- Teismas
- Vilniaus miesto apylinkės teismas
- Dokumentas
- Įsakymas
- Data
- 2017-02-01
- Bylos Nr.
- 1-707-957/2017
- Teisminio proceso Nr.
- 1-01-1-02308-2017-6
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjas
- Marijus Kursevičius
- Kaltinamasis
- I. S.
- Kategorijos
Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėjas Marijus Kursevičius, išnagrinėjęs Vilniaus apygardos prokuratūros Vilniaus apylinkės prokuratūros 3-iojo skyriaus prokurorės Ingridos Gureckienės pareiškimą dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu ir susipažinęs su baudžiamąja byla, kurioje I. S., asmens kodas (duomenys neskelbtini), gimusi (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietė, netekėjusi, aukštojo išsilavinimo, dirbanti (duomenys neskelbtini), gyvenanti (duomenys neskelbtini), neteista,
kaltinama padariusi nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 281 straipsnio 7 dalyje,
Aprašomoji dalis
nustatė:
I. S. 2017 m. sausio 15 d., apie 18.26 val., Vilniuje, Upės – Kalvarijų g. sankryžoje, pažeisdama Kelių eismo taisyklių 14 punkto reikalavimus, numatančius draudimą vairuoti transporto priemonę neblaiviems asmenims, vairavo automobilį „Toyota RAV4“ (Valst. Nr. (duomenys neskelbtini)), būdama apsvaigusi nuo alkoholio, kai jos kraujyje buvo daugiau negu 1,5 promilės alkoholio (kraujyje rasta 1,88 promilės etilo alkoholio), taip padarė nusikalstamą veiką, numatytą BK 281 straipsnio 7 dalyje.
Kaltinamoji I. S. ikiteisminio tyrimo metu apklausta įtariamąja savo kaltę pripažino visiškai ir parodė, kad ji 2017 m. sausio 15 d. nuo 14.00 val. vartojo alkoholinius gėrimus, tiksliau, gėrė šampaną. Tą dieną buvo nevalgiusi. Išgėrė 3-4 taures šampano. Kadangi jautėsi gerai, 2017 m. sausio 15 d., apie 18.15-18.20 val., sėdo į jai priklausantį automobilį „Toyota RAV4“ (Valst. Nr. (duomenys neskelbtini)) ir jį vairavo iš Žvėryno link namų. Automobilį vairavo paupiu, Upės gatve, nuo Pedagoginio universiteto pusės link Kalvarijų g. Važiuojant suprato, kad neįvertino savo būklės, situacijos ir negali vairuoti, todėl Upės gatvėje prieš sankryžą su Kalvarijų gatve, užsidegus raudonam šviesoforo signalui, sustojo antroje eismo juostoje. Ketino sustoti arčiau dešiniojo krašto ir paskambinti kažkam iš draugų, kad parvairuotų jos automobilį. Užsidegus žaliam šviesoforo signalui toliau nevažiavo, sėdėjo automobilyje ir galvojo. Užmigusi automobilyje nebuvo. Prie jos priėjo žmonės ir patukseno į langą. Atidarė dureles, šie paklausė, ar viskas gerai, ir pasakė, kad nuo jos sklinda alkoholio kvapas, bei iškvietė policiją. Atvykus policijos pareigūnams neneigė, kad vartojo alkoholį ir po to vairavo automobilį. Pareigūnai alkotesteriu jai patikrino blaivumą ir toliau nuvežė į Priklausomybės ligų centrą, kur davė tyrimui kraujo mėginį. Dėl padarytos nusikalstamos veikos kaltę pilnai pripažįsta ir nuoširdžiai gailisi (b. l. 49).
