- Teismas
- Kauno apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2026-03-23
- Bylos Nr.
- e2A-640-480/2026
- Teisminio proceso Nr.
- 2-06-3-03359-2025-0
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Albina Rimdeikaitė
- Atsakovas
- A. L.
- Ieškovas
- uždarosios akcinės bendrovės ,,Current auto“
- Kategorijos
- 2.6.1.3.6Piniginės prievolės
- 2.6.10.2.4.1Turtinė žala
- 2.6.10.5.1Sutartinė atsakomybė
- 2.6.8.10Sutarčių neįvykdymo teisiniai padariniai
- 3.3.1.19.1Pirmosios instancijos teismo sprendimą palikti nepakeistą
Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Albina Rimdeikaitė, veikdama Šiaulių apygardos teismo vardu, teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovo A. L. apeliacinį skundą dėl Šiaulių apylinkės teismo 2025 m. lapkričio 27 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės ,,Current auto“ ieškinį atsakovui A. L. dėl skolos priteisimo.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Ieškovė uždaroji akcinė bendrovė ,,Curent auto“ (toliau – ir ieškovė) kreipėsi į teismą su ieškiniu, kurį patikslino, sumažindama savo reikalavimus, prašydama priteisti iš atsakovo A. L. (toliau – ir atsakovas) 56,86 Eur skolą, 875,07 Eur transporto priemonės remonto išlaidas (nuostolius), 400,04 Eur sutarties sudarymo mokestį, 5 (penkių) procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo ieškinio pareiškimo teismui dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir bylinėjimosi išlaidas.
2. Nurodė, kad tarp ieškovės UAB „Current auto” ir atsakovo A. L. 2023 m. rugpjūčio 24 d. buvo sudaryta Transporto priemonių nuomos neteikiant vairavimo ir techninės priežiūros paslaugų sutartis Nr. (duomenys neskelbtini), (toliau – ir Sutartis), kuria atsakovui buvo išnuomotas Opel Insignia automobilis. Transporto priemonės vertė – 5 350,00 Eur, Sutartis sudaryta 5 m. nuomos terminui, mokant po 252,02 Eur įmoką kiekvieną mėnesį. Šią mėnesinę įmoką sudaro: 243,69 Eur mėnesinė nuomos dalis ir 8,33 Eur mėnesinis Sutarties sudarymo mokestis. Šiai dienai likusi skola yra 56,86 Eur už nuomą. Perėmus iš atsakovo pagal Sutartį naudotą transporto priemonę, ieškovės pasitelkti profesionalūs specialistai po Sutarties nutraukimo nustatė transporto priemonės defektus, kurie sudaro 875,07 Eur nuostolių (transporto priemonės remonto išlaidas), būtinas transporto priemonei atstatyti į tokią būklę, kokios ji buvo Sutarties sudarymo dieną. Sutarties sudarymo mokestis, numatytas sutartyje, yra 500 Eur, atsakovas jo sumokėjo 99,96 Eur, jis buvo išskaidytas dalimis iki 2028 m. nutraukus sutartį prieš terminą, atsakovas privalo sumokėti visą likusį nesumokėtą sutarties sudarymo mokestį - 400,04 Eur. Sutartis su atsakovu nutraukta 2024 m. rugsėjo 1 d., tačiau atsakovas su ieškove iki šiol nėra atsiskaitęs.
3. Atsakovas A. L. teismo posėdyje su ieškiniu nesutiko, prašė jį atmesti. Nesutinka mokėti nuomos mokestį, nes tik perėmus automobilį juo naudotis kelias dienas negalėjo, nes nedirbo VĮ ,,Regitra“ ir automobilio negalėjo priregistruoti. Nepraėjus nei mėnesio laiko po automobilio perėmimo, atsirado defektai: pečiukas nepilnai veikė, lempos rasojo, posūkis neveikė, nedegė vienos pusės gabaritinė lempa. Kreipėsi į pardavėją, jis sutvarkė. Tačiau defektai atsirasdavo vis kiti. Grąžino automobilį tvarkingą, išvalytą, grąžinant automobilį, ieškovės nurodyti defektai turėjo matytis vizualiai, tačiau jam niekas nieko nesakė.
II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė
4. Šiaulių apylinkės teismas 2025 m. lapkričio 27 d. sprendimu ieškinį tenkino visiškai - priteisė ieškovei UAB ,,Current auto“ iš atsakovo A. L. 56,86 Eur skolą už nuomą, 875,07 Eur transporto priemonės remonto išlaidas, 400,04 Eur sutarties sudarymo mokestį, 5 procentų dydžio metines palūkanas už teismo priteistą sumą – 1 331,97 Eur nuo bylos iškėlimo teisme dienos – 2025 m. balandžio 7 d. iki visiško teismo sprendimo įvykdymo ir 576,00 Eur bylinėjimosi išlaidas.
5. Teismas nustatė, kad atsakovas transporto priemone naudojosi, tačiau nuomos mokesčio už naudojimąsi už 7 dienas nesumokėjo, ieškinį šioje dalyje tenkino, ieškovei iš atsakovo priteisiant 56,86 Eur nesumokėto nuomos mokesčio. Sutartyje ieškovės ir atsakovo sutartas 500,00 Eur sutarties sudarymo mokestis, kurio mokėjimas išdėstytas lygiomis dalimis per visą nuomos terminą ir mokamas kartu su mėnesio nuomos mokesčiu, ta pačia tvarka ir sąlygomis. Tai, kad tokio mokesčio mokėjimas išdėstytas dalimis, nesudaro pagrindo teigti, kad toks mokestis gali būti mokamas tik iki sutarties nutraukimo dienos. Sutartyje taip pat numatyta, kad nuomininkui nutraukus Sutartį anksčiau termino arba Sutarčiai pasibaigus (nutrūkus) kitais Sutartyje nurodytais pagrindais, transporto priemonės grąžinimo arba Sutarties pasibaigimo (nutraukimo) dieną nuomininkas įsipareigoja sumokėti nuomotojui visą likusį Sutarties sudarymo mokestį.
