- Teismas
- Vilniaus miesto apylinkės teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2021-03-15
- Bylos Nr.
- II-179-961/2021
- Teisminio proceso Nr.
- 4-68-3-00371-2021-7
- Bylos rūšis
- administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
- Instancija
- I-a instancija
- Rezultatas
- Pakeisti nutarimą ir paskirti švelnesnę nuobaudą arba neskirti administracinės nuobaudos
- Teisėjas
- Ilona Mateikienė (pirm.)
- Pažeidėjas
- G. Š.
- Institucija
- Lietuvos kelių policijos tarnyba
- Kategorijos
- 16.9.2Nustatyto greičio viršijimas (ANK 416 str.)
- 21.10.4pavadinimo nepavyko patikrinti
viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinėn atsakomybėn patraukto G. Š., asmens kodas (duomenys neskelbtini), gyvenančio (duomenys neskelbtini), skundą dėl Lietuvos kelių policijos tarnybos Administracinės veiklos ir eismo priežiūros skyriaus Administracinių nusižengimų administravimo poskyrio vyriausiojo specialisto 2021 m. vasario 1 d. nutarimo administracinio nusižengimo byloje Nr. 39-ANR_N-4782-2021.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Lietuvos kelių policijos tarnybos Administracinės veiklos ir eismo priežiūros skyriaus Administracinių nusižengimų administravimo poskyrio vyriausiojo specialisto 2021 m. vasario 1 d. nutarimu Nr. 39-ANR_N-4782-2021 (toliau – Nutarimas) G. Š. pripažintas kaltu pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ir ANK) 416 straipsnio 5 dalį, dėl to, kad jis 2020 m. gruodžio 7 d. 16.35 val. (duomenys neskelbtini) gatvėje, vairuodamas transporto priemonę, nustatytą 50 km/val. greitį viršijo 47 km/val., važiavo 97 km/val. greičiu (įvertinus paklaidą) ir šiais savo veiksmais pažeidė Kelių eismo taisyklių (toliau – KET) 127 punkto nuostatas. Jam paskirta administracinė nuobauda – 200 Eur dydžio bauda (b. l. 14-15).
Šalies argumentai
Pareiškėjas G. Š. pateikė skundą, kuriame nurodė, jog gavo laišką dėl padaryto administracinio nusižengimo, kur jam paskirta 200 Eur bauda pagal ANK 416 straipsnio 5 dalį. Su padarytu nusižengimu sutinka ir dėl padarymo labai gailisi. Deja, apie šį nusižengimą nebuvo niekaip informuotas, nes pirmą kartą girdi apie turimą Lietuvos pašto „E-pristatymas“ aktyvią pašto dėžutę. Apie gautą nuobaudą Lietuvos pašto nebuvo informuotas jokiais įmanomais būdais. Taip pat nežinodamas apie turimą aktyvią pašto dėžutę, jos netikrino ir net nežino, kaip tai padaryti. Pandemijos pradžioje grįžo gyventi į Lietuvą, taip pat vasaros pabaigoje prisiregistravo (duomenys neskelbtini). Yra užsiregistravęs Užimtumo tarnyboje, nes dėl susiklosčiusios dabartinės padėties ir pandemijos nepavyksta susirasti darbo. Jei būtų žinojęs apie paskirtą nuobaudą, būtų nedelsiant sumokėjęs, taip neužsikraudamas dar didesnės finansinės naštos šiuo sunkiu laikotarpiu. Priimant sprendimą, prašo apsvarstyti esamą situaciją ir leisti susimokėti pirminę nuobaudą, skirtą administraciniu nurodymu, kuri, kaip išsiaiškino pasiskambinęs numeriu (nurodomas) ir pasikalbėjęs su konsultante, buvo 85 Eur, ir kurią būtų nedelsiant sumokėjęs, jei tik būtų apie tai laiku informuotas (b. l. 19).
