Panevėžio apygardos teismo sprendimas

2017-09-27 · Civilinė byla Nr. e2A-696-755/2017

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Panevėžio apygardos teismas
Dokumentas
Sprendimas
Data
2017-09-27
Bylos Nr.
e2A-696-755/2017
Teisminio proceso Nr.
2-08-3-00630-2017-2
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjas
Birutė Jonaitienė
Ieškovas
S. Č.
Kategorijos

Pirmosios instancijos teismo Civilinė byla Nr. e2A-696-755/2017

teisėja Daina Lisaitė Teisminio proceso Nr. 2-08-3-00630-2017-2

Procesinio sprendimo kategorija: 3.3.1.18.2. (S)
PANEVĖŽIO APYGARDOS TEISMASSPRENDIMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2017 m. rugsėjo 27 d.

Panevėžys

Panevėžio apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, sudaryta iš teisėjų Eigirdo Činkos (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), Ramunės Čeknienės ir Birutės Jonaitienės,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės S. Č. apeliacinį skundą dėl Panevėžio miesto apylinkės teismo 2017-06-05 sprendimo civilinėje byloje Nr. 2e-1666-812/2017 pagal ieškovės S. Č. ieškinį atsakovei individualiai įmonei ( toliau tekste-IĮ) „(duomenys neskelbtini)“ dėl su darbo santykiais susijusių išmokų priteisimo.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

I. Ginčo esmė

Ieškovė kreipėsi į teismą prašydama priteisti iš atsakovės IĮ „(duomenys neskelbtini)“ 3325,69 Eur neišmokėto darbo užmokesčio,1566,72 Eur delspinigių, 4500 Eur vidutinį darbo užmokestį už pradelstą atsiskaityti laiką,bylinėjimosi išlaidas. Nurodė, kad IĮ „(duomenys neskelbtini)“ dirbo (duomenys neskelbtini). Sutartyje buvo numatytas Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyto dydžio minimalus atlyginimas, mokamas vieną kartą per mėnesį. Darbo sutartis su atsakove nutraukta ieškovės iniciatyva 2015-11-16, Darbo Kodekso( toliau tekste-DK) 125 straipsnio pagrindu. Įmonė turėjo lėšų atsiskaityti su darbuotoja, tačiau nemokėjo ieškovei priklausančio darbo užmokesčio. 2014 metais buvo priskaityta darbo užmokesčio 2112,92 Eur, išmokėta - 41,38 Eur, pirmąjį ieškovės darbo mėnesį įmonėje. 2015 metais buvo priskaityta darbo užmokesčio 2373,47 Eur, bet darbo užmokestis neišmokėtas. Ieškovė prašo priteisti iš atsakovės 3325,69 Eur neišmokėto darbo užmokesčio atskaičius darbdaviui privalomus mokėti mokesčius, nes mokesčiai valstybei ir VSDFV buvo sumokėti. Kadangi įmonė gavo išmokas iš INVEGA, todėl ieškovė apskaičiuodavo ir sumokėdavo visus įmonei už darbuotojus mokėti priklausančius mokesčius valstybei ir VSDFV, priešingu atveju įmonei būtų buvusi nutraukta parama. Įmonėje už kasą ir grynus pinigus buvo atsakingas įmonės savininkas. Atsakovė nemokėjo ieškovei priklausančio darbo užmokesčio, todėl prašo priteisti iš atsakovės 0,07 procento dydžio delspinigius, skaičiuojamus nuo priklausančios išmokėti sumos už kiekvieną praleistą kalendorinę dieną, pradedant skaičiuoti po 7 kalendorinių dienų ir baigiant skaičiuoti įskaitant jų išmokėjimo dieną (DK 207 straipsnis), kurie sudaro 1566,72 Eur. Darbdavys neatsiskaitė su ieškove atleisdamas ją iš darbo, todėl prašo priteisti iš atsakovės 4500 Eur vidutinį darbo užmokestį už praleistą atsiskaityti laiką, apskaičiuotą nuo atleidimo iš darbo dienos iki kreipimosi į teismą dienos.Atsakovė IĮ „(duomenys neskelbtini)“ su ieškiniu nesutiko. Nurodė ir teismo posėdžio metu atsakovės savininkas L. G. paaiškino, kad atsakovė su ieškove atsiskaitė pilnai.

