Kauno apygardos teismo nutartis

2019-03-29 · Administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla Nr. AN2-153-319/2019

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗

Bylos eiga

  1. A15.-22-564/2019Nutarimas · 2019-01-31Marijampolės apylinkės teismas
  2. AN2-153-319/2019Nutartis · 2019-03-29Kauno apygardos teismas
  3. AN2-326-238/2019Nutarimas · 2019-07-26Kauno apygardos teismas
Teismas
Kauno apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2019-03-29
Bylos Nr.
AN2-153-319/2019
Teisminio proceso Nr.
4-28-3-00630-2018-7
Bylos rūšis
administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
Teisėjas
Rimas Švirinas
Pažeidėjas
K. S.
Kategorijos
Administracinių nusižengimų byla Nr. AN2-153-319/2019
Teisminio proceso Nr. 4-28-3-00630-2018-7Procesinio sprendimo kategorija 21.11.10 (S)
KAUNO APYGARDOS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2019 m. kovo 29 d.Kaunas
Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjas Rimas Švirinas,

apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinėn atsakomybėn patraukto asmens – K. S. (toliau – pareiškėjas) apeliacinį skundą dėl Marijampolės apylinkės teismo Marijampolės rūmų 2019 m. sausio 31 d. nutarimo K. S. administracinio nusižengimo byloje.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

1. K. S., Marijampolės apylinkės teismo Marijampolės rūmų 2019 m. sausio 31 d. nutarimu pripažintas padaręs administracinį nusižengimą, numatytą Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ANK) 423 straipsnio 3 dalyje ir jam skirta 1250 Eur (vieno tūkstančio dviejų šimtų penkiasdešimties eurų) dydžio bauda su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu 3 (trejų) metų laikotarpiui. K. S. nubaustas už tai, kad jis 2018 m. lapkričio 30 d., apie 19 val. 14 min., (duomenys neskelbtini), vairuodamas transporto priemonę – automobilį Volkswagen Passat, valstybiniai Nr. (duomenys neskelbtini) nesilaikė visų būtinų atsargumo priemonių, sukdamas į kairę pusę, nepaliko saugaus tarpo iš šono ir kliudė šalia stovėjusią kitą transporto priemonę automobilį Land Rover, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) ir ją apgadino. Po eismo įvykio vengė neblaivumo patikrinimo. Tokiais veiksmais K. S. pažeidė Kelių eismo taisyklių 14, 9 punktus.

2. Administracinėn atsakomybėn patrauktas asmuo skundžia Marijampolės apylinkės teismo Marijampolės rūmų 2019 m. sausio 31 d. nutarimą, prašo jį panaikinti ir bylą nutraukti.

Šalies argumentai

2.1. Skunde pareiškėjas nurodė, jog jis viso proceso metu nuosekliai teigė, kad kaltę pripažįsta iš dalies. Tai yra nesutinka tik su veikos kvalifikavimu pagal ANK 423 straipsnio 3 dalį, kadangi neblaivumo tikrintis jis nevengė, tik atsisakė pūsti į alkotesterį ir reikalavo vežti į ligoninę kraujo tyrimui daryti. Šias aplinkybes patvirtino ir liudytojais pirmosios instancijos teisme apklausti policijos pareigūnai M. D. ir R. Č.

2.2. Skunde atkreipiamas dėmesys, jog remiantis Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimu Nr. 452, dėl Transporto priemones vairuojančių ir kitų asmenų neblaivumo ar apsvaigimo nustatymo taisyklių patvirtinimo ir leidžiamos etilo alkoholio koncentracijos darbo metu nustatymo 29 punkte teigiama, kad „Jeigu asmuo atsisako tikrintis arba medicininės apžiūros ar nesutinka su tikrinimo ar medicininės apžiūros, atliktos policijos, Valstybės sienos apsaugos tarnybos ar Administracijos, ikiteisminio tyrimo įstaigų, prokuratūros, teismo, darbdavio siuntimu, rezultatais, jis ne vėliau kaip per valandą po to, kai atsisako tikrintis ar medicininės apžiūros arba jam atliktas tikrinimas ar medicininė apžiūra, gali pats kreiptis į asmens sveikatos priežiūros įstaigą, prašydamas atlikti medicininę apžiūrą jo lėšomis. Pareiškėjo teigimu minėtų taisyklių 29 punktas, aiškiai sako, jeigu asmuo atsisako tikrintis arba medicininės apžiūros, tačiau skundžiamu atveju K. S. neatsisakė medicininės apžiūros, jis visą laiką nuosekliai teigė, kad nesutinka tikrintis alkotesteriu ir prašo pristatyti jį į sveikatos priežiūros įstaigą. Šį faktą pripažino ir įvykio vietoje dirbę bei betarpiškai bendravę policijos pareigūnai.

