Vilniaus apygardos teismo nutartis

Įžanginė dalis

Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Vilija Mikuckienė teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjo UAB „GPIX“ atskirąjį skundą dėl Vilniaus miesto 2 apylinkės teismo 2012 m. birželio 13 d. nutarties, priimtos civilinėje byloje Nr. 2-5289-535/2012 pagal pareiškėjo UAB „GPIX“ pareiškimą dėl teismo sprendimo įvykdymo išdėstymo, suinteresuotas asmuo – UAB „Simpras“, kuria pareiškimas atmestas.

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Ginčo esmė

pareiškėjas UAB „GPIX“ kreipėsi į teismą, prašydamas išdėstyti Vilniaus miesto 2 apylinkės teismo 2010 m. birželio 9 d. sprendimo įvykdymą dalyje dėl 11,84 proc. procesinių palūkanų, iš viso 23 696,60 Lt, dvejiems metams, pradedant mokėti nuo teismo sprendimo, kuriuo nustatytas teismo sprendimo vykdymo išdėstymas, įsiteisėjimo dienos ir mokant po 987,36 Lt kiekvieną mėnesį, sumokant mėnesinę įmoką iki paskutinės kiekvieno mėnesio dienos. Nurodė, kad Vilniaus miesto 2 apylinkės teismas 2010 m. birželio 9 d. sprendimu iš UAB „GPIX“ priteisė UAB „Simpras“ naudai 69 821,91 Lt skolos, 5 025,60 Lt delspinigių, 11,84 proc. procesinių palūkanų bei 8 595,46 Lt bylinėjimosi išlaidų. Teismo sprendimas įsiteisėjo 2012 m. sausio 5 d., 2012 m. balandžio 2 d. ieškovas įvykdė dalį sprendimo, t. y. sumokėjo 83 442,97 Lt, liko nesumokėta 11,84 proc. procesinių palūkanų (23 696,60 Lt) bei 1 186,36 vykdymo išlaidų antstoliui. Pareiškėjas teigė, kad teismo sprendimo įvykdymo išdėstymas užtikrintų tinkamą teismo sprendimo įvykdymą, skolininko ir išieškotojo turtinių interesų pusiausvyrą.

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

Vilniaus miesto 2 apylinkės teismas 2012 m. birželio 13 d. nutartimi pareiškėjo UAB „GPIX“ pareiškimą atmetė. Teismas nurodė, kad iš pateikto įmonės balanso matyti, jog pareiškėjas turi turto už 1 656 439 Lt. Iš turimo įmonės turto atėmus per vienerius metus mokėtinas sumas, lieka apie 1 mln. Lt turto, kuriuo įmonė gali disponuoti. Teismas sprendė, jog nagrinėjamuoju atveju, išdėsčius iš atsakovo ieškovui priteistas procesines palūkanas, būtų iš esmės paneigtas teismo sprendimas, pažeisti ieškovo teisėti lūkesčiai. Visų pirma, tiek ieškovas, tiek atsakovas yra juridiniai asmenys, veikiantys savo rizika, siekiantys pelno. Ieškovui taip pat svarbu laiku gauti pinigines lėšas, kurias vėl galėtų naudoti savo ūkinėje veikloje. Teismo sprendimas priteisti iš atsakovo prašomas išdėstyti sumas priimtas 2010-06-09, t. y. prieš du metus, todėl išdėsčius priteistą sumą dar ilgesniam laikotarpiui, teisėtų lūkesčių ir lygiateisiškumo principai būtų paneigti. Taigi teismas padarė išvadą, jog nėra pagrindo konstatuoti, kad nagrinėjamu atveju egzistuoja išimtinis atvejis, kuriam esant būtų pagrindas išdėstyti teismo sprendimo įvykdymą.

