- Teismas
- Lietuvos apeliacinis teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2021-10-20
- Bylos Nr.
- 1S-259-1076/2021
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjai
- Justas Namavičius, Linas Šiukšta, Evaldas Gražys
- Nuteistasis
- R. B.
- Kategorijos
Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Evaldo Gražio, Justo Namavičiaus (kolegijos pirmininko ir pranešėjo) ir Lino Šiukštos,
rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo nuteistojo R. B. ir jo gynėjo advokato Vitalijaus Jaroščenko skundus dėl Kauno apygardos teismo 2021 m. rugsėjo 22 d. nutarties, kuria netenkintas Pravieniškių pataisos namų – atvirosios kolonijos teikimas dėl nuteistajam R. B. paskirtos laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausmės pakeitimo terminuoto laisvės atėmimo bausme.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
I. Nagrinėjamo klausimo esmė
1. Kauno apygardos teismo 2002 m. gegužės 30 d. nuosprendžiu R. B. buvo pripažintas kaltu pagal 1961 m. Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 227¹ straipsnio 2 dalį, 273 straipsnio 3 dalį, 16 straipsnio 2 dalį, 131 straipsnio 2 dalį, 104 straipsnį, 271 straipsnio 2 dalį, 206 straipsnį, 105 straipsnio 2 punktą, 7 punktą, 12 punktą, 13 punktą, 131 straipsnio 2 dalį, 42 straipsnį ir nuteistas galutine laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausme su turto konfiskavimu.
2. Lietuvos apeliacinio teismo 2002 m. gruodžio 20 d. nuosprendžiu, Kauno apygardos teismo 2002 m. gegužės 30 d. nuosprendžio dalis pakeista ir R. B. išteisintas pagal 1961 m. BK 273 straipsnio 3 dalį, 16 straipsnio 2 dalį, 131 straipsnio 2 dalį. Vadovaujantis BK 42 straipsnio 1 dalimi, bausmės paskirtos pagal 1961 m. BK 271¹ straipsnio 2 dalį, 105 straipsnio 2 punktą, 7 punktą, 12 punktą, 13 punktą, 104 straipsnį, 131 straipsnio 2 dalį, 271 straipsnio 2 dalį, 206 straipsnį subendrintos ir R. B. paskirta galutinė laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausmė su turto konfiskavimu.
3. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2003 m. birželio 3 d. nutartimi Kauno apygardos teismo 2002 m. gegužės 30 d. ir Lietuvos apeliacinio teismo 2002 m. gruodžio 20 d. nuosprendžiai pakeisti: pagal BK 206 straipsnį R. B. atžvilgiu baudžiamoji byla nutraukta, veikos iš 1961 m. BK 227¹ straipsnio 2 dalies perkvalifikuota į 2002 m. BK 249 straipsnio 2 dalį, iš 1961 m. BK 271 straipsnio 2 dalies į BK 178 straipsnio 1 dalį, iš 1961 m. BK 131 straipsnio 2 dalies į BK 146 straipsnio 1 dalį, iš 1961 m. BK 105 straipsnio 12 punkto, 13 punkto į BK 129 straipsnio 1 dalį, iš 1961 m. BK 105 straipsnio 2 punkto, 7 punkto, 12 punkto į BK 129 straipsnio 2 dalies 5 punktą, 11 punktą. Vadovaujantis BK 63 straipsniu, paskirtos bausmės subendrintos su pagal BK 104 straipsnį skirta bausme ir R. B. paskirta galutinė laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausmė.
4. Kauno apygardos teisme buvo gautas Pravieniškių pataisos namų – atvirosios kolonijos teikimas dėl nuteistajam R. B. paskirtos laisvės atėmimo bausmės iki gyvos galvos pakeitimo terminuoto laisvės atėmimo bausme.
5. Kauno apygardos teismas 2021 m. rugsėjo 22 d. nutartimi netenkino Pravieniškių pataisos namų – atvirosios kolonijos teikimo dėl nuteistajam R. B. paskirtos laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausmės pakeitimo terminuoto laisvės atėmimo bausme.
Motyvuojamoji dalis
II. Skundų aukštesniajam teismui argumentai ir proceso dalyvių prašymai
6. Nuteistojo R. B. gynėjas advokatas V. Jaroščenko skunde prašo panaikinti Kauno apygardos teismo 2021 m. rugsėjo 22 d. nutartį ir priimti naują nutartį – pakeisti nuteistajam R. B. laisvės atėmimo iki gyvo galvos bausmę į terminuotą 5 metų laisvės atėmimo bausmę, kad nuteistasis, greičiau išėjęs į laisvę, galėtų darbu atlyginti padarytą moralinę žalą.
