Kauno apygardos teismo nutartis, 1A-223-383/2015

Teismas: Kauno apygardos teismas
Dokumentas: Nutartis
Data: 2015-03-27
Bylos Nr.: 1A-223-383/2015
Teisminio proceso Nr.: 1-64-1-00280-2010-5
Bylos rūšis: baudžiamoji byla

Teisėjai: Valdas Vitunskas (pirm.), Algirdas Jaliniauskas, Albinas Antanaitis
Nuteistasis: T. V.
Civilinis ieškovas: UAB „(duomenys neskelbtini)“
Advokatai: Kęstutis Betingis, Arūnas Šalkauskas

Kategorijos

2.4.6Apeliacinės instancijos teismo sprendimų, priimamų išnagrinėjus bylą, rūšys ir pagrindai

Pranešėjas Valdas Vitunskas Baudžiamoji byla Nr. 1A-223-383/2015

Teisėjas Nerijus Brinevičius Teisminio proceso Nr. 1-64-1-00280-2010-5

Procesinio sprendimo kategorijos:2.4.6.,2.4.7. (S)

KAUNO APYGARDOS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2015 m. kovo 27 d.

Kaunas

Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko teisėjo Valdo Vitunsko, teisėjų Algirdo Jaliniausko ir Albino Antanaičio, sekretoriaujant Vilmai Marčiukaitytei, dalyvaujant prokurorei Eglei Kirpienei, nuteistajam T. V., jo gynėjui advokatui Kęstučiui Betingiui, civilinio ieškovo atstovams V. M., jo atstovui advokatui Arūnui Šalkauskui,

viešame teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo T. V. ir jo gynėjo advokato Kęstučio Betingio apeliacinį skundą dėl Marijampolės rajono apylinkės teismo 2014 m. lapkričio 14 d. nuosprendžio, kuriuo T. V. pripažintas kaltu padaręs nusikaltimą numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 186 str.1 d. ir nuteistas laisvės apribojimu 1(vieneriems) metams, įpareigojant pradėti dirbti arba užsiregistruoti darbo biržoje, atlyginti dalį nusikaltimu padarytos žalos -18000 (aštuoniolika tūkstančių) litų kas atitinka 5213,16 eurų, UAB „(duomenys neskelbtini)“ ir 11000 (vienuolika tūkstančių) litų, kas atitinka 3185,82 eurus UAB „(duomenys neskelbtini)“.

Taip pat T. V. pripažintas kaltu padaręs nusikaltimą numatytą BK 222 str.1d. ir nuteistas 80 MGL(dešimties tūkstančių keturių šimtų) litų bauda. Vadovaujantis BK 63 str.1 d.,2 d., 5 d.1 p., bausmės subendrintos griežtesne apimant švelnesnę ir subendrinta bausmė T. V. paskirta laisvės apribojimas 1(vieneriems) metams, įpareigojant pradėti dirbti arba užsiregistruoti darbo biržoje, atlyginti dalį nusikaltimu padarytos žalos -18000 (aštuoniolika tūkstančių) litų kas atitinka 5213,16 eurų UAB „(duomenys neskelbtini)“ ir 11000 (vienuolika tūkstančių )litų, kas atitinka 3185,82 eurus UAB „(duomenys neskelbtini)“.

Civilinio ieškovo UAB „(duomenys neskelbtini)“ pareikštas ieškinys tenkintas dalinai, priteista ieškovo naudai 37514,44 Lt, kas atitinka 10864,93 Eurus, turtinės žalos iš T. V..

Civilinio ieškovo UAB „(duomenys neskelbtini)“ pareikštas ieškinys tenkintas dalinai, priteista ieškovo naudai 20780,04 litų, kas atitinka 6018,31 Eurų, turtinės žalos iš T. V..

Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi baudžiamąją bylą,

Aprašomoji dalis

nustatė:

T. V., nuteistas pagal BK 186 str. 1 d. ir BK 222 str. 1 d. už tai, kad apgaulingai tvarkė apskaitą bei apgaule vengė atsiskaityti už prekes bei suteiktas paslaugas, dėl to kitam asmeniui padarė turtinės žalos, o būtent: T. V. nuo 2006-12-18 iki 2009-11-17 būdamas UAB „(duomenys neskelbtini)“, įm. kodas (duomenys neskelbtini), buveinės adresas (duomenys neskelbtini) Marijampolė direktoriumi, pagal Lietuvos Respublikos Buhalterinės apskaitos 2001-11-06 įstatymo Nr. IX-574 21 str. 1 d., būdamas atsakingas už apskaitos organizavimą, 2 d., apskaitos dokumentų išsaugojimą, sąmoningai, apgaule, siekdamas suklaidinti suinteresuotus asmenis (kreditorius) – UAB „(duomenys neskelbtini)“, UAB „(duomenys neskelbtini)” ir išvengti finansinių įsipareigojimų, tikslus laikas ir vieta nenustatyti, su S. M. sudarė fiktyvią 2009-11-16 UAB „(duomenys neskelbtini)“ akcijų pirkimo-pardavimo sutartį, 2009-11-17 bylų (dokumentų) perėmimo aktą, ir tokiu būdu paslėpė įmonės UAB „(duomenys neskelbtini)“, buhalterinės apskaitos dokumentus, savo veiksmais pažeidė LR Buhalterinės apskaitos įstatymo 19 str., dėl to nėra galimybės visiškai nustatyti įmonės veiklos, jos turto, nuosavo kapitalo ir įsipareigojimų dydžio bei struktūros ir taip pat šiais apgaulingais veiksmais –fiktyviu įmonės perrašymu, dokumentų paslėpimu- vengė atsiskaityti su UAB „(duomenys neskelbtini)“ už pateiktas prekes- statybines medžiagas, pagal 2009-04-23 PVM sąskaitą-faktūrą Nr. VAL000003218, 8317,34 Lt sumai; 2009-05-06 PVM sąskaitą faktūrą Nr. VAL000003233, 5760,05 Lt sumai, 2009-06-17 PVM sąskaitą faktūrą Nr. VAL000003295, 6702,65 Lt sumai, UAB „(duomenys neskelbtini)” už suteiktas krovinio pervežimo paslaugas: pagal 2008-10-27 PVM sąskaitą-faktūrą ERA Nr. 2263, 4838 Lt sumai, 2008-12-05 PVM sąskaitą- faktūrą ERA Nr. 2339, 4076,90 Lt sumai; 2008-12-02 PVM sąskaitą- faktūrą ERA Nr. 2332, 4076,90 Lt sumai, 2008-12-05 PVM sąskaitą- faktūrą ERA Nr. 2349, 4076,90 Lt sumai, 2009-02-27 PVM sąskaitą- faktūrą ERA Nr. 2412, 3492,65 Lt sumai, 2009-03-03 PVM sąskaitą- faktūrą ERA Nr. 2422, 3492,65 Lt sumai; 2009-03-12 PVM sąskaitą- faktūrą ERA Nr. 2435, 3492,65 Lt sumai; 2009-03-25 PVM sąskaitą- faktūrą ERA Nr. 2461, 3492,65 Lt sumai 2009-03-25 PVM sąskaitą- faktūrą ERA Nr. 2462, 3492,65 Lt sumai; 2009-04-15 PVM sąskaitą- faktūrą ERA Nr. 2507, 3492,65 Lt sumai, savo veiksmais padarė UAB „(duomenys neskelbtini)“, 20780,04 Lt turtinę žalą, UAB „(duomenys neskelbtini)“, 37514,44 Lt turtinę žalą.

