Šiaulių apygardos teismo nutartis

Šiaulių apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjas Bronius Zalaga, teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjęs nuteistojo A. Š. skundą dėl Akmenės rajono apylinkės teismo 2015 m. birželio 16 d. nutarties, kuria atmestas nuteistojo prašymas dėl jam paskirtos bausmės peržiūrėjimo ir bausmės vykdymo atidėjimo,

Aprašomoji dalis

nustatė:

A. Š. Akmenės rajono apylinkės teismo 2013-08-27 nuosprendžiu pripažintas kaltu pagal LR BK 135 str. 1 d. ir nuteistas 3 metams laisvės atėmimo.

Jis taip pat Akmenės rajono apylinkės teismo 2014-04-08 nuosprendžiu pripažintas kaltu pagal LR BK 178 str. 2 d., 284 str. 1 d., ir, vadovaujantis LR BK 63 str. 1, 4 d., jam paskirta 1 metų laisvės atėmimo bausmė, kuri, vadovaujantis LR BK 64¹ str., sumažinta 1/3 iki 8 mėnesių laisvės atėmimo. Vadovaujantis LR BK 63 str. 1, 4, 9 d., prie Akmenės rajono apylinkės teismo nuosprendžiu paskirtos 3 metų laisvės atėmimo bausmės pridėta 2014-04-08 nuosprendžiu paskirta bausmė už LR BK 178 str. 2 d., 284 str. 1 d. numatytas nusikalstamas veikas, ir paskirta galutinė subendrinta bausmė – laisvės atėmimas 3 metams 4 mėnesiams.

2015-05-14 A. Š. Akmenės rajono apylinkės teismui pateikė prašymą peržiūrėti jo baudžiamąją bylą ir, pritaikius LR BK 75 str., atidėti bausmės vykdymą.

2015-06-16 Akmenės rajono apylinkės teismas priėmė nutartį, kuria nuteistojo prašymo netenkino.

Motyvuojamoji dalis

Nuteistojo A. Š. skundas atmetamas.

2015 m. kovo 24 d. įsigaliojusi BK 75 str. redakcija praplėtė šio straipsnio taikymo galimybes – suteikė galimybę laisvės atėmimo bausmės vykdymą atidėti asmenims, nuteistiems už dėl neatsargumo padarytus nusikaltimus laisvės atėmimu šešeriems metams arba ne daugiau kaip ketveriems metams už vieną ar kelis tyčinius nusikaltimus, išskyrus labai sunkius nusikaltimus. Taigi, minėta įstatymo nuostata suteikė galimybę teismui, įvertinus bylos aplinkybes, laisvės atėmimo bausmės vykdymą atidėti ir asmenims, padariusiems tyčinius sunkius nusikaltimus, jeigu už juos paskirta bausmė neviršija ketverių metų. Pažymėtina, kad nuo 2015 m. kovo 24 d. įsigaliojusios BK 75 str. redakcijos taikymas yra susijęs su BK 3 str. 2 d., reglamentuojančia nusikalstamą veiką padariusio asmens teisinę padėtį palengvinančių įstatymo nuostatų taikymu ir, esant atitinkamoms sąlygoms, gali būti taikoma. Tačiau šių BK 75 str. nuostatų taikymas yra teismo teisė, bet ne pareiga. Todėl, net ir esant formaliems pagrindams pagal nusikalstamos veikos kategoriją, esminė minėtų straipsnio taikymo sąlyga yra teismo išvada, jog, pritaikius asmeniui šio straipsnio nuostatas, bus pasiekti bausmės tikslai be realaus bausmės atlikimo. Sprendžiant klausimą ar bausmės vykdymas gali būti atidėtas, turi būti vertinamos visos bylos aplinkybės, susijusios ir su padaryta veika, ir su nuteistojo asmenybe, turi būti įvertinta, ar yra pagrindas manyti, kad, atidėjus laisvės atėmimo bausmės vykdymą, asmuo bus sulaikytas nuo nusikalstamų veikų darymo, ar nuteistasis laikysis įstatymų ir daugiau nenusikals, ar bus užtikrintas teisingumo principo įgyvendinimas.

