Klaipėdos apygardos teismo nutartis

2021-02-03 · Administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla Nr. AN2-32-557/2021

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Klaipėdos apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2021-02-03
Bylos Nr.
AN2-32-557/2021
Teisminio proceso Nr.
4-06-3-01147-2020-0
Bylos rūšis
administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
Instancija
Apeliacinė instancija
Rezultatas
Palikti apylinkės teismo nutarimą (nutartį) nepakeistą ir apeliacinio skundo netenkinti
Teisėjas
Linas Pauliukėnas (pirm.)
Pažeidėjas
M. L.
Institucija
Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos tarnyba
Advokatai
Vidmantas Žylė
Kategorijos
Administracinio nusižengimo byla Nr. AN2-32-557/2021Teisminio proceso Nr. 4-06-3-01147-2020-0Procesinio sprendimo kategorijos: 16.9.4; 21.1.5; 21.1.7; 21.11.10 (S)
KLAIPĖDOS APYGARDOS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2021 m. vasario 3 d.Klaipėda

Klaipėdos apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjas Linas Pauliukėnas

rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinio nusižengimo bylą pagal administracinėn atsakomybėn patrauktos M. L. atstovo advokato Vidmanto Žylės apeliacinį skundą dėl Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmų 2020 m. gruodžio 4 d. nutarties, kuria netenkintas M. L. skundas ir paliktas nepakeistas Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato kelių policijos tarnybos Administracinės veiklos ir eismo įvykių tyrimo skyriaus (toliau – ir Klaipėdos apskrities VPK KPS, Institucija) 2020 m. rugpjūčio 24 d. nutarimas Nr. 30-ANR_N-9912-2020, kuriuo M. L. nubausta pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ANK) 420 straipsnio 1 dalį 170 Eur bauda, atimant teisę vairuoti transporto priemones 3 mėnesiams.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

I. Bylos esmė

1. 2020-07-27 M. L. surašytas administracinio nusižengimo protokolas pagal ANK 420 straipsnio 1 dalį už tai, kad ji 2020-07-27 14.30 val. Kretingos–Kaštonų gatvių sankryžoje, Klaipėdoje, vairuodama automobilį „Mitsubishi ASX“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), lenkė kitą automobilį per pėsčiųjų perėją. Prieš pėsčiųjų perėją yra ištisinė horizontaliojo ženklinimo linija. Tokiais savo veiksmais M. L. pažeidė Kelių eismo taisyklių (toliau – ir KET) 140.4 punkto reikalavimus.

2. Klaipėdos apskrities VPK KPS 2020-08-24 nutarimu administracinio nusižengimo byloje Nr. 30-ANR_N-9912-2020 M. L. už padarytą administracinį nusižengimą, numatytą ANK 420 straipsnio 1 dalyje, paskyrė administracinę nuobaudą – 170 Eur baudą, atimant teisę vairuoti transporto priemones 3 mėnesiams.

Šalies argumentai

3. Nesutikdami su Institucijos 2020-08-24 nutarimu, M. L. ir jos atstovas kreipėsi su skundu į Klaipėdos apylinkės teismą, prašydami šį nutarimą panaikinti ir administracinio nusižengimo teiseną M. L. nutraukti.

