- Teismas
- Šiaulių apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2020-03-12
- Bylos Nr.
- AN2-37-332/2020
- Teisminio proceso Nr.
- 4-70-3-01009-2019-6
- Bylos rūšis
- administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
- Instancija
- Apeliacinė instancija
- Rezultatas
- Palikti apylinkės teismo nutarimą (nutartį) nepakeistą ir apeliacinio skundo netenkinti
- Teisėjas
- Raimundas Jurgaitis (pirm.)
- Institucija
- Šiaulių apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos tarnybos Administracinės veiklos ir eismo įvykių tyrimo skyrius
Šiaulių apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjas Raimundas Jurgaitis, teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinio nusižengimo bylą pagal R. K. skundą dėl 2020 m. sausio 13 d. Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų nutarties, kuria (duomenys neskelbtini) apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos tarnybos Administracinės veiklos ir eismo įvykių tyrimo skyriaus 2019 m. lapkričio 22 d. nutarimą Nr. 40-ANR_N-6361-2019 administracinio nusižengimo byloje paliko nepakeistą ir
Aprašomoji dalis
nustatė:
(duomenys neskelbtini) apskrities vyriausiojo policijos komisariato Patrulių rinktinės 2-osios kuopos 2-ojo būrio vyriausiasis patrulis R. Z. 2019 m. lapkričio 1 d. R. K. surašė administracinio nusižengimo protokolą pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau - ANK) 422 straipsnio 5 dalį ir 417 straipsnio 8 dalį, kuriame nurodė, kad R. K. 2019 m. lapkričio 1 d. 23.27 val. (duomenys neskelbtini), vairavo transporto priemonę (duomenys neskelbtini), valstybiniai Nr. (duomenys neskelbtini) būdamas neblaivus, kai jam nustatytas 1,30 promilių girtumo laipsnis. Taip pat tikrinančiam pareigūnui pateikė vairuotojo pažymėjimą, kurio galiojimo laikas pasibaigęs. Tuo pažeidė Kelių eismo taisyklių 14 ir 16 punktų reikalavimus.
(duomenys neskelbtini) apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos tarnybos Administracinės veiklos ir eismo įvykių tyrimo skyriaus vyriausiojo specialisto D. M. 2019 m. lapkričio 22 d. nutarimu Nr. 40-ANR_N-6361-2019 R. K. pripažintas kaltu dėl administracinių nusižengimų, numatytų ANK 422 straipsnio 5 dalyje ir 417 straipsnio 8 dalyje, padarymo ir jam, vadovaujantis ANK 38 straipsniu, paskirta subendrinta administracinė nuobauda 800 EUR bauda, bei pritaikyta privaloma administracinio poveikio priemonė specialiosios teisės atėmimas, atimant teisę vairuoti transporto priemones 12 mėnesių laikotarpiui.
Nesutikdamas su (duomenys neskelbtini) apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos tarnybos Administracinės veiklos ir eismo įvykių tyrimo skyriaus 2019 m. lapkričio 22 d. nutarimo dalimi dėl administracinio poveikio priemonės – specialios teisės (teisės vairuoti transporto priemones) atėmimo terminu, R. K. skundu kreipėsi į Šiaulių apylinkės teismą.
2020 m. sausio 13 d. nutartimi Šiaulių apylinkės teismas Šiaulių rūmai R. K. skundo netenkino ir paliko (duomenys neskelbtini) apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos tarnybos Administracinės veiklos ir eismo įvykių tyrimo skyriaus vyriausiojo specialisto D. M. 2019 m. lapkričio 22 d. nutarimą Nr. 40-ANR_N-6361-2019 nepakeistą.
Šalies argumentai
Apeliaciniu skundu R. K. prašo panaikinti Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų 2020 m. sausio 13 d. nutartį ir priimti naują sprendimą – pakeisti 2019 m. lapkričio 22 d. nutarimu administracinio nusižengimo byloje Nr. 40-ANR_N-6361-2019 skirtą administracinio poveikio priemonę – teisės vairuoti transporto priemones atėmimą 12 mėnesiui terminui, sumažinant ją iki 6 mėnesių termino.
