Lietuvos apeliacinio teismo nutartis

teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjos N. Ž. (N. Z.) prašymą pripažinti Lietuvos Respublikoje Rusijos Federacijos Karelijos Respublikos Petrozavodsko teismo 2018 m. sausio 12 d. sprendimą; suinteresuotas asmuo – Migracijos departamentas prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

4. Pareiškėja prašo pripažinti vykdyti Lietuvos Respublikoje Rusijos Federacijos Karelijos Respublikos Petrozavodsko teismo 2018 m. sausio 12 d. sprendimą, kuriame nustatytas juridinę reikšmę turintis faktas, kad pareiškėjos N. Ž. (gim. (duomenys neskelbtini) tautybė yra lietuvė.

5. Užsienio teismų (arbitražų) sprendimai Lietuvos Respublikos teritorijoje gali būti vykdomi tik po to, kai juos pripažįsta Lietuvos apeliacinis teismas, kaip valstybės įgaliota institucija pripažinti sprendimą (Lietuvos Respublikos civilinio proceso (toliau – ir CPK) 809 straipsnio 1 dalis). Užsienyje priimtų teismų sprendimų pripažinimas reglamentuotas CPK 809–812 straipsniuose, o tokių sprendimų vykdymas – CPK 813–815 straipsniuose. Pagal CPK 810 straipsnio 1, 5 dalis užsienio teismų sprendimai pripažįstami tarptautinių sutarčių pagrindu pagal šiose sutartyse nustatytas sąlygas. Dėl to pareiškėjos nagrinėtinas pagal CPK ir dvišalės Lietuvos Respublikos ir Rusijos Federacijos 1992 m. liepos 21 d. sutartį dėl teisinės pagalbos ir teisinių santykių civilinėse, šeimos ir baudžiamosiose bylose (toliau – dvišalė sutartis) nuostatas.

6. Pagal dvišalės sutarties 50 straipsnio 1 dalį, susitariančiosios šalys tarpusavyje pripažįsta ir vykdo, be kita ko, įsiteisėjusius teisingumo įstaigų sprendimus civilinėse bylose. Pareiškėjas kartu su prašymu dėl užsienio teismo sprendimo pripažinimo turi pateikti: 1) teismo patvirtintą sprendimo nuorašą, oficialų dokumentą apie sprendimo įsiteisėjimą, jeigu tai nėra aišku iš paties sprendimo teksto; 2) dokumentą, patvirtinantį, kad atsakovui, nedalyvavusiam procese, buvo laiku ir nustatyta forma bent vieną kartą įteiktas šaukimas į teismą; 3) šio straipsnio 1 ir 2 punktuose nurodytų dokumentų patvirtintus vertimus (dvišalės sutarties 52 straipsnis).

7. Pareiškėja su prašymu pateikė teismui Rusijos Federacijos Karelijos Respublikos Petrozavodsko teismo 2018 m. sausio 12 d. sprendimą ir įstatymų nustatyta tvarka patvirtintą jo vertimą į lietuvių kalbą. Sprendime yra žyma, patvirtinanti, kad sprendimas įsiteisėjo 2018 m. vasario 13 d. Teismas įvertina, kad pareiškėja formaliai pateikė visus procedūrai dėl užsienio valstybės teismo sprendimo pripažinimo ir leidimo vykdyti pagal dvišalę sutartį inicijuoti reikalingus dokumentus.

8. Dvišalės sutarties 18 straipsnyje nustatyta, kad teisinė pagalba neteikiama, jeigu jos teikimas gali pakenkti susitariančiosios šalies, kuriai pateikiamas prašymas, suverenitetui ar saugumui arba prieštarauja pagrindiniams jos įstatymų principams.

9. Dvišalės sutarties 56 straipsnyje įtvirtinta, kad pripažinti teismo sprendimą arba leisti jį vykdyti gali būti atsisakyta: 1) jeigu padavęs prašymą asmuo arba atsakovas nedalyvavo procese dėl to, kad jam arba jo įgaliotiniui nebuvo laiku ir nustatyta forma įteiktas šaukimas į teismą; 2) jeigu dėl to paties teisinio ginčo tarp tų pačių šalių susitariančiosios šalies teritorijoje, kur sprendimas turi būti pripažintas ir vykdomas, jau anksčiau buvo priimtas ir yra įsiteisėjęs sprendimas arba jeigu tos susitariančiosios šalies įstaiga buvo anksčiau pradėjusi procesą šioje byloje; 3) jeigu pagal šią sutartį, o šioje sutartyje nenumatytais atvejais – pagal įstatymus susitariančiosios šalies, kurios teritorijoje sprendimas turi būti pripažintas ir vykdomas, byla priklauso išimtinei jos įstaigų kompetencijai.