Liudytojas V. V. apklausiamas ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad jis 2017 m. sausio 15 d., apie 18.26 val., dirbo pagal nustatytą darbo grafiką. Patruliuodamas kartu su Vilniaus apskrities VPK PR vyriausiuoju patruliu A. G. gavo pranešimą iš Vilniaus apskrities VPK OVS budėtojo, kad Vilniuje, Upės – Kalvarijų g. sankryžoje, stovi automobilis „Toyota“ (Valst. Nr. Nr. (duomenys neskelbtini)), kurio vairuotoja užmigo prie vairo. Atvykus nurodytu adresu, pastebėjo Upės g., ties sankryža su Kalvarijų g., kryptimi link Kalvarijų g., per dvi eismo juostas stovintį minėtą automobilį „Toyota RAV4“ (Valst. Nr. (duomenys neskelbtini)), prie kurio vairuotojos stovėjo pranešėja, kaip vėliau paaiškėjo, tai buvo G. Š., kuri paaiškino, kad, važiuojant automobiliu kartu su vyru, sustojus Upės – Kalvarijų g. sankryžoje už automobilio „Toyota RAV4“ (Valst. Nr. (duomenys neskelbtini)), užsidegus žaliam šviesoforo signalui, šis automobilis toliau stovėjo ir nejudėjo. Todėl pranešėja su vyru priėję prie automobilio „Toyota RAV4“ (Valst. Nr. (duomenys neskelbtini)) pastebėjo, kad jo vairuotoja miega prie vairo. Įtarė, kad vairuotoja neblaivi, iškvietė policiją ir neleido jai važiuoti toliau. Atvykus minėtu adresu (Upės – Kalvarijų g. sankryža) ir einant link pranešėjos ir automobilio „Toyota RAV4“ (Valst. Nr. (duomenys neskelbtini)) matė, kaip automobilis pajudėjo, nes stovėjo per dvi eismo juostas. Priėjęs prie vairuotojos, liepė jai išjungti automobilio degimą, bet ji paaiškino, kad ji nori priparkuoti automobilį arčiau dešiniojo krašto, bei vėl pajudėjo. Kadangi minėto automobilio vairuotojo durys buvo atidarytos, pastebėjo, kad vairuotoja kalba nerišliai, nuo jos sklido stiprus alkoholio kvapas. Reaguodamas, kad vairuotoja daugiau nevažiuotų automobiliu „Toyota RAV4“ (Valst. Nr. (duomenys neskelbtini)) užtraukė automobilio „Toyota“ rankinį stabdį bei išjungė automobilio degimą. Vairuotoja toliau primygtinai reikalavo patraukti jos automobilį arčiau dešinio krašto, todėl jai paaiškino, kad automobilį patrauks pats, nes įtarė, kad ji vairuoja automobilį neblaivi, bei sutarė, kad ji išlips iš automobilio ir persės į keleivio vietą. Priparkavus automobilį „Toyota RAV4“ (Valst. Nr. (duomenys neskelbtini)) vairuotoja pateikė dokumentus: vairuotojo pažymėjimą Nr. (duomenys neskelbtini), transporto priemonės registracijos liudijimą Nr. (duomenys neskelbtini), draudimo polisą bei techninės apžiūros kortelę. Paaiškėjo, jog automobilį vairavo I. S., gimusi (duomenys neskelbtini). Apie 18.46 val. jai alkotesteriu Alcotest 6810 patikrintas blaivumas ir nustatytas 1,64 promilių girtumas. Vairuotoja paaiškino, kad vartojo alkoholį pas draugę Žvėryno mikrorajone ir vairavo neblaivi dėl to, kad susipyko su draugu. Į įvykio vietą buvo iškviestas patrulis AP-1732, kuris liko prie automobilio „Toyota RAV4“ (Valst. Nr. (duomenys neskelbtini)) ir uždarė jį į saugojimo aikštelę. I. S. buvo pristatyta į Vilniaus priklausomybės ligų centrą, kur jai buvo paimtas kraujo mėginys. Taip pat vairuotoja minėtame centre buvo patikrinta alkotesteriu ir jai nustatytas 1,68 promilių girtumas. Vairuotoja I. S. buvo pristatyta į 1-ąjį policijos komisariatą. I. S. dėl savo pažeidimo labai gailėjosi, verkė. Vairuotoja sulaikymo metu buvo mandagi (b. l. 22).
