- Teismas
- Vilniaus miesto apylinkės teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2019-04-30
- Bylos Nr.
- T-530-957/2019
- Teisminio proceso Nr.
- 1-01-1-02308-2017-6
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjas
- Marijus Kursevičius
- Nuteistasis
- I. S.
- Advokatai
- Raimundas Pakėnas
viešame teismo posėdyje išnagrinėjęs nuteistosios I. S., asmens kodas (duomenys neskelbtini), gyvenančios (duomenys neskelbtini), prašymą dėl teistumo panaikinimo.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017 m. vasario 1 d. teismo baudžiamuoju įsakymu baudžiamojoje byloje Nr. 1-707-957/2017 pripažinta kalta pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau ir – BK) 281 straipsnio 7 dalį, ir paskirta 75 MGL (2 824,50 Eur) dydžio bauda. Vadovaujantis baudžiamojo kodekso 64¹ straipsniu paskirta bausmė sumažinta vienu trečdaliu ir paskirta galutinė bausmė – 50 MGL (1 883 Eur) dydžio bauda, įpareigojant sumokėti ją į Valstybinės mokesčių inspekcijos sąskaitą per du mėnesius nuo teismo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo dienos bei paskirta BK 68 straipsnyje numatyta baudžiamojo poveikio priemonė – dvejiems metams uždrausta naudotis teise vairuoti transporto priemones.
Lietuvos teismų informacinės sistemos LITEKO duomenimis, Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017 m. vasario 1 d. teismo baudžiamasis įsakymas įsiteisėjo 2017 m. vasario 21 d.
Šalies argumentai
Nuteistoji I. S. 2019 m. balandžio 4 d. rašytiniu prašymu prašo panaikinti jai teistumą, suėjus daugiau kaip 2/3 įstatymo nustatyto bei taikomo teistumo laikui. Nuteistoji prašyme nurodo, jog 2017 m. kovo 9 d. pavedimu sumokėjo jai paskirtą baudą, tai patvirtina „SEB“ banko mokėjimo nurodymas, be to baudžiamojo poveikio priemonė yra pilnai įvykdyta ir pažymėjimas, suteikiantis teisę vairuoti transporto priemones pareiškėjai yra grąžintas. Nuteistosios teigimu, paskirta bausmė atlikta, todėl teistumo termino pabaiga – 2020 m. kovo 9 d. Nuteistoji nurodo, kad pusė teistumo termino suėjo 2018 m. rugsėjo 10 d., per laikotarpį nuo 2017 m. vasario 1 d. naujų nusikalstamų veikų ar administracinių nusižengimų nepadarė, jos atžvilgiu jokie ikiteisminiai ar administraciniai tyrimai nėra vykdomi, taip pat jos atžvilgiu baudžiamųjų ar administracinių nusižengimų bylų nėra iškelta. Nuteistoji I. S. nurodo, kad ji gailisi dėl padaryto nusikaltimo, suvokia jo pavojingumą, per visą teistumo laiką ir baudžiamojo poveikio priemonių taikymo laikotarpį gerai apgalvojo jos veiksmų neigiamas pasekmes, taip pat suvokia, kad dėl jos padaryto nusikaltimo galėjo nukentėti ne tik ji, bet ir kiti asmenys. Dėl padarytos nusikalstamos veikos nuteistoji I. S. jaučia didelę gėdą ir mano, jog ją jaus visą likusį jos gyvenimą, nes padaryta nusikalstama veika yra nesuderinama ne tik su visuomenėje pripažįstamomis moralės normomis, bet ir su jos pačios vidiniais įsitikinimais, moralės normomis, taip pat su jos kaip medikės profesine veikla. Nuo padaryto nusikaltimo iki šiol nuteitoji jaučiasi tarsi išdavusi pati save, pamynusi visuomenės pasitikėjimą ja, kuris yra būtinas kaip medikei, atliekančiai sudėtingas plastines ir rekonstrukcines operacijas pacientams. Nuteistosios teigimu, paskirta bausmė ir baudžiamojo poveikio priemonė buvo veiksminga, paveikė ją taip, kad ateityje daugiau nenusikalstų, privertė giliai ir sąmoningai apmąstyti