- Teismas
- Vilniaus miesto apylinkės teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2024-08-06
- Bylos Nr.
- T-1076-1055/2024
- Teisminio proceso Nr.
- 1-01-1-47929-2022-0
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjas
- Ana Karšul
- Nuteistasis
- A. F.
- Kategorijos
viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo Lietuvos probacijos tarnybos Vilniaus skyriaus teikimą dėl laisvės apribojimo bausmės pakeitimo į areštą nuteistajam A. F., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gyvenančiam adresu (duomenys neskelbtini).
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
A. F. nuteistas Vilniaus miesto apylinkės teismo 2023 m. rugpjūčio 10 d. nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 140 straipsnio 1 dalį laisvės apribojimu 12 mėnesių be intensyvios priežiūros su auklėjamojo poveikio priemone – elgesio apribojimu 12 mėnesių, įpareigojant jį būti namuose nuo 22.00 val. iki 06.00 val., jei tai nesusiję su darbu ar gydymu, mokytis, tęsti mokslą arba dirbti. Bausmės pabaiga – 2024 m. rugsėjo 4 d.
Vilniaus miesto apylinkės teisme 2024 m. liepos 17 d. gautas Lietuvos probacijos tarnybos Vilniaus regiono skyriaus (toliau – ir Probacijos tarnyba) teikimas, kuriuo siūloma nuteistajam A. F. laisvės apribojimo bausmę pakeisti areštu.
Teikime nurodyta, kad A. F. elgesį nuo 2023 m. rugsėjo 4 d. iki 2024 m. sausio 17 d. kontroliavo Lietuvos probacijos tarnybos Vilniaus regiono skyrius, nuo 2024 m. sausio 17 d. asmens priežiūra perduota Lietuvos probacijos tarnybos Vilniaus skyriui (toliau – ir Vilniaus skyrius). Nuteistasis 2023 m. spalio 11 d. supažindintas su laisvės apribojimo bausmės vykdymo tvarka, sąlygomis bei atsakomybe už teismo skirtų įpareigojimų nevykdymą. 2024 m. liepos 11 d. Įtariamųjų, kaltinamųjų ir nuteistųjų registro duomenimis A. F. atžvilgiu 2024 m. gegužės 15 d. pradėtas ikiteisminis tyrimas pagal BK 259 straipsnio 1 d., asmuo mokosi „Gijos“ jaunimo mokykloje. ANR duomenimis priežiūros laikotarpiu 2023 m. spalio 21 d., 2023 m. gruodžio 17 d., 2024 m. vasario 13 d., 2024 m. vasario 19 d., 2024 m. kovo 1 d., 2024 m. kovo 4 d., 2024 m. birželio 6 d. baustas administracine tvarka pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimo kodekso (toliau – ir ANK) 446 straipsnio 4 dalį už važiavimą viešuoju transportu be bilieto. A. F. nevykdė teismo paskirto įpareigojimo būti namuose nuo 22.00 val. iki 6.00 val., nesutiko būti stebimas el. stebėjimo priemonėmis, todėl Lietuvos probacijos Vilniaus regiono skyrius 2023 m. spalio 17 d., 2023 m. lapkričio 15 d. teikimais kreipėsi į teismą dėl laisvės apribojimo bausmės pakeitimo į areštą. