Vilniaus miesto apylinkės teismo nutartis, II-185-1127/2025

Teismas: Vilniaus miesto apylinkės teismas
Dokumentas: Nutartis
Data: 2025-04-24
Bylos Nr.: II-185-1127/2025
Bylos rūšis: administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla

Teisėjas: Giedrė Maslauskaitė
Pažeidėjas: M. O.
Advokatai: Vitalijus Jaroščenka

Kategorijos

1.4.1Administracinė nuobauda ir jos paskirtis (ANK 22 str.)
1.5.3Administracinės nuobaudos ir administracinio poveikio priemonės rūšies parinkimas, baudos dydžio ir asmeniui suteiktos specialiosios teisės atėmimo trukmės nustatymas, draudimo vairuoti transporto priemones, kuriose neįrengti antialkoholiniai variklio užraktai, trukmės nustatymas išnagrinėjus administracinio nusižengimo bylą (ANK 34 str.)
6.1Nelegalus darbas (ANK 95 str.)
21.10.4Apylinkės teismo sprendimas byloje dėl skundo dėl ne teismo tvarka priimto nutarimo administracinio nusižengimo byloje (ANK 642 str.)

Administracinio nusižengimo byla Nr. II-185-1127/2025Teisminio proceso Nr. 4-68-3-00039-2025-2Procesinio sprendimo kategorijos: 1.4.1; 1.5.3; 6.1; 21.10.4 (S)

VILNIAUS MIESTO APYLINKĖS TEISMASNUTARTIS2025 m. balandžio 24 d.Vilnius

Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėja Giedrė Maslauskaitė,sekretoriaujant Vakarei Abramaitytei,

dalyvaujant administracinėn atsakomybėn patrauktam asmeniui M. O., jo atstovui advokatui Vitalijui Jaroščenkai,

Lietuvos Respublikos valstybinės darbo inspekcijos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Vilniaus teritorinio skyriaus atstovui Giedriui Ikomui,

vertėjui Giedriui Račkauskui,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo M. O. atstovo advokato Vitalijaus Jaroščenkos skundą dėl Lietuvos Respublikos valstybinės darbo inspekcijos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Vilniaus teritorinio skyriaus 2024 m. gruodžio 20 d. nutarimo Nr. VDI-ANR_N-941-2024 panaikinimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Lietuvos Respublikos valstybinės darbo inspekcijos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Vilniaus teritorinio skyriaus (toliau – ir VDI) 2024 m. gruodžio 20 d. nutarimu Nr. VDI-ANR_N-941-2024 (toliau – ir Skundžiamas nutarimas) M. O. pripažintas kaltu pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ir ANK) 95 straipsnio 3 dalį dėl to, kad jis, organizuodamas statybos darbus bute, esančiame adresu (duomenys neskelbtini), neužtikrino, nekontroliavo ir leido nuo 2024 m. spalio 9 d. iki 2024 m. spalio 19 d. A. I. (A. I.) vykdyti elektros instaliavimo darbus adresu (duomenys neskelbtini), tuo metu, kai darbuotojas neturėjo suformuoto galiojančio skaidriai dirbančio asmens identifikavimo kodo, kurį privalu turėti, arba skaidriai dirbančio asmens identifikavimo kode užšifruojamus duomenis pagrindžiančių dokumentų tais atvejais, kai skaidriai dirbančio asmens identifikavimo kodas negali būti suformuojamas. Toks darbas laikomas nelegaliu. Tokiais savo veiksmais (neveikimu) M. O. pažeidė Lietuvos Respublikos statybos įstatymo 22¹ straipsnio 4 dalies nuostatas ir padarė Užimtumo įstatymo 56¹ straipsnio 1 dalyje numatytą pažeidimą.

Be to, M. O. pripažintas kaltu pagal ANK 95 straipsnio 5 dalį dėl to, kad, organizuodamas statybos darbus bute, esančiame adresu (duomenys neskelbtini), neužtikrino, nekontroliavo ir leido nuo 2024 m. spalio 9 d. iki 2024 m. spalio 19 d., (duomenys neskelbtini) piliečiui O. P. (O. P.) dirbti elektros instaliavimo darbus adresu (duomenys neskelbtini), tuo metu, kai darbuotojas, trečiosios šalies pilietis neturėjo suformuoto galiojančio skaidriai dirbančio asmens identifikavimo kodo, kuomet privalu jį turėti, arba skaidriai dirbančio asmens identifikavimo kode užšifruojamus duomenis, nurodytus Valstybinio socialinio draudimo įstatymo 15¹ straipsnio 8 dalyje, pagrindžiančių dokumentų tais atvejais, kai skaidriai dirbančio asmens identifikavimo kodas negali būti suformuojamas. Toks darbas laikomas nelegaliu. Tokiais savo veiksmais (neveikimu) M. O. pažeidė Lietuvos Respublikos statybos įstatymo 22¹ straipsnio 4 dalies nuostatas ir padarė Užimtumo įstatymo 56¹ straipsnio 3 dalyje numatytą pažeidimą. Vadovaujantis ANK 38 straipsnio 2 dalimi, M. O. paskirta 2 100 Eur bauda.