Žemesnės instancijos teismas

4. Klaipėdos apylinkės teismas 2020-12-04 nutartimi skundo netenkino ir Klaipėdos apskrities VPK KPS 2020-08-24 nutarimą administracinio nusižengimo byloje Nr. 30-ANR_N-9912-2020 paliko nepakeistą. Teismas, be kita ko, pažymėjo, kad M. L. kaltė dėl padaryto nusižengimo – vairuodama automobilį „Mitsubishi ASX“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), ir lenkdama kitą automobilį per pėsčiųjų perėją, šiais savo veiksmais pažeidė KET 104.4 punkto reikalavimus – įrodyta administracinio nusižengimo protokolu (b. l. 9–10), policijos pareigūno tarnybiniu pranešimu (b. l. 11) bei policijos pateiktu vaizdo įrašu. Policijos pateiktame vaizdo įraše užfiksuota, kaip M. L. vairuojamas automobilis „Mitsubishi ASX“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), važiuoja iš paskos pilkam automobiliui, kuris taip pat juda, neužfiksuota, kad jis būtų sustojęs. Prieš pilką automobilį yra pėsčiųjų perėja, kurią ką tik baigė pereiti mergaitė. Prieš perėją yra ištisinė horizontaliojo ženklinimo linija. Pilkam automobiliui judant, M. L. automobilis, kirsdamas ištisinę kelio ženklinimo liniją, išvažiuoja į priešpriešinio eismo juostą ir lenkia pilką automobilį. Išvažiavusi į priešpriešinio eismo juostą, ji vos nesusiduria su policijos automobiliu, kadangi jau važiuoja per sankryžą, tokiu būdu sukeldama pavojingą situaciją, nes policijos automobilis jau beveik įsuka į kelią, kuriuo važiuoja M. L., o dėl šalia kelio augančio medžio M. L. automobilio iš pradžių nematyti policijos automobilio ekipažui. Taigi iš vaizdo įrašo matyti, kad M. L. lenkė kitą automobilį draudžiamoje vietoje, t. y. pėsčiųjų perėjoje ir esant draudžiamam kelio ženklinimui, t. y. horizontaliajai linijai, kadangi kirto prieš perėją esančią horizontaliąją liniją, o manevrą pabaigė sankryžoje, tai yra ypač pavojinga ir taip pat draudžia KET 140.1 punktas. Teismas atkreipė dėmesį ir į tai, kad perėja yra prie mokyklos, kur vairuotojai turi elgtis ypač atidžiai, sulėtinti greitį, nes bet kokiu momentu į gatvę gali išbėgti vaikas, ir nepažeidinėti KET, vadovautis KET 31 punktu. Atsižvelgdamas į visa tai teismas padarė išvadą, kad M. L. tyčia padarė nusižengimą, t. y. lenkė kitą automobilį draudžiamoje vietoje. Teismas kritiškai vertino M. L. versiją, jog ji buvo įsitikinusi savo manevro saugumu, nes aplinkui nebuvo kitų eismo dalyvių ir atliko lenkimo manevrą, neturėdama tyčios pažeisti KET, pažymėdamas, kad vaizdo įraše užfiksuotos įvykio aplinkybės visiškai paneigia jos pateiktą versiją, kad priešais ją važiavęs automobilis buvo sustojęs ir vėl pajudėjo. Be to, nagrinėjamoje situacijoje nebuvo jokių teisėtų aplinkybių, leidžiančių M. L. atlikti lenkimo manevrą. Priešingai, M. L., vadovaudamasi KET 31 punktu, privalėjo artėdama prie pėsčiųjų perėjos sulėtinti greitį, jeigu jį lėtino prieš ją važiuojantis automobilis, o ne siekti jį aplenkti. Vaizdo įraše matyti, kad pilkas automobilis lėtino greitį, nes per perėją ėjo mergaitė, tačiau nebuvo sustojęs. Be to, M. L. atlikti lenkimo manevrą draudė horizontalus kelio ženklinimas, t. y. ištisinė linija. O jos išvažiavimas į priešpriešinę juostą prieš sankryžą buvo labai pavojingas ir sudarė pavojingą situaciją, kai jos automobilis vos nesusidūrė su policijos automobiliu. Atsižvelgdamas į visa tai, teismas padarė išvadą, jog M. L. 2020-07-27 14.30 val. Kretingos–Kaštonų gatvių sankryžoje, Klaipėdoje, vairuodama automobilį „Mitsubishi ASX“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), lenkė kitą automobilį per pėsčiųjų perėją, prieš kurią yra ištisinė horizontaliojo ženklinimo linija, ir šie jos veiksmai atitinka administracinio nusižengimo, numatyto ANK 420 straipsnio 1 dalyje, požymius ir yra tinkamai kvalifikuoti, o skunde nurodytos aplinkybės, kad M. L. veiksmai turėjo būti kvalifikuoti pagal ANK 417 straipsnio 1 dalį, yra teisiškai nepagrįstos, todėl atmestinos.