Atsiliepimas
Institucija, priėmusi skundžiamą nutarimą, atsiliepime į skundą prašo Nutarimą palikti nepakeistą ir G. Š. skundo netenkinti. Nurodo, kad 2020 m. gruodžio 8 d. automatiniu būdu suformuotas ir išsiųstas administracinio nusižengimo protokolas su administraciniu nurodymu dėl to, kad jis, 2020 m. gruodžio 7 d. 16.35 val. (duomenys neskelbtini)
gatvėje, vairuodamas jam priklausantį automobilį „Nissan“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), nustatytą 50 km/val. greitį viršijo 47 km/val., važiavo 97 km/val. greičiu įvertinus paklaidą, tokiais savo veiksmais KET 127 punkto reikalavimų ir padarė administracinį nusižengimą, numatytą ANK 416 straipsnio 5 dalyje. Administraciniu nurodymu G. Š. pasiūlyta iki 2021 m. sausio 7 d. sumokėti 85 Eur baudą. Procesiniai dokumentai G. Š. išsiųsti pasinaudojus Elektroninio pristatymo paslaugų teikimo Nacionalinės elektroninių siuntų pristatymo, naudojant pašto tinklą, informacinės sistemos priemonėmis, t. y. Administracinis nurodymas išsiųstas į aktyvią G. Š. elektroninio pristatymo dėžutę. G. Š. neįvykdžius administracinio nurodymo Institucijos įgaliotas pareigūnas 2021 m. vasario 1 d. priėmė Nutarimą ir G. Š. skyrė administracinę nuobaudą – 200 Eur baudą. Institucija su G. Š. skundu dėl Nutarimo nesutinka dėl šių priežasčių: Institucijos įgaliotas pareigūnas 2021 m. vasario 1 d., priimdamas Nutarimą ir skirdamas G. Š. administracinę nuobaudą, kaip to reikalauja ANK 573 straipsnio nuostatos, įsitikino ir įvertino tą aplinkybę, kad G. Š. procesiniai dokumentai išsiųsti pasinaudojus Elektroninio pristatymo paslaugų teikimo nacionalinės elektroninių siuntų pristatymo, naudojantis pašto tinklą, informacinės sistemos priemonėmis, t. y. administracinis nurodymas išsiųstas į aktyvią G. Š. elektroninio pristatymo dėžutę ir procesiniai dokumentai jam įteikti tinkamai.
Remiantis Nacionalinės elektroninių siuntų pristatymo, naudojant pašto tinklą, informacinės sistemos priemonėmis taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos susisiekimo ministro 2016 m. vasario 3 d. įsakymu „Dėl elektroninio pristatymo paslaugų teikimo Nacionalinės elektroninių siuntų pristatymo, naudojant pašto tinklą, informacinės sistemos priemonėmis taisyklių patvirtinimo“ Nr. 3-44(1.5 E) (toliau – ir Taisyklės), 11 punktu, elektroninio pristatymo dėžutė fiziniam asmeniui sukuriama, kai jis prisijungia prie informacinės sistemos ir patvirtina, kad sutinka, jog jam būtų sukurta elektroninio pristatymo dėžutė ir Lietuvos Respublikos susisiekimo ministerija, kuri pagal Informacinės sistemos nuostatus yra asmens duomenų valdytoja, jo asmens duomenis tvarkytų paslaugų teikimo tikslais Reglamento (ES) 2016/679, Informacinės sistemos nuostatų ir Taisyklių nustatyta tvarka. Elektroninio pristatymo dėžutei nuo jos sukūrimo momento automatiškai suteikiamas elektroninio pristatymo dėžutės adresas, kuris susiejamas su paslaugų gavėjo duomenimis. Taisyklių 12 punktu įtvirtinta, kad sukurtą elektroninio pristatymo dėžutę elektroninio pristatymo dėžutės savininkas arba įgaliotasis paslaugų gavėjo atstovas aktyvuoja atlikdamas šiuos veiksmus: 12.1. informacinėje sistemoje įveda privalomus pateikti registracijos duomenis; 12.2. patvirtina, kad sutinka su Taisyklių ir Elektroninio pristatymo paslaugų teikimo Informacinės sistemos priemonėmis sutarties, kurios forma nustatyta Taisyklių priede, sąlygomis. Šių Taisyklių 46 punkte paaiškintos sąvokos „Išsiųsta“, „Pristatyta“, „Gauta“ ir „Perskaityta“. Taisyklių 47.1. punkte nustatyta, kad elektroninės siuntos išsiuntimo ir pristatymo gavėjui laikas patvirtinamas informacinės sistemos suformuotais elektroniniais duomenimis, logiškai susietais su elektronine siunta, kurie įrašomi į elektroninį voką, arba sertifikavimo paslaugų teikėjų teisės aktų nustatyta tvarka suformuotomis laiko žymomis. Atsižvelgiant į tai daroma išvada, kad G. Š. yra Nacionalinės elektroninių siuntų pristatymo, naudojant pašto tinklą, informacinėmis sistemos priemonėmis naudotojas, turi elektroninio pristatymo dėžutę ir ji yra aktyvi, G. Š. išreiškęs valią gauti procesinius dokumentus elektroniniu paštu. Tikslinant skunde išdėstytas aplinkybes nustatyta, kad 2020 m. gruodžio 8 d. 18.13 val. išsiųsti ir pristatyti procesiniai dokumentai į G. Š. aktyviąją elektroninio pristatymo dėžutę (nurodomas vardas), todėl darytina išvada, jog minėti procesiniai dokumentai G. Š. įteikti tinkamai ir elektroninio pristatymo dėžutė yra aktyvi. Pabrėžiama, kad teismai, formuodami vienodą teismų praktiką, ne vienoje byloje pasisakė, kad ANK 573 straipsnio 1 dalyje, be kita ko, numatyta, kad šaukimai ir kiti procesiniai dokumentai administracinio nusižengimo teisenoje dalyvaujantiems asmenims gali būti siunčiami