Kauno apygardos teismo nutartis

Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko Evaldo Burzdiko, kolegijos teisėjų Rūtos Palubinskaitės, Albino Čeplinsko, teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo atsakovės V. B. atskirąjį skundą dėl Kauno miesto apylinkės teismo 2010 m. rugpjūčio 30 d. nutarties, kuria taikytos laikinosios apsaugos priemonės civilinėje byloje pagal ieškovo R. B. ieškinį atsakovei V. B., institucijai teikiančiai išvadą Kauno miesto savivaldybės administracijos vaiko teisių apsaugos skyriui, Radviliškio rajono savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyriui dėl vaiko gyvenamosios vietos nustatymo,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Motyvuojamoji dalis

Atskirasis skundas atmestinas.

Apeliacinės instancijos teismas, neperžengdamas atskirojo skundo ribų, patikrino pirmosios instancijos teismo nutarties teisėtumą ir pagrįstumą. Neatsižvelgdamas į atskirojo skundo ribas, apeliacinės instancijos teismas taip pat patikrino ar nėra absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų (CPK 320 str.). Absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų, numatytų CPK 329 straipsnio 2 dalyje, apeliacinės instancijos teismas nenustatė.

Nagrinėjamoje byloje nustatyta, jog 2010 m. rugpjūčio 26 d. ieškovas kreipėsi su ieškiniu į teismą dėl vaiko gyvenamosios vietos nustatymo ir išlaikymo priteisimo. Taip pat ieškovas pateikė prašymą taikyti laikinąsias apsaugos priemones – iki bylos išnagrinėjimo dukros L. B. gyvenamąją vietą nustatyti kartu su ieškovu – tėvu R. B.. Pirmosios instancijos teismas skundžiama 2010 m. rugpjūčio 30 d. nutartimi ieškovo prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių patenkino, t. y. laikinai iki teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos nustatyta šalių nepilnametės dukros gyvenamoji vieta su ieškovu.

Vadovaujantis CPK 144 straipsnio pirmąja dalimi, teismas dalyvaujančių byloje ar kitų suinteresuotų asmenų prašymu gali imtis laikinųjų apsaugos priemonių, jeigu jų nesiėmus teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti nebeįmanomas. CPK 145 straipsnio 1 dalies 13 punkte sakoma, kad laikinosios apsaugos priemonės, kurių nesiėmus teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti ar pasidaryti nebeįmanomas, gali būti taikomos ne tik tos, kurios numatytos CPK, tačiau ir tos, kurios numatytos kituose įstatymuose. Vienas iš tokių įstatymų yra CK 3.65 straipsnis, kuriame numatytas laikinųjų apsaugos priemonių institutas. Tokiu būdu CK 3.65 straipsnio 2 dalyje numatytos laikinosios apsaugos priemonės gali būti taikomos ir bylose, kuriose sprendžiami ginčai dėl vaiko gyvenamosios vietos ir bendravimo su vaiku tvarkos nustatymo (CK 3.170 str., 3.174 str.). CK 3.65 straipsnyje sakoma, kad teismas, atsižvelgdamas į sutuoktinių vaikų, taip pat į vieno sutuoktinio interesus, gali taikyti laikinąsias jų apsaugos priemones, kol bus priimtas teismo sprendimas. Viena iš tokių apsaugos priemonių, numatytų CK 3.65 straipsnio 2 dalyje, kurią ir prašė taikyti ieškovas, yra nepilnamečių vaikų gyvenamosios vietos nustatymas su vienu iš tėvų (CK 3.65 straipsnio 2 dalies 2 punktas). Lietuvos Respublikos Seimas 1995 m. liepos 3 d. įstatymu Nr. I-983 ratifikavo 1989 m. Jungtinių Tautų vaiko teisių konvenciją. Ratifikuota konvencija yra sudedamoji Lietuvos Respublikos teisinės sistemos dalis ir taikoma kartu su nacionaliniais įstatymais. Konvencijos 3 straipsnio 1 dalyje sakoma, kad imantis bet kokių vaiką liečiančių veiksmų, nesvarbu, ar tai darytų valstybinės ar privačios įstaigos, užsiimančios socialiniu aprūpinimu, teismai, administracijos ar įstatymų leidimo organai, svarbiausia - vaiko interesai.