6. Dėl automobilio defektų ir 875,07 Eur dydžio transporto priemonės remonto išlaidų teismas nurodė, kad vien aplinkybė, kad minėtą remonto sąmatą pasirašė MB ,, (duomenys neskelbtini)“ atstovas E. K., nereiškia, kad sąmatoje užfiksuoti duomenys yra neobjektyvūs ir šališki. Nuo automobilio ieškovei grąžinimo iki sąmatos parengimo praėjęs protingas terminas, per kurį atlikta automobilio defektacija. E. K. pagal išsilavinimą galėjo teikti duomenis apie automobilių techninę būklę.
7. Teismas vertino, kad šalių sutartis neatitinka vartojimo kredito sutarties pobūdžio, nes sutarties pagrindinis tikslas – automobilio nuoma, o ne finansavimo gavimas automobilio įsigijimui. nagrinėjamu atveju atsakovas nėra vartotojas CK 6.228¹ straipsnio 2 dalies ir VKĮ 2 straipsnio 19 dalies prasme, todėl šalių sutartis nekvalifikuotina kaip vartojimo sutartis.
8. Atsakovas pats išsirinko nuomojamą automobilį, turėjo teisę ir visas galimybes patikrinti automobilio būklę, veikimą, funkcijas, o pastebėjęs trūkumus, galėjo apie tai pažymėti ar apskritai atsisakyti priimti tokį automobilį, atsisakyti sutarties. Atsakovo nurodyti trūkumai pardavėjo buvo pašalinti. Per metus naudojimosi transporto priemone atsakovas šia transporto priemone nuvažiavo 10 842 km. Akivaizdu, kad transporto priemonė neturėjo esminių trūkumų, kurie trukdytų ją eksploatuoti metus laiko. Atsakovas nepateikė į bylą jokių įrodymų, jog ieškovės nustatyti gedimai jau egzistavo automobilio perdavimo metu 2023 m. rugpjūčio 24 d. ar jų nebuvo automobilio grąžinimo metu. Automobilio nuomos sutarties sąlygose šalys aiškiai susitarė, kad atsakovas įsipareigoja nuomos laikotarpiu techniškai prižiūrėti transporto priemonę, reikalui esant automobilį remontuoti savo lėšomis ir jį grąžinti ieškovei tinkamos techninės būklės. Taigi, tai niekaip nesusiję su defektais, nurodytais remonto sąmatoje. Byloje nėra duomenų, jog per automobilio naudojimosi laiką, kai pardavėjas sutvarkė gedimus, atsakovas būtų kreipęsis į ieškovą dėl netinkamos automobilio techninės būklės, būtino remonto ar aptiktų defektų, kas sudaro pagrindą manyti, kad atsakovą pilnai tenkino šio išnuomoto automobilio techninė būklė, o pats automobilis neturėjo jokių didelių techninių trūkumų ar defektų, dėl kurių jo negalima buvo eksploatuoti. Grąžinus automobilį reikėjo atlikti automobilio plovimą/cheminį valymą – 105,00 Eur su PVM, dešinės pusės slenksčio remontą – 230,00 Eur su PVM, priekinių žibintų remontą/sandarinimą – 120,00 Eur su PVM, priekinio stiklo įdaužos tvarkymą – 30,00 Eur su PVM. Šie remonto darbai vertintini kaip pagrįsti nuostoliai, kurie atsakovo ieškovei turėtų būti atlyginti. Ieškovė pateikė į bylą pakankamai įrodymų, jog nustatytų defektų priežastis nesiejama su natūraliu daikto nusidėvėjimu, o labiausiai tikėtina, buvo sąlygota jo netinkamo eksploatavimo iš nuomininko (atsakovo) pusės būtent atsakovo naudojimosi automobiliu laikotarpiu. Sutiko su ieškovės išlaidomis automobilio išorės plovimo/cheminio salono valymo, kurių dydžio neginčijo atsakovas, nepateikė jį paneigiančių rašytinių įrodymų. Guolio gedimas nebuvo įrašytas į aktą automobilio priėmimo-perdavimo metu, atsakovas dėl šio gedimo ieškovės argumentų nepaneigė, dėl ko ir šios remonto išlaidos pripažintos būtinomis ir pagrįstomis. Atsižvelgus į automobilio amžių, nuvažiuotą atstumą per metus laiko, ieškovės nustatyti defektai yra protingi, gali būti tokie nustatyti atsižvelgiant į automobilio techninę būklę.
III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį teisiniai argumentai
9. Apeliaciniu skundu atsakovas A. L. prašo panaikinti Šiaulių apylinkės teismo 2025 m. lapkričio 27 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – ieškinį atmesti. Esant procesiniam pagrindui, grąžinti bylą nagrinėti pirmosios instancijos teismui. Priteisti visas bylinėjimosi išlaidas. Apeliacinio skundo argumentuose nurodė:
1.1. teismas nepagrįstai transporto priemonės nuomos sutarties nekvalifikavo kaip vartojimo. 30 km/dieną vidutiniškai įveikiamas atstumas automobiliu yra labiau tikėtinas vartotojui, o ne verslininkui. Teismas (ne)kvalifikuoja vartojimo teisinius santykius būtent per sutarties objektą, todėl tai lemia nepagrįstą ir neteisėtą išvadą, kuri įtakoja ir kitų sprendimo dalių motyvavimą. Teismas nedetalizuoja, kad „kiti nuomos tikslai“ pagal Sutarties specialias sąlygas yra „Asmeniniai/Šeimos poreikiams“. Bylos šalys naudodamiesi Sutarties 1.3.4 punkte numatyta išlyga susitarė dėl kitų nuomos tikslų. Byloje nėra (ir objektyviai negali būti) jokių įrodymų, kad apeliantas apskritai verstųsi kokia nors ūkine komercine veikla;