6.1. Gynėjas nesutinka su skundžiama nutartimi ir, pacitavęs EŽTT praktiką, nurodo, kad teismas neteisingai vertino nuteistojo nusikalstamo elgesio riziką, jo elgesį bausmės atlikimo metu. R. B. praeityje padarytos veikos pagal nusikalstamo elgesio rizikos vertinimo metodiką OASys šiuo metu yra vertinamos taip: pakartotinio nusikalstamo elgesio rizikos (20 balų) sudaro statiniai veiksniai, t. y. ankstesnių nuteistojo nusikaltimų įvertinimas, kurių negalima sumažinti, o dinaminiai veiksmai sudaro 14 balų. Taigi, remiantis šia metodika, R. B. polinkis nusikalsti yra labai žemas ir į tai, gynėjo manymu, apygardos teismas turėjo atkreipti dėmesį. Skunde teigiama, kad Lietuvos apeliacinis teismas 2019 m. lapkričio 22 d. nutartyje (byla Nr. 1S-292-654/2019) yra pasisakęs, koks nuteistojo elgesys yra vertinamas labai gerai. Gynėjas, pacitavęs šios nutarties motyvus, nurodė, kad R. B. atitinka tiek BK 51 straipsnio 2 dalyje nurodytus kriterijus, tiek teismų praktikos formuojamus elgesio reikalavimus. R. B. bausmės atlikimo metu galimai vieną kartą pažeidė vidaus tvarkos taisykles, t. y. pasivaikščiojimo metu Lukiškių TI – kalėjime garsiai kalbėjo su kitu nuteistuoju, tačiau šis pažeidimas nebuvo susijęs su smurtu, nebuvo piktybiškas ir už tai nebuvo skirta jokia nuobauda. Be to, 2012 m. spalio 31 d. pažymoje dėl tarnybinio nusižengimo buvo nurodyta, kad Pataisos įstaigų vidaus tvarkos taisyklėse nėra numatyta, kad nuteistiesiems draudžiama bendrauti. Pagal vėliau nusistovėjusią teismų praktiką, nuteistiesiems buvo leidžiama kalbėti pasivaikščiojimo metu, todėl šis nusižengimas nelaikytinas vidaus tvarkos pažeidimu ir neturi būti laikomas charakterizuojančiu nuteistojo elgesį. Šiuo metu galiojančiose Pataisos įstaigų ir tardymo izoliatorių vidaus tvarkos taisyklėse draudimo nuteistiesiems kalbėtis pasivaikščiojimo metu nėra. Atsižvelgiant į šiuos duomenis, taip pat į bausmės atlikimo trukmę (virš 20 metų), galima daryti išvadą, kad nuteistasis visą bausmės atlikimo laikotarpį laikosi nustatytų bausmės atlikimo taisyklių, o tai rodo jo teigiamą požiūrį į nustatytų ir priimtinų elgesio taisyklių reikalavimų laikymąsi.
6.2. Nuteistojo elgesį bausmės atlikimo metu teigiamai charakterizuoja jam skirti paskatinimai. R. B. buvo skatintas 17 kartų, paskutinį kartą 2021 m. liepos 28 d. Per pastaruosius metus R. B. buvo suteikti 5 paskatinimai už stropų darbą, taip pat buvo suteiktos 6 padėkos už nuoširdų ir stropų darbą, iš jų viena padėka gauta iš (duomenys neskelbtini) A. B. už paramą (duomenys neskelbtini), suteikus paukščių inkilus, kurie atnešė daug džiaugsmo (duomenys neskelbtini) bendruomenei. R. B. buvo siūlomas skatinti du kartus (2020 m. spalio 9 d. ir 2020 m. gruodžio 22 d.), bet šie siūlymai nebuvo priimti, nes nepraėjo 3 mėnesių terminas po paskutinio paskatinimo. R. B. 2020 m. rugsėjo 14 d. Pravieniškių pataisos namų ‑ atvirosios kolonijos direktoriaus įsakymu buvo perkeltas į pataisos namus, t. y. jam palengvintas bausmės atlikimo režimas. Taip pat 2020 m. spalio 1 d. direktoriaus įsakymu buvo paskirtas į lengvąją grupę. R. B. dirba fizinį darbą pataisos įstaigoje, jis pradėjo dirbti iš karto, kai gavo galimybę. Nuteistojo nuostata į darbą išlieka teigiama. VĮ „(duomenys neskelbtini)“ R. B. charakterizuoja teigiamai, kaip kultūringą, stropų, pareigingą darbuotoją, ne kartą skatintą. Pasak gynėjo, šios aplinkybės rodo, kad R. B. keičia savo elgesį teigiama linkme.
6.3. R. B. nusikalstamo elgesio rizika vertinimo metu 2016 metais buvo 63 balai, 2020 m. – 47 balai, o 2021 m. – 34 balai, iš kurių pakartotinio nusikalstamo elgesio rizikos (20 balų) sudaro statiniai veiksniai, t. y. ankstesnių nuteistojo nusikaltimų įvertinimas, kurių R. B. negali sumažinti, ir 14 balų sudaro dinaminiai veiksniai, kuriuos jis per 5 metus savo pastangomis žymiai sumažino. Gynėjas teigia, kad, kiek jam teko susipažinti su teismų praktika, tai pirmas atvejis, kai nagrinėjamas prašymas asmens, kurio OASys metodika nustatyta vertinimo balo dinaminė dalis sudaro tik 14 balų. Pagal suformuotą praktiką, šiuo metu bausmė keičiama ir tiems asmenims, kurių nusikalstamo elgesio rizika vertinama 51 balu. Lietuvos apeliacinis teismas 2019 m. lapkričio 22 d. nutartyje (byla Nr. 1S-292-654/2019) yra pasisakęs, kad vertinimas nėra atliekamas nuo pat bausmės atlikimo pradžios ir nėra žinoma, kiek pakartotino nusikalstamo elgesio rizika yra sumažėjusi per visą bausmės atlikimo laiką. Įstatymas ir nereikalauja, kad taikant BK 51 straipsnio 2 dalį ji būtų žema, įstatymas reikalauja įvertinti nuteistojo nusikalstamo elgesio riziką, ar pateikiamos nusikalstamo elgesio rizikos prielaidos rodo, kad pakartotinas nusikalstamas elgesys yra tikėtinas.
