Marijampolės apylinkės teismo nutarimas

teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo K. S., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimusio (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos piliečio, gyvenančio (duomenys neskelbtini), deklaruota gyvenamoji vieta (duomenys neskelbtini), administracinio nusižengimo bylą, kurioje jis kaltinamas padaręs administracinius nusižengimus, numatytus Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ANK) 417 straipsnio 8 dalyje, 423 straipsnio 3 dalyje.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

K. S. 2018 m. lapkričio 30 d., apie 19 val. 14 min., Dariaus ir Girėno g. 3A, Marijampolėje, vairuodamas transporto priemonę – automobilį Volkswagen Passat, valstybiniai Nr. (duomenys neskelbtini) nesilaikė visų būtinų atsargumo priemonių, sukdamas į kairę pusę, nepaliko saugaus tarpo iš šono ir kliudė šalia stovėjusią kitą transporto priemonę automobilį Land Rover, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) ir ją apgadino. Po eismo įvykio vengė neblaivumo patikrinimo. Tokiais veiksmais asmuo pažeidė Kelių eismo taisyklių 14, 9 punktus ir padarė nusižengimą, numatytą ANK 423 straipsnio 3 dalyje.

Teismo posėdžio metu administracinėn atsakomybėn traukiamas K. S. kaltu prisipažino iš dalies. Parodė, kad 2018 m. lapkričio 30 d. vyko jo dukros 7 metų gimtadienis ir jis vežė tortą į namus. Važiavo Dariaus ir Girėno gatve, kad būtų greičiau suko pro parduotuvės “Norfa” aikštelę. Bevažiuojant nukrito akiniai. Jis lenkėsi jų pasiimti ir tuo metu automobiliu atsitrenkė į kitą stovėjusį automobilį. Jis patyrė šoką, susitrenkė širdies plotą ir galvą. Išlipo iš savo automobilio, tačiau nukentėjusiųjų nesimatė. Tada jam paskambino žmona, klausė kur jis, kur tortas. Jis pagalvojo, kad įvykio aiškinimasis užtruks, todėl artimiausiai stovėjusiems vaikinams pasakė, kad jis nuneš tortą iki namų ir grįš. Dar jam tuo metu buvo astmos priepuolis ir jis neturėjo vaistų. Gal neturėjo ir visų automobilio dokumentų, nes turi 3 automobilius. Pasakė, kad tuoj grįš, užrašė dar savo telefoną ir išėjo. Parėjus namo jam pasidarė bloga, gėrė vaistus, kurie jam išrašyti. Taip pat išgėrė gal net visą buteliuką širdies lašų. Tuomet jam paskambino pareigūnai ir liepė sugrįžti į įvykio vietą. Jam buvo bloga, jis norėjo kviesti greitąją pagalbą, bet pareigūnas liepė ateiti. Jis sunkiai paėjo, nes jam sukosi galva, tai jį į įvykio vietą palydėjo vaikinas, kuris buvo dukros gimtadienyje. Atėjus į įvykio vietą rado policijos pareigūnus, dar keletą žmonių, nukentėjusiąją. Pareigūnai jį pakvietė į automobilį ir liepė tikrintis alkotesteriu. Jis nesutiko, nes duso, be to vartojo „pypkę| dėl astmos priepuolio. Paprašė, kad jį nuvežtų į gydymo įstaigą, kur tuo pačiu jam būtų suteikta ir medicininė pagalba. Pareigūnai pralaikė automobilyje apie 1,5 valandos ir pasakė, kad niekur jo neveš, nes neprivalo to daryti. Pasakė, kad jis gali vykti pats į gydymo įstaigą, tačiau jo mėginys negalios, nes privalėjo nuvykti į gydymo įstaigą per valandą. Jis pats tokio dalyko nežinojo, nes per 32 metus vairavimo stažo čia jo pirma avarija. Dar nurodė, kad kol jis sėdėjo policijos automobilyje, R. K. atsivedė liudininkus, vieną iš kokių 400 metrų, kitą – iš 500 metrų. Tie liudytojai kažką paliudijo. Sutinka, kad nuo jo galėjo sklisti alkoholio kvapas, nes jis prigėrė daug ir įvairių vaistų. Kai policijos pareigūnai jį paleido, draugas nuvežė į ligoninę. Budėjęs gydytojas A. R. jam pasakė, kad jeigu jis prigėręs visokių vaistų, be to praėję daugiau nei pusantros valandos, tai jo mėginys bus niekinis. Tada jis iš ligoninės grįžo namo ir liko nedavęs kraujo ir nepūtęs į alkotesterį. Į alkotesterį nepūtė todėl, kad jam buvo astmos priepuolis, jis duso, buvo šoke. Nurodė, kad dar tą patį vakarą jis atsiprašė nukentėjusiosios. Gailisi, kad taip įvyko. Prašo atsižvelgti į jo šeimos padėtį, į tai, kad dėl darbo jis nuolat turi vykti į savo projektuojamus objektus, todėl jam automobilis yra gyvybiškai reikalingas. Be to, jis du kartus per dieną vyksta pas motiną, kuri negali savimi pasirūpinti. Turi seserį, kuri taip pat yra neįgali, sunkiai vaikšto. Jo 7 metų dukra taip pat neįgali, jai nustatytas kaulų artritas, kas tris mėnesius privalo dukrą vežti į Santariškes, nes tik ten išduoda jai reikalingus vaistus, vežti į sanatoriją. Dukra lanko pirmą klasę “Želmenėliuose”, jis ją kiekvieną rytą veža į mokyklą. Prašo skirti kuo švelnesnę bausmę ir neatimti teisės vairuoti transporto priemones. Nukentėjusiajai jis žalą atlygino, jos automobilis sutvarkytas. Automobilis “VW Passat”, su kuriuo sukėlė eismo įvykį, priklauso jam. Dėl pradinio savo paaiškinimo policijos pareigūnams, kad ne jis vairavo automobilį, nurodė, kad taip pasakė iš pykčio, nes policijos pareigūnai jo nevežė į gydymo įstaigą. Kai vairavo automobilį ir sukėlė eismo įvykį jis buvo blaivus. Dar parodė, kad jis gyvena (duomenys neskelbtini), o (duomenys neskelbtini) jis tik registruotas. Gyvena su savo dukros motina. Teisę vairuoti transporto priemones sugyventinė turi, tačiau vairuoti nemoka.