1.2. konstatavus vartojimo teisinius santykius, teismas turėjo pareigą savo iniciatyva vertinti šalių sudarytos sutarties sąlygas sąžiningumo aspektu. Apeliantas niekada neneigė ir sutiko, kad sutarties administravimo kaštai objektyviai egzistuoja, tačiau nutraukus sutartį nelieka ne tik pačios sutarties, bet ir administravimo objekto, taigi ieškovė realiai nepatirs tų kaštų, kuriuos būtų patyrusi, jeigu sutartis nebūtų buvusi nutraukta. Byloje nėra jokių įrodymų, kurie pagrįstų, kad ši sutarties nuostata bet kokiu nors teisėtu būdu buvo individualiai aptarta, o jos kuriamos pasekmės akivaizdžiai pažeidžia pareigų pusiausvyra apelianto nenaudai;
1.3. byloje esantys 2023 m. rugpjūčio 24 d. priėmimo–perdavimo aktas, pagal kurį ieškovė perdavė apeliantui automobilį ir 2024 m. rugpjūčio 30 d. priėmimo–perdavimo aktas, pagal kurį apeliantas grąžino ieškovei automobilį, iš esmės yra tapatūs. Ieškovė priimdama automobilį ir pasirašydama aktą patvirtino, kad jokių pažeidimų nėra. Tik vėliau (po 1 mėn.) išvardina defektus, kurie akto pasirašymo metu buvo akivaizdūs ir jiems nustatyti papildoma specialisto išvada nebuvo nereikalinga. Ieškovė automobilio grąžinimo metu privalėjo būti rūpestinga ir apdairi;
1.4. 2024 m. rugsėjo 30 d. remonto sąmata Nr. (duomenys neskelbtini) negali būti laikytinas kaip pakankamas įrodymas konstatuojant aplinkybes dėl faktiškai egzistuojančių grąžinto automobilio gedimų ir/ar žalos dydžio. Tai nėra nei eksperto išvada, nei specialisto išvada, nei defektacijos aktas, o laikytina tik rašytinė trečiojo asmens nuomonė apie Sutarties pagrindu išnuomoto automobilio techninį stovį, kurio specialiųjų žinių ar kompetencijų patvirtinimo byloje nėra;
1.5. vien tik teismo nurodyta aplinkybė, kad E. K. yra baigęs Vilniaus universiteto Transporto inžinerijos programą įrodymų vertinimo prasme, nesudaro pagrindo laikyti įrodyta aplinkybę, kad toks asmuo turi kompetencijų atlikti tokiems aktams. Teismas nepagrįstai šio įrodymo pagrindu konstatavo ir laikė įrodyta ne tik faktiškai 2024 m. rugsėjo 30 d. buvusius automobilio gedimus, bet ir pačios patirtos žalos dydį. Teismas nepagrįstai remiasi neprofesionaliomis ir metaduomenimis nepatvirtintomis nuotraukomis;
1.6. automobilis grąžintas 2024 m. rugpjūčio 30 d., o automobilio gedimai nustatyti 2024 m. rugsėjo 30 d., t. y. tik po vieno mėnesio, per šį mėnesį galėjo galbūt ir atsirasti šie nurodyti gedimai/reikalingi atlikti darbai. Pateiktame dokumente nėra nurodyta automobilio rida, todėl neaišku ir kiek automobilis buvo eksploatuojamas per šį mėnesį, o tai objektyviai neleidžia nustatyti gedimų atsiradimo laiko ir priežasties;
1.7. ieškovė niekada iki pretenzijos pateikimo nesikreipė į apeliantą dėl įsiskolinimo pagal Sutartį sumokėjimo. Apie skolą tapo žinoma tik praėjus šešiems mėnesiams po Sutarties nutraukimo ir automobilio grąžinimo ieškovei. Sutartis sudaryta 2023 m. rugpjūčio 24 d., tačiau dėl užsitęsusių procedūrų automobilio valdytoju apeliantas įrašytas transporto priemonės liudijimą tik 2023 m. rugpjūčio 30 d., t. y. 7 dienas apeliantas negalėjo naudotis išnuomotu automobiliu ir jo valdyti. Be to, dėl buvusių gedimų automobilis buvo taisomas, todėl keletą papildomų dienų nebuvo galima juo naudotis, tokiu atveju nuomininkas atleidžiamas nuo mokesčio mokėjimo.
Atsiliepimas
10. Atsiliepimu ieškovas prašo atsakovo A. L. apeliacinį skundą atmesti ir Šiaulių apylinkės teismo 2025 m. lapkričio 25 d. sprendimą palikti nepakeistą. Priteisti patirtas bylinėjimosi išlaidas. Atsiliepimo į apeliacinį skundą argumentuose nurodė:
2.1. atsižvelgiant į tai ir vadovaujantis Vartojimo kredito įstatymo 3 str. 1 d. 4 p., sutartis nėra vartojimo kredito sutartis ir Vartojimo kredito įstatymo nuostatos su vartotojų teisių apsaugos nuostatomis apeliantui netaikomos. Prieštaravimo dėl nuomos tikslo Sutartyje nėra, o išvados dėl Sutarties kvalifikavimo visais atvejais yra daromos vertinant faktines aplinkybes dėl sudarytos Sutarties vykdymo. Išnuomota transporto priemonė apelianto galėjo būti naudojama įvairiems tikslams, tačiau vertinant faktinį transporto priemonės naudojimą konstatuotas ženklus nuvažiuotas ja atstumas, todėl teismo išvada dėl sutarties nekvalifikavimo vartojimo sutartimi yra pagrįsta ir apelianto nepaneigta;
Šalies argumentai
2.2. apeliantas subjektyviai mano, kad Sutarties sudarymo mokestis dėl to, kad jo sumokėjimas išdėstytas dalimis, yra sutarties administravimo mokestis, ir kad nutraukus Sutartį likusi nesumokėta Sutarties sudarymo mokesčio dalis neturi būti mokama. Sudarant sutartį yra patiriami kaštai dėl sutarties sudarymo, todėl visiškai normalu, kad sutarties sudarymo mokestį, dar kitaip vadinamą sutarties įforminimo mokesčiu, moka subjektas, kuris pageidauja sutarties sudarymo gaunant kokią nors paslaugą, perkant daiktą ar jį išsinuomojant. Šis mokestis apeliantui išdėstytas, kad palengvinti jo mokėjimą. Tai, kad ieškovas yra verslu užsiimantis subjektas, nereiškia, kad jis neturi teisės gauti sutarties sudarymo mokesčio, o jeigu jį visą gauna ar reikalauja nesumokėtą dalį priteisti iš skolininko, tampa nepagrįstai praturtėjusiu;