6.4. Anot gynėjo, Kauno apygardos teismas selektyviai atrinko galimai neigiamai R. B. charakterizuojančius duomenis, rėmėsi psichologo išvadomis. Tačiau teismų praktikoje yra akcentuojama, koks asmens elgesys yra šiuo metu, nuo bausmės paskyrimo yra praėjęs ilgas laiko tarpas ir dabartinė situacija gali būti priešinga, nei buvo nusikaltimo padarymo metu. Apie R. B. elgesio pasikeitimus yra nurodyta Pravieniškių pataisos namų – atvirosios kolonijos Resocializacijos skyriaus psichologės 2021 m. liepos 8 d. pažymoje Nr. 86-322. Joje nurodoma, kad R. B. 2021 m. kovo–birželio mėn. sėkmingai baigė 12 užsiėmimų 2 modulių agresijos ir pykčio valdymo užsiėmimus. Grupinių užsiėmimų metu pasižymėjo aukšta motyvacija, leidosi į asmeninę bei modeliuojamų situacijų analizę, sąžiningai ir nuoširdžiai atliko skiriamas užduotis. 2021 m. liepos 26 d. socialinio tyrimo išvadoje Nr. 62-4445 yra nurodyta, kad smurtinis nusikaltimas, už kurį atlieką bausmę, yra paskutinis žinomas smurtinio elgesio panaudojimo atvejis. Nuteistasis turi pakankamai aukštą savikontrolę, tai stiprino ir lankydamas agresijos ir pykčio valdymo užsiėmimus pataisos namuose. Savitvarda vertinama teigiamai. Analizuojant asmens gyvenime buvusias situacijas šiuo metu aiškiai geba tai identifikuoti. Problemas sprendžia mąstydamas lanksčiau, kurdamas alternatyvas, linkęs kreiptis pagalbos. R. B. nėra linkęs gyventi šia diena, tačiau lanksčiai kelia asmeninius tikslus. Yra numatęs konkrečius žingsnius tikslams įgyvendinti. Turi gerus ateities formavimo įgūdžius. Asmuo sugeba interpretuoti socialines situacijas, empatiškas. Neišryškėjo kūrybinio ar abstraktaus mąstymo sunkumų. Taigi, mąstymas vertinamas kaip lankstus ir abstraktus. Apibendrinus, galima kelti prielaidą, jog mąstymas ir elgesys nėra susiję su rizika pakartotinai nusikalsti. Taigi, remiantis psichologo išvada, gynėjas teigia, kad šiuo metu R. B. neturi polinkio nusikalsti, ar net daryti kitus teisės pažeidimus. Psichologo prielaida yra patvirtinama R. B. asmens bylos įrašais, kurie rodo, kad R. B. nei karto nebuvo baustas už kokius nors nusižengimus. Tai, gynėjo manymu, iš viso yra retas atvejis pataisos namų istorijoje.
6.5. Skunde nurodoma, kad nuteistajam R. B. buvo priteista solidariai atlyginti 2 218,40 Lt B. – O. Č., 14 821 Lt K. K., 2 567,85 Lt Valstybinei ligonių kasai, 375 Lt ir 750 Lt Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Kauno skyriui. Dalis šios sumos buvo išieškota po nuosprendžio įsigaliojimo, o dalį R. B. mokėjo iš gaunamo uždarbio. Nuteistasis, 2013 m. pradėjęs dirbti pataisos namuose, 2014 m. rugsėjo 12 d. ir 2015 m. kovo 2 d. rašytiniais prašymais kreipėsi į buhalteriją, norėdamas sužinoti, kiek jam likę išmokėti kompensacijos už priteistą padarytą žalą. Ant šių prašymų jis rašė kiekvieno mėnesio mokėjimus, kol žalos suma buvo išmokėta. Taigi, R. B. domėjosi žalos atlyginimu ir mokėjo, nevengė atlyginti pareikštus ieškinius. Tai patvirtina ir Vilniaus pataisos namų direktoriaus pavaduotojos 2021 m. sausio mėn. raštas, kuriame nurodoma, kad įvykdytas vykdomasis raštas buvo grąžintas jį išdavusiai įstaigai, t. y. prievolė sumokėti ieškinį buvo įvykdyta. R. B. teisminio nagrinėjimo metu pareiškė, kad jis supranta, kad nukentėjusiųjų patirtos moralinės žalos jis pilnai nekompensuos, bet jis nori kiek įmanoma greičiau atlikti bausmę, pradėti dirbti ir mokėti kompensaciją nukentėjusiems.
6.6. Gynėjas pažymi, kad R. B. buvo uždėtas banko sąskaitos areštas ir paimta 5 000 Lt suma, tačiau byloje šių duomenų nėra. Taip pat byloje nėra duomenų, kada buvo išduoti vykdomieji raštai nukentėjusiesiems. 2015 metais nukentėjusysis K. K. kreipėsi į Kauno apygardos teismą dėl vykdomojo rašto dublikato išdavimo, bet teismas 2015 m. liepos 22 d. nutartimi atsisakė išduoti, nes suėjo ieškinio priteistos žalos išieškojimo senatis. Kadangi teismas atsisakė išduoti dublikatą, tai prieš tai turėjo būti išduotas originalas, bet dėl jo vykdymo byloje nėra žinių. Nuteistasis R. B. pagrįstai suprato, kad jis moka ir apmokėjo visus jam pareikštus ieškinius. Nors teismas ir atsisakė išduoti vykdomojo rašto dublikatą nukentėjusiajam, nes suėjo senaties terminas, tačiau R. B. teismo posėdžio metu pasakė, kad supranta, jog padarytos skriaudos jis pilnai neatstatys, bet nori dirbti ir mokėti moralinę žalą nukentėjusiesiems. BK 51 straipsnio 2 dalyje nėra reikalavimo būti pilnai atlyginus žalą, ją galima atlyginti ir vėliau, tik reikalingas nuteistojo įsipareigojimas ją atlyginti. R. B. posėdžio metu įsipareigojo atlyginti moralinę žalą. Lietuvos apeliacinis teismas 2020 m. liepos 2 d. nutartyje, nagrinėdamas R. B. skundą, nustatė du neatitikimo kriterijus – nusikalstamo elgesio pakartotinumo rizika (kuri buvo įvertinama vien tik pagal OASys metodiką, kas prieštarauja Lietuvos apeliacinio teismo 2019 m. lapkričio 22 d. nutarčiai byloje Nr. 1S-292-654/2019) bei žalos atlyginimas. Gynėjo manymu, šios sąlygos yra įvykdytos pilnai.
