Vilniaus miesto apylinkės teismo įsakymas

Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėjas Miroslavas Gvozdovičius, rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo Vilniaus apygardos prokuratūros Vilniaus apylinkės prokuratūros 2-ojo skyriaus prokuroro Gedimino Jukna pareiškimą dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu byloje, kurioje

R. E., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietė, netekėjusi, vidurinio išsilavinimo, dirbanti UAB „(duomenys neskelbtini)", gyv. (duomenys neskelbtini), teista 2007-01-19 Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo baudžiamuoju įsakymu pagal LR BK 307 str. 1 d. - 5 MGL (625 Lt) dydžio bauda, bausmę atlikusi 2007-01-31, teistumas išnykęs;

kaltinama nusikalstamos veikos, numatytos BK 140 straipsnio 2 dalyje, padarymu.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

I. Teismo nustatytos aplinkybės

R. E., 2022-03-30, apie 21.00 val., bute, adresu (duomenys neskelbtini), konflikto metu, būdama apsvaigusi nuo alkoholio, peiliu vieną kartą tyčia dūrė į dešinįjį petį savo sugyventiniui L. G., tokiais savo veiksmais nežymiai sutrikdė nukentėjusiojo L. G. sveikatą, padarydama dešinio peties durtinę-pjautinę žaizdą, t. y. šiais savo veiksmais R. E. padarę nusikalstamą veiką, numatytą BK 140 straipsnio 2 dalyje.

II. Byloje surinkti įrodymai

Motyvuojamoji dalis

Kaltinamosios R. E. kaltė padarius jai inkriminuojamą nusikalstamą veiką įrodyta byloje surinktų faktinių duomenų visuma.

Ikiteisminio tyrimo metu 2022-03-31 įtariamoji R. E. parodė, kad lietuvių kalbą supranta, skaityti rašyti moka, vertėjas jai nereikalingas. Įtariamojo teisės jai išaiškintos. Teisė turėti gynėją jai išaiškinta, gynėjo dalyvavimo nepageidauja. Įtarimą perskaitė, įtarimo esmė jai yra aiški ir suprantama, dėl jai inkriminuojamos nusikalstamos veikos padarymo kaltę pripažįsta. Priklausomybių ligų centro įskaitoje nėra įrašyta, narkotinių ar psichotropinių medžiagų nevartoja. Psichikos sutrikimų neturi ir nėra gydyta. Galvos traumų neturėjo. Parodymus duoti sutinka. Ji kartu su savo sugyventiniu L. G. gyvena kartu apie 8 metus. Šiuo metu su juo gyvena (duomenys neskelbtini). Anksčiau jis prieš ją yra smurtavęs, buvo pradėti ikiteisminiai tyrimai, tačiau jie būdavo nutraukti, dėl to, kad atleisdavo jam. 2022-03-30 ji su savo šuniu buvo namuose ir gėrė alkoholį. Išgėrė apie 3-4 skardines alaus "Utenos". L. tuo metu nebuvo namuose, jis buvo pas draugą I.. Vakare, apie maždaug 19 val., namo grįžo L.. Akivaizdžiai matėsi, kad jis buvo girtas. Ji pradėjo jam priekaištauti, kad jis girtas, kad valkiojasi visur, o jis agresyviai į tai pradėjo reaguoti. Tuomet ji jo paprašė išvesti į lauką šunį pasivaikščioti, galvojo L., pasivaikščiojęs apsiramins. L. išėjo pavedžioti šunį, o namo grįžo už maždaug 10-15 minučių. L. namo grįžo be šuns. Dėl to pas juos vėl kilo konfliktas, pradėjo jam priekaištauti, kad jis paleido šunį. Ji apsirengė ir išėjo ieškoti šuns. Neradusi jo grįžo namo ir toliau konfliktavo su L.. Konflikto metu L. ją parvertė ant lovos ir kelis kartus (tiksliai kiek, nepamena) rankos kumščiu trenkė jai į pakaušį. (Dėl to ji pareiškimo nerašys, L. pretenzijų neturiu). Ji išsigando, nustūmė nuo savęs L., atsistojo nuo sofos ir į rankas paėmė peilį, kuris gulėjo ant spintelės. Paėmusi peilį, ji pasakė L.: "Nelįsk nes įdursiu", o jis jai sakė: "nu durk, nu durk". Jis pradėjo artintis prie jos ir ji su peiliu vieną kartą dūrė jam į dešinį petį. L. atsitraukė nuo jos ir išėjo parūkyti. O ji toliau sėdėjo namie. Po kurio laiko į namus pasibeldė policijos pareigūnai. Jie ją išsivedė, matė, kad yra atvykusi ir greitoji medicinos pagalba, kuri L. bintuoja ranką. Pareigūnai ją išsivežė į areštinę. Nori paminėti, kad savo tokio poelgio gailisi, mano, kad tuo metu galima buvo apsieiti ir be peilio, tačiau ji buvo išsigandusi. Be to visi su L. konfliktai kyla dėl to, kad būna neblaivūs.