2.3. teismas pagrįstai tenkino ieškinio reikalavimą dėl 875,07 Eur transporto priemonės remonto kaštų kaip būsimo remonto išlaidų (kaštų) priteisimo pagal MB ,, (duomenys neskelbtini)“ remonto sąmatą. Apeliantas jokių įrodymų tuo klausimu į bylą neteikė ir byloje esančios MB „(duomenys neskelbtini)“ remonto sąmatos nepaneigė. Be to, įrodinėjimo taisyklės nenumato, kad defektai gali būti įrodyti tik į teismo ekspertų sąrašą įrašytų asmenų (specialistų), o kitų transporto inžinerijos ar panašų išsilavinimą bei žinių turinčių asmenų sudaryti rašytiniai dokumentai (remonto sąmatos) būtų netinkama įrodinėjimo priemonė. MB „(duomenys neskelbtini)“ užsiima transporto priemonių apžiūra ir dėl to nėra pagrindo abejoti, kad viena pagrindinių šios įmonės sričių yra automobilių techninė apžiūra;
2.4. ieškovo atstovas teismui nurodė, kad duomenis apie E. K. išsilavinimą galima aiškiai matyti Google paieškos sistemoje įvedus šio asmens vardą ir pavardę. Apeliantas šio asmens kaip liudytojo byloje apklausti ir jo dalyvavimo byloje pripažinti būtinu neprašė, jokių MB „(duomenys neskelbtini)“ 2024 m. rugsėjo 30 d. remonto sąmatą paneigiančių įrodymų į bylą nepateikė, ekspertizės byloje skirti taip pat neprašė, nors byloje turėjo profesionalų atstovą;
2.5. atsakovo kritika dėl byloje ieškovo pateiktų nuotraukų (ne)profesionalumo nepaneigia išvados dėl objektyviai užfiksuotos Transporto priemonės būklės jos grąžinimo bei tikrinimo metu. Kartu su 2025 m. rugsėjo 30 d. prašymu ieškovas pateikė susirašinėjimus su siunčiamomis fotonuotraukomis, kurios patikimai patvirtino aplinkybę, kad apelianto automobilio nuotraukos darytos automobilio grąžinimo bei jo tikrinimo metu. 2023 m. rugpjūčio 24 d. transporto priemonės priėmimo – perdavimo aktas ir 2024 m. rugpjūčio 30 d. transporto priemonės priėmimo – perdavimo aktas nėra tapatūs dokumentai;
2.6. nėra būtina, kad prieš kreipdamasis į teismą ieškovas skolininko prašytų sumokėti skolą. Nuomos mokesčio skolą ieškovas prašė priteisti už laikotarpį nuo 2024 m. rugpjūčio 24 d. iki 2024 m. rugpjūčio 30 d. Apeliantas byloje jokių savarankiškų reikalavimų dėl sumokėto nuomos mokesčio už laikotarpį 2023 m. rugpjūčio 24 d. iki 2023 m. rugpjūčio 29 d. nereiškė, sumokėtos sumos grąžinti nereikalavo, savo paties sumokėtų sumos neginčijo, todėl tai nebuvo ir negalėjo būti bylos nagrinėjimo dalyku pagal ieškovo pareikštą ieškinį.
Motyvuojamoji dalis
konstatuoja:
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
11. Apeliacinės instancijos teismas, neperžengdamas apeliacinio skundo ribų, patikrino pirmosios instancijos teismo sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą. Apeliacinės instancijos teismas taip pat patikrino ar nėra absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų (CPK 320 straipsnio 1 dalis). Šioje byloje apeliacinės instancijos teismas nei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų, nei pagrindo peržengti apeliacinio skundo ribas nenustatė, todėl byla nagrinėjama neperžengiant apeliacinio skundo ribų.
12. Apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs apeliacijos dalyką, apeliacinį skundą ir atsiliepimą į jį, konstatuoja, jog nenustatyta būtinybė apeliacinį skundą nagrinėti žodinio proceso tvarka, o rašytinis šios bylos nagrinėjimas nepažeis šalių teisių ir užtikrins civilinio proceso koncentracijos ir ekonomiškumo principų įgyvendinimą (CPK 321 ir 322 straipsniai).
13. Bylos duomenimis nustatyta, kad ieškovė UAB „Current auto“ (toliau – ir ieškovė) 2023 m. rugpjūčio 24 d. iš pardavėjo UAB „Lasma motors“ pagal pirkimo–pardavimo sutartį Nr. (duomenys neskelbtini) įgijo atsakovo A. L. (toliau – ir atsakovas arba apeliantas) išsirinktą transporto priemonę Opel Insignia, 2012 m. gamybos, VIN (duomenys neskelbtini) (toliau – ir automobilis), kurios kaina 5 350,00 Eur, trūkumai „smulkūs kėbulo defektai“. Ieškovė su atsakovu 2023 m. rugpjūčio 24 d. sudarė automobilio nuomos sutartį Nr. (duomenys neskelbtini) (toliau – ir Sutartis), kuria ieškovė iki 2028 m. liepos 24 d. už užmokestį išnuomojo atsakovui automobilį, o atsakovas įsipareigojo mokėti mėnesinį 243,69 Eur nuomos mokestį, 8,33 Eur sutarties sudarymo mokestį per mėnesį (500 Eur sutarties sudarymo mokestis per visą nuomos terminą išdėstytas lygiomis dalimis). 2023 m. rugpjūčio 24 d. priėmimo–perdavimo aktu nuomos objektą– automobilį ieškovė perdavė atsakovui, kuriame užfiksuota rida – 314472, pažymėta „smulkūs defektai“, „be eismo įvykių“, 1 raktas. Automobilį atsakovas grąžino ieškovei 2024 m. rugpjūčio 30 d. priėmimo–perdavimo aktu, kuriame užfiksuota rida – 325314, pažymėta „smulkūs kėbulo defektai, buvę pirkimo metu, korozija, kiti trūkumai, išvardinti el. paštu, buvę nuslėpti“. 2024 m. rugsėjo 2 d. pranešimu ieškovė informavo atsakovą, kad pagal jo pateiktą prašymą vadovaujantis Sutarties 9 punktu nutraukia Sutartį nuo 2024 m. rugsėjo 1 d.