Liudytoja G. Š. apklausiama ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad 2017 m. sausio 15 d., apie 18.26 val., ji važiavo automobiliu „Hyunday i30“ (Valst. Nr. (duomenys neskelbtini)), kurį vairavo jos vyras R. Š. Sėdėjo priekinėje keleivio vietoje. Važiavo Upės gatve link Kalvarijų g. pusės, antra eismo juosta. Privažiavus Upės – Kalvarijų g. sankryžą prieš juos, antroje eismo juostoje, stovėjo „Volkswagen Tiguan“ automobilis, o prieš jį dar keletas automobilių. Tuo metu jų atžvilgiu degė draudžiamas šviesoforo signalas. Užsidegus žaliam šviesoforo signalui, prieš juos stovėjęs „Volkswagen Tiguan“ automobilis nepajudėjo, šio avarinės šviesos nebuvo įjungtos. Užsidegė vėl raudonas šviesoforo signalas ir vėl jų atžvilgiu užsidegė žalias šviesoforo signalas, bet automobilis „Volkswagen Tiguan“ vėl nejudėjo. Vyras nutarė apvažiuoti automobilį, nes nematė, kas vyksta prieš jį, ar yra kažkokia kliūtis. Apvažiuojant „Volkswagen Tiguan“ automobilį, pamatė, jog prieš jį stovi automobilis „Toyota RAV4“, kurio vairuotojo vietoje sėdėjo moteris, kuri buvo atsirėmusi į sėdynę, atsilošusi ir užsimerkusi. Pagalvoję, kad galbūt moteriai kažkas nutiko, apvažiavę „Toyota“ automobilį, sustojo prieš jį ir priėjo prie vairuotojos. Vairuotojo durelės buvo užrakintos. Vyras pabeldė į vairuotojo durelių stiklą, tada vairuotoja sureagavo, atsimerkė, po kurio laiko atidarė dureles. Paklausė, kaip ši jaučiasi, ar viskas gerai, gal reikia kviesti greitąją pagalbą. Moteris pasakė, kad jai viskas gerai. Vairuotoja kalbėjo lėtai, nuo šios ir automobilio salone sklido alkoholio kvapas. Prie jų buvo priėję dar keli vaikinai. Kažkas iš jų paklausė vairuotojos, ar ši neblaivi, ši to neneigė, atsakė, kad sėdėjo su draugais ir jai reikia toliau važiuoti ir visai netoli. Tada ji paskambino bendruoju pagalbos telefonu ir pranešė apie įvykį. Vaikinai, buvę šalia, padėjo suteikti informaciją, ir šie išėjo, prie vairuotojos liko ji su vyru. Vairuotoja bendravo ramiai, vis tiek bandė išvažiuoti. Jų automobilis stovėjo priekyje automobilio „Toyota RAV4“, o kadangi vairuotoja vis tiek norėjo išvažiuoti, pavažiavo šiek tiek atgal, norėdama apvažiuoti jų automobilį, pasuko į kitą eismo juostą. Tada jos vyras atsistojo prieš automobilį „Toyota RAV4“ ir tiesiog neleido jai važiuoti, kol atvyko policijos pareigūnai. Vairuotojos prašė, kad užgesintų automobilio variklį. Vairuotoja bendravo neagresyviai, bet visą laiką ketino išvažiuoti. Atvykus policijos pareigūnams pasakė savo duomenis ir iš įvykio vietos išvažiavo (b. l. 25).
Liudytojas R. Š. apklausiamas ikiteisminio tyrimo metu davė iš esmės analogiškus parodymus kaip ir liudytoja G. Š. (b. l. 28).
Iš alkoholio kiekio matuoklio Alcotest 6810 Nr. AREN-0112 rodmenų matyti, kad 2017 m. sausio 15 d., 18.46 val., I. S. nustatytas 1,64 promilių girtumas (b. l. 30).
Iš Valstybinės teismo medicinos tarnybos Toksikologijos laboratorijos specialisto išvados Nr. T-A 495/2017(01), matyti, kad I. S. kraujyje, paimtame 2017 m. sausio 15 d., 19.35 val., nustatyta mažiausia koncentracija 1,88 promilės etilo alkoholio (b. l. 33).
Iš transporto priemonės techninės būklės patikrinimo ir apžiūros protokolo su priedais matyti, kuriuo apžiūrėtas automobilis „Toyota RAV4“ (Valst. Nr. (duomenys neskelbtini)) priklausantis I. S. (b. l. 8-14).