2022-05-16 įtariamosios apklausos metu R. E. parodė, kad prie savo apklausos, vykusios 2022-03-31, nori pridėti, kad pilnai prisipažįsta dėl to, kad 2022-03-30 apie 21.00 val., namuose, adresu (duomenys neskelbtini), konflikto metu ji peiliu vieną kartą dūrė į dešinįjį petį savo sugyventiniui L. G.. Ji labai gailisi dėl to. Ji atsiprašė L., jis jai atleido. Nori pasakyti, kad L. ji dūrė vieną kartą, kadangi jie abu tą vakarą buvo neblaivūs, tarp jų kilo konfliktas, kurio metu ji vieną kartą dūrė L. į dešinį petį. Ji dėl to labai gailisi ir sutinka ikiteisminį tyrimą baigti teismo baudžiamuoju įsakymu. Tai pat nori paminėti, kad jie su L. kartu buvo 8 metus, po įvykio jie išsiskyrė ir gyvena atskirai.

Nukentėjusysis L. G. parodė, kad gyvena asmens duomenų pažymoje nurodytu adresu. Kartu gyvena su sugyventine R. E.. Kartu gyvena jau aštuonis metus, veda bendra ūkį. Bendrų vaikų neturi. Tarp jų kildavo ir ankščiau konfliktų, policija buvo kviesta, taip pat dėl smurto artimoje aplinkoje, tuomet buvo sulaikytas jis. 2022-03-30 jis grįžo namo ,tiksliai laiko pasakyti negali, tame tarpe nuo 16:00 val. iki 18:00 val., namuose rado išgėrusią sugyventinę. Namuose sugyventinė buvo viena, kambaryje stovėjo litro talpos alkoholinis gėrimas - degtinė. Būnant kambaryje tarp jų kilo žodinis konfliktas, kuomet jo sugyventinė R. pradėjo jį išvarinėt iš namų, o jis jos paprašė leisti jam nors pora valandų pamiegoti. Nieko nesakius sugyventinė R. pradėjo mėtyti įvairius daiktus į jį, tačiau nei vienu daiktu nepataikė. Jis atsakė, kad jis išeina, o R. pradėjo vėl jį išvarinėti iš namų, trankytis, mėtyti daiktus. Suprato, kad reikia jam išeiti, ruošdamasis išeiti iš namų pastebėjo, kad R. laiko rankose peilį. Laikydama rankoje peilį, ji pradėjo šūkauti ir dūrė peiliu du kartus jam į dešinės pusės petį, po dūrio jis pajuto fizinį skausmą dešinės pusės petyje. Po dūrio pastebėjo, kad kraujuoja dešinės pusės petys. Išėjo iš buto, laiptinėje pastebėjo jį kraujuojantį kaimynas E., kuris suteikė jam pirmą pagalbą, iškvietė greitąją medicinos pagalbą. Atvykusi greitoji apžiūrėjo ir išvežė Lazdynų ligoninę. Tuo metu jo sugyventinė, kiek matė, tiesiog rūkė cigaretes, o po dūrio jam pirmosios pagalbos nesuteikė. Nuvykus į RVUL, apžiūrėję gydytojai diagnozavo: dešinės peties durtinė 1,5x0,5x6 cm. žaizda, žaizdos kanalas 5h. Iš ligoninės išleido namo gydytis. Nori paminėti, kad konfliktai vyksta dažniausiai dėl alkoholio vartojimo. Pretenzijų savo sugyventinei neturi, pareiškimo nerašys. Civilinio ieškinio nereiškia. Po šio įvykio daugiau neketina gyventi su R.. Daugiau apie įvykį nieko pasakyti negali.