14. Ieškovė byloje pareikštu ieškiniu prašė priteisti iš atsakovo 56,86 Eur skolos už nuomą, 875,07 Eur transporto priemonės remonto išlaidų (nuostolių), 400,04 Eur sutarties sudarymo mokesčio, nes jis gera valia iki ieškinio pareiškimo skolos nesumokėjo. Skundžiamu sprendimu pirmosios instancijos teismas ieškinį tenkino visiškai. Su tokiu sprendimu nesutinka atsakovas ir teikia apeliacinį skundą.
15. Taigi, apeliacijos objektas – pirmosios instancijos teismo sprendimo, kuriuo tenkintas ieškovės ieškinys dėl skolos priteisimo, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas.
16. Skunde apeliantas teigia, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai Sutarties nekvalifikavo kaip vartojimo. Konstatavus vartojimo teisinius santykius, teismas turėjo pareigą savo iniciatyva vertinti šalių sudarytos Sutarties sąlygas sąžiningumo aspektu. Apeliacinės instancijos teismas su šiais apeliacinio skundo argumentais iš dalies sutinka.
17. Siekiant atriboti nuomos (išperkamosios nuomos) ir vartojimo kredito sutartis, vertintina tai, kokiu tikslu šalys sutartį sudaro. Nuomos sutartimi nuomininkas visų pirma siekia išsinuomoti daiktą, turėti jį savo žinioje ir juo naudotis pagal sutarties sąlygas ir savo poreikius. Tuo tarpu vartojimo kredito sutarties pagrindinis tikslas yra vartojimo kredito gavėjo piniginio poreikio patenkinimas, t. y. šia sutartimi pagrindinis tikslas yra gauti finansavimą sutarties objektui įsigyti, ir tik antrinis vartotojo poreikis yra tuo daiktu naudotis iki nuosavybės teisės perėjimo momento. Pagal Vartojimo kredito įstatymo 2 straipsnio 22 dalį, vartojimo kredito sutartis – sutartis, pagal kurią vartojimo kredito davėjas suteikia vartojimo kreditą atidėto mokėjimo, paskolos forma arba kitu panašiu finansiniu būdu. Taigi vartojimo kreditas gali būti suteikiamas tiek pinigine forma, tiek kitu panašiu finansiniu būdu (pvz., prekėmis).
18. Nagrinėjamu atveju Sutartyje (Specialiosios sąlygos) buvo numatyta, kad automobilio vertė Sutarties sudarymo metu yra 5 350,00 Eur, natūralus transporto nusidėvėjimas (vertės pokytis dėl naudojamos transporto priemonės): po 1 metų transporto priemonės naudojimo jos rinkos vertė bus ne mažesnė kaip 5 127,11 Eur, po 2 metų – 4 734,02 Eur, po 3 metų – 4 086,30 Eur, po 4 metų – 3018,94 Eur, po 5 metų – 1 260,12 Eur, paskesnių metų nusidėvėjimo vertė nustatoma individualiai. Sutartyje nurodytas terminas nuo 2023 m. rugpjūčio 24 d. iki 2028 m. liepos 24 d., t. y. 4 m. 11 mėn. Tinkamai įvykdęs Sutartį atsakovas už automobilio nuomą iš viso būtų sumokėjęs 14 377,71 Eur (243,69 x 59 mėn. = 14 377,71 Eur). Sutarties Bendrųjų sąlygų 2.3 punktas numato, kad transporto priemonė yra išnuomojama specialiosiose sąlygose nustatytam nuomos terminui, kuris gali būti pratęstas bendru šalių susitarimu, jeigu pasibaigus nuomos terminui nuomininkas šioje Sutartyje nustatyta tvarka neįsigys transporto priemonės. Sutarties Bendrųjų sąlygų 3.10 punkte nurodyta, kad jeigu nuomininkas savo pasirinkimu nenusprendžia kitaip, pasibaigus nuomos terminui nuomininkas, tinkamai vykdęs savo sutartinius įsipareigojimus ir neturintis jokių įsiskolinimų nuomotojui pagal Sutartį, įsigyja savo nuosavybėn transporto priemonę už tuo metu būsiančią transporto priemonės rinkos (likutinę) vertę, nurodytą šios Sutarties specialiosiose sąlygose. Nuomininkas praneša nuomotojui ne vėliau kaip likus 30 d. iki nuomos termino pasibaigimo apie norą įsigyti transporto priemonę šioje sutartyje nustatyta tvarka. Aiškumo tikslais šalys patvirtino, kad nuomininkas neturi pareigos įsigyti transporto priemonę nei nuomos termino galiojimo metu, nei pasibaigus nuomos terminui, ir nuomininkui atsisakius arba nepareiškus noro įsigyti transporto priemonę savo nuosavybėn, nuomininkui nebus taikomos jokios su tuo susijusios sankcijos ir/ar mokesčiai. Pagal Sutarties Bendrųjų sąlygų 1.3.4 punktą, esminėmis šios Sutarties sąlygomis nuomotojas laiko nuomininko patvirtinimus, kad nebent priešingai bus nurodyta specialiosiose Sutarties sąlygose, transporto priemonė yra nuomojama nuomininko verslo, o ne šeimos asmeninių poreikių tenkinimui.