Šalies argumentai

Administracinėn atsakomybėn patraukto asmens M. O. atstovas advokatas Vitalijus Jaroščenka skundu Vilniaus miesto apylinkės teismui prašo panaikinti 2024 m. gruodžio 20 d. nutarimą ir procesą pagal ANK 95 straipsnio 3 dalį, 95 straipsnio 5 dalį, nutraukti. Nurodo, kad nutarimas remiasi tik A. I. ir O. P. parodymais. M. O. pateikė VDI savo paaiškinimus, kad 2024 m. rugsėjo 27 d. per www.paslaugos.lt (toliau tekste portalas) buvo pateikta užklausa, kad ieškoma, kas atliktų elektros instaliacijos darbus. Pateiktą užklausą per portalą galėjo matyti tik asmenys, kurie yra užsiregistravę portale ir moka mėnesinę įmoką, ir tik tada gauna interesantų užklausas. Žinodami tokią portalo tvarką, pagrįstai tikėjosi, kad portale užsiregistravę asmenys ir mokantys mėnesines įmokas portalui yra tos srities profesionalai, turintys visus darbui reikiamus dokumentus, įgūdžius ir žinias. Į užklausą atsiliepė A. I., su kuriuo 2024 m. spalio 1 d. įvyko susirašinėjimas dėl objekto apžiūros ir vėliau buvo susitikta. Su juo buvo sutarta dėl elektros instaliacijos darbų atlikimo žodžiu, rašytinė sutartis nebuvo pasirašyta. Per pirmą susitikimą su A. I., jis parodė per telefoną skaidriai veikiančio asmens QR kodą. Tas pats asmuo nenurodė, kad su juo dirbs dar vienas asmuo - trečiosios šalies pilietis O. P.. Pastarasis asmuo pirmą kartą buvo sutiktas ne darbo metu, o priimant atliktus darbus ir planuojant atsiskaityti už juos. Taigi susidarė situacija, kad buvo pasamdytas rangovas - fizinis asmuo, per internetinį puslapį paslaugos.lt atlikti paslaugą - pakeisti name elektros instaliaciją. Susitikimo metu dalyvavo vienas asmuo, A. I., kuris pateikė „skaidriai dirbančiojo ID“. Tas pats asmuo nenurodė, kad su juo dirbs dar vienas asmuo - trečiosios šalies pilietis O. P.. Tokiu būdu su A. I. buvo sudaryta žodinė rangos sutartis, kaip tai yra numatyta Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir CK) 6.681 straipsnio 1 dalyje. CK 1.73 straipsnyje numatyti atvejai, kai turi būti sudaryta rašytinė sutartis. Šios teisės normos redakcijoje nėra nurodyta, kad statybos rangos sutarčiai yra privaloma rašytinė sandorio forma. CK 1.73 straipsnio 1 dalies 11 punktas numato, kad rašytine forma turi būti sudaromi ir kiti sandoriai, kuriems CK nustato privalomą paprastą rašyti formą. Tačiau statybos rangos teisinius santykius reglamentuojančios CK normos nenumato privalomos rašytinių sandorių formos.

Skunde taip pat nurodoma, kad M. O., pateikdamas per internetinį portalą, kur visi yra registruojami, pasiūlymą dėl rangos darbų atlikimo, pagrįstai tikėjosi, kad šalys veiks sąžiningai, ir prisiimdamos pareigas, veiks taip pat sąžiningai. Nesutarimai prasidėjo tik tada, kai buvo priimami darbai ir planuojama atsiskaityti. Paaiškėjus, kad darbai buvo atlikti nekokybiškai, rangovas atsisakė taisyti broką arba, jei nesutiko su jų pastabomis dėl darbų kokybės, turėjo teisę kreiptis į teismą civiline tvarka ir reikalauti atlygio už atliktus darbus. To jis nepadarė, tikėtina, dėl to, kad suprato broko mastą ir išlaidas, kurias patirtų taisydamas klaidas ir pirkdamas papildomas medžiagas. Vietoj to rangovas kreipėsi į VDI. VDI savo dokumentuose nurodo, kad rangovas turi teisę kreiptis į teismą dėl neatlyginto darbo, tačiau šiuo metu iš rangovo nėra ieškinio dėl skolos priteisimo. Tai yra piktnaudžiavimas teise, kai naudojamasi teisėsaugos ar panašiomis institucijomis tam, kad apginti savo neteisėtus veiksmus. Rangovas, užuot gynęs savo teises teisme, pateikė skundą VDI, o M. O., kaip užsakovui, skiriama bauda, tuo tarpu A. I. už nelegalų darbą - jokia atsakomybė nenumatyta. Jei darbas būtų atliktas tinkamai ir būtų atsiskaityta, M. O. net nesužinotų, kad su A. I. dirbo nelegalus asmuo O. P.. M. O. buvo paskirta bauda už du asmenis, iš kurių apie vieną nieko nežinojo. Be to, gali būti, kad antrasis asmuo pasirodė atsiskaitymo dieną specialiai, siekiant padidinti jo išlaidas, nes rangovas kreipdamasis į VDI galėjo nurodyti, jog dirbo daugiau žmonių. Tokia situacija, kai bauda skiriama tik užsakovui, o rangovui, kuris paaiškėjo dirbęs nelegaliai, jokia atsakomybė nenumatyta, yra nelogiška.

Skunde taip pat nurodoma, kad teisės aktai nenumato pareigos M. O. kaip fiziniam asmeniui, užsakovui, kontroliuoti užsakytos paslaugos vykdymo eigos, prižiūrėti dirbančių asmenų kiekį, nes susitarimas buvo sudarytas su A. I.. 2024 m. lapkričio 6 d. siųstuose paaiškinimuose inspekcijai buvo minėta, kad O. P. pirmą kartą pamatė atvykęs į objektą perimti atliktų darbų. Su O. P. susirašinėjimas jam priklausančiu numeriu (duomenys neskelbtini) prasidėjo nuo 2024 m. spalio 21 d., kas įrodo, kad apie O. P. buvimą objekte nežinojo, su juo dėl darbų atlikimo nebuvo tartasi. Taip pat, kaip įrodymas buvo pridėta telefono išklotinė, kurioje matosi, kada vyko skambučiai ir žinutės su O. P.. Atvykus priimti atliktų elektros instaliacijos darbų su A. I. dalyvavo dar vienas asmuo, kuris vėliau paaiškėjo, kad yra O. P.. Paaiškėjus, kad darbai atlikti netinkamai kartu su A. I. dalyvavęs O. P. pasiūlė sutvarkyti netinkamai atliktus elektros instaliacijos darbus. Iš savo pusės jis sutiko su šiuo pasiūlymu ir pasiūlė pasirašyti sutartį ir tik tada pradėti darbus. Sutarties O. P. nepasirašė ir elektros instaliacijos statybinių darbų nepradėjo.