Papildomos apklausos metu L. G. parodė, kad 2022-03-30 grįžus namo adresu (duomenys neskelbtini), apie 16:00 val. - 18:00 val., jis buvo neblaivus. Namuose buvo jo sugyventinė R.. Būnant kambaryje, tarp jų kilo žodinis konfliktas, kuomet jo sugyventinė R. pradėjo jį išvarinėt iš namų. Kodėl ji taip sugalvojo, jis pasakyti negali, turbūt dėl to buvo kaltas alkoholis. Jis tik prašė, kad ji leistų jam kelias valandas pamiegoti, kadangi buvo pavargęs. R. pradėjo mėtyti įvairius daiktus į jį, tačiau nei vieno daikto nepataikė. Jis neatmeta galimybės, kad galėjo pasakyti R. ką nors negražaus ar įžeidžiančio. R. buvo labai pikta, ji stiklinį butelį trenkė į sieną, jis sudužo, jis tada suprato, kad viskas čia gražiuoju nesibaigs ir jam reikia išeiti. Kuomet jis ruošėsi išeiti iš namų, nematė, kad R. rankoje laiko peilį. R. rėkė ir varė jį iš namų, jis stovėjo šonu į R. ir nematė, nei ką ji daro, nei ar rankose ką nors laiko, tik jau išeidinėjant iš namų pajuto, kaip ji dūrė peiliu vieną kartą į dešinės pusės petį, po dūrių pajuto fizinį skausmą dešinės pusės petyje. Po dūrio pastebėjo, kad kraujuoja dešinės pusės petys. Išėjo iš buto, laiptinėje sutiko kaimyną E., kuris suteikė jam pirmą pagalbą, iškvietė greitąją medicinos pagalbą. Atvykusi greitoji apžiūrėjo ir išvežė (duomenys neskelbtini) ligoninę. Nori paminėti, kad po įvykio jie su R. išsiskyrė, kartu nebegyvena. Pretenzijų savo sugyventinei neturi, civilinio ieškinio nereiškia.

Valstybinės teismo medicinos tarnybos Vilniaus skyriaus specialisto išvadoje Nr. (duomenys neskelbtini) pateikta išvada, kad L. G. nustatyta dešinio peties durtinė-pjautinė žaizda. Sužalojimas padarytas aštriu, duriančiu-pjaunančių savybių turinčiu daiktu ar įrankiu, galimai peiliu, prieš kreipiantis medicininės pagalbos.

Sužalojimas pagal savo pobūdį vertinamas nežymiu sveikatos sutrikdymu, nes duomenų, kad sveikata būtų sutrikdyta ilgam nėra. L. G. sužalojimo jam padarymo metu galėjo jausti fizinį skausmą.

Sužalojimas padarytas 1 trauminiu poveikiu. Neatmetama, kad sužalojimas galėjo būti padarytas įvykio aplinkybėmis nurodytu būdu ir galimai laiku, t. y. 2022-03-30.

Nustatyto sužalojimo vietoje pėdsakų, pagal kuriuos būtų galima spręsti apie žalojusio įrankio individualias savybes, neužfiksavo.

