Šiaulių apylinkės teismo nuosprendis

viešame teisiamajame posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje

K. B., a. k. (duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini), lietuvis, Lietuvos Respublikos pilietis, nevedęs, 8 klasių išsilavinimo, nedirbantis, gyvenantis (duomenys neskelbtini), teistas:

1) Radviliškio rajono apylinkės teismo 2011-01-28 nuosprendžiu pagal LR BK 178 str. 2 d., 187 str. 3 d. laisvės atėmimu 1 metams, vadovaujantis LR BK 75 str. 1 d., 2 d. 1, 4, 7 p. bausmės vykdymas atidėtas 1 metams 6 mėnesiams, įpareigojant per 6 mėnesius atlyginti nusikaltimu padarytą žalą, paskirta baudžiamojo poveikio priemonė - 20 valandų nemokamų darbų sveikatos priežiūros, globos ir rūpybos ar kitose valstybinėse ar nevalstybinėse įstaigose bei organizacijose, įpareigojant juos atlikti per 3 mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos, įpareigojant per bausmės vykdymo atidėjimo terminą be institucijos, prižiūrinčios bausmės vykdymo atidėjimą, sutikimo neišvykti ilgiau kaip 7 paroms iš gyvenamosios vietos, per 1 mėnesį užsiregistruoti darbo biržoje; Radviliškio rajono apylinkės teismo 2011-05-31 nutartimi bausmės vykdymo atidėjimas panaikintas, pasiųstas atlikti nuosprendžiu paskirtos laisvės atėmimo 1 metams bausmės;

2) Radviliškio rajono apylinkės teismo 2013-03-19 baudžiamuoju įsakymu pagal LR BK 284 str. 1 d. areštu 70 parų, bausmę atlikęs, teistumas neišnykęs,

kaltinamas nusikalstamų veikų, numatytų Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 140 straipsnio 1 dalyje (2000 m. rugsėjo 26 d. Nr. VIII-1968 redakcija, galiojusi iki 2013-07-13) (2 veikos), 145 straipsnio 1 dalyje, 245 straipsnyje, padarymu.

Aprašomoji dalis

nustatė:

K. B. 2012 m. lapkričio 2 d., apie 23 val., būdamas apsvaigęs nuo alkoholio ir tai turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui, savo namuose, esančiuose (duomenys neskelbtini), kilus tarpusavio nesutarimui su tėvu J. B., sudavė kumščiu ne mažiau 5 kartus į veido sritį nukentėjusiajam J. B., dėl ko jis nugriuvo, o jam nugriuvus, sudavė kumščiu ne mažiau 5 kartus į veido sritį, tuo nukentėjusiajam J. B. padarydamas galvos sumušimą bei sukeldamas jam fizinį skausmą, t. y. padarė nusikalstamą veiką, numatytą BK 140 str. 1 d. (2000 m. rugsėjo 26 d. Nr. VIII-1968 redakcija, galiojusi iki 2013-07-13).

Be to, K. B. laikotarpiu nuo 2012 m. lapkričio 15 d., ikiteisminio tyrimo metu tiksliai nenustatyto laiko, iki 2013 m. sausio 25 d., 23 val. 55 min., gyvendamas nukentėjusiojo J. B. namuose, esančiuose (duomenys neskelbtini), nevykdė 2012 m. lapkričio 14 d. Radviliškio rajono apylinkės teismo nutarties, kuria jam paskirtos smurtą patyrusio asmens apsaugos užtikrinimo priemonės - įpareigojimas nesiartinti prie smurtą patyrusio asmens J. B., nebendrauti, neieškoti ryšių su juo, t. y. padarė baudžiamąjį nusižengimą, numatytą BK 245 str.