Taigi, M. O. neturėjo tyčios naudotis nelegaliu darbu, nes pasiūlymą dėl darbų atlikimo davė per internetinę svetainę, kur visi asmenys prisijungę naudodamiesi oficialius duomenis, susitariant dėl rangos sutarties. A. I. parodė skaidriai dirbančio asmens kodą, apie O. P. sužinojo tik tada, kai atvyko priimti darbų. Taigi, M. O. veiksmuose nėra administracinio nusižengimo požymių, jis veikė kaip civilinių santykių subjektas. Pažymėtina, kad tyrimo metu nebuvo išimtos A. I. ir O. P. telefonų skambučių išklotinės, bei jų prisijungimai prie internetinės svetainės paslaugos.lt ir nebuvo gauti duomenys, kokius užsakymus jie priėmė. Tokiu būdu buvo apsunkinta M. O. teisė gintis ir įrodinėti savo nekaltumą. Todėl M. O. negalėjo būti surašytas nutarimas kaltinant padarius administracinius nusižengimus, nustatytus ANK 95 straipsnio 3 dalyje ir 5 dalyje. Dėl šios priežasties administracinė teisena M. O. atžvilgiu nutrauktina.

Atsiliepimas

VDI atsiliepime nurodo su skundu nesutinkanti. Institucijos teigimu, VDI tinkamai, objektyviai ir visapusiškai išnagrinėjo administracinio nusižengimo bylą bei, įvertinus visas aplinkybes, tinkamai skyrė baudą M. O.. Įsigaliojus naujai Užimtumo įstatymo redakcijai, tam, kad būtų konstatuotas nelegalus darbas atliekant statybos darbus, pakanka fakto, kad šiuos darbus atliko asmuo, neturėjęs skaidriai dirbančio asmens identifikavimo kodo ar kitos identifikavimo priemonės ir šio kodo (ar kitos identifikavimo priemonės) nepateikęs VDI inspektoriams jų atlikto patikrinimo metu. Tokiu atveju visiškai nesvarbu, ar su statybos darbus atlikusiais asmenimis buvo sudarytos darbo sutartys ir apie jų įdarbinimą buvo pranešta VSDFV teritoriniam skyriui. Šiuo atveju, priklausomai nuo to, ar statybos darbus atliko trečiosios šalies piliečiai ar Lietuvos Respublikos (ES) piliečiai, padarytas pažeidimas kvalifikuojamas pagal atitinkamą Užimtumo įstatymo 56(1) straipsnio dalį ir punktą, atitinkamai atsakomybė už tokio pažeidimo padarymą numatyta atitinkamoje ANK 95 straipsnio dalyje. Iš tyrimo metu surinktos medžiagos konstatuotina, kad tarp šalių susiklostė civiliniai (paslaugų teikimo) santykiai. Taip pat nustatyta, kad A. I. ir O. P. savarankiškai dirbo neišsiėmę individualios veiklos ir neturėjo suformuotų galiojančio skaidriai dirbančio asmens identifikavimo kodų. Atsižvelgiant į surinktą medžiagą galima teigti, kad M. O. sudarė žodinę sutartį su A. I. ir O. P.. Kaip paslaugos užsakovas, neatsiskaitė su paslaugų teikėju, už suteiktas paslaugas, tai yra su A. I. ir O. P., kurie dirbo savarankiškai. Susiklostę santykiai neturi darbo santykių požymių, o kuomet darbo santykių požymių nėra, šalys yra laisvos sudaryti civilinius susitarimus, kuriuos reglamentuoja Lietuvos Respublikos civilinis kodeksas. Tyrimo metu nustatyta, kad M. O., būdamas užsakovu, neįvykdė Lietuvos Respublikos statybos įstatymo 22(1) straipsnyje nustatytos pareigos, t. y. neužtikrino ir nekontroliavo, kad visi statybos darbus atliekantys fiziniai asmenys turėtų Valstybinio socialinio draudimo įstatymo 15(1) straipsnyje nustatyta tvarka suformuotą skaidriai dirbančio asmens identifikavimo kodą, kuris tikrinamas mobiliojo įrenginio pagalba nuskaitant QR kodą. Tam tikslui naudojama nemokama mobili programėlė, kurią visi tikrintojai gali atsidaryti interneto naršyklėje savo mobiliajame telefone, planšetėje ar kituose įrenginiuose https://www.sodra.lt/tikrinti. Konstatuotina, kad M. O. kaltė visiškai įrodyta administracinio nusižengimo protokolu, nelegalaus darbo tyrimo aktu ir kita bylos medžiaga.

Teismo posėdžio metu administracinėn atsakomybėn patraukto asmens atstovas advokatas V. Jaroščenka skundą palaikė jame išdėstytais motyvais. Tyčios sudaryti įdarbinti nelegalius asmenis nebuvo, sudaryta rangos sutartis, A. I. pateikė dirbančio asmens kodą, sudaryta žodinė sutartis, dėl kokybės darbų nesutarimai, tai civiliniai santykiai. Nuketėjusioji šalis pasinaudojo savo pozicija, kad atgauti skolą. Iš dalies nesąžiningi nukentėjusiojo veiksmai. Tyčios nebuvo iš pareiškėjo pusės. Šiomis aplinkybėmis remdamiesi prašo panaikinti priimtą nutarimą, administracinę teiseną nutraukti.