Šalies argumentai

N. T. V. ir jo gynėjas apeliaciniame skunde prašo panaikinti Marijampolės rajono apylinkės teismo apkaltinamąjį nuosprendį ir priimti naują išteisinamąjį nuosprendį T. V. atžvilgiu, nes nepadaryta veika, turinti nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių. Civilinių ieškovų ieškinius palikti nenagrinėtus. Skunde nurodė, jog apylinkės teismas T. V. baudžiamąją bylą išnagrinėjo neišsamiai bei nevisapusiškai, tinkamai neištyrė ir neįvertino visų byloje esančių įrodymų dėl ko priėmė nepagrįstą, objektyviai nemotyvuotą ir neteisėtą skundžiamą nuosprendį. Nuosprendyje išdėstytos teismo išvados neatitinka faktinėms baudžiamosios bylos aplinkybėms, nuosprendis priimtas iki galo neištyrus ir neįvertinus visų įrodymų, įrodymus objektyviai pagrindžiančius nuteistojo poziciją teismas ignoravo, vadovavosi tiktai kaltinimui palankiais abejotino objektyvumo duomenimis juos pripažindamas įrodymais, buvo šališkas, rinko ir vertino tiktai kaltinančius įrodymus. Teismas nepagrįstai T. V. parodymais nesirėmė ir vertino juos kaip kaltinamojo gynybinę taktiką siekiant išvengti atsakomybės, nes jie tariamai paneigti byloje surinktų įrodymų visuma.

Apeliaciniame skunde teigiama, jog Marijampolės rajono apylinkės teismas priimdamas apkaltinamąjį nuosprendį, vadovavosi suinteresuotų jiems naudingai išspręsti bylą liudytojų - civilinių ieškovų V. M. ir D. G. šališkais parodymais, taip pat kitų liudytojų G. K., E. M., D. M., T. V., R. V., T. Ž., N. L., bet tiktai vienareikšmiškai T. V. kaltinančiais, parodymais ir visiškai ignoruodamas T. V. teisinančius, apie jį ir jo veiklą teigiamai pateiktus parodymus. Visų šių liudytojų, o taip pat, V. M. ir D. G., parodymų esminė svarba ir reikšmingumas yra tai, kad jie patvirtino, jog UAB „(duomenys neskelbtini)" direktorius buvo T. V., ši bendrovė vykdė atitinkamą veiklą ir veikla buvo grindžiama ilgalaikiais (2-3 metai) sutartiniais santykiais su kitomis bendrovėmis. Nei vienas iš jų, išskyrus V. M. ir D. G., neparodė, kad T. V. veikė neteisėtai ar nusikalstamai. Tuo pačiu teismas visiškai ignoravo T. V. bei buvusio UAB „(duomenys neskelbtini)“ bendraakcininko liudytojo M. P., liudytojų N. L., T. V. , S. M., V. J., I. M., G. K., E. M., R. V., o taip pat dalinai ir V. M. bei D. G. faktiniais duomenimis ir dokumentais pagrįstus objektyvius parodymus, kuriais objektyviai nustatytos tikrosios faktinės įvykių aplinkybės, bei patvirtina, kad T. V. nepadarė jam inkriminuotų nusikalstamų veikų, o tarp bendrovių susiklostę civiliniai santykiai turi būti sprendžiami su naujais UAB „(duomenys neskelbtini)“ vadovais, nes nuo 2009-11-16 T. V. nėra bendrovės direktorius.

Apeliaciniame skunde nurodyta, jog liudytojas S. M. ikiteisminio tyrimo metu, taip pat ir apklausiamas teisme, nei apie T. V., nei apie M. P. kokių nors kaltinančių parodymų nepateikė, artimiau nepažinojo. Ikiteisminio proceso metu S. M. pareiškė, kad T. V. jis pažįsta nuo tada, kai ikiteisminio tyrimo tyrėja Sušinskienė jam parodė T. V.. Byloje nėra duomenų, kad tai padaryta BPK nustatyta tvarka ir laikantis nustatytų reikalavimų, todėl tokie tyrėjų veiksmai patvirtina, kad įrodymai byloje ne tiktai kad buvo nepagrįstai ilgai renkami, bet ir buvo renkami esminiai pažeidžiant baudžiamojo proceso įstatymų reikalavimus. Pasakojant tikrąsias įvykio aplinkybes bylos nagrinėjimo teisme metu, jo parodymai iš esmės sutampa su nuteistojo T. V., liudytojo M. P., E. M. ir kitų liudytojų parodymais ir rašytiniais įrodymais, kurie patvirtina, kad T. V. inkriminuotų nusikalstamų veikų nepadarė. Liudytojo ir S. M. bendražygio V. J. parodymai pateikti taip pat šališkai, nenurodant esminių parodymuose užfiksuotų duomenų.

Apeliaciniame skunde atkreipiamas dėmesys, jog UAB „(duomenys neskelbtini)" finansinės ūkinės veiklos patikrinimo 2012-02-01 specialisto išvadoje nėra jokių faktinių duomenų, kad T. V. įvykdė neteisėtas veikas, kad būtent jis netinkamai tvarkė bendrovės buhalterinės apskaitos dokumentus. Finansinės ūkinės veiklos patikrinimas buvo atliekamas 2011-12-13-14, kai T. V. jau nedirbo ir nebuvo bendrovės direktorius, t.y. po 2009-11-16-17. Tuo metu bendrovę buvo įsigijęs kitas asmuo, S. M., kuris ir vadovavo bendrovei. Taip pat nėra duomenų, kokio laikotarpio dokumentų nerasta, nes ikiteisminio tyrimo metu pateikti konkretūs faktiniai duomenys, dokumentai, kad visi atskaitomybės dokumentai iki 2009 metų, kuriuos reikalinga pateikti kontroliuojančioms institucijoms, buvo pateikti, todėl jais vadovaujantis buvo galima nustatyti įmonės veiklos, jos turto, nuosavo kapitalo ir įsipareigojimų dydį bei jų struktūrą.

T. V. ir jo gynėjo įsitikinimu, ne baudžiamojon atsakomybėn traukiamas asmuo turi įrodinėti savo nekaltumą, o institucija, kuri surašė kaltinamąjį aktą ir priėmė apkaltinamąjį nuosprendį, turi pateikti objektyvius dokumentus, įrodančius jo kaltę. Tai nebuvo padaryta- UAB „(duomenys neskelbtini)" ir UAB „(duomenys neskelbtini)" nei inventorizacija, nei revizija nebuvo atlikta, dėl specialisto išvados nesikreipta. Esant šioms svarbioms aplinkybėms, suinteresuotų jiems palankių sprendimų priėmimu UAB „(duomenys neskelbtini)" ir UAB „(duomenys neskelbtini)" vadovų vienasmeniškai pateikti prieštaringai vertinami, vienu atveju nurodant vienus dokumentus ir pinigų sumas, kitu atveju jau kitus dokumentus ir pinigų sumas, ir specialiai įgaliotų atsakingų darbuotojų arba specialistų neištirti dokumentai negali būti pripažinti įrodymais baudžiamajame procese, todėl jais neturėtų būti vadovaujamasi sprendžiant T. V. kaltės klausimą.

Apeliaciniame skunde taip pat pažymima, kad bendrovės akcijų pardavimas ir perdavimas įvyko ne be svarbios priežasties. Viena svarbiausių iš jų yra tai, kad T. V. patyrė sunkią traumą autoįvykio metu, ilgą laiką gydėsi nuo patirtų sužalojimų ir negalėjo visapusiškai bei produktyviai vadovauti bendrovei, todėl objektyviai buvo būtina, kad bendrovės reikalais rūpintųsi tai galintys tinkamai daryti asmenys. Be to, tuo metu prasidėjus ekonomikos recesijai, sutriko atsiskaitymai su klientais, kurių įsiskolinimai bendrovei „(duomenys neskelbtini)“ siekė net kelis šimtus tūkstančių litų. Visos šios aplinkybės yra svarbios ir proceso metu taip pat turi būti vertinamos. Baudžiamojoje byloje surinkti objektyviai užfiksuoti ir teismo proceso metu ištirti rašytiniai duomenys (išvardinti apeliaciniame skunde), patvirtina UAB „(duomenys neskelbtini)" akcijų pardavimą ir kitus su bendrovės vadovybe susijusius sprendimus, o išvardintais dokumentais konstatuoti svarbūs juridiniai įvykiai, kurių reikšmė svarbi iki šiol, šie dokumentai yra galiojantys. Pateikti dokumentai ne tik nepaneigia nuteistojo T. V. parodymų, faktinių aplinkybių apie bendrovės akcijų ir bendrovės pardavimą ir perdavimą kitam, kitiems asmenims, bet atvirkščiai, jie patvirtina realiai egzistuojančius juridinius įvykius.