elektroniniu paštu, kai asmenys elektroninio pašto adresą nurodė valstybės informacinėse sistemose ar registruose, kurie naudojami elektroniniu būdu teikiamoms paslaugoms gauti ar prievolėms įvykdyti. Kai asmenys elektroninio pašto adreso nenurodė valstybės informacinėse sistemose ar registruose, šaukimai ir kiti procesiniai dokumentai administracinio nusižengimo teisenoje dalyvaujantiems asmenims elektroniniu paštu gali būti siunčiami asmeniui išreiškus pageidavimą gauti procesinius dokumentus konkrečioje administracinio nusižengimo byloje elektroniniu paštu. Policija tokį procesinių dokumentų įteikimo būdą gali naudoti tada, kai asmuo elektroninio pašto adresą nurodė valstybės informacinėse sistemose ar registruose, kurie naudojami elektroniniu būdu teikiamoms paslaugoms gauti ar prievolėms įvykdyti. Taigi policija yra atsakinga už tai, kad administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo būtų tinkamai informuotas apie jam pradėtą administracinio nusižengimo teiseną bei savo teises ir pareigas administracinio nusižengimo bylos tyrimo procese. ANK numato pareigą policijai procesinius dokumentus asmeniui siųsti ANK 573 straipsnyje numatyta tvarka, tačiau nenumato pareigos tikrinti, ar asmuo iš tikrųjų gavo šiuos procesinius dokumentus ir su jais susipažino (pvz. Klaipėdos apygardos teismo nutartis administracinio nusižengimo byloje AN2-252-380/2020). Remdamiesi išdėstytu, mano, kad įgaliotas pareigūnas išsamiai ištyrė visas bylos aplinkybes, tinkamai, t. y. pagal vidinį įsitikinimą, pagrįstą visapusišku, pilnutiniu ir objektyviu visų bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymų ir teisine sąmone, įvertino byloje esančius įrodymus ir priėmė pagrįstą ir teisėtą Nutarimą paskirti G. Š. už administracinį nusižengimą, numatytą ANK 416 straipsnio 5 dalyje, administracinę nuobaudą – 200 Eur baudą, kurio naikinti apeliaciniame skunde nurodytais motyvais nėra jokio pagrindo, kadangi procesiniai dokumentai G. Š. išsiųsti ir įteikti tinkamai, sutinkamai su teismo aukščiau išdėstytais argumentais, kad ANK numato pareigą policijai procesinius dokumentus asmeniui siųsti ANK 573 straipsnyje numatyta tvarka, tačiau nenumato pareigos tikrinti, ar asmuo iš tikrųjų gavo šiuos procesinius dokumentus ir su jais susipažino. Todėl G. Š. skirta administracinė nuobauda individualizuota tinkamai, atitinkanti padaryto administracinio nusižengimo pobūdį, pavojingumo laipsnį, pažeidėjo asmenybę, teisingumo ir protingumo kriterijus (b. l. 10-13).
Žemesnės instancijos teismas
Teismo posėdžio metu pareiškėjas G. Š. skundą palaikė. Nurodė, kad ta dėžutė sukuriama visiems, kurie dabar neseniai registravosi Lietuvoje, sukuriama automatiškai ir jis net nežinojo, kad ją turi. Dėžutę atidarė vasario 18 d. ir tik tada sutiko su vartojimo sąlygomis, kadangi prieš tai nebuvo prie jos prisijungęs. Nebuvo informuotas el. paštu, kad gavo pranešimą toje dėžutėje. Prisijungus prie elektroninių valdžios vartų buvo pasirinkimas gauti pranešimus ir el. paštu apie laiškus atėjusius į dėžutes, bet jis to net nežinojo, nežinojo, kad ji sukurta ir ja reikia naudotis. Kad turi dėžutę, sužinojo per elektroninius valdžios vartus. Gavęs laišką, sužinojo apie priimtą protokolą ir dėžutę, tuomet pradėjo aiškintis – kas per dėžutė. Skambino į „Registrų centrą“, Lietuvos paštą. Jam paaiškino, kad dėžutė yra automatiškai sukuriama, kuomet registruojasi Lietuvoje ir, arba sutikti, arba nesutikti su dėžutės naudojimu. Nurodo ir paaiškina, kad turi el. paštą. Dėžutė buvo sukurta automatiškai, ją atsidarė ir sutiko su naudojimosi sąlygomis vasario 18 d., dėžutėje buvo du laiškai. Nutarimą gavo registruotu paštu, tuomet ir sužinojo apie paskirtą nuobaudą ir pradėjo aiškintis dėl dėžutės. Paaiškina, kad per elektroninius valdžios vartus yra registravęsis Lietuvoje, taip pat teikęs paraišką subsidijai gauti elektroninio automobilio įsigijimui, bet visuomet, visus pranešimus gaudavo el. pašto adresu arba telefonu. Valstybės registruose tvarkėsi kažkokias paslaugas iki pažeidimo fakto, naudojosi elektroniniais valdžios vartais. Kiek pasakojo pažįstami, tai prisijungus prie elektroninių valdžios vartų galima pasirinkti, kad į asmeninį el. paštą būtų siunčiami pranešimai, kuomet gaunamas laiškas į elektroninę pristatymo dėžutę. Tačiau jo atveju tokia varnelė nebuvo pažymėta, nes apie ją nežinojo, niekas neinformavo apie ją, o su naudojimosi sąlygomis jis sutiko tik vasario 18 d., kuomet pirmą kartą ir prisijungė prie dėžutės, net ekraną nufotografavo. Nežino, ar verta teikti nuotraukas, supranta, kad buvo padarytas nusižengimas, nesislapsto, kiek teismas pasakys, tiek ir sumokės. Jei būtų apie dėžutę žinojęs, tai būtų prisijungęs anksčiau ir perskaitęs laišką.