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2023 m. lapkričio 8 d. ir 2023 m. gruodžio 6 d. nutartimis teikimai atmesti. Po teikimų nagrinėjimų 2024 m. balandžio 22d. 22.36 val. asmens nepavyko rasti namuose, t. y. nei jis, nei mama telefonu neatsiliepė, skambinant į telefonspynę durų niekas neatidarė. Nuteistasis A. F. į Vilniaus skyrių atvyko tik 2024 m. birželio 5 d., nes kviečiamas neatvykdavo. Pateikė paaiškinimą, kuriame nurodė, kad tuo metu, kai buvo tikrinamas, vartojo raminamuosius ir greičiausiai miegojo ir tikina, kad buvo namuose, dėl neatvykimų į Vilniaus skyrių paaiškino, kad vartojo narkotines medžiagas, todėl pamiršdavo atvykti, pagalbos dėl gydymosi nuo nepriklausomybės atsisakė. Nes pats nustojo vartoti narkotines medžiagas, stengiasi keisti savo gyvenimo būdą ir sutiko, kad įpareigojimas būti namuose nuo 22.00 val. iki 6.00 val., jei tai nesusiję su gydymu ir darbu, būtų kontroliuojamas elektroninėmis stebėjimo priemonėmis. Dėl pažeidimų 2024 m. birželio 7 d. surašytas Tarnybinis pranešimas, nutarta asmeniui priminti laisvės apribojimo bausmės vykdymo sąlygas bei atsakomybę už teismo paskirtų įpareigojimų nevykdymą ir taikyti įpareigojimo būti namuose nuo 22.00 val. iki 6.00 val., jei tai nesusiję su gydymu ir darbu, kontrolę elektroninėmis stebėjimo priemonėmis. Nuteistasis elektroninėmis stebėjimo priemonėmis kontroliuojamas nuo 2024 m. birželio 12 d. Po elektroninio stebėjimo prietaiso uždėjimo fiksuotas pažeidimas, t. y. 2024 m. birželio 29 d. nuteistasis grįžo namo 22.15 val. 2024 m. liepos 2 d. atvykęs į Vilniaus skyrių A. F. pateikė paaiškinimą, kuriame nurodė, kad palydėjo draugą iki namų, adresu V. N. g., ir išsikvietė taksi vykti iki gyvenamosios vietos ir prašė taksisto, kad paskubėtų. Atsižvelgiant į nuteistojo paaiškinimą ir vėlavimo mažareikšmiškumą, 2024 m. liepos 3 d. surašytas Tarnybinis pranešimas ir nuspręsta nuteistajam pakartotinai priminti laisvės apribojimo bausmės vykdymo sąlygas bei atsakomybę už teismo paskirtų įpareigojimų nevykdymą, suintensyvinti asmens priežiūrą, taikyti motyvacinius pokalbius. Tačiau po bausmės vykdymo sąlygų priminimo, nuteistasis toliau pažeidinėjo teismo skirtą įpareigojimą būti namuose nuo 22.00 val. iki 6.00 val., jei tai nesusiję su gydymu ar darbu, t. y. 2024 m. liepos 6 d. nuo 22.00 val. iki 22.16 val., 2024 m. liepos 7 d. nuo 22.00 val. iki 2024 m. liepos 7 d. 22.33 val. A. F. nebuvo gyvenamojoje vietoje, fiksuotas judėjimas už gyvenamosios vietos ribų, taip pat prižiūrimojo kontrolė nuo 2024 m. liepos 8 d. 22.00 val. iki 2024 m. liepos 9 d. 6.00 val., nuo 2024 m. liepos 9 d. 22.00 val. iki 2024 m. liepos 9 d. 23.38 val., buvo neįmanoma, fiksuotas pažeidimas, yra traktuojama, kad prižiūrimojo tuo laikotarpiu nebuvo namuose, jo buvimo vieta buvo nenustatyta, nes prižiūrimasis nustatyta tvarka nepakrovė apykojės, taip pat nuteistasis ir gavęs stebėjimo centro SMS žinutę, su raginimu pakrauti apykoję, jos nepakrovė. 2024 m. liepos 11 d. atvykęs į Vilniaus skyrių nuteistasis pateikė paaiškinimą, kuriame nurodė, kad 2024 m. liepos 6 ir 7 d. buvo su draugais ir nepažiūrėjo laiką, todėl vėlavo grįžti, o nuo 2024 m. liepos 8 d. nekrovė apykojės, nes ji nevibravo, todėl galvojo, kad ji yra pakrauta.