19. Taigi, nors Sutarties Bendrųjų sąlygų 3.10 punkto formuluotė tiesiogiai neįtvirtina atsakovo pareigos įsigyti transporto priemonę, tačiau tokia Sutarties sąlyga, numatanti teisę, bet ne pareigą už rinkos (likutinę) vertę įsigyti transporto priemonę, už kurią jis jau yra sumokėjęs visas įmokas, sudarančias netgi didesnę (beveik tris kartus) sumą nei pati daikto vertė, vertintina kaip formali ir numatyta siekiant išvengti Vartojimo kredito įstatymo nuostatų taikymo (Vartojimo kredito įstatymo 1 straipsnio 2 dalis). Esant nurodytoms aplinkybėms ir įvertinus Sutarties sąlygų visumą apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad tikrieji šalių ketinimai ir Sutarties sudarymo tikslas buvo atidėto mokėjimo būdu įsigyti kilnojamąjį daiktą (automobilį) atsakovo nuosavybėn, o ne tik daiktą naudoti ir valdyti. Kasmėnesinis sutarties šalių sulygtų įmokų mokėjimas padėtų pasiekti šį tikslą, suteikiant atsakovui galimybę nemokėti visos įsigyjamo automobilio kainos iš karto. Esant nurodytoms aplinkybėms apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad sudaryta Sutartimi šalys iš esmės susitarė ne dėl naudojimosi automobiliu, tačiau dėl jo finansavimo sąlygų – tai yra automobilio įsigijimo atidėto mokėjimo būdu atsakovui mokant kasmėnesines įmokas, todėl Sutartis laikytina vartojimo kredito sutartimi ir jai taikytinos Vartojimo kredito įstatymo nuostatos. Tokio vertinimo nekeičia automobiliu nuvažiuotas atstumas. Tačiau nagrinėjamos bylos aplinkybių kontekste sisteminė Sutarties nuostatų analizė teikia pagrindą pritarti ieškovės atsiliepimo į apeliacinį skundą argumentams, jog nepaisant Sutarties kvalifikavimo vartojimo kredito sutartimi, visus ieškovės ieškinio reikalavimus pirmosios instancijos teismas tenkino teisėtai ir pagrįstai.
20. Nagrinėjamu atveju Sutarties Specialiosiose sąlygose numatyta, kad Sutarties sudarymo mokestis 500,00 Eur (mokestis išdėstomas lygiomis dalimis per visą nuomos terminą ir mokamas kartu su mėnesio nuomos mokesčiu), arba 8,33 Eur mokesčio mėnesinė suma. Pagal Sutarties Bendrųjų sąlygų 6.5 punktą, tuo atveju, jei Sutarties specialiosiose sąlygose nurodytas Sutarties sudarymo mokestis yra išdėstomas lygiomis dalimis per visą nuomos terminą, tai yra nurodoma specialiosiose Sutarties sąlygose ir šis mokestis mokamas kartu su mėnesio nuomos mokesčiu, ta pačia tvarka ir sąlygomis. Nuomininkui nutraukus Sutartį anksčiau termino arba Sutarčiai pasibaigus (nutrūkus) kitais Sutartyje nurodytais pagrindais, transporto priemonės grąžinimo arba Sutarties pasibaigimo (nutraukimo) dieną (priklausomai nuo atvejo) nuomininkas įsipareigoja sumokėti visą likusį (neapmokėtą su einamosiomis nuomos įmokomis) Sutarties sudarymo mokestį.
21. Byloje nekilo ginčo, kad per visą Sutarties galiojimo laikotarpį atsakovas yra sumokėjęs 99,96 Eur Sutarties sudarymo mokesčio. Nutraukus Sutartį 2024 m. rugsėjo 1 d., atsakovas ieškovei liko skolingas 400,04 Eur (500 – 99,96 = 400,04) Sutarties sudarymo mokesčio, kurį, vadovaujantis Sutarties Bendrųjų sąlygų 6.5 punkto nuostatomis, pirmosios instancijos teismas teisėtai ir pagrįstai priteisė iš atsakovo ieškovei. Vien tai, kad Sutarties sudarymo mokestis pagal Sutarties sąlygas buvo išdėstytas dalimis ir mokamas kiekvieną mėnesį su nuomos mokesčiu, dėl to jis netampa administravimo mokesčiu, skirtu kompensuoti ieškovės išlaidas, susijusias Sutarties vykdymo priežiūra, kaip bando įtikinti apeliantas apeliaciniame skunde. Nepriklausomai nuo to, ar apeliantas yra vartotojas, ar ne, tai niekaip nekeičia jo sutartinės prievolės sumokėti Sutarties sudarymo mokestį.
22. Savo nesutikimą dėl transporto priemonės remonto išlaidų priteisimo apeliantas grindžia tuo, kad ieškovė priimdama automobilį ir 2024 m. rugpjūčio 30 d. pasirašydama priėmimo–perdavimo aktą patvirtino, jog jokių pažeidimų nėra. Be to, 2024 m. rugsėjo 30 d. remonto sąmata Nr. (duomenys neskelbtini) negali būti laikytinas kaip pakankamas įrodymas konstatuojant aplinkybes dėl faktiškai egzistuojančių grąžinto automobilio gedimų ir/ar žalos dydžio.
23. Pagal Sutarties Bendrųjų sąlygų 2.1 punktą, pasirašydamas šią Sutartį nuomininkas patvirtino, kad Sutarties sąlygas atitinkančią transporto priemonę gavo ir neturi jokių pretenzijų nuomininkui dėl jos techninės būklės. Ši Sutartis kartu yra ir transporto priemonės perdavimo–priėmimo aktas ir atskiras dokumentas šiam faktui patvirtinti nėra sudaromas, nebent šalys nuspręstų pasirašyti tokį perdavimo–priėmimo aktą tuo atveju, jeigu faktinis transporto priemonės perdavimas įvyktų vėliau nei šios sutarties pasirašymas arba šalims siekiant detaliai užfiksuoti transporto priemonės defektus (jei tokie būtų) ar tokio akto pateikimas būtų reikalingas norint įregistruoti šią Sutartį VĮ „Regitra“ ir pan. Be minėtos Sutartinės nuostatos, šalys tą pačią kaip ir Sutarties sudarymo dieną – 2023 m. rugpjūčio 24 d., pasirašė