- Teismas
- Vilniaus miesto apylinkės teismas
- Dokumentas
- Nuosprendis
- Data
- 2019-06-20
- Bylos Nr.
- 1-1752-1058/2019
- Teisminio proceso Nr.
- 1-01-1-16467-2019-9
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjas
- Giedrė Telksnienė
- Kaltinamasis
- V. K.
viešame teisiamajame posėdyje sutrumpinto įrodymų tyrimo tvarka išnagrinėjusi baudžiamąją bylą, kurioje V. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimęs (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, (duomenys neskelbtini), gyvenantis (duomenys neskelbtini), gyvenamąją vietą deklaravęs adresu (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), nevedęs, neteistas,
kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 281¹ straipsnio 1 dalyje,
Aprašomoji dalis
nustatė:
V. K. 2019 m. balandžio 22 d., apie 3 val., Vilniuje, Laisvės pr. 59, pažeisdamas Kelių eismo taisyklių (toliau – KET) 14 punkto reikalavimus, numatančius draudimą vairuoti transporto priemonę neblaiviems asmenims, vairavo automobilį „Toyota Prius“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) būdamas neblaivus, policijos pareigūnams tikrinimo metu jam nustačius neblaivumo požymius, atsisakė tikrintis iškvėptame ore etilo alkoholio koncentraciją, taip vengė neblaivumo patikrinimo.
Teisiamajame posėdyje apklaustas kaltinamasis V. K. savo kaltę pripažino visiškai ir parodė, kad buvo Velykos, prieš tai dirbo daug valandų, namo grįžo apie 9 val., nuo 9 iki 12 val. atsisėdo prie stalo, pritrūko alkoholio, išsikvietė taksi, išėjo į lauką, o taksistas privažiavo ir išvažiavo, tada nusprendė pavažiuoti pats. Išgėręs buvo nedaug, apie 200 g. kažkokio spalvoto gėrimo, gal brendžio, degtinės negėrė. Dėl neblaivumo patikrinimo, paaiškino, kad pradėjo pūsti į alkotesterį, pareigūnai pasakė, kad nerodo, gal tris kartus pūtė, neveikė, nežino, kodėl nepavyko įpūsti. Jį buvo nuvežę į narkologinį, atsisakė duoti kraujo, nemėgsta to. Vėliau, kai buvo atvežtas į Vilniaus miesto 1 policijos komisariatą, esantį Žirmūnų gatvėje, ir jam davė pūsti, rodė 1,79 promiles. Savo veiksmus vertina neigiamai, gailisi, sukėlė pavojingą situaciją, gerai, kad niekas nenukentėjo, niekada anksčiau nevairavo išgėręs. Prašė taikyti jam laidavimą, kad žmona būtų laiduotoja. Sutuoktinė turi jam didelę įtaką, jos klausys, 19 metų gyvena kartu, tikrai žmonos nepaves. Per Velykas buvo kartu su žmona, ji galvojo, kad išvažiavo su taksi. Prieš 2 metus buvo atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės dėl smurto prieš žmoną, tačiau tai jau išspręsta, ten buvo nesusipratimas. Yra baustas administracine tvarka, vidutiniškai 2 nuobaudos per metus, šiuo metu ne visos baudos yra sumokėtos, turi finansinių problemų, tačiau žada sumokėti visas baudas. Automobilis, kurį vairavo priklauso UAB „A“, jį nuomoja pagal sutartį. Ikiteisminio tyrimo metu apklaustas kaltinamasis V. K. iš esmės davė analogiškus parodymus. Papildomai buvo nurodęs, kad galėjo būti išgėręs 200-300 ml degtinės (b. l. 51).
Žemesnės instancijos teismas
Teismo posėdyje davęs parodymus kaltinamasis sutiko, kad kiti įrodymai nebūtų tiriami. Su tokiu sutrumpintu įrodymų tyrimu sutiko ir prokuroras, todėl ši baudžiamoji byla buvo nagrinėjama Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 273 straipsnyje nustatyta tvarka, atliekant sutrumpintą įrodymų tyrimą.
Motyvuojamoji dalis
Žemesnės instancijos teismas
Be kaltinamojo parodymų jo kaltė įrodyta ir kitais byloje esančiais įrodymais, kurie, išnagrinėjus bylą sutrumpinto įrodymų tyrimo tvarka, paskelbti BPK 291 straipsnyje nustatyta tvarka.