Apeliaciniame skunde atkreipiamas dėmesys į tai, kad 2009-11-26, t.y. po bendrovės „(duomenys neskelbtini)“ akcijų pardavimo bei dokumentų perdavimo naujam bendrovės direktoriui praėjus 10 dienų, prokurorė E. P. nutraukė ikiteisminį tyrimą šioje apeliaciniu skundu skundžiamoje baudžiamojoje byloje UAB „(duomenys neskelbtini)“ vadovų atžvilgiu ir šiuo klausimu priėmė nutarimą. Šiuo atveju svarbu yra tai, kad po UAB „(duomenys neskelbtini)“ bei jo dokumentų pardavimo ir perdavimo S. M. ir su juo susijusiems asmenims, du pareigūnai - prokurorė ir antstolė konstatavo dokumentų buvimą ir juos įvertinus priėmė nutarimą nutraukti tyrimą. Be to, konstatavo, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ turi finansinę galimybę patenkinti kreditorinius reikalavimus.

Apeliaciniame T. V. ir jo gynėjo skunde teigiama, jog teisminio proceso metu buvo pateikti svarbūs faktiniai duomenys, kad nusikalstamos veikos, numatytos BK 186 str. 1 d., inkriminuotos nepagrįstai ir ikiteisminis tyrimas T. V. atžvilgiu turi būti nutrauktas taip pat ir dėl šių pagrindų: suėjus apkaltinamojo nuosprendžio priėmimo senaties terminui; 2011-03-09 prokuroro nutarimu ikiteisminį tyrimą dėl nusikalstamos veikos, numatytos BK 186 str. 1 d., nutraukus ir prokuroro nutarimo nepanaikinus arba jo neatnaujinus baudžiamojo proceso įstatymo nustatyta tvarka.

Skunde pažymėta, jog BK 95 str. 2 d. imperatyviai reglamentuota, kad apkaltinamojo nuosprendžio senaties terminas skaičiuojamas nuo nusikalstamos veikos padarymo iki nuosprendžio priėmimo dienos. Baudžiamojoje byloje nustatyta, kad nuo paskutinės dienos, kai buvo suteiktos paslaugos, t.y. nuo 2009-04-15 bei buvo pateiktos prekės, t.y. nuo 2009-06-17 iki nuosprendžio priėmimo 2014-11-14 praėjo daugiau kaip 5 (penki) metai. Įvertinus baudžiamojoje byloje pateiktus duomenis buvo teigiama, kad pagal inkriminuotus kaltinimus dėl BK 186 str. 1 d. numatytos nusikalstamos veikos padarymo yra suėjęs apkaltinamojo nuosprendžio priėmimo senaties terminas- daugiau kaip penkeri (5) metai, todėl T. V. atžvilgiu ir dėl šios priežasties negali būti priimtas apkaltinamasis nuosprendis: T. V. turi būti išteisintas.

Apeliaciniame skunde atkreipiamas dėmesys, kad nusikaltimo padarymo laikas yra visas laikas, per kurį asmuo darė baudžiamajame įstatyme numatytą veiką, todėl, teismo vertinimu, nagrinėjamoje baudžiamojoje byloje šiuo atveju neabejotinai nustatyta, kad T. V. veikė 2009m. lapkričio 16-17 dienomis, todėl senaties termino pabaiga dėl BK 189 str. l d. (nuosprendžio 13 lapas?) numatytos veikos yra 2014-11-17 diena. Remdamasis šiais motyvais ir argumentais teismas vertino, kad apkaltinamojo nuosprendžio priėmimo senaties terminas nėra suėjęs ir šioje dalyje T. V. atžvilgiu priėmė apkaltinamąjį nuosprendį. Apeliantų teigimu skundžiamas apkaltinamasis nuosprendis šioje dalyje yra nepagrįstas ir neteisėtas, priimtas netinkamai pritaikius baudžiamąjį įstatymą, netinkamai ir neobjektyviai įvertinus baudžiamojoje byloje esančius įrodymus, todėl yra skundžiamas ir naikintinas apeliacine tvarka. Atkreiptinas dėmesys, kad T. V. buvo inkriminuota LR BK 186 str. 1 d. numatyta nusikalstama veika, o ne BK 189 str. 1 d., kaip nurodyta nuosprendžio 13 lape įvardinta nusikalstama veika, ir faktiniai duomenys bei argumentai dėl apkaltinamojo nuosprendžio priėmimo senaties taikymo buvo pateikti būtent dėl BK 186 inkriminuotos veikos, dėl kurios padarymo T. V. ir nuteistas. Kad tai teismo padaryta rašymo klaida, nekonstatuota, nes 2014-11-19 Marijampolės rajono apylinkės teismo teisėjo nutartyje dėl teismo nuosprendyje padarytų rašymo klaidų ištaisymo, tokia rašymo klaida nebuvo nustatyta ir pripažinta. Tokiu būdu, teisminio proceso metu pateikti svarbūs faktiniai duomenys ir argumentai, kad dėl T. V. inkriminuotos BK 186 str. 1 d. numatytos nusikalstamos veikos padarymo yra suėjęs apkaltinamojo nuosprendžio priėmimo senaties terminas, liko neišnagrinėti ir teismo neįvertinti BPK nustatyta tvarka. Teismas visiškai nepateikė nei motyvų, nei argumentų, kodėl ir kokiu pagrindu nusikalstamos veikos padarymo diena laikoma 2009m. lapkričio 16-17 dienomis. Tuo tarpu civilinių ieškovų pateiktuose aukščiau įvardintuose dokumentuose yra aiškiai nurodytos šių dokumentų surašymo, suteiktų paslaugų ir pateiktų prekių - nuo 2008-10-27 iki 2009-06-17, dvišalių pirkimo-pardavimo, paslaugų teikimo sutarčių, susitarimų sudarymo ir jų įvykdymo datos- apmokėti per 1-2 mėnesį laiko, t.y. yra aiškiai konstatuotos šių sandorių sudarymo ir jų įvykdymo datos, kurios esamoje situacijoje laikytinos inkriminuotos nusikalstamos veikos padarymo dienomis. Tokiu būdu, rašytiniais dokumentais yra nustatyta, kad nuo inkriminuotos nusikalstamos veikos padarymo dienos iki nuosprendžio priėmimo 2014-11-14 dienos praėjo daugiau kaip 5 (penki) metai.

