalinio vadovas ar pan.

28. Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos direktoriaus 2007 m. gruodžio 20 d. įsakymu Nr. V-665 patvirtintų Elektroninės draudėjų aptarnavimo sistemos naudojimo taisyklių (2014 m. rugsėjo 1 d. redakcija) bendrųjų nuostatų 4 punkto pagrindu elektroninius pranešimus ir elektroninius prašymus teritoriniam Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos skyriui turi teisę teikti darbdavys ar jo įgaliotas fizinis asmuo, turintis teisę pasirašyti socialinio draudimo pranešimus. Kaip matyti iš nurodytų Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos direktoriaus 2007 m. gruodžio 20 d. įsakymo nuostatų, toks įgalioto asmens atliekamas veiksmas sukelia teisėtas pasekmes ir laikomas tinkamu VSDFV informavimu apie darbo santykių pradžią.

29. Kompleksiškai vertinant aukščiau aptartus duomenis, D. P. bei T. B. paaiškinimus, teismas sprendžia, kad UAB (duomenys neskelbtini) dalį savo įgaliojimų darbo teisės srityje, tarp jų ir Užimtumo įstatymo 56 straipsnio 1 dalies 1 punkte bei DK 42 straipsnio 2 dalyje įtvirtintą darbdavio pareigą pranešti VSDFV teritoriniam skyriui mažiausiai prieš vieną darbo dieną iki numatytos darbo pradžios apie darbuotojo priėmimą į darbą perdavė ir įgyvendino per darbdavio įgaliotą asmenį – UAB A..

30. VDI tyrimas dėl galimų pažeidimų įdarbinant užsienietį uždaroje akcinėje bendrovėje (duomenys neskelbtini) buvo atliekamas nuo 2022 m. spalio 21 d. iki 2022 m. gruodžio 16 d., o 1-SD pranešimą D. P. pateikė 2022 m. rugsėjo 8 d. 6 val. 42 min., tai yra dar iki VDI atlikto tyrimo pradžios. Teismo vertinimu, šios aplinkybės, patvirtina, kad minėtos formos nepateikimas buvo labiau techninio pobūdžio klaida, o ne sąmoningas D. P. siekis nelegaliai įdarbinti užsienio valstybės pilietį. Be to, byloje esantys duomenys patvirtina, kad kitos reikiamos formos, susijusios su asmenų įdarbinimu, buvo pateiktos tinkamai, darbo faktas nebuvo slepiamas. Nebuvo surinkta duomenų, kad D. P. būtų turėjęs interesą, kad UAB (duomenys neskelbtini) nepraneštų VSDFV teritoriniam skyriui apie asmenų įdarbinimą, toks atvejis buvo vienetinis. Taigi, nėra pagrindo manyti, kad D. P. turėtų siekį perkelti atsakomybę UAB A. ar kad būtų susiklosčiusi tendencija, kai apie asmenų įdarbinimą yra sistemingai „netyčia“ ar „per klaidą“ nepranešama ir taip piktnaudžiaujama minėtos pareigos delegavimu kitam asmeniui.

31. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, daroma išvada, kad D. P. veiksmuose nėra tyčios padaryti jam inkriminuojamą administracinį nusižengimą. D. P. ėmėsi tinkamų priemonių, kad būtų įvykdyta jo pareiga, numatyta DK 42 straipsnio 2 dalyje bei Užimtum o įstatymo 56 straipsnio 1 dalies 1 punkte, nustatytu terminu informuoti VSDFV apie asmenų darbo pradžią – informavo UAB A. apie darbo sutarties sudarymą su A. B., kad ši vykdydama savo funkcijas informuotų socialinio draudimo instituciją, o aplinkybė, kad dėl nežinomų priežasčių 1-SD forma nebuvo savalaikiai pateikta, negali būti pagrindu jo atsakomybei pagal ANK 95 straipsnio 1 dalį, kadangi jo veikoje nėra subjektyviosios ANK 95 straipsnio 1 dalyje numatyto nusižengimo sudėties pusės – kaltės, todėl administracinėn atsakomybėn patraukto asmens skundas tenkinamas, skundžiamas Lietuvos Respublikos Valstybinės darbo inspekcijos prie socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Vilniaus teritorinio skyriaus 2023 m. sausio 3 d. nutarimas Nr. VDI-ANR_N-4-2023 (ROIK: 22192536138) naikintinas ir administracinio nusižengimo teisena nutrauktina (ANK 653 straipsnio 1 dalies 2 punktas). Analogiška išvada padaryta ir savo esme tapačioje administracinio nusižengimo byloje Nr. 2AT-19-677/2015, kuria rėmėsi ir apygardos teismas (nutarimo 12 punktas) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2023 m. kovo 23 d. Nutartis administracinio nusižengimo byloje Nr.2AT-20-697/2023).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 636 straipsniu, 642 straipsnio 1 dalies 2 punktu, 4 dalimi, 646 straipsniu,

nutaria:

administracinėn atsakomybėn patraukto asmens D. P. skundą tenkinti.

Panaikinti Lietuvos Respublikos Valstybinės darbo inspekcijos prie socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Vilniaus teritorinio skyriaus 2023 m. sausio 3 d. nutarimą Nr. VDI-ANR_N-4-2023 (ROIK: 22192536138) ir administracinio nusižengimo teiseną nutraukti.

Nutarimas per dvidešimt kalendorinių dienų nuo jo nuorašo išsiuntimo ar išdavimo dienos gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus miesto apylinkės teismą

Teisėja Aušra Ragelienė