Probacijos tarnybos atstovė teismo posėdžio metu teikimą palaikė ir prašė tenkinti jame nurodytais pagrindais.
Nuteistasis A. F. teismo posėdyje paaiškino, kad jis buvo vėlavęs sugrįžti laiku į namus, o sugrįžęs tvarkė butą, maitino katiną ir užmiršo pakrauti elektroninio stebėjimo priemonę. Šiuo metu jis dirba, todėl gavęs atlygimą sumokės paskirtas baudas, nutraukė narkotikų vartojimą, pagerino santykius su tėvais. Sutinka, kad gyvenime darė nesąmones. Planuoja mokytis auto mechanikos mokykloje, paskutiniu metu nedaro jokių pažeidimų. Prašo teikimo netenkinti, pasižada toliau gyventi dorai.
Prokuroras teismo posėdžio metu nurodė, kad nuteistasis rugpjūčio 9 d. gavęs atlyginimą sumokės baudas. Paskutinį pažeidimą A. F. padarė prieš mėnesį. Jis sutiko, kad nuo 2024 m. birželio 12 d. būtų stebimas elektroninio stebėjimo priemone. Nuteistasis padarė pažeidimų, tačiau jie nėra piktybiški. Vėlavimai sugrįžti laiku į namus galėjo įvykti dėl to, kad nuteistasis nebuvo pripratęs prie naudojamos elektroninės stebėjimo priemonės. Nuo 2024 m. liepos 22 d. nuteistasis dirba, planuoja tęsti darbą, atsisakė vartoti narkotines medžiagas. Prokuroras prašo teismo Probacijos tarnybos teikimo netenkinti.
Motyvuojamoji dalis
tarnybos teikimas atmestinas.
Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso 20 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad nuteistasis, kuriam paskirta laisvės apribojimo bausmė, privalo: 1) atvykti į probacijos tarnybą per tris darbo dienas nuo teismo nuosprendžio (nutarties), kuriuo paskirta laisvės apribojimo bausmė, įsiteisėjimo arba probacijos tarnybos šaukimo gavimo; 2) laikytis nustatytų draudimų, vykdyti paskirtas baudžiamojo poveikio priemones arba auklėjamojo poveikio priemones ir (ar) įpareigojimus, informuoti probacijos tarnybą apie jų vykdymą ir (ar) pateikti tai patvirtinančius dokumentus; 3) pranešti probacijos tarnybai apie savo gyvenamąją, darbo ar mokymosi vietą, išvykimą už gyvenamosios vietos miesto (rajono) ribų; 4) intensyvios priežiūros metu dėvėti elektroninio stebėjimo įtaisą ir laikytis intensyvios priežiūros sąlygų, pranešti probacijos tarnybai apie elektroninio stebėjimo įtaiso praradimą ar pastebėtą šio įtaiso gedimą.
Pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – ir BPK) 353 straipsnio 2 dalį, teismas laisvės apribojimo bausmę kita bausme arba jos atlikimo sąlygas pakeičia BK 48 straipsnyje numatytais atvejais. Vadovaujantis BK 48 straipsnio 8 dalimi, jeigu nuteistasis vengia atlikti laisvės apribojimo bausmę, teismas bausmę vykdančios institucijos teikimu gali papildomai paskirti šio kodekso IX skyriuje numatytų baudžiamojo poveikio priemonių arba XI skyriuje numatytų auklėjamojo poveikio priemonių, kai laisvės apribojimo bausmė paskirta nepilnamečiui, ir (ar) šio straipsnio 4, 5 ir 6 dalyse nurodytų įpareigojimų ir (ar) draudimų, taip pat intensyvią priežiūrą arba laisvės apribojimo bausmę pakeisti areštu. Laisvės apribojimo bausmė keičiama areštu pagal šio kodekso 49 ir 65 straipsniuose nustatytas taisykles. Laisvės apribojimas yra viena iš bausmių rūšių, kurios esmę sudaro terminuotas įstatymo bei teismo nustatytų pareigų (draudimų ir įpareigojimų) taikymas nuteistajam.