Apeliaciniame skunde teigiama, kad teismui buvo pateikti svarbūs faktiniai duomenys, kad ikiteisminis tyrimas apeliacine tvarka skundžiamoje byloje dėl nusikalstamos veikos, numatytos BK 186 str. 1 d., kuri inkriminuota T. V., buvo nutrauktas baudžiamojo proceso įstatymo nustatyta tvarka 2011-03-09. Gavus proceso dalyvio skundą, prokuroro priimto nutarimo nutraukti ikiteisminį tyrimą pagrįstumą ir teisėtumą BPK 214 str. nustatyta tvarka patikrino aukštesnysis prokuroras, kuris 2011-04-26 nutarimu dalyje dėl BK 186 str. 1 d. numatytos nusikalstamos veikos padarymo paliko galioti tyrimui vadovavusio ir jį kontroliavusio žemesniojo prokuroro nutarimą, pripažindamas nutarimą nutraukti ikiteisminį tyrimą pagrįstu ir teisėtu. BPK 214 str. 4 d. nustatyta tvarka aukštesniojo prokuroro nutarimas nebuvo skundžiamas ikiteisminio tyrimo teisėjui, todėl nutarimas įsiteisėjo ir liko galioti. Tokiu būdu, 2011-03-09 prokuroro nutarimu konstatavus, kad nebuvo padaryta nusikalstama veika, numatyta BK 186 str. 1 d., ir ikiteisminį tyrimą nutraukus, aukštesniojo prokuroro nutarimu pripažinus, kad nutarimas nutraukti ikiteisminį tyrimą šioje dalyje yra pagrįstas ir teisėtas, įsigaliojus nutarimui nutraukti ikiteisminį tyrimą visi procesiniai veiksmai, kurie buvo atlikti nutraukus ikiteisminį tyrimą, tarp jų ir nevienkartiniai pranešimai apie įtarimus T. V., sprendimai dėl procesinių prievartos priemonių taikymo, baudžiamosios bylos užbaigimas kaltinamojo akto surašymu ir kaltinamojo akto su bylos medžiaga perdavimas teismui, bylos perdavimas nagrinėti teisiamajame posėdyje, pripažintini neteisėtais, atliktais esminiai pažeidžiant baudžiamojo proceso įstatymo reikalavimus (BPK 1 str. 1 d., 20 str. 1 d., 44 str. ir kt.), konstitucines teises ir laisves (LR Konstitucijos 20 str., 22 str.), todėl yra niekiniai ir nesukelia teisinių pasekmių. Pateikti ir byloje esantys faktiniai duomenys neabejotinai paneigia šališkus neteisingus teismo teigimus, kad Marijampolės rajono apylinkės prokuratūros vyriausiojo prokuroro pavaduotojo 2011-04-26 nutarimo 3 punktu panaikintas visas 2011-03- 09 nutarimas, bei nustatyta, kad byloje turi būti atlikti papildomi tyrimo veiksmai. Nepagrįsti ir kiti teismo vertinimai, kad tęsiant ikiteisminį tyrimą nustačius papildomas aplinkybes, prokuroras bei ikiteisminio tyrimo pareigūnai šioje baudžiamojoje byloje nėra ribojami savarankiškai vertinti aplinkybes ir kvalifikuoti nustatytus kaltinamojo veiksmus. Pirmiausia, tokių savarankiškų vertinimų, kurie būtų teisiškai motyvuoti ir pagrįsti, byloje nėra. Be to, BPK 170 str. 4 d. imperatyviai nurodyta, kad tik prokuroras priima sprendimus dėl ikiteisminio tyrimo nutraukimo (išskyrus ikiteisminio tyrimo teisėjo galiojimus) bei dėl nutraukto ikiteisminio tyrimo atnaujinimo, o ikiteisminio tyrimo pareigūnas iš viso neįgaliotas priimti atitinkamus sprendimus.

Nuteistojo ir jo gynėjo skunde nurodyta, kad teisminio proceso metu buvo pateikti faktiniai duomenys, kad kaltinamasis aktas surašytas esminiai pažeidžiant BPK 219 str. įtvirtintus reikalavimus kaltinamojo akto surašymui, nes nebuvo ir nėra įvardinti konkretūs buhalterinės apskaitos dokumentai, kuriuos tariamai T. V. paslėpė, jų pavadinimas, individualūs konkretiems dokumentams būdingi požymiai ir kiti dokumentams būtini rekvizitai. Tokiais veiksmais pažeista kaltinamojo teisė į tinkamą gynybą, teisė žinoti kuo jis kaltinamas, turėti procesines galimybes gintis nuo pareikšto kaltinimo. Marijampolės rajono apylinkės teismas nuosprendyje padarė išvadą, jog, kaip matyti iš kaltinamojo akto, jame nurodyta kaltinamajam inkriminuotos veikos aprašymas ir visos esminės aplinkybės, bendrovės, kurią atstovaudamas veikė, adresas, veikimo laikas ir būdas, padariniai. Teismui tariamai akivaizdu ir yra nustatyta, kad kaltinamasis paslėpė visus UAB „(duomenys neskelbtini)" buhalterinės apskaitos dokumentus, tai kaltinamajam ir inkriminuota, todėl kaltinime vardinti kokie dokumentai turi būti tvarkant įmonės buhalterinę apskaitą yra perteklinės aplinkybės, kurias nurodyti kaltinamajame akte nėra būtina, o kaltinamasis aktas visiškai atitinka BPK 219 str. reikalavimus. Apeliantų įsitikinimu, tokia teismo nuosprendyje padaryta išvada neatitinka faktinių bylos aplinkybių, ji nepagrįsta išsamiu, nešališku, visapusišku ir objektyviu įvykio aplinkybių ištyrimu, visų byloje surinktų įrodymų vertinimu, neatlikus jų patikrinimo BPK nustatyta tvarka, todėl yra nepagrįsta ir neteisėta bei skundžiama apeliacine tvarka. Apeliantų teigimu teisės aktais yra nustatyti imperatyvūs reikalavimai, kurie taikomi dokumentams, neabejotinai privalomi ir buhalterinės apskaitos dokumentams. Įstatymuose įtvirtinti reikalavimai vienareikšmiškai įrodo, kad buhalterinės apskaitos kiekvienas dokumentas savo turiniu ir forma yra aiškiai individualizuotas rašytinis aktas- materialus teisimo fakto liudijimas, kuris suteikia informaciją, koks asmuo jį sukūrė, kam atsiranda sukurto ir pasirašyto dokumento pagrindu atitinkamos teisės ir pareigos. Nei 2014-03-21 kaltinamajame akte, nei 2014-11-14 teismo nuosprendyje buhalterinės apskaitos dokumentai, kuriais grindžiami kaltinimai T. V., nenurodyti ir neįvardinti. Tokiais veiksmais, nepagrįstai ilgą laiką, nuo 2010 metų tęsiant šį ikiteisminį tyrimą, bet eilę metų neatliekant nei vieno esminio procesinio veiksmo, pažeista kaltinamojo teisė į tinkamą gynybą, teisė žinoti kuo jis kaltinamas, turėti procesines galimybes gintis nuo pareikšto kaltinimo, nes kaltinimas nekonkretus, neaiškus, nedetalizuotos inkriminuotos nusikalstamos veikos, padarymo būdas, laikas ir kitos esminiai svarbios aplinkybės, taip pat teisė, kad jo bylą per kuo trumpiausią laiką lygybės ir viešumo sąlygomis teisingai išnagrinėtų nepriklausomas ir nešališkas teismas, bei esminiai suvaržytos įstatymų garantuotos kaltinamojo, nuteistojo teisės (BPK 44 str. 5 d., 7 d.).

Atsikirtimų į apeliacinį nuteistojo skundą negauta.

Žemesnės instancijos teismas

Apeliacinės instancijos teismo posėdyje nuteistasis ir jo gynėjas apeliacinį skundą prašė tenkinti. Prokuroras ir civilinio ieškovo atstovai nuteistojo ir jo gynėjo skundą prašė atmesti.

Motyvuojamoji dalis

N. T. V. ir jo gynėjo apeliacinis skundas atmetamas.

Lietuvos Respublikos BPK 305 str. 1 d. 2 p. nustato, kad teismas nuosprendyje savo išvadas pagrindžia įrodymais, kurie įvertinami vadovaujantis BPK 20 str. 5 d. nustatytomis taisyklėmis. Šiame straipsnyje nustatyta, kad teisėjai įrodymus įvertina pagal savo vidinį įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, vadovaudamiesi įstatymu. Taigi pirmosios instancijos teismo teisėjų vidinis įsitikinimas vertinant įrodymus turi remtis visų byloje esančių duomenų patikrinimu, palyginimu, prieštaravimų pašalinimu ir savo sprendimų argumentavimu. Byloje įrodymai turi būti vertinamai išsamiai, nešališkai, vertinama jų visuma, o ne atskiri duomenys (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2006 m. sausio 24 d. nutartis Nr. 2K-43/2006).

Teisėjų kolegija, patikrinusi bylą įrodymų vertinimo aspektu, sutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, jog T. V. kaltė padarius jam inkriminuotas nusikalstamas veikas pagal BK 186 str. 1 d. ir BK 222 str. 1 d. yra įrodyta. Pripažindamas T. V. kaltu, apylinkės teismas rėmėsi įstatymo nustatyta tvarka surinktais ir patikrintais įrodymais bei padarė faktines bylos aplinkybes atitinkančias išvadas. Teismo nuosprendis surašytas laikantis baudžiamojo proceso įstatymų reikalavimų, teisėjų kolegijos vertinimu, BPK 20 str., 301 str. nuostatos nepažeistos. Apeliacinės instancijos teismas neturi pagrindo teigti, kad pirmosios instancijos teismo, vertinusio įrodymus, vidinis įsitikinimas nebuvo pagrįstas išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu. Nuteistojo T. V. ir jo gynėjo apeliaciniame skunde nėra jokių argumentų, kurių pagrindų reikėtų pirmosios instancijos teismo ištirtus įrodymus vertinti iš naujo ar naikinti ginčijamą nuosprendį ir priimti naują, todėl apeliacinės instancijos teismas, sutikdamas su apylinkės teismo atliktu įrodymų vertinimu bei teisės taikymu, pritaria apylinkės teismo priimto nuosprendžio motyvams dėl T. V. kaltės.