Be to, K. B., būdamas apsvaigęs nuo alkoholio ir tai turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui, mušdamas ir smurtaudamas sukėlė žmogui fizinį skausmą bei grasino nužudyti žmogų sudarydamas pakankamą pagrindą manyti, kad grasinimas gali būti įvykdytas, t. y. 2013 m. sausio 25 d., apie 23 val., (duomenys neskelbtini), be jokios priežasties išprovokavęs konfliktą, tyčia, rankomis suėmęs kaklą, smaugė savo tėvą nukentėjusįjį J. B., mėginančiai apginti savo vyrą nukentėjusiajai motinai D. B. sudavė 1 smūgį kumščiu į dešinę ranką ir vieną smūgį kumščiu į pakaušį, o šiai pabėgus, taburete sudavė vieną kartą nukentėjusiajam J. B. į petį, pervertęs jį ant lovos, paėmęs peilį, grasino papjauti, peiliu braukydamas juo per rūbus, kaklą, rankas ir, pjaudamas peiliu, sužalojo kairės rankos pirštą, tuo nukentėjusiems J. B. ir D. B. sukeldamas fizinį skausmą bei grasindamas nužudyti nukentėjusįjį J. B., t. y. padarė nusikalstamas veikas, numatytas BK 140 str. 1 d. (2000 m. rugsėjo 26 d. Nr. VIII-1968 redakcija, galiojusi iki 2013-07-13), 145 str. 1 d.

Kaltinamasis K. B. kaltu dėl jam pareikštų kaltinimų prisipažino visiškai ir parodė, jog pamena ne visas aplinkybes, tuo metu gyveno pas tėvus adresu (duomenys neskelbtini), grįžo į namus išgėręs, sukonfliktavo su tėvu, jam kažkas trenkė, nematė kas, bet kadangi kambaryje išskyrus tėvą daugiau nieko nebuvo, suprato, kad jam trenkė tėvas, todėl jis jį pastūmė, sudavė į veidą. Galėjo suduoti apie penkis kartus, po ko tėvas nugriuvo. Gal nugriuvusiam sudavė kokius 2-3 kartus. Po to tėvą pakėlė ir pasodino ant lovos. Toliau konfliktavo. Tąkart mamos nebuvo namuose. Visų aplinkybių nepamena dėl girtumo, girtumas tam, kas įvyko, įtakos turėjo. Po šio įvykio jam buvo paskirtos smurtą patyrusio asmens apsaugos užtikrinimo priemonės – nesiartinti prie smurtą patyrusio tėvo, nebendrauti, neieškoti ryšių su juo, tačiau jie susitaikė ir tėvai leido toliau gyventi pas juos. Jį kelis kartus perspėjo, kad negali ten gyventi, tačiau jis ir toliau ten gyveno, dėl ko pažeidė įpareigojimą. Nepamena visų aplinkybių, iki kada gyveno pas tėvus, nes praėjo nemažai laiko, tik žinojo apie tokią jo atžvilgiu priimtą nutartį, gailisi dėl padaryto pažeidimo. Taip pat parodė, jog 2013 m. sausio 25 d. sesers kvietimu nuvyko pas tėvus į svečius, buvo išgėręs, tėvas jam pradėjo priekaištauti, kodėl jis atėjo, nors patys jį pakvietė, tada ir įvyko konfliktas. Pripažįsta visus veiksmus, kurie išvardinti jam pareikštame kaltinime, tik nesmaugė tėvo. Sudavė mamai vieną kartą į petį, galėjo suduoti ir į galvą. Buvo paėmęs taburetę, galėjo suduoti mamai, ji išsigando ir pabėgo. Turėjo peilį, juo tėvui sužalojo pirštą. Sakė tėvui, kad čia už jo ankstesnius pranešimus policijai. Peiliu braukė tėvui per kaklą, rūbus, rankas. Galėjo taburete suduoti ir tėvui. Labai gailisi, atsiprašė tėvų. Žalą Valstybinei ligonių kasai atlygino.

Kadangi kaltinamasis kaltu prisipažino ir sutiko, jog kiti įrodymai nebūtų tiriami, vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 273 straipsniu, įrodymų tyrimas buvo nutrauktas, nes kaltinamasis nebuvo kaltinamas labai sunkaus nusikaltimo padarymu, nusikalstamų veikų padarymo aplinkybės nekėlė abejonių ir su tokiu įrodymų tyrimu sutiko kaltinamasis, jo gynėjas bei prokuroras. Nagrinėjimo teisme dalyviai pareiškė, jog jie su visais byloje esančiais įrodymais yra susipažinę ir nepageidauja, kad tai teisme būtų tiriama ir skelbiama, todėl, vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 291 straipsnio 2 dalimi, teisme įrodymai nebuvo tiriami, o tik apsiribota šių įrodymų išvardijimu.