Liudytojas M. D. parodė, kad gruodžio mėnesį, tikslaus laiko nepamena, buvo gautas pranešimas, kad “Norfos” parduotuvės aikštelėje automobilis “VW Passat” kliudė kitą automobilį ir “VW Passat” automobilio vairuotojas pasišalino iš įvykio vietos. Atvykus į įvykio vietą rado du apgadintus automobilius. Automobilio “VW Passat” vairuotojo nebuvo. Išsiaiškinęs kam priklauso automobilis, paskambino vairuotojui, bet jis vis delsė ateiti į įvykio vietą. Laukė vairuotojo ateinant apie valandą laiko. Jam skambino apie 16-20 kartų ir vairuotojas vis sakydavo, kad jau ateina. Atėjęs atsivedė būrį draugų. Vienas iš draugų pasakė, kad būtent jis vairavo, tačiau įvykio liudininkai aiškiai nurodė, kad vairavo K. S.. Liudininkai teigė, kad po įvykio nuo K. S. sklido stiprus alkoholio kvapas. Kai jis sugrįžo į įvykio vietą, jo akys buvo paraudę, sunkiai bendravo, matėsi, kad jis neblaivus. Eismo įvykio suforminimas užtruko apie 1,5 valandos, nes reikėjo apklausti visus liudininkus. K. S. tuo metu sėdėjo policijos automobilyje. Jo sveikatos būklė buvo gera. Jis pasiūlė K. S. pasitikrinti alkotesteriu, bet šis atsisakė, sakydamas, kad tikrai įpūs. K. S. tikrai buvo pajėgus įpūsti į alkotesterį, vienu metu dar buvo pats nuėjęs į parduotuvę nusipirkti atsigerti. Nurodė, kad K. S. prašė, kad jį nuvežtų į gydymo įstaigą, bet jis pasakė, kad policija tokių paslaugų neteikia, po protokolo surašymo galės nuvykti pats. K. S. net nebandė pūsti į alkotesterį. Jis tik prašėsi vežamas į gydymo įstaigą dėl to, kad jam būtų paimtas kraujas. Jokių sveikatos problemų jis neminėjo. Kad vairavo automobilį K. S. prisipažino dar kalbant telefonu, o kai atėjo į įvykio vietą prašė, kad jam nerašytų protokolo. Apie vaistų vartojimą jis nieko neminėjo. Jis pats jam kelis kartus siūlė pasitikrinti blaivumą, tačiau K. S. atsisakė. Liudininkus apklausinėjo kitame automobilyje. Visi liudininkai paliudijo, kad K. S. buvo neblaivus.