II. Apeliacinio skundo argumentai

5. Apeliaciniu skundu administracinėn atsakomybėn patrauktos M. L. atstovas advokatas V. Žylė prašo panaikinti skundžiamą nutartį ir administracinio nusižengimo teiseną M. L. nutraukti. Nurodo, kad skundžiama nutartis yra neteisėta ir nepagrįsta dėl toliau nurodytų motyvų.

5.1. Pirma, tiek administracinę nuobaudą skyrusi pareigūnė, tiek teismas visapusiškai ir išsamiai neatskleidė administracinio nusižengimo, fiksuoto 2020-07-27 14.30 val. Kretingos–Kaštonų gatvių sankryžoje, Klaipėdos mieste, faktinių aplinkybių, konstatuojant, kad M. L. vairuodama automobilį lenkė kitą automobilį per pėsčiųjų perėją, tai yra pėsčiųjų perėjoje, kirsdama prieš pėsčiųjų perėją esančią ištisinę horizontaliojo ženklinimo liniją. Klaipėdos apskrities VPK Kelių policijos tarnybos Administracinės veiklos ir eismo įvykių tyrimo skyriaus specialistė administracinio nusižengimo bylos net netyrė, tai yra priėmusi nutarimą tik pridėjo M. L. socialinę ir šeiminę padėtį patvirtinančius dokumentus ir ją charakterizuojančią medžiagą, o teismas priimdamas sprendimą neteisingai konstatavo administracinio nusižengimo situaciją, be jokio pagrindo nurodydamas, kad: „<...> pilkas automobilis lėtino greitį, nes per perėją ėjo mergaitė <...>.“ ir kad „<...> jos automobilis vos nesusidūrė su policijos automobiliu <...>.“.

5.2. Antra, vieno ir tęstinio administracinio nusižengimo atveju, kuriuo kaltinama M. L., turi būti keli (o ne vienas) grėsmę eismo saugumui keliantys eismo taisyklių pažeidimai: a) lenkimas vietose, kuriose draudžiama lenkti; b) pavojingą situaciją sukėlęs Kelių eismo taisyklių pažeidimas, privertęs kitus eismo dalyvius staigiai keisti judėjimo greitį, kryptį arba imtis kitokių veiksmų savo ar kitų žmonių saugumui užtikrinti arba dalyvavimas lenktynėse bei c) pavojingą situaciją sukėlęs įvažiavimas į priešpriešinę eismo juostą, kurių visuma ir sudaro administracinį nusižengimą kvalifikuojančius požymius.

5.3. 2020-07-27 administracinio nusižengimo protokolo surašymo metu tai nebuvo užfiksuota, todėl neteisinga nusižengimo kvalifikacija skundžiamo nutarimo priėmimo metu M. L. negali sukelti pasekmių, numatytų ANK 420 straipsnio 1 dalies sankcijoje. Kita vertus, fiksuojant galbūt padarytą administracinį pažeidimą, nepagrįstai teigiama, kad M. L. pažeidė Kelių eismo taisyklių, patvirtintų Vyriausybės 2002-12-11 nutarimu Nr. 1950, XVI skyriaus 140.4 punktą, kuris skelbia, kad lenkti draudžiama pėsčiųjų perėjose. Todėl nėra ir negali būti pažeidimo, numatyto ANK 420 straipsnio 1 dalyje, sudėties, nes pagal jo dispozicijoje dėstomus požymius nėra konstatuojamo administracinio nusižengimo – pavojingo ir chuliganiško vairavimo – sudėties.

5.4. Trečia, iš policijos pareigūnų pateiktos vaizdo medžiagos aiškiai matyti, kad priekyje važiavusio automobilio lenkimas jau buvo pradėtas ir užbaigtas pėsčiųjų perėjoje, kurioje jokių pėsčiųjų nebuvo. Jeigu jie būtų buvę, tai priekyje važiavęs pilkas automobilis privalėjo sustoti, o ne toliau važiuoti per pėsčiųjų perėją lygiagrečiai su M. L. automobiliu „Mitsubishi ASX“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini). Vadinasi, transporto priemonės vairuotoja M. L., baigdama lenkimo manevrą pėsčiųjų perėjoje, jokių įsipareigojimų prieš kitus eismo dalyvius – pėsčiuosius – neturėjo. Taip, ji, lenkdama pilką automobilį, kirto ištisinę horizontalią eismo juostą, esančią prieš pėsčiųjų perėją, ir to niekas neginčija, ir jokios tyčios tai darydama ji neturėjo, o atvirkščiai – siekė išvengti susidūrimo su priekyje važiavusiu automobiliu. Kad tai daryti buvo neišvengiama toje pačioje fiksuoto pažeidimo vietoje, teismui buvo pateikta įrodomoji medžiaga – CD įrašas.