R. P. įstatymo 14 straipsniu, probuojamieji turi pareigas: 1) atvykti į probacijos tarnybą per tris darbo dienas nuo teismo nuosprendžio, kuriuo paskirta probacija, įsiteisėjimo arba probuotojo šaukimo gavimo dienos; 2) vykdyti probacijos sąlygas ir individualiame probuojamojo priežiūros plane nustatytas priemones, padedančias įvykdyti probacijos sąlygas, informuoti probuotoją apie jų vykdymą ir (ar) pateikti tai patvirtinančius dokumentus; 3) pranešti probuotojui apie savo gyvenamąją, darbo ar mokymosi vietą, išvykimą už gyvenamosios vietos miesto (rajono) ribų.
Vengimu atlikti laisvės apribojimo bausmę laikytinas nuteistajam nustatytų draudimų pažeidimas ar nesilaikymas, įpareigojimų nevykdymas, netinkamas draudimų ar įpareigojimų laikymasis ar vykdymas, pareigos atsiskaityti, kaip vykdomi draudimai ir įpareigojimai, nevykdymas arba netinkamas vykdymas, atsiskaitymo nustatyta tvarka pažeidimai ir pan. Nustatant, ar asmuo iš tikrųjų vengė jam paskirtos laisvės apribojimo bausmės vykdymo, būtina nustatyti, ar jis tai daro sąmoningai bei piktybiškai ir kokios yra to įpareigojimo nevykdymo priežastys.
Teismas, susipažinęs su teikimo ir nuteistojo asmens bylos duomenimis, nustatė, kad A. F. elgesį Probacijos skyrius kontroliuoja nuo 2023 m. rugsėjo 4 d. A. F. 2023 m. spalio 11 d. supažindintas su laisvės apribojimo bausmės atlikimo tvarka ir sąlygomis, atsakomybe už teismo skirtų įpareigojimų nevykdymą, sudarytas priežiūros planas, laisvės apribojimo bausmės vykdymo pabaiga – 2024 m. rugsėjo 4 d.
Kaip matyti iš bylos medžiagos, Vilniaus miesto apylinkės teismas, 2023 m. rugpjūčio 10 d. nuosprendžiu skirdamas 12 mėnesių laisvės apribojimo bausmę be intensyvios priežiūros su auklėjamojo poveikio priemone – elgesio apribojimu 12 mėnesių, įpareigojo nuteistąjį visą bausmės vykdymo laikotarpį būti namuose nuo 22.00 val. iki 06.00 val., jeigu tai nesusiję su darbu ar gydymu, mokytis, tęsti mokslą arba dirbti.
Teikimas dėl laisvės apribojimo bausmės pakeitimo areštu A. F. teikiamas trečią kartą ir iš esmės grindžiamas tuo, kad probuojamasis nuo pat priežiūros pradžios vengė vykdyti teismo skirtą įpareigojimą būti namuose nustatytu laiku, daro administracinius nusižengimus, numatytus (duomenys neskelbtini) straipsnio 4 dalyje. 2024 m. balandžio 22 d. A. F. 22.36 val. nepavyko rasti namuose, 2024 m. birželio 29 d. nuteistasis grįžo namo 22.15 val. nuo 2024 m. liepos 6 d. 22.00 val. iki 2024 m. liepos 6 d. 22.16 val., nuo 2024 m. liepos 7 d. 22.00 val. iki 2024 m. liepos 7 d. 22.23 min. A. F. nebuvo gyvenamojoje vietoje, jo kontrolė nuo 2024 m. liepos 8 d. 22.00 val. iki 2024 m. liepos 9 d. 6.00 val., nuo 2024 m. liepos 9 d. 22.00 val. iki 2024 m. liepos 9 d. 23.38 val., buvo neįmanoma, fiksuotas pažeidimas, nes prižiūrimasis nustatyta tvarka nepakrovė elektroninio stebėjimo priemonės, tarnyba tokį asmens elgesį vertina kaip vengimą vykdyti paskirtą bausmę, todėl prašo ją pakeisti areštu.