6.7. Gynėjas atkreipia dėmesį į tai, kad R. B. 2021 m. kovo 1 d. per Pravieniškių pataisos namų – atvirosios kolonijos vadovybę kreipėsi į mediatorius, norėdamas atsiprašyti nukentėjusiųjų. Tačiau šis prašymas nebuvo įvykdytas dėl ne nuo jo priklausančių priežasčių, nes mediacijos procesui netinka atvejai, susiję su nusikaltimais ir baudžiamaisiais nusižengimais žmogaus seksualinio apsisprendimo laisvei ir neliečiamumui, su tyčiniu žmogaus nužudymu. Siekdamas palengvinti savo dvasines kančias, kurios su metais nemažėja, dėl padarytų praeityje veikų, jis kreipėsi į (duomenys neskelbtini) A. J. B., iš kurio 2021 m. gegužės 18 d. gavo palaiminimą – pavedimą Dievo gailestingumui. Niekas negali įeiti į žmogaus vidų, bet pagal aukščiau išvardintus veiksmus galima konstatuoti elgesio pasikeitimus į teigiamą pusę.
6.8. R. B. palaiko ryšius su šeima – motina, broliu ir sūnumis. Ateityje jis turi galimybę apsigyventi pas motiną. Taip pat UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktorius patvirtino, kad bendrovė priims J. B. į darbą pilnu etatu, bendrovės direktorius pažymėjo, kad nuteistasis dirba laisvės atėmimo vietoje ir yra pakankamai motyvuotas darbo rinkai, be to, turi nuolatinę gyvenamąją vietą. R. B. nepalaiko jokių ryšių su buvusiais bendrininkais. Gynėjas daro išvadą, kad R. B. turi tvirtus socialinius ryšius, kurie neleis jam grįžti į kriminalinį pasaulį.
6.9. Vertinant R. B. elgesį bausmės atlikimo metu ir nuoseklius elgesio pokyčius, gynėjo manymu, reikėtų atsižvelgti į formuojamą teismų praktiką. Pažymima, jog nuteistajam atliekant laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausmę ir neturint galimybės laisvai veikti, didelę reikšmę turi jo elgesys bausmės atlikimo vietoje ir joje padaryti pažeidimai. Kaip jau minėta, bausmės atlikimo laikotarpiu nuteistasis R. B. drausmine tvarka nebaustas. Atsižvelgiant į šiuos duomenis, taip pat į bausmės atlikimo trukmę (virš 20 metų), galima daryti išvadą, kad nuteistasis visą bausmės atlikimo laikotarpį laikosi nustatytų bausmės atlikimo taisyklių, o tai rodo jo teigiamą požiūrį į nustatytų ir priimtinų elgesio taisyklių reikalavimų laikymąsi. Nuteistojo nusikalstamo elgesio riziką mažina ir jo santykis su artimaisiais, jis palaiko ryšius su motina, broliu ir sūnumis, žada grįžti gyventi pas motiną. R. B. netoleruoja kriminalinės subkultūros, dirba, nedaro poveikio kitiems nuteistiesiems, vengia destruktyvių grupių, pataisos įstaigoje tinkamai bendrauja su kitais nuteistaisiais ir pataisos įstaigos personalu. Visi šie veiksniai taipogi mažina jo pakartotino nusikaltimo galimybę. Nuteistojo teigiamas požiūris į nustatytas bausmės atlikimo vietos taisykles, mandagus ir taktiškas elgesys su administracija bei kitais nuteistaisiais, teigiamas požiūris į darbą, jo užimtumas, santykiai su artimaisiais, jo teigiama charakteristika, kriminalinės subkultūros netoleravimas ir jos taisyklių nesilaikymas, santykių su buvusiais bendrininkais nepalaikymas, dalyvavimas socialinės reabilitacijos programose ir geras reagavimas į socialinės reabilitacijos poveikio priemones, smurto apraiškų nebuvimas bausmės atlikimo metu neduoda pagrindo teigti, kad nuteistasis R. B. vis dar kelia pavojų visuomenei, bei leidžia daryti išvadą, kad yra visos sąlygos R. B. paskirtą laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausmę pakeisti terminuoto laisvės atėmimo bausme.
7. Nuteistasis R. B. skunde prašo panaikinti Kauno apygardos teismo 2021 m. rugsėjo 22 d. nutartį ir pakeisti jam laisvės atėmimo iki gyvo galvos bausmę terminuoto laisvės atėmimo bausme.
7.1. Nuteistasis nesutinka su skundžiama nutartimi, nes joje nurodomi argumentai ir duomenys, kurie jau buvo įvertinti jam skiriant bausmę, t. y. veikiant ginkluotame nusikalstamame susivienijime, kurio vienas iš įkūrėjų ir buvo R. B.. Nuteistasis atkreipia dėmesį, kad jo atžvilgiu priimtame nuosprendyje jis nėra įvardintas ginkluoto nusikalstamo susivienijimo įkūrėjas ar vadeiva. Pasak apelianto, skundžiamojoje nutartyje nurodyti klaidinantys duomenys, kurie parodo didesnį nuteistojo pavojingumą visuomenei, apibūdina jį kaip itin cinišką ir visiškai abejingą kito žmogaus išgyvenimams ir gyvybei. Nuteistasis teigia, kad prokuroras 2002 m. birželio 14 d. apeliaciniame skunde prašė nuteistajam R. B. paskirti terminuotą – 18 metų laisvės atėmimo bausmę. Nuteistasis nurodo, kad jis tyrimo ir bausmės atlikimo metu ryšių su bendrininkais nepalaikė, bendradarbiavo su tyrėjais, pataisos įstaigoje vengė destruktyvių grupių, kritiškai vertina savo nusikalstamą elgesį, sprendimus stengiasi priimti atsakingai. Nuteistasis per 21 metus 5 mėnesius laisvės atėmimo bausmės atlikimo laikotarpį drausmine tvarka baustas nebuvo, laikosi nustatytų bausmės atlikimo taisyklių. Nuteistasis nesupranta, kodėl psichologė jo 1990 metais vykdytą veiklą (alkoholinių gėrimų ir užkandžių iš (duomenys neskelbtini) importą bei iš (duomenys neskelbtini) į (duomenys neskelbtini) metalo laužo gabenimą) įvertino neigiamai. Pasak apelianto, tai buvo oficialus ir legalus verslas, nes tuo metu buvo tokie laikai ir Lietuvoje daug kas užsiminėjo tokia veikla. Šia neigiama socialinio tyrimo išvada rėmėsi ir Kauno apygardos teismas, priimdamas nutartį, tačiau nenurodė, ką nuteistasis darė neteisėtai. Apeliantas taip pat nesutinka su nutarties argumentais dėl jo teistumų už vagystes, kurie buvo Sovietmečiu. Pasak nuteistojo, nutartyje klaidingai nurodyta, kad jis neatsiprašė nukentėjusiųjų. Nuteistasis 2021 m. liepos 26 d. prašyme dėl bausmės pakeitimo, adresuotame Pravieniškių pataisos namų – atvirosios kolonijos direktoriui, nuoširdžiai atsiprašė visų nukentėjusiųjų už jiems sukeltą skausmą, nuteistasis taip pat atsiprašė visų nukentėjusiųjų teismo posėdyje, kai buvo sprendžiamas teikimas. Pagal OASys tyrimą jam nustatyta žema pakartotinio nusikalstamo elgesio rizika – 34 balai, iš jų 20 balų yra statiniai (nekintantys), kurių nuteistasis negali sumažinti, ir 14 balų dinaminiai. Nuo pirmo OASys vertinimo jo nusikalstamo elgesio rizika sumažėjo 29 balais. Nuteistasis nurodo, kad jis deda maksimalias pastangas pakeisti savo elgesį. Nuteistasis teigia, kad jis laikysis įstatymų ir nenusikals.