II. Pirmosios instancijos teismo procesinio sprendimo esmė

Panevėžio miesto apylinkės teismas 2017-06-05 sprendimu ieškovės ieškinį tenkino iš dalies ir priteisė iš atsakovės IĮ „(duomenys neskelbtini)“ ieškovė naudai: 23,79 Eur piniginės kompensacijos už nepanaudotas kasmetines atostogas nepriemoką; 96 Eur vidutinį darbo užmokestį už uždelsimo atsiskaityti laiką. Teismas sprendė, kad su darbo santykiais susijusios išmokos priteisiamos neišskaičius darbdaviui privalomų mokėti mokesčių. Likusios ieškinio dalies teismas netenkino. Teismas priteisė iš ieškovės atsakovei IĮ „(duomenys neskelbtini)“, 343,50 Eur atstovavimo išlaidų, iš ieškovės į valstybės biudžeto pajamas 6,93 Eur procesinių dokumentų įteikimo išlaidų.Teismas iš kasos knygos išrašų, atlyginimų išmokėjimo žiniaraščių, kasos išlaidų orderių ginčo laikotarpiu duomenų nustatė, kad iš kasos buvo išmokamos pagal kasos išlaidų orderius grynųjų pinigų sumos , skirtos darbuotojų darbo užmokesčiui išmokėti, įmonės savininkui L. G., o ieškovės nurodyta kaip jai neišmokėta darbo užmokesčio dalis, nebuvo deponuojama, deponuotų sumų žiniaraščiai nebuvo sudaromi. Ieškovė, būdama atsakovės (duomenys neskelbtini), privalėjo patikrinti mokėjimo žiniaraščiuose padarytus įrašus ir pagal juos išmokėtas bei deponuotas sumas ir pasirašyti, tačiau to nedarė. Teismas kritiškai vertino ieškovės argumentus, kad ji, faktiškai visą jos darbo laikotarpį (išskyrus pirmas 4 darbo dienas įmonėje) negaudama darbo užmokesčio, rengė neatitinkančią tikrovės buhalterinę apskaitą atsakovei, teikė klaidingus duomenis Valstybinei mokesčių inspekcijai, suvokdama savo atsakomybę, pažeidinėjo teisės norminių aktų reikalavimus ir tuo pačiu nesiėmė savo pažeidžiamų teisių gynybos. Teismas sprendė, kad vien ieškovės parašo nebuvimas atlyginimų išmokėjimo žiniaraščiuose, nesant jokių kitų įrodymų, patvirtinančių darbo užmokesčio neišmokėjimo faktą, nepakankamas pripažinti įrodytomis ieškovės ieškinio pagrindą sudarančias aplinkybes. Kadangi ieškovė atleista iš darbo 2015-11-16, todėl reikalavimui dėl delspinigių priteisimo, net ir pripažinus ieškinį ar jo dalį pagrįstu, taikytina ieškinio senatis. Šalims nutraukus darbo santykius, tuo atveju, kai yra neišmokamas darbo užmokestis ar jo dalis, kitos su darbo santykiais susijusios išmokos, taikomas kitas darbuotojo teisių gynimo institutas, kuriuo ieškovė naudojasi, o delspinigiai skaičiuojami tik darbo santykių galiojimo laikotarpiu.Teismas nenustatė byloje duomenų, patvirtinančių, kad ieškovei buvo išmokėta piniginės kompensacijos už jos nepanaudotas kasmetines atostogas 23,79 Eur nepriemoka neatskaičius mokesčių, todėl ją priteisė. Teismas nustatė, kad atsakovė apskaičiavo ieškovei priklausančią piniginę kompensaciją už nepanaudotas atostogas ir pateikė pažymą 2016-12-09 Panevėžio VDI darbo ginčų komisijai (b.l. 89). Nuo to momento atsakovei turėjo tapti žinoma, kad yra susidariusi nepriemoka ieškovei. Nustatytos aplinkybės sudaro pagrindą iš dalies tenkinti ieškinio reikalavimą dėl vidutinio darbo užmokesčio dydžio priteisimo už uždelsimo atsiskaityti laiką (DK 141 straipsnio 3 dalis). Įvertinęs byloje esančius įrodymus, teismas darė išvadą, kad atsakovė uždelsė atsiskaityti su ieškove nuo 2016-12-09 ne dėl ieškovės kaltės, tokiais veiksmais padarė darbo įstatymų pažeidimą (DK 141 straipsnio 1 dalis), todėl yra pagrindas taikyti atsakovei DK 141 straipsnio 3 dalyje numatytą sankciją darbdaviui. Iš atsakovės priteistina ieškovės vidutinio darbo užmokesčio už uždelsimo atsiskaityti laiką dalis, proporcinga likusiai nesumokėtai išmokų daliai (20 procentų vidutinio darbo užmokesčio dalies), skaičiuojant po 15 Eur per dieną už penkių darbo dienų savaitę – 96 Eur, nuo 2016-12-09 iki 2017-01-25 (ieškovės ieškinyje nurodytas terminas) (15 Eur × 20 % = 3 Eur × 32 d. d.= 96 Eur).