Ikiteisminio tyrimo metu apklausta liudytoja B. S. parodė, kad 2019 m. balandžio 22 d., iš VPK OVS buvo gautas pranešimas, kad Buivydiškių g. 10 sustojo automobilis „Toyota Prius“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) vairuotojas galimai neblaivus. Apie 3 val. važiuojant Buivydiškių gatve, buvo pastebėtas minėtas automobilis „Toyota Prius“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) Automobilis buvo sustabdytas netoli Laisvės pr. 59. Priėjus prie automobilio, už vairo sėdėjo akivaizdžiai neblaivus vairuotojas (nuo jo sklido alkoholio kvapas, kalba buvo nerišli, atrodė nemotyvuotai susijaudinęs, akys buvo paraudusios). Kaip vėliau paaiškėjo tai buvo V. K.. Vairuotojas paaiškino, kad išgėrė vieną alaus butelį, kur vartojo alkoholį nenurodė, teigė, kad važiavo iš vaistinės į namus. Bandant nustatyti girtumą, asmuo du kartus nesugebėjo įpūsti į alkotesterį. V. K. buvo paaiškinta, kokia atsakomybė jam gresia, tačiau jis toliau piktybiškai nenorėjo pasitikrinti girtumo. Apie 03.20 val. asmuo buvo sulaikytas. Automobilyje, priekinėje keleivio vietoje buvo tuščias, skaidrus ąsotis, ant kilimėlio buvo išsipylęs skystis, jautėsi alkoholio kvapas. Vairuotojui buvo pranešta, kad jis bus nuvežtas į priklausomybės ligų centrą ir ten bus paimtas jo kraujo mėginys. Apie 4 val. V. K. buvo pristatytas į priklausomybės ligų centrą kraujo mėginiui paimti, tačiau asmuo atsisakė duoti kraują (b. l. 31). Iš esmės analogiškos aplinkybės nurodytos ir Vilniaus apskrities Vyriausiojo policijos komisariato Patrulių rinktinės vyriausiosios patrulės B. S. tarnybiniame pranešime (b. l. 5).
Iš BIRT ataskaitų žiūryklės matyti, kad 2019 m. balandžio 22 d., 02.53 val. Bendrasis pagalbos centras gavo pranešimą, jog Vilniuje, Buivydiškių g. 10, prie namo sustojo raudonos spalvos automobilis „Toyota Prius“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) kuris įtartinai manevravo, vairuotojas galimai neblaivus (b. l. 6).
Medicininės apžiūros neblaivumui, girtumui ar apsvaigimui nustatyti akte Nr. 61 užfiksuota, kad V. K. atsisakė apžiūros ir atsisakė duoti kraują. Pagal klinikinius požymius jam nustatytas sunkus girtumo laipsnis (b. l. 40).
Neblaivumo nustatymo akte nurodyta, kad V. K. atsisakė, nesugebėjo tikrintis alkotesteriu. V. K. buvo nustatyti šie neblaivumo požymiai: alkoholio kvapas iš burnos, neadekvati elgsena, nerišli kalba, nekoordinuoti judesiai (b. l. 37).
Alkotesterio rodmenys patvirtina, kad 2019 m. balandžio 22 d., 04.51 val. V. K. buvo nustatytas 1,79 promilių neblaivumas (b. l. 41). Aplinkybę, kad alkotesterio prietaisas patikrinimo metu buvo tinkamas naudoti patvirtina byloje esantis patikros sertifikatas (b. l. 42).