Liudytojas R. Č. teismo posėdyje parodė, kad buvo gautas pranešimas, jog prie parduotuvės “Norfa” įvyko eismo įvykis, o vairuotojas, sukėlęs eismo įvykį, iš eismo įvykio vietos pasišalino. Atvykus į eismo įvykio vietą, prie apgadinto automobilio stovėjo 4 liudininkai ir apgadinto automobilio savininkė. Bendraujant su jaunuoliais jie nurodė, kad įvykį sukėlusio automobilio vairuotojas jiems pasakė, kad neša tortą namo ir tuoj grįš, tačiau jis negrįžo, todėl liudininkai palaukė apgadinto automobilio savininkės ir apie įvykį pranešė policijai. Tada M. D. pasinaudodamas informacinėmis sistemomis nustatė automobilio savininką ir jam paskambino. Po kurio laiko automobilio savininkas atsiliepė į skambučius ir nurodė, kad tuoj ateis, tik pasiima dokumentus. Tačiau atėjo po nemažo laiko tarpo. Jis apklausinėjo liudininkus, o su automobilio savininku bendravo M. D.. Jis pats su automobilio savininku bendravo tik kai M. D. siūlė šiam pasitikrinti blaivumą. Viskas vyko lauke. Vairuotojas, jo nuomone, buvo pasimetęs, teigė, kad nepūs į alkotesterį, kategoriškai tai daryti atsisakė. Prašė į vežti į ligoninę, kad galėtų duoti kraujo. K. S. kelis kartus buvo pasiūlyta pasitikrinti blaivumą alkotesteriu, tačiau jis kategoriškai atsisakė. Jis turėjo pajėgti pūsti į alkotesterį. Vairuotojas stovėjo pats, bendravo. Jokiomis sveikatos problemomis nesiskundė. Kas vyko, kai vairuotojas įsėdo į policijos automobilį, jis pasakyti negali, nes nematė ir negirdėjo. Įvykio forminimas nuo K. S. sugrįžimo į eismo įvykio vietą užtruko apie 1 valandą. Iš pradžių K. S. neigė, kad jis vairavo automobilį. Į įvykio vietą jis grįžo ne vienas, o su keliais asmenimis. Kitas asmuo teigė, kad būtent jis vairavo automobilį.. tačiau to asmens nepavyko apklausti, nes jis tiesiog išėjo. Liudininkai, kurie matė visą įvykį, nurodė, kad automobilį vairavo K. S.. Dar parodė, kad prie jo K. S. jokios „pypkės“ dėl astmos nenaudojo. Bendraujant su K. S. nuo jo sklido alkoholio kvapas, akys buvo paraudę. K. S. prašė vežti į ligoninę, kai dar buvo lauke, prie automobilio galo. M. D. pasakė, kad policija tokių paslaugų neteikia. K. S. buvo paaiškinta, kad jis pats gali kreiptis į gydymo įstaigą per vieną valandą.