2.3. Pareiškėjo manymu, šiuo atveju, policijos pareigūnai privalėjo asmenį pristatyti (taisyklių 4 punktas) į sveikatos priežiūros įstaigą atlikti medicininės apžiūros, kadangi asmuo pasak pareigūnų buvo neblaivus, kas be abejo kėlė klausimą ar etilo alkoholio koncentracija neviršija ribos nuo kurios galima baudžiamoji atsakomybė, be to įvykio vietoje nebuvo atsakytas klausimas ar kentėjusiajam asmeniui nėra padaryta didelė turtinė žala. Skunde pažymima ir tai, jog policijos pareigūnai žodžiu privalėjo paaiškinti pareiškėjui atsisakymo tikrintis arba atlikti medicininę apžiūrą teisinius padarinius, tačiau pareigūnai to nepadarė ir netgi priešingai, surašę protokolą demonstratyviai, į klausimą kodėl nevežate į medicinos įstaigą, atsakė, jog policija tokių paslaugų neteikia, o ir laiko jau praėjo daugiau nei pusantros valandos. Pareiškėjo teigimu, jis nesutikimą tikrintis alkotesteriu grindė sveikatos sutrikimu, tačiau aiškiai deklaravo sutikimą tikrintis medicinos įstaigoje ir tai pareiškė iškarto, tačiau policijos pareigūnai, neišaiškino atsisakymo pasekmių, nepristatė į gydymo įstaigą ir nesudarė galimybės ne vėliau kaip per valandą nuo atsisakymo tikrintis pačiam nuvykti medicininei apžiūrai (įvykis 19.14 val., protokolas surašytas 20.59 val.).

2.4. Skundo autoriaus įsitikinimu, nagrinėjamu atveju, akivaizdu, kad nepakanka duomenų jo kaltei pagal ANK 423 straipsnio 3 dalį pagrįsti, kadangi asmens vengimas tikrintis alkotesteriu bet sutinkant vykti į medicinos įstaigą alkoholio koncentracijos nustatymui kraujyje, nėra pagrindas veikos kvalifikavimui pagal minėtą straipsnį. Atkreipiamas dėmesys, jog administracinių nusižengimų bylose pareiga įrodinėti tenka pareigūnui, atliekančiam administracinio nusižengimo tyrimą, todėl visiškai nesuprantamas pareigūnų neveikimas ir tiesioginės pareigos nevykdymas asmeniui aiškiai išreiškus sutikimą vykti į medicinos įstaigą apsvaigimo patikrinimui.

2.5. Skunde pažymima, jog nagrinėjamoje administracinio nusižengimo byloje nėra objektyvių, neginčijamų ir tiesioginių įrodymų, patvirtinančių, kad K. S. padarė administracinį nusižengimą, numatytą ANK 423 straipsnio 3 dalyje, todėl visas abejones aiškinant administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens naudai bei tai, kad rinkti naujus įrodymus nėra jokios protingos galimybės, administracinė byla nutrauktina.

2.6. Sprendžiant, kad K. S. padarė nusižengimą, numatytą ANK 423 straipsnio 3 dalyje, laikyti tai asmens elgesio susiklosčiusioje situacijoje klaida, kadangi asmuo buvo įsitikinęs, kad dėl sveikatos būklės nesutikdamas pūsti į alkotesterį bet reikalaudamas pristatyti į gydymo įstaigą medicininiam neblaivumo nustatymui elgesį pagrįstai ir teisėtai, taikyti ANK 34 straipsnio 5 dalies nuostatas ir neskirti specialiosios teisės atėmimo.