Teismo posėdžio metu M. O. paaiškino, kad namas priklauso tėvams. Elektros instaliacija sena, nuspręsta ją pakeisti, jie paprašė surasti tam meistrą. Puslapyje paslaugos.lt galima pasirikti pagal norimą paslaugą meistrą. Parašė pranešimą, kad ieško elektriko, seną instaliaciją reikia keisti į naują. Gauna asmenys tokį užsakymą, kurie užregistruoti, tos srities specialistai. Jei atsilieps elektrikai, tai bus profesionalai. Užsiregistravę jie, todėl darė prielaidą, kad dirba oficialiai. Daug ten statybininkų reklamuojasi. Išsiuntė užklausą, atėjo daug pasiūlymų. Paskambino A. I., pakalbėjo, ką padaryti, jis (A. I.) norėjo atvažiuoti, pažiūrėti. Atvažiavo į objektą, šis namas nuomojamas, ten gyvena nuomininkai, aptarė darbų apimtį, paskaičiavo, kiek kainuos. El. paštu atsiuntė kainą, kokių medžiagų reikėjo, dalį medžiagų jis (A. I.) pirko, atiduodavo pinigus. Kaina 800 Eur, sutarė, kada pradės dirbti. Sutarė su nuomininkais, kad jie įleis A. I.. Atvažiavo, dirbo nuo savaitės iki dviejų. Jis nėra darbdavys, nepasamdė nuo 8 iki 17 val. Jam pačiam nereikėjo važiuoti į objektą. A. I. matė du kartus, kai sutarė, kai padarė ir kai buvo sumokėti pinigai. A. pamatė, kai atvažiavo antrą kartą ir turėjo sumokėti už darbą. Buvo daug broko, pasakytos pastabos. Jie pasakė, kad broko netaisys, prašė sumokėti pusę sumos. Tada prasidėjo derybos, pasirašė sutartį. Sakė, kadangi žodžiu, pataiso broką ir sumokės pinigus po taisymo. Antras pokalbis buvo su O., kai jis dalyvavo. Ar dirbo jis tame objekte, nežinojo, A. I. nesakė, kad dirbs su O. Nusiuntė sutartį el. paštu, nepasirašė jos. Čia civiliniai santykiai, turi paduoti civilinį ieškinį. Jie nesutiko taisyti broko. Jis jam (A. I.) sumokėtų pagal sutartį, jie turėjo sumokėti mokesčius, jie negalėjo padaryti nelegaliai. Jie patys nuėjo į VDI iš keršo, parašė skundą, kad jis juos pasamdė, nors jis užsakė paslaugą. Dėl smalsumo paskambino į VDI, sakė baudžia tą, kuris suteikia paslaugas, ir tą, kuris užsakė. A. I. reikia bausti, kad pasamdė kitą nelegalų asmenį. Su QR kodais neturėjo patirties. A. I. parodė kodą telefone. Vienkartinė buvo paslauga, pakeisti instaliaciją. Vilnius ir Vilniaus rajone paslaugas suteikia 30 žmonių, užima laiko su kiekvienu klabėtis. Paslaugos.lt parenka elektrikus, suformuoji užklausą, gauni 20 elektrikų, iš jų 3 atsiliepia, nurodai savo kontaktus, kurie atsiliepia skambina, rašo. Išsiuntė elektrikams, A. I. atsiliepė ir bendravo. Neužsiminė, kad A. I. dirbs su kitu asmeniu. Yra objektas, reikia padaryti, apžiūrėjo, taškus apskaičiavo, po kažkiek laiko pateikė el. paštu, kiek kainuos. Antrą kartą, kai atvažiavo į objektą A. I. ten nebuvo. Kai antrą kartą pamatė, jis (A. I.) buvo su kitu asmeniu, neklausė, kokiu pagrindu atsirado, dėl broko tarpusavyje kalbėjosi. A. I. nelinkęs buvo taisyti, o A. P. priešingai, todėl derinimą perėmė A. P.. Jis sakė, kad A. I. privalo būti irgi sutartyje. QR kodą jam A. I. jam parodė telefone, jis pirmą kartą jį pamatė pirmą susitikimo dieną. Paklausė, kaip dirba, jis (A. I.) pasakė, kad dirba su QR kodu, parodė, kad dirbantis legaliai. Kodo neskenavo, netikrino, neįsitikino, ar galiojantis, sužinojo po VDI atsakymo, kad reikia jį tikrinti. Pirmą kartą matė tą QR kodą.