priėmimo–perdavimo aktą, kuriame pažymėtas automobilio, 1 rakto perdavimas, užfiksuota rida 314472, pažymėti kėbulo smulkūs defektai. Šalys susitarė, kad nuomininkas nuomos laikotarpiu privalo savo jėgomis ir sąskaita techniškai prižiūrėti transporto priemonę, užtikrinti tinkamą jos būklę, atlikti einamąjį ir kapitalinį remontą ir atlikti visus kitus veiksmus, kurių reikia norint užtikrinti, kad transporto priemonė būtų tinkama naudoti, nuomotojas neatsako ir nekompensuoja nuomininkui jo išlaidų už nuomos metu atsiradusius mechaninius pažeidimus, gedimus, defektus ir dėl šių trūkumų patirtus nuostolius, jei jie atsirado dėl nuomininko naudojimosi transporto priemone arba natūralaus transporto priemonės nusidėvėjimo (Sutarties Bendrųjų sąlygų 3.8 punktas). Sutarties 2.4 punktas numato, kad <...> šalys transporto priemonės grąžinimo metu pasirašo nuomotojo pateiktos formos aktą, kuriuo nuomotojas patvirtina, kad nuomininkas grąžino transporto priemonę tinkamos būklės (t. y. kad nuomotojas nenustatė aiškiai matomų transporto priemonės trūkumų) arba akte nurodomi aiškiai matomi transporto priemonės trūkumai, kuriuos nuomininkas privalo ištaisyti arba atlyginti nuomotojui tokius trūkumų ištaisymo kaštus. Bet kuriuo atveju (t. y. nepriklausomai, ar transporto priemonės grąžinimo metu buvo nustatyti aiškiai matomi transporto priemonės trūkumai) nuomotojas po transporto priemonės grąžinimo ne per ilgesnį kaip 30 d. terminą atlieka transporto priemonės apžiūrą (defektaciją), kurios metu yra nustatomi visi transporto priemonės trūkumai, kurių ištaisymo išlaidas (išskyrus kiek tokie trūkumai nulemti natūralaus transporto priemonės nusidėvėjimo) nuomininkas įsipareigoja atlyginti nuomotojui nedelsiant, tačiau ne vėliau kaip per 5 darbo dienas nuo nuomotojo pareikalavimo dienos. Tuo atveju, jeigu transporto priemonės apžiūros metu būtų nustatyti transporto priemonės trūkumai, kurie nebuvo užfiksuoti transporto priemonės grąžinimo akte, nuomininkas kartu su transporto priemonės trūkumų ištaisymo išlaidomis įsipareigoja atlyginti ir transporto priemonės apžiūros (defektacijos) išlaidas. 2024 m. rugpjūčio 24 d. šalys pasirašė priėmimo–perdavimo aktą, kuriame užfiksuotas automobilio perdavimo faktas, nurodyta rida – 325 314 ir kiti trūkumai: smulkūs kėbulo defektai, buvę pirkimo metu, korozija, kiti trūkumai, išvardyti el. paštu, buvę nuslėpti defektai. MB „(duomenys neskelbtini)“ parengta 2024 m. rugsėjo 30 d. remonto sąmata (duomenys neskelbtini) rodo, kad automobilio defektams pašalinti reikalinga 875,07 Eur suma: plovimas, cheminis valymas – 105,00 Eur, priekinio buferio remontas/dažymas 180,00 Eur, d/p slenksčio remontas/virinimas/dažymas –230,00 Eur, priekinių žibintų remontas/sandarinimas – 120 Eur, išminamojo guolio keitimas –238,20 Eur, priekinio stiklo įdaužos tvarkymas – 30,00 Eur.
24. Taigi, Sutarties Bendrųjų sąlygų 2.1, 1.33. punkto nuostatos ir 2023 m. rugpjūčio 24 d. priėmimo–perdavimo akto turinys leidžia teigti, kad priimdamas automobilį atsakovas patvirtino, jog automobilis yra perduotas tvarkingas, geros techninės būklės, su visais Sutartyje nurodytais jos priedais ir yra tik smulkūs kėbulo defektai. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, 2023 m. rugpjūčio 24 d. priėmimo–perdavimo aktas ir 2024 m. rugpjūčio 30 d. priėmimo–perdavimo aktas nėra tapatūs dokumentai, tačiau abu jie patvirtina tik patį automobilio perdavimo–priėmimo faktą: pirmu atveju ieškovės – atsakovui, antru atveju – atsakovo ieškovei. Nagrinėjamoje situacijoje yra įtikinamas ieškovės aiškinimas, kad grąžindamas automobilį ir pildydamas 2024 m. rugpjūčio 30 d. aktą defektus nurodė apeliantas, kadangi jis transporto priemonę eksploatavo ir žino jos būklę. Tačiau, kaip šalys susitarė ir numatė Sutarties Bendrųjų sąlygų 3.8 punkte, nepriklausomai, ar transporto priemonės grąžinimo metu buvo nustatyti aiškiai matomi transporto priemonės trūkumai, nuomotojas po transporto priemonės grąžinimo ne per ilgesnį kaip 30 d. terminą atlieka transporto priemonės apžiūrą (defektaciją), kurios metu yra nustatomi visi transporto priemonės trūkumai, kurių ištaisymo išlaidas (išskyrus natūralų nusidėvėjimą) nuomininkas įsipareigoja atlyginti nuomotojui. Kaip ir numatyta Sutartyje, per 30 d. terminą ieškovė kreipėsi į MB „(duomenys neskelbtini)“, kurios 2024 m. rugsėjo 30 d. parengta remonto sąmatą (duomenys neskelbtini) patvirtina apeliantui grąžinus transporto priemonę nustatytus transporto priemonės defektus ir joje nurodyti duomenys apie reikalingas išlaidas defektams pašalinti. Be to, ieškovės pateiktose fotonuotraukose yra užfiksuota automobilio būklė jo grąžinimo ir tikrinimo metu.
25. Apeliantas jokių įrodymų, paneigiančių MB „(duomenys neskelbtini)“ parengtą sąmatą, nepateikė, o tik deklaratyviai nurodo, kad tai nėra pakankamas įrodymas grąžinto automobilio gedimų žalos dydžiui konstatuoti.