L. G. sužalojimo jam padarymo metu galėjo būti įvairiose padėtyse.

Ikiteisminio tyrimo metu liudytojas E. V. pareiškė, kad jis gyvena asmens duomenų pažymoje nurodytu adresu. Šalia esančiame bute apie keturis metus gyvena vyras, vardu L. ir jo sugyventinė R.. Jie gyvena dviese, vaikų neturi. 2022-03-30, apie 21.00 val., būdamas namuose išgirdo, kad kažkas beldžiasi į jo buto duris. Atidaręs koridoriuje pamatė L. ir R., pas L. buvo kruvini drabužiai, ant dešinio peties matėsi kraujuojanti žaizda, kadangi kraujas bėgo labai smarkiai, E. V. žmona V. V. bandė suteikti pirmąją pagalbą, sutvarstyti žaizdą, o jis nedelsiant paskambino telefonu 112 ir iškvietė greitąją med. pagalbą. Kol važiavo policija ir greitoji med. pagalba, minėti sugyventiniai barėsi tarpusavyje, girdėjo, kad konfliktas buvo dėl kažkokio šuns, tačiau kas tiksliai nutiko, jie nesakė. Atvykę medikai L. išvežė į ligoninę, o policijos pareigūnai sulaikė R.. Pro pravertas duris matė jų bute kraują ant grindų. Žino, kad tarp jų ir ankščiau buvo konfliktų, bet dėl kokių priežasčių, nežino. Šio įvykio metu abu jie atrodė neblaivūs. Daugiau apie šį įvykį nieko paaiškinti negali.

2022-03-31 apžiūrėta įvykio vieta.

Apžiūros objektas yra butas adresu: (duomenys neskelbtini). Butas yra daugiabučio namo, šeštame aukšte. Į daugiabutį namą įėjimas pro kodines duris. Į namo aukštus galimas patekimas liftu arba laiptais. Pakilus liftu į šeštą daugiabučio namo aukštą, priešais liftą, yra durys į namo šešto aukšto koridorių. Ant koridoriaus metalinių durų išorinės pusės virš rankenos yra rausvos spalvos dėmė (žr. foto lentelę). Koridoriaus dešinėje yra butas Nr. (duomenys neskelbtini). Prie buto durų ant grindų yra drabužiai, sutepti raudonos spalvos skysčiu, vienkartinės pirštinės, televizorius ir rausvos spalvos dėmės, taško formos panašios į kraujo (žr. foto lentelę). Buto durys metalinės, rakinamos dvejomis įleidžiamomis spynomis, durys ir spynų atraktai be matomų išorinių pažeidimų. Įėjus į butą yra koridorius. Koridoriaus kairėje yra durys į butą (duomenys neskelbtini). Ant buto kambario (duomenys neskelbtini) durų išorinės pusės yra rausvos spalvos dėmės, stačiakampio formos dėmės išmatavimai: 14x12cm., ir pailgos formos dėmė 13cm. (žr. foto lentelę). Nuo rausvos spalvos dėmių paimta nuoplova su galimais biologinės kilmės pėdsakais ir supakuota į voką Nr. 1. Koridoriuje, ant grindų yra purvo, dulkių sluoksnis ir rausvos spalvos sutepimų, rankšluostis, spintelė ir sudėti batai, kabo pakaba su striukėmis. Koridoriaus kairėje nuo įėjimo yra durys į tualeto ir dušo patalpas. Koridoriaus gale yra medinės durys į butą Nr. (duomenys neskelbtini). Durys rakinamos su dvejomis įleidžiamomis spynomis, durys ir spynų atrakatai be matomų išorinių pažeidimų. Bute yra vienas kambarys. Buto kambaryje, yra spinta su įvairiais daiktais (žr. foto lentelę), lova priešais spintelė ant kurios televizorius ir kt. smulkūs daiktai, orkaitė ant kurios mikrobangų krosnelė. Kambario dešinėje yra stalas ant žemės gyvūno gultas. Priešais įėjimą yra langas prie kurio drabužių džiovyklė su drabužiais, spinta. Ant lovos sujaukta patalynė, numesti drabužiai, tarp patalynės yra stiklo šukės (žr. foto lentelę) stiklo šukių pavyzdys paimtas ir supakuotas į voką Nr. 2. Ant grindų prie lovos yra stiklo šukių, butelis ir kt. daiktai (žr. foto lentelę). Kambario dešinėje nuo įėjimo prie sienos yra šaldytuvas, pakabinama ir pastatoma virtuvinės spintelės, ant pastatomos spintelės yra elektrinis virdulys, puodas, keptuvė ir peilis. Nuo peilio rankenos paimta nuoplova su galimais biologinės kilmės pėdsakais ir supakuota į voką Nr. 3. Peilis paimtas ir supakuotas į dėžutę Nr. 4. Visame kambaryje ant grindų mėtosi įvairūs daiktai. Daugiau pėdsakų ar objektų turinčių reikšmės tolimesniam tyrimui neaptikta. Vaizdo stebėjimo kamerų nepastebėta.