Atsiliepimas

3. Atsiliepime į nubaustojo apeliacinį skundą Marijampolės apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos skyriaus viršininkas R. G. nurodė, kad su K. S. skundu nesutinka, prašo jį atmesti ir skundžiamą nutarimą palikti nepakeistą.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

6. Apeliacinis K. S. skundas netenkinamas.

7. ANK 652 straipsnyje 1 dalyje įtvirtinta, kad apygardos teismas, nagrinėdamas bylą dėl apeliacinio skundo patikrina priimto nutarimo (nutarties) administracinio nusižengimo byloje teisėtumą ir pagrįstumą. Apeliaciniame skunde nesutinkama su pirmosios instancijos teismo įrodymų vertinimu bei priimtu sprendimu prašoma K. S. atžvilgiu administracinio nusižengimo teiseną nutraukti.

8. Pagrindinės duomenų pripažinimo įrodymais ir jų vertinimo nuostatos įtvirtintos ANK 569 straipsnyje. Vadovaujantis šio straipsnio 4 dalimi, teismas įrodymus vertina pagal savo vidinį įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymu. Duomenų pripažinimas įrodymais, jų vertinimas yra išskirtinė teismo teisė, todėl administracinio nusižengimo teisenoje dalyvaujančių asmenų nesutikimas su teismo atliktu įrodymų vertinimu, pats savaime nesudaro pagrindo konstatuoti, kad įrodymai buvo įvertinti neteisingai, jei byloje nėra faktinių duomenų, rodančių akivaizdžias įrodymų vertinimo klaidas, lėmusias nepagrįsto nutarimo priėmimą.

9. Apygardos teismas, išnagrinėjęs apeliacinį skundą, dar kartą patikrinęs administracinio nusižengimo byloje surinktus ir pirmosios instancijos teismo ištirtus įrodymus, daro išvadą, kad nagrinėjant K. S. administracinio nusižengimo bylą ir sprendžiant jo administracinės atsakomybės padarius ANK 423 straipsnio 3 dalyje numatytą nusižengimą klausimą, duomenų pripažinimą įrodymais ir jų vertinimą reglamentuojančių normų buvo laikomasi. Pirmosios instancijos teismas, nagrinėdamas bylą, betarpiškai ištyrė rašytinius įrodymus ir savo išvadas dėl K. S. kaltės padarius jam inkriminuotą administracinį nusižengimą, pagrindė aptartų įrodymų visumos analize bei vertinimu. Apeliaciniame skunde nurodyti argumentai niekaip nepaneigia apylinkės teismo padarytų išvadų ir tėra apelianto savaip pateikiama, tačiau objektyviai nepagrįsta, įrodymų interpretacija, ir tai nėra pagrindu, dėl kurio reikėtų pirmosios instancijos teismo ištirtus įrodymus vertinti kitaip ir naikinti skundžiamą nutartį. Apeliacinės instancijos teismas, sutikdamas su apylinkės teismo atliktu įrodymų vertinimu bei teisės taikymu, pritaria žemesnės instancijos teismo sprendimo motyvams.

10. Nagrinėjamoje byloje esančiais įrodymais nustatyta, kad K. S. administracinėn atsakomybėn patrauktas dėl to, kad vairuodamas transporto priemonę nesilaikė visų būtinų atsargumo priemonių, sukdamas į kairę pusę, nepaliko saugaus tarpo iš šono ir kliudė šalia stovėjusią kitą transporto priemonę ir ją apgadino. Po eismo įvykio vengė neblaivumo patikrinimo. Pažeidėjas su veikos kvalifikavimu pagal ANK 423 straipsnio 3 dalį nesutiko, skunde teigė, kad kaltę pripažįsta iš dalies, kadangi neblaivumo tikrintis jis nevengė, tik atsisakė pūsti į alkotesterį ir reikalavo vežti į ligoninę kraujo tyrimui daryti.