7.2. Nuteistasis nesutinka su teismo argumentu, kad jis neatlygino nukentėjusiesiems net dalies nuosprendžiu priteistos žalos. Apkaltinamuoju nuosprendžiu iš visų keturių nuteistųjų solidariai buvo priteista 20 732,25 Lt (6 004,47 Eur) žala nukentėjusiesiems. Nuo 2003 m. nuteistojo sąskaita, buvusi Lukiškių TI-K buvo areštuota, nes kalėjimo administracija gavo antstolių vykdomuosius raštus. Nuteistajam artimieji pervesdavo pinigus nusipirkti maisto produktus parduotuvėje, iš šių pinigų nuolat buvo atskaičiuojama 30 proc. sumos pagal vykdomuosius raštus. 2007 m. iš R. B. taupomosios knygelės, antstoliui uždėjus areštą, buvo nuskaičiuota 5 300 Lt žalos nukentėjusiesiems atlyginti. Nuo 2013 m. birželio 22 d. iki 2015 m. birželio mėn. nuteistasis dirbo medienos ceche, kuriame gaudavo 140–200 Lt atlyginimą, iš kurio 30 proc. buvo nuskaičiuojama pagal pateiktus vykdomuosius raštus. 2015 m. birželio mėn. nuo jo asmeninės sąskaitos buvo panaikintas areštas, nes baigėsi išieškojimas pagal vykdomuosius raštus. Nuo 2015 m. pataisos įstaiga negavo jokių naujų vykdomųjų raštų nuteistojo R. B. atžvilgiu. Nuteistojo žiniomis, solidariai priteista žala buvo išieškoma ir iš kitų nuteistųjų, antstoliai pardavė vieno nuteistojo butą ir automobilį. Po pirmo teismo posėdžio, nuteistasis R. B. kreipėsi į pataisos įstaigos administraciją su prašymu, kad jam mediatoriai padėtų sudaryti taikos sutartį su nukentėjusiuoju K. K., tačiau jo prašymas buvo atmestas. Nuteistasis savo skunde pacitavo Lietuvos apeliacinio teismo priimtas nutartis, kuriomis kitiems nuteistiesiems laisvės atėmimo bausmė iki gyvos galvos buvo pakeista terminuota.
7.3. Lietuvos apeliaciniame teisme 2021 m. spalio 15 d. buvo gautas nuteistojo R. B. raštas, kuriame jis nurodo, kad 2006 m. lapkričio 22 d. Kauno apygardos teismas informavo, jog nuteistojo legaliai turėti ginklai bus realizuoti teisės aktų nustatyta tvarka, o gautos lėšos paskirstytos nukentėjusiesiems ir Valstybinei ligonių kasai. Taip pat R. B. 2007 m. savo mamai išdavė įgaliojimą nuo jo taupomosios knygutės nuimti 5 300 Lt ir juos persiųsti nukentėjusiesiems, tačiau jo mama buvo informuota, kad nuteistojo sąskaitos areštuotos ir pinigai bus pervesti antstoliams dengiant priteistą ieškinį. Be to, nuo 2013 m. birželio 22 d. nuteistasis dirba ir nuo jo atlyginimo kas mėnesį buvo nuskaičiuojama 30 proc. pagal pateiktus vykdomuosius raštus. Ieškinio išieškojimas pasibaigė 2015 m. birželio mėn. ir iki 2021 m. vykdomųjų raštų negauta. Pažymima, kad nuteistasis gailisi dėl įvykdytų nusikaltimų ir atsiprašo nukentėjusiųjų, nori jiems mokėti už moralinę žalą, o tai realiai galėtų padaryti tik būdamas laisvėje.
8. Kauno apygardos prokuratūros Organizuotų nusikaltimų ir korupcijos tyrimo skyriaus prokuroro Mariaus Venskūno atsiliepime į skundus prašoma juos atmesti ir palikti galioti Kauno apygardos teismo 2021 m. rugsėjo 22 d. nutartį.
8.1. Atsiliepime nurodoma, kad skundžiama nutartis priimta atsižvelgus į visus teismui pateiktus nuteistojo R. B. charakterizuojančius duomenis. Buvo įvertintas nuteistojo dalyvavimas įvairiuose užsiėmimuose, individualaus reabilitacijos plano vykdymas, bausmės atlikimo metu gauti paskatinimai, tačiau teismas vertina ne tik asmenį teigiamai, bet ir neigiamai charakterizuojančius duomenis, taip pat ne tik nuteistojo atitikimą formaliems pagrindams, bet ir kitoms aplinkybėms. Nagrinėjamu atveju nuteistojo daroma pažanga nėra pakankama paskirtos bausmės švelninimui.