Atkreiptinas dėmesys į tai, kad nuteistojo elgesys dėl anksčiau padarytų probacijos sąlygų pažeidimų jau buvo įvertintas Vilniaus miesto apylinkės teismo 2023 m. lapkričio 8 d. ir 2023 m. gruodžio 6 d. nutartimis, kuriose buvo išsamiai aptarti ir išanalizuoti ir šioje byloje nagrinėjamame Probacijos tarnybos teikime nurodyti bei iki minėtos teismo nutarties priėmimo nuteistojo padaryti probacijos sąlygų pažeidimai. Teismas, aptardamas nuteistojo padarytus pažeidimus, juos išsamiai išanalizavo, tačiau šių pažeidimų padarymo fakto nepripažino pakankamu pagrindu pakeisti laisvės apribojimo bausmę areštu. Tuo pačiu pažymėtina, kad nėra pagrindo kartotinai analizuoti ankstesnėmis teismo nutartimis konstatuotų nuteistojo probacijos pažeidimų, tačiau konstatuotas nuteistojo padarytų pažeidimų faktas teismo pripažįstamas svarbia, nuteistąjį charakterizuojančia aplinkybe. Kita vertus, ši aplinkybė nelaikytina absoliučiu – laisvės apribojimo bausmės pakeitimo areštu nuteistajam sąlygojančiu kriterijumi. Priešingai, ji vertintina teikimo nagrinėjimo metu surinktų duomenų ir jų pagrindu nustatytų faktinių aplinkybių kontekste.
Įvertinus nurodytas aplinkybes, pripažintina, kad Probacijos tarnybos teikimo tenkinimas sudarytų formalų pagrindą taikyti BK 48 straipsnio 8 dalį ir pakeisti nuteistajam paskirtą laisvės apribojimo bausmę areštu. Pažymėtina, kad nuteistojo paaiškinimai dėl teismo nustatytų įpareigojimų nevykdymo ir administracinių teisės pažeidimų padarymo, nors ir nepateisina jo netinkamo elgesio, tačiau, teismo nuomone, nuteistojo izoliavimas nuo visuomenės šiuo metu nėra būtinas, priešingai, jis tik apribotų jo resocializacijos ir perauklėjimo procesą, nuteistasis nebegalėtų integruotis į visuomenę. Tebėra pagrindas išvadai, kad nuteistasis, būdamas laisvėje, po jam išreikšto papildomo pasitikėjimo ir suteiktos galimybės, tikėtina, laikysis įstatymų ir vykdys jam skirtas pareigas.