III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį teisiniai argumentai

Apeliaciniu skundu ieškovė nesutinka su teismo sprendimu ir prašo jo dalį, kuria atmestas jos reikalavimas, panaikinti ir priimti naują sprendimą – ieškinį tenkinti visiškai.Teigia, kad teismas netinkamai vertino į bylą pateiktus rašytinius įrodymus, netinkamai taikė ir aiškino teisės normas, todėl priėmė neteisėtą ir nepagrįstą sprendimą.Pažymi, kad pagal Kasos darbo organizavimo ir kasos operacijų atlikimo taisyklių (toliau – Taisyklės) 19 punktą, jeigu kasos išlaidų orderyje arba mokėjimo žiniaraštyje nėra pinigų gavėjo parašo, laikoma, kad pinigai neišmokėti. Pinigai, neįforminti kasos pajamų orderiais, laikomi kasos pertekliumi ir biudžetinėse įstaigose pervedami į biudžeto pajamas, o kituose ūkio subjektuose įskaitomi į jų pajamas. Nurodo, kad pinigai laikomi išmokėtais tik tada, kai žiniaraštyje yra pinigų gavėjo parašas (Taisyklių 19 punktas), todėl jokie kiti finansinės apskaitos dokumentai negali patvirtinti pinigų išmokėjimo iš kasos fakto.Nurodo, kad preziumuojama, kad atsakovė neišmokėjo ieškovei darbo užmokesčio, nes į bylą pateikti atlyginimų išmokėjimo žiniaraščiai, kurie vertintini Taisyklių kontekste kaip mokėjimo žiniaraščiai, yra ieškovės nepasirašyti.Pinigus iš kasos išėmė L. G. su tikslu išmokėti atlyginimą ir jų į kasą negrąžino,todėl pinigai negalėjo būti deponuoti.Šią nuostatą teismas taip pat aiškino neteisingai.Atsakovė privalėjo įrodyti, kad ji išmokėjo darbo užmokestį ieškovei, todėl teismo nurodyti argumentai, kad tai ieškovė turėjo įrodyti pinigų neišmokėjimo faktą - nepagrįsti.Nurodo, kad atlyginimų išmokėjimo žiniaraščiuose nėra ieškovės parašo apie pinigų gavimą, jie nėra įstatymų nustatyta tvarka nuginčyti ir laikomi pakankamu įrodymu, patvirtinančiu, kad darbo užmokestis man neišmokėtas.Teisingas mokesčių ir darbo užmokesčio dydžio nurodymas jokiu būdu nepatvirtina, kad įmonės kasininkas darbuotojui realiai išmokėjo darbo užmokestį.Teigia, kad ta aplinkybė, kad atsakovės savininkas teigė, kad jis davė ieškovei, kaip sutuoktinei pinigų, jokiu būdu nereiškia, kad ieškovei buvo įmokėtas darbo užmokestis. Apeliantė tvirtina, kad mokesčiai VSDFV, VMI, kiti darbdavio mokėjimai, susiję su darbo užmokesčiu, yra mokami ne nuo faktiškai išmokėto, o nuo paskaičiuoto darbo užmokesčio Nuo paskaičiuoto, o ne nuo faktiškai išmokėto darbo užmokesčio yra pateikiamos ir ataskaitos, deklaracijos apie mokėtinus mokesčius.Teigia, kad jeigu atsakovės vadovas ir davė jai kokias nors sumas, tai davė kaip sutuoktinis, nes pajamos iš šeimos verslo yra šeimos turtas. Teismas nevertino byloje esančio rašytinio įrodymo - ieškovės 2015-11-10 Prašymo dėl atleidimo iš darbo, kuriame nurodyta “Prašau atleisti mane iš darbo pagal DK 125 str. (šalių susitarimu) nuo 2015-11-16, todėl, kad nebenoriu dirbt už dyką“, kuris patvirtina, kad ieškovei nebuvo mokamas darbo užmokestis.Kadangi atsakovės savininkas pasisavindavo jai skirtą darbo užmokestį, jo neišmokėjo, todėl atsakovė yra skolinga darbo užmokestį.Tvirtina,kad atsakovė turi jai mokėti vidutinį darbo užmokestį už laikotarpį iki visiško atsiskaitymo.Atsiliepimu į ieškovės apeliacinį skundą atsakovė prašo apeliacinio skundo netenkinti, skundžiamą pirmosios instancijos teismo sprendimą palikti galioti nepakeistą ir priteisti iš ieškovės atsakovės naudai jos patirtas bylinėjimosi išlaidas. Atsakovė atsiliepime pažymi, kad ieškovė dėl neišmokėto darbo užmokesčio priteisimo į teismą kreipėsi tik pradėjus bylą teisme dėl santuokos nutraukimo.Nurodo, kad ieškovės termino praleidimas nagrinėjamu atveju kreiptis į darbo ginčų nagrinėjimo komisiją sudaro teisinį pagrindą atmesti pareiškimą (DK 289 straipsnis, CK 1.131 straipsnis). Ieškovė neteko teisės reikalauti savo reikalavimų patenkinimo teisme.Tvirtina,kad su ieškove buvo pilnai atsiskaityta, atlyginimas išmokėtas grynaisiais.Teigia, kad pateiktos metinės gyventojų pajamų deklaracijos patvirtina, kad darbo užmokestis išmokėtas. Tokios deklaracijos nepildomos, jeigu faktiškai nebuvo išmokėtas darbo užmokestis. Ieškovės darbo laikotarpiu VSDFV privalomi mokėti mokesčiai už ieškovę buvo sumokėti. Teigia, kad ieškovė, būdama (duomenys neskelbtini), sąmoningai, tyčia nepasirašė atlyginimų mokėjimo žiniaraščiuose. Ieškovės nurodyta kaip jai neišmokėta darbo užmokesčio dalis nustatyta tvarka nebuvo deponuota, deponuotų sumų žiniaraščiai nebuvo sudaromi.