Skunde nurodo, kad nagrinėjant administracinio nusižengimo bylą jis prisipažino, nuoširdžiai gailėjosi. Pažymi, kad jam yra nustatytas 40 procentų darbingumo lygis, nustatytas vidutinių specialiųjų poreikių lygis. Jam atliktos širdies operacijos, implantuota širdis, pateiktoje medicininėje pažymoje nurodyta, kad jam negalima daug vaikščioti, todėl jam reikalinga transporto priemonė. Nurodo, kad šiuo metu niekur nedirba, negauna jokių pajamų, todėl negali samdytis keleivių vežimo paslaugas teikiančių asmenų.
Pažymi, kad jam paskirtą 800 eurų baudą jau yra sumokėjęs, mokėsi ir baigė papildomą vairuotojų mokymą bei išklausė ir buvo atestuotas pagal 4 akademinių valandų privalomojo mokymo apie alkoholio ir narkotikų žalą žmogaus sveikatai mokymo programą ir teismas, tai galėjo vertinti kaip lengvinančią aplinkybę. Pažymi, kad jo administraciniai teisės pažeidimai, susiję su nedideliu greičio viršijimu, automobilio vairavimas neužsisegus saugos diržo, naudojimasis mobiliuoju telefonu vairuojant, tačiau jis nėra baustas už transporto priemonės vairavimą esant neblaiviam.
Atsiliepimas
Atsiliepimu į apeliacinį skundą (duomenys neskelbtini) apskrities vyriausiojo policijos komisariato kelių policijos tarnybos Administracinės veiklos ir eismo įvykių tyrimo skyrius prašo Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų 2020 m. sausio 13 d. nutartį administracinio nusižengimo byloje Nr. 40-ANR_N-6361-2019 palikti nepakeistą ir R. K. skundo netenkinti.
Motyvuojamoji dalis
Apeliacinis skundas atmestinas.
ANK 652 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad apygardos teismas, nagrinėdamas bylą dėl apeliacinio skundo, patikrina priimtos nutarties (nutarimo) administracinio nusižengimo byloje teisėtumą ir pagrįstumą. Iš apeliacinio skundo matyti, jog R. K. savo kaltės dėl padarytų administracinių nusižengimų neginčija, sutinka ir su jam paskirtos nuobaudos – baudos dydžiu, tačiau, mano, kad apylinkės teismas nepagrįstai jo atžvilgiu netaikė ANK 34 straipsnio 6 dalies nuostatų nesutrumpindamas paskirtos administracinio poveikio priemonės termino.
ANK 422 straipsnio 6 dalyje numatyta, kad už šio straipsnio 5 dalyje numatytą administracinį nusižengimą privaloma skirti teisės vairuoti transporto priemones atėmimą nuo 1 metų iki 1 metų 6 mėnesių. Taigi, įstatymų leidėjas imperatyviai nustato, kad, jo vertinimu, šio administracinio nusižengimo padarymo atveju specialiosios teisės atėmimas tam tikram terminui yra būtinas pasiekti administracinės nuobaudos tikslus: nubausti administracinį teisės pažeidimą padariusius asmenis bei jį auklėti, kad jis laikytųsi įstatymų, gerbtų bendro gyvenimo taisykles, taip pat kad tiek pats teisės pažeidėjas, tiek ir kiti asmenys nepadarytų naujų teisės pažeidimų.