Vaizdo įrašų apžiūros protokole nurodyta, kad buvo apžiūrėti vaizdo įrašai iš policijos pareigūnų tarnybinio automobilio, kuriuose užfiksuotas V. K. elgesys policijos pareigūnų tarnybiniame automobilyje bei Priklausomybės ligų centre apsvaigimo nustatymo kabinete, kur V. K. atsisakė tikrintis alkotesteriu bei pasirašyti procesinius dokumentus. Pirmame vaizdo įraše matosi, kaip V. K. sėdi automobilyje vairuotojo vietoje. Vyriausiasis patrulis S. T. klausia vairuotojo, ar jis papūs. V. K. atsako, kad nepapūs, išgėręs butelį alaus, žmona paprašė užeiti į vaistinę, nes pas ja pakilo cukrus, serga cukriniu diabetu, gyvena (duomenys neskelbtini), kvietė taksi, bet taksi išvažiavo. Pareigūnas antrą kartą klausia V. K., ar jis papūs į alkotesterį. V. K. aiškina, kad pripūs, nepiktybiškai vairavo. Pareigūnas aiškina, kad už atsisakymą pūsti gresia baudžiamoji atsakomybė, dar kartą klausia V. K., ar jis pūs. Tada V. K. klausia kas bus, jeigu nepūs. Vyriausiasis patrulis S. T. aiškina, kad gresia baudžiamoji atsakomybė. V. K. pasako, kad išgėrė 2 butelius alaus prieš valandą. Vyriausiasis patrulis S. T. vėl klausia V. K., ar jis pūs, klausimą kartoja kelis kartus. Tada V. K. atsako, kad pabandys. Pareigūnas aiškina, kad reikia pririnkti oro ir pūsti kaip balioną. Girdisi alkotesterio signalas. Vyriausiasis patrulis S. T. sako, kad taip netinka. Kitame vaizdo įraše užfiksuota, kad V. K. tebesėdi automobilyje vairuotojo vietoje. Vyriausiasis patrulis S. T. aiškina, kad reikia 5 sekundes normaliai pūsti kaip į balioną pririnki oro ir tolygiai lėtai pūsti. Taip pat aiškina, kad jeigu V. K. atsisakys, jis iškvies „traliuką“ ir vairuotojas bus sulaikytas, jam gresia baudžiamoji atsakomybė. Girdisi alkotesterio signalas. Trečiame vaizdo įraše užfiksuotas V. K. esantis Priklausomybės ligų centro apsvaigimo nustatymo kabinete, kur sėdi medicininė darbuotoja. Vyriausiasis patrulis S. T. du kartus klausia V. K., ar jis duoda kraują ar atsisako. V. K. atsako, kad atsisako. Ketvirtame vaizdo įraše užfiksuota, kaip V. K. būdamas Priklausomybės ligų centre sako, kad nepasirašys jokių popierių. V. K. klausia, ar alkotesteris parodė, kad jis neblaivus, į ką pareigūnas atsakė, kad jis (V. K.) nesugebėjo įpūsti (b. l. 36).
VĮ „Regitra“ duomenų išraše nurodyta, kad automobilis „Toyota Prius“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) priklauso UAB „A“ (b. l. 19).
Iš byloje esančių VšĮ „Emprekis“ duomenų matyti, kad vidutinė automobilio „Toyota Prius“ (2005 m.) kaina Lietuvoje yra 3 310 EUR (su PVM), kaina be PVM – 2 736 EUR (b. l. 20).
Iš veiklos nuomos sutarties matyti, kad V. K. automobilį „Toyota Prius“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) nuomoja iš UAB „A“ (b. l. 61-62).
Dėl nusikalstamos veikos kvalifikavimo.
Pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 281¹ straipsnio 1 dalį atsako tas, kas vairavo motorinę transporto priemonę, traktorių ar savaeigę mašiną arba mokė praktinio vairavimo būdamas neblaivus, kai jam nustatytas 1,51 ir daugiau promilių neblaivumas, arba vengė neblaivumo patikrinimo, kai jam buvo nustatyti neblaivumo požymiai, arba vartojo alkoholį po eismo įvykio iki jo aplinkybių nustatymo ir jam nustatytas 1,51 ir daugiau promilių neblaivumas. BK 281¹ straipsnio 1 dalyje numatytos nusikalstamos veikos objektyvieji požymiai yra alternatyvūs, todėl užtenka bent vieno iš jų atlikimo, kad asmeniui kiltų baudžiamoji atsakomybė.
Kaltinamasis V. K. savo kaltę pripažino visiškai, nurodė nusikalstamos veikos padarymo aplinkybes. V. K. kaltę taip pat įrodo liudytojos parodymai, tarnybinis pranešimas, byloje esantis vaizdo įrašas ir jo apžiūros protokolas, neblaivumo nustatymo aktas, kuriame užfiksuota, kad kaltinamasis atsisakė (nesugebėjo) pasitikrinti blaivumą alkotesteriu, medicininės apžiūros neblaivumui, girtumui ar apsvaigimui nustatyti aktas, iš kurio matyti, kad V. K. atsisakė duoti kraujo tyrimui bei kita rašytinė bylos medžiaga. Minėtais duomenimis, kuriuos teismas pripažįsta įrodymais, nustatyta, kad V. K. vairavo automobilį „Toyota Prius“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) būdamas neblaivus, policijos pareigūnams tikrinimo metu jam nustačius neblaivumo požymius, atsisakė tikrintis iškvėptame ore etilo alkoholio koncentraciją, taip vengė neblaivumo patikrinimo, todėl V. K. veika teisingai kvalifikuota pagal BK 281¹ straipsnio 1 dalį.