Liudytojas P. D. teismo posėdžio metu parodė, kad lapkričio 30 d. apie 19 val. jis nuvedė savo sūnų T. pas K. S. dukrą į gimtadienį, (duomenys neskelbtini). Netrukus grįžo nešinas tortu K. S.. Jis buvo perkreiptu veidu, visas drebėjo, pasakė, kad padarė autoįvykį. Jis duso, naudojo „pypkę“, gėrė vaistus. Pasakė, jog jam reikia važiuoti į ligoninę. Po to paskambino policijos pareigūnai ir pasakė jam, kad grįžtų į įvykio vietą, nes kitu atveju bus surašytas protokolas už pabėgimą iš įvykio vietos. Jis įkalbėjo K. S. sugrįžti į įvykio vietą. K. S. pasiėmė dokumentus ir jis, paėmęs jį už parankės, palydėjo į įvykio vietą, nes K. S. sunkiai paėjo. Pareigūnai įvykio vietoje K. S. siūlė pūsti į alkotesterį, tačiau jis atsisakė, nes duso, prašė, kad vežtų į ligoninę, nes jis negali pūsti. Po to jį ilgai pralaikė automobilyje. Buvo išleidę į parduotuvę nusipirkti vandens. Pareigūnai K. S. pasakė, kad jie neteikia tokių paslaugų ir neveš jo į ligoninę. Tada K. S. išsikvietė draugą ir kartu jie išvažiavo į ligoninę. Ligoninėje jis kraujo nedavė, nes daktaras pasakė, kad jis prisigėręs vaistų, praėjo daug laiko ir tie jo parodymai bus netikslūs. Dar paaiškino, kad kai jis su K. S. atėjo į įvykio vietą, buvo to automobilio savininkė, kuri buvo labai pikta, rėkavo, ieškojo liudininkų. Ji atsivedė kažkokių jaunuolių po 18 metų, kurie teigė, kad matė, jog automobilį vairavo K. S.. Jis pats asmeniškai nesakė, kad jis vairavo K. S. automobilį. Ar apie tai sakė kiti su jais atėję pažįstami, jis nežino. K. S. pareigūnams nurodė, kad jis negali pūsti, nes jam astmos priepuolis. Sėdėdamas policijos automobilyje K. S. naudojo „pypkę“. K. S. buvo šoko būsenoje, drebėjo, buvo susiėmęs už širdies. Jam jis atrodė blaivus. Kai ėjo į parduotuvę vandens, K. S. ėjo vienas.

ANK 423 straipsnio 3 dalyje yra numatyta atsakomybė transporto priemonių vairuotojams už alternatyvius veiksmus – transporto priemonių vairavimas, esant vairuotojams neblaiviems (nustatytas lengvas neblaivumas (daugiau negu 0,4 promilės, bet ne daugiau negu 1,5 promilės) arba apsvaigusiems nuo narkotinių, psichotropinių ar kitų psichiką veikiančių medžiagų asmenų, taip pat vengusiems neblaivumo ar apsvaigimo patikrinimo arba alkoholį, narkotines, psichotropines ar kitas psichiką veikiančias medžiagas vartojusiems po eismo įvykio iki jo aplinkybių nustatymo asmenų padarytas Kelių eismo taisyklių pažeidimas, kuris sukėlė kitų asmenų nežymų sveikatos sutrikdymą ar lėmė kitiems asmenims priklausančių transporto priemonių, krovinių, kelių, kelio ir kitų įrenginių arba kito turto sugadinimą (apgadinimą).