Atsiliepimas
Institucijos atstovė teismo posėdyje su pareiškėjo skundu nesutiko ir palaikė atsiliepime išdėstytus argumentus. Nurodė, kad pats pareiškėjas nurodė, jog jungėsi per elektroninius valdžios vartus ir jo dėžutė buvo aktyvi. Jeigu asmenys nesinaudoja, tuomet dėžutė tampa neaktyvi. Kaip nurodė pareiškėjas, per elektroninius valdžios vartus atlikinėjo nuotolines operacijas, susijusias su valstybės registrais, o elektroninio pristatymo dėžutė sukurta šioms paslaugoms teikti – tai ne pavienė paslauga tam tikrai operacijai. Pranešimai į elektroninio pristatymo dėžutę siunčiami automatiniu būdu, laikoma, kad tie pranešimai yra pristatyti ir perskaityti, asmuo su jais susipažinęs. Mano, kad įvykdė ANK 573 straipsnio nuostatas išsiųsdami procesinius dokumentus į aktyvią elektroninio pristatymo dėžutę. Pagal suformuotą teismų praktiką policija, siųsdama procesinius dokumentus į dėžutę, tinkamai vykdo ANK 573 straipsnio nuostatas, todėl prašo skundo netenkinti. Nutarimo el. paštu nesiuntė, kadangi yra nustatyta tvarka ANK. Protokolą siunčia tik per „e-pristatymą“, o nutarimą ir registruotu laišku. Administracinio nusižengimo protokolai formuojami automatiniu būdu ir yra du siuntimo būdai – elektroniniu paštu (jei asmuo neturi elektroninio pristatymo dėžutės) ir į elektroninio pristatymo dėžutę (jei asmuo ją turi, tuomet siunčia į šią dėžutę). Kuomet priimamas nutarimas, nutarimas siunčiamas per elektroninę pristatymo dėžutę ir laišku. Pabrėžia, kad protokolo surašymas automatizuotas ir žmogus surašyme nedalyvauja. Jei yra sukurta elektroninė pristatymo dėžutė, tai asmuo ja naudojasi. Nėra priverstinė pareiga tikrinti dėžutę, tačiau jei žmogus sutinka, kad dėžutė būtų sukurta ir ją aktyvuoja, tuomet, būdamas atidus ir rūpestingas pilietis, privalo dėžutę tikrinti ir prisiima visas pasekmes, išreikšdamas valią naudotis elektronine pristatymo dėžute. Institucija byloje pateikė duomenis, kada buvo išsiųstas ir pristatytas laiškas. Turi didelį srautą bylų kiekvieną dieną, todėl fiziškai kiekvieno protokolo nesiunčia registruotu laišku.
Motyvuojamoji dalis
Skundas tenkintinas.
ANK 416 straipsnio 5 dalyje numatyta administracinė atsakomybė už nustatyto greičio viršijimą daugiau kaip keturiasdešimt, bet ne daugiau kaip penkiasdešimt kilometrų per valandą.
Nagrinėjamoje byloje ginčo dėl nusižengimo, numatyto ANK 416 straipsnio 5 dalyje, padarymo fakto nėra. Skunde keliamas klausimas, ar Institucija tinkamai informavo pažeidėją apie padarytą administracinį nusižengimą.