8.2. Prokuroras nesutinka su skundo argumentu, jog ankstesni asmens teistumai neturi nieko bendro su BK 51 straipsnio 2 dalimi. Teismas, vertindamas nuteistojo asmenybės pokytį ir jo elgesio modelį, atsižvelgia į visas tokiam elgesiui reikšmės galinčias turėti aplinkybes, o viena iš jų yra ankstesni teistumai. Kaip vienas iš nuteistojo asmens byloje esančių duomenų pateikiamas ir ankstesnis nusikaltimas, kuris sudaro tam tikrą įspūdį apie nuteistojo nuostatas, požiūrį ir vertybes. Pažymima, kad ankstesnis teistumas, net ir išnykęs, asmenį charakterizuoja neigiamai ir sudaro tam tikrą įspūdį apie jo požiūrį į visuomenėje priimtas elgesio ir moralės normas, todėl yra labai svarbus ir reikšmingas BK 51 straipsnio 2 dalyje numatyto instituto taikymui nuteistojo atžvilgiu.
8.3. Nuteistojo teiginiai, jog jis ne kartą atsiprašė nukentėjusiųjų, atlygino neturtinę žalą, prieštarauja jį charakterizuojančiai medžiagai. Kauno apygardos teismo 2021 m. rugsėjo 9 d. teismo posėdyje, kuriame buvo nagrinėjamas pataisos įstaigos teikimas dėl nuteistajam R. B. paskirtos laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausmės pakeitimo į terminuoto laisvės atėmimo bausmę, dalyvavo ir nukentėjusieji K. K. bei A. G., kurie pasisakė, jog per visą bausmės atlikimo laikotarpį R. B. jų neatsiprašė ir nei kiek neatlygino neturtinės žalos. Tuo tarpu atsiprašymas prieš teikimo nagrinėjimą yra tik formalus, siekiant asmeninės naudos. Iš bylos duomenų matyti, kad nuteistasis nesiėmė jokių realių veiksmų atsiprašyti nukentėjusiųjų ar atlyginti neturtinę žalą.
8.4. Iš nuteistąjį charakterizuojančių duomenų matyti, jog per visą bausmės atlikimo laiką nuteistojo R. B. nusikalstamo elgesio rizika pagal OASys metodiką nuo 63 balų sumažėjo iki 34 balų, tačiau iš jų net 14 balų išlieka dinaminiai ir dar gali keistis. Nuteistasis, vykdydamas individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones ir rekomendacijas, šią riziką ne tik gali, bet ir privalo mažinti, o tam yra suteiktos visos realios galimybės, todėl daryti išvadą apie kardinalius nuteistojo asmenybės bei elgesio pokyčius dar anksti. Šiuo atveju matyti nuteistojo R. B. dedamos pastangos vykdyti visas individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones bei teigiama linkme keisti savo elgesį, tačiau, atsižvelgus į visą nuteistąjį charakterizuojančią medžiagą, akivaizdžiai teigiamas nuteistojo elgesys stabilus ir nekintantis išlieka dar neilgą laiką, todėl negalima daryti išvados apie tam tikrą susiformavusį nuteistojo požiūrį į vyraujančias taisykles, jų laikymąsi. Be to, būtina atsižvelgti ir į vis dar išliekantį nuteistojo kriminogeninį veiksnį – gyvenimo stilius ir draugai.
8.5. Nors R. B. atitinka visas formalias sąlygas teikiant nuteistąjį paskirtos laisvės atėmimo bausmės iki gyvos galvos pakeitimui į terminuotą laisvės atėmimo bausmę, tačiau, atsižvelgiant į nuteistojo elgesį visą bausmės atlikimo laiką bei asmenybę, prokuroro nuomone, šiuo metu nėra pagrindo tenkinti pataisos įstaigos teikimo.
III. Aukštesniojo teismo argumentai ir išvados
Nuteistojo R. B. ir jo gynėjo advokato V. Jaroščenko skundai atmetami
9. Aukštesnės instancijos teismas, susipažinęs su skundo nagrinėjimui pateikta medžiaga, skundžiamos nutarties motyvais bei nuteistojo skundo argumentais, daro išvadą, kad apygardos teismas teisingai įvertino bylos aplinkybes, reikšmingas sprendžiant pataisos namų teikimą ir pagrįstai konstatavo, jog skundžiamoje nutartyje aptartų aplinkybių visuma rodo, kad nėra pagrindo R. B. paskirtą laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausmę pakeisti terminuoto laisvės atėmimo bausme.
10. BVK 167¹ straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad atlikęs ne mažiau kaip dvidešimt metų laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausmės nuteistasis gali pateikti bausmę vykdančiai institucijai prašymą dėl kreipimosi į teismą, kad jam paskirta laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausmė būtų pakeista terminuoto laisvės atėmimo bausme. Vadovaujantis BK 51 straipsnio 2 dalies nuostatomis, spręsdamas klausimą dėl laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausmės pakeitimo terminuoto laisvės atėmimo bausme, teismas atsižvelgia į nuteistojo nusikalstamo elgesio riziką, nuteistojo elgesį bausmės atlikimo metu, bausmės tikslus ir atliktos bausmės poveikį nuteistajam, ar nuteistasis atlygino ar pašalino reikšmingą padarytos žalos dalį ir įsipareigoja ją visiškai atlyginti ar pašalinti. Atsižvelgiant į tai, kad asmuo, dėl kurio sprendžiamas teikimas, praeityje yra padaręs vieną ar kelis labai sunkius nusikaltimus, kuriais buvo pažeistos pačios svarbiausios, labiausiai visuomenei rūpimos ir saugomos vertybės, BK 51 straipsnio 2 dalyje nustatydamas bausmės pakeitimo sąlygas tokiam asmeniui įstatymų leidėjas jomis įpareigojo teismą įvertinti ne tik nuteistojo elgesį bausmės atlikimo metu ir ar bausmės tikslai yra pasiekti, bet ir tikimybę, kad nuteistasis, ateityje išėjęs į laisvę, nedarys naujų nusikaltimų, bus nepavojingas visuomenei ir visuomenė dar kartą nenukentės nuo jo elgesio. Teismas turi įvertinti nuteistojo elgesį bausmės atlikimo metu ir bausmės poveikį, kas leidžia prognozuoti nuteistojo nusikalstamo elgesio riziką ateityje.
