Šiaulių apygardos teismo nutartis

Šiaulių apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko Vaclovo Iždono,

teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo K. B. apeliacinį skundą dėl Radviliškio rajono apylinkės teismo 2015 m. vasario 23 d. nuosprendžio, kuriuo K. B. nuteistas:

už nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 140 straipsnio 1 dalyje (2000 m. rugsėjo 26 d. Nr. VIII-1968 redakcija, galiojusi iki 2013-07-13) (įvykdyta 2012-11-02), laisvės atėmimu šešiems (6) mėnesiams;

už nusikalstamą veiką, numatytą BK 245 straipsnyje, areštu dvidešimčiai (20) parų;

už nusikalstamą veiką, numatytą BK 140 straipsnio 1 dalyje (2000 m. rugsėjo 26 d. Nr. VIII-1968 redakcija, galiojusi iki 2013-07-13) (įvykdyta 2013-01-25), laisvės atėmimu aštuoniems (8) mėnesiams;

už nusikalstamą veiką, numatytą BK 145 straipsnio 1 dalyje, laisvės atėmimu dešimčiai (10) mėnesių.

Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1 dalimi, 2 dalimi, 5 dalies 1 punktu, už nusikalstamas veikas, numatytas BK 140 straipsnio 1 dalyje (įvykdyta 2013-01-25) ir 145 straipsnio 1 dalyje, paskirtos bausmės subendrintos apėmimo būdu, griežtesne bausme apimant švelnesnę, ir subendrinta bausmė K. B. paskirta laisvės atėmimas dešimčiai (10) mėnesių.

Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 4 dalimis, apėmimo būdu subendrinta bausmė subendrinta su bausmėmis, paskirtomis pagal BK 140 straipsnio 1 dalį (įvykdyta 2012-11-02) ir 245 straipsnį, prie griežčiausios bausmės, paskirtos už vieną iš padarytų nusikalstamų veikų, iš dalies pridedant švelnesnes bausmes, ir galutinė subendrinta bausmė K. B. paskirta laisvės atėmimas vieneriems (1) metams.

Vadovaujantis BK 64¹ straipsniu, K. B. paskirta bausmė sumažinta vienu trečdaliu, ir sumažinta bausmė jam paskirta laisvės atėmimas aštuoniems (8) mėnesiams.

Į bausmės atlikimo laiką K. B. įskaitytas laikinajame sulaikyme išbūtas laikas nuo 2013 m. sausio 25 d., 23 val. 55 min., iki 2013 m. sausio 26 d., 10 val. 30 min.

Aprašomoji dalis

nustatė:

K. B. nuteistas už tai, kad jis 2012 m. lapkričio 2 d., apie 23 val., būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, ir tai turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui, savo namuose, esančiuose (duomenys neskelbtini), kilus tarpusavio nesutarimui su tėvu J. B., sudavė kumščiu ne mažiau kaip 5 kartus į veido sritį nukentėjusiajam J. B., dėl to jis nugriuvo, o jam nugriuvus, sudavė kumščiu ne mažiau kaip 5 kartus į veido sritį, tuo nukentėjusiajam J. B. padarydamas galvos sumušimą bei sukeldamas jam fizinį skausmą.

Be to, K. B. nuteistas už tai, kad laikotarpiu nuo 2012 m. lapkričio 15 d., ikiteisminio tyrimo metu tiksliai nenustatyto laiko, iki 2013 m. sausio 25 d., 23 val. 55 min., gyvendamas nukentėjusiojo J. B. namuose, esančiuose (duomenys neskelbtini), nevykdė 2012 m. lapkričio 14 d. Radviliškio rajono apylinkės teismo nutarties, kuria jam paskirtos smurtą patyrusio asmens apsaugos užtikrinimo priemonės - įpareigojimas nesiartinti prie smurtą patyrusio asmens J. B., nebendrauti, neieškoti ryšių su juo.