2022-04-26 apžiūrėti daiktai, paimti tyrimo metu.

Apžiūrimos stiklo šukės nuo kambaryje esančios lovos tarp patalynės. Stiklo šukės nuo kambaryje esančios lovos tarp patalynės buvo paimtos ikiteisminio tyrimo Nr. 01-1-10881-22 metu, 2022-03-30 apie 21 val., įvykio vietoje, (duomenys neskelbtini),, kambaryje. Apžiūrimos stiklo šukės nuo kambaryje esančios lovos tarp patalynės yra skaidrios spalvos, ant šukių nėra jokių užrašų.

Apžiūrimas peilis su juodos spalvos rankena. Peilis su juodos spalvos rankena buvo paimtas ikiteisminio tyrimo Nr. 01-1-10881-22 metu, 2022-03-20 apie 21 val., įvykio vietoje, (duomenys neskelbtini),, kambaryje. Apžiūrimo peilio rankenos ilgis 9 cm, geležtės ilgis 8 cm. Ant geležtės yra užrašas „Cook“.

III. Byloje surinktų įrodymų vertinimas ir veikos kvalifikavimo motyvai

Pagal BK 140 straipsnio 2 dalį atsako tas, kas mušdamas ar kitaip smurtaudamas sukėlė savo artimajam giminaičiui ar šeimos nariui fizinį skausmą arba nežymiai jį sužalojo ar trumpam susargdino. Už šios veikos padarymą asmuo yra baudžiamas viešaisiais darbais arba laisvės apribojimu, arba areštu, arba laisvės atėmimu iki dvejų metų. Pažymėtina, kad nusikaltimą padariusio asmens šeimos nariai yra kartu su juo gyvenantys tėvai (įtėviai), vaikai (įvaikiai), broliai, seserys ir jų sutuoktiniai, taip pat nusikaltimą padariusio asmens sutuoktinis arba asmuo, su kuriuo nusikaltimą padaręs asmuo bendrai gyvena neįregistravęs santuokos (partnerystė), sutuoktinio tėvai (BK 248 str. 2 d.). Šiuo nusikaltimu kėsinamasi į asmens sveikatą. Objektyviai jis pasireiškia fizinio smurto prieš asmenį naudojimu (mušimu, kitokiu smurtavimu), padariniais – fizinio skausmo sukėlimu arba nežymiu sužalojimu ar trumpu susargdinimu, priežastiniu ryšiu tarp veikos ir padarinių; subjektyviai – tiesiogine ar netiesiogine tyčia – suprantant, kad dėl konkretaus fizinio smurto – pavojingos veikos – gali kilti atitinkami padariniai (fizinis skausmas asmeniui, jo nežymus sužalojimas ar trumpalaikis susargdinimas), ir jų siekiant, arba nors ir nesiekiant šių konkrečių padarinių, bet sąmoningai leidžiant jiems atsirasti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-152-693/2016).

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – ir BPK) 20 straipsnio reikalavimais, išnagrinėjęs ir įvertinęs baudžiamosios bylos medžiagą, konstatuoja, kad kaltinamosios R. E. kaltė padarius jai inkriminuojamą nusikalstamą veiką, numatytą BK 140 straipsnio 2 dalyje, įrodyta.

Pirmiausia pažymėtina, kad apklausiama ikiteisminio tyrimo metu kaltinamoji R. E. savo kaltę pripažino visiškai ir parodė, jog iš tiesų kaltinime nurodytoje vietoje ir nurodytu metu ji su savo rankoje laikomu peiliu dūrė savo sugyventiniui L. į petį bei jį sužalojo. Kaltinamosios teigimu, ji taip pasielgė, nes tą dieną buvo apsvaigusi nuo alkoholio bei kilo barnis tarp jų. Tokius kaltinamosios parodymus patvirtina ir nukentėjusiojo L. G. parodymai, byloje esantys tarnybiniai pranešimai, policijos įvykių registro ir apžiūros protokolų duomenys bei kita rašytinė bylos medžiaga.