ANK 573 straipsnio 1 dalies nuostatos nustato, kad šaukimai ir kiti procesiniai dokumentai administracinio nusižengimo teisenoje dalyvaujantiems asmenims siunčiami registruotu laišku arba elektroniniu paštu. Registruotas laiškas siunčiamas į asmens oficialiai deklaruotą gyvenamąją vietą arba kitą žinomą asmens gyvenamąją vietą, arba jo darbovietę, arba mokymo įstaigą, arba Užimtumo tarnybą prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos (toliau – Užimtumo tarnyba), jeigu asmuo yra registruotas bedarbiu, išskyrus atvejus, kai šaukimai įteikiami administracinio nusižengimo teisenoje dalyvaujantiems asmenims atvykus į instituciją, kurios pareigūnas atliko administracinio nusižengimo tyrimą, arba į teismą. Šaukimai ir kiti procesiniai dokumentai visais atvejais įteikiami asmeniškai, o kai administracinio nusižengimo teisenoje dalyvaujančio asmens įteikimo metu nėra, – kuriam nors iš kartu su juo gyvenančių pilnamečių šeimos narių, darbovietėje, mokymo įstaigoje arba Užimtumo tarnyboje – asmeniui, atsakingam už korespondencijos priėmimą. Šie asmenys privalo kuo greičiau perduoti šaukimą ar kitą procesinį dokumentą adresatui. Procesinio dokumento įteikimo diena laikoma jo įteikimo adresatui, kuriam nors iš kartu su juo gyvenančių pilnamečių šeimos narių ar darbovietėje, mokymo įstaigoje arba Užimtumo tarnyboje už korespondencijos priėmimą atsakingam asmeniui diena. Atsisakymas priimti procesinį dokumentą arba pasirašyti dėl jo gavimo prilygsta procesinio dokumento įteikimui. Šaukimai ir kiti procesiniai dokumentai administracinio nusižengimo teisenoje dalyvaujantiems asmenims gali būti siunčiami elektroniniu paštu, kai asmenys elektroninio pašto adresą nurodė valstybės informacinėse sistemose ar registruose, kurie naudojami elektroniniu būdu teikiamoms paslaugoms gauti ar prievolėms įvykdyti. Kai asmenys elektroninio pašto adreso nenurodė valstybės informacinėse sistemose ar registruose, šaukimai ir kiti procesiniai dokumentai administracinio nusižengimo teisenoje dalyvaujantiems asmenims elektroniniu paštu gali būti siunčiami asmeniui išreiškus pageidavimą gauti procesinius dokumentus konkrečioje administracinio nusižengimo byloje elektroniniu paštu.
ANK 641 straipsnis nustato, jog teismas, nagrinėdamas bylą dėl skundo dėl ne teismo tvarka priimto nutarimo administracinio nusižengimo byloje, patikrina institucijos priimto nutarimo teisėtumą ir pagrįstumą. Vadovaujantis ANK 563 ir 567 straipsnių nuostatomis, byloje priimtas procesinis sprendimas laikytinas teisėtu ir pagrįstu tik tuomet, kai visapusiškai, išsamiai ir objektyviai išaiškinamos bei įvertinamos visos aplinkybės, turinčios reikšmės bylai teisingai išspręsti.
Bylos duomenimis nustatyta, kad 2020 m. gruodžio 8 d. G. Š. gyvenamosios vietos adresu (duomenys neskelbtini), ROIK: 20126522117 automatiškai suformuoti: pranešimas dėl užfiksuoto administracinio nusižengimo ir administracinio nusižengimo protokolas Nr. 00-ANR_P-200916-2020 su administraciniu nurodymu, kuriuo siūloma už ANK 416 straipsnio 5 dalyje numatyto administracinio nusižengimo padarymą susimokėti 85 Eur baudą iki 2021 m. sausio 7 d., iki nustatyto termino baudos nesumokėjus, nustatyta administracinio nusižengimo bylos nagrinėjimo data 2021 sausio 27 d. (b. l. 3-5, 16-17), kurie, e. pristatymo informacinės sistemos duomenimis, G. Š. į elektroninio pristatymo dėžutę ((duomenys neskelbtini)) 2020 m. gruodžio 8 d. 18.13 val. išsiųsti ir pristatyti (b. l. 6). G. Š. iki nustatyto termino nesumokėjus nurodymu paskirtos 85 Eur baudos, 2021 m. vasario 1 d. buvo priimtas Nutarimas, kuriuo už ANK 416 straipsnio 5 dalyje numatyto nusižengimo padarymą G. Š. paskirta 200 Eur bauda, skiltyje „Kitos aplinkybės“ nurodant, jog procesiniai dokumentai buvo išsiųsti per e-pristatymą. AB „Lietuvos paštas“ duomenimis administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo turi aktyvią pašto dėžutę (b. l. 14). Iš sugeneruotų/prisegtų dokumentų informacijos matyti, kad G. Š. 2020 m. gruodžio 8 d. 18.13 val. išsiųsti du dokumentai: administracinio nusižengimo protokolas su administraciniu nurodymu ir pranešimas transporto priemonės savininkui ar valdytojui, „dokumento būsena“ – išsiųsta, „įteikimo būdas“ – E. pristatymas, „papildoma informacija“ – dėžutė egzistuoja, yra aktyvi, o 2021 m. vasario 1 d. 08.11 val. išsiųstas Nutarimas, „dokumento būsena“ – išsiųsta, „įteikimo būdas“ – E. pristatymas, „papildoma informacija“ – dėžutė egzistuoja, yra aktyvi (b. l. 18).
