- Teismas
- Šiaulių apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2014-03-12
- Bylos Nr.
- ATP-116-309/2014
- Teisminio proceso Nr.
- 4-31-3-00492-2013-2
- Bylos rūšis
- administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
- Teisėjas
- Zigmas Kavaliauskas
- Kategorijos
- 39.2pavadinimo nepavyko patikrinti
Šiaulių apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjas Zigmas Kavaliauskas
teismo posėdyje rašytinio apeliacinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinio teisės pažeidimo bylą pagal G. V. skundą dėl Pakruojo rajono apylinkės teismo 2014 m. sausio 23 d. nutarties, kuria G. V. prašymas dėl skirtos ir nesumokėtos baudos pakeitimo nemokamais viešaisiais darbais atmestas.
Aprašomoji dalis
nustatė:
Žemesnės instancijos teismas
2013 m. lapkričio 22 d. Pakruojo rajono apylinkės teismo nutarimu, administracinio teisės pažeidimo byloje Nr. (duomenys neskelbtini) G. V., nubaustas subendrinta 4500 litų bauda su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu 3 metams už administracinius teisės pažeidimus, numatytus Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau – ATPK) 127 straipsnio 3 dalyje ir 124¹ straipsnio 7 dalyje.
2013 m. lapkričio 25 d. nutarimu Pakruojo rajono apylinkės teismas tenkino G. V. prašymą ir išdėstė paskirtos piniginės baudos sumokėjimą per 24 mėnesius nuo 2013 m. gruodžio 25 d. iki 2015 m. lapkričio 25 d.
Žemesnės instancijos teismas
2014 m. sausio 16 d. Šiaulių apygardos teismo nutartimi Pakruojo rajono apylinkės teismo 2013 m. lapkričio 22 d. nutarimas paliktas nepakeistas.
2014 m. sausio 17 d. Pakruojo rajono apylinkės teisme gautas tos pačios dienos pažeidėjo G. V. prašymas, kuriuo prašoma 2013 m. lapkričio 25 d. Pakruojo rajono apylinkės teismo nutarimu, administracinio teisės pažeidimo byloje Nr. (duomenys neskelbtini) paskirtą ir nesumokėtą 4500 litų baudą pakeisti nemokamais viešaisiais darbais.
2014 m. sausio 23 d. nutartimi Pakruojo rajono apylinkės teismas G. V. prašymo netenkino.
Šalies argumentai
G. V. skundu aukštesniajam teismui prašo panaikinti Pakruojo rajono apylinkės teismo 2014 m. sausio 23 d. nutartį ir priimti naują nutartį, kuria jam skirtą baudą pakeisti į nemokamus viešuosius darbus.
Mano, kad Pakruojo rajono apylinkės teismo 2014 m. sausio 23 d. nutartis yra neteisėta ir nepagrįsta.
Nurodo, kad jis yra pilnametis, darbingas, tačiau jokio turto neturi (duomenys, jog jokio registruoto turto neturi matosi iš pridedamos metinės gyventojo (šeimos) turto deklaracijos, kurias pateikė kartu su prašymu dėl paskirtos ir nesumokėtos baudos pakeitimo viešaisiais darbais) ir yra nepajėgus sumokėti paskirtos baudos. Turi du mažamečius vaikus A. V. gim. (duomenys neskelbtini) ir L. V. gim. (duomenys neskelbtini) (vaikų gimimo liudijimų kopijos yra prijungtos prie bylos). Žmonos R. V. darbo užmokestis yra tik 450,50 litų per mėnesį (pažyma apie R. V. darbo užmokestį pridedama), todėl menkų pajamų neužtenka net pragyvenimui. Pagrindinės išlaidos tenka vaikų išlaikymui, maistui ir komunaliniams mokesčiams, o turimas dvi paskolas (paskolų dokumentų kopijas pateikė kartu su prašymu dėl paskirtos ir nesumokėtos baudos pakeitimo viešaisiais darbais) padeda išsimokėti tėvai.