Teismo posėdžio metu liudytojas O. P. paaiškino, kad dalyvavo atliekant darbus dėl elektros įrangos name perdarymo, pilnos instaliacijos pakeitimo, rozečių, jungiklių, apsauginės sistemos, pilnai atliko darbus. Darbų atlikimo proceso metu neturėjo reikalų su M. O., darbų užsakovas buvo jo tėvas, kuris kėlė užduotis, ką ir kaip reikia atlikti. Jis (M. O. tėvas) atvežė visas medžiagas, mokėjo už jas, jeigu jie jas pirko, ir sakydavo, ką reikia atlikti tame name. Jie remdamiesi jo užduotimis padarė, atliko viską, ką pareikalavo, ir galutiniame etape pasirodė jo sūnus M., kuris kategoriškai atsisakė priimti ir apmokėti už darbus, visą elektros instaliaciją jie jam (M. O.) parodė. Visi šio namo gyventojai liko patenkinti, nes jie prašė papildomos įrangos jų kambariuose, ir jie tai padarė, pakeitė visus šviestuvus name ir viską, ką buvo galima, jie padarė. O į jo prašymą apmokėti pagal darbo sutartį, M. atsisakė. Jo (M. O.) pasiūlymas buvo sudaryti sutartį po darbų atlikimo. Jis neprieštaravo, pateikė jam (M. O.) pasą sutarties darymui, sutartis nebuvo sudaryta, nebuvo sumokėta ir daugiau su jais nesusiekė. Kai atsidūrė tame name, jis nenorėjo ten dirbti, bet pamatęs, kokiomis sąlygomis ten gyvena žmonės, jam buvo jų gaila, nes namas galėjo sudegti bet kurią sekundę. Elektros instaliacija 5-10 vietų buvo sudegusi, nuo sienų krito žiežirbos. Daugelyje kambarių buvo naudojami prailgintuvai, artėjant žiemai jie suprato, kad žmonės pradės jungti elektrinius šildytuvus. Pradžioje to namo gyventojai maloniai bendravo, bet pasakė, kad greičiausiai su jais neatsiskaitys, nes jie (M. O. ir tėvas) yra tokie žmonės. Bendravimas su M. ir baigėsi. Neprisimena, kokiu adresu atliko darbus, nes praėjo keletą mėnesių. Konkrečiai susitarė dėl darbų su M. tėvu, kuris vadovavo visiems darbams, tikrindavo atlikimą užduočių, atveždavo medžiagų, M. pasirodė paskutinę dieną. Ji į minimą namą pakvietė jo bičiulis, kuris perskaitė skelbimą, kuriame buvo pasiūlymas atlikti tokius darbus. Jis yra inžinierius elektrikas, yra baigęs Politechnikos institutą automechanikos ir telemechanikos fakultetą. Dirba asmeninio susitarimo pagrindu. Dirbo žodiniu susitarimu, nors jie neatsisakė pasirašyti sutarties. QR kodo niekas neprašė, netikrino, tik paso, kurį jis pateikė. QR kodą turi. Dėl apmokėjimo jie susitarė žodžiu, susitarė dėl konkrečios sumos, tačiau gyventojai prašė papildomų darbų ir jie į tai atsižvelgė. Darbų pridavimo dieną buvo pareikštos pretenzijos. Jis M. pareiškė, kad visas pretenzijas galėtų pašalinti per artimiausią pusę dienos. Turi leidimą dirbti Lietuvoje. Šiai dienai yra privatus verslininkas, registruotas Mokesčių inspekcijoje. Už darbus avanso neėmė, į prašymus duoti avansą buvo kategoriškai atsisakyta. Susitarė, kad atsiskaitys grynais pinigais arba sudarius kontraktą bus pervesta į kortelę. Jis žino, kad tarėsi su M. tėvu, nes šis asmuo prisistatė šio namo savininku ir užsakovu, ir su juo tarėsi visus techninius ir organizacinius klausimus. Jis kreipėsi su skundu dėl M., nes tėvas paskutinę dieną dalyvavo ir jie buvo dviese, tėvas sakė, kad už atliktus darbus atsiskaitys sūnus. M. pasakė, kad jis (A. P.) yra pasiturintis žmogus ir jam čia nedidelė suma, nebus sunku, ir tuo viskas baigėsi. M. su juo kalbėjo dėl atsiskaitymo, tai buvo paskutinė diena darbe, kai jie viską įjungė ir elektros instaliacija pradėjo veikti. Jie nesutarė sudaryti rangos sutarties, nes M. žadėjo parengti ir ją atsiųsti, bet taip to kontrakto ir negavo. Jis savo pasą iškart pateikė, M. pasidarė kopiją sutarties sudarymui. Su M. bendravo vieną kartą, tą vienintelį kartą, kai kalbėjo, tai ir pateikė pasą. M. sutartį žadėjo elektroniniu būdu atsiųsti. Davė savo kompaniono elektroninį paštą, kuris kalba lietuviškai, bei yra čia gimęs. Į objektą dirbti tėvas pakvietė jo kompanioną, o jis (kompanionas) pakvietė jį. Žino, kad kompanioną pakvietė M. tėvas, o ne M., nes jo kompanionas pamatė skelbimą ir tuo telefonu susiekė su M. tėvu. Koks telefono numeris, negali pasakyti. Su M. jie susirašinėjo „viber“, parašė jam, kad laukia kontrakto į kompaniono e. pašto adresą, ir kad yra įvykdę jo pretenzijas bei išsiskirti taikiai. Susirašinėjimas vyko po to, kai buvo atsisakyta sumokėti. Galbūt jo kolegai buvo išsiųstas koks juodraštis, jis nekalba lietuviškai, negalėjo jo perskaityti arba jam reikėjo laiko, kad būtų padarytas vertimas kontrakto. M. ėmė kelti naujus reikalavimus, buvo susitarę dėl vieno dalyko, jis sutiko, tačiau kitą dieną ėmė reikšti naujus reikalavimus. Jie su kompanionu nutarė, kad asmuo jiems nenori sumokėti ir ieškos bet kokio preteksto, kad jų atsikratytų. Susirašinėjo „sms“ žinutėmis. Pirmoji žinutė buvo spalio 21 d., yra jo tėčio, T., numeris, toliau yra jo prašymas dėl medžiagų, M. rašo, kad į sutartį reikia įrašyti asmenį, kuris dirbs objekte. Sakė, kad susitarimas, kad dirbs vienas ir atsakingas bus jis. Jis sakė, kad į sutartį įrašyti tik jį, parašė, kad rytoj laukia sutarties, susitikti objekte, pasirengęs ištaisyti pareikštas pastabas. Paklausė, kada susitinka objekte dėl sutarties pasirašymo ir padaryti ištaisymus dėl pareikštų reikalavimų. M. parašė, kad sutartį išsiuntė jo kompaniono adresu, nors siūlė susitikti vietoje ir aptarti pretenzijas. Pirmasis susirašinėjimas įvyko spalio 21 d. Jo cituojami susirašinėjimai vyko spalio 22-23 d., 21 d. buvo „sms“ žinutė tik tėvo numeris. Spalio 23 d. sutarties negavo. Prašė M. objekte sutarties rusų ar ukrainiečių kalba ir išsiaiškinti, kokie nesutarimai dar yra. Atrodo, kad spalio 21 d. paprašė M. O. bent pusė sumos sumokėti, bet jis atsakė, kad neketina mokėti. Sutarties, siųstos A. I. vardu, nematė.

Teismo posėdžio metu liudytojas A. I. paaiškino, kad su A. P. tvarkė elektrą sename medinuke, adresu (duomenys neskelbtini), pagal žodinį susitarimą, jie viską sutvarkė, jiems nesumokėjo. Dėl darbų susitarė su M. O., ten kartu ir susitiko, palaukė, kol atvažiuos tėvas ir toliau bendravo su tėvu. Kada susitiko dėl darbų, nepamena. Darbai užtruko apie savaitę. Nuo darbų atlikimo iki paaiškinimo institucijai praėjo nedaug laiko. Kada susitiko, neprisimena. Buvo susitarimas pakeisti elektros instaliaciją sename name. Nurodymus jam davė M. O. tėvas. Supranta, kad M. yra užsakovas darbų, bet jo tėvas daugiau orientuojasi elektros srityje, tai jis prižiūrėdavo darbus. Su M. tarėsi dėl apmokėjimo. Paskaičiavo sąmatą ir už darbų atlikimą sutarė kainą. Su M. bendravo 2-3 k., ne daugiau. Tame objekte jis atsidūrė, kai vienoje interneto svetainėje buvo skelbimas, kad reikia pakeisti elektros instaliaciją. Paskambino nurodytu numeriu, buvo M. numeris, aptarė ir pasakė, kad turi pasikonsultuoti su tėvu ir atskambino jam. Telefonu kalbėjosi su M. O.. Jokio konflikto nekilo. Atvažiavo M. ir jo tėvas, viską parodė ir paprašė apmokėti jų darbą, tuomet, jeigu neklysta, jie pasakė, kad reikia pagalvoti, rytoj perskambins, po to M. jam atsiuntė sutartį, kad jie pasirašytų. Bet ta sutartis prieštaravo žodinei sutarčiai, keli punktai buvo neįgyvendinami. Atsisakė pasirašyti, o M. atsisakė išbraukti tuos punktus. Pretenzijos buvo kartais reiškiamos darbų eigoje ir jie viską pataisydavo, kas nepatikdavo tėvui. Pradedant dirbti nebuvo reikalautas QR kodas. Jie neturėjo tada QR kodo. A. ir jis tuo metu neturėjo individualios veiklos statuso. Kaip paslaugą teikiantis asmuo, nėra registruotas. Prisiregistruoti, mano, nereikalingas veiksmas kad būtų matomi užsakymai. Sumokėjus mokestį, supranta, kad gali matyti bet kas skelbimus. Sutartį atsiuntė M. O., sutartyje užsakovas nurodytas M. O.. Sutartyje buvo įrašytas jo kolega, bet buvo prašymas iš M., kad būtų įrašytas ir jis, palikta laisva eilutė, kurioje save įrašė. Už medžiagas atsiskaitydavo M. tėvas. Jiems nupirkus medžiagas, atvežus sąskaitas faktūras, atsiskaitydavo M. tėvas. Kartais gal ir M. atsiskaitydavo, atsiskaitinėdavo jie abu. Tuo metu Užimtumo tarnyboje nebuvo registruotas, tuo metu elektriku dirbo oficialiai. Dirbo įmonėje tuo metu, papildoma veikla šita buvo. Ginčas ne dėl sutarties, o dėl apmokėjimo. Nebandė į teismą kreiptis. Kaip pasakė darbo inspekcijos atstovas, tai iš dalies galėtų padėti pinigus susigrąžinti. Jo kreipimosi tikslas į Darbo inspekciją buvo kaip pirmas žingsnis pinigų grąžinimui. Internetinis portalas vadinosi „paslaugos.lt“. Šio portalo senokai nebenaudoja, nes turi didelį objektą. Prieš randant skelbimą, anksčiau nesinaudojo portalu. Šis užsakymas gal 2-3 iš paslaugos.lt. Prieš tai pažįstamiems darė, ne tai nebuvo iš „paslaugos.lt“. Jau turėjo patirties ir vykdė ne vieną kartą. Tuo metu neturėjo legaliai dirbančių asmenų dokumentų.