Nors byloje nėra duomenų, kad Nutarimas buvo išsiųstas registruotu paštu į G. Š. gyvenamąją vietą (duomenys neskelbtini), tačiau teismo posėdžio metu G. Š. patvirtino, kad apie administracinio nusižengimo bylą ir jam paskirtą nuobaudą sužinojo tik gavęs Nutarimą paštu, šią aplinkybę taip pat patvirtino ir Institucijos atstovė, nurodydama, kad nutarimai siunčiami ir registruotu laišku, todėl konstatuotina, kad G. Š. registruotu laišku Nutarimą gavo iki 2021 m. vasario 10 d. (skundo padavimo diena). Gavęs Nutarimą G. Š. ėmėsi veiksmų aiškintis dėl elektroninio pristatymo dėžutės, t. y. skambino į „Registrų centrą“, „Lietuvos paštą“, išsiaiškino, kad dėžutė automatiškai sukuriama, kuomet registruojasi Lietuvoje ir gali sutikti arba nesutikti su tokios dėžutės naudojimusi. Dėžutę jis atsidarė vasario 18 d. ir sutiko su dėžutės naudojimosi sąlygomis, tada ir pamatė du laiškus dėžutėje. Vertinant ANK reglamentavimą siunčiamų procesinių dokumentų atžvilgiu, matyti, kad galimi du būdai procesinių dokumentų siuntimui, t. y. siųsti registruotu paštu ir elektroninėmis priemonėmis (kai asmenys elektroninio pašto adresą nurodė valstybės informacinėse sistemose ar registruose, kurie naudojami elektroniniu būdu teikiamoms paslaugoms gauti ar prievolėms įvykdyti). Taigi ANK nenumato jokio atskiro reglamentavimo nutarimo (kaip vieno iš procesinių dokumentų) siuntimui, todėl kyla pagrįsta abejonė, kodėl Institucija apie G. Š. atžvilgiu pradėtą administracinę teiseną pasirinko tik vieną iš galimų, bet ne vienintelį galimą ar privalomą, informavimo būdą ir administracinio nusižengimo protokolą su administraciniu nurodymu siuntė tik per e. pristatymą, o apie priimtą Nutarimą jau informavo dviem galimais būdais – registruotu laišku ir per e. pristatymą.
Institucija atsiliepime teisingai cituoja teismų praktiką, kad policijai įstatymas nenumato pareigos tikrinti, ar asmuo iš tikrųjų gavo procesinius dokumentus ir su jais susipažino, tačiau atkreiptinas dėmesys, kaip motyvuoja pati Institucija, policija yra atsakinga už tai, kad administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo būtų tinkamai informuotas apie jam pradėtą administracinio nusižengimo teiseną bei savo teises ir pareigas administracinio nusižengimo bylos tyrimo procese. Nagrinėjamu atveju negalima konstatuoti, kad asmuo buvo informuotas tinkamai. Nekvestionuotina įstatymo nuostata, jog dokumentų įteikimas elektroniniu paštu galimas ir tinkamas, kai asmuo elektroninio pašto adresą nurodė valstybės informacinėse sistemose ar registruose, kurie naudojami elektroniniu būdu teikiamoms paslaugoms gauti ar prievolėms įvykdyti. Tačiau nekvestionuotina ir administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens teisė į teisingą procesą, teisė žinoti, kad jis turi pasirinkimą ir galimybę būti švelniau nubaustas. Iš G. Š. paaiškinimų akivaizdu, jog jis pašto dėžutės „(duomenys neskelbtini)“ pats nesukūrė ir nenurodė valstybės informacinėse sistemose kaip savo elektroninio pašto adreso, akivaizdu ir tai, kad asmuo, registruodamasis Lietuvoje ar jungdamasis prie elektroninių valdžios vartų, netgi sutikdamas gauti pranešimus, negali suvokti, kad jis gaus tame tarpe pranešimus apie prievoles iš policijos, o pranešimų pobūdis gali būti susijęs ir su terminais (pavyzdžiui, administracinio nurodymo įvykdymas) ir jų praleidimo teisinėmis pasekmėmis. Tokių pasekmių nėra numatyta ir minėtose Taisyklėse bei Elektroninio pristatymo paslaugų teikimo „Nacionalinės elektroninių siuntų pristatymo, naudojant pašto tinklą, informacinės sistemos priemonėmis sutartyje“. Todėl teismas neturi pagrindo pripažinti, kad sutikimas su elektroninės dėžutės sukūrimu atitinka paslaugų gavėjo teisinio tikrumo bei teisinių lūkesčių principus ir kad pareiškėjas galėjo ir turėjo suprasti pašto dėžutės sukūrimo pasekmes.