Administracinė nuobauda ar poveikio priemonė, taikant ANK 34 straipsnio 6 dalies nuostatas, gali būti švelninama arba iš viso neskiriama, kai padaryto administracinio nusižengimo ir jį padariusio asmens pavojingumas neatitinka įstatymo sankcijoje numatytos nuobaudos ar poveikio priemonės griežtumo ir dydžio, atsižvelgiant į padaryto administracinio nusižengimo pobūdį, pažeidėjo kaltės formą ir rūšį, asmenybę, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes ir vadovaujantis teisingumo ir protingumo principais. Remiantis kasacinio teismo praktika, mažesnės nei įstatymo numatytos administracinės nuobaudos ar administracinio poveikio priemonės skyrimas arba jos neskyrimas yra sietini su tam tikrų išskirtinių aplinkybių, kurios gali būti vertinamos pažeidėjo naudai kaip ypatingai švelninančios jo atsakomybę, konstatavimu, kai įstatymo sankcijoje numatyta nuobauda ar poveikio priemonė, atsižvelgus į visas bylos aplinkybes, kaltininko asmenybę, nebūtų teisinga (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys Nr. 2AT-41/2014, 2AT-20-942/2016, 2AT-38-303/2016 ir kt.).
Byloje nustatyta, kad R. K. vairavo automobilį būdamas neblaivus, nuo pat pradžių neneigė savo kaltės, nuoširdžiai gailėjosi dėl padaryto nusižengimo, todėl tai pripažinta jo atsakomybę lengvinančia aplinkybe. Aplinkybė, jog R. K. nustatytas 40 proc. darbingumo lygis taip pat buvo įvertinta surašytame nutarime - ji pagrįstai pripažinta asmens atsakomybę lengvinančia. Atsakomybę sunkinančia aplinkybe dėl ANK 417 straipsnio 8 dalyje numatyto pažeidimo pripažinta tai, kad šį pažeidimą R. K. padarė pakartotinai, kol dar nepasibaigęs ANK 40 straipsnyje nustatytas terminas. Atsižvelgiant į tai, R. K. atžvilgiu buvo paskirta minimalaus dydžio bauda ir minimalaus termino specialiosios teisės atėmimas. Iš skundžiamos nutarties matyti, jog apylinkės teismas nagrinėdamas skundą dėl galimybės švelninti paskirtą administracinio poveikio priemonę įvertino apelianto nurodomas aplinkybes ir išsamiai pasisakė, kodėl nagrinėjamu atveju jos nėra laikytinos išskirtinėmis, lemiančiomis ANK 34 straipsnio 6 dalies taikymą. Apygardos teismo vertinimu, nėra pagrindo šioms teismo išvadoms nepritarti, kadangi švelninti ir taip paskirtas itin švelnias teisinio poveikio priemones būtų aiškiai neteisinga. Be to, tai, kad R. K. buvo atestuotas pagal 4 akademinių valandų privalomojo mokymo apie alkoholio ir narkotikų žalą žmogaus sveikatai mokymo programą ir tai, kad jis sumokėjo paskirtą baudą, nepripažintina kaip atsakomybę lengvinančios aplinkybės, nes privalomi mokymai ir paskirtų nuobaudų sumokėjimas yra piliečio pareiga.
Įvertinus apeliaciniu skundu pateikiamus argumentus, kodėl, R. K. manymu, jam turėtų būti skiriama trumpesnio termino administracinio poveikio priemonė, teismo manymu, apeliantas tinkamai neįvertina savo padaryto nusižengimo pavojingumo. Šiuo atveju matyti, kad R. K. padarė vieną šiukščiausių administracinių nusižengimų, keliančių pavojų ne tik kelių eismo saugumui, bet ir savo bei kitų eismo dalyvių sveikatai ar net gyvybei – vairavo transporto priemonę būdamas neblaivus. R. K. buvo nustatytas lengvas neblaivumas 1,30 promilės, kas rodo, kad asmuo žymiai viršijo įstatymu nustatytą leistiną normą (0,4 promilės), nuo kurios kyla administracinė atsakomybė. Todėl padarytas administracinis nusižengimas vertinamas kaip itin šiurkštus ir pavojingas. Atkreiptinas dėmesys ir į tai, kad iš byloje esančio administracinių nusižengimų registro išrašo už 5 metus matyti, kad nagrinėtinų nusižengimų padarymo metu R. K. turėjo galiojančių nuobaudų už Kelių eismo taisyklių nesilaikymą, todėl darytina išvada, kad R. K. yra linkęs nepaisyti galiojančių teisės normų (administracinės b. l. 21-30).