Teismo posėdžio metu VDI atstovas Giedrius Ikomas palaikė atsiliepime išdėstytus argumentus ir skundą prašė atmesti.

Skundas netenkinamas

Motyvuojamoji dalis

ANK 641 straipsnyje numatyta, jog teismas, nagrinėdamas bylą dėl skundo dėl ne teismo tvarka priimto nutarimo administracinio nusižengimo byloje, patikrina institucijos priimto nutarimo teisėtumą ir pagrįstumą.

Pagal ANK 569 straipsnį, įrodymai administracinio nusižengimo byloje yra bet kurie įstatymų nustatyta tvarka surinkti faktiniai duomenys, kuriais remdamiesi administracinio nusižengimo tyrimą atliekantys pareigūnai nustato administracinio nusižengimo padarymo faktą ir aplinkybes, administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens kaltę, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes, ir kitas aplinkybes, turinčias reikšmės bylai teisingai išnagrinėti. Pagal šio straipsnio 5 dalį administracinių nusižengimų bylas ne teismo tvarka nagrinėjanti institucija (pareigūnas) įrodymus įvertina pagal savo vidinį įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, vadovaudamiesi įstatymu. Taigi, konstatuoti tam tikro fakto buvimą ar nebuvimą galima tik remiantis byloje surinktų įrodymų visuma. Nustatant teisiškai reikšmingas aplinkybes turi būti įvertintas surinktų įrodymų pakankamumas, nuoseklumas, galimi jų prieštaravimai, logiškumas, atitinkamų duomenų nurodymo aplinkybės, įrodymų šaltinių patikimumas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys administracinių teisės pažeidimų bylose Nr. 2AT-39-2014, Nr. 2AT-18-942/2015, Nr. 2AT-31-303/2015).

ANK 567 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad pagal šį kodeksą įgaliotos institucijos pareigūnas, atlikdamas administracinio nusižengimo tyrimą, privalo imtis visų priemonių, kad būtų visapusiškai, objektyviai ir kiek įmanoma per trumpesnį laiką ištirtos veikos aplinkybės. Taigi įstatymas įpareigoja pareigūnus, atliekančius administracinio nusižengimo tyrimą, būti aktyvius ir atlikti visus įstatyme nurodytus veiksmus, būtinus administracinio nusižengimo aplinkybėms ir tą nusižengimą padariusiam asmeniui nustatyti (ANK 567 straipsnio 3 dalis).Vadovaujantis ANK 564, 566, 567, 569 straipsnių nuostatomis, byloje priimtas procesinis sprendimas laikytinas teisėtu ir pagrįstu tik tuomet, kai visapusiškai ir objektyviai išaiškinamos bei įvertinamos visos reikšmingos bylai aplinkybės.

Byloje neginčytinai nustatyta, kad laikotarpiu nuo 2024 m. spalio 9 d. iki 2024 m. spalio 19 d. A. I. ir A. P., neturėdami suformuoto galiojančio skaidriai dirbančio asmens identifikavimo kodo, atliko elektros instaliacijos darbus objekte, esančiame (duomenys neskelbtini). Pareiškėjas nesutinka su vertinimu, kad jam kilo atsakomybė pagal ANK 95 straipsnio 3 ir 5 dalies nuostatas, kadangi buvo sudaryta žodinė rangos sutartis, dėl darbo sutarta tik su A. I. ir apie kartu dirbantį A. P. nieko nežinojo, be to, pasirinkdamas paslaugos (elektros instaliacijos darbų) teikėją internetinėje svetainėje, buvo įsitikinęs, kad portalu besinaudojantys asmenys turės visus reikalingus dokumentus ir elgsis sąžiningai.

Teismas, įvertinęs administracinėn atsakomybėn patraukto asmens atstovo skundo argumentus, išklausęs pareiškėjo, liudytojų bei skundžiamą nutarimą priėmusios institucijos atstovo paaiškinimus, išanalizavęs administracinio nusižengimo bylos medžiagą, sprendžia, kad pareiškėjas pagrįstai nubaustas pagal ANK 95 straipsnio 3 dalį, 95 straipsnio 5 dalį.