Motyvuojamoji dalis

Teisėjų kolegija konstatuoja:

Apeliacinis skundas tenkinamas iš dalies, pirmosios instancijos teismo sprendimo dalis dėl netenkintų ieškovės reikalavimų priteisti jai iš atsakovės neišmokėtą darbo užmokestį,delspinigius, vidutinį darbo užmokestį panaikinamas ir dėl šios dalies priimamas naujas sprendimas – ieškovės ieškinio dalis dėl darbo užmokesčio bei vidutinio darbo užmokesčio priteisimo tenkinama dalinai (CPK 326 straipsnio 1 dalies 2 punktas). Kita skundžiamo pirmosios instancijos teismo sprendimo dalis dėl ieškovei priteistos piniginės kompensacijos už nepanaudotas atostogas paliekama nepakeista.

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (Civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 straipsnio 1 dalis). Teismas konstatuoja, kad CPK 329 straipsnyje nurodytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų nenustatyta, todėl pasisako dėl apeliacinio skundo faktinių bei teisinių pagrindų.

Dėl neišmokėto darbo užmokesčio

Teismo sprendimas turi būti teisėtas ir pagrįstas, t. y. priimtas remiantis byloje surinktais įrodymais tiksliai nustačius faktines bylos aplinkybes ir atitikti materialiosios bei proceso teisės normų reikalavimus (CPK 263 straipsnis). Apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs bylos įrodymų visumą, šalių procesiniuose dokumentuose išdėstytus argumentus, poziciją išsakytą teismo posėdžiuose (CPK 185 straipsnis ), iš esmės sutinka su ieškovės apeliacinio skundo argumentais, kad teismas netinkamai įvertino įrodymų visumą, nepakankamai atsižvelgė į reikšmingų ginčui įrodymų turinį, todėl padarė nepagrįstą išvadą, kai nusprendė, jog byloje įrodyta, kad atsakovė išmokėjo ieškovei darbo užmokestį, tokiu būdu priėmė nepagrįstą sprendimą. Surinkti įrodymai ir faktinės bylos aplinkybės leidžia spręsti ginčą iš esmės, todėl priimamas naujas teismo sprendimas.Kolegijos vertinimu, pirmosios instancijos teismas nepagrįstai sprendė, jog vien ieškovės parašo nebuvimas atlyginimų mokėjimo žiniaraščiuose, nesant jokių kitų įrodymų, patvirtinančių darbo užmokesčio neišmokėjimo faktą, nėra pakankamas pripažinti įrodytomis ieškinio pagrindą sudarančias aplinkybes. Apeliacinės instancijos teismas su tokiu teismo atliktu bylos įrodymų įvertinimu nesutinka. Vyriausybės 2000-02-17 nutarimu Nr. 179 patvirtintos Kasos darbo organizavimo ir kasos operacijų atlikimo taisyklės, galiojusios ieškovės darbo pas atsakovę metu, 19 punkte numatė, kad jeigu kasos išlaidų orderyje arba mokėjimo žiniaraštyje nėra pinigų gavėjo parašo, laikoma kad pinigai neišmokėti. Nors priešinga prezumpcija šiame teisės akte neįtvirtinta, teisėjų kolegijos vertinimu, pinigų gavėjo parašas prie gautų sumų yra pakankamas patvirtinimas apie pinigų gavimą ir atvikščiai. Tokiu atveju pareiga įrodyti, kad ginčijamos sumos neišmokėtos, tenka asmeniui, ginčijančiam jų gavimą (Lietuvos Aukščiausiojo teismo 2017-02-24 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-70-248/2017). Nors iš skundžiamo teismo sprendimo matyti, kad teismas spręsdamas, jog ieškovei darbo užmokestis buvo išmokėtas vadovavosi bylos įrodymu visuma, tačiau nevertindamas mokėjimo žiniaraščio duomenų, kaip pagrindinio įrodymo apie pinigų išmokėjimo