Institucija savo argumentus, kad tinkamai informavo pareiškėją, grindžia tuo, jog vadovavosi Taisyklėmis ir tuo, kad elektroninio pristatymo dėžutė buvo aktyvi, tačiau teismas pažymi, kad minėtose Taisyklėse nėra tokios sąvokos kaip „aktyvi“ pašto dėžutė. Priešingai nei siunčiant pranešimus į paties asmens nurodytą elektroninį paštą, kuomet objektyviai nėra galimybės konstatuoti, jog/ar asmuo gavo laišką, elektroninio pristatymo paslaugų sistema leidžia tai nustatyti. Kaip nurodė G. Š. ir atstovė neginčijo teismo posėdžio metu, pašto dėžutės statusas „aktyvi“ rodomas ne todėl, kad asmuo aktyviai naudojasi šia pašto dėžute, o todėl, kad jis buvo prisijungęs prie deklaravimo ar kitų informacinių sistemų per elektroninės valdžios vartus. Tokiu būdu, jei jau laikomasi nuostatos, jog būtina vadovautis Taisyklėmis, turėtume ir nuosekliai laikytis Taisyklėse nustatytos tvarkos. Minėta, Taisyklėse nėra numatyta, kad elektroninės pašto dėžutės „aktyvumas“ leidžia konstatuoti, jog asmuo naudojasi pašto dėžute. Taisyklės reglamentuoja pašto siuntos būsenas „išsiųsta“, „pristatyta“, „gauta“ ir „perskaityta“. Iš to seka, kad elektroninių siuntų pristatymo sistemos paskirtis – užtikrinti paslaugų gavėjo informavimą, tuo pačiu ir siuntėjo galimybę įsitikinti, jog adresatas informuotas (siuntą gavo). Vadinasi, jei Institucija iš tiesų siekė administracinėn atsakomybėn traukiamą asmenį tinkamai informuoti apie jam pradėtą administracinio nusižengimo teiseną bei savo teises ir pareigas administracinio nusižengimo bylos tyrimo procese, ir pasirinkusi įteikimo būdą, kuris leidžia patikimai nustatyti, jog asmenį informavo, nagrinėjamu atveju turėjo įsitikinti, kad asmuo siuntą gavo. Nors Institucijos atstovė teigė, jog pranešimai į elektroninio pristatymo dėžutę siunčiami automatiniu būdu ir yra laikoma, kad tie pranešimai yra pristatyti ir perskaityti, asmuo su jais susipažinęs, nagrinėjamu atveju tokios išvados negalima daryti, nes, kaip minėta, byloje pateikti tik duomenys, kad siunta išsiųsta ir pristatyta, tačiau nėra duomenų, jog ji gauta ir perskaityta, nors sistema tai leidžia padaryti be jokių papildomų sąnaudų, be to, šios sistemos paskirtis ir yra realiai, o ne formaliai, informuoti adresatą. Pareiškėjas nurodo, kad siuntos negavo, nes nežinojo, kad ji jam buvo tokiu būdu išsiųsta, ir šios aplinkybės nepaneigtos, o jo paties naudojamu elektroninio pašto adresu ar gyvenamosios vietos adresu pranešimas siunčiamas nebuvo, nors nėra jokių duomenų, kad pareiškėjas vengia atsiimti pašto siuntas. Esant tokiai situacijai, administracinio nusižengimo bylos duomenys nepatvirtina, jog pareiškėjas buvo informuotas apie jam surašytą administracinio nusižengimo protokolą ir jame įrašytą administracinį nurodymą, todėl nėra pagrindo laikyti, kad administracinėn patrauktam asmeniui buvo sudaryta galimybė pasinaudoti teise sumokėti pusę minimalios baudos. Tuo pačiu pažymėtina, kad ANK 573 straipsnyje skirtingi įteikimo būdai numatyti ne tam, kad institucija ar teismas galėtų pasirinkti jam patogesnį įteikimo būdą, o tam, kad asmenys būtų tinkamai informuoti, t. y. gautų jiems adresuotas pašto siuntas.