Motyvuojamoji dalis
Teismas, įvertinęs byloje surinktų įrodymų visumą sprendžia, kad I. S. kaltė padarius nusikalstamą veiką, numatytą BK 287 straipsnio 7 dalyje, visiškai įrodyta.
Žemesnės instancijos teismas
Pažymėtina, jog pagal BK 281 straipsnio 7 dalį atsako tas, kas vairavo kelių transporto priemonę arba mokė praktinio vairavimo būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kai jo kraujyje buvo daugiau negu 1,5 promilės alkoholio.
Kaltinamoji I. S. ikiteisminio tyrimo metu apklausta įtariamąja savo kaltę pripažino visiškai ir parodė, kad 2017 m. sausio 15 d., nuo 14.00 val. ji vartojo alkoholinius gėrimus, išgėrė 3-4 taures šampano, po to apie 18.15-18.20 val. sėdo į jai priklausantį automobilį „Toyota RAV4“ (Valst. Nr. (duomenys neskelbtini)) ir jį vairavo iš Žvėryno link namų. Automobilį vairavo paupiu, Upės gatve, nuo Pedagoginio universiteto pusės link Kalvarijų g. Važiuojant suprato, kad neįvertino savo būklės, situacijos ir negali vairuoti, todėl Upės gatvėje prieš sankryžą su Kalvarijų gatve, užsidegus raudonam šviesoforo signalui, sustojo antroje eismo juostoje. Užsidegus žaliam šviesoforo signalui toliau nevažiavo, sėdėjo automobilyje ir galvojo. Užmigusi automobilyje nebuvo. Prie jos priėjo žmonės ir patukseno į langą. Atidarė dureles, šie paklausė, ar viskas gerai, ir pasakė, kad nuo jos sklinda alkoholio kvapas, bei iškvietė policiją. Tokie kaltinamosios parodymai atitinka objektyvias bylos aplinkybes, be to, juos patvirtina ir ikiteisminio tyrimo metu apklaustų liudytojų parodymai. Štai liudytojas policijos pareigūnas V. V. apklausiamas ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad 2017 m. sausio 15 d., apie 18.26 val., patruliuodamas iš Vilniaus apskrities VPK OVS budėtojo gavo pranešimą apie tai, kad Vilniuje, Upės – Kalvarijų g. sankryžoje, stovi automobilis „Toyota“ (Valst. Nr. Nr. (duomenys neskelbtini), kurio vairuotoja užmigo prie vairo. Atvykus nurodytu adresu, pastebėjo Upės g., ties sankryža su Kalvarijų g., kryptimi link Kalvarijų g., per dvi eismo juostas stovintį minėtą automobilį „Toyota RAV4“ (Valst. Nr. (duomenys neskelbtini)), prie kurio vairuotojos stovėjo pranešėja, kaip vėliau paaiškėjo, tai buvo G. Š. Liudytojo V. V. teigimu, atvykus minėtu adresu (Upės – Kalvarijų g. sankryža) ir einant link pranešėjos ir automobilio „Toyota RAV4“ (Valst. Nr. (duomenys neskelbtini)) matė, kaip automobilis pajudėjo, nes stovėjo per dvi eismo juostas. Jis priėjęs prie vairuotojos liepė jai išjungti automobilio degimą, bet ji paaiškino, kad ji nori priparkuoti automobilį arčiau dešiniojo krašto, bei vėl pajudėjo. Kadangi minėto automobilio vairuotojo durys buvo atidarytos, pastebėjo, kad vairuotoja kalba nerišliai, nuo jos sklido stiprus alkoholio kvapas. Reaguodamas, kad vairuotoja daugiau nevažiuotų automobiliu „Toyota RAV4“ (Valst. Nr. (duomenys neskelbtini)) užtraukė automobilio „Toyota“ rankinį stabdį bei išjungė automobilio degimą. Patikrinus vairuotojos