26. Pagal kasacinio teismo suformuluotas teismų praktikos taisykles, žala (nuostoliai) civilinės atsakomybės atveju gali būti turto sugadinimas. Ją patvirtina turtui pataisyti reikalingos lėšos, kurios gali būti išlaidos, jeigu remontas jau atliktas, arba būsimo remonto išlaidos (sąnaudos), jeigu remontas dar neatliktas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. liepos 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-270-915/2018). Taigi, įprasta praktika, kad nuostoliai (žala) gali būti įrodinėjami pateiktomis sąmatomis, įrodinėjant būsimas būtinas išlaidas automobiliui atkurti į buvusią padėtį iki perdavimo (atsižvelgiant į normalų nusidėvėjimą). Žalos dydis tokiuose ginčuose gali būti įrodinėjamas visais įstatymo reikalavimus atitinkančiais įrodymais (turto vertintojo pažymomis, sąmatomis, kt.), laikantis bendrųjų įrodinėjimo civiliniame procese taisyklių (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. rugsėjo 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-417/2014). Kaip pagrįstai nurodė ieškovė, kitose tokio pačio pobūdžio išnagrinėtose civilinėse bylose, kuriose ieškovė ieškiniu prašė priteisti iš atsakovų po nuomos sutarčių nutraukimo grąžintų automobilių remonto išlaidas teismai vertino, kaip tinkama žalos dydžiui ir jos faktui patvirtinti įrodymą - remonto sąmatą, sudarytą tos pačios remonto įmonės (pvz. civ. bylos Nr.: e2-10824-475/2024, e2-8730-1164/2024, e2-3610-1173/2024, e2-4029-904/2024, e2-4307-985/2024 ir kt.).
27. Atsižvelgiant į išdėstytus argumentus, apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas teisėtai ir pagrįstai priteisė iš atsakovo ieškovei 875,07 Eur transporto priemonės remonto išlaidų.
28. Remiantis civilinės bylos duomenimis nustatyta, kad pirmosios instancijos teismas taip pat teisėtai ir pagrįstai priteisė iš atsakovo ieškovei 56,86 Eur skolos už nuomą. Apelianto teigimu, jog tai suma už 7 d. kai jis dėl užsitęsusių procedūrų negalėjo naudotis automobiliu iki 2023 m. rugpjūčio 30 d., kurios jis neprivalo apmokėti. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, toks aiškinimas yra nepagrįstas.
29. Sutarties Specialiosios sąlygos nustato, kad nuomos mokestis mokamas kas mėnesį iki einamojo mėnesio 24 d. Pagal Sutarties Bendrųjų sąlygų 6.1 punktą, per 1 darbo dieną nuo šios Sutarties pasirašymo arba transporto priemonės perdavimo – priėmimo akto pasirašymo metu (jeigu toks aktas pasirašomas vėliau nei Sutarties pasirašymo diena), nuomotojas turi teisė pareikalauti, kad nuomininkas atliktų išankstinį mokėjimą už transporto priemonės nuomą, kurį sudaro iš anksto apskaičiuotas nuomos mokestis už vieną nuomos termino mėnesį. Šis iš anksto sumokėtas nuomos mokestis yra užskaitomas kaip nuomos mokesčio už pirmąjį nuomos mėnesį mokėjimas.
30. Ieškovės parengta skolos detalizacija ir patikslintas reikalavimas rodo, kad 56,86 Eur skola susidarė už laikotarpį nuo 2024 m. rugpjūčio 24 d. iki 2024 m. rugpjūčio 30 d. Už šį laikotarpį ieškovė ir prašė priteisti skolą. Apeliantas jokių savarankiškų reikalavimų dėl sumokėto nuomos mokesčio už laikotarpį nuo 2023 m. rugpjūčio 24 d. iki 2023 m. rugpjūčio 29 d. (pastaba: automobilio registravimo VĮ „Regitra“ data) (t. y. 6 dienas) nereiškė ir savo sumokėtos sumos neginčijo.
31. Kiti apeliacinio skundo argumentai neturi esminės reikšmės apskųsto pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumui ir teisėtumui įvertinti, todėl dėl jų apeliacinės instancijos teismas nepasisako. Teismų praktikoje laikomasi nuostatos, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį spendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą. Apeliacinės instancijos teismas, atmesdamas apeliacinį skundą, gali tiesiog pritarti žemesnės instancijos teismo priimto sprendimo motyvams (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. spalio 24 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-380-690/2018; 2020 m. balandžio 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-133-823/2020).
32. Apibendrindamas tai, kas išdėstyta, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas iš esmės tinkamai nustatė ir įvertino bylai reikšmingas faktines aplinkybes, įrodymus, tinkamai vadovavosi įrodymų vertinimo taisyklėmis, minėtomis įstatymų normomis, dėl ko priėmė teisėtą ir pagrįstą sprendimą. Kadangi skundžiamo sprendimo keisti ar naikinti apeliaciniame skunde nurodytais argumentais nėra teisinio pagrindo, atsakovo apeliacinis skundas atmestinas, o pirmosios instancijos teismo sprendimas paliktinas nepakeistas (CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas).
33. Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą (CPK 93 straipsnio 1 dalis).
34. Nors apeliacinės instancijos teismas ir vertino, kad Sutartis laikytina vartojimo kredito sutartimi, tačiau toks Sutarties kvalifikavimas neįtakoja nei ieškovės pareikštiems reikalavimams, nei byloje priimto sprendimo teisėtumui ir pagrįstumui ir tai nėra tas rezultatas, kuriuo apeliacinius skundu siekė apeliantas, todėl teismas sprendžia, kad atsakovo apeliacinis skundas atmetamas ir jis neįgijo teisės į bylinėjimosi išlaidų atlyginimą apeliacinės instancijos teisme.
35. Ieškovei iš apelianto, sutinkamai su CPK 93 straipsnio 1 dalies bei CPK 98 straipsnio 3 dalies nuostatomis, priteistinos advokato teisinės pagalbos išlaidos, susijusios su bylos nagrinėjimu apeliacinės instancijos teisme (t. y. atsiliepimo į apeliacinį skundą parengimą) – 1 197,90 Eur, kurių dydis neviršija Rekomendacijų 8.11 punkte nustatyto maksimalaus dydžio, yra pagrįstos, atitinka teisingumo ir protingumo kriterijus.
Kauno apygardos teismas, veikdamas Šiaulių apygardos teismo vardu, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 331 straipsniu,
Rezoliucinė dalis
nutaria:
Šiaulių apylinkės teismo 2025 m. lapkričio 27 d. sprendimą palikti nepakeistą.
Priteisti ieškovei UAB „Current auto“, juridinio asmens kodas (duomenys neskelbtini), iš atsakovo A. L., asmens kodas (duomenys neskelbtini) 1 197,90 Eur (vieną tūkstantį šimtą devyniasdešimt septynis eurus ir 90 ct) bylinėjimosi išlaidų apeliacinės instancijos teisme.
Ši Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.