10.1. Tokius apeliacinio skundo argumentus paneigia administracinio nusižengimo tyrimo metu surinkti ir nagrinėjant bylą teisme išsamiai ištirti bei įvertinti įrodymai. Iš byloje esančio vyr. patrulio M. D. tarnybinio pranešimo bei jo duotų parodymų apklausiant jį pirmosios instancijos teisme matyti, kad buvo gautas pranešimas, kad prie prekybos centro „N.“ aikštelėje pranešėjos automobilį kliudė kitas automobilis ,,VW Passat” ir automobilio vairuotojas pasišalino iš įvykio vietos. Atvykus į įvykio vietą rado du apgadintus automobilius. Automobilio ,,VW Passat” vairuotojo nebuvo. Išsiaiškinęs kam priklauso automobilis, paskambino vairuotojui K. S., bet jis vis delsė ateiti į įvykio vietą. Laukė vairuotojo ateinant apie valandą laiko. Jam skambino apie 16-20 kartų ir vairuotojas vis sakydavo, kad jau ateina. Sugrįžus K. S. į įvykio vietą, jo akys buvo paraudę, sunkiai bendravo, judesiai buvo nekoordinuoti, kalba nerišli, matėsi, kad jis neblaivus, todėl jam buvo pasiūlyta pasitikrinti alkotesteriu, tačiau šis atsisakė, sakydamas, kad tikrai įpūs. K. S. sveikatos būklė buvo gera, buvo pajėgus įpūsti į alkotesterį, vienu metu dar buvo pats nuėjęs į parduotuvę nusipirkti atsigerti. K. S. prašė, kad jį nuvežtų į gydymo įstaigą, bet jis pasakė, kad policija tokių paslaugų neteikia, o po protokolo surašymo galės nuvykti pats. K. S. net nebandė pūsti į alkotesterį. Jokių sveikatos problemų jis neminėjo, apie vaistų vartojimą taip pat nenurodė. K. S. kelis kartus siūlė pasitikrinti blaivumą, tačiau jis atsisakė. Liudytoju teisme apklaustas R. Č. parodė, kad atvykus į eismo įvykio vietą, prie apgadinto automobilio stovėjo 4 liudininkai ir apgadinto automobilio savininkė. Įvykį sukėlęs automobilio vairuotojas liudininkams nurodė, kad tuoj grįš, tačiau negrįžo. Informacinėmis sistemomis nustatęs automobilio savininką, jo kolega M. D. paskambino vairuotojui. Automobilio savininkas atsiliepė į skambučius ir nurodė, kad tuoj ateis, tačiau atėjo po nemažo laiko tarpo. Jis pats su automobilio savininku bendravo tik kai M. D. siūlė šiam pasitikrinti blaivumą. Vairuotojas buvo pasimetęs, teigė, kad nepūs į alkotesterį, kategoriškai tai daryti atsisakė. Prašė jį vežti į ligoninę, kad galėtų duoti kraujo. K. S. kelis kartus buvo pasiūlyta pasitikrinti blaivumą alkotesteriu, tačiau jis kategoriškai atsisakė. Jis turėjo pajėgti pūsti į alkotesterį. Vairuotojas stovėjo pats, bendravo, jokiomis sveikatos problemomis nesiskundė, prie jo K. S. jokios „pypkės“ dėl astmos nenaudojo. Bendraujant su K. S. nuo jo sklido alkoholio kvapas, akys buvo paraudę. K. S. prašė vežti į ligoninę, tačiau M. D. pasakė, kad policija tokių paslaugų neteikia. K. S. buvo paaiškinta, kad jis pats gali kreiptis į gydymo įstaigą per vieną valandą. Netikėti policijos pareigūnų vykdžiusių savo tarnybines pareigas parodymais, aukštesnysis teismas neturi jokio pagrindo, kadangi jų parodymai nuoseklūs ir neprieštaraujantys kitiems byloje esantiems objektyviems duomenims.