dokumentus paaiškėjo, jog automobilį vairavo I. S., gimusi (duomenys neskelbtini). Apie 18.46 val. jai alkotesteriu Alcotest 6810 patikrintas blaivumas ir nustatytas 1,64 promilių girtumas. Vairuotoja paaiškino, kad vartojo alkoholį pas draugę Žvėryno mikrorajone ir vairavo neblaivi dėl to, kad susipyko su draugu. I. S. buvo pristatyta į Vilniaus priklausomybės ligų centrą, kur jai buvo paimtas kraujo mėginys. Taip pat vairuotoja minėtame centre buvo patikrinta alkotesteriu ir jai nustatytas 1,68 promilių girtumas. Ikiteisminio tyrimo metu apklausti liudytojai G. Š. ir R. Š. parodė, kad 2017 m. sausio 15 d., apie 18.26 val., jie važiavo automobiliu „Hyunday i30“, Upės gatve, link Kalvarijų g. pusės, antra eismo juosta. Prieš šviesoforo signalą apvažiuodami priešais jį stovėjusį automobilį, pamatė, kad prieš jį stovi automobilis „Toyota RAV4“, kurio vairuotojo vietoje sėdėjo moteris, kuri buvo atsirėmusi į sėdynę, atsilošusi ir užsimerkusi. Pagalvoję, kad galbūt moteriai kažkas nutiko, apvažiavę „Toyota“ automobilį, sustojo prieš jį ir priėjo prie vairuotojos. R. Š. pabeldė į vairuotojo durelių stiklą, tada vairuotoja sureagavo, atsimerkė, po kurio laiko atidarė dureles. Paklausė, kaip ši jaučiasi, ar viskas gerai, gal reikia kviesti greitąją pagalbą. Moteris pasakė, kad jai viskas gerai. Vairuotoja kalbėjo lėtai, nuo šios ir automobilio salone sklido alkoholio kvapas. Prie jų buvo priėję dar keli vaikinai. Kažkas iš jų paklausė vairuotojos, ar ši neblaivi, ši to neneigė, atsakė, kad sėdėjo su draugais ir jai reikia toliau važiuoti ir visai netoli. Tada G. Š. paskambino bendruoju pagalbos telefonu ir pranešė apie įvykį. Jų automobilis stovėjo priekyje automobilio „Toyota RAV4“, o kadangi vairuotoja vis tiek norėjo išvažiuoti, pavažiavo šiek tiek atgal, norėdama apvažiuoti jų automobilį, pasuko į kitą eismo juostą. Tada jos vyras atsistojo prieš automobilį „Toyota RAV4“ ir tiesiog neleido jai važiuoti, kol atvyko policijos pareigūnai. Vairuotojos prašė, kad užgesintų automobilio variklį. Byloje esantis alkotesterio kvitas patvirtina, jog 2017 m. sausio 15 d., 18.46 val., I. S. nustatytas 1,64 promilių girtumas. Be to, iš Valstybinės teismo medicinos tarnybos Toksikologijos laboratorijos specialisto išvados Nr. T-A 495/2017(01), matyti, kad I. S. kraujyje, paimtame 2017 m. sausio 15 d., 19.35 val., nustatyta mažiausia koncentracija 1,88 promilės etilo alkoholio (b. l. 33). Pirmiau išdėstytų įrodymų ir aplinkybių visuma leidžia daryti išvadą, kad I. S. veika teisingai kvalifikuota pagal BK 281 straipsnio 7 dalį.
Kaltinamoji I. S. neprieštaravo proceso užbaigimui teismo baudžiamuoju įsakymu, tačiau prašė nekonfiskuoti transporto priemonės, be to, nurodė, jog jai nustatytas girtumo laipsnis yra artimas BK 281 straipsnio 7 dalyje numatytam girtumo laipsnio minimumui, todėl, jos nuomone, teisinga būtų taikyti minimalų teisės vairuoti transporto priemones atėmimo terminą, t. y. 1 metus (b. l. 61-62).