Dėl atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą.
Bylos nagrinėjimo metu buvo pateiktas prašymas atleisti kaltinamąjį nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, laiduotoja paskiriant V. K. sugyventinę D. Š..
Kaltinamojo laiduotoja prašanti būti D. Š. nurodė esanti kaltinamojo sugyventinė. Paaiškino, kad su kaltinamuoju nėra susituokę, tačiau kartu gyvena jau 19 metų. Turi vieną nepilnametį ir vieną pilnametį sūnų, jų finansinė padėtis yra sunki. Teigė, kad turi V. K. autoritetą, jis labai pergyvena, nervuojasi. Jo poelgis nepateisinamas, tuo metu miegojo, nežinojo, kad jis išvažiavo. V. K. daug skaito apie alkoholizmo žalą, pažadėjo jai, kad eis gydytis. Pasakė jam, kad tai neturi pasikartoti. Žino, kad tai tikrai nepasikartos, ji su vaikais prižiūrės kaltinamąjį, kad tai nepasikartotų. Po to, kai buvo atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės už smurto prieš ją panaudojimą, V. K. labai pasikeitė, nenori prarasti nei jos, nei vaikų, labai myli savo šeimą.
Žemesnės instancijos teismas
BK 40 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad asmuo, padaręs baudžiamąjį nusižengimą, neatsargų arba nesunkų ar apysunkį tyčinį nusikaltimą, teismo gali būti atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės, jeigu yra asmens, kuris vertas teismo pasitikėjimo, prašymas perduoti kaltininką jo atsakomybei pagal laidavimą. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas (toliau – LAT) ne kartą yra pasisakęs, kad laiduotoju gali būti tik toks asmuo, kurio galimybė daryti teigiamą įtaką kaltininkui yra akivaizdi (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-160/2010; 2K-116-1073/2018). Laidavimas gali būti paskirtas su užstatu arba be jo. Asmuo teismo gali būti atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, jeigu: 1) jis pirmą kartą padarė nusikalstamą veiką, 2) visiškai pripažino savo kaltę ir gailisi padaręs nusikalstamą veiką, 3) bent iš dalies atlygino ar pašalino padarytą žalą arba įsipareigojo ją atlyginti, jeigu ji buvo padaryta, ir 4) yra pagrindo manyti, kad jis visiškai atlygins ar pašalins padarytą žalą, laikysis įstatymų ir nedarys naujų nusikalstamų veikų (BK 40 straipsnio 2 dalis). Tik esant išvardintų sąlygų visumai yra galimybė svarstyti asmens atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą klausimą. Tuo pačiu atkreiptinas dėmesys, kad atleisti asmenį nuo baudžiamosios atsakomybės yra teismo teisė, bet ne pareiga.