Be to, K. B. nuteistas už tai, kad būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, ir tai turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui, mušdamas ir smurtaudamas sukėlė žmogui fizinį skausmą bei grasino nužudyti žmogų sudarydamas pakankamą pagrindą manyti, kad grasinimas gali būti įvykdytas, t. y. 2013 m. sausio 25 d., apie 23 val., (duomenys neskelbtini), be jokios priežasties išprovokavęs konfliktą, tyčia, rankomis suėmęs kaklą, smaugė savo tėvą nukentėjusįjį J. B., mėginančiai apginti savo vyrą nukentėjusiajai – motinai D. B. – sudavė vieną smūgį kumščiu į dešinę ranką ir vieną smūgį kumščiu į pakaušį, o šiai pabėgus, taburete sudavė vieną kartą nukentėjusiajam J. B. į petį, pervertęs jį ant lovos, paėmęs peilį, grasino papjauti, peiliu braukydamas juo per rūbus, kaklą, rankas ir, pjaudamas peiliu, sužalojo kairės rankos pirštą, tuo nukentėjusiems J. B. ir D. B. sukeldamas fizinį skausmą bei grasindamas nužudyti nukentėjusįjį J. B..

Apeliantas atkreipia dėmesį, kad jo padarytos keturios nusikalstamos veikos priskiriamos nesunkių nusikaltimų ir baudžiamųjų nusižengimų kategorijai, galiojančių administracinių nuobaudų jis neturi, jo atžvilgiu nėra tiriama ar nagrinėjama kitų baudžiamųjų bylų, (duomenys neskelbtini) seniūnija dėl jo elgesio nusiskundimų neturi. Taip pat pažymi, kad jis savo kaltę dėl nusikalstamų veikų pripažino, supranta blogai pasielgęs, kritiškai vertina savo veiksmus, susitaikė su nukentėjusiaisiais – tėvais, atlygino Valstybinei ligonių kasai nukentėjusiojo gydymo išlaidas. Nurodo, kad atsižvelgęs į minėtus duomenis, teismas konstatavo dvi jo atsakomybę lengvinančias aplinkybes (BK 59 straipsnio 1 dalies 2, 3 punktai). Pažymi, kad nukentėjusieji J. bei D. B. jam atleido, pasirašė susitaikymo protokolą ir prašė teismo atleisti jį nuo baudžiamosios atsakomybės. Teigia, kad jam gėda dėl savo elgesio, gaila garbaus amžiaus tėvų, ateityje jis ketina gyventi tvarkingai, daugiau nebeskaudinti tėvų.

Be to, apelianto teigimu, jis pradėjo ieškotis darbo, kad turėtų savo pajamų, nurodo, kad I. Š. individuali įmonė, esanti (duomenys neskelbtini), sutiko jį priimti į darbą 0,25 etatu ūkvedžio pareigoms nuo 2015 m. balandžio 1 d.

Apeliacinės instancijos teismo posėdyje nuteistojo gynėjas prašė apeliacinį skundą patenkinti, prokurorė prašė skundą atmesti.

Motyvuojamoji dalis

Nuteistojo K. B. apeliacinis skundas atmetamas.

Pažymima, kad teisėjų kolegija, atsižvelgusi į tai, jog nuteistasis apeliaciniame skunde kaltės dėl padarytos nusikalstamos veikos faktinių aplinkybių bei jo veikos juridinės kvalifikacijos neginčijo, vadovaudamasi BPK 320 straipsnio 3 dalyje išdėstytomis bylų apeliacinio nagrinėjimo bendrosiomis nuostatomis, patikrino bylą tiek, kiek to prašoma apeliaciniame skunde.

BK 54 straipsnyje numatyti bendrieji bausmės skyrimo pagrindai reikalauja, kad teismas bausmę skirtų įstatymo straipsnio, numatančio atsakomybę už padarytą nusikalstamą veiką, sankcijos ribose, atsižvelgtų į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, padarytos nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus, nusikalstamos veikos stadiją, kaltininko asmenybę, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes. Konkrečiu atveju teismas, atsižvelgdamas į minėtas turinčias reikšmės bausmei skirti aplinkybes, paskiria nuteistajam individualizuotą bausmę, siekiant įgyvendinti bausmės skyrimo tikslus – sulaikyti asmenis nuo nusikalstamų veikų darymo, nubausti nusikalstamą veiką padariusį asmenį, atimti ar apriboti nuteistam asmeniui galimybę daryti naujas nusikalstamas veikas, paveikti bausmę atlikusius asmenis, kad laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų, užtikrinti teisingumo principo įgyvendinimą.