Nuteistojo T. V. ir jo gynėjo skundo argumentai, kad jam inkriminuotų nusikaltimų jis nepadarė yra nepagrįsti, todėl atmetami. Pirmosios instancijos teismas, pripažindamas T. V. kaltu padarius nusikalstamas veikas numatytas BK 222 str. 1 d. ir BK 186 str. 1 d., ir priimdamas apkaltinamąjį nuosprendį, vertino liudytojų T. Ž., V. J., G. K., V. M., D. G., N. L., E. M., D. M., T. V., R. V. parodymus, kurie atitiko faktines bylos aplinkybes ir yra nuoseklūs bei neprieštaringi, taip pat rėmėsi įstatymų nustatyta tvarka teisėtai gautais rašytiniais byloje surinktais duomenimis.

Teisėjų kolegijos vertinimu apylinkės teismas pagrįstai nesirėmė liudytojo S. M. parodymais duotais 2014-09-24 teisiamojo posėdžio metu ir nustatydamas faktines aplinkybes rėmėsi jo parodymais duotais ikiteisminio tyrimo teisėjui (t. 3 b.l. 116 -117), jog jokių UAB „(duomenys neskelbtini)“ dokumentų nėra gavęs, pinigų nemokėjo, dokumentus pasirašinėjo už atlygį. Nors nuteistojo T. V. apeliaciniame skunde teigiama, kad teismas, proceso metu pasižiūrėjęs į liudytoją ir išgirdęs jo bei kai kuriuos liudytojų aiškinimus, jog S. M. šiuo metu nedirba, galimai yra išgeriantis, gyvena atskirai nuo savo šeimos, t.y. charakterizuojamas neigiamai, nepagrįstai nusprendė, jog S. M. tiriamo įvykio metu 2008-2009 metais neturėjo pinigų ir negalėjo pirkti bendrovių akcijų sau ar kitų asmenų interesais, tačiau su šiais skundo argumentais nesutiktina. Teisėjų kolegija pažymi, jog duodamas parodymus ikiteisminio tyrimo teisėjui S. M. patvirtino tas aplinkybes, jog UAB „(duomenys neskelbtini)“ niekada nebuvo įsidarbinęs, šios įmonės ar kitų įmonių dokumentų nėra turėjęs, bendravo ir pasirašyti dokumentus davė T. V.. Internetu naudotis nemoka, pasirašė ant tuščio lapo, dėjo šešis parašus juodu ir mėlynu tušinuku, T. V. jam sakė dėti tik parašą. Už tai gavo atlygį 100 Lt, taip pat dar gavo ir 500 Lt. Apklaustas pirmosios instancijos teismo posėdžio metu liudytojas T. Ž. (t. 6 b. l. 76) patvirtino, kad S. M. pažįsta gal 10 metų, jį pažinojo kaip „pijokelį“, kadangi pastoviai matydavo girtą. Tiek jis, tiek visas turgus žinojo, kad jis tapo direktoriumi, kadangi pats gyrėsi. Kokiu būdu jis tapo direktoriumi nežino. Teismo posėdžio metu apklausta liudytoja D. M. (t.6 b. l. 58) parodė, jog S. M. buvęs jos vyras, dar iki šios dienos likęs jo įsiskolinimas dėl vaikų išlaikymo. Jį gali charakterizuoti kaip žemo intelekto žmogų, kuris gerdavo ir triukšmaudavo, kiti jį apibūdindavo kaip „bomžą“. Aplinkybės, jog jis įsigijo akcijas ir už jas sumokėjo jai kelia juoką. Apeliaciniame T. V. skunde teigiama, kad pasakojant tikrąsias įvykio aplinkybes bylos nagrinėjimo teisme metu, S. M. parodymai iš esmės sutampa su nuteistojo T. V., liudytojo M. P., E. M. ir kitų liudytojų parodymais ir rašytiniais įrodymais, kurie patvirtina, kad T. V. inkriminuotų nusikalstamų veikų nepadarė. Tačiau teisėjų kolegija atkreipia dėmesį, jog kaip ir teisingai paminėjo pirmosios instancijos teismas skundžiamame nuosprendyje, S. M. apklausiamas teismo posėdžio metu (t. 6 b. l. 84-85) negalėjo atsakyti į klausimus susijusius su įmonės valdymu, pats patvirtino, kad apie tai nieko nesupranta, nežino įmonės vidaus dokumentų priėmimo tvarkos, kokie jie turi būti. Net neskaitęs kažkokius dokumentus pasirašinėjo, neįsivaizdavo kaip dirbs direktoriumi, pirkdamas akcijas net nežinojo firmos, kurią perka pavadinimo. Pažymėtina, jog pirmosios instancijos teismas pagrįstai nurodė, kad S. M. ir T. V. aiškinimai teismo posėdžio metu apie dokumentų perdavimo eigą bei akcijų pirkimą yra prieštaringi ir detaliai išdėstė aplinkybes, kodėl nesivadovavo S. M. parodymais duotais pirmosios instancijos teisme, tai tinkamai nuosprendyje aptarė ir padarė pagrįstas išvadas, su kuriomis aukštesnysis teismas visiškai sutinka ir papildomai šių vertinimų bei išvadų neatkartoja.

Teisėjų kolegijos vertinimu apylinkės teismas pagrįstai nesivadovavo nuteistojo T. V. ir liudytojo T. P. parodymais, kadangi jie prieštarauja nustatytoms faktinėms bylos aplinkybėms ir yra paneigti byloje surinktų įrodymų visuma. T. V. ir T. P. parodymai, jog akcijų pardavimas S. M. vyko realiai, vertintinas kaip siekis išvengti baudžiamosios atsakomybės.

Apeliaciniame skunde keliamas klausimas, jog UAB „(duomenys neskelbtini)" finansinės ūkinės veiklos patikrinimo 2012-02-01 specialisto išvadoje nėra jokių faktinių duomenų, kad T. V. įvykdė neteisėtas veikas, kad būtent jis netinkamai tvarkė bendrovės buhalterinės apskaitos dokumentus.

BK 222 str. 1 d. be kitų veikų, nustatyta baudžiamoji atsakomybė tam, kas apgaulingai tvarkė teisės aktų reikalaujamą buhalterinę apskaitą, jeigu dėl to negalima visiškai ar iš dalies nustatyti asmens veiklos, jo turto, nuosavo kapitalo ar įsipareigojimų dydžio ar struktūros.

Apgaulingas teisės aktų reikalaujamos buhalterinės apskaitos tvarkymas – tai buhalterinės apskaitos tvarkymas sąmoningai pažeidžiant teisės aktų, reglamentuojančių buhalterinės apskaitos tvarkymą, reikalavimus (pvz., dvigubos buhalterinės apskaitos vedimas, dalies ar visų ūkinių operacijų ir ūkinių įvykių nefiksavimas apskaitos dokumentuose ir pan.). BK 222 straipsnyje numatyto nusikaltimo sudėtis yra materiali, todėl baudžiamoji atsakomybė kyla tik tuo atveju, kai jis sukelia šiame BK straipsnyje numatytus padarinius. Apgaulingo buhalterinės apskaitos tvarkymo padariniai nustatomi kompetentingų įstaigų patikrinimo, revizijos aktais, audito ataskaita arba specialisto išvada, o kilus abejonių dėl jų pagrįstumo gali būti skiriama ekspertizė.