Motyvuojamoji dalis

Be kaltinamojo visiško prisipažinimo, jo kaltė taip pat įrodyta ikiteisminio tyrimo metu surinktais įrodymais:

Įrodymų analizė, vertinimas, K. B. veikų teisinė kvalifikacija

Fizinio skausmo sukėlimas J. B. 2012-11-02 ir teismo sprendimo, nesusijusio su bausme, nevykdymas

Nukentėjusysis J. B. parodė, jog 2012-11-02, apie 23 val., buvo namuose (duomenys neskelbtini). Tuo metu į namus parėjo neblaivus sūnus K. B.. Jis grįžo, kaip pamena, su dar 4 draugais, jų įvardinti negali, nes nepažįsta. Atsikėlęs atėjo į virtuvę, kur buvo sūnus su draugais, nes jie triukšmavo. Atėjęs pasakė, kad ramintųsi, netriukšmautų. Po šių žodžių parėjo į savo kambarį. Iš paskos atėjo K. B. ir jam stovinčiam trenkė kumščiu ne mažiau 5 kartus į veido sritį, dėl ko jis pargriuvo ant grindų, ir jam gulinčiam sūnus taip pat kumščiais trenkė ne mažiau 5 kartus į veido sritį. Nežino, ar sūnaus draugai matė, kad jam buvo suduodami smūgiai. Po šio įvykio iš karto į medikus nesikreipė, tačiau skaudėjo galvą, buvo mėlynas veidas. Po kelių dienų kreipėsi į medikus, buvo apžiūrėtas, lūžių nenustatyta. Sūnus jį sumušė pirmą kartą (t. 1, b.l. 22, 24-25).

Nukentėjusioji D. B. parodė, jog 2012-11-11, apie 16 val., grįžo iš Š. į namus. Iš karto pamatė, kad vyrui J. B. po abejomis akimis yra mėlynė. Jis jai pasakė, kad įvyko konfliktas su sūnumi K. B., sūnus trenkė jam į veidą, dėl ko atsirado mėlynės. Konflikto metu abu buvo girti (t. 1, b.l. 43).

Nukentėjusioji D. B. papildomai parodė, jog sūnus K. B. po pirmo smurto prieš savo tėvą J. B. 2012 m. lapkričio mėnesį, toliau gyveno jų namuose. Kas tarp jų tąkart įvyko nežino, nes pati su vaikais buvo išvykusi. Nežino, kada sūnus po įvykio buvo kviečiamas į policiją apklausai, nežino, kada buvo supažindintas su įpareigojimu nebendrauti su tėvu J. B.. Po įvykio lapkričio pradžioje sūnus kelias savaites į namus neparėjo, tačiau po kiek laiko, galimai po dviejų savaičių, jis grįžo į namus ir vėl gyveno su jais. Būdavo, kad išeidavo iš namų savo reikalais, nenakvodavo, tačiau po kurio laiko vėl pareidavo. Jis taip elgdavosi ir iki šio įvykio. Tiksliai, kada išeidavo ir kada pareidavo, negali nurodyti, bet realiai jis gyveno pas juos. Po šio įvykio gyvendamas pas juos sūnus bendravo su tėvu J. B., nežino, ar jie buvo susitaikę. Nei ji, nei jos sutuoktinis neprieštaravo, kad sūnus gyventų jų namuose, nes galvojo, kad sūnus pasitaisys. Po antro smurto šeimoje K. B. jau pas juos nebesilanko (t. 1, b.l. 44-45).