11. Byloje nustatyta, kad šiuo metu nuteistasis yra atlikęs dvidešimt vienerius metus laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausmės, taigi jis atitinka BVK 167¹ straipsnio 1 dalyje numatytą formalųjį kriterijų. Tačiau, kaip teisingai nurodė apygardos teismas skundžiamoje nutartyje, vien tai nėra pakankamas pagrindas nuteistajam paskirtą laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausmę pakeisti terminuota laisvės atėmimo bausme. Įstatymų leidėjas įpareigoja teismą įvertinti visas BK 51 straipsnio 2 dalyje nustatytas aplinkybes.
12. Iš teismui pateiktų duomenų matyti, kad R. B. vykdo individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones, dalyvavo ir dalyvauja pozityvaus užimtumo priemonėse, pataisos namų direktoriaus 2020 m. spalio 1 d. įsakymu Nr. 2-1659 perkeltas į lengvąją grupę, palaiko socialinius ryšius su laisvėje esančiais artimaisiais (mama, broliu, vaikais, sūnėnais), laisvėje turės nuolatinę gyvenamąją vietą pas motiną, bausmės atlikimo metu 17 kartų skatintas už gerą elgesį, sąžiningą darbą ir dalyvavimą pozityvaus užimtumo programose, per socialinės reabilitacijos plano vykdymo laikotarpį nepažeidė nustatytų vidaus tvarkos ir rėžimo reikalavimų, atlikdamas bausmę didžiąją dalį laiko dirbo ir iki šiol dirba bei motyvuotas dirbti ir laisvėje, gauta UAB „(duomenys neskelbtini)“ pažyma dėl nuteistojo įdarbinimo. Nuteistasis R. B. nevartoja psichiką veikiančių medžiagų, neturi diskriminacinių nuostatų, nepalaiko kriminalinės subkultūros apraiškų. Vykdomųjų dokumentų dėl priteistų civilinių ieškinių pataisos namuose nėra gauta. Tai rodo R. B. elgesio pokyčius teigiama linkme.
13. Kita vertus, nors šie su nuteistojo elgesiu bausmės atlikimo metu susiję aspektai yra svarbūs vertinant BK 51 straipsnio 2 dalies taikymo galimybę ir vertintini teigiamai, tačiau sprendžiant dėl bausmės pakeitimo atsižvelgtina ir į nusikaltimo, už kurį R. B. buvo paskirta laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausmė, aplinkybes. R. B. šiuo metu atlieka bausmę už penkių nusikalstamų veikų padarymą, tame tarpe nužudymų, t. y. jis kartu su kitais asmenimis nužudė keturis asmenis ir pasikėsino nužudyti dar vieną. Šie nusikaltimai padaryti iš savanaudiškų paskatų, veikiant nusikalstamame susivienijime ginkluotame šaunamaisiais ginklais, kurio vienas įkūrėjų buvo pats R. B.. Tokio pobūdžio nusikaltimai atskleidžia ženkliai didesnį nuteistojo R. B. pavojingumą visuomenei, ir nors tai jau buvo įvertinta nuosprendžiu R. B. skiriant bausmę, tačiau sprendžiant klausimą dėl nuteistajam paskirtos laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausmės pakeitimo terminuoto laisvės atėmimo bausme, analizuojant nuteistojo asmenybę, jo elgesio pokyčius, bausmės poveikį nuteistajam, ši aplinkybė taip pat įvertintina.
14. Kaip teisingai nurodė pirmosios instancijos teismas Lukiškių tardymo izoliatoriaus-kalėjimo psichologės 2018 m. gruodžio 7 d. išvadoje „Dėl nuteistojo perkėlimo į pataisos namus“ konstatuota, kad R. B. nesiekia ir negeba priimti intervencinių priemonių, nemano turintis elgesio trūkumų. Nuteistojo manymu, visi jo nusikalstamumą lemiantys veiksniai yra išnykę. Ši specialistė rekomendavo dirbant su nuteistuoju orientuotis į jo sąmoningumo didinimą bei nuostatų korekciją (asmens bylos 4 t., 185 l.). 2018 m. gruodžio 22 d. R. B. charakteristikoje nurodyta, jog jis savo kaltės įvykdytame nusikaltime nepripažino, jo nuomone, nuteistas per griežta bausme (asmens bylos 4 t., 184 l.).
15. Iš 2020 m. balandžio 27 d. socialinio tyrimo išvados (asmens bylos 5 t., 37–38 l.) matyti, jog vis dar nustatoma, kad tarp to, ką R. B. vertina kaip problemą, ir to, kaip supranta, kaip jis pats prisidėjo prie tos problemos, yra prieštaravimų. Nuteistasis apgalvoja ne visas savo veiksmų pasekmes, pernelyg pasitiki sėkmės tikimybe. Nuteistasis sugeba suprasti ir tam tikru laipsniu priimti kitų požiūrį, tačiau ne visas socialines situacijas vertina teisingai. Nuteistasis žino savo veiklos ir nusikalstamo elgesio ryšį, tačiau jį menkina ar mano, kad neturi kito pasirinkimo. Iš 2020 m. rugpjūčio 27 d. socialinio tyrimo išvadoje (asmens bylos 5 t., 51–54 l.) nurodytų duomenų matyti, kad R. B. požiūris nelabai pasikeitė, jam sunku atsiskirti nuo buvusių kolegų ir atsispirti jų spaudimui. R. B. savivaizdis neturi realaus pagrindo, subjektyvus, nesavikritiškas, jo gebėjimai priimti moralinius sprendimus yra menki, jis impulsyvaus būdo, mąstyme stokoja lankstumo, elgesys demonstratyvus. Nuteistasis ne kartą naudojo smurtą, siekdamas kito žmogaus paklusnumo, pats paminėjo retus nekontroliuojamo pykčio protrūkius, jis nesavikritiškas savo elgesiui ir pasaulėžiūrai, nejaučia atsakomybės už savo poelgius, stokoja problemų sprendimo įgūdžių. Nors jis ir stengiasi koreguoti savo elgesį lankydamas pozityvaus užimtumo programas, dirba, tačiau ryškūs asmeniniai pokyčiai nėra stebimi, dalyvauja daugiau tik dėl išorinių paskatų.