Aplinkybės, jog teisė vairuoti transporto priemones reikalinga, nes jo pateiktoje medicininėje pažymoje nurodyta, kad R. K. negalima daug vaikščioti, jam nustatytas 40 procentų darbingumo lygis, taip pat vidutinių specialiųjų poreikių lygis, nėra laikytinos išskirtinėmis, galinčiomis lemti administracinės nuobaudos ir/ar administracinio poveikio priemonės švelninimą, kadangi asmeniniai pažeidėjo poreikiai, patogumai negali būti iškeliami aukščiau padaryto teisės pažeidimo pavojingumo bei visuomenės intereso turėti saugią aplinką. Asmuo, kuriam teisė vairuoti transporto priemones yra būtina dėl sveikatos būklės, turi būti pats suinteresuotas nedaryti nusižengimų, galinčių lemti šios specialios teisės netekimą. R. K., nors ir žinodamas, kad teisė vairuoti transporto priemones jam yra būtina dėl sveikatos, šia teise naudojosi neatsakingai, todėl jo patiriami nepatogumai yra adekvatūs padaryto nusižengimo pavojingumui ir nelaikytini asmens teises suvaržančiais labiau, negu tai būtina administracinio poveikio priemonės nubaudimo ir prevenciniams tikslams užtikrinti. Įstatymų leidėjas nustatydamas teisinio poveikio priemones aukščiau iškelia visuomenės interesą, visuotinį saugumą, o ne asmens, padariusio teisės pažeidimą, asmeninį interesą išvengti neigiamų pasekmių, nepatogumų. Skiriama nuobauda turėtų nubausti teisės pažeidėją, sukelti jam atitinkamas neigiamas pasekmes, atgrasyti nuo kitų pažeidimų darymo, o tokių pasekmių atsiradimas pats savaime neturėtų būti laikomas išskirtinio pobūdžio aplinkybe, sudarančia pagrindą švelninti paskirtą nuobaudą ar administracinio poveikio priemonę, nes neigiami padariniai yra natūralus teisės pažeidimo rezultatas, apie kurį asmenys yra informuojami iš anksto, įstatyme įtvirtinant draudžiamas veikas bei nustatant už jas konkrečias sankcijas.
Aukštesnės instancijos teismas, išnagrinėjęs apeliacinio skundo argumentus, skundžiamą apylinkės teismo nutartį ir teismui pateiktą administracinio nusižengimo bylą, konstatuoja, jog pritaria apylinkės teismo išvadai, kad jokių išskirtinių aplinkybių, kurios šiuo atveju leistų taikyti ANK 34 straipsnio 6 dalies nuostatas ir paskirti R. K. švelnesnę administracinio poveikio priemonę, negu numatyta ANK 422 straipsnio 6 dalyje, nėra. Apylinkės teismas priėmė teisėtą ir pagrįstą sprendimą, teisingai aiškino ir taikė materialinės teisės normas, paskirta administracinio poveikio priemonė nėra aiškiai per griežta ar neproporcinga padarytam nusižengimui, todėl naikinti ar keisti Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų 2020 m. sausio 13 d. nutartį ir tenkinti R. K. apeliacinį skundą nėra pagrindo. Tai, kad apeliantas su tokiu teismo vertinimu subjektyviai nesutinka, pirmosios instancijos teismo nutarties nedaro neteisėta ar nepagrįsta, todėl skundžiama Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų 2020 m. sausio 13 d. nutartis yra paliekama nepakeista.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 653 straipsnio 1 dalies 1 punktu,
nutaria:
Atmesti R. K. skundą ir 2020 m. sausio 13 d. Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų nutartį palikti nepakeistą.
Nutartis įsiteisėja jos paskelbimo dieną.