Liudytojas K. P. parodė, jog 2012 m. lapkričio pradžioje, dienos nepamena, apie 21 val., nuėjo pas draugą K. B. į namus, esančius (duomenys neskelbtini). Atėjo vienas ir matė, kad K. B. namuose buvo dviese su tėvu J. B.. Matė, kad K. B. buvo neblaivus. Ar tėvas buvo neblaivus nežino, nes su juo nebendravo. Su K. B. nuėjo į jo kambarį ir žiūrėjo filmą. Prie jo K. B. dar gėrė alų. Pas B. pabuvo apie valandą ir išėjo į namus. K. B. paliko su tėvu J. B.. J. B. visą tą laiką buvo savo kambaryje. Prie jo tėvas ir sūnus abu kartu alkoholio negėrė. Ar po jo pas B. dar buvo atėję kokie draugai, nežino. Taip pat nieko nežino apie tai, kaip K. B. sumušė savo tėvą, nes prie jo jie nekonfliktavo (t. 1, b.l. 46-47).

2012 m. lapkričio 14 d. apžiūros protokolas liudija, jog įvykio vieta yra (duomenys neskelbtini) (t. 1, b.l. 15-18).

Valstybinės teismo medicinos tarnybos prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos Šiaulių skyriaus specialisto išvada Nr. (duomenys neskelbtini) liudija, jog J. B. diagnozė – galvos sumušimas, nustatyta remiantis tiriamojo nusiskundimais bei atsižvelgiant į įvykio aplinkybes. Duomenų apie objektyvius trauminius pakitimus nėra, todėl sveikatos sutrikdymo mastas nenustatomas (t. 1, b.l. 28-30).

Iš civilinio ieškinio matyti, jog Šiaulių teritorinė ligonių kasa pareiškė civilinį ieškinį, kuriuo iš kaltininko prašo priteisti 173,20 Lt už nukentėjusiojo J. B. gydymą (t. 1, b.l. 35-37).

Radviliškio rajono apylinkės teismo 2012-11-14 d. nutartis įrodo, jog ikiteisminio tyrimo byloje Nr. (duomenys neskelbtini) skirtos smurtą patyrusio asmens apsaugos užtikrinimo priemonės ir įtariamasis K. B. įpareigotas nesiartinti prie smurtą patyrusio asmens J. B., nebendrauti, neieškoti ryšių su juo (t. 1, b.l. 91).

Teismas, ištyręs ir įvertinęs byloje esančius duomenis dėl K. B. įvykdytų nusikalstamų veikų, numatytų BK 140 str. 1 d. (2000 m. rugsėjo 26 d. Nr. VIII-1968 redakcija, galiojusi iki 2013-07-13) ir 245 str., pagal savo vidinį įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymu, konstatuoja, jog baudžiamojoje byloje yra įrodyta, kad K. B. 2012 m. lapkričio 2 d., apie 23 val., būdamas apsvaigęs nuo alkoholio ir tai turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui, savo namuose, esančiuose (duomenys neskelbtini), kilus tarpusavio nesutarimui su tėvu J. B., sudavė tėvui kumščiu ne mažiau 5 kartus į veido sritį, o jam dėl suduotų smūgių nugriuvus, sudavė kumščiu dar ne mažiau kaip 5 kartus į veido sritį, tuo nukentėjusiajam sukeldamas fizinį skausmą. Be to, po šio įvykio K. B. atžvilgiu Radviliškio rajono apylinkės teismui 2012 m. lapkričio 15 d. priėmus nutartį, kuria jam paskirtos smurtą patyrusio asmens apsaugos užtikrinimo priemonės - įpareigojimas nesiartinti prie smurtą patyrusio asmens J. B., nebendrauti, neieškoti ryšių su juo (taikytos Lietuvos Respublikos apsaugos nuo smurto artimoje aplinkoje įstatymo 5 str. 2 d. pagrindu), jis nevykdė šios nutarties, kadangi laikotarpiu nuo 2012 m. lapkričio 15 d., ikiteisminio tyrimo metu tiksliai nenustatyto laiko, iki 2013 m. sausio 25 d., 23 val. 55 min., gyveno nukentėjusiojo J. B. namuose, esančiuose (duomenys neskelbtini), taip nevykdydamas teismo sprendimo, nesusijusio su bausme. Tokią teismo išvadą patvirtina kaltinamojo K. B. ir nukentėjusiųjų J. B. bei D. B. parodymai, kita baudžiamosios bylos medžiaga. Minėti duomenys yra pakankami K. B. padarytoms nusikalstamoms veikoms įrodyti bei jo kaltei pagrįsti, todėl teismas kaltinamąjį pripažįsta kaltu. K. B. veikos pagal BK 140 str. 1 d. (2000 m. rugsėjo 26 d. Nr. VIII-1968 redakcija, galiojusi iki 2013-07-13) ir 245 str. kvalifikuotos tinkamai, kadangi jis, panaudodamas fizinį smurtą, sukėlė nukentėjusiajam J. B. fizinį skausmą bei nevykdė teismo sprendimo, nesusijusio su bausme.