Pirmosios instancijos teismas, tenkindamas ieškovo prašymą taikyti laikinąsias apsaugos priemones ir nustatydamas šalių nepilnametės dukros gyvenamąją vietą su tėvu, skundžiamoje nutartyje padarė pagrįstą išvadą, kad iki teismo sprendimo priėmimo tikslinga nustatyti gyvenamąją vietą su atsakovu, nes tai labiau atitiks vaiko interesus. Nesutikti su tokia teismo išvada teisėjų kolegija neturi pagrindo. Bylos duomenimis nustatyta, kad santuoka tarp šalių nutraukta 1999-09-09. Po santuokos nutraukimo nepilnametė dukra liko gyventi su mama. Iš pateiktų duomenų matyti, jog šalių dukra gyveno tai pas savo motiną, tai pas senelę, o paskutiniu metu - pas ieškovą. Ieškovo teigimu, prieš metus laiko, dukra, dėl nesutarimų su mama buvo išėjusi gyventi pas senelę A. A. J., o nuo mokslo metų pabaigos gyvena pas ieškovą. Ieškovas pateikė teismui duomenis, jog yra pateikęs dokumentus dėl dukters priėmimo į Kauno Antano Smetonos gimnaziją, dėl ko pirmosios instancijos teismas pagrįstai laikė, jog įvertintinus tai, kad už 2 dienų prasidės naujieji mokslo metai, tikslinga taikyti laikinąją apsaugos priemonę ir laikinai, iki bus išspręstas šalių ginčas, šalių nepilnametės dukros gyvenamąją vietą nustatyti su ieškovu. Teisėjų kolegija pažymi, jog kiekvienu atveju sprendžiant dėl vaiko gyvenamosios vietos nustatymo, taip pat ir tuomet, kai toks gyvenamosios vietos nustatymas yra laikinojo pobūdžio ir taikomas kaip apsaugos priemonė iki teismas išnagrinės bylą iš esmės, būtina įvertinti aplinkos, kurioje vaikas gyvena procesinio sprendimo priėmimo metu, tinkamumą jo fizinei, psichologinei bei socialinei raidai ir priimti pamatuotą sprendimą, ar vaikui įprastos aplinkos keitimas yra būtinas ir neišvengiamas. Nusistovėjusios ir vaikui įprastos aplinkos keitimas kiekvienu atveju yra susijęs su emociniais išgyvenimais ir gali sukelti didesnę ar mažesnę socialinę bei psichologinę žalą. Teisėjų kolegija atkreipia dėmesį, jog nors byloje nėra pateikta duomenų, dėl šalių nepilnametės dukters nuomonės, su kuriuo iš tėvų ji nori gyventi, tačiau iš šalių paaiškinimų ir dukters elgesio galima preziumuoti, jog nepilnametė dukra išreiškė norą gyventi su ieškovu. Iš ieškovo paaiškinimų nustatyta, jog dukra nuo 2010 m. vasaros gyvena pas ieškovą adresu: (duomenys neskelbtini), kartu su nauja ieškovo šeima, šiuo metu lanko mokyklą Kaune. Dabartinė ieškovo sutuoktinė su jo dukra puikiai sutaria, paauglė dukra puikiai adaptavosi ieškovo namų aplinkoje, ieškovą su dukra sieja stiprus dvasinis ryšys, jai tėvas autoritetas, mergaitė noriai bendrauja su mažamečiais seserimi ir broliu, jais rūpinasi. Ieškovo nurodytų aplinkybių apeliantė nepaneigė ir nepateikė teismui įrodymų paneigiančių nurodytus ieškovo teiginius. Tokiu būdu, nagrinėjamu atveju, laikinosios apsaugos priemonės taikymas yra sietinas su siekimu išvengti vaikui įprastos gyvenamosios aplinkos pakeitimo ir susiformavusių socialinių ryšių išsaugojimu. Taigi, remiantis aukščiau nurodytomis faktinėmis bylos aplinkybėmis ir ieškovo paiškinimais, kolegijos nuomone, ieškovas turi visas sąlygas tinkamai rūpintis šalių nepilnamete dukra ir jai sudarytos tinkamos sąlygos, suteikta saugi ir stabili aplinka, kurioje ji gali mokytis ir pilnavertiškai socializuotis. Be to, šiuo metu, kai nepilnametė jau tris mėnesius lanko mokyklą Kaune, jos gyvenanosiso vietos pakeitimas, būtų ne tik netikslingas, tačiau gali padaryti didelę žalą nepilnametės interesams, tame tarpe ir mokymosi rezultatams.

Teismas šioje proceso stadijoje neturi duomenų, kurių pagrindu būtų galima manyti, jog iki bylos išnagrinėjimo šalių dukters gyvenimas su tėvu galėtų pakenkti vaiko ir jo motinos interesams, juolab, kad pati dukra išreiškė norą gyventi su tėvu (pas ieškovą gyvena jau daugiau ne pusę metų), lanko mokyklą Kaune. Byloje taip pat nėra duomenų, kad pritaikytos laikinosios apsaugos priemonės daro vaikui socialinę, psichologinę žalą ar kelia emocinius išgyvenimus. Apeliantės teiginiai, jog ieškovas daro neigiamą poveikį dukrai, kuri apie atsakovės gyvenamąją vietą kalba su panieka, kad ji nori gyventi dideliame mieste, yra grindžiami vien pačios atsakovės paaiškinimais. Pažymėtina, kad tėvai turi lygias teises ir lygias pareigas savo vaikams, nesvarbu, ar vaikas gimė susituokusiems, ar nesusituokusiems tėvams, jiems santuoką nutraukus, teismui pripažinus ją negaliojančia ar tėvams gyvenant skyrium (CK 3.156 str. 2 d.). Už vaiko auklėjimą ir priežiūrą tėvai atsako bendrai ir vienodai (CK 3.159 str. 2 d.). Tokiu būdu byloje nesant duomenų, jog ieškovas nesudaro galimybės matytis vaikui su motina ar kokiais nors