10.2. Priešingai nei teigiama skunde, iš šių duomenų galima daryti neginčijamą išvadą, jog K. S. atsisakė vykdyti teisėtus pareigūnų reikalavimus pasitikrinti apsvaigimą. Nesurinkta jokių objektyvių duomenų, jog minėti policijos pareigūnai būtų viršiję jiems suteiktus įgaliojimus, kuomet atvykę į įvykio vietą, esant eismo įvykio liudytojams, jį tirdami, pareikalavo nusižengimo padarymu įtariamo asmens pasitikrinti apsvaigimą nuo alkoholio. Kaip pagrįstai nurodyta skundžiamame nutarime, nors K. S. ir teigė, jog jis nesutiko vykdyti policijos pareigūno reikalavimo pasitikrinti blaivumą alkotesteriu dėl to, kad jam buvo astmos priepuolis, jis duso ir negalėjo papūsti, tačiau ši jo versija paneigta teisme duotais minėtų policijos pareigūnų parodymais, kurie patvirtino, kad K. S. jiems apie savo sveikatos nusiskundimus nieko neminėjo, į ligoninę prašė nuvežti ne dėl sveikatos būklė, o tik dėl to, kad galėtų duoti kraujo, atsisakymą tikrintis alkotesteriu K. S. motyvavo ne sveikatos būkle, o nurodė, kad „įpūs“, jokios jo naudojamos nuo astmos „pypkės“ jie nepastebėjo, buvo pajėgus tikrintis alkotesteriu. Be to, tai, kad K. S. pagal savo sveikatos būseną įvykio vietoje buvo pajėgus tikrintis alkotesteriu ir, kad jo sveikatos būklė buvo gera, patvirtino ir tos aplinkybės, jog K. S. pažeidimo forminimo metu pats savarankiškai buvo nuėjęs į parduotuvę pirkti vandens.

11. Nesutiktina ir su apeliacinio skundo argumentu, jog šiuo atveju, pažeidėjui pareiškus norą tikrintis neblaivumą duodant kraują ir paprašius jį pristatyti į gydymo įstaigą, policijos pareigūnai privalėjo jį nuvežti į sveikatos priežiūros įstaigą, tačiau nepagrįstai tai daryti atsisakė.

11.1. Aukštesniojo teismo vertinimu, vien toks subjektyvus administracinėn atsakomybėn patraukto asmens manymas, nesudaro pagrindo pareigūnų elgesį tiriant galimą administracinį nusižengimą vertinti kaip neteisėtą. Pažymėtina, jog atvejai, įpareigojantys policijos pareigūnus pristatyti tikrinamą asmenį į gydymo įstaigą, numatyti Transporto priemones vairuojančių ir kitų asmenų neblaivumo ar apsvaigimo nustatymo taisyklių, patvirtintų 2006 m. gegužės 12 d. Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimu Nr. 452, 3 ir 4 punktuose. Pagal 3 punktą policijos pareigūnai tikrina transporto priemonės vairuotoją, nusikalstamos veikos padarymu įtariamą asmenį ar administracinėn atsakomybėn traukiamą asmenį, kurie įtariami esantys neblaivūs, o jeigu įtariamo neblaivumu transporto priemonės vairuotojo, nusikalstamos veikos padarymu įtariamo asmens, administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens tikrinimo objektyviai neįmanoma atlikti arba per tikrinimą nustatoma, kad įtariamo neblaivumu transporto priemonės vairuotojo iškvėptame ore etilo alkoholio koncentracija – daugiau kaip 1,5 promilės, arba nusikalstamos veikos padarymu įtariamas asmuo vengia tikrinimo, pristato šiuos asmenis į asmens sveikatos priežiūros įstaigą atlikti medicininės apžiūros. Pagal 4 punktą policijos pareigūnai įtariamą neblaivumu transporto priemonės vairuotoją, susijusį su eismo įvykiu, kuriame žuvo žmogus ar sutrikdyta žmogaus sveikata arba dėl kurio nukentėjusiam asmeniui galbūt padaryta didelė turtinė žala, į asmens sveikatos priežiūros įstaigą atlikti medicininės apžiūros pristato, jeigu jis vengia tikrinimo, objektyviai neįmanoma atlikti jo tikrinimo arba atlikus tikrinimą nustatoma, kad etilo alkoholio koncentracija jo iškvėptame ore – daugiau kaip 0 promilių. Nagrinėjamu atveju, nei vieno iš šiuose punktuose numatytų pagrindų nebuvo nustatyta, todėl ir pareigos pristatyti K. S. į gydymo įstaigą, policijos pareigūnai neturėjo. Jeigu, kaip teigia pareiškėjas, jis nevartojo alkoholio ir buvo blaivus, jam nebuvo jokio pagrindo nesutikti su policijos pareigūnų reikalavimu pasitikrinti blaivumą. Be to, jausdamasis teisus, K. S. galėjo savarankiškai nuvykęs į gydymo įstaigą duoti kraujo mėginį, tačiau nors ir buvo nuvykęs, pasitikrinti kraują jis atsisakė.