Atsiliepimas

5.5. Be to, Klaipėdos apskrities VPK atsiliepime į skundą (b. 1. 30–31) aiškiai nurodyta, kad: „<...> nusižengimo padarymo metu perėjoje pėsčiųjų nebuvo ir realių padarinių nekilo“, o apie galimą susidūrimą su M. L. automobiliu net neužsiminta. Kita vertus, didinti greitį įvykio vietoje net neįmanoma, nes toje vietoje prie mokyklos jį sumažina dirbtinės kliūtys – kalneliai. Tai apie kokį pažeidimą, numatytą KET 31 punkte, ir teismo ne kartą skundžiamoje nutartyje konstatuotą, galėtų eiti kalba, kai priekyje ir ta pačia kryptimi važiavęs automobilis prieš pėsčiųjų perėją nebuvo sustojęs ar sulėtinęs greitį.

5.6. Todėl teismas nepagrįstai sureikšmino M. L. veiksmus, įvertinęs juos tyčiniais ir neapgalvotais, kaip ir nevertino jos atsakomybę lengvinančių faktinių duomenų, kurie paneigia fiksuoto galimo administracinio nusižengimo kvalifikaciją.

5.7. Ketvirta, atsižvelgiant į šios administracinės bylos faktines aplinkybes, iš esmės vairuotojos M. L. veiksmai galėjo būti kvalifikuoti kaip ANK 417 straipsnio 1 dalyje numatytas pažeidimas – kelio ženklinimo (horizontalaus ženklinimo) nesilaikymo pasekmė, kirtus ištisinę kelio ženklinimo liniją. Todėl atkreiptinas dėmesys į tai, kad vairuotoja M. L. pareigos sustoti prieš pėsčiųjų perėją neturėjo (iš byloje esančios filmuotos medžiagos matosi, kad pėsčiųjų priešais pristabdžiusį ir jį lenkiantį automobilį nebuvo). Kita vertus, vairuotojos M. L. lenkimo veiksmas buvo priverstinis, siekiant išvengti susidūrimo su priekyje važiuojančiu automobiliu. O tai jau yra kvalifikuojama kaip būtinasis reikalingumas (ANK 16 straipsnis), tai yra kaip aplinkybė, kai asmuo netraukiamas administracinėn atsakomybėn. Todėl netgi įžvelgus, kad M. L. veikoje ir būtų nustatyta ANK 417 straipsnio 1 dalyje numatyto nusižengimo sudėtis, pagal pateiktus į administracinę bylą dokumentus administracinio poveikio priemonės – teisės vairuoti transporto priemones atėmimo – taikymas būtų perteklinis administracinių nusižengimų neturinčiai eismo dalyvei. Ši administracinio poveikio priemonė taikytina piktybiškiems KET pažeidėjams, kurie daro pakartotinius kelių KET pažeidimus (ANK 28 straipsnis)

5.8. Penkta, atsižvelgiant į bendruosius administracinių nuobaudų ir administracinio poveikio priemonių skyrimo pagrindus, atkreiptinas dėmesys į tai, kad vairuotoja M. L. dėl kelio ženklinimo reikalavimo (KET 3 priedo I skyrius) pažeidimo pripažino ir nuoširdžiai gailisi, anksčiau KET nepažeidinėjo, tai vertintina kaip jos atsakomybę lengvinančios aplinkybės (ANK 35 straipsnio 1 dalies 1 punktas, 35 straipsnio 2 dalis), jos atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta. O šios aplinkybės, priimant skundžiamą nutarimą, tinkamai įvertintos nebuvo, kaip ir nebuvo tinkamai kvalifikuotas administracinis nusižengimas. Neteisingo administracinio nusižengimo kvalifikavimo (kaltinimo nepateikimas pagal ANK 417 straipsnio 1 dalį) pasekmė – administracinio nusižengimo bylos nutraukimas (ANK 591 straipsnio 1 dalies 1 punktas), nepradėjus administracinės teisenos pagal kitą ANK straipsnį.