III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį argumentai

Pareiškėjas UAB „GPIX“ atskiruoju skundu prašo panaikinti Vilniaus miesto 2 apylinkės teismo 2012 m. birželio 13 d. nutartį ir klausimą išspręsti iš esmės – pareiškėjo UAB „GPIX“ prašymą dėl sprendimo vykdymo išdėstymo tenkinti. Nurodo, kad teismas nutartyje klaidingai nurodė šalių procesinę padėtį. Teismas vertino tik pareiškėjo turtinę padėtį, tačiau išieškotojo UAB „Simpras“ turtinės padėties, siekiant išsiaiškinti, ar sprendimo vykdymo išdėstymas galėtų pažeisti išieškotojo teisėtus lūkesčius ir ar nebūtų pažeistas lygiateisiškumo principas, netyrė. Teismas taip pat neįvertino to, kad pareiškėjas įvykdė didžiąją dalį teismo sprendimo, nesumokėtos liko tik procesinės palūkanos. Išieškotojas UAB „Simpras“ nenurodė, kad procesinės palūkanos yra būtinos ir reikalingos jo tolimesnei ūkinei veiklai, o jų negavęs, jis patirtų didelių finansinių nepatogumų. Taigi teismas suabsoliutino išieškotojo teises bei pažeidė lygiateisiškumo principą. Pažymi, kad vykdytinas teismo sprendimas įsiteisėjo tik 2012 m. sausio 5 d. Būtent nuo šios dienos, o ne nuo teismo sprendimo priėmimo, skaičiuojamas teismo sprendimo vykdymo terminas. Pareiškėjo įsitikinimu, teismas jo atžvilgiu buvo šališkas.

Suinteresuotas asmuo UAB „Simpras“ pateikė atsiliepimą į pareiškėjo UAB „GPIX“ atskirąjį skundą, kuriame prašo atskirąjį skundą atmesti, o Vilniaus miesto 2 apylinkės teismo 2012 m. birželio 13 d. nutartį palikti nepakeistą. Nurodo, kad teismas šalių procesinės padėties nesupainiojo, net jei kurioje nors nutarties dalyje tai ir padaryta, vadovaujantis CPK 276 straipsniu, tai būtų traktuojama kaip rašymo apsirikimas. UAB „GPIX“ savo pareiškimo negrindė geresne UAB „Simpras“ finansine padėtimi, neprašė UAB „Simpras“ pateikti informaciją apie jo finansinę padėtį, taip pat neprašė teismo šią informaciją išreikalauti, todėl pareiškėjo argumentai, kad teismas nepagrįstai nevertino UAB „Simpras“ turtinės padėties, atmestini. Aplinkybė, kad pareiškėjas įvykdė dalį teismo sprendimo, nepaneigia CPK 284 straipsnyje įtvirtintos normos, taip pat Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuotos praktikos dėl CPK 284 straipsnio taikymo tik išimtiniais atvejais. Pareiškėjas neįrodė, kad jo finansinė padėtis yra sunki ar atsirado kitos aplinkybės, dėl kurių būtina išdėstyti teismo sprendimo įvykdymą. 2010 m. birželio 9 d. teismo sprendimo dalies dėl skolos priteisimo pareiškėjas neginčijo, t. y. jau 2010 m. birželio 9 d. pripažino savo pareigą mokėti skolą; dar daugiau, skola buvo priteista pagal 2008 m. rugsėjo mėnesį išrašytą sąskaitą faktūrą, taigi skola buvo sumokėta praėjus ketveriems metams. Pareiškėjas nenurodė jokių argumentų ir nepateikė įrodymų, kad teismas buvo šališkas. UAB „Simpras“ finansinė padėtis yra ženkliai prastesnė nei pareiškėjo, UAB „Simpras“ neatgavus visos skolos sumažėtų apyvartinių lėšų, įmonė patirtų papildomų nuostolių.

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Atskirasis skundas atmetamas.

Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo (nutarties) negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 str. 1 d., 338 str.).