Nagrinėjamoje byloje nustatyta, kad V. K. padarė nesunkų tyčinį nusikaltimą. Tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek teisme kaltinamasis savo kaltę pripažino visiškai, nurodė nusikalstamos veikos padarymo aplinkybes, dėl savo veiksmų gailėjosi. Kaltinamojo nusikalstama veika jokia žala nebuvo padaryta, byloje civilinis ieškinys nepareikštas. V. K. neteistas (b. l. 67), vykdo individualią veiklą, susijusią su (duomenys neskelbtini) teikimu (b. l. 72). Išvardintos aplinkybės leidžia teigti, kad kaltinamasis atitinka BK 40 straipsnio 2 dalies 1-3 punktų reikalavimus. Kita vertus, kaltinamojo elgesys iš karto po nusikalstamos veikos padarymo rodo jo negeranoriškumą, jis ne kartą prašomas pasitikrinti blaivumą alkotesteriu akivaizdžiai tempė laiką, įpūsti į alkotesterį taip ir nesugebėjo, nuvežtas į priklausomybės ligų centrą, atsisakė nuo apžiūros bei atsisakė duoti kraują tyrimui. V. K. eilę kartų baustas administracine tvarka už KET pažeidimų padarymą, pats pripažino, kad vidutiniškai būna po dvi nuobaudas per metus, bandė pateisinti nuobaudų turėjimą savo darbine veikla, nuobaudos galioja, paskirtos baudos nesumokėtos (b. l. 68-71). Toks kaltinamojo elgesys liudija, kad jis nežiūri rimtai į KET reikalavimus. Šios aplinkybės neleidžia teismui daryti išvados, kad V. K. padarė išvadas ir ateityje laikysis įstatymų bei nenusikals. Šį teismo įsitikinimą sustiprina ir ta aplinkybė, kad kaltinamojo atžvilgiu 2017 m. kovo 31 d. buvo nutrauktas ikiteisminis tyrimas BK 38 straipsnio pagrindu (b. l. 65). BK 38 straipsnio taikymo vienas iš pagrindų yra pagrįstas manymas, jog kaltinamasis nedarys naujų nusikalstamų veikų, tačiau akivaizdu, jog V. K. išvadų nepadarė, jam išreikšto pasitikėjimo nepateisino ir vėl nusikalto. Esant išdėstytoms aplinkybėms konstatuotina, kad V. K. neatitinka BK 40 straipsnio 2 dalies 4 punkte įtvirtintos laidavimo taikymo sąlygos.
Teismas taip pat pripažįsta netinkama ir laiduotoja prašančios būti D. Š. kandidatūrą. Į bylą pateikti D. Š. charakterizuojantys duomenys, be abejo, apibūdina ją išimtinai teigiamai – ji yra neteista, duomenų apie administracinius baustumus nėra, buvusios darbovietės charakterizuojama teigiamai. D. Š. yra kaltinamojo sugyventinė, nors ji nurodė, kad kartu su juo gyvena 19 metų, turi bendrų vaikų, tačiau jie iki šiol nėra susituokę. Teisme D. Š. teigė, kad turi įtaką kaltinamajam, tačiau teismo turimi duomenys neleidžia daryti tokios išvados. Iš bylos medžiagos matyti, kad 2017 m. kovo 31 d. V. K. buvo atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės už smurto būtent prieš savo sugyventinę D. Š. panaudojimą. Iš Vilniaus apygardos prokuratūros Vilniaus apylinkės prokuratūros prokuroro 2017 m. kovo 31 d. nutarimo nutraukti ikiteisminį tyrimą kaltinamajam ir nukentėjusiajai susitaikius matyti, kad smurtas nukentėjusiosios atžvilgiu buvo intensyvus, jai buvo suduota net 20 smūgių į galvą. Iš minėto nutarimo taip pat matyti, jog pati nukentėjusioji buvo nurodžiusi, kad kaltinamasis ne kartą yra prieš ją smurtavęs (papildomai apklausta patikslino, kad turėjo omenyje psichologinį smurtą). D. Š. šiuo metu niekur nedirba, tą patvirtina byloje esanti Užimtumo tarnybos prie Lietuvos Respublikos Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos pažyma (b. l. 91), taigi ji finansiškai yra priklausoma nuo kaltinamojo. Jokių aplinkybių leidžiančių teigti, kad D. Š. turi įtakos kaltinamojo elgesiui ir yra jam autoritetas teismas nenustatė, to niekaip nepagrindė ir laiduotoja prašanti būti D. Š.. Aukščiau išvardintų aplinkybių visuma neleidžia teigti, jog prašanti būti laiduotoja iš tiesų turi įtaką kaltinamajam, todėl teismas konstatuoja, kad D. Š. neatitinka visų laiduotojui keliamų reikalavimų, ji nesugebės pakankamai koreguoti kaltinamojo elgesį ir daryti kaltinamajam teigiamą įtaką. Dėl nurodytų priežasčių prašymas atleisti kaltinamąjį nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą netenkintinas.
Dėl skirtinos bausmės.