16. Pažymėtina, kad pirmą kartą sprendžiant klausimą dėl galimybės R. B. pakeisti laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausmę terminuotu laisvės atėmimu, 2020 m. birželio 1 d. apygardos teismo posėdyje R. B. savo kaltę taip pat pripažino tik iš dalies, menkino savo kaip bendrininko vaidmenį (asmens bylos 2 t., 14–18, 20–28 l.).
17. Tuo tarpu tik naujausioje 2021 m. liepos 26 d. socialinio tyrimo išvadoje jau nurodoma, kad R. B. kardinaliai pakeitė savo elgesį, t. y. jo emocinė gerovė vertinama teigiamai ir nėra susijusi su rizika pakartotinai nusikalsti. Šiuo metu situaciniai sprendimai nėra grįsti spontaniškumu/impulsyvumu. Nuteistasis su kitais nesielgia agresyviai, nepasižymi kontroliuojančiu elgesiu, savitvarda vertinama teigiamai. Šiuo metu problemas sprendžia mąstydamas lanksčiai, linkęs kreiptis pagalbos. Jis aiškiai ir lanksčiai kelia asmeninius tikslus, remia visuomenines pažiūras, jo elgesyje ir bendravime atsispindi pagarba kitų žmonių teisėms ir laisvėms. Atsižvelgiant į tai, socialinio tyrimo išvadoje konstatuota, kad nuteistasis nelinkęs pakartotinai nusikalsti (asmens bylos 5 t., 75–77 l.). Taigi iš pateiktų duomenų matyti, kad nors šiuo metu nuteistojo R. B. elgesys yra nukreiptas teigiama linkme, jis stengiasi keisti savo požiūrį į padarytas nusikalstamas veikas ir visuomenėje nustatytas elgesio taisykles, tačiau šis pokytis yra matomas tik paskutiniaisiais metais. Kaip minėta, dar 2020 m. nuteistojo mąstymas ir elgesys, nuostatos kėlė abejonių. Nagrinėjamu atveju nuteistasis R. B. pradėjo dėti maksimalias pastangas koreguoti savo elgesį tuomet, kai atsirado galimybė dėl bausmės švelninimo, t. y. nuo to momento, kai jis atitiko formalias sąlygas spręsti klausimą dėl paskirtos laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausmės pakeitimo terminuoto laisvės atėmimo bausme.
18. Atkreiptinas dėmesys ir į tai, kad R. B. pakartotinio nusikalstamo elgesio rizika pagal OASys metodiką yra žema ir sudaro 34 balus. Sutiktina, kad per penkerius metus (nuo 2016 m. rugsėjo 16 d. iki 2021 m. liepos 28 d.) nuteistojo nusikalstamo elgesio rizikos vertinimas sumažėjo nuo 63 iki 34 balų, ir ši aplinkybė teigiamai charakterizuoja nuteistąjį. Vis dėlto 14 balų sudaro dinaminiai veiksniai, kuriuos keisdamas savo elgesį teigiama linkme nuteistasis gali žymiai sumažinti. Be to, atsižvelgiant į išskirtinį R. B. padarytų nusikaltimų intensyvumą bei tai, kad kardinalūs elgesio pokyčiai matomi tik pastaraisiais metais, manytina, kad šiuo metu svarstyti nuteistajam paskirtos laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausmės pakeitimą švelnesne bausme dar yra per anksti.
19. Teisėjų kolegijos vertinimu, nuteistojo R. B. požiūris į nukentėjusiųjų interesus taip pat kelia abejonių. 2021 m. rugsėjo 9 d. Kauno apygardos teismo posėdyje, kuriame buvo nagrinėjamas pataisos namų teikimas dėl R. B. paskirtos laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausmės pakeitimo į terminuotą laisvės atėmimo bausmę, dalyvavę nukentėjusieji K. K. bei A. G. nurodė, jog per visą bausmės atlikimo laikotarpį R. B. jų neatsiprašė ir neatlygino neturtinės žalos. Dėl to nuteistojo atsiprašymas teikimo nagrinėjimo metu laikytinas tik formaliu ir vertintinas tik kaip siekis asmeninės naudos. Be to, iš pateiktų duomenų nustatyta, kad nuteistasis R. B. tik 2021 m. kovo 1 d. kreipėsi su prašymu dėl mediatoriaus paskyrimo, norėdamas atsiprašyti nukentėjusiųjų (asmens bylos 5 t., 71 l.). Taigi, tam tikros iniciatyvos atsiprašyti nukentėjusiųjų iš esmės nuteistasis ėmėsi tik prieš pusę metų, nors pačios nusikalstamos veikos padarytos daugiau nei prieš dvidešimt vienerius metus. Tai rodo, kad nuteistojo atsiprašymas nėra nuoširdus, o nulemtas tik jo siekio sušvelninti savo padėtį.
20. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, darytina išvada, kad Kauno apygardos teismo 2021 m. rugsėjo 22 d. nutartis yra pagrįsta ir teisėta, todėl nuteistojo ir jo gynėjo skundai atmestini, o nutartis paliekama galioti.
Rezoliucinė dalis
Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 364 straipsnio 8 dalies 1 punktu,
nutaria:
nuteistojo R. B. ir jo gynėjo advokato Vitalijaus Jaroščenko skundus atmesti ir palikti galioti Kauno apygardos teismo 2021 m. rugsėjo 22 d. nutartį.
Nutartis įsigalioja nuo jos priėmimo dienos ir yra neskundžiama.