jos padarytus neigiamus veiksmus, pakeisti požiūrį į alkoholio vartojimą bei atsakingą vairuotojo pareigų vykdymą. Nuteistosios nuomone, BK 41 straipsnyje nustatyti tikslai, kurių siekiama skiriant bausmę, baudžiamojo poveikio priemonę, o taip pat teistumu, yra pasiekti. Dėl šios priežasties mano, jog tolesnis teistumo taikymas jos atžvilgiu nėra tikslingas, nes net ir panaikinus teistumą, neigiamas požiūris į padarytą nusikalstamą veiką nepasikeis, todėl teismo gali būti panaikintas. Be kita ko, ji bent keletą kartų per metus dalyvauja teisminiuose procesuose kaip plastikos chirurgijos specialistė, pateikianti specialisto išvadą/nuomonę civilinėse bylose dėl žalos atlyginimo, dėl netinkamo kitų plastikos chirurgų medicinos paslaugų suteikimo. Nors ir nėra prašoma nurodyti, ar ji nėra teista, tačiau žinodama, kad ji vadovaujantis teisės normomis yra laikoma teista, teisme teikdama specialisto išvadą/nuomonę jaučia gėdą ir abejones, ar turi moralinę teisę būdama teista pasisakyti apie kito asmens tinkamai atliktas pareigas. Panaikinus teistumą jai psichologiškai palengvėtų dalyvavimas teisminiuose procesuose kaip specialistei. Be to, nusprendus panaikinti teistumą, teismo sprendimas dar labiau teigiamai paveiktų pareiškėją, nei tolimesnis teistumo taikymas, nes atrodytų, kad ir asmeniui, padariusiam nusikalstamą veiką, kuris suvokia jos pavojingumą ir neigiamas pasekmes, atlikus bausmę ir įvykdžius baudžiamojo poveikio priemones, visuomenėje ir valstybėje gali būti atleista už padarytas klaidas, leidžiant pradėti gyvenimą iš naujo, kaip neteistam asmeniui.
Teismo posėdžio metu nuteistoji I. S. palaikė prašyme išdėstytas aplinkybes ir paaiškino, jog gailisi, kad sėdo už vairo išgėrusi. Gydo pacientus, dirba dvejose įstaigose. Jai moraliai labai sunku turint teistumą. Gydo pacientus, kuriems reikia padėti ir turint teistumą labai sunku su tuo susitaikyti. Administracine tvarka daugiau nėra bausta, ikiteisminiai tyrimai nepradėti, visos baudos sumokėtos. Be to sunku moraliai dalyvauti teismo procesuose kaip specialistei. Esant tokioms aplinkybėms prašo teistumą panaikinti.
Nuteistosios gynėjas ginamosios prašymą palaikė, o prokuroras nuteistosios prašymui neprieštaravo.
Motyvuojamoji dalis
Nuteistosios I. S. prašymas tenkintinas.
Pagal BK 97 straipsnio 7 dalį, suėjus ne mažiau kaip pusei teistumo termino, teismas nuteistojo prašymu gali sutrumpinti teistumo laiką arba panaikinti teistumą.
Nagrinėjamoje byloje Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017 m. vasario 1 d. teismo baudžiamuoju įsakymu I. S. pripažinta kalta pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau ir – BK) 281 straipsnio 7 dalį, ir paskirta 75 MGL (2 824,50 Eur) dydžio bauda. Vadovaujantis baudžiamojo kodekso 64¹ straipsniu paskirta bausmė sumažina vienu trečdaliu ir I. S. paskirta galutinė bausmė – 50 MGL (1 883 Eur) dydžio bauda, įpareigojant sumokėti ją į Valstybinės mokesčių inspekcijos sąskaitą per du mėnesius nuo teismo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo dienos. Taip pat buvo paskirta BK 68 straipsnyje numatyta baudžiamojo poveikio priemonė – dvejiems metams uždrausta naudotis teise vairuoti transporto priemones. Lietuvos teismų informacinės sistemos LITEKO duomenimis, Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017 m. vasario 1 d. teismo baudžiamasis įsakymas įsiteisėjo 2017 m. vasario 21 d.