darbuotojui faktą, ir darydamas išvadas iš netiesioginių įrodymų, pažeidė įrodymų vertinimo taisyklę atsižvelgti į įrodymų leistinumą ir sąsajumą (CPK 177 straipsnio 4 dalis, 180 straipsnis).Byloje esantys atsakovės atlyginimų mokėjimo žiniaraščiai patvirtina, kad juose ieškovės (tuo metu S. G.) parašų, patvirtinančių pinigų gavimą, nėra (t.1, b.l. 21-36).Iš šių žiniaraščių matyti, kad kito darbuotojo S. Š. parašas, kaip išmokėtų sumų gavėjo, yra, kas leidžia spręsti, jog mokėjimo žiniaraščiai buvo pildomi, juose pasirašoma, taigi nebuvo techninių kliūčių lėšų gavimą patvirtinti fiziniu įrašu, todėl apeliacinės instancijos teismo vertinimu, teismui nebuvo pakankamo pagrindo vertinti, kad ieškovė darbo užmokestį gavo. Apeliacinės instancijos teismas vertina, kad teismas nepagrįstai nagrinėjamu atveju sureikšmino netiesioginius įrodymus byloje, darydamas išvadą, kad atlyginimas ieškovei visgi buvo realiai išmokėtas, o būtent įrodymus, neva patvirtinančius lėšų mokėjimą darbuotojui – A klasės išmokų, nuo jų išskaičiuoto ir sumokėto pajamų mokesčio deklaracijų už 2014 ir 2015 metus Valstybinei mokesčių inspekcijai pateikimą, kadangi mokesčių sumokėjimas faktinio lėšų išmokėjimo savaime neparodo, nes deklaracija teikiama kitu tikslu – visų pirma, deklaruoti gyventojų pajamų mokestį, apskaičiuotiną nuo darbuotojui priskaičiuoto darbo užmokesčio, taigi yra skirta ne lėšų faktiniam išmokėjimui patvirtinti, o gyventojų pajamų mokesčiui apskaičiuoti. Ji teikiama vykdant Gyventojų pajamų mokesčio įstatymo, kuris nustato gyventojų pajamų apmokestinimo pajamų mokesčiu tvarką, reikalavimus ( 1 straipsnio 1 dalis), o ne siekiant patvirtinti faktinį darbo užmokesčio išmokėjimą.Analogiška išvada darytina ir dėl aplinkybių, susijusių su grynųjų pinigų nedeponavimu, įvertinimu. Pirmosios instancijos teismas nepagrįstai nusprendė, kad nesant duomenų, įrašų apie darbo užmokesčio, skirto ieškovei deponavimą, laikytina, kad pinigai jai buvo išmokėti. Pažymėtina, kad Taisyklių 8 punktas neišmokėtų pinigų deponavimo pareigą numatė kasininkui, o ne įmonės buhalteriui, todėl už tinkamą kasos tvarkymą nagrinėjamu atveju buvo atsakovės savininkas L. G., bet ne ieškovė. Šios pareigos netinkamas vykdymas negali būti laikomas tinkamu darbo užmokesčio išmokėjimo darbuotojui įrodymu. Be to, svarbi aplinkybė byloje matyti ir iš ieškovės 2015-11-10 prašymo atleisti ją iš darbo, kuriame ji nurodė savo prašymo būti atleidžiamai iš darbo priežastį – nenorą dirbti už dyką (t.1,b.l.19). Tokia formuluotė netiesiogiai patvirtina ieškovės aiškinimą apie darbo užmokesčio neišmokėjimą.Apibendrinant konstatuojama, kad darbdavys, kuriam ir teko darbo užmokesčio išmokėjimo fakto ieškovei įrodymo pareiga, kai nėra darbuotojo parašo atlyginimų mokėjimo žiniaraščiuose, neįrodė, kad išmokėjo ginčo darbo užmokestį ieškovei. Todėl apeliacinės instancijos teismas, atsižvelgęs į prieš tai išdėstytus motyvus, sprendžia, kad yra pagrindas priteisti ieškovei prašomą 3325,69 Eur neišmokėto darbo užmokesčio sumą, šią skundžiamo teismo sprendimo dalį panaikinti ir priimti naują sprendimą - ieškinio reikalavimą dėl neišmokėto darbo užmokesčio priteisimo patenkinti (CPK 326 straipsnio 1 dalies 2 punktas).