ANK 95 straipsnio 3 dalyje administracinė atsakomybė numatyta statytojui (užsakovui) už nelegalų darbą atliekant statybos darbus. ANK 95 straipsnio 5 dalyje numatyta atsakomybė už nelegalų darbą atliekant statybos darbus, kai šiuos darbus atlieka trečiosios šalies pilietis.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos užimtumo įstatymo 56¹ straipsnio 1 dalimi, nelegaliu darbu atliekant statybos darbus laikomi statybos darbai, kuriuos atlieka fiziniai asmenys, išskyrus trečiosios šalies piliečius, neturintys suformuoto galiojančio skaidriai dirbančio asmens identifikavimo kodo, kai privalu jį turėti, arba skaidriai dirbančio asmens identifikavimo kode užšifruojamus duomenis pagrindžiančių dokumentų tais atvejais, kai skaidriai dirbančio asmens identifikavimo kodas negali būti suformuojamas. Statytojas (užsakovas) ar jo vienas įgaliotas rangovas, padaręs šio straipsnio 1 dalyje nurodytą pažeidimą, laikomas nelegaliai statybos darbus atlikusio asmens darbdaviu (56¹ straipsnio 2 dalis). Vadovaujantis Lietuvos Respublikos užimtumo įstatymo 56¹ straipsnio 3 dalimi, nelegaliu darbu trečiosios šalies piliečiams atliekant statybos darbus laikomi darbai, kai nustatomos šio įstatymo 56 straipsnio 1 dalies 2 punkte nurodytos aplinkybės (dirba trečiosios šalies pilietis, kuris neturi teisės būti ar gyventi ir (arba) dirbti Lietuvos Respublikoje ir (arba) kuris neturi suformuoto galiojančio skaidriai dirbančio asmens identifikavimo kodo, jeigu privalu jį turėti, arba skaidriai dirbančio asmens identifikavimo kode užšifruojamus duomenis, nurodytus Valstybinio socialinio draudimo įstatymo 15¹ straipsnio 8 dalyje, pagrindžiančių dokumentų tais atvejais, kai skaidriai dirbančio asmens identifikavimo kodas negali būti suformuojamas, arba nustatomos šios dalies 1 punkte nurodytos aplinkybės).

Lietuvos Respublikos statybos įstatymo 22¹ straipsnio 1 dalyje numatyta, kad statybos darbus atliekantys asmenys, nurodyti Lietuvos Respublikos valstybinio socialinio draudimo įstatymo (toliau - VSDĮ) 15¹ straipsnio 1 dalyje, privalo turėti VSDĮ 15¹ straipsnyje nustatyta tvarka suformuotą galiojantį skaidriai dirbančio asmens identifikavimo kodą, o tais atvejais, kai jiems kodas negali būti suformuojamas, privalo turėti kode užšifruojamus duomenis, nurodytus VSDĮ 15¹ straipsnio 8 dalyje, pagrindžiančius dokumentus (toliau - kode užšifruojamus duomenis pagrindžiantys dokumentai) ir pateikti jį (juos) patikrinimo metu pateikti nelegalaus darbo, nedeklaruoto darbo ir nedeklaruotos savarankiškos veiklos prevenciją, patikrinimus vykdančioms institucijoms (Valstybinei darbo inspekcijai, Valstybinei mokesčių inspekcijai, Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnybai prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos ir policijai), taip pat statytojui (užsakovui) ar jo vienam įgaliotam rangovui ar jų įgaliotiems asmenims, jam (jiems) pareikalavus. Vadovaujantis to paties straipsnio 4 dalimi, statytojas (užsakovas) ar jo vienas įgaliotas rangovas privalo užtikrinti, kad visi statybos darbus atliekantys fiziniai asmenys turėtų suformuotus galiojančius kodus (kai jiems kodas negali būti suformuojamas, - kode užšifruojamus duomenis pagrindžiančius dokumentus), o kiti statybvietėje esantys asmenys turėtų statytojo (užsakovo) ar jo vieno įgalioto rangovo nustatytas identifikavimo priemones ir juos (jas) pateiktų šio straipsnio 1 ir 2 dalyse nustatytais atvejais ir tvarka.

Kaip minėta, A. I. ir A. P. nutarime nurodytame objekte atliko elektros instaliacijos darbus, kas pagal statybos techninio reglamento STR 1.06.01:2016 „Statybos darbai. Statinio statybos priežiūra“ priskiriama specialiesiems statybos darbams. Iš byloje esančių duomenų – Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos, VSDFV informacinės sistemos duomenų (b. l. 23-28) matyti, kad skaidriai dirbančios asmens identifikavimo kodo šiai veiklai atlikti nei vienas iš asmenų neturėjo, kaip minėta, ginčas dėl to nekyla, šias aplinkybes patvirtino abu liudytojai A. I. bei A. P..

M. O. teigia naudojęsis atitinkamo portalo paslaugomis, taigi objektyviai tikėjosi, kad jame užsiregistravę mėnesines įmokas mokantys asmenys yra tos srities profesionalai, turintys visus darbui reikiamus dokumentus, įgūdžius ir žinias, taigi tikėjosi, kad A. I., su kuriuo sudarė žodinę rangos sutartį dėl elektros instaliacijos darbų atlikimo, turės ir skaidriai dirbančio asmens identifikavimo kodą.

Byloje nustatyta, kad dėl elektros instaliacijos darbų atlikimo buvo tartasi būtent su M. O. (šias aplinkybes patvirtino pats pareiškėjas, taip pat liudytojas A. I., be kita ko, vyko susirašinėjimas el. laiškais dėl darbų atlikimo, medžiagų pirkimo ir kt. su M. O. (b. l. 29-53)), tarp šių asmenų buvo sudaryta žodinė sutartis, dėl kurios sudarymo aplinkybių ginčo šioje administracinio nusižengimo byloje nėra. Taigi, M. O., būdamas aptartų darbų užsakovu, turėjo pareigą patikrinti, ar asmenys turi galiojantį skaidriai dirbančio asmens identifikavimo kodą. M. O. nurodė, kad kodo neskenavo, netikrino, neįsitikino, ar galiojantis, sužinojo po VDI atsakymo, kad reikia jį tikrinti. Tokia asmens pozicija yra nenuosekli. Teikdamas paaiškinimus tyrimą atliekančiai institucijai, M. O. nurodė, kad pirmą kartą sutikus A. I., pastarasis parodė jam skaidriai dirbančio asmens ID kodą savo mobiliojo ryšio telefone, tuomet paskambino į Sodrą, norėdamas įsitikinti, ar minimas kodas yra galiojantis, ir konsultantė telefonu paaiškino, kad jis, kaip fizinis asmuo, neturi galimybės patikrinti, ar skaidriai dirbančio asmens kodas yra galiojantis. Tuo tarpu, kaip minėta, duodamas paaiškinimus teisme, jau teigė apskritai nežinojęs, kad šiuos kodus reikia tikrinti. Kaip minėta, Lietuvos Respublikos statybos įstatymo 22¹ straipsnio 4 dalyje yra nustatyta pareiga užtikrinti ir kontroliuoti, kad visi statybos darbus atliekantys fiziniai asmenys turėtų suformuotą skaidriai dirbančio asmens identifikavimo kodą.