Motyvuojamoji dalis

III. Apeliacinės instancijos teismo argumentai ir išvados

6. Apeliacinis skundas atmestinas.

7. Apygardos teismas, įvertinęs apeliacinio skundo argumentus, skundžiamą teismo nutartį ir administracinio nusižengimo bylos medžiagoje esančius duomenis konstatuoja, kad Institucija, pripažindama M. L. kalta padarius ANK 420 straipsnio 1 dalyje numatytą nusižengimą, padarė teisingas išvadas dėl jos kaltės. Pirmosios instancijos teismas M. L. ir jos atstovo skundą išnagrinėjo išsamiai, skundžiama nutartis yra motyvuota ir, priešingai apeliacinio skundo teiginiams, nėra priimta pažeidžiant įrodymų vertinimo taisykles.

8. Pagal ANK 5 straipsnio 1 dalį administracinis nusižengimas yra šiame kodekse uždrausta kaltininko padaryta pavojinga veika (veikimas arba neveikimas), atitinkanti administracinio nusižengimo, už kurį nustatyta administracinė nuobauda, požymius. Taigi neabejotina, kad asmens padaryta veika pripažįstama administraciniu nusižengimu, kai įrodoma, kad asmens veiksmuose yra administracinio nusižengimo, nustatyto ANK specialiojoje dalyje, sudėtis. Kad asmuo būtų pripažintas kaltu padaręs administracinį nusižengimą, turi būti surinkta pakankamai įrodymų, pagrindžiančių jo kaltę. Vadovaujantis ANK 569 straipsnio nuostatomis, įrodymai administracinio nusižengimo byloje yra bet kurie įstatymų nustatyta tvarka surinkti faktiniai duomenys, kuriais remdamiesi administracinio nusižengimo tyrimą atliekantys pareigūnai nustato administracinio nusižengimo padarymo faktą ir aplinkybes, administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens kaltę, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes, kitas aplinkybes, turinčias reikšmės bylai teisingai išnagrinėti. Remiantis minėto straipsnio 4 dalimi, teismas ir administracinių nusižengimų bylas ne teismo tvarka nagrinėjanti institucija (pareigūnas) įrodymus įvertina pagal savo vidinį įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, vadovaudamiesi įstatymu. Tai reiškia, kad nustatant teisiškai reikšmingas aplinkybes turi būti įvertinta byloje surinktų įrodymų visuma, jų pakankamumas, nuoseklumas, galimi jų prieštaravimai, logiškumas, atitinkamų duomenų nurodymo aplinkybės bei įrodymų šaltinių patikimumas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo (toliau – LAT) nutartis administracinio nusižengimo byloje Nr. 2AT-3-1073/2019).

9. Apygardos teismo vertinimu, pagal bylos duomenis ir administracinėn atsakomybėn patrauktos M. L. atstovo advokato V. Žylės apeliaciniame skunde nurodytus argumentus nėra pagrindo pripažinti, kad pirmosios instancijos teismas, priimdamas skundžiamą nutartį netenkinti M. L. skundo dėl Institucijos 2020-08-24 nutarimo, įrodymus vertino pažeisdamas ANK 569 straipsnio 4 dalies reikalavimus. Pirmosios instancijos teismas, laikydamasis minėtų ANK reikalavimų, išsamiai ir nešališkai išnagrinėjęs ir įvertinęs nagrinėjamoje byloje esančius įrodymus – administracinio nusižengimo protokolą, policijos pareigūno tarnybiniame pranešime ir policijos pateiktame vaizdo įraše užfiksuotus duomenis, M. L. paaiškinimus bylos nagrinėjimo teisme metu, motyvuotai konstatavo, kad M. L. veiksmai, kai ji 2020-07-27 14.30 val. Kretingos–Kaštonų gatvių sankryžoje, Klaipėdoje, vairuodama automobilį „Mitsubishi ASX“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), lenkė kitą automobilį per pėsčiųjų perėją, prieš kurią yra ištisinė horizontaliojo ženklinimo linija, atitinka administracinio nusižengimo, numatyto ANK 420 straipsnio 1 dalyje, požymius ir yra tinkamai kvalifikuoti, o skunde nurodyta aplinkybė, kad M. L. veiksmai turėjo būti kvalifikuoti pagal ANK 417 straipsnio 1 dalį, yra teisiškai nepagrįsta.