Dėl ieškovės reikalavimo priteisti delspinigius už neišmokėtą darbo užmokestį

Iki 2017-07-01 galiojusio DK 207 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad kai dėl darbdavio kaltės pavėluotai išmokamas darbo užmokestis ar kitos su darbo santykiais susijusios išmokos, kartu su jomis darbuotojui išmokami įstatymų nustatyto dydžio delspinigiai. Šio straipsnio antroje dalyje nustatyta, kad delspinigių skaičiavimas nutraukiamas tik darbdaviui iškėlus bankroto bylą arba pradėjus bankroto procedūrą ne teismo tvarka (Delspinigių nustatymo už išmokų, susijusių su darbo santykiais, pavėluotą mokėjimą įstatymo 2 straipsnio 2 dalis). Delspinigių nustatymo už išmokų, susijusių su darbo santykiais, pavėluotą mokėjimą įstatymo, galiojusio iki 2017-07-01, 2 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad kai ne dėl darbuotojo kaltės pavėluotai išmokamas darbo užmokestis ar kitos su darbo santykiais susijusios išmokos (išskyrus Valstybinio socialinio draudimo įstatymo numatytas išmokas), kartu su jomis darbuotojui sumokami delspinigiai, kurie sudaro 0,06 procento priklausančios išmokėti sumos už kiekvieną praleistą kalendorinę dieną, pradedant skaičiuoti po 7 kalendorinių dienų, kai išmokos teisės aktuose ar kolektyvinėje (jeigu jos nėra, – darbo) sutartyje arba darbdavio nustatytu laiku turėjo būti sumokėtos, ir baigiant skaičiuoti įskaitant jų išmokėjimo dieną. Įstatymo nustatytas delspinigių dydis kartą per metus indeksuojamas Vyriausybės ar jos įgaliotos institucijos nustatyta tvarka, atsižvelgiant į vartotojų kainų indeksą per praėjusius kalendorinius metus.Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministro 2016-01-26 įsakymu Nr. A1-44 „Dėl delspinigių dydžio“ patvirtintas delspinigių dydis 0,07 proc. Šis įsakymas įsigaliojo nuo 2016-02-01. Pirmosios instancijos teismas nustatė, kad atsakovė reikalavimui dėl delspinigių priteisimo prašė taikyti ieškinio senatį. Kolegija sutinka su pirmosios instancijos teismo vertinimu, kad šis terminas praleistas be svarbių priežasčių. Ieškinio senatis – tai įstatymų nustatytas laiko tarpas (terminas), per kur asmuo gali apginti savo pažeistas teises pareikšdamas ieškinį (CK 1.124 straipsnis).Šio termino praleidimas yra pagrindas ieškiniui atmesti ( CK 1.131 straipsnio 1 dalis).Delspinigiai mokami aukščiau minėto įstatymo pagrindu yra darbo išmokomis ir jos mokamos kol šalis sieja darbo santykiai. Kadangi darbo sutartis su ieškove nutraukta nuo 2015-11-16, tą dieną jai turėjo būti išmokėtos visos (nesant kitokio susitarimo) darbo išmokos, įskaitant ir delspinigius. Kadangi DK nenustato senaties termino delspinigių skaičiavimo atveju, pirmos instancijos teismas pagrįstai taikė CK 1.125 straipsnio 5 dalies 1 punkte nustatytą sutrumpintą ieškinio senaties terminą – 6 mėn.( DK 27 straipsnio 5 dalis).Taigi, darbo sutarties nutraukimo dieną prasidėjo ieškinio senaties terminas reikalavimui dėl delspinigių išmokėjimo pareikšti. Ieškinys teismui pateiktas po maždaug 14 mėnesių, t.y. terminas praleistas apie 8 mėnesius.Nenustatyta kokių tai priežasčių šiam terminui atnaujinti - ieškovė apie neišmokėjimą žinojo nuo kiekvieno atitinkamo mokėjimo dienos ( mėnesio 10 dienos), reikiami dokumentai buvo jos žinioje, ji turi buhalterinių žinių, dirba šį darbą , todėl neabejotina, kad suvokė ir jos teisių pažeidimą, ir gynybos priemones bei būdus. Terminas praleistas ženkliai, jo praleidimo priežasčių ieškovė nenurodo.

Dėl reikalavimo priteisti vidutinį darbo užmokestį už pradelstą atsiskaityti laiką