11.2. Taigi, nagrinėjamoje byloje nustatyta, kad K. S. vengė pasitikrinti blaivumą po eismo įvykio. Atlikdamas tokius veiksmus jis suprato priešingą teisei savo neveikimo pobūdį ir norėjo taip veikti. Dėl to darytina išvada, kad K. S. kaltė pilnai įrodyta, nusižengimo padarymo aplinkybės aiškios, veiksmai atitinka nusižengimo, numatyto 423 straipsnio 3 dalyje, požymius. Šios išvados nepaneigia skundo teiginiai, jog nebuvo pareiškėjui paaiškinti atsisakymo tikrintis arba atlikti medicininę apžiūrą teisiniai padariniai, taip pat nesudaryta galimybė ne vėliau kaip per valandą nuo atsisakymo tikrintis pačiam nuvykti medicininei apžiūrai. Pažymėtina, jog K. S. neva neteisėtus pareigūnų veiksmus ar neveikimą, susijusius su netinkamai atliekamomis pareigomis ir funkcijomis, gali skųsti įstatymų nustatyta tvarka policijos įstaigos, kurioje dirba pareigūnai, vadovui.

12. Apeliaciniame skunde taip pat prašoma, taikyti K. S. ANK 34 straipsnio 5 dalies nuostatas ir neskirti specialiosios teisės atėmimo, jeigu teismas nuspręstų, kad jis padarė nusižengimą, numatytą ANK 423 straipsnio 3 dalyje bei laikyti tai asmens elgesio susiklosčiusioje situacijoje klaida.

12.1. ANK 423 straipsnio 3 dalyje numatyto administracinio nusižengimo padarymas užtraukia baudą vairuotojams nuo vieno tūkstančio dviejų šimtų iki vieno tūkstančio keturių šimtų eurų. ANK 423 straipsnio 4 dalyje nurodyta, kad už aptariamo administracinio nusižengimo padarymą privaloma skirti teisės vairuoti transporto priemones atėmimą nuo trejų iki penkerių metų.

12.2. ANK 34 straipsnio 5 dalyje numatyta, jog teismas ar administracinio nusižengimo bylą ne teismo tvarka išnagrinėjusi institucija (pareigūnas), atsižvelgdami į padaryto administracinio nusižengimo pobūdį, pažeidėjo kaltės formą ir rūšį, asmenybę, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes ir vadovaudamiesi teisingumo ir protingumo principais, gali paskirti mažesnę baudą negu šio kodekso specialiosios dalies straipsnio sankcijoje numatyta minimali bauda arba paskirti švelnesnę administracinę nuobaudą ar administracinio poveikio priemonę, negu numatyta šio kodekso specialiosios dalies straipsnio sankcijoje, arba administracinės nuobaudos ar administracinio poveikio priemonės neskirti. Taigi, mažesnės nei įstatymo numatytos administracinės nuobaudos ar administracinio poveikio priemonę skyrimas arba jos neskyrimas yra sietini su tam tikrų išskirtinių aplinkybių, kurios gali būti vertinamos pažeidėjo naudai kaip ypatingai švelninančios jo atsakomybę, konstatavimu. Teismų praktikoje laikomasi nuomonės, kad išimtis iš bendrų administracinių nuobaudų skyrimo pagrindų taikoma tais atvejais, kai įstatymo sankcijoje numatyta nuobauda, atsižvelgus į visas bylos aplinkybes, kaltininko asmenybę, nebūtų teisinga (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys administracinių teisės pažeidimų bylose Nr. 2AT-29-2013, 2AT-41-2014 ir kt.).