K. S. savo kaltę pripažino iš dalies – pripažino, kad vairuodamas automobilį apgadino kitą automobilį, bet nepripažino, kad eismo įvykio metu buvo neblaivus bei kad po jo vengė neblaivumo patikrinimo motyvuodamas tuo, kad tikrintis alkotesteriu negalėjo dėl sveikatos būklės, o policijos pareigūnai atsisakė jį pristatyti į gydymo įstaigą kraujo mėginio paėmimui. Teismas sprendžia, kad jo kaltė, padarius nusižengimą, numatytą ANK 423 straipsnio 3 dalyje, įrodyta liudytojų policijos pareigūnų M. D. ir R. Č. teisme duotais parodymais ir kitais bylos duomenimis. Neabejotinai paties administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens parodymais, bylos medžiagoje esančiais rašytiniais A. K., E. J., R. A., D. Š., kurie matė eismo įvykį ir aiškiai nurodė, kad automobilį VW Passat vairavo K. S., R. K. paaiškinimu bei jos pranešimu dėl K. S. atsiprašymo, eismo įvykio fiksavimo protokolo duomenimis nustatyta, kad K. S. vairuodamas automobilį VW Passat, nesilaikė būtinų atsargumo priemonių, nepaliko saugaus tarpo iš šono ir kliudė kitą transporto priemonę ją apgadindamas. Tiek įvykio vietoje buvę liudytojai, tiek policijos pareigūnai parodę, kad K. S. išvaizda, alkoholio kvapas iš burnos, elgesys tiek iš karto po atsitrenkimo į automobilį, tiek ir sugrįžus į įvykio vietą rodė, jog K. S. gali būti neblaivus, tačiau jam girtumo laipsnis jokiais objektyviais duomenimis nebuvo nustatytas, todėl spręsti, kad eismo įvykį jis padarė būdamas neblaivus nėra pagrindo, tuo jis ir nekaltinamas. .