10. Pagal CPK 789 straipsnio 1 dalį, išimtinai tik Lietuvos Respublikos teismai gali nagrinėti bylas dėl fizinio asmens pripažinimo neveiksniu tam tikroje srityje ar ribotai veiksniu tam tikroje srityje, paskelbimo mirusiu ar pripažinimo nežinia kur esančiu, jeigu šis asmuo yra Lietuvos Respublikos pilietis arba asmuo be pilietybės, bet jo nuolatinė gyvenamoji vieta yra Lietuvos Respublikoje. Lietuvos Respublikos teismas turi teisę taip pat pripažinti mirusiu ar nežinia kur esančiu užsienietį, jeigu: 1) asmens, turinčio teisę kreiptis į teismą su atitinkamu prašymu, nuolatinė gyvenamoji vieta yra Lietuvos Respublikoje; 2) užsieniečio gyvenamoji vieta buvo Lietuvos Respublikoje arba jo turtas buvo Lietuvoje (CPK 789 straipsnio 2 dalis). Be to, Lietuvos Respublikos teismų kompetencijai taip pat yra priskiriamos ir kitos ypatingosios teisenos bylos, jeigu nors vienas iš byloje dalyvaujančių asmenų yra Lietuvos Respublikos pilietis (CPK 789 straipsnio 3 dalis).

11. Jurisdikcijos taisyklės turi būti taikomos atsižvelgiant į tarptautinį bylos pobūdį ir bylų su užsienio (tarptautiniu) elementu specifiką. Civilinės bylos užsienio (tarptautinis) elementas lemia, kad byla priklauso Lietuvos teismų jurisdikcijai, jeigu yra tam tikras šalių ginčo (reikalavimo) ryšys su Lietuva. Teismas, spręsdamas dėl tarptautinės jurisdikcijos (išskyrus Europos Sąjungos), turi atsižvelgti į šalių, įrodymų buvimo vietą, juridinių faktų, sudarančių reikalavimo pagrindą, įvykimo ar atsiradimo vietą, kitas aplinkybes, iš kurių nustatoma, ar byla turi ryšį su teismo vietos valstybe. Be to, teismas, spręsdamas, ar byla, turinti užsienio (tarptautinį) elementą, priklauso Lietuvos teismų kompetencijai, turi apsvarstyti tai, ar priimtas byloje sprendimas būtų pripažįstamas ir vykdomas užsienio valstybėje ar Lietuvoje (Lietuvos apeliacinio teismo 2020 m. rugpjūčio 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2T-70-798/2020).

12. Pareiškėja prašo pripažinti užsienio teismo sprendimą, kuriuo nustatytas juridinę reikšmę turintis faktas, kad jos tautybė – lietuvė. Tautybė – tai asmens priklausymas tai tikrai tautai. Įprastai asmens tautybė nustatoma pagal tėvų tautybę. Jeigu tėvų tautybės skiriasi, asmuo turi teisę pasirinkti, t. y. nurodyti, su kuria tauta jis save tapatina. Tautybės pasirinkimas – tai siekis išsaugoti tėvų, senelių kalbą, papročius, tradicijas, socialinį ryšį su tauta. Nagrinėjamoje byloje nustatyta, kad pareiškėja siekia išsaugoti lietuvybę. Akcentuotina tai, kad vienos tautybės asmenys neprivalo gyventi konkrečioje valstybėje – jie gali būti pasklidę visame pasaulyje, taip pat asmens tautybė ir pilietybė nebūtinai sutampa.

13. Iš Rusijos Federacijos Karelijos Respublikos Petrozavodsko teismo sprendimo turinio nustatyta, kad pareiškėjos senelė buvo lietuvė (tokie duomenys įrašyti jos gimimo liudijime, mirties pažymoje), jo tėvai (pareiškėjos proseneliai) taip pat buvo lietuviai. Pareiškėjos tėvo dokumentuose įrašyta, kad jo tautybė – rusas, bet jis, būdamas 16 metų, išvyko mokytis į Lietuvą. Pareiškėjos tėvas puoselėjo lietuvių tautos tradicijas, mokėjo lietuvių kalbą, žinojo jos istoriją. Jis mirė sovietmečiu. Teismas įvertino tai, kad pareiškėjos seneliai patyrė represijas dėl senelės tautybės (lietuvė), giminystės ryšių su Lietuva, dėl to pareiškėjos tėvas nesiėmė veiksmų tautybei pakeisti, tai pat tai, kad pareiškėja žino lietuvių tradicijas, tautos istoriją, save laiko lietuve.