Taikant bausmės vykdymo atidėjimą humaniškumo principo reikalavimai turi būti derinami su teisingumo principu, pagal kurį kaltininko nubaudimas ar atleidimas nuo baudžiamosios atsakomybės negali paneigti baudžiamosios teisės esmės ir paskirties, formuoti nebaudžiamumo nuotaikų, nepagarbos įstatymui ar ignoruoti nukentėjusiųjų teisėtų interesų, kad iš baudžiamosios teisės kyla reikalavimas, jog kiekvienas apkaltinamasis nuosprendis turi sukurti teisines prielaidas tam, kad valstybės reakcija į kaltininko sukeltą konfliktą su baudžiamuoju įstatymu – paskirta bausmė ar kita baudžiamojo poveikio priemonė – užtikrintų ne tik specialiąją, bet ir bendrąją prevenciją (kasacinės nutartys Nr. 2K-P-549/2007, 2K-181/2012).

Nors šiuo atveju yra formalus pagrindas A. Š. taikyti BK 75 str. nuostatas ir bausmės vykdymą atidėti, kadangi jis nuteistas už vieną sunkų nusikaltimą (BK 135 d. 1 d.), vieną apysunkį nusikaltimą (BK 178 str. 2 d.) ir vieną nesunkų nusikaltimą (BK 284 str. 1 d.) galutinė subendrinta bausme – laisvės atėmimu 3 metams 4 mėnesiams, tačiau materialiojo pagrindo taikyti minėto straipsnio nuostatas šiuo atveju nėra. Iš bylos duomenų matyti, kad A. Š. teistas už dvi nusikalstamas veikas, kurios padarytos panaudojant smurtą, buvo baustas administracine tvarka. Be to, pavojingą veikų pobūdį įrodo ir tai, kad BK 135 str. 1 d., pagal kurią buvo nuteistas A. Š., sankcijose vienintelė numatyta bausmės rūšis yra būtent laisvės atėmimas.

Taigi, atsižvelgiant į aplinkybes, susijusias su A. Š. padarytomis nusikalstamomis veikomis, jų kiekiu ir pobūdžiu, įvertinus nuteistojo asmenybę, darytina išvada, kad bausmės tikslai nuteistajam A. Š. nebus pasiekti be realaus bausmės atlikimo.

Tuo pačiu teismas pažymi, jog A. Š. akcentuojamos aplinkybės, susijusios su jo elgesiu bausmės atlikimo metu (teigiama charakteristika, motyvacija darbui, bausmės atlikimo laikas), jokios teisinės reikšmės nagrinėjamam klausimui neturi. Į jas turėtų būti atsižvelgiama sprendžiant galimo A. Š. lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos klausimą. Būtent taikant šį teisės institutą itin didelis dėmesys yra kreipiamas į nuteistojo pastangas pasitaisyti, jo elgesį bausmės atlikimo metu, lankomus užsiėmimus, programas ir pan. Tuo tarpu BK 75 straipsnio nuostatas teismas (ne)taiko tik skirdamas asmeniui bausmę už jo įvykdytą nusikalstamą veiką.

Atsižvelgdamas į aukščiau nustatytas aplinkybes, teismas konstatuoja, jog Akmenės rajono apylinkės teismo 2015 m. birželio 16 d. nutartis yra pagrįsta ir teisėta, todėl naikinti ją dėl skunde nurodytų motyvų nėra pagrindo.

Rezoliucinė dalis

nutarė:

atmesti nuteistojo A. Š. skundą ir palikti galioti Akmenės rajono apylinkės teismo 2015 m. birželio 16 d. nutartį.

Nutartis neskundžiama.