CPK 284 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta teismo teisė dalyvaujančių byloje asmenų prašymu ar savo iniciatyva, atsižvelgiant į turtinę abiejų šalių padėtį ar kitas aplinkybes, sprendimo įvykdymą atidėti ar išdėstyti, taip pat pakeisti sprendimo vykdymo tvarką. Aiškindamas ir taikydamas šią proceso teisės normą, kasacinis teismas yra nurodęs, kad sprendimo įvykdymas gali būti atidedamas arba išdėstomas išimtiniais atvejais, atsižvelgiant į šalių turtinę padėtį arba kai susidaro labai nepalankios aplinkybės jį įvykdyti (žr. pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2004 m. spalio 4 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje S. K. v. A. T., bylos Nr. 3K-3-495/2004). Sprendžiant dėl teismo sprendimo įvykdymo atidėjimo aktualūs yra CK 1.2 straipsnio 1 dalyje įtvirtinti civilinių santykių subjektų lygiateisiškumo, taip pat teisinio apibrėžtumo, proporcingumo ir teisėtų lūkesčių principai. Šių civilinių teisinių santykių teisinio reglamentavimo principų taikymas reikalauja, kad, nagrinėjant teismo sprendimo įvykdymo atidėjimo klausimą, būtų atsižvelgta į abiejų bylos šalių interesus, į tai, ar atidėjus teismo sprendimo įvykdymą, bus užtikrintas tinkamas jo įvykdymas, ar nebus iš esmės paneigtas teismo sprendimas ir pažeisti šalies, kurios naudai jis priimtas, lūkesčiai (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2006 m. lapkričio 17 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje Vilniaus miesto savivaldybės administracija v. E. S. ir kt., bylos Nr. 3K-3-594/2006). Įsiteisėjęs teismo sprendimas įgyja vykdytinumo savybę – jis turi būti besąlygiškai įgyvendinamas, o skolininkui pačiam geruoju nevykdant sprendimo, jis (sprendimas) gali būti vykdomas priverstinai. Kadangi CPK 284 straipsnio nuostatų įgyvendinimas reiškia nukrypimą nuo bendros teismo sprendimo vykdymo tvarkos, tai teismo sprendimo įvykdymas gali būti atidedamas tik išimtiniais atvejais. Spręsdamas dėl teismo sprendimo vykdymo atidėjimo, teismas turi atsižvelgti į abiejų šalių turtinę padėtį, taip pat į kitas svarbias aplinkybes, į tai, kad sprendimo vykdymo atidėjimas neturi suteikti nepagrįstą pranašumą skolininkui, o išieškotojas neturi patirti nepagrįstų nuostolių, siekti išlaikyti išieškotojo ir skolininko teisėtų interesų pusiausvyrą, vadovautis teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principais (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2011 m. balandžio 4 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje AB „Swedbank“ v. G. D., R. D. ir kt., bylos Nr. 3K-7-61/2011).

Nagrinėjamu atveju byloje nustatyta, kad apelianto turtas įvertintas 1 656 439 Lt, o per vienerius metus mokėtinos sumos ir trumpalaikiai įsipareigojimai yra 593 331 Lt. Iš byloje esančios 2012 m. balandžio 12 d. pelno (nuostolio) ataskaitos matyti, kad įmonė dirba pelningai: per pirmus tris 2012 metų mėnesius įmonė uždirbo 32 998 Lt pelno, o 2011 metais – 248 719 Lt. Šie apelianto finansiniai duomenys patvirtina, kad pareiškėjas yra pelningai veikianti įmonė, jos turtinė padėtis yra stabili, apelianto turimas turtas daug kartų viršija suinteresuotam asmeniui priteistą sumą, kurios sumokėjimą apeliantas prašo išdėstyti. Teismas taip pat atkreipia dėmesį, kad 2012 m. kovo 27 d. paskolos sutartimi apeliantas pasiskolino 60 000 Lt tik trims mėnesiams, kai tuo tarpu 23 696,60 Lt sumą apeliantas prašo išdėstyti net dvejiems metams. Atsižvelgiant į šiuos duomenis, kaip teisingai sprendė pirmosios instancijos teismas, nėra pagrindo teigti, kad nagrinėjamu atveju egzistuoja išimtinis atvejis, kuriam esant būtų pagrindas išdėstyti teismo sprendimo įvykdymą.

Teismas atmeta apelianto argumentą, kad pirmosios instancijos teismas turėjo įvertinti suinteresuoto asmens turtinę padėtį, nes teismui nenustačius, kad dėl savo turtinės padėties apeliantas neturėtų realių galimybių sumokėti suinteresuotam asmeniui priteistą pinigų sumą, teismo sprendimo įvykdymo neišdėsčius, suinteresuoto asmens turtinė padėtis yra teisiškai nereikšminga.

Teismas taip pat pabrėžia, kad vien ta aplinkybė, jog apeliantui buvo priimta nepalanki nutartis, nėra pagrindas teigti, kad pirmosios instancijos teismas buvo šališkas. Kitų įrodymų, patvirtinančių teismo šališkumą, apeliantas nepateikė (CPK 178 str.).

Dėl kitų atskirojo skundo argumentų teismas nepasisako, nes jie neturi įtakos skundžiamos nutarties teisėtumui ir pagrįstumui.

Atsižvelgdamas į tai, kas išdėstyta, teismas daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismas, atmesdamas pareiškėjo prašymą dėl teismo sprendimo išdėstymo, priėmė pagrįstą ir teisėtą nutartį. Pagrindų, numatytų Lietuvos Respublikos CPK 329, 330 straipsniuose, dėl kurių ši nutartis turėtų būti panaikinta atskirajame skunde nurodytais motyvais, o taip pat CPK 329 straipsnio 2 dalyje išdėstytų absoliučių šios nutarties negaliojimo pagrindų, nenustatyta.

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 338 straipsniu,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Vilniaus miesto 2 apylinkės teismo 2012 m. birželio 13 d. nutartį palikti nepakeistą.