Vilniaus miesto apylinkės teismo nutartis

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo Lietuvos probacijos tarnybos Vilniaus regiono skyriaus teikimą dėl laisvės apribojimo bausmės pakeitimo į areštą nuteistajam A. F., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gyvenančiam adresu (duomenys neskelbtini).

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

A. F. nuteistas Vilniaus miesto apylinkės teismo 2023 m. rugpjūčio 10 d. nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 140 straipsnio 1 dalį laisvės apribojimu 12 mėnesių be intensyvios priežiūros su auklėjamojo poveikio priemone – elgesio apribojimu 12 mėnesių, įpareigojant jį būti namuose nuo 22.00 val. iki 06.00 val., jei tai nesusiję su darbu ar gydymu, mokytis, tęsti mokslą arba dirbti. Bausmės pabaiga – 2024 m. rugsėjo 4 d.

Vilniaus miesto apylinkės teisme 2023 m. spalio 20 d. gautas Lietuvos probacijos tarnybos Vilniaus regiono skyriaus (toliau – ir Probacijos tarnyba) teikimas, kuriuo siūloma nuteistajam A. F. laisvės apribojimo bausmę pakeisti areštu.

Teikime nurodyta, kad A. F. elgesį Probacijos tarnyba kontroliuoja nuo 2023 m. rugsėjo 4 d., nuo pat priežiūros pradžios A. F. vengė atvykti į Probacijos tarnybą ir pranešti tikslų savo gyvenamosios vietos adresą. Nuosprendyje nurodytu adresu VŠĮ „Vaikų ir paauglių socialinis centras“, adresu (duomenys neskelbtini), negyveno. Apie savo gyvenamąją vietą nuteistasis Probacijos tarnybai pranešė tik 2023 m. spalio 11 d. Jis informavo tarnybą, kad gyvena kartu su motina adresu (duomenys neskelbtini). 2023 m. spalio 11 d. A. F. supažindintas su laisvės apribojimo bausmės atlikimo tvarka ir sąlygomis, atsakomybe už teismo skirtų įpareigojimų nevykdymą, sudarytas priežiūros planas (a. b. l. 10, 11). Vadovaujantis Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso (toliau – ir BVK) 22 straipsnio 1 dalies 2 punkto nuostatomis, probacijos tarnyba turi teisę kontroliuoti nuteistajam teismo paskirtų baudžiamojo poveikio priemonių ir auklėjamojo poveikio priemonių, įpareigojimų ir draudimų: būti namuose nuo 22.00 val. iki 06.00 val., jei tai nesusiję su darbu ar gydymu, vykdymą ir laikymąsi elektroninio stebėjimo priemonėmis, tačiau nuteistasis atsisako (nesutinka), kad jam paskirtų draudimų laikymasis ir (ar) įpareigojimų vykdymas būtų kontroliuojamas elektroninio stebėjimo priemonėmis. Tai prilyginama vengimui atlikti paskirtą laisvės apribojimo bausmę. Informacijos apie tai, kad nuteistasis būtų įtariamas ar kaltinamas naujos nusikalstamos veikos padarymu, nėra, priežiūros metu administracinių pažeidimų jis nepadarė. A. F. mokosi „Gijos“ jaunimo mokykloje.

Probacijos tarnybos atstovė teismo posėdžio metu teikimą palaikė ir prašė tenkinti jame nurodytais pagrindais. Papildomai nurodė, kad A. F. visiškai nenori bendrauti su Probacijos tarnyba, todėl tarnyba negali užtikrinti jo stebėjimo. Teoriškai nuteistasis vykdo teismo įpareigojimą mokytis, tačiau faktiškai nesimoko.

Prokuroras teismo posėdžio metu prašė teikimo netenkinti. Nurodė, kad nuteistasis nebuvo pilnai supratęs, jog jam yra skirti 2 įpareigojimai. A. F. dar yra nepilnametis, dabar suprato, kas vyksta ir ką jis turi daryti, ir kad tai yra rimti dalykai.