Baudžiamosios bylos duomenys liudija, kad pirmosios instancijos teismas, skirdamas K. B. bausmę, atsižvelgė į tai, kad pastarasis padarė keturias nusikalstamas veikas, iš kurių trys yra priskiriamos nesunkių nusikaltimų kategorijai (BK 140 straipsnio 1 dalis, 145 straipsnio 1 dalis, 11 straipsnio 3 dalis), o viena – baudžiamųjų nusižengimų kategorijai (BK 245 straipsnis, 12 straipsnis), nusikalto būdamas teistas, neišnykus teistumui (1 t. 187-190 b. l.), vieną iš nusikalstamų veikų įvykdė nepraėjus nė keturiems mėnesiams po jo paleidimo iš pataisos įstaigos, yra baustas administracine tvarka, tačiau galiojančių administracinių nuobaudų neturi (184-186 b. l.). Teismas taip pat atsižvelgė į tai, kad K. B. susitaikė su nukentėjusiaisiais ir pastarieji jam atleido (2 t. 49 b. l.), kad yra nustatytos dvi K. B. atsakomybę lengvinančios (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas, 3 punktas) ir viena atsakomybę sunkinanti (BK 60 straipsnio 1 dalis 9 punktas) aplinkybės. Taigi akivaizdu, kad spręsdamas bausmės skyrimo klausimą pirmosios instancijos teismas įvertino visas reikšmingas šio klausimo sprendimui aplinkybes, kurios nurodytos ir apelianto skunde. Dar kartą vertinti minėtas aplinkybes nėra pagrindo. Teisėjų kolegija sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai konstatavo, jog bausmės tikslai K. B. bus pasiekti paskyrus jam už padarytus nusikaltimus laisvės atėmimo bausmes, o už baudžiamąjį nusižengimą – areštą.

Iš skundžiamo nuosprendžio matyti, kad apeliantui už nusikalstamas veikas, numatytas BK 140 straipsnio 1 dalyje, paskirtos bausmės – laisvės atėmimas 6 mėnesiams ir laisvės atėmimas 8 mėnesiams – savo dydžiais yra pakankamai švelnios (šių bausmių vidurkis yra 7 mėnesiai 15 dienų), už nusikalstamą veiką, numatytą BK 145 straipsnio 1 dalyje, paskirta bausmė – laisvės atėmimas 10 mėnesių – taip pat nėra per griežta (šios bausmės vidurkis yra 1 metai 1 mėnuo 15 dienų). Už baudžiamąjį nusižengimą, numatytą 245 straipsnyje, paskirta bausmė savo dydžiu taipogi yra mažesnė negu BK 49 straipsnio 3 dalyje numatytas šios bausmės vidurkis. Taigi, akivaizdu, kad nuteistajam už atskiras nusikalstamas veikas paskirtos, taip pat ir galutinė subendrinta bausmė nėra per griežtos, priešingai – jos yra pakankamai švelnios. Be to, paskirta bausmė, vadovaujantis BK 64¹ straipsniu, sumažinta vienu trečdaliu. Įvertinusi visas paminėtas aplinkybes, teisėjų kolegija sprendžia, kad dar labiau švelninti K. B. paskirtą galutinę subendriną bausmę, atsižvelgiant į tai, kad seniūnija dėl jo elgesio nusiskundimų neturi (1 t. 143 b. l.), jis įsidarbino I. Š. individualioje įmonėje (2 t. 73 b. l.), nėra pagrindo. Kartu pažymima, kad tai, jog nuteistasis pablogino tiek savo, tiek savo artimųjų padėtį, yra jo paties netinkamo elgesio rezultatas.

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 332 straipsniu,

nutaria:

Atmesti nuteistojo K. B. apeliacinį skundą.