Byloje taip pat neabejotinai nustatyta, kad K. S. įvykio vietoje atsisakė tikrintis alkotesteriu, kraujo mėginys taip pat nebuvo paimtas. K. S. nurodė, jog jis nesutiko vykdyti policijos pareigūno reikalavimo pasitikrinti blaivumą alkotesteriu dėl to, kad jam buvo astmos priepuolis, jis duso ir negalėjo papūsti. Ši jo versija paneigta teisme duotais parodymais policijos pareigūnų M. D. ir R. Č., kurie patvirtino, kad K. S. jiems apie savo sveikatos nusiskundimus nieko neminėjo, į ligoninę prašė nuvežti ne dėl sveikatos būklė, o tik dėl to, kad galėtų duoti kraujo, jokios jo naudojamos nuo astmos „pypkės“ jie nepastebėjo, buvo pajėgus tikrintis alkotesteriu. Kad K. S. pagal savo sveikatos būseną įvykio vietoje buvo pajėgus tikrintis alkotesteriu, kad jo sveikatos būklė buvo gera, patvirtina ir ta aplinkybė, kad K. S. pažeidimo forminimo metu pats savarankiškai buvo nuėjęs į parduotuvę pirkti vandens. Be to liudytojas M. D. parodė, kad atsisakymą tikrintis alkotesteriu K. S. motyvavo ne sveikatos būkle, o nurodė, kad „įpūs“, kas reiškia kad bus nustatyta, jog vartojęs alkoholio, K. S. net nebandė tikrintis alkotesteriu, iš pradžių net neigė vairavęs automobilį. Nors K. S. nurodo, kad jis sutiko ir prašė būti pristatomas į gydymo įstaigą neblaivumo patikrinimui, o policijos pareigūnai tai daryti atsisakė, tačiau šiuo atveju policijos pareigūnai tokios pareigos neturėjo. Atvejai, įpareigojantys policijos pareigūnus pristatyti tikrinamą asmenį į gydymo įstaigą, numatyti Transporto priemones vairuojančių ir kitų asmenų neblaivumo ar apsvaigimo nustatymo taisyklių, patvirtintų 2006 m. gegužės 12 d. Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimu Nr. 452, 3 ir 4 punktuose. Pagal 3 p. policijos pareigūnai tikrina transporto priemonės vairuotoją, nusikalstamos veikos padarymu įtariamą asmenį ar administracinėn atsakomybėn traukiamą asmenį, kurie įtariami esantys neblaivūs, o jeigu įtariamo neblaivumu transporto priemonės vairuotojo, nusikalstamos veikos padarymu įtariamo asmens, administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens tikrinimo objektyviai neįmanoma atlikti arba per tikrinimą nustatoma, kad įtariamo neblaivumu transporto priemonės vairuotojo iškvėptame ore etilo alkoholio koncentracija – daugiau kaip 1,5 promilės, arba nusikalstamos veikos padarymu įtariamas asmuo vengia tikrinimo, pristato šiuos asmenis į asmens sveikatos priežiūros įstaigą atlikti medicininės apžiūros. Pagal 4 p. policijos pareigūnai įtariamą neblaivumu transporto priemonės vairuotoją, susijusį su eismo įvykiu, kuriame žuvo žmogus ar sutrikdyta žmogaus sveikata arba dėl kurio nukentėjusiam asmeniui galbūt padaryta didelė turtinė žala, į asmens sveikatos priežiūros įstaigą atlikti medicininės apžiūros pristato, jeigu jis vengia tikrinimo, objektyviai neįmanoma atlikti jo tikrinimo arba atlikus tikrinimą nustatoma, kad etilo alkoholio koncentracija jo iškvėptame ore – daugiau kaip 0 promilių. Nei vieno iš šiuose punktuose numatytų pagrindų nenustatyta. K. S. buvo tikrinamas dėl eismo įvykio, tačiau jo metu žmonės nežuvo ir nebuvo sužaloti, didelės turtinės žalos taip pat nebuvo padaryta, objektyviai buvo įmanoma K. S. patikrinti alkotesteriu. Tų pačių taisyklių 29 punkte numatyta, kad jeigu asmuo atsisako tikrintis arba medicininės apžiūros ar nesutinka su tikrinimo ar medicininės apžiūros, atliktos policijos siuntimu, rezultatais, jis ne vėliau kaip per valandą po to, kai atsisako tikrintis ar medicininės apžiūros arba jam atliktas tikrinimas ar medicininė apžiūra, gali pats kreiptis į asmens sveikatos priežiūros įstaigą, prašydamas atlikti medicininę apžiūrą jo lėšomis. K. S. parodė, kad jis nuvyko į gydymo įstaigą, tačiau ir ten savo neblaivumo nesitikrino. Tokį savo elgesį motyvuoja tuo, kad gydytojas pasakė, jog rezultatai bus netikslūs ir dėl praėjusio laiko, ir dėl jo vartotų vaistų. Vis tik, jausdamasis kad teisus, kad blaivus, K. S. galėjo duoti kraujo mėginį gydymo įstaigoje, tačiau tai jis pats daryti atsisakė. Visos šios aplinkybės patvirtina, kad K. S. vengė neblaivumo patikrinimo.

Motyvuojamoji dalis

Teismas sprendžia, kad K. S. kaltė pilnai įrodyta, nusižengimo padarymo aplinkybės aiškios, veiksmai atitinka nusižengimo, numatyto 423 straipsnio 3 dalyje, požymius.

K. S. veiksmus administracinio nusižengimo protokolą surašęs pareigūnas kvalifikavo kaip ANK 423 str. 3 d. ir 417 str. 8 d. sutaptį., Administracinę atsakomybę asmenims, padariusiems KET pažeidimus, lėmusius kitiems asmenims priklausančio turto sugadinimą ir vengusiems neblaivumo patikrinimo, nustato ANK 423 str. 3 d., todėl administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens veiką dėl kelių eismo taisyklių pažeidimo, dėl ko įvyko eismo įvykis, papildomai kvalifikuoti pagal ANK 417 str. 8 d. nėra pagrindo, jo veiksmai iš ANK 423 str. 3 d. ir 417 str. 8 d. perkvalifikuojami į vieną straipsnį- ANK 423 str. 3 d.

K. S. atsakomybę lengvinanti aplinkybė yra tai, kad administracinį nusižengimą padarė asmuo, kuriam nustatytas 0–40 procentų darbingumo lygis (35 str. 9 p.). Atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta.