Iš „SEB“ banko mokėjimo nurodymo išrašo matyti, kad paskirta bauda buvo sumokėta 2017 m. kovo 9 d. (b. l. 5), todėl bausmę ji atliko 2017 m. kovo 9 d. Pagal BK 97 straipsnio 3 dalies 3 punkto a papunktį, asmenys, nuteisti už tyčinius nesunkius ir apysunkius nusikaltimus ir realiai atlikę paskirtą bausmę, turinčiais teistumą laikomi bausmės atlikimo laikotarpiu ir trejus metus po bausmės atlikimo arba atleidimo nuo bausmės atlikimo. BK 281 straipsnio 7 dalyje numatyta veika, dėl kurios kalta pripažinta I. S., priskiriama nesunkių nusikaltimų kategorijai (BK 11 straipsnio 3 dalis), todėl turinčiu teistumą ji laikomas trejus metus po bausmės atlikimo, t. y. iki 2020 m. kovo 9 d. Akivaizdu, kad šiai dienai jau yra suėję daugiau kaip pusė I. S. teistumo termino, todėl vadovaujantis BK 97 straipsnio 7 dalimi yra pagrindas svarstyti I. S. prašymą dėl teistumo termino panaikinimo. Spręsdamas klausimą dėl I. S. teistumo panaikinimo teismas atsižvelgia į pareiškėjos prašyme nurodytus argumentus bei motyvus, į nuteistosios teismui pateiktus bei teismo savo iniciatyva išreikalautus ją apibūdinančius duomenis.
Teismų praktikoje laikomasi nuostatos, kad teismas, naikindamas teistumą prieš terminą ar trumpindamas jo laiką, atsižvelgia į nuteistojo asmenybę, jo elgesį po bausmės atlikimo, jo darbinę veiklą bei kitas aplinkybes, leidžiančias teismui spręsti apie teistumo panaikinimo prieš terminą arba jo laiko sutrumpinimo konkrečiam asmeniui tikslingumą (Vilniaus apygardos teismo 2018 m. kovo 15 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 1S-81-898/2018, 2011 m. balandžio 1 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 1A-466-533-2011). Pažymėtina, kad I. S. teistumo laikotarpiu naujų nusikalstamų veikų ar administracinių nusižengimų nepadarė, jos atžvilgiu jokie ikiteisminiai ar administraciniai tyrimai nėra vykdomi, taip pat jos atžvilgiu baudžiamųjų ar administracinių nusižengimų bylų nėra iškelta. Tai matyti iš Lietuvos teismų informacinės sistemos LITEKO duomenų, tarp kurių administracinių ar baudžiamųjų bylų nėra, be to, tai patvirtina ir įtariamųjų, kaltinamųjų ir nuteistųjų registro duomenų išrašas apie asmenį, VšĮ Respublikinėje Vilniaus psichiatrijos ligoninėje negydyta, į Respublikinio priklausomybės ligų centro Vilniaus filialą dėl gydymo ar konsultavimosi nesikreipė, Vilniaus miesto savivaldybės administracijos (duomenys neskelbtini) seniūnijos teigimu nėra jokių duomenų ar skundų dėl netinkamo I. S. elgesio, seniūnija jai pretenzijų neturi, darbdavių charakterizuojama teigiamai (b. l. 6-7), per Probacijos tarnybos priežiūros laiką pažeidimų nepadarė, pasibaigus baudžiamojo poveikio priemonės taikymo laikui 2019 m. vasario 22 d. išregistruota iš duomenų registro (b. l. 8), iš administracinių nusižengimų registro išrašo matyti, jog nuteistoji I. S. neturi galiojančių administracinių nuobaudų, apie kitą administracinę nuobaudą, paskirtą 2017 m. balandžio 7 d., informacijos apie baudos sumokėjimą nėra. Taigi, pirmiau išvardintų aplinkybių visuma, neabejotinai I. S. apibūdina teigiamai.
Įvertinęs pirmiau išdėstytas aplinkybes, nuteistosios elgesį teistumo metu, taip pat jos teisme duotus paaiškinimus, prokuroro nuomonę, teismas daro išvadą, kad BK 41 straipsnyje numatyti bausmės bei BK 97 straipsnyje numatyto teistumo instituto tikslai yra pasiekti, todėl teistumas I. S. gali būti panaikintas.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 97 straipsnio 3 ir 7 dalimis, Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 363, 364 straipsniais,
nutaria:
Panaikinti I. S. teistumą pagal Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017 m. vasario 1 d. teismo baudžiamąjį įsakymą, kuriuo I. S. pripažinta kalta pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 281 straipsnio 7 dalį.
Nutartis per septynias dienas nuo nuorašo įteikimo dienos gali būti skundžiama Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus miesto apylinkės teismą.