Fizinio skausmo sukėlimas D. B. ir J. B., grasinimas nužudyti J. B.

Nukentėjusysis J. B. parodė, kad 2013-01-25, apie 23 val., į namus grįžo girtas sūnus K. B.. Jam einant pro šalį sūnus K. B. čiupo jį už kaklo ir pradėjo smaugti sakydamas, kad jis turės jam sumokėti už tai, jog jis anksčiau yra jį sumušęs. Jį užstojo žmona ir tuomet K. B. pradėjo mušti žmoną. Ji nuo mušimo pabėgo. Paskui K. B. puolė ant jo taburete, sudavė jam į petį ir sudaužė pakabinamą šviestuvą. Sūnus pavertė jį ant lovos ir iš virtuvės atsinešęs peilį grasino jį papjauti. Pervertęs jį ant lovos pradėjo per rūbus braukyti jam per kojas, aplink kaklą. Kaklo nesužalojo. Jis nuo sūnaus gynėsi ir tuomet jis jam perpjovė kairės rankos smilių. Jis maldavo sūnaus, kad baigtų siautėti, tačiau jis jo neklausė. Apsiramino, kai atvyko policijos pareigūnai (t. 1, b.l. 63, 70-71).

Nukentėjusioji D. B. parodė, jog 2013-01-25, apie 23 val., į namus grįžo girtas sūnus K. B.. Ji jam padavė valgyti ir tada iš kambario išėjo jos vyras J. B.. Jį pamatęs K. B. puolė ir pradėjo mušti tėvą sakydamas, kad dabar jis jam sumokės už tai, kad pasiskundė policijai. Ji puolė ginti vyrą ir sūnus jai sudavė į dešinę ranką ir į galvos pakaušio sritį. Vyras ją gynė ir ji išsilaisvinusi išbėgo iš kambario. Kas paskui vyko kambaryje ji nematė, o į kambarį grįžo su policijos pareigūnais. K. B. smurtauja ne pirmą kartą (t. 1, b.l. 75).

Nukentėjusioji D. B. papildomai parodė, jog įvykio metu sūnus K. B. abejomis rankomis sugriebęs už kaklo vyrui J. B. jį smaugė, ką tuo metu jam sakė nepamena, tai pamačiusi ji priėjo prie jų ir liepė K. B. baigti bei trauktis nuo tėvo. Jis tada iš karto jai stovinčiai sudavė kumščiu vieną kartą į dešinę ranką - plaštakos viršutinę dalį, nes tuo metu buvo rankomis užsidengusi galvą, po to iš karto sudavė dar vieną kartą kumščiu į pakaušį. Daugiau jai smūgių nesutrenkė. Ji pabėgo iš kambario, nes išsigando. Jai išbėgus K. B. minėjo, kad dar ją pagaus. Jos užmušti negrasino, tai darė vyrui, savo tėvui, girdėjo pati, tačiau kuriuo metu negali pasakyti. Ką K. B. jai išbėgus darė vyrui nebematė. Tik žino iš vyro pasakojimų, kad grasino peiliu. Jiems buvo iškviesta greitoji pagalba, tačiau juos apžiūrėjo ir paliko namuose. Pas daktarus daugiau nesikreipė. Dėl sūnaus smūgių patyrė fizinį skausmą, jai skaudėjo ranką ir galvą, kur buvo suduoti smūgiai. Tuo metu kambaryje daugiau nieko nebuvo, nes kiti vaikai buvo kitame kambaryje (t. 1, b.l. 82-83).