Apeliacinės instancijos teismas vertina kaip dalinai pagrįstą apeliantės ieškinio reikalavimą priteisti jai iš atsakovės vidutinį darbo užmokestį už pradelstą atsiskaityti laiką.Tokią išvadą apeliacinės instancijos teismas daro įvertinęs pačios ieškovės veiksmus ir kitas aplinkybes, reikšmingas, vertinant, ar yra pagrindas nagrinėjamu atveju taikyti galiojusio DK 141 straipsnio 3 dalies nuostatas, numačiusias, kad kai yra uždelsiama atsiskaityti ne dėl darbuotojo kaltės, darbuotojui sumokamas jo vidutinis darbo užmokestis už uždelsimo laiką.Aiškindamas DK 141 straipsnio 3 dalyje nustatytos kompensacijos prigimtį ir taikymo taisykles kasacinis teismas yra nurodęs, kad DK 141 straipsnio 3 dalies paskirtis yra dvejopa. Pirma, šioje normoje nustatytas kompensacinis mechanizmas, kuriuo yra kompensuojamas darbuotojui neišmokėtas darbo užmokestis ir kitos su darbo santykiais susijusios išmokos; antra – tai sankcija darbdaviui, kuris su atleidžiamu darbuotoju visiškai neatsiskaitė atleidimo dieną (ar atitinkamą įstatyme ar šalių susitarime nustatytą dieną). Ši sankcija, kaip ir bet kuri kita, gali būti efektyvi ir pasiekti tikslus, dėl kurių ji yra nustatyta, tik tuo atveju, jeigu ji proporcinga teisės pažeidimui, už kurį yra skiriama. Sprendžiant dėl darbuotojui priteistinos kompensacijos dydžio būtina vadovautis DK 2 ir 35 straipsniuose įtvirtintais darbo teisės principais, taip pat proporcingumu kaip bendruoju teisės principu. Šie principai reikalauja, kad tarp teisės pažeidimo ir sankcijos nebūtų nepagrįstai didelio neadekvatumo, disproporcijų, todėl priteistina darbuotojui kompensacija ne visais atvejais turi sutapti su vidutinio darbo užmokesčio už uždelstą atsiskaityti laiką suma. Kasacinio teismo praktikoje, sprendžiant dėl kompensacijos, mokamos DK 141 straipsnio pagrindu, pasisakyta, kad, vadovaujantis aptartais darbo santykių reglamentavimo principais, ji gali būti mažinama atsižvelgiant į darbuotojui priklausančio laiku neišmokėto darbo užmokesčio dalį, į itin trumpą darbuotojo darbo įmonėje trukmę ir per šį laikotarpį gauto darbo užmokesčio santykį su reikalaujama kompensacijos suma, į įmonės turtinę padėtį ir galimą kitų darbuotojų interesų pažeidimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. sausio 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-82/2008; 2010 m. rugsėjo 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-365/2010; 2015 m. kovo 31 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-154/2015; 2015 m. balandžio 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-262/2015; kt.). Šis teismų praktikoje suformuotas reikšmingų kompensacijos mažinimui aplinkybių sąrašas nebaigtinis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2015 m. birželio 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-350-469/2015).Teismo vertinimu, apeliantės prašomos 4500 Eur sumos priteisimas pažeistų proporcingumo padarytam pažeidimui principą, taip pat teisingumo, sąžiningumo ir protingumo principus. Apeliacinės instancijos teismas vertina,kad tokio dydžio kompensacijos priteisimas reikštų ir pernelyg didelę disproporciją su ieškovei priklausančia neišmokėta darbo užmokesčio dalimi. Ieškovei teismo sprendimu priteistas jau 96 Eur vidutinis darbo užmokestis už uždelstą atsiskaitymą. Yra pagrindas priteisti didesnę kompensaciją , atsižvelgiant į tai, jog ieškovei išmokėta tik nedidelė darbo užmokesčio per visą jos darbo laikotarpį dalis. Ši suma didinama iki 500 Eur. Priteisti ieškovei dar didesnę prašomą kompensaciją nėra pagrindo, atsižvelgiant ir į pačios ieškovės veiksmus-ji metus laiko nesikreipė dėl jos teisių pažeidimo dėl neišmokėto darbo užmokesčio pritesimo (t.1,b.l.15), pati turėjo įmonės dokumentus, kurie įmonės savininkui buvo perduoti tik 2016-11-24, buhalterinės apskaitos dokumentuose neatspindėjo darbo užmokesčio ieškovei neišmokėjimo fakto, nenurodė kasininkui (šiuo atveju įmonės savininkui L. G.), kad pinigus tokiu atveju reikia deponuoti. Be to, ji pati teikė netikslius duomenis VMI apie išmokėto darbo užmokesčio išmokas darbuotojams, kai realiai darbo užmokestis nebuvo išmokėtas. Todėl, daroma išvada, kad ieškovė iš dalies yra pati atsakinga už tai, kad su ja, ieškove, pagal taip jos pačios sutvarkytą atsakovės buhalterinę apskaitą nebuvo laiku ir tinkamai atsiskaityta. Pastebima, jog nėra įrodymų, kad ieškovė dėl neišmokėtos darbo užmokesčio dalies atsakovei reiškė pretenzijas, kad ieškovei darbo užmokesčio neišmokėjimas neturėjo įtakos jos reputacijai, esamais duomenimis nesudarė kliūčių konkuruoti darbo rinkoje, nelėmė neigiamos aplinkinių nuomonės. Todėl konstatuojama, jog nagrinėjamu atveju pats pažeidimo pripažinimas ir ieškovės pažeistų teisių apgynimas, pripažįstant atsakovės veiksmus neteisėtais ir priteisiant ieškovei neišmokėtą darbo užmokestį bei 500 Eur vidutinį darbo užmokestį už pavėluotą atsiskaitymą , yra pakankama satisfakcija šiame darbo teisiniame ginče. Siekiant užtikrinti, kad ieškovės darbinės teisės ir toliau nebūtų pažeidžiamos, vidutinis darbo užmokestis- po 15 Eur priteisiamas nuo šios nutarties paskelbimo dienos iki teismo sprendimo įvykdymo.