10. Pagal ANK 420 straipsnio 1 dalį administracinė atsakomybė kyla už transporto priemonių vairavimą vienu metu ar paeiliui padarant kelis grėsmę eismo saugumui keliančius eismo taisyklių pažeidimus, lenkimą vietose, kuriose pagal Kelių eismo taisykles draudžiama lenkti, vairavimą neteisėtai organizuotose transporto priemonių lenktynėse, pavojingą situaciją sukėlusį (t. y. privertusį kitus eismo dalyvius staigiai keisti judėjimo greitį, kryptį arba imtis kitokių veiksmų savo ar kitų žmonių saugumui užtikrinti) Kelių eismo taisyklių pažeidimą, tokią pat pavojingą situaciją sukėlusį įvažiavimą į priešpriešinio eismo juostą pažeidžiant Kelių eismo taisyklių reikalavimus. Ši teisės norma numato alternatyvias veikas, kurios užtraukia administracinę atsakomybę, be to, yra blanketinė ir nukreipia į kitus teisės aktus, visų pirma į reguliavimą, įtvirtintą Kelių eismo taisyklėse.

11. M. L. buvo nubausta pagal ANK 420 straipsnio 1 dalį už tai, kad pažeidė Kelių eismo taisyklių 140.4 punkto nuostatas, kurios numato, jog lenkti draudžiama pėsčiųjų perėjose.

12. Byloje neginčytinai nustatyta, kad M. L. atliko lenkimo manevrą pėsčiųjų perėjoje. Nors, pasak apelianto, lenkimas jau buvo pradėtas anksčiau ir tik užbaigtas pėsčiųjų perėjoje, kurioje jokių pėsčiųjų nebuvo, o lenkdama pilką automobilį M. L. kirto prieš pėsčiųjų perėją esančią ištisinę horizontaliąją liniją priverstinai, siekiant išvengti susidūrimo su priekyje važiuojančiu automobiliu, pirmosios instancijos teismas pagrįstai šiuos M. L. atstovo skundo argumentus ir jos paaiškinimus teisme atmetė kaip nepagrįstus.

13. Priešingai apelianto tvirtinimui, iš Institucijos pateikto vaizdo įrašo, kuriame užfiksuotas, kaip vėliau buvo nustatyta, M. L. vairuojamas automobilis „Mitsubishi ASX“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), aiškiai matyti, kad M. L., kuri neginčija atlikusi lenkimo manevrą sankryžoje per pėsčiųjų perėją, kirsdama ištisinę kelio ženklinimo liniją, važiuoja priešingoje eismo juostoje dar iki pėsčiųjų perėjos esant ištisinei kelio ženklinimo linijai ir lenkia pilką automobilį, kuris prieš pėsčiųjų perėją nebuvo sustojęs, o tik važiuodamas protingu greičiu esamoje situacijoje (vaizdo įraše matyti, kad prieš perėją stovi kelio ženklas „Pėsčiųjų perėja“ bei kelio ženklas „Vaikai“, įspėjantis vairuotoją apie būsimą pavojingą kelio ruožą (kelio ruožas prie vaikų įstaigos (mokyklos, žaidimų aikštelės ir pan.), kuriuo važiuojant reikia imtis atitinkamų atsargumo priemonių, kartu ir kelio ženklas, draudžiantis važiuoti didesniu nei 40 km/h greičiu, buvo šiek tiek sulėtinęs greitį prieš pėsčiųjų perėją, kurią tik ką buvo perėjusi mergina. Vaizdo įraše labai aiškiai matyti, kad merginai vos perėjus pėsčiųjų perėją, prie jos privažiuoja pilkas automobilis, kuris, kaip minėta, sulėtinęs greitį ir įsitikinęs, kad gali saugiai važiuoti per pėsčiųjų perėją, važiuoja toliau, o jį lenkia, kaip vėliau buvo nustatyta, M. L. vairuojamas automobilis „Mitsubishi ASX“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), kuris dar prieš perėją, važiuodamas priešingoje eismo juostoje, pažymėtoje ištisine kelio ženklinimo linija, prasilenkia su pilku automobiliu, dar neprivažiavusiu perėjos. Todėl apelianto skundo argumentai, kad M. L. lenkė sankryžoje per pėsčiųjų perėją, kirsdama ištisinę kelio ženklinimo liniją, siekdama išvengti susidūrimo su priekyje važiavusiu automobiliu, t. y., pasak M. L. atstovo, susidariusioje eismo situacijoje veikė būtinojo reikalingo sąlygomis, atmestini kaip visiškai nepagrįsti ir paneigti objektyviu įrodymu byloje – policijos pateiktu vaizdu įrašu.