ATPK 314 straipsnio 4 dalyje yra nurodyta, kad jeigu nėra turto, į kurį gali būti nukreiptas baudos išieškojimas, rajono (miesto) apylinkės teismo (apylinkės teismo teisėjo) nutarimu arba kito organo (pareigūno), priėmusio nutarimą skirti baudą nutarimu ir pažeidėjo sutikimu bauda gali būti pakeista nemokamais ne ilgesnės kaip 400 valandų trukmės viešaisiais darbais, skaičiuojant vieną nemokamų viešųjų darbų valandą už dvidešimt litų baudos.
Šalies argumentai
G. V. nurodo, kad jokio turto išvis neturi, todėl jam paskirta bauda turi būti pakeista nemokamais ne ilgesnės kaip 400 valandų trukmės viešaisiais darbais, skaičiuojant vieną nemokamų viešųjų darbų valandą už dvidešimt litų baudos. ATPK 314 straipsnio 3 dalyje yra nurodyta, kad baudos išieškojimas negali būti nukreiptas į turtą į kurį sutinkamai su Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodeksu išieškojimas negali būti nukreiptas pagal vykdomuosius dokumentus. Jungtinių Tautų vaiko teisių konvencijos 3 straipsnyje ir Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 3.3 straipsnyje įtvirtintas vienas iš pagrindinių šeimos teisės principų – prioritetinės vaikų teisių ir interesų apsaugos ir gyvenimo principas. Pagal CK 3.155 straipsnį tėvai turi teisę ir pareigą dorai auklėti ir prižiūrėti savo vaikus, rūpintis jų sveikata, išlaikyti juos, atsižvelgiant į jų fizinę ir protinę būklę sudaryti palankias sąlygas visapusiškai ir harmoningai vystytis, kad vaikas būtų parengtas savarankiškam gyvenimui visuomenėje. Lietuvos Respublikos Konstitucijos 38 straipsnio 6 dalis įtvirtina tėvų pareigą auklėti ir išlaikyti savo vaikus. Šios pareigos vykdymas neįmanomas be nuolatinio bendravimo su vaiku, rūpinimosi jo materialine ir dvasine gerove. Jeigu tėvai nesirūpina vaikais, su jais nebendrauja, jų materialiai neišlaiko, reiškia, jog jie nevykdo savo konstitucinės pareigos, tai yra pakankamas pagrindas taikyti tokiems tėvams sankciją - išlaikymo vaikui priteisimą. Vienas iš šeimos santykių teisinio reglamentavimo principų, įtvirtintų CK 3.3 straipsnio 1 dalyje, yra prioritetinės vaikų teisių ir interesų apsaugos gynimo principas, reiškiantis, kad teismas, priimdamas sprendimą visų pirma turi tai įvertinti vaiko teisių ir teisėtų interesų atžvilgiu. Šis principas taip pat įtvirtintas Jungtinių Tautų vaiko teisių konvencijos 3 straipsnio 1 dalyje ir Lietuvos Respublikos vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymo 4 straipsnio 1 dalies 1 punkte. Lietuvos Aukščiausias Teismas teismų praktikoje formuoja nuostatą, kad priteisiant vaikams išlaikymą būtiniems poreikiams patenkinti, pripažintinas būtinu minimalios mėnesio algos dydžio išlaikymas. Tik tuo atveju, kai tėvų turtinė padėtis yra sunki, teismas gali nustatyti ir mažesnį nei minimali mėnesio alga išlaikymą. Šiuo metu minimali mėnesio alga yra 1000 litų, todėl vaikui skirto išlaikymo dydis iš atsakovo turi būti po 500 litų kas mėnesį. Nors vaikams skirto išlaikymo teismine tvarka iš jo nėra priteista, jo mažamečiams vaikams A. V. ir L. V. priklausanti dalis iš jo būtų viso 1000 litų, jei nebūtų atsižvelgta, jog jo žmona R. V. per mėnesį uždirba tik 450,50 litų ir vaikams realiai nieko skirti negali, todėl iš jo darbo užmokesčio, atsižvelgiant tik į dalinius minimalius vaikų poreikius, jokie atskaitymai nebegalimi.
Mano, jog būtų galima jam paskirtą baudą visa apimtimi pakeisti į nemokamus viešuosius darbus.