Skiriant nuobaudą atsižvelgiama į padaryto administracinio nusižengimo pobūdį, pažeidėjo kaltės formą ir rūšį, asmenybę, į atsakomybę lengvinančią aplinkybę ir atsakomybę sunkinančių aplinkybių nebuvimą. Vadovaudamasis ANK 34 straipsnyje įtvirtintais administracinės nuobaudos parinkimo ir baudos dydžio nustatymo pagrindais, teismas sprendžia, jog K. S. skirtina ANK 423 straipsnio 3 dalies sankcijoje numatyta mažesnė už vidurkį bauda.

ANK 423 straipsnio 5 dalyje numatyta, kad už šio straipsnio 3 dalyje numatytą administracinį nusižengimą privaloma skirti teisės vairuoti transporto priemones atėmimą nuo trejų iki penkerių metų. Šios poveikio priemonės netaikymas ar taikymas trumpesniam terminui galimas tik taikant ANK 34 str. 5 d. nuostatas, ko ir prašė administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo.

ANK 34 straipsnio 5 dalyje numatyta, kad teismas ar administracinio nusižengimo bylą ne teismo tvarka išnagrinėjusi institucija (pareigūnas), atsižvelgdami į padaryto administracinio nusižengimo pobūdį, pažeidėjo kaltės formą ir rūšį, asmenybę, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes ir vadovaudamiesi teisingumo ir protingumo principais, gali paskirti mažesnę baudą negu ANK specialiosios dalies straipsnio sankcijoje numatyta minimali bauda arba paskirti švelnesnę administracinę nuobaudą ar administracinio poveikio priemonę, negu numatyta ANK specialiosios dalies straipsnio sankcijoje, arba administracinės nuobaudos ar administracinio poveikio priemonės neskirti. Šiame kontekste pažymėtina, jog administracinė nuobauda ir/ar administracinio poveikio priemonė pagal ANK 34 straipsnio 5 dalį, kurios nuostatos iš esmės atitinka iki 2017 m. sausio 1 d. galiojusį ATPK 30¹ straipsnį, gali būti neskiriama ar švelninama tik ypatingais atvejais, kai nustatomas kompleksas faktinių duomenų, išskirtinių aplinkybių bylojančių asmens, kurio atžvilgiu taikoma nuobauda ir administracinio poveikio priemonė, naudai, pavyzdžiui, veikos mažareikšmiškumas ar nedidelis jos pavojingumas, išskirtinai teigiamas nusižengimą padariusio asmens charakterizavimas, kelių lengvinančių atsakomybę aplinkybių buvimas ir pan. Prašymą neskirti poveikio priemonė K. S. motyvuoja savo bei šeimos narių sveikatos būkle, darbo pobūdžiu. Tačiau teismų praktikoje pripažįstama, jog aplinkybė kad teisė vairuoti transporto priemones reikalinga darbo funkcijos atlikti, kasdieniniame gyvenime, rūpinantis savo artimaisiais, nėra laikoma ypatingai atsakomybę švelninančia, galinčia lemti išskirtinį administracinės nuobaudos ir/ar administracinio poveikio priemonės švelninimą. Asmuo, kuriam teisė vairuoti transporto priemones yra būtina dėl darbo pobūdžio ar šeimyninių aplinkybių, turi būti tuo faktoriumi, dėl kurio jis pats turi būti suinteresuotas nedaryti tokių nusižengimų, kas galėtų lemti šios specialios teisės netekimą. Tuo tarpu K. S., žinodamas, kad teisė vairuoti transporto priemones jam yra būtina, šia specialia teise naudojosi neatsakingai, todėl administraciniu nusižengimu patirtos pasekmės netenkant teisės vairuoti transporto priemones yra adekvačios padaryto nusižengimo pavojingumui ir nelaikytinos asmens teises suvaržančiais labiau, negu tai būtina administracinio poveikio priemonės tikslams, tiek nubaudimo, tiek prevenciniams, užtikrinti. Net ir trumpesnio administracinio poveikio priemonės termino nei numatyta ANK 423 straipsnio 5 dalyje paskyrimas, nenustačius nei nedidelio veikos pavojingumo, mažareikšmiškumo, nei kelių atsakomybę lengvinančių aplinkybių (nustatyta tik viena jo atsakomybę lengvinanti aplinkybė) ar kitų ypatingų aplinkybių, nagrinėjamu atveju pažeistų konstitucinio teisingumo ir proporcingumo principą. Pažymėtina, jog K. S. padarė šiurkštų pažeidimą – vairuodamas transporto priemonę sukėlė eismo įvykį, tokiu elgesiu ne tik sukėlė grėsmę transporto eismo saugumui, bet ir padarė turtinę žalą. Po eismo įvykio elgėsi neatsakingai-nesulaukė nukentėjusios, nuėjo į namus, į eismo įvykio vietą sugrįžo tik po daugkartinių policijos pareigūnų skambučių. Policijos pareigūnams įtarus, o ir eismo įvykio liudytojams nurodžius, kad K. S. gali būti neblaivus, vengė neblaivumo patikrinimo. Jis anksčiau baustas už KET pažeidimus- leistino greičio viršijimą, eismo įvykio sukėlimą, naudojimąsi mobiliojo ryšio priemone vairuojant automobilį. Pats administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo parodė, kad kitas jo šeimos narys- jo vaiko motina, teisę vairuoti transporto priemones turi, todėl teismas sprendžia, kad ji turės galimybę pasirūpinti neįgalaus vaiko poreikių tenkinimu. Esant šioms aplinkybėms taikyti ANK 34 str. 5d. nėra pagrindo. Atsižvelgiant į K. S. prašymą dėl jo paties ir šeimos narių sveikatos būklės, teisė vairuoti transporto priemones atimama minimaliam laikotarpiui.