2013 m. sausio 26 d. įvykio vietos apžiūros protokolas liudija, jog įvykio vieta yra (duomenys neskelbtini). Įvykio vietos apžiūros metu paimtas virtuvinis peilis (t. 1, b.l. 52-55).

2013 m. kovo 4 d. daiktų apžiūros protokolas liudija, jog peilis, paimtas 2013-01-26 įvykio vietos apžiūros metu, apžiūrėtas kaip daiktas, turintis reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti (t. 1, b.l. 56-62).

2013 m. sausio 26 d. asmens apžiūros protokolas įrodo, jog J. B. prakirsta viršutinė lūpa, ant kaktos yra kraujuojantis nubrozdinimas, ant kairės kojos blauzdos sumušimas, paraudęs kairės rankos smilius, ties pirma falanga perpjautas, matosi kruvina žaizda (t. 1, b.l. 65-68).

2013 m. sausio 26 d. asmens apžiūros protokolas liudija, jog ant D. B. dešinės rankos plaštakos išorinio paviršiaus matyti patinimas ir paraudimas. Galvos kairėje pakaušio pusėje matomas gumbas, paraudimas (t. 1, b.l. 77-80).

Asmens blaivumo testo Nr. (duomenys neskelbtini) duomenys liudija, jog 2013-01-25, 23:55:35 val., K. B. nustatytas 1,99 promilių girtumas (t. 1, b.l. 104).

Teismas, ištyręs ir įvertinęs byloje esančius duomenis dėl K. B. 2013-01-25 įvykdytų nusikalstamų veikų, numatytų BK 140 str. 1 d. (2000 m. rugsėjo 26 d. Nr. VIII-1968 redakcija, galiojusi iki 2013-07-13) ir 145 str. 1 d., pagal savo vidinį įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymu, konstatuoja, jog baudžiamojoje byloje taip pat yra įrodyta, kad K. B., būdamas apsvaigęs nuo alkoholio ir tai turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui, 2013 m. sausio 25 d., apie 23 val., (duomenys neskelbtini), be jokios priežasties išprovokavęs konfliktą, tyčia, rankomis suėmęs kaklą, smaugė savo tėvą nukentėjusįjį J. B., mėginančiai apginti savo vyrą nukentėjusiajai motinai D. B. sudavė 1 smūgį kumščiu į dešinę ranką ir vieną smūgį kumščiu į pakaušį, o šiai pabėgus, taburete sudavė vieną kartą nukentėjusiajam J. B. į petį, pervertęs jį ant lovos, paėmęs peilį, grasino papjauti, peiliu braukydamas juo per rūbus, kaklą, rankas ir, pjaudamas peiliu, sužalojo kairės rankos pirštą, tuo nukentėjusiems J. B. ir D. B. sukėlė fizinį skausmą bei grasino nužudyti nukentėjusįjį J. B., sudarydamas pakankamą pagrindą jam manyti, kad grasinimas gali būti įvykdytas. Tokią teismo išvadą patvirtina kaltinamojo K. B. ir nukentėjusiųjų J. B. bei D. B. parodymai, kita baudžiamosios bylos medžiaga. Minėti duomenys yra pakankami K. B. padarytoms nusikalstamoms veikoms įrodyti bei jo kaltei pagrįsti, todėl teismas kaltinamąjį pripažįsta kaltu. K. B. veikos pagal BK 140 str. 1 d. (2000 m. rugsėjo 26 d. Nr. VIII-1968 redakcija, galiojusi iki 2013-07-13) ir 145 str. 1 d. kvalifikuotos tinkamai, kadangi jis, panaudodamas fizinį smurtą, sukėlė nukentėjusiesiems J. B. ir D. B. fizinį skausmą bei parvertęs J. B. ant lovos, paėmęs peilį ir grasindamas jį papjauti, peiliu braukė juo per rūbus, kaklą, rankas ir, pjaudamas peiliu, sužalojo kairės rankos pirštą, dėl ko nukentėjusiajam buvo pakankamas pagrindas bijoti, kad grasinimas gali būti įvykdytas.