Skirdamas bausmę teismas atsižvelgia į padarytos nusikalstamos veikos pobūdį ir pavojingumą, kaltininko kaltės formą ir rūšį – padarytas tyčinis nesunkus nusikaltimas, kaltinamasis ne kartą prašomas atsisakė tikrintis blaivumą, patikrinimo alkotesteriu metu akivaizdžiai tempė laiką, į alkotesterį taip ir nesugebėjo įpūsti, nuvežtas į Priklausomybės ligų centrą duoti kraujo tyrimui atsisakė, pagal klinikinius požymius jam buvo nustatytas sunkus girtumo laipsnis – tokios būklės transporto priemonės vairavimas kelia ypatingai didelį pavojų transporto eismo saugumui, kitų žmonių sveikatai ir gyvybei. Kaltinamojo atsakomybę lengvinančia aplinkybe pripažintina tai, kad V. K. prisipažino padaręs nusikaltimą ir nuoširdžiai gailisi (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas), jo atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta. Teismas atsižvelgia ir į byloje esančius duomenis, apibūdinančius kaltinamojo asmenybę – V. K. neteistas (b. l. 67), eilę kartų baustas administracine tvarka už KET pažeidimų padarymą, nuobaudos galioja, paskirtos baudos nesumokėtos (b. l. 68-71), kaltinamasis jam skiriamas administracines nuobaudas pateisina savo darbine veikla, vykdo individualią veiklą, susijusią su (duomenys neskelbtini) teikimu (b. l. 88), duomenų apie psichiatrinį ar priklausomybės ligų gydymą nėra. Įvertinęs nurodytas aplinkybes, teismas sprendžia, kad BK 41 straipsnyje numatyti bausmės tikslai bus pasiekti kaltinamajam už padarytą nusikaltimą paskyrus įstatymo sankcijoje numatytą bausmės rūšį – baudą, kurios dydis nustatytinas artimas minimaliam šios bausmės rūšies dydžiui (BK 47 straipsnio 3 dalies 2 punktas).
Kadangi kaltinamasis kaltu prisipažino visiškai, byla išnagrinėta atliekant sutrumpintą įrodymų tyrimą, taikytinos BK 64¹ straipsnio nuostatos ir V. K. skirtina bausmė mažintina vienu trečdaliu.
Dėl uždraudimo naudotis specialiąja teise.
BK 68 straipsnio 2 dalis numato, kad teismas gali uždrausti naudotis specialiomis teisėmis nuo vienerių iki penkerių metų. V. K. nusikalstamą veiką padarė būdamas neblaivus ir naudodamasis teise vairuoti transporto priemones. Jo padarytas naudojimosi kelių transporto priemone taisyklių reikalavimo pažeidimas yra itin pavojingas ir šiurkštus, neabejotinai keliantis pavojų eismo saugumui ir žmonių sveikatai bei gyvybei. Jis vengė neblaivumo patikrinimo, pareigūnų tarnybiniame automobilyje ne kartą prašomas pasitikrinti blaivumą ir būdamas įspėtas dėl gresiančios atsakomybės iš pradžių vilkino laiką, vėliau taip ir nesugebėjo pasitikrinti blaivumo, nuvežtas į Priklausomybės ligų centrą kategoriškai atsisakė nuo apžiūros bei kraujo davimo, už vairavimą esant neblaiviam baustas nebuvo, tačiau eilę kartų yra baustas už KET reikalavimų pažeidimus, nuobaudos galioja, paskirtos baudos nesumokėtos, šios aplinkybės patvirtina, kad V. K. yra linkęs nesilaikyti KET reikalavimų ir teigiamų išvadų nedaro, todėl spręstina, kad baudžiamojo poveikio priemonės – uždraudimo naudotis specialia teise, tikslai – užkirsti kelią kaltininkui toliau pažeidinėti KET ir sukelti nusikalstamus padarinius, bus tinkamai įgyvendinti uždraudžiant V. K. naudotis teise vairuoti transporto priemones trejų metų ir šešių mėnesių laikotarpiui. Teismų praktikoje ne kartą yra išaiškinta, jog aplinkybė, kad atsakomybėn patrauktam asmeniui vairuotojo pažymėjimas reikalingas darbe arba pasirūpinti šeimos nariais, savaime nėra laikytina ypatinga aplinkybe, sudarančia pagrindą netaikyti šios poveikio priemonės. Nuteistojo interesai išvengti tam tikrų neigiamų padarinių nėra prerogatyva, tokie padariniai taikant valstybės prievartos priemonę adekvatūs padarytai nusikalstamai veikai (LAT nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-39-222/2018). Apie tai, kad teisė vairuoti transporto priemones jam yra reikalingas vykdant individualią veiklą V. K. žinojo dar prieš sėsdamas neblaivus už vairo, tačiau tai jo nesulaikė nuo nusikalstamos veikos padarymo, todėl teismas neturi pagrindo netaikyti šios baudžiamojo poveikio priemonės.