12.3. Skundžiamu teismo nutarimu K. S. buvo paskirta minimali sankcijoje numatyta 1200 eurų bauda bei minimaliam sankcijoje numatytam terminui, t. y. 3 metams atimta teisė vairuoti transporto priemones. Tokia paskirta bauda bei tokios trukmės paskirta administracinio poveikio priemonė, aukštesniojo teismo vertinimu, atitinka ANK 34 straipsnio 2 ir 3 dalyse įtvirtintas baudos dydžio ir asmeniui suteiktos specialiosios teisės atėmimo trukmės nustatymo taisykles. Skirdamas K. S. administracinę nuobaudą bei administracinio poveikio priemonę, pirmosios instancijos teismas atsižvelgė į pažeidėjo asmenybę, į jo atsakomybę lengvinančią aplinkybę, kad nusižengimą padarė asmuo, kuriam nustatytas 0-40 procentų darbingumo lygis (ANK 35 straipsnio 1 dalies 9 punktas), į tai, kad nėra jo atsakomybę sunkinančių aplinkybių ir skyrė jam nuobaudą, numatyta ANK 423 straipsnio 3 dalies sankcijos ribose su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu, be transporto priemonės konfiskavimo (ANK 25 straipsnis, 28 straipsnis). Išskirtinių aplinkybių, leidžiančių taikyti ANK 34 straipsnio 5 dalies nuostatas ir paskirti mažesnę baudą negu šio kodekso specialiosios dalies straipsnio sankcijoje numatyta minimali bauda arba paskirti švelnesnę administracinę nuobaudą ar administracinio poveikio priemonę, negu numatyta šio kodekso specialiosios dalies straipsnio sankcijoje, arba administracinės nuobaudos ar administracinio poveikio priemonės neskirti, pirmosios instancijos teismas nenustatė, tokių aplinkybių nenustatė ir apeliacinės instancijos teismas. Pažymėtina, kad byloje nėra jokių duomenų, jog administracinėn atsakomybėn patrauktam K. S. paskirta už padarytą nusižengimą numatyta nuobauda būtų aiškiai neteisinga ar neproporcinga. Aukštesniojo teismo vertinimu, už minėtą nusižengimą pareiškėjui skirta nuobauda individualizuota tinkamai, laikantis ANK 32 ir 34 straipsnių reikalavimų.