Nors kaltinamasis bandė neigti, jog smaugė savo tėvą, tačiau jis taip pat nurodė, jog dėl girtumo visų aplinkybių nepamena, todėl teismas remiasi nukentėjusiųjų parodymais, kurie įvykio metu buvo visiškai blaivūs, netikėti jų parodymais teismui pagrindo nėra.

Bausmės skyrimas

Skirdamas K. B. bausmę teismas vadovaujasi pagrindais, numatytais Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 54 straipsnyje, ir taisyklėmis, kurias nustato Lietuvos Respublikos Baudžiamojo kodekso VIII – sis skyrius, t. y. atsižvelgia į padarytų nusikalstamų veikų pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, padarytų nusikalstamų veikų motyvus ir tikslus, nusikalstamų veikų stadiją, kaltininko asmenybę, jo atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes.

K. B. atsakomybę lengvinančiomis aplinkybėmis pripažįstama tai, jog prisipažino ir nuoširdžiai gailisi dėl nusikalstamų veikų padarymo, be to, atlyginimo nukentėjusiojo gydymo išlaidas Valstybinei ligonių kasai. Atsakomybę sunkinančia aplinkybe pripažįstama tai, jog nusikalstamas veikas įvykdė būdamas apsvaigęs nuo alkoholio ir tai turėjo įtakos nusikalstamų veikų padarymui.

K. B. įvykdė keturias tyčines nusikalstamas veikas, kurios įstatymų leidėjo priskiriamos nesunkių nusikaltimų ir baudžiamųjų nusižengimų kategorijai (BK 11 str. 3 d., 12 str.), nusikalstamos veikos yra baigtos. K. B. praeityje teistas du kartus (t. 1, b.l. 187-190), teistumas neišnykęs, šiuo nuosprendžiu nustatytą nusikalstamą veiką (2012-11-02) įvykdė praėjus vos trims mėnesiams po paleidimo iš pataisos namų atlikus ankstesniu nuosprendžiu paskirtą bausmę, baustas administracine tvarka, galiojančių nuobaudų neturi (t. 1, b.l. 184-186), VšĮ Radviliškio rajono pirminės sveikatos priežiūros centro Psichikos sveikatos centro pažymoje nurodyta, kad Psichikos sveikatos centre nėra įrašytas pacientų registre (t. 1, b.l. 141). Pažymėtina ir tai, jog ikiteisminio tyrimo metu K. B. buvo pasislėpęs nuo ikiteisminio tyrimo, dėl ko jam buvo paskelbta paieška (t. 1, b.l. 153-154). Taigi, atsižvelgiant į paminėtas aplinkybes, į tai, jog kaltinamasis susitaikė su nukentėjusiaisiais ir šie jam atleido (t. 2, b.l. 49), į kaltinamojo atsakomybę lengvinančias ir sunkinančią aplinkybes, kaltinamojo asmenybę, į tai, jog už nusikalstamą veiką, numatytą BK 245 str., griežčiausia sankcijoje numatyta bausmė yra arešto bausmė, K. B. už atskiras nusikalstamas veikas skiriamos arešto ir laisvės atėmimo bausmės, mažesnės nei straipsnių sankcijose už įvykdytas nusikalstamas veikas numatyti bausmių vidurkiai. Kadangi dalis nusikalstamų veikų įvykdytos esant idealiai nusikalstamų veikų sutapčiai, pritaikius Baudžiamojo kodekso 63 straipsnio taisykles, už minėtas atskiras nusikalstamas veikas paskirtos bausmės bendrinamos apėmimo būdu, o apėmimo būdu subendrintos bausmės dalinio sudėjimo būdu bendrinamos su kitomis paskirtomis bausmėmis, ir K. B. skiriama galutinė subendrinta bausmė. Į bausmės atlikimo laiką K. B. įskaitomas jo laikinąjame sulaikyme išbūtas laikas. K. B. paskirta smurtą patyrusių asmenų apsaugos užtikrinimo priemonė panaikinama. Kardomoji priemonė iki nuosprendžio įsiteisėjimo paliekama nepakeista.