M. O. teigimu, dėl darbų apimties, pobūdžio, apmokėjimo buvo tartasi tik su vienu iš asmenų, t. y. A. I., su juo buvo bendraujama ir el. paštu, ką patvirtina ir byloje pateikti susirašinėjimai. Tačiau teismas kritiškai vertina pareiškėjo poziciją, kad jis nežinojo apie objekte dirbantį dar vieną asmenį – užsienio valstybės pilietį A. P., taigi nebuvo atsakingas už tai, kad objekte dirbo nelegaliai. Apklaustas teisme M. O. nurodė, kad namas, kuriame buvo keičiama elektros instaliacija, priklauso jo tėvams, jie paprašė surasti meistrą. Vadovaujantis liudytojų A. P., A. I. parodymais, objekte, kuriame atliko darbus, buvo ir M. O. tėvas, su kuriuo, pasak minėtų liudytojų, pastarieji bendravo būtent dėl elektros instaliacijos darbų. Įvertinus aplinkybes, kad pareiškėją sieja artimi ryšiai su objekte buvusiu T. O., būtent tėvų prašymų M. O. organizavo elektros instaliacijos darbus, taigi apie ten dirbančius du asmenis jis negalėjo nežinoti. Sutiktina su pareiškėjo teiginiais, kad jis neturėjo galimybės objekte būti visą darbo dieną, tačiau būdamas darbų užsakovu, bet kokiu atveju, turėjo kontroliuoti vykdomus darbus, atitinkamai užtikrinant, kad objekte dirbtų asmenys, atitinkantys teisės aktų reikalavimus.

Šiame kontekste pažymėtina ir tai, kad byloje nėra jokių duomenų apie tai, kad A. I. buvo reiškiamos pretenzijos dėl kartu dirbusio A. P., nors teigiama, kad pastarasis pats savarankiškai jį pakvietė į objektą. Priešingai, tiek iš liudytojų A. I., A. P. parodymų, tiek ir byloje esančių duomenų matyti, kad pabaigus darbus ir išsakius pretenzijas dėl jų kokybės, atsisakyta už darbus sumokėti ir M. O. iniciatyva buvo parengta 2024 m. spalio 21 d. Elektros instaliacijos montavimo darbų sutartis, kurios šalimis iš vienos pusės buvo M. O. (užsakovas), iš kitos – A. I. ir A. P. (vykdytojai). Tai, kad M. O. tik atlikus darbus pradėjo bendrauti ir su A. P. (tą patvirtina tiek minimas liudytojas, tiek susirašinėjimas su pastaruoju SMS žinutėmis), nepaneigia aukščiau aptartų aplinkybių. Teismas neturi pagrindo netikėti liudytojų A. I., A. P. parodymų objektyvumu ir teisingumu, byloje nėra duomenų, kad pastarieji siektų apkalbėti pareiškėją. Tai, kad, užuot kreipęsi į teismą civilinio proceso tvarka dėl apmokėjimo už darbą, pateikė skundą Valstybinei darbo inspekcijai, priešingai skundo teiginiams, nesudaro pagrindo jų paaiškinimus vertinti kaip siekį kerštauti ar piktnaudžiavimą teise.

Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, teismas sprendžia, jog Institucija pagrįstai M. O. nubaudė už tai, kad jis nutarime nurodomu laikotarpiu, organizuodamas statybos darbus adresu (duomenys neskelbtini), neužtikrino, nekontroliavo ir leido A. I. bei (duomenys neskelbtini) piliečiui A. P. vykdyti elektros instaliavimo darbus, tuo metu, kai darbuotojai neturėjo suformuoto galiojančio skaidriai dirbančio asmens identifikavimo kodo, kurį privalu turėti, arba skaidriai dirbančio asmens identifikavimo kode užšifruojamus duomenis pagrindžiančių dokumentų tais atvejais, kai skaidriai dirbančio asmens identifikavimo kodas negali būti suformuojamas.

ANK 95 straipsnio 3 dalyje numatyto nusižengimo padarymas statytojui (užsakovui) fiziniam asmeniui užtraukia baudą nuo 500 iki 1 100 Eur, o ANK 95 straipsnio 5 dalyje numatyto nusižengimo padarymas užtraukia baudą darbdaviui – fiziniam asmeniui nuo 2 000 Eur iki 5 000 Eur.

Institucija, nagrinėdama administracinio nusižengimo bylą, pareiškėjo atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių nenustatė, baudų dydžius nustatė artimus minimaliam dydžiui. Nei nusižengimų pobūdis, nei padarymo aplinkybės, šiuo atveju, nesudaro pagrindo mažinti skirtą nuobaudą sankcijos ribose. M. O. paskirta administracinė nuobauda už abu administracinius nusižengimus individualizuota tinkamai, proporcinga tiek padarytam nusižengimui, tiek Pareiškėjo asmenybei.

Keisti ar naikinti skundžiamą Valstybinės darbo inspekcijos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos 2024 m. gruodžio 20 d. nutarimą skunde nurodomais motyvais nėra pagrindo.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 642 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

nutaria:

pareiškėjo M. O. atstovo advokato Vitalijaus Jaroščenkos skundo netenkinti ir Lietuvos Respublikos valstybinės darbo inspekcijos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Vilniaus teritorinio skyriaus 2024 m. gruodžio 20 d. nutarimą Nr. VDI-ANR_N-941-2024 palikti nepakeistą.

Nutartis per 20 kalendorinių dienų nuo nutarties kopijos (nuorašo) išsiuntimo ar išdavimo dienos gali būti skundžiama Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus miesto apylinkės teismą.

Teisėja Giedrė Maslauskaitė