Byloje esanti 2012-02-01 specialisto išvada Nr. 64-8-IS1-47 (t. 2 b. l. 76 -80) patvirtina tas aplinkybes, jog T. V. įvykdė jam inkriminuojamą nusikaltimą numatytą BK 222 str. 1 d. t. y. tyčia paslėpė apskaitos dokumentus ir to pasekmė – nėra galimybės nustatyti UAB „(duomenys neskelbtini)“ veiklos, turto, nuosavo kapitalo, įpareigojimų dydžio ir struktūros už laikotarpį nuo 206-12-18 iki 2009-11-17. T. V. šią aplinkybę ginčija, tvirtindamas, jog finansinės ūkinės veiklos patikrinimas buvo atliekamas 2011m. gruodžio 13-14 dienomis, kai T. V. jau nedirbo ir nebuvo bendrovės direktorius, t.y. po 2009m. lapkričio 16-17. Tuo metu bendrovę buvo įsigijęs kitas asmuo, S. M., kuris ir vadovavo bendrovei. Taip pat nėra duomenų, kokio laikotarpio dokumentų nerasta. Tokie nuteistojo argumentai nepaneigia T. V. baudžiamosios atsakomybės pagal minėtą straipsnį.

Pagal teismų praktiką bylose dėl BK 222 ir 223 straipsnių taikymo realią asmens veiklą, jo ūkinę, komercinę, finansinę būklę, nuosavą kapitalą, įsipareigojimų dydį ir struktūrą turi būti įmanoma nustatyti analizuojant tik to asmens (ūkio subjekto) buhalterinės apskaitos dokumentus. Jei to padaryti tokiu būdu (o ne atliekant priešpriešinius patikrinimus, ikiteisminį tyrimą ir pan.) negalima, atsiranda šiame straipsnyje numatyti padariniai ir kaltininkui kyla baudžiamoji atsakomybė (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-11/2008, 2K-426/2013 ir kt.). Pagal bylos duomenis bei minėtą specialisto išvadą dėl tirti nepateiktų UAB „(duomenys neskelbtini)“ buhalterinės apskaitos dokumentų už laikotarpį nuo 2004-08-24 iki 2012-01-01 dėl dokumentų neišsaugojimo visiškai nebuvo galimybės nustatyti įmonės veiklos, jos turto, nuosavo kapitalo ir įpareigojimų dydžio bei jų struktūros. Kaip pagrįstai nurodė pirmosios instancijos teismas skundžiamame nuosprendyje iš byloje esančių įrodymų, taip pat iš liudytojos G. K. parodymų yra nustatyta, jog įmonės buhalterinės apskaitos dokumentai buvo būtent T. V. žinioje. Byloje ištirtais ir išanalizuotais įrodymais neginčytinai nustatyta, jog nuteistasis sąmoningai pasinaudojo S. M., kad paslėptų UAB „(duomenys neskelbtini)“ buhalterinę dokumentaciją, išvengti turimų administracinių įgaliojimų ir su jais susijusių pareigų bei sudaryti prielaidas iš pažiūros teisėtai išvengti atsakomybės pagal bendrovės prievoles, todėl teisėjų kolegijos vertinimu T. V. veiksmai pagal BK 222 str. 1 d. kvalifikuoti teisingai. Apeliacinės instancijos teismas visiškai sutinka su apylinkės teismo padaryta išvada, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ akcijų pardavimas buvo tariamas sandoris, siekiant išvengti baudžiamosios atsakomybės T. V. už padarytas nusikalstamas veikas, numatytas BK 222 str. 1 d. ir BK 186 str. 1 d.

Pirmosios instancijos teismas, pripažindamas T. V. kaltu padariusį nusikalstamą veiką numatytą BK 186 str. 1 d. ir priimdamas apkaltinamąjį nuosprendį, vertino liudytojų V. M. ir D. G. parodymus, kurie atitiko faktines bylos aplinkybes ir yra nuoseklūs bei neprieštaringi. V. M. apklaustas pirmosios instancijos tesimo posėdžio metu patvirtino tas aplinkybes, jog UAB „(duomenys neskelbtini)“ tiekė įmonės „(duomenys neskelbtini)“ pagamintas statybines medžiagas, 3-4 mėnesius pradėjus vėluoti atsiskaitymams, susisiekė su T. V., šis žadėjo atsiskaityti, atvyko į Marijampolę aiškintis. Matė UAB „(duomenys neskelbtini)“ parduotuvėje UAB „(duomenys neskelbtini)“ tiektas grindjuostes. Vadybininkas N. L. paaiškino, kad prekės nebepriklauso UAB „(duomenys neskelbtini)“, o perduotos UAB „(duomenys neskelbtini)“. Kadangi prekių jau negalėjo pasiimti, pasiėmė UAB „(duomenys neskelbtini)“ priklausančius stendus. (t. 6 b. l. 22-23). Liudytoja D. G. taip pat patvirtino tas aplinkybes, jog su UAB „(duomenys neskelbtini)“ bendradarbiavo apie 2- 3 metus. UAB „(duomenys neskelbtini)“ pradėjus neatsiskaitinėti dėl įsiskolinimų bendravo su direktorium T. V., vėliau kreipėsi į teismą dėl skolos priteisimo. Buvo nuvykusi į Kaune esančius Urmo sandėlius, kuriuose pagal internetinę svetainę turėjo būti UAB „(duomenys neskelbtini)“ sandėliai, pardavėja paaiškino, kad prekės yra UAB „(duomenys neskelbtini)“, kadangi buvo prekių vežėjai, pagal siuntėją, gamintoją ir logotipus sprendė, kad tai tos pačios pervežtos prekės, nors antstolė nurodė, kad jokio turto UAB „(duomenys neskelbtini)“ neturi ir prekės pajamuotos UAB „(duomenys neskelbtini)“ vardu (t. 6 b. l. 54-55). Pirmosios instancijos teismo posėdžio metu apklaustas liudytojas N. L. nurodė, jog 2009 metais dirbo UAB „(duomenys neskelbtini)“ parduotuvėje pardavėju. Parduotuvėje buvo tiekiamos ir UAB „(duomenys neskelbtini)“ prekės- grindjuostės. Prekes priimdavo, pasirašydavo sąskaitoje. Kaip vyko atsiskaitymai už tiektas prekes nežino ar buvo įsiskolinimų nežino taip pat (t. 6 b. l. 74). Vadovaujantis BPK 276 str. 4 d. buvo perskaityti liudytojo N. L. parodymai ikiteisminio tyrimo metu (t. 3 b.l. 21-22), kuriuose nurodė, jog UAB „(duomenys neskelbtini)“ pateikė prekes pagal konkrečias sąskaitas, kurias jis pasirašė. Iš pradžių UAB „(duomenys neskelbtini)“ savo įsipareigojimus vykdė, tačiau sumažėjus realizacijai UAB „(duomenys neskelbtini)“ neturėjo finansinių galimybių padengti įsiskolinimą UAB „(duomenys neskelbtini)“. Dėl įsiskolinimo yra bendravęs su UAB „(duomenys neskelbtini)“ atsakingais darbuotojais ir aiškinęs jiems sudėtingą UAB „(duomenys neskelbtini)“ situaciją apie tai informavo ir T. V.. Nuo 2009 08 19 pradėjo dirbti vadybininku –pardavėju UAB „(duomenys neskelbtini)“ dirbo toje pačioje parduotuvėje (duomenys neskelbtini) Marijampolėje. Nurodė, kad suprato, jog UAB „(duomenys neskelbtini)“ finansinė būklė bloga. Nors T. V. apeliaciniame skunde teigia, jog apylinkės teismas nepagrįstai rėmėsi suinteresuotų jiems naudingai išspręsti bylą liudytojų - civilinių ieškovų V. M. ir D. G. šališkais parodymais, tačiau aukštesnysis teismas pažymi, jog minėtų liudytojų parodymai atitiko faktines bylos aplinkybes yra nuoseklūs bei neprieštaringi, jokių duomenų apie tai, jog jie gali būti šališki ar dėl kitų priežasčių siektų jį melagingai apkalbėti, nėra, todėl netikėti jų parodymais aukštesniajam teismui nėra jokio pagrindo

Pirmosios instancijos teismas pripažindamas T. V. kaltu pagal BK 186 str. 1 d. taip pat rėmėsi įstatymų nustatyta tvarka teisėtai gautais rašytiniais byloje surinktais duomenimis: 2012-02-01 specialisto išvada Nr. 64-8-IS1-47 (t. 2 b. l. 76-83); raštu dėl patalpų nuomos sutarties nutraukimo (t. 3. b.l. 38); debitorinio įsiskolinimo detalizacijos, kasos , knygos, atsargų likučių, banko rašto pateiktų antstolei A. L.; 2009 08 11 Marijampolės rajono apylinkės teismo įsakymo kopija (t. 5 b.l.69); 2009-09-09 antstolės A. L. raštu (t. 5 b.l. 70); 2009-09-16 skolų suderinimo akto kopija bei sąskaitų faktūrų kopijomis (t. 5 b.l. 46-51); sutarčių kopijomis sąskaitomis faktūromis (t.1 b.l. 88-110).