14. Pažymėtina, kad M. L., važiuodama pavojingame kelio ruože, t. y. kelio ruože prie vaikų įstaigos – mokyklos (apie tai įspėjo kelio ženklas „Vaikai“), kuriuo važiuojant reikia imtis atitinkamų atsargumo priemonių, nes bet kokiu momentu į gatvę gali išbėgti vaikai, privalėjo elgtis ypač atidžiai ir prieš pėsčiųjų perėją sulėtinti greitį, kad įsitikintų, jog perėjoje nėra vaikų ar kitų asmenų, tačiau to nepaisė ir lenkė priešais ją važiavusį pilką automobilį, išvažiuodama į priešingą eismo juostą, kirsdama ištisinę kelio ženklinimo liniją, šiurkščiai pažeisdama KET 140.4 punkto reikalavimą, draudžiantį lenkti pėsčiųjų perėjose. Toks M. L. elgesys atitinka ANK 420 straipsnio 1 dalyje numatyto administracinio nusižengimo sudėtį. Pagrindo jos veiką kvalifikuoti pagal ANK 417 straipsnio (Kelio ženklų, žmonių vežimo reikalavimų nesilaikymas ar kitas Kelių eismo taisyklių pažeidimas) 1 dalį, priešingai apelianto tvirtinimui, nėra teisinio pagrindo. Kaip minėta, ANK 420 straipsnio 1 dalies dispozicijoje, be kita ko, numatyta administracinė atsakomybė vairuotojams už lenkimą vietose, kuriose pagal KET draudžiama lenkti. Nagrinėjamu atveju M. L., pažeisdama KET 140.4 punkto nuostatas, atliko lenkimo manevrą pėsčiųjų perėjoje, prieš kurią yra ištisinė horizontaliojo ženklinimo linija (tai yra aiškiai užfiksuota policijos vaizdo registratoriumi) ir tokia jos veika neabejotinai atitinka administracinio nusižengimo, numatyto ANK 420 straipsnio 1 dalyje, sudėtį. Už padarytą administracinį nusižengimą M. L. paskirta minimali sankcijoje numatyta nuobauda – 170 eurų bauda, ir minimaliam įstatymo numatytam terminui – trims mėnesiams – taikytas privalomas teisės vairuoti transporto priemonės atėmimas (ANK 420 straipsnio 5 dalis).

15. Dėl išvardytų motyvų apygardos teismas konstatuoja, kad skundžiama Klaipėdos apylinkės teismo 2020-12-04 nutartis, neperžengiant apeliacinio skundo ribų, yra teisėta ir pagrįsta, ją naikinti ar keisti apeliaciniame skunde išdėstytais motyvais nėra pagrindo.

Rezoliucinė dalis

Teisėjas, vadovaudamasis ANK 653 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

nutaria:

palikti Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmų 2020 m. gruodžio 4 d. nutartį nepakeistą ir administracinėn atsakomybėn patraukto asmens M. L. atstovo advokato Vidmanto Žylės apeliacinio skundo netenkinti.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjas Linas Pauliukėnas