14. Iš pateikto pripažinti užsienio teismo sprendimo matyti, kad juo nenuspręsti klausimai, susiję su fizinio asmens teisiniu statusu (asmens gimimo vietos ir datos, asmens vardų, pavardžių, giminystės). Pareiškėjos reikalavimas nustatyti juridinį faktą nagrinėtinas ypatingosios teisenos tvarka (CPK XXVI skyrius). Vis dėlto ne kiekvienas juridinis faktas yra išskirtinai susijęs su faktinių aplinkybių Lietuvos Respublikoje vertinimu. Nagrinėjamoje byloje pareiškėja, jos tėvai ir seneliai gyveno ne Lietuvoje, bet puoselėjo savo tautiškumą.

15. Suinteresuotas asmuo neteisingai nurodo, kad prašomas pripažinti teismo sprendimas negalėtų būti vykdomas jo kilmės valstybėje. Prašomas Lietuvoje pripažinti Rusijos teismo sprendimas yra sprendimas dėl pripažinimo, bet ne dėl priteisimo, todėl priverstine tvarka nereikia jo vykdyti. Atkreiptinas dėmesys į tai, kad Petrozavodsko teismas 2016 m. gegužės 30 d. sprendimu netenkino pareiškėjos prašymo ištaisyti civilinės būklės akto įrašą dėl tautybė pakeitimo. Sprendimas, kuriuo nustatytas juridinę reikšmę turinti faktas, yra pagrindas pakeisti civilinės būklės akto įrašą, susijusį su pareiškėjos tautybe (iš rusų tautybės į lietuvių).

16. Pareiškėja nurodo, kad sprendimo pripažinimas reikalingas, sprendžiant leidimo nuolat gyventi Lietuvoje, kai asmuo (pareiškėjos sūnus) yra lietuvių kilmės, išdavimo klausimą. Suinteresuotas asmuo teisingai nurodo, kad pilietybė – kiekvienos valstybės nacionalinės teisės institutas. Vis dėlto nagrinėjamoje byloje pareiškėja prašo pripažinti Lietuvoje užsienio valstybės teismo sprendimą, kuriuo nustatytas juridinę reikšmę turintis faktas yra ne Lietuvos Respublikos pilietybė, bet tautybė, t, y, kad pareiškėja yra lietuvė. Taigi užsienio teismo sprendimu nustatytas juridinis faktas (asmens tautybė) nepriskirtinas byloms, kurių nagrinėjimo tvarka imperatyviai nustatyta ir išskirtinai priskirta tik Lietuvos teismams. Tautybės nustatymo klausimas priskirtinas asmens ryšiui ir savęs sutapatinimui su lietuvių tauta.

17. Suinteresuoto asmens nurodytų Lietuvos apeliacinio teismo išnagrinėtų bylų faktinės aplinkybės skiriasi nuo nagrinėjamos bylos. Anksčiau išnagrinėtose bylose pareiškėjai prašė pripažinti užsienio teismo sprendimus, kuriuose nustatyti faktai susiję su giminystės ryšiu ir asmens gimimu Lietuvoje, siekiant atkurti Lietuvos Respublikos pilietybę (civilinės bylos Nr. e2T-70-798/2020; Nr. e2T-79-790/2020; Nr. e2T-94-516/2020; Nr. e2T-11-912/2023). Nagrinėjamoje byloje prašomu pripažinti teismo sprendimu išspręstas tik pareiškėjos tautybės nustatymo klausimas. Lietuvių tautybės ir Lietuvos Respublikos pilietybės institutai negali būti sutapatinti, jie sukuria skirtingus teisinius padarinius.

18. Lietuvos apeliacinis teismas nenustatė Dvišalės sutarties 18 ir 56 straipsnyje įtvirtintų atsisakymo suteikti teisinę pagalbą ir kitos susitariančiosios šalies teismo sprendimo nepripažinimo pagrindų. Prašomas pripažinti ir leisti vykdyti teismo sprendimas įsiteisėjęs, Lietuvos Respublikoje dėl to paties teisinio ginčo tarp tų pačių šalių nėra ankščiau priimto ir įsiteisėjusio teismo sprendimo, byla nepriklauso išimtinei Lietuvos Respublikos teismų kompetencijai (CPK 784–786 straipsniai). Dėl to teismas konstatuoja, kad yra teisinis pagrindas pripažinti ir leisti vykdyti Lietuvos Respublikoje Rusijos Federacijos Karelijos Respublikos Petrozavodsko teismo 2018 m. sausio 12 d. sprendimą.

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 809 straipsnio 1 dalimi, 812 straipsnio 1 dalimi, 813 straipsniu,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Pripažinti Lietuvos Respublikoje Rusijos Federacijos Karelijos Respublikos Petrozavodsko teismo 2018 m. sausio 12 d. sprendimą, kuriame nustatytas juridinę reikšmę turintis faktas, kad pareiškėjos N. Ž. (N. Z.) (gim. (duomenys neskelbtini) tautybė yra lietuvė.

Nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos ir per tris mėnesius gali būti skundžiama kasaciniu skundu Lietuvos Aukščiausiajam Teismui.