Dėl civilinio ieškinio

Civilinis ieškovas Šiaulių teritorinė ligonių kasa už J. B. gydymą ikiteisminio tyrimo metu buvo pareiškusi 173,20 Lt civilinį ieškinį, tačiau prašoma suma yra apmokėta (t. 2, b.l. 48), todėl procesas dėl ieškinio nutraukiamas.

Dėl daiktų, turinčių reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti

Priimant nuosprendį turi būti išsprendžiamas ir daiktų, turinčių reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti, klausimas. Pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 94 straipsnio nuostatas, daiktai, kurie yra menkaverčiai ir negali būti sunaudoti, sunaikinami, arba gali būti atiduoti suinteresuotiems asmenims, jeigu jie to prašo. Kadangi tokių prašymų pareikšta nebuvo, peilis sunaikinamas.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 302-305, 307 straipsniais,

nusprendžia:

K. B. pripažinti kaltu padarius nusikalstamas veikas, numatytas Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 1 dalyje (2000 m. rugsėjo 26 d. Nr. VIII-1968 redakcija, galiojusi iki 2013-07-13), 245 straipsnyje, 140 straipsnio 1 dalyje (2000 m. rugsėjo 26 d. Nr. VIII-1968 redakcija, galiojusi iki 2013-07-13), 145 straipsnio 1 dalyje, ir paskirti jam bausmes:

už nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 str. 1 d. (2000 m. rugsėjo 26 d. Nr. VIII-1968 redakcija, galiojusi iki 2013-07-13) (įvykdyta 2012-11-02), laisvės atėmimą šešiems (6) mėnesiams;

už nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 245 str., areštą dvidešimčiai (20) parų;

už nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 str. 1 d. (2000 m. rugsėjo 26 d. Nr. VIII-1968 redakcija, galiojusi iki 2013-07-13) (įvykdyta 2013-01-25), laisvės atėmimą aštuoniems (8) mėnesiams;

už nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 145 str. 1 d., laisvės atėmimą dešimčiai (10) mėnesių.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 63 straipsnio 1 d., 2 d., 5 d. 1 p., už nusikalstamas veikas, numatytas Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 str. 1 d. (įvykdyta 2013-01-25) ir 145 str. 1 d., paskirtas bausmes subendrinti apėmimo būdu, griežtesne bausme apimant švelnesnę, ir subendrintą bausmę K. B. paskirti laisvės atėmimą dešimčiai (10) mėnesių.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 63 str. 1, 4 d., apėmimo būdu subendrintą bausmę subendrinti su bausmėmis, paskirtomis pagal BK 140 str. 1 d. (įvykdyta 2012-11-02) ir 245 str., prie griežčiausios bausmės, paskirtos už vieną iš padarytų nusikalstamų veikų, iš dalies pridedant švelnesnes bausmes, ir galutinę subendrintą bausmę K. B. paskirti laisvės atėmimą vieneriems (1) metams.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64¹ str., K. B. paskirtą bausmę sumažinti vienu trečdaliu, ir sumažintą bausmę jam paskirti laisvės atėmimą aštuoniems (8) mėnesiams.

Bausmę paskirti atlikti pataisos namuose.

Bausmės pradžią skaičiuoti nuo K. B. sulaikymo momento.

Į bausmės atlikimo laiką K. B. įskaityti laikinąjame sulaikyme išbūtą laiką nuo 2013-01-25, 23 val. 55 min., iki 2013-01-26, 10 val. 30 min.

K. B. paskirtą kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti – iki nuosprendžio įsiteisėjimo palikti nepakeistą, nuosprendžiui įsiteisėjus – panaikinti.

K. B. paskirtą smurtą patyrusio asmens apsaugos užtikrinimo priemonę – įpareigojimą nesiartinti prie smurtą patyrusio asmens, nebendrauti, neieškoti ryšių su juo - panaikinti.

Procesą dėl Šiaulių teritorinės ligonių kasos pareikšto civilinio ieškinio nutraukti.

Daiktą, turintį reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti – peilį – nuosprendžiui įsiteisėjus sunaikinti.

Nuosprendis per 20 dienų nuo jo paskelbimo gali būti skundžiamas apeliacine tvarka Šiaulių apygardos teismui, skundą paduodant Radviliškio rajono apylinkės teisme.