Atsižvelgiant į aukščiau aptartas aplinkybes, teisėjų kolegija daro išvadą, jog vertindamas byloje nustatytas aplinkybes, aukščiau išvardintus liudytojų V. M., D. G., N. L. parodymus bei surinktus rašytinius duomenis, pirmosios instancijos teismas padarė pagrįstą išvadą, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ buhalteriniai dokumentai buvo paslėpti siekiant nuslėpti prekių ir pinigų judėjimo tarp šių bendrovių pagrįstumą ir realumą bei išvengti prievolių UAB „(duomenys neskelbtini)“ kreditoriams. Ištirtais įrodymais teismas nustatė, kad buvo neįvykdytos prievolės civiliniams ieškovams ir padaryta kaltinimuose nurodyto dydžio žala. Buvo vengiama tinkamo prievolių vykdymo, klaidinami kreditoriai slepiant tikrąją padėtį. Sugalvota ir realizuota kombinacija, kurios pagalba, kreditoriams apie tai nieko nežinant, buvo paslėpta bendrovės finansinė dokumentacija, ją fiktyviai perleidžiant tretiesiems asmenims, šios aplinkybės rodo, kad atsiskaitymų su kreditoriais vengta tyčia. Aukštesnysis teismas konstatuoja, jog ištirtų ir išanalizuotų įrodymų pagrindu T. V. veika pagal BK 186 str. 1d. kvalifikuota teisingai.

Apeliaciniame nuteistojo ir jo gynėjo skunde taip pat keliamas klausimas, jog nusikalstamos veikos, numatytos BK 186 str. 1 d., inkriminuotos nepagrįstai ir ikiteisminis tyrimas T. V. atžvilgiu turi būti nutrauktas suėjus apkaltinamojo nuosprendžio priėmimo senaties terminui. Teismas visiškai nepateikė nei motyvų, nei argumentų, kodėl ir kokiu pagrindu nusikalstamos veikos padarymo diena laikoma 2009m. lapkričio 16-17. Apeliantų įsitikinimu, civilinių ieškovų pateiktuose dokumentuose yra aiškiai nurodytos sandorių sudarymo ir jų įvykdymo datos, kurios esamoje situacijoje laikytinos inkriminuotos nusikalstamos veikos padarymo dienomis.

Aplinkybės, dėl kurių baudžiamasis procesas negalimas, yra išvardytos BPK 3 straipsnyje. Viena iš jų nurodyta šio straipsnio 1 dalies 2 punkte – jeigu suėjo baudžiamosios atsakomybės senaties terminai. Apkaltinamojo nuosprendžio priėmimo senatis – tai baudžiamojo įstatymo nustatytas terminas, kuriam suėjus, nusikalstamą veiką padaręs asmuo negali būti traukiamas baudžiamojon atsakomybėn. Šio baudžiamosios teisės instituto įtvirtinimas BK grindžiamas reikalavimu, kad baudžiamoji atsakomybė turi atsirasti tuoj pat po nusikalstamos veikos padarymo arba praėjus kuo trumpesniam laikui po jos padarymo. Priešingu atveju mažėja baudžiamosios atsakomybės efektyvumas ir prevencinė reikšmė.

BK 95 str. 2 d. nurodyta, kad apkaltinamojo nuosprendžio senaties terminas skaičiuojamas nuo nusikalstamos veikos padarymo iki nuosprendžio priėmimo dienos. Šiame kontekste pažymėtina, kad nusikalstamos veikos padarymo laikas yra veikimo (neveikimo) laikas arba baudžiamojo įstatymo numatytų padarinių atsiradimo laikas, jeigu asmuo norėjo, kad padariniai atsirastų kitu laiku (BK 3 straipsnio 1 dalis).

Pagal BK 95 straipsnį asmeniui, padariusiam nusikalstamą veiką, apkaltinamojo nuosprendžio priėmimo senatis taikoma, kai yra atitinkamų sąlygų visuma: a) yra suėjęs apkaltinamojo nuosprendžio priėmimo senaties terminas; b) asmuo šio termino laikotarpiu nesislėpė nuo ikiteisminio tyrimo ar teismo; c) nepadarė naujos nusikalstamos veikos (pvz., kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-7-371/2011). Apkaltinamojo nuosprendžio priėmimo senaties terminai, nustatyti BK 95 straipsnyje, skaičiuojami dėl kiekvienos nusikalstamos veikos atskirai. Šie terminai atskirai skaičiuojami ir tuo atveju, kai jų eiga nutrūksta padarius naują nusikalstamą veiką: tokiu atveju senaties terminai už kelis nusikaltimus pradedami skaičiuoti nuo naujos nusikalstamos veikos padarymo momento dėl kiekvienos nusikalstamos veikos atskirai (pvz., kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-P-100/2008, 2K–143/2008, 2K-332/2008, 2K-187/2011).

Bylos duomenimis, T. V. inkriminuotos veikos, numatytos BK 222 str. 1 d. ir 186 str. 1 d., t. y. atitinkamai apysunkis ir nesunkus tyčiniai nusikaltimai. Šių nusikalstamų veikų padarymo metu galiojusi BK 95 straipsnio redakcija (galiojo nuo 2004 m. liepos 13 d. iki 2010 m. birželio 29 d.) už nesunkų tyčinį nusikaltimą nustatė penkerių metų (1 dalies 1 punkto b papunktis), už apysunkį – aštuonerių metų (1 dalies 1 punkto c papunktis) apkaltinamojo nuosprendžio priėmimo senaties terminus (vėlesnių ir dabartinės redakcijos atitinkami punktai nustato ilgesnius terminus, todėl, atsižvelgiant į BK 3 straipsnio 3 dalies nuostatas, netaikytini). Bylos duomenimis taip pat nustatyta, jog BK 222 str. 1 d. ir 186 str. 1 d numatytos nusikalstamos veikos padarytos 2009 m. lapkričio 16-17 d. Nors nuteistojo apeliaciniame skunde ir nesutinkama su T. V. inkriminuotos nusikalstamos veikos numatytos BK 186 str. 1 d. padarymo diena t. y. 2009 m. lapkričio 16-17 dienomis, tačiau teisėjų kolegijos vertinimu byloje surinktais ir ištirtais objektyviais įrodymais, neginčytinai ir pagrįstai nustatyta, kad T. V. apgaule vengdamas atsiskaityti už gautas prekes bei suteiktas paslaugas, sąmoningai, siekdamas suklaidinti suinteresuotus asmenis (kreditorius) bei išvengti finansinių įsipareigojimų paslėpė įmonės buhalterinės apskaitos dokumentus, sudarydamas fiktyvias 2009-11-16 akcijų pirkimo-pardavimo sutartį, 2009-11-17 dokumentų perdavimo-priėmimo aktą, paslėpė buhalterinius dokumentus, tokiu būdu padarė UAB „(duomenys neskelbtini)“ ir UAB „(duomenys neskelbtini)“ turtinę žalą. Aukštesnysis teismas konstatuoja, jog pirmosios instancijos teismas tinkamai nustatė, jog senaties termino pabaiga dėl BK 186 str. 1 d. numatytos veikos yra 2014-11-17, todėl pagrįstai netaikė BK 95 straipsnio (2004 m. liepos 5 d. redakcija) nuostatų. Tai, kad pirmosios instancijos teismas skundžiamame nuosprendyje vertinant faktinius duomenis dėl apkaltinamojo nuosprendžio priėmimo senaties taikymo dėl BK 186 inkriminuotos veikos, nurodė ne BK 186 str. 1 d., o BK 189 str. 1 d., teisėjų kolegijos vertinama kaip spausdinimo klaida, kuri jokios reikšmės nuosprendžio teisėtumui ir pagrįstumui neturi.