ANK 423 straipsnio 5 dalyje numatyta, kad už šio straipsnio 3 dalyje numatytą administracinį nusižengimą gali būti skiriamas transporto priemonės konfiskavimas. Iš byloje esančių duomenų matyti, kad K. S. šeimai dėl šeimos narių sveikatos būklės automobilis reikalingas, jo sugyventinė turi teisę vairuoti transporto priemones, todėl netaikytinas automobilio Volkswagen Passat, valstybiniai Nr. (duomenys neskelbtini) konfiskavimas.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 34 straipsniu, 630 straipsnio 2 dalimi, 635 straipsnio 1 dalies 1 ir 2 punktu, 637 straipsnio 3 dalimi, teismas

nutaria:

K. S. pripažinti kaltu, padarius administracinį nusižengimą, numatytą ANK 423 straipsnio 3 dalyje, ir jam paskirti 1250 Eur (vieno tūkstančio dviejų šimtų penkiasdešimties eurų) dydžio baudą su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu 3 (trejų) metų laikotarpiui.

Sutinkamai su ANK 675 straipsnio 2 dalimi, asmeniui išaiškintina, jog bauda turi būti sumokėta ne vėliau kaip per 40 kalendorinių dienų nuo nutarimo skirti baudą išsiuntimo ar išdavimo jam dienos, o paskundus nutarimą skirti baudą – ne vėliau kaip per 40 kalendorinių dienų nuo nutarties, kuria skundas nepatenkintas išsiuntimo ar išdavimo dienos. Bauda turi būti sumokėta į VMI prie LR FM sąskaitą, nurodžius įmokos kodą – 1001 bei nusižengimo identifikacinį kodą ROIK, kuris yra: 18095083046. Jeigu pažeidėjas nesumoka baudos per nustatytą terminą, nutarimas skirti nuobaudą pateikiamas vykdyti priverstine tvarka.

Nutarimas per dvidešimt kalendorinių dienų nuo jo nuorašo išsiuntimo ar išdavimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Kauno apygardos teismui per Marijampolės apylinkės teismo Marijampolės rūmus.

Nutarimo nuorašą siųsti Marijampolės AVPK, K. S..