12.4. Nors apeliaciniame skunde prašoma atsižvelgti į tai, kad K. S. buvo įsitikinęs, kad dėl sveikatos būklės nesutikdamas pūsti į alkotesterį, bet reikalaudamas pristatyti į gydymo įstaigą medicininiam neblaivumo nustatymui elgėsi pagrįstai ir tuo pagrindu taikyti jam ANK 34 straipsnio 5 dalies nuostatas, tačiau aukštesnysis teismas atkreipia dėmesį, jog administracine nuobauda siekiama nubaudimo ir prevencinių tikslų, o vien tik simbolinės ir administracinėn atsakomybėn patraukto asmens pageidavimus tenkinančios administracinės nuobaudos paskyrimas šiuo atveju akivaizdžiai neatitiktų administracinei nuobaudai keliamų tikslų. Pažymėtina, jog K. S. padarytas pažeidimas yra priskiriamas prie šiurkščių pažeidimų. K. S. vairuodamas transporto priemonę sukėlė eismo įvykį. Po eismo įvykio elgėsi neatsakingai, nesulaukęs nukentėjusiosios pasišalino iš eismo įvykio vietos ir tik po daugkartinių policijos pareigūnų skambučių sugrįžo į įvykio vietą. Policijos pareigūnams įtarus, kad K. S. gali būti neblaivus, vengė neblaivumo patikrinimo. Aukštesniojo teismo nuomone, nėra pagrindo pripažinti, kad pirmosios instancijos teismas paskyrė K. S. per griežtą nuobaudą. Tai, kad K. S. darydamas administracinį nusižengimą buvo įsitikinęs, kad elgiasi pagrįstai ir tinkamai, negali būti laikoma išskirtinio pobūdžio aplinkybėmis, sudarančiomis pagrindą švelninti paskirtą nuobaudą. Be to, pažymėtina ir tai, kad iš byloje esančio Administracinių nusižengimų registro išrašo apie asmeniui registruotus nusižengimus ir priimtus sprendimus matyti, kad K. S. jau buvo baustas už Kelių eismo taisyklių pažeidimus - leistino greičio viršijimą, eismo įvykio sukėlimą, naudojimąsi mobiliojo ryšio priemone vairuojant automobilį. Paskirtos nuobaudos galiojančios, duomenų apie piniginių baudų sumokėjimą nėra. Aukštesniojo teismo vertinimu, tai neigiamai apibūdina K. S. asmenybę, rodo, jog asmuo atitinkamų išvadų nedaro jis ir toliau nesilaiko visuomenėje nustatytų elgesio taisyklių. Kaip jau minėta, apylinkės teismas individualizuodamas ir skirdamas nuobaudą pažeidėjui, atsižvelgė į padaryto administracinio nusižengimo pobūdį, jo asmenybę charakterizuojančias aplinkybes, lengvinančią atsakomybę aplinkybę, sunkinančių atsakomybę aplinkybių nebuvimą ir skyrė minimalią nuobaudą numatytą ANK 423 straipsnio 3 dalies sankcijoje, todėl dar kartą atsižvelgti į tas pačias aplinkybes ir tuo pačiu pagrindu skirti švelnesnę nuobaudą nei numatyta straipsnio sankcijoje, aukštesniajam teismui nėra jokio teisinio pagrindo. Jokių naujų esminių aplinkybių, kurios nebuvo žinomos apylinkės teismui ir kurios galėtų būti pripažįstamos pagrindu švelninti taikytiną atsakomybę, apeliaciniame skunde nėra nurodyta. Tokių aplinkybių nenustatė ir aukštesnysis teismas. Kadangi nusižengimą K. S. padarė naudodamasis specialia teise, todėl jos atėmimas tam tikram įstatymo numatytam terminui, kuris šiuo atveju yra minimalus, taip pat laikytinas adekvačia ir proporcinga padaryto šiurkštaus nusižengimo pavojingumui priemone, siekiant administracinės nuobaudos tikslų, nepažeidus nei teisingumo, nei protingumo, nei humaniškumo principų.

12.5. Pažymėtina ir tai, jog teismų praktikoje laikomasi nuostatos, jog skiriama nuobauda turėtų nubausti teisės pažeidėją, sukelti teisės pažeidėjui atitinkamas neigiamas pasekmes, o tokių pasekmių atsiradimas pats savaime neturėtų būti laikomas išskirtinio pobūdžio aplinkybe, sudarančia pagrindą švelninti paskirtą nuobaudą, nes neigiami padariniai yra natūralus teisės pažeidimo rezultatas, apie kurį asmenys yra informuojami iš anksto, įstatyme įtvirtinant draudžiamas veikas bei nustatant už jas konkrečias sankcijas. Aptartų teisinių ir faktinių aplinkybių pagrindu konstatuojama, kad apylinkės teismas nuobaudos skyrimui ir individualizavimui reikšmingas aplinkybes įvertino teisingai.

13. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, nagrinėjamoje byloje surinktų įrodymų pakanka išvadai, kad K. S. padarė ANK 423 straipsnio 3 dalyje numatytą nusižengimą. Apeliacinio skundo argumentai K. S. kaltės klausimu neduoda pagrindo daryti priešingas išvadas, negu skundžiamoje nutartyje padarė apylinkės teismas. Aptartų duomenų pagrindu konstatuojama, kad Marijampolės apylinkės teismo Marijampolės rūmų 2019 m. sausio 31 d. nutarimas yra teisėtas ir pagrįstas, išvados paremtos tiesiogiai ištirtų įrodymų analize ir vertinimu, todėl keisti ar naikinti nutarimą administracinėn atsakomybėn patraukto asmens skunde nurodytais motyvais apeliacinės instancijos teismas neturi teisinio pagrindo.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 653 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 654 straipsniu,

nutaria:

Palikti Marijampolės apylinkės teismo Marijampolės rūmų 2019 m. sausio 31 d. nutarimą administracinio nusižengimo byloje nepakeistą ir apeliacinio K. S. skundo netenkinti.

Ši nutartis įsiteisėja jos paskelbimo dieną.

Teisėjas Rimas Švirinas