Nuteistojo T. V. ir jo gynėjo apeliaciniame skunde teigiama, jog 2011-03-09 prokuroro nutarimu konstatavus, kad nebuvo padaryta nusikalstama veika, numatyta BK 186 str. 1 d., ir ikiteisminį tyrimą nutraukus, aukštesniojo prokuroro nutarimu pripažinus, kad nutarimas nutraukti ikiteisminį tyrimą šioje dalyje yra pagrįstas ir teisėtas, įsigaliojus nutarimui nutraukti ikiteisminį tyrimą visi procesiniai veiksmai, kurie buvo atlikti nutraukus ikiteisminį tyrimą, turi būti pripažintini neteisėtais, atliktais esminiai pažeidžiant baudžiamojo proceso įstatymo reikalavimus konstitucines teises ir laisves, todėl yra niekiniai ir nesukelia teisinių pasekmių.

Su šiais apeliacinio skundo argumentais teisėjų kolegija nesutinka ir konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas skundžiamame nuosprendyje pagrįstai nurodė, kad nėra nustatyta BPK 3 str. 1 d. 8 p. numatyta aplinkybė dėl BK 186 str. 1d. numatytos veikos daranti baudžiamąjį procesą negalimu. Tai, kad byloje nustatytų aplinkybių teismas neįvertino taip, kaip to norėtų nuteistasis T. V., dar nereiškia, kad į jas nebuvo atsižvelgta ar, kad jos nebuvo tinkamai įvertintos. Pažymėtina, jog ikiteisminis tyrimas baudžiamojoje byloje dėl nusikalstamų veikų, numatytų BK 186 str. 1 d., kuri inkriminuota T. V., buvo nutrauktas baudžiamojo proceso įstatymo nustatyta tvarka 2011-03-09 prokuroro nutarimu (t. 1 b. l. 7-14). Gavus proceso dalyvio skundą, prokuroro priimto nutarimo nutraukti ikiteisminį tyrimą pagrįstumą ir teisėtumą BPK 214 str. nustatyta tvarka patikrino aukštesnysis prokuroras, kuris 2011-04-26 nutarimo (t. 1 b. l. 15 – 16) 3 punktu panaikino visą 2011-03-09 prokuroro nutarimą bei nustatė, kad byloje turi būti atlikti papildomi tyrimo veiksmai. Tai, kad nuteistasis ir jo gynėjas įvertinęs tik nutarimo aprašomojoje dalyje išdėstytus argumentus, tačiau neatsižvelgęs į rezoliucinės priimto nutarimo dalies 3 punktą, padarė išvadą, jog aukštesnysis prokuroras dalyje dėl BK 186 str. 1 d. numatytos nusikalstamos veikos padarymo paliko galioti tyrimui vadovavusio ir jį kontroliavusio žemesniojo prokuroro nutarimą, teisėjų kolegijos vertinama kaip subjektyvi apeliantų nuomonė. Teisėjų kolegija laiko, kad, esant tokiai situacijai, nebuvo BPK 3 str. 1 d. 8 p. numatyto pagrindo, dėl kurio baudžiamasis procesas negalimas.

Apeliaciniame skunde taip pat keliamas klausimas, kad teisminio proceso metu buvo pateikti faktiniai duomenys, kad kaltinamasis aktas surašytas esminiai pažeidžiant BPK 219 str. įtvirtintus reikalavimus kaltinamojo akto surašymui, nes nebuvo ir nėra įvardinti konkretūs buhalterinės apskaitos dokumentai, kuriuos tariamai T. V. paslėpė, jų pavadinimas, individualūs konkretiems dokumentams būdingi požymiai ir kiti dokumentams būtini rekvizitai. Tokiais veiksmais pažeista kaltinamojo teisė į tinkamą gynybą, teisė žinoti kuo jis kaltinamas, turėti procesines galimybes gintis nuo pareikšto kaltinimo. Tačiau apylinkės teismas skundžiamame nuosprendyje nepagrįstai padarė išvadą, jog, kaip matyti iš kaltinamojo akto, jame nurodyta kaltinamajam inkriminuotos veikos aprašymas ir visos esminės aplinkybės, bendrovės, kurią atstovaudamas veikė, adresas, veikimo laikas ir būdas, padariniai.

Teisėjų kolegija atmeta šiuos apeliacinio skundo argumentus ir pritaria apylinkės teismo padarytai išvadai, jog nagrinėjamu atveju kaltinamajame akte yra pateikti T. V. inkriminuotos nusikalstamos veikos požymių aprašymas: veikimo laikas, būdas, padariniai, taip pat kitos nusikalstamos veikos faktinės aplinkybės bei šias aplinkybes atitinkantys nusikalstamos veikos sudėties požymiai. Teisėjų kolegijos vertinimu tas aprašymas atitinka BK normos, pagal kurią veika buvo kvalifikuota ikiteisminiame tyrime, t. y. BK 222 str. 1 d. dispoziciją. Kaltinamajame akte yra įvardinti konkretūs baudžiamojo įstatymo draudžiami apelianto veiksmai, veikos padarymo vieta, veikų padarymo laikai, būdas, padariniai, T. V. veiksmai aprašyti detaliai. Aukštesnysis teismas taip pat sutinka su pirmosios instancijos teismo skundžiamame nuosprendyje išdėstyta pozicija, jog yra nustatyta, kad T. V. paslėpė visus UAB „(duomenys neskelbtini)“ buhalterinės apskaitos dokumentus, kas kaltinamajam ir inkriminuota, todėl kaltinime vardinti kokie dokumentai turi būti tvarkant įmonės buhalterinę apskaitą yra perteklinės aplinkybės, kurias nurodyti kaltinamajame akte nėra būtina.

Atsakant į kitus apeliacinio skundo argumentus, teisėjų kolegija pažymi, kad pirmosios instancijos teismas vadovavosi byloje surinktų įrodymų visuma, kurių pakako daryti pagrįstą išvadą, kad T. V. padarė jam inkriminuotas nusikalstamas veikas. Taigi, nors nuteistais prašo ji išteisinti nepadarius jam inkriminuotų nusikalstamų veikų, jo kaltė yra įrodyta pirmosios instancijos teismo posėdyje ištirtais ir įvertintais įrodymais. Vien tai, kad nuteistais T. V. ir jo gynėjas nesutinka su skundžiamame nuosprendyje padarytomis teismo išvadomis, kitaip interpretuodami byloje surinktus įrodymus ir savaip juos vertindami, nėra pagrindas tenkinti jų apeliacinį skundą jame nurodytais motyvais.

Atsižvelgiant į išdėstytas aplinkybes, apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismas, šioje byloje išsamiai ir nešališkai ištyrė visas bylos aplinkybes, patikrino surinktus įrodymus ir juos įvertino nepažeisdamas baudžiamojo proceso įstatymų reikalavimų. Teismas tinkamai įvertinęs byloje surinktus atskirus įrodymus ir jų visetą, padarė teisingą ir pagrįstą išvadą, jog T. V. padarė jam inkriminuotus nusikaltimus ir jo kaltė yra įrodyta byloje surinktų ir teisme ištirtų įrodymų visetu bei teisingai T. V. nusikalstamą veiką kvalifikavo pagal BK 222 str. 1 d. ir 186 str. 1 d. Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija nagrinėjamoje byloje esminių baudžiamojo proceso įstatymo reikalavimų pažeidimų nenustatė. Esant šioms aplinkybėms, nėra jokio teisinio pagrindo naikinti ar keisti Marijampolės rajono apylinkės teismo 2014-11-14 nuosprendį.

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio1 dalies 1 punktu,

nutarė:

N. T. V. ir jo gynėjo advokato Kęstučio Betingio apeliacinį skundą atmesti.

Kolegijos primininkas Valdas VitunskasTeisėjai Algirdas JaliniauskasAlbinas Antanaitis