Teismas sutinka, kad A. F. po Vilniaus miesto apylinkės teismo 2023 m. lapkričio 8 d. ir 2023 m. gruodžio 6 d. nutarčių priėmimo netinkamai vykdė jam paskirtą bausmę, nepakankamai bendradarbiavo su probacijos tarnyba, pažeidė probacijos sąlygas. Teismas pripažįsta, kad aptarti probacijos sąlygų pažeidimai sudaro formalų pagrindą kreiptis dėl laisvės apribojimo bausmės pakeitimo areštu. Tačiau kartu pažymėtina, kad Probacijos įstatyme įtvirtintas probacijos tikslas yra užtikrinti veiksmingą probuojamųjų resocializaciją ir mažinti jų nusikalstamų veikų recidyvą. Vienas iš probacijos principų įtvirtina siekį ne tik probuojamojo resocializacijos ir visuomenės saugumo pusiausvyros, bet ir jo priežiūros, kuri turi būti pagrįsta racionalia pusiausvyra tarp probuojamojo resocializacijos interesų ir visuomenės saugumo užtikrinimo poreikių. Teismų praktikoje taip pat pripažįstama, kad laisvės apribojimo bausmės pakeitimas areštu neturi būti formalus ir yra taikomas tik kruopščiai įvertinus padarytus probacijos pažeidimus ir nuteistojo asmenybės pavojingumą, kurie leistų konstatuoti, jog areštas yra proporcinga priemonė. Pabrėžtina, kad sprendžiant laisvės apribojimo bausmės pakeitimo į arešto bausmę klausimą, surinktus duomenis būtina vertinti ne tik formaliai, bet vadovautis ir protingumo, teisingumo, sąžiningumo bei proporcingumo principais. Proporcingumo principo esmė yra ginti žmogaus teises nuo pernelyg didelio valstybės vykdomo žmogaus teisių ribojimo, kiekviena skiriama nuobauda turi būti adekvati padarytam nusižengimui. Bausmės tikslai ir paskirtis yra ne tik nubausti asmenį už padarytą nusikalstamą veiką, bet sulaikyti jį nuo naujų nusikalstamų veikų darymo, užtikrinti teisingumo principo įgyvendinimą. Resocializacijos procese ypatingai svarbu tinkamai įvertinti nuteistųjų problemas, kurios vėliau sąlygoja nusikalstamą elgesį, pobūdį bei parinkti individualizuotus darbo su nuteistaisiais metodus, ypač atsižvelgiant į tai, kad asmuo turi siekį pasikeisti ir taisytis. Nagrinėjamu atveju teismas ypatingai vertina tas aplinkybes, kad A. F. yra jauno amžiaus, iki bausmės pabaigos liko mažiau nei vienas mėnuo, savanoriškai sutiko, kad teismo skirto įpareigojimo būti nustatytu laiku namuose vykdymas būtų kontroliuojamas elektroninėmis stebėjimo priemonėmis, jis dirba, gavęs atlyginimą žada sumokėti jam paskirtas baudas už administracinių nusižengimų padarymą, teismo posėdyje visiškai prisipažinimo dėl padarytų pažeidimų ir nuoširdžiai gailisi, nutraukė narkotikų vartojimą.
Įvertinus aukščiau išdėstytas aplinkybes, prokuroro poziciją, teismas daro išvadą, kad šiuo metu nuteistajam A. F. laisvės apribojimo bausmės pakeitimas arešto bausme būtų neproporcinga priemonė ir valstybės reakcija į nuteistojo elgesį, kadangi dar ir šiuo atveju nėra objektyvaus pagrindo manyti, jog bausmės tikslai negalės būti pasiekti neizoliavus nuteistojo nuo visuomenės. Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes, Probacijos tarnybos teikimas atmestinas.
Taip pat teismas atkreipia nuteistojo dėmesį, į tai, kad likusiu probacijos laikotarpiu jis turėtų elgtis itin atidžiai ir rūpestingai, vykdyti skirtus įpareigojimus, nedaryti jokių administracinių nusižengimų, bendradarbiauti su bausmės atlikimą prižiūrinčia probacijos tarnyba, priešingu atveju Probacijos tarnyba turi teisę ir pareigą pakartotinai kreiptis į teismą dėl laisvės apribojimo bausmės pakeitimo areštu.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 353, 362 ir 364 straipsniais,
nutaria:
netenkinti Lietuvos probacijos tarnybos Vilniaus skyriaus teikimo dėl nuteistajam A. F. Vilniaus miesto apylinkės teismo 2023 m. rugpjūčio 10 d. nuosprendžiu paskirtos laisvės apribojimo bausmės pakeitimo į areštą.
Asmens bylą nutarčiai įsiteisėjus, grąžinti Lietuvos probacijos tarnybos Vilniaus regiono skyriui.
Nutartis per septynias dienas nuo jos gavimo dienos gali būti skundžiama Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus miesto apylinkės teismą.