Apibendrinant konstatuotina, kad pirmiau aptartų įrodymų ir jų pagrindu nustatytų faktinių aplinkybių visuma leidžia spręsti, jog kaltinamojo R. E. veika ikiteisminio tyrimo metu teisingai kvalifikuota pagal BK 140 straipsnio 2 dalį, kadangi ji, 2022-03-30, apie 21.00 val., bute, adresu (duomenys neskelbtini), konflikto metu, būdama apsvaigusi nuo alkoholio, peiliu vieną kartą tyčia dūrė į dešinįjį petį savo sugyventiniui L. G., tokiais savo veiksmais nežymiai sutrikdė nukentėjusiojo L. G. sveikatą, padarydama dešinio peties durtinę-pjautinę žaizdą.

Paskelbus apie galimybę kreiptis į teisėją dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu, R. E. pareiškė, jog sutinka su tuo, kad procesas būtų užbaigtas teismo baudžiamuoju įsakymu, taip pat sutinka su prokuroro siūloma bausmės rūšimi bei jos dydžiu. Nukentėjusysis taip pat informuotas apie sprendimą užbaigti procesą teismo baudžiamuoju įsakymu. Prieštaravimų nepareiškė.

IV. Dėl skirtinos bausmės

Už nusikaltimą, numatytą BK 140 straipsnio 2 dalyje, yra numatyta galimybė bausti viešaisiais darbais arba laisvės apribojimu, arba areštu, arba laisvės atėmimu iki dvejų metų.

Skirdamas bausmę teismas atsižvelgia į padarytos nusikalstamos veikos pobūdį ir pavojingumą (padarytas nesunkus, tyčinis, smurtinis nusikaltimas prieš savo šeimos narį – sugyventinį), į nustatytą kaltinamosios atsakomybę lengvinančią aplinkybę – ji prisipažino padariusi nusikalstamą veiką ir nuoširdžiai gailisi (BK 59 str. 1 d. 2 p.), į tai, kad jos atsakomybę sunkinančių aplinkybių – nenustatyta. Teismas taip pat atsižvelgia į byloje esančius duomenis, charakterizuojančius kaltinamąją – anksčiau teista, teistumas išnykęs, administracine tvarka nebausta, dirbanti, duomenų apie kaltinamosios gydymąsi psichiatrinėse ligoninėse ar Priklausomybės ligų centre byloje nėra.

Teismas, įvertinęs visas bausmės skyrimui reikšmingas aplinkybes, sprendžia, jog BK 41 straipsnio 2 dalyje nustatyti bausmės tikslai bus pasiekti kaltinamajai R. E. už padarytą nusikaltimą paskyrus BK 140 straipsnio 2 dalies sankcijoje numatytą laisvės apribojimo bausmę, kartu paskiriant įpareigojimus - tęsti darbą, per visą bausmės laikotarpį uždrausti vartoti alkoholį, paskirti baudžiamojo poveikio priemonę - įpareigojimą dalyvauti smurtinį elgesį keičiančiose programose, šį įpareigojimą įvykdant per 4 mėn. nuo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo.

Kadangi kaltinamoji R. E. dėl jai inkriminuotos nusikalstamos veikos padarymo kalta prisipažino visiškai, byla išnagrinėta teismo baudžiamuoju įsakymu, todėl taikytinos BK 64¹ straipsnio nuostatos ir kaltinamajai skirtina bausmė mažintina vienu trečdaliu.

Kaltinamoji R. E. BPK 140 straipsnyje nustatyta tvarka buvo laikinai sulaikyta nuo 2022 m. kovo 30 d. 21:30 val. iki 2022 m. kovo 31 d. 14.23 val. (viena diena). Vadovaujantis BK 66 straipsniu, R. E. laikinajame sulaikyme išbūtas laikas įskaitytinas į bausmę, vieną laikinajame sulaikyme išbūtą dieną prilyginant dviem laisvės apribojimo dienoms.

Kaltinamajai ikiteisminio tyrimo metu paskirta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti - paliekama iki teismo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo dienos, o jam įsiteisėjus – naikintina.

Vilniaus teritorinė ligonių kasa pareiškė civilinį ieškinį 54,66 Eur sumai, padaryta žala atlyginta.