Skirdamas bausmę I. S., teismas atsižvelgia į padarytos nusikalstamos veikos pobūdį ir pavojingumą, kaltininko kaltės formą ir rūšį – padarytas tyčinis nesunkus nusikaltimas, vairuotojai nustatytas vidutinis girtumo laipsnis – transporto priemonės vairavimas tokios būklės kelia didelį pavojų transporto eismo saugumui, kitų žmonių sveikatai ir gyvybei. Atsižvelgtina ir į kaltinamosios atsakomybę lengvinančią aplinkybę – prisipažino padariusi nusikaltimą ir nuoširdžiai gailisi (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas), taip pat į tai, kad nėra nustatyta jos atsakomybę sunkinančių aplinkybių. Teismas taip pat atsižvelgia į byloje esančius duomenis, apibūdinančius kaltinamąją I. S. – neteista (b. l. 51), bausta administracine tvarka (b. l. 52-55), duomenų apie gydymą psichikos sveikatos įstaigose, Vilniaus priklausomybės ligų centre byloje valstybinis kaltintojas nesurinko. Atsižvelgdamas į pirmiau išdėstytas aplinkybes teismas sprendžia, kad BK 41 straipsnyje numatyti bausmės tikslai bus pasiekti kaltinamajai už padarytą nusikaltimą paskyrus įstatymo sankcijoje numatytą bausmę – baudą, nesiekiančią šios bausmės rūšies, skiriamos už nesunkius nusikaltimus, vidurkio.
Byla baigiama teismo baudžiamuoju įsakymu, kaltinamoji I. S. visiškai prisipažino padariusi nusikalstamą veiką, todėl taikytinos BK 64¹ straipsnio nuostatos ir jai paskirta bausmė mažintina vienu trečdaliu.
Skirtina baudžiamojo poveikio priemonė – teisės vairuoti transporto priemones atėmimas dviem metams, kadangi kaltinamoji nusikalstamą veiką padarė naudodamasi minėta teise.
Dėl automobilio konfiskavimo
Prokurorė 2017 m. sausio 16 d. nutarimu (b. l. 56), siekdama užtikrinti galimą turto konfiskavimą, laikinai apribojo kaltinamosios I. S. nuosavybės teisę į jos vardu registruotą turtą – transporto priemonę (automobilį) „Toyota RAV4“ (Valst. Nr. (duomenys neskelbtini)), identifikavimo Nr. (duomenys neskelbtini), nustatydama dalinį nuosavybės teisės apribojimą, uždrausdama šį turtą valdyti ir juo disponuoti, bet palikdama teisę juo naudotis, o turto saugotoju paskirdama kaltinamąją I. S.
I. S. ikiteisminio tyrimo metu prašė nekonfiskuoti jai nuosavybės teise priklausančio automobilio (b. l. 62).
Nors BK 72 straipsnis numato, kad šio kodekso uždraustos veikos įrankis, priemonė ar rezultatas turi būti konfiskuojami, tačiau, teismo vertinimu, konfiskavimas, kaip ir bet kuri baudžiamojo poveikio priemonė, turi atitikti teisingą pusiausvyrą tarp viešojo intereso poreikių ir asmens teisių. Konstitucinio Teismo jurisprudencijoje yra suformuluotos nuostatos, kad už teisės pažeidimus valstybės nustatomos poveikio priemonės turi būti proporcingos (adekvačios) teisės pažeidimui, jos turi atitikti siekiamus teisėtus ir visuotinai svarbius tikslus, neturi varžyti asmens akivaizdžiai labiau negu reikia šiems tikslams pasiekti, tarp siekiamo tikslo nubausti teisės pažeidėjus ir užtikrinti teisės pažeidimų prevenciją ir pasirinktų priemonių šiam tikslui pasiekti turi būti teisinga pusiausvyra (proporcingumas) (Konstitucinio Teismo 2008 m. rugsėjo 17 d., 2009 m. balandžio 10 d. nutarimai).
Atsižvelgiant į tai, kad kaltinamoji pirmą kartą traukiama atsakomybėn už transporto priemonės vairavimą neblaiviai, niekada praeityje nebuvo teista, nebuvo bausta už kitus šiurkščius Kelių eismo taisyklių pažeidimus, vadovaudamasis teisingumo ir proporcingumo principais, teismas sprendžia, kad šiuo atveju automobilio konfiskavimas netaikytinas. Teismo baudžiamajam įsakymui įsiteisėjus laikinasis nuosavybės teisių apribojimas naikintinas, automobilis grąžintinas kaltinamajai.