Vadovaujantis teismų praktika, uždraudimo naudotis specialia teise terminas skaičiuotinas nuo tos dienos, kai asmeniui buvo realiai atimta galimybė vairuoti transporto priemonę, t. y. nuo dienos, kada buvo pritaikyta BPK 120 straipsnyje numatyta kardomoji priemonė, t. y. dokumento – vairuotojo pažymėjimo, paėmimas (LAT nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-7-144-628/2018).
Dėl turto konfiskavimo.
Bylos duomenimis automobilis „Toyota Prius“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) priklauso UAB „A“. Minėtą automobilį kaltinamasis nuomoja ir juo naudojasi savo darbinėje veikloje, teikdamas (duomenys neskelbtini) paslaugas. BK 72 straipsnis numato, kad šio kodekso uždraustos veikos įrankis, priemonė ar rezultatas turi būti konfiskuojami. Pagal BK 72 straipsnio 4 dalį kitiems fiziniams ar juridiniams asmenims perduotas turtas gali būti konfiskuojamas, neatsižvelgiant į tai, ar turtą perdavęs asmuo yra patrauktas baudžiamojon atsakomybėn, jeigu šis asmuo turėjo ir galėjo žinoti, kad tas turtas gali būti panaudotas nusikalstamos veikos padarymui. Byloje nėra duomenų, patvirtinančių, kad automobilio „Toyota Prius“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) savininkas žinojo ar galėjo žinoti, jog bendrovei priklausantis automobilis gali būti panaudotas nusikalstamai veikai daryti, todėl turto konfiskavimas natūra negalimas. Pagal BK 72 straipsnio 5 dalį, kai nėra galimybės paimti konfiskuotiną turtą, iš nusikaltimą padariusio asmens yra privaloma konfiskuoti konfiskuotino turto vertę atitinkančią pinigų sumą. Tai atitinka esamą teismų praktiką (LAT nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-51-699/2018, 2K-138/2014, Nr. 2K-534/2011). Išimtys gali būti daromos tik remiantis kasacinio teismo bei Konstitucinio Teismo suformuotomis nuostatomis (LAT nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-80-511/2018), tačiau šiuo konkrečiu atveju nėra pagrindo teigti, kad kaltinamojo atžvilgiu BK 72 straipsnio nuostatų taikymas bus išimtinai neproporcingas. Automobilio vairavimas esant neblaiviam kelia grėsmę ne tik eismo saugumui, tačiau ir asmenų gyvybei, sveikatai bei turtui. V. K. veikė tiesiogine tyčia, jis žinojo, kad baudžiamasis įstatymas imperatyviai draudžia vairuoti transporto priemones esant neblaiviam, suvokė pavojingą nusikalstamos veikos pobūdį, galimas jos pasekmes ir norėjo taip elgtis, pasielgė itin neatsakingai, pavartojęs stipraus alkoholinio gėrimo iš karto sėdo už automobilio vairo, važiavo tikslu papildomai įsigyti alkoholio, asmuo pranešęs apie galimai neblaivų vairuotoją nurodė, kad automobilis keistai manevravo, taigi kaltinamasis savo veiksmais neabejotinai sudarė pavojų eismo saugumui, tai pat kėlė pavojų tiek savo, tiek ir kitų asmenų gyvybei, sveikatai bei turtui. Atsižvelgiant į išdėstytas aplinkybes spręstina, kad šiuo atveju taikytinas automobilio „Toyota Prius“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) vertę atitinkančios sumos (be PVM) – 2 736 EUR konfiskavimas.
Ikiteisminio tyrimo metu V. K. buvo laikinai sulaikytas BPK 140 straipsnyje nustatyta tvarka nuo 2019 m. balandžio 22 d., 03.20 val. iki 2019 m. balandžio 22 d., 14.25 val., t. y. vieną dieną (b. l. 44, 45), todėl vadovaujantis BK 65, 66 straipsnių nuostatomis, laikino sulaikymo laikas įskaitytinas į bausmės laiką, vieną laikino sulaikymo dieną prilyginant 2 MGL dydžio baudai.