Daiktai, turintys reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti:

3. Dvi pakuotės su nuoplovomis saugomos Vilniaus aps. VPK.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 420 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 421 straipsniu,

nusprendžia:

R. E. pripažinti kalta padariusi nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 2 dalyje, ir paskirti 9 (devynių) mėnesių laisvės apribojimo bausmę, įpareigojant per visą bausmės laikotarpį tęsti darbą, per visą bausmės laikotarpį uždrausti vartoti alkoholį, paskirti baudžiamojo poveikio priemonę - įpareigojimą dalyvauti smurtinį elgesį keičiančiose programose, šį įpareigojimą įvykdant per 4 mėn. nuo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64¹ straipsniu, paskirtą bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir R. E. paskirti galutinę – 6 (šešių) mėnesių laisvės apribojimo bausmę, įpareigojant per visą bausmės laikotarpį tęsti darbą, per visą bausmės laikotarpį uždrausti vartoti alkoholį, paskirti baudžiamojo poveikio priemonę - įpareigojimą dalyvauti smurtinį elgesį keičiančiose programose, šį įpareigojimą įvykdant per 4 (keturis) mėnesius nuo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 66 straipsniu, į paskirtos laisvės apribojimo bausmės laiką įskaityti R. E. vieną laikinajame sulaikyme išbūtą laiką nuo 2022 m. kovo 30 d. 21:30 val. iki 2022 m. kovo 31 d. 14.23 val. (viena diena), šia diena prilyginant dviem laisvės apribojimo dienoms.

R. E. paskirtą kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti – baudžiamajam įsakymui įsiteisėjus panaikinti.

Bausmės pradžią skaičiuoti nuo įsiteisėjusio baudžiamojo įsakymo nuorašo gavimo bausmę vykdančioje institucijoje dienos.

Daiktai, turintys reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti:

3. Dvi pakuotės su nuoplovomis saugomos Vilniaus aps. VPK, baudžiamajam įsakymui įsiteisėjus, sunaikinti.

Išaiškinti R. E., kad nesutikdama su bausmės paskyrimu teismo baudžiamuoju įsakymu, ji turi teisę per keturiolika dienų nuo teismo baudžiamojo įsakymo gavimo dienos paduoti Vilniaus miesto apylinkės teismui prašymą reikalaudamas surengti bylos nagrinėjimą teisme. Padavus prašymą reikalaujant surengti bylos nagrinėjimą teisme teismo baudžiamasis įsakymas neįgis teisinės galios. Išnagrinėjus bylą teismo posėdyje pagal kaltinamojo gautą prašymą teismas nėra saistomas teismo baudžiamuoju įsakymu paskirta bausme, t. y. išnagrinėjęs bylą ir pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas gali paskirti kitos rūšies (švelnesnę ar griežtesnę) ar dydžio bausmę, negu paskirta teismo baudžiamuoju įsakymu. Nepasinaudojus teise reikalauti surengti bylos nagrinėjimą teisme teismo baudžiamasis įsakymas įsiteisėja ir yra vykdomas Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso nustatyta tvarka.

Įsiteisėjęs teismo baudžiamasis įsakymas yra neskundžiamas.

Išaiškinti R. E., kad laisvės apribojimo bausmės vykdymą reglamentuoja Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso 46-49 straipsniai.

Laisvės apribojimo bausmę vykdo probacijos tarnyba.

Nuteistasis, kuriam paskirtas laisvės apribojimas, privalo bausmės atlikimo metu laikytis nustatytų draudimų, vykdyti paskirtus įpareigojimus ir bausmę vykdančios institucijos nustatytu periodiškumu atsiskaityti jai už paskirtų draudimų ir įpareigojimų vykdymą.

Nuteistasis, kuriam paskirtas laisvės apribojimas, privalo ne vėliau kaip prieš septynias dienas pranešti šią bausmę vykdančiai institucijai apie planuojamą gyvenamosios vietos pakeitimą.

1) be bausmę vykdančios institucijos žinios nekeisti gyvenamosios vietos;

2) vykdyti teismo nustatytus įpareigojimus ir laikytis teismo nustatytų draudimų;

3) nustatyta tvarka atsiskaityti, kaip vykdo draudimus ir įpareigojimus.

Jeigu asmuo vengia atlikti laisvės apribojimo bausmę, ši bausmė jam keičiama areštu.