Kaltinamajai I. S. paskirta kardomoji priemonė – dokumento (vairuotojo pažymėjimo) paėmimas (b. l. 40) paliktina nepakeista iki teismo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 420 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 421 straipsniu,
nusprendžia:
I. S. pripažinti kalta, padarius nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 281 straipsnio 7 dalyje, ir paskirti jai 75 MGL (2824,50 eurų) dydžio baudą.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64¹ straipsniu šią bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir I. S. nustatyti 50 MGL (1883 eurų) dydžio baudą.
Paskirti I. S. Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 68 straipsnyje numatytą baudžiamojo poveikio priemonę ir dvejiems metams uždrausti jai naudotis teise vairuoti transporto priemones.
Kardomąją priemonę – dokumento (vairuotojo pažymėjimo) paėmimą – palikti galioti iki teismo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo.
Teismo baudžiamajai įsakymui įsiteisėjus panaikinti laikiną nuosavybės teisių apribojimą į transporto priemonę (automobilį) „Toyota RAV4“ (Valst. Nr. (duomenys neskelbtini)), identifikavimo Nr. (duomenys neskelbtini), ir šį automobilį grąžinti I. S.
Vadovaujantis BVK 22 straipsnio 2 dalimi, baudos bausmė savanoriškai įvykdoma per dviejų mėnesių laikotarpį po teismo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo sumokant ją į Valstybinės mokesčių inspekcijos sąskaitą (pasirinktinai: Nr. LT24 7300 0101 1239 4300 AB „Swedbank“; LT74 4010 0510 0132 4763 AB DNB bankas; Nr. LT12 2140 0300 0268 0220 Nordea Bank AB Lietuvos skyrius; LT05 7044 0600 0788 7175 AB SEB bankas ir kt.), nurodant įmokos kodą 6801.
Sumokėjęs baudą nuteistasis teismo baudžiamąjį įsakymą priėmusio teismo raštinės tarnautojui pateikia tai patvirtinančius dokumentus.
Laiku nesumokėjus paskirtos baudos, ši bausmė vykdoma priverstinai. Baudos bausmę priverstinai vykdo antstolis, kurio veiklos teritorijoje yra nuteistojo gyvenamoji, darbo ar turto buvimo arba kitos bausmės atlikimo vieta. Priverstinio įvykdymo atveju antstolio išieškoma suma gali būti didesnė dėl antstolio apskaičiuojamų išlaidų vykdymo procese.
Jeigu nuteistasis neturi lėšų baudai sumokėti, antstolio teikimu ir nuteistojo sutikimu teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 47 straipsniu, baudą gali pakeisti viešaisiais darbais.
Jeigu nuteistasis vengia savo noru sumokėti baudą ir nėra galimybių ją išieškoti priverstinai, teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 47 straipsniu, antstolio teikimu baudą gali pakeisti areštu.
Nesutikdamas su bausmės paskyrimu teismo baudžiamuoju įsakymu, jis turi teisę per keturiolika dienų nuo teismo baudžiamojo įsakymo gavimo dienos paduoti Vilniaus miesto apylinkės teismui prašymą reikalaudamas surengti bylos nagrinėjimą teisme.
Padavus prašymą reikalaujant surengti bylos nagrinėjimą teisme teismo baudžiamasis įsakymas neįgis teisinės galios.
Išnagrinėjus bylą teismo posėdyje pagal kaltinamojo gautą prašymą teismas nėra saistomas teismo baudžiamuoju įsakymu paskirta bausme, t. y. išnagrinėjęs bylą ir pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas gali paskirti kitos rūšies (švelnesnę ar griežtesnę) ar dydžio bausmę, negu paskirta teismo baudžiamuoju įsakymu.
Nepasinaudojus teise reikalauti surengti bylos nagrinėjimą teisme teismo baudžiamasis įsakymas įsiteisėja ir yra vykdomas Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso nustatyta tvarka.
Įsiteisėjęs teismo baudžiamasis įsakymas yra neskundžiamas.