Atsiliepimas
Šiaulių apskrities vyriausiojo policijos komisariato Pakruojo rajono policijos komisariato viršininkė atsiliepimu į G. V. skundą prašo skundo netenkinti ir palikti galioti Pakruojo rajono apylinkės teismo nutartį.
Nurodo, kad Šiaulių apskrities vyriausiojo policijos komisariato Pakruojo rajono policijos komisariato nuomone, teismas, nagrinėdamas G. V. administracinę bylą, visapusiškai ir objektyviai įvertino byloje surinktus faktinius duomenis, vadovaudamasis sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijais G. V. skyrė 4500 Lt baudą su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu trejiems metams. Mano, kad G. V. skirta tinkama nuobauda įvertinus jo padarytus grubius teisės pažeidimus.
Motyvuojamoji dalis
Skundas netenkintinas.
ATPK 302¹¹ straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, kad apygardos teismas, nagrinėdamas bylą dėl apeliacinio skundo administracinio teisės pažeidimo byloje, patikrina priimto nutarimo teisėtumą ir pagrįstumą.
ATPK 313 straipsnio 5 dalyje nurodyta, kad asmuo, kuriam paskirtos baudos mokėjimas išdėstytas per tam tikrą laikotarpį šio straipsnio 3 dalyje nustatyta tvarka, jeigu pasunkėja jo materialinė padėtis ar yra kitų reikšmingų aplinkybių, gali kreiptis į nutarimą administracinio teisės pažeidimo byloje priėmusį organą (pareigūną) dėl nesumokėtos baudos dalies, ne mažesnės kaip aštuoni šimtai litų, pakeitimo nemokamais viešaisiais darbais.
Iš bylos duomenų matyti, kad Pakruojo rajono apylinkės teismas 2013 m. lapkričio 25 d. nutarimu tenkino G. V. prašymą ir išdėstė paskirtos piniginės baudos sumokėjimą per 24 mėnesius nuo 2013 m. gruodžio 25 d. iki 2015 m. lapkričio 25 d. 2014 m. sausio 16 d. Taip pat matyti, kad G. V. nurodytos aplinkybės apie jo materialinę padėtį buvo žinomos nuobaudos skyrimo ir baudos išdėstymo metu, todėl nėra pagrindo teigti, kad jo padėtis pasunkėjo ar atsirado kitų reikšmingų aplinkybių.
Teismas pažymi, kad G. V. skunde išdėstytos aplinkybės jam buvo žinomos administracinio teisės pažeidimo padarymo metu, taip pat žinojo apie galinčias kilti teisines pasekmes dėl administracinių teisės pažeidimų padarymo, ir tai nesukliudė G. V. daryti administracinių teisės pažeidimų. Administracinė nuobauda yra atsakomybės priemonė, kuri skiriama administracinį teisės pažeidimą padariusiems asmenims nubausti ir siekiant juos auklėti, kad jie laikytųsi įstatymų, gerbtų bendro gyvenimo taisykles, taip pat kad tiek pats teisės pažeidėjas, tiek ir kiti asmenys nepadarytų naujų teisės pažeidimų (ATPK 20 straipsnis). Taigi, administracine nuobauda siekiama ir nubaudimo, ir prevencinių tikslų. Skiriama nuobauda turi nubausti teisės pažeidėją, sukelti jam atitinkamas neigiamas pasekmes.
Apeliacinės instancijos teismas remdamasis tuo, kas išdėstyta, konstatuoja, kad Pakruojo rajono apylinkės teismas priimdamas 2014 m. sausio 23 d. nutartį, nešališkai ir objektyviai ištyrė byloje surinktus duomenis, padarė bylos duomenimis pagrįstas išvadas, todėl priimta nutartis yra teisėta ir pagrįsta, ir jos naikinti skunde išdėstytais motyvais nėra pagrindo.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 302¹⁵ straipsnio 6 dalies 1 punktu,
nutaria:
G. V. skundo netenkinti.
Pakruojo rajono apylinkės teismo 2014 m. sausio 23 d. nutartį palikti nepakeistą.
Nutartis įsiteisėja jos paskelbimo dieną ir yra neskundžiama.