Kaltinamajam ikiteisminio tyrimo metu paskirtos kardomosios priemonės – rašytinis pasižadėjimas neišvykti ir specialiosios teisės sustabdymas (b. l. 53, 63) – paliktinos nepakeistos iki nuosprendžio įsiteisėjimo dienos.
Kaltinamajam ikiteisminio tyrimo metu paskirta kardomoji priemonė – dokumentų (vairuotojo pažymėjimo Nr. (duomenys neskelbtini)) paėmimas (b. l. 53) – paliktina nepakeista iki nuosprendžio įsiteisėjimo dienos, nuosprendžiui įsiteisėjus – perduotina teisę vairuoti transporto priemones suteikiančiai institucijai – VĮ „Regitra“.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 303 straipsnio 2 dalimi,
nusprendžia:
V. K. pripažinti kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 281¹ straipsnio 1 dalyje, ir skirti jam 90 MGL (4 500 EUR) dydžio baudą.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64¹ straipsniu, skirtą bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir V. K. paskirti 60 MGL (3 000 EUR) dydžio baudą.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 66 straipsnio 2 dalies nuostatomis, V. K. į bausmės laiką įskaityti laikino sulaikymo laiką nuo 2019 m. balandžio 22 d., 03.20 val. iki 2019 m. balandžio 22 d., 14.25 val. (vieną dieną), vieną laikino sulaikymo dieną prilyginant 2 MGL dydžio baudai, ir paskirti galutinę – 58 MGL (2 900 EUR) dydžio baudą.
Paskirti V. K. baudžiamojo poveikio priemonę, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 68 straipsnyje, ir uždrausti jam naudotis specialia teise – teise vairuoti transporto priemones, trims metams ir šešiems mėnesiams, šį terminą skaičiuojant nuo 2019 m. balandžio 22 d.
Išieškoti iš V. K. valstybės naudai 2 736 EUR sumą, atitinkančią automobilio „Toyota Prius“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) vertę.
V. K. paskirtas kardomąsias priemones – rašytinį pasižadėjimą neišvykti ir specialiosios teisės sustabdymą, palikti galioti iki nuosprendžio įsiteisėjimo dienos, nuosprendžiui įsiteisėjus – panaikinti.
V. K. paskirtą kardomąją priemonę – dokumentų paėmimą, palikti galioti iki nuosprendžio įsiteisėjimo dienos, nuosprendžiui įsiteisėjus – paimtą dokumentą (vairuotojo pažymėjimą Nr. (duomenys neskelbtini)) perduoti teisę vairuoti transporto priemones suteikiančiai institucijai – VĮ „Regitra“.
Išaiškinti V. K., kad nuosprendžiu paskirta bauda turi būti sumokėta per du mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos į Valstybinės mokesčių inspekcijos sąskaitą (pasirinktinai: Nr. LT24 7300 0101 1239 4300 AB „Swedbank“, LT74 4010 0510 0132 4763 Luminor Bank AB (buvęs AB DNB bankas), Nr. LT12 2140 0300 0268 0220 Luminor Bank AB (buvęs Nordea Bank AB Lietuvos skyrius), LT05 7044 0600 0788 7175 AB SEB bankas ir kt.), nurodant įmokos kodą 6801. Įmokos kvitą būtina pristatyti į Vilniaus miesto apylinkės teismo (Laisvės pr. 79A, Vilnius) Dokumentų priėmimo skyrių.
Laiku nesumokėjus paskirtos baudos, ši bausmė vykdoma priverstinai. Baudos bausmę priverstinai vykdo antstolis, kurio veiklos teritorijoje yra nuteistojo gyvenamoji, darbo ar turto buvimo arba kitos bausmės atlikimo vieta. Priverstinio įvykdymo atveju antstolio išieškoma suma gali būti didesnė dėl antstolio apskaičiuojamų išlaidų vykdymo procese.
Jeigu nuteistasis neturi lėšų baudai sumokėti, antstolio teikimu ir nuteistojo sutikimu teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 47 straipsniu, baudą gali pakeisti viešaisiais darbais. Jeigu nuteistasis vengia savo noru sumokėti baudą ir nėra galimybių ją išieškoti priverstinai, teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 47 straipsniu, antstolio teikimu baudą gali pakeisti areštu.
Nuosprendis per dvidešimt dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui, apeliacinį skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.