Dėl bylinėjimosi išlaidų

Pagal CPK 93 straipsnio 1 ir 2 dalis ieškinį tenkinus, bylinėjimosi išlaidos priteisiamos iš antrosios šalies, tenkinant dalinai jos priteisiamos proporcingai patenkintų reikalavimų daliai. Ieškinį atmetus, patirtos išlaidos ieškovui nekompensuojamos. Ši taisyklė taikoma ir paskirstant atstovavimo išlaidas (CPK 98 straipsnis). Kadangi apeliacinės instancijos teismas bylos nagrinėti iš naujo neperduoda, jis paskirsto bylinėjimosi išlaidas (CPK 93 straipsnio 5 dalis).Iš pateiktų į bylą duomenų matyti, kad pirmosios instancijos teisme ieškovė patyrė 300 Eur atstovavimo išlaidų, o atsakovė 350 Eur. Apeliacinės instancijos teismas vertina, kad priėmus naują sprendimą byloje yra patenkinta apie 41 % proc. ieškinio reikalavimų( ieškinio suma 9392,41 Eur, patenkinta 3849,48 Eur reikalavimas), todėl ieškovės S. Č. naudai iš atsakovės priteistina 123 Eur, o atsakovei iš ieškovės 206,5 Eur patirtų bylinėjimosi išlaidų pirmosios instancijos teisme. Pirmos instancijos teismo procese valstybė patyrė 7 Eur procesinių dokumentų įteikimo išlaidų. Iš ieškovės valstybei priteistina 4,13 Eur, o iš atsakovės 2,87 Eur šių išlaidų. Iš atsakovės proporcingai patenkintų reikalavimų dydžiui valstybei priteistina 115,47 Eur žyminio mokesčio. Viso iš atsakovės valstybei priteistina 118,34 Eur.Kadangi ieškovės apeliacinis skundas tenkinamas iš dalies, atsižvelgiant į patenkintų ieškinio reikalavimų dalį bei į apeliacinio skundo prašymą, sprendžiama, kad ieškovės ir apeliacinis skundas patenkintas irgi 41 proc. Todėl, teismo vertinimu, ieškovei, patyrusiai 200 Eur bylinėjimosi išlaidų apeliaciniame procese (t.2, b.l. 23), iš atsakovės priteisiamas 82 Eur dydžio bylinėjimosi išlaidų atlyginimas. Atsižvelgiant į apeliantės atmestų reikalavimų dalį, kurie sudaro 59 proc., atsakovės naudai iš ieškovės yra priteistinos bylinėjimosi išlaidos, patirtos apeliaciniame procese. Pateiktais į bylą duomenimis atsakovė patyrė 200 Eur bylinėjimosi išlaidų (t.2, b.l. 32), todėl jai iš S. Č. priteisiama 118 Eur dydžio bylinėjimosi išlaidų atlyginimas.

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos Civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 2 punktu,

nusprendžia:

apeliacinį skundą tenkinti dalinai.

Panaikinti Panevėžio miesto apylinkės teismo 2017-06-05 sprendimo dalį, kuria netenkintas ieškovės S. Č. (a.k. (duomenys neskelbtini) ieškinys priteisti ieškovei iš atsakovės IĮ „(duomenys neskelbtini)“ (į.k. (duomenys neskelbtini)) neišmokėtą darbo užmokestį,delspinigius, vidutinį darbo užmokestį už pavėluotą atsiskaitymą,palūkanas, ir priimti naują sprendimą, kurį išdėstyti taip:

„ ieškinį tenkinti iš dalies.

I. S. Č. (a.k. (duomenys neskelbtini) ieškinį dėl neišmokėto darbo užmokesčio priteisimo patenkinti iš dalies - priteisti ieškovei S. Č. (a.k. (duomenys neskelbtini) iš atsakovės IĮ „(duomenys neskelbtini)“ (į.k. (duomenys neskelbtini)) 3325,69 Eur neišmokėto darbo užmokesčio, 23,79 Eur piniginės kompensacijos už nepanaudotas atostogas ir 500 Eur vidutinį darbo užmokestį už uždelsimo atsiskaityti laiką.

Priteisti iš atsakovės IĮ „(duomenys neskelbtini)“ (į.k. (duomenys neskelbtini)) ieškovei S. Č. (a.k. (duomenys neskelbtini) 123 Eur bylinėjimosi išlaidų, patirtų pirmosios instancijos teisme.

Priteisti iš ieškovės S. Č. (a.k. (duomenys neskelbtini) atsakovės IĮ „(duomenys neskelbtini)“ (į.k. (duomenys neskelbtini)) naudai 206,5 Eur bylinėjimosi išlaidų, patirtų pirmosios instancijos teisme.

Priteisti iš ieškovės S. Č. (a.k. (duomenys neskelbtini) valstybės naudai 4,13 Eur bylinėjimosi išlaidų, patirtų pirmosios instancijos teisme.

Priteisti iš atsakovės IĮ „(duomenys neskelbtini)“ (į.k. (duomenys neskelbtini)) valstybės naudai 118,34 Eur bylinėjimosi išlaidų, patirtų pirmosios instancijos teisme.

Likusioje dalyje ieškinio netenkinti“.

Likusioje dalyje teismo sprendimą palikti nepakeistą.

Priteisti iš atsakovės IĮ „(duomenys neskelbtini)“ (į.k. (duomenys neskelbtini)) ieškovei S. Č. (a.k. (duomenys neskelbtini) po 15 Eur vidutinio darbo užmokesčio (neatskaičius mokesčių) už kiekvieną darbo dieną nuo šios nutarties paskelbimo dienos ( 2017-09-27) iki teismo sprendimo įvykdymo.

Priteisti iš atsakovės IĮ „(duomenys neskelbtini)“ (į.k. (duomenys neskelbtini)) ieškovei S. Č. (a.k. (duomenys neskelbtini) 82 Eur bylinėjimosi išlaidų, patirtų apeliacinės instancijos teisme.

Priteisti iš ieškovės S. Č. (a.k. (duomenys neskelbtini) atsakovės IĮ „(duomenys neskelbtini)“ (į.k. (duomenys neskelbtini)) naudai 118 Eur bylinėjimosi išlaidų, patirtų apeliacinės instancijos teisme.

Teisėjų kolegija Ramunė ČeknienėEigirdas ČinkaBirutė Jonaitienė