Apibendrinant nustatytų duomenų visumą, t. y., kad pats pareiškėjas pašto dėžutės „(duomenys neskelbtini)“ nesukūrė ir nenurodė valstybės informacinėse sistemose kaip savo elektroninio pašto adreso; tai, kad jis iš tiesų apie pradėtą teiseną sužinojo tik gavęs Nutarimą paštu savo gyvenamosios vietos adresu; jis nevengė administracinės atsakomybės, kaip nurodo, į Lietuvą sugrįžo gyventi prieš pandemiją, naudodamasis prisijungimais per valdžios vartus bendravo su valstybinėmis institucijomis, tačiau visą informaciją gaudavo savo nurodytu ir naudojamu el. paštu arba telefonu, ir tik gavęs jo atžvilgiu priimtą Nutarimą, nedelsiant ėmėsi aktyvių veiksmų – išsiaiškino apie turimą elektroninę dėžutę, tik vasario 18 d. pirmą kartą prisijungęs prie elektroninio pristatymo dėžutės, sutiko su naudojimosi sąlygomis; tai, kad Institucija, nors pasirinko leistiną įteikimo būdą, tačiau, būdama nuosekli, turėjo pareigą įsitikinti, jog išpildytos visos Taisyklėse nurodytos pašto siuntos būsenų sąlygos, to nepadarė, be to pati elgėsi prieštaringai, žinodama gyvenamosios vietos adresą, kažkodėl administracinio nusižengimo protokolo šiuo adresu nesiuntė, o Nutarimą – siuntė, ir tik tuomet pareiškėjas sužinojo apie procesą, – darytina išvada, kad pareiškėjas nebuvo tinkamai informuotas apie jam pradėtą teiseną, jo teises bei pareigas, tuo buvo pažeista jo teisė žinoti, kuo jis kaltinamas, o tuo pačiu – ir pasirinkti jam naudingą elgesio variantą, t. y. gauti švelnesnę nuobaudą. Todėl vertinimas, kad pats pareiškėjas buvo neapdairus ir turi prisiimti neigiamas pasekmes, šiuo atveju negali būti laikomas pagrįstu.
Atsižvelgęs į bylos aplinkybes, į tai, kad pareiškėjas neginčija padaręs administracinį nusižengimą, teismas sprendžia, kad grąžinus bylą Institucijai būtų užvilkintas procesas, o išnagrinėjus bylą iš esmės, nebus pažeisti pareiškėjo teisėti interesai. Pareiškėjas nevengė administracinės atsakomybės, praeityje (2018 ir 2019 metais) du kartus baustas administracine tvarka už greičio viršijimą, paskirtos baudos sumokėtos, nuobaudos negalioja, todėl teismas, vadovaudamasis proceso ekonomiškumo, teisingumo ir protingumo principais, ANK 34 straipsnio 6 dalimi, daro išvadą, kad nuobaudos tikslai bus pasiekti paskyrus G. Š. švelnesnę nuobaudą nei numatyta ANK 416 straipsnio 5 dalies sankcijoje minimali bauda, t. y. baudą, atitinkančią nurodytą administracinio nusižengimo protokole su administraciniu nurodymu.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 34 straipsnio 6 dalimi, 642 straipsnio 1 dalies 6 punktu, 4 dalimi, 6 dalimi,
nutaria:
pareiškėjo G. Š. skundą tenkinti.
Lietuvos kelių policijos tarnybos Administracinės veiklos ir eismo priežiūros skyriaus Administracinių nusižengimų administravimo poskyrio vyriausiojo specialisto 2021 m. vasario 1 d. nutarimą administracinio nusižengimo byloje Nr. 39-ANR_N-4782-2021 (ROIK: 20126522117) pakeisti ir paskirti G. Š. administracinę nuobaudą – 85 Eur (aštuoniasdešimt penkių eurų) dydžio baudą.
Nutartis per dvidešimt kalendorinių dienų nuo jos paskelbimo gali būti skundžiama Vilniaus apygardos teismui, skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.
Išaiškinti, kad bauda turi būti sumokėta ne vėliau kaip per keturiasdešimt dienų nuo nutarimo skirti baudą išsiuntimo ar išdavimo dienos, o apskundus nutarimu skirti baudą, – ne vėliau kaip per keturiasdešimt kalendorinių dienų nuo nutarties, kuria skundas nepatenkintas, išsiuntimo ar išdavimo dienos. Bauda mokama į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (įmonės kodas 188659752) biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą (LT74 4010 0510 0132 4763, esančią AB banke Luminor Bank (buvęs AB DNB bankas), LT05 7044 0600 0788 7175, esančią AB „SEB bankas”, LT12 2140 0300 0268 0220, esančią AB banke Luminor Bank (buvęs Nordea Bank AB Lietuvos skyrius), LT24 7300 0101 1239 4300, esančią AB banke Swedbank, LT42 7230 0000 0012 0025, esančią UAB „Medicinos bankas”, LT32 7180 0000 0014 1038, esančią AB „Šiaulių bankas”, LT74 7400 0000 0872 3870, esančią Danske Bank A/S Lietuvos filiale, ar LT78 7290 0000 0013 0151, esančią AB „Citadele“ banke), įmokos kodas 1001, mokėjimo pavedime būtina nurodyti nusižengimo identifikacinį kodą (ROIK): 20126522117.
Nustatytu terminu nesumokėjus paskirtos baudos, ji bus išieškoma priverstinai (ANK 676 straipsnio 1-2 dalys).
Išaiškinti, kad, vadovaujantis ANK 675 straipsnio 3 dalimi, po nutarimo priėmimo paskirtos baudos mokėjimo išdėstymo klausimai sprendžiami Lietuvos Respublikos mokesčių administravimo įstatymo nustatyta tvarka.