Nuteistasis A. F. prašė teikimo netekinti. Jis stengsis mokytis ir nuo 22.00 val. iki 06.00 būti namuose. Žada išlaikyti bandymus ir patikrinimus.

Nuteistojo gynėjas prašė teikimo netenkinti, nes per 2 mėnesius anksti daryti išvadas, kad jo ginamasis piktybiškai pažeidinėja probacijos reikalavimus. Jis turės laiko viską pataisyti. Mano, kad A. F. pateisins teismo pasitikėjimą. Nepilnamečio atžvilgiu izoliavimas nuo visuomenės turėtų būti taikomas tik ypatingais atvejais.

Motyvuojamoji dalis

Probacijos tarnybos teikimas atmestinas.

Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso 20 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad nuteistasis, kuriam paskirta laisvės apribojimo bausmė, privalo: 1) atvykti į probacijos tarnybą per tris darbo dienas nuo teismo nuosprendžio (nutarties), kuriuo paskirta laisvės apribojimo bausmė, įsiteisėjimo arba probacijos tarnybos šaukimo gavimo; 2) laikytis nustatytų draudimų, vykdyti paskirtas baudžiamojo poveikio priemones arba auklėjamojo poveikio priemones ir (ar) įpareigojimus, informuoti probacijos tarnybą apie jų vykdymą ir (ar) pateikti tai patvirtinančius dokumentus; 3) pranešti probacijos tarnybai apie savo gyvenamąją, darbo ar mokymosi vietą, išvykimą už gyvenamosios vietos miesto (rajono) ribų; 4) intensyvios priežiūros metu dėvėti elektroninio stebėjimo įtaisą ir laikytis intensyvios priežiūros sąlygų, pranešti probacijos tarnybai apie elektroninio stebėjimo įtaiso praradimą ar pastebėtą šio įtaiso gedimą.

Pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – ir BPK) 353 straipsnio 2 dalį, teismas laisvės apribojimo bausmę kita bausme arba jos atlikimo sąlygas pakeičia BK 48 straipsnyje numatytais atvejais. Vadovaujantis BK 48 straipsnio 8 dalimi, jeigu nuteistasis vengia atlikti laisvės apribojimo bausmę, teismas bausmę vykdančios institucijos teikimu gali papildomai paskirti šio kodekso IX skyriuje numatytų baudžiamojo poveikio priemonių arba XI skyriuje numatytų auklėjamojo poveikio priemonių, kai laisvės apribojimo bausmė paskirta nepilnamečiui, ir (ar) šio straipsnio 4, 5 ir 6 dalyse nurodytų įpareigojimų ir (ar) draudimų, taip pat intensyvią priežiūrą arba laisvės apribojimo bausmę pakeisti areštu. Laisvės apribojimo bausmė keičiama areštu pagal šio kodekso 49 ir 65 straipsniuose nustatytas taisykles. Laisvės apribojimas yra viena iš bausmių rūšių, kurios esmę sudaro terminuotas įstatymo bei teismo nustatytų pareigų (draudimų ir įpareigojimų) taikymas nuteistajam.

Vengimu atlikti laisvės apribojimo bausmę laikytinas nuteistajam nustatytų draudimų pažeidimas ar nesilaikymas, įpareigojimų nevykdymas, netinkamas draudimų ar įpareigojimų laikymasis ar vykdymas, pareigos atsiskaityti, kaip vykdomi draudimai ir įpareigojimai, nevykdymas arba netinkamas vykdymas, atsiskaitymo nustatyta tvarka pažeidimai ir pan. Nustatant, ar asmuo iš tikrųjų vengė jam paskirtos laisvės apribojimo bausmės vykdymo, būtina nustatyti, ar jis tai daro sąmoningai bei piktybiškai ir kokios yra to įpareigojimo nevykdymo priežastys.

Teismas, susipažinęs su teikimo ir nuteistojo asmens bylos duomenimis, nustatė, kad A. F. elgesį Probacijos skyrius kontroliuoja nuo 2023 m. rugsėjo 4 d. A. F. 2023 m. spalio 11 d. supažindintas su laisvės apribojimo bausmės atlikimo tvarka ir sąlygomis, atsakomybe už teismo skirtų įpareigojimų nevykdymą, sudarytas priežiūros planas, laisvės apribojimo bausmės vykdymo pabaiga – 2024 m. rugsėjo 4 d.

Kaip matyti iš bylos medžiagos, Vilniaus miesto apylinkės teismas, 2023 m. rugpjūčio 10 d. nuosprendžiu skirdamas 12 mėnesių laisvės apribojimo bausmę be intensyvios priežiūros su auklėjamojo poveikio priemone – elgesio apribojimu 12 mėnesių, įpareigojo nuteistąjį visą bausmės vykdymo laikotarpį būti namuose nuo 22.00 val. iki 06.00 val., jeigu tai nesusiję su darbu ar gydymu, mokytis, tęsti mokslą arba dirbti.

Teikimas dėl laisvės apribojimo bausmės pakeitimo A. F. iš esmės grindžiamas tuo, kad probuojamasis nuo pat priežiūros pradžios vengė vykdyti teismo skirtą įpareigojimą būti namuose nustatytu laiku, kadangi VšĮ „Vaikų ir paauglių socialiniame centre“ negyveno; taip pat atsisakė, kad teismo skirtas įpareigojimas - būti namuose nuo 22.00 val. iki 06 val., jeigu tai nesusiję su darbu ar gydymu, būtų kontroliuojamas elektroninio stebėjimo priemonėmis. Vadovaudamasi BVK 21 straipsnio 7 dalimi, Probacijos tarnyba tokį asmens atsisakymą vertina kaip vengimą vykdyti paskirtą bausmę, todėl prašo ją pakeisti areštu.

Pabrėžtina, kad žmogaus teisių ir laisvių konstitucinis neliečiamumo principas reiškia, kad žmogaus teisės ir laisvės negali būti ribojamos niekaip kitaip, kaip tik įstatymu. Teismas pažymi, kad teisės normos veikia sistemoje ir negali būti aiškinamos atsietai, kaip institucijos teikime. BVK 21 straipsnio 1 dalyje yra įtvirtinta, kad Probacijos tarnyba nuteistajam uždeda elektroninio stebėjimo įtaisą tada, kai asmeniui teismas įsiteisėjusiu nuosprendžiu yra paskyręs intensyvią priežiūrą. Taigi, BVK 21 straipsnio 7 dalyje įtvirtintas vengimas vykdyti paskirtą bausmę turi būti suprantamas kaip atsisakymas dėvėti elektroninio stebėjimo įtaisą tuo atveju, kai asmeniui skirta intensyvi priežiūra. Nagrinėjamu atveju, A. F. teismas skyrė laisvės apribojimo bausmę be intensyvios priežiūros su auklėjamojo poveikio priemone – elgesio apribojimu, nustatant įpareigojimą būti namuose tam tikru laiku ir tęsti mokslą arba dirbti. Institucijos vidaus teisės aktai leidžia kontroliuoti kaip asmuo, kuriam skirtas įpareigojimas būti namuose tam tikru laiku, laikosi šio įpareigojimo elektroninio prietaiso pagalba, tačiau tai prieštarauja priimto teismo nuosprendžio esmei, kadangi juo nuspręsta intensyvios priežiūros nuteistajam neskirti, taigi labiau, nei tai buvo nustatyta nuosprendžiu, apriboja probuojamojo teises. Teismas pažymi, jog atsižvelgiant į tai, kad įpareigojimo būti namuose nustatytu laiku laikymąsi galima kontroliuoti ir kitomis priemonėmis, tai yra, naktinius nuteistųjų patikrinimus gali vykdyti Probacijos tarnybos darbuotojai bei policijos pareigūnai, elektroninio prietaiso uždėjimas asmeniui jo nenuimant tris mėnesius visą parą, kai asmens buvimo vieta pagal teismo skirtą įpareigojimą turi būti kontroliuojama tik nakties metu, neproporcingai ribotų asmens laisvę, todėl gali būti naudojamas tik esant asmens sutikimui.

Teismas sutinka, kad A. F. netinkamai vykdė jam paskirtą bausmę, nepakankamai bendradarbiavo su probacijos tarnyba. Tačiau pažymėtina, jog Probacijos įstatyme įtvirtintas probacijos tikslas yra užtikrinti veiksmingą probuojamųjų resocializaciją ir mažinti jų nusikalstamų veikų recidyvą. Vienas iš probacijos principų įtvirtina siekį ne tik probuojamojo resocializacijos ir visuomenės saugumo pusiausvyros, bet ir jo priežiūros, kuri turi būti pagrįsta racionalia pusiausvyra tarp probuojamojo resocializacijos interesų ir visuomenės saugumo užtikrinimo poreikių. Pabrėžtina, kad sprendžiant laisvės apribojimo bausmės pakeitimo į arešto bausmę klausimą, surinktus duomenis būtina vertinti ne tik formaliai, bet vadovautis ir protingumo, teisingumo, sąžiningumo bei proporcingumo principais. Proporcingumo principo esmė yra ginti žmogaus teises nuo pernelyg didelio valstybės vykdomo žmogaus teisių ribojimo, kiekviena skiriama nuobauda turi būti adekvati padarytam nusižengimui. Kaip matyti iš nuteistojo paaiškinimų, jis nevisiškai suprato jam paskirtos bausmės ir įpareigojimų esmę ir nevykdymo pasekmių rimtumą, tačiau yra pasiryžęs ateityje jų laikytis ir tinkamai atlikti paskirtą bausmę, pasižada nustatytu laiku būti namuose ir tęsti mokslą. Teismas vertina ir tai, kad A. F. yra nepilnametis, nuo bausmės pradžios yra praėję nedaug laiko, jis tęsia mokslą (iš mokyklos sąrašų nėra išbrauktas).

Įvertinus aukščiau išdėstytas aplinkybes, teismo posėdžio metu duotus paaiškinimus, prokuroro poziciją, spręstina, kad šiuo metu nuteistajam A. F. laisvės apribojimo bausmės pakeitimas arešto bausme būtų neproporcinga priemonė, kadangi nėra objektyvaus pagrindo manyti, jog bausmės tikslai negalės būti pasiekti neizoliavus nuteistojo nuo visuomenės. Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes, Probacijos tarnybos teikimas atmestinas.

Taip pat teismas dar kartą atkreipia nuteistojo dėmesį, į tai, kad likusiu probacijos laikotarpiu jis turėtų elgtis itin atidžiai ir rūpestingai, vykdyti skirtus įpareigojimus, nedaryti jokių administracinių nusižengimų, bendradarbiauti su bausmės atlikimą prižiūrinčia probacijos tarnyba, priešingu atveju Probacijos tarnyba turi teisę ir pareigą pakartotinai kreiptis į teismą dėl laisvės apribojimo bausmės pakeitimo areštu.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 353, 362 ir 364 straipsniais,

nutaria:

netenkinti Lietuvos probacijos tarnybos Vilniaus skyriaus teikimo dėl nuteistajam A. F. Vilniaus miesto apylinkės teismo 2023 m. rugpjūčio 10 d. nuosprendžiu paskirtos laisvės apribojimo bausmės pakeitimo į areštą.

Asmens bylą nutarčiai įsiteisėjus, grąžinti Lietuvos probacijos tarnybos Vilniaus regiono skyriui.

Nutartis per septynias dienas nuo jos gavimo dienos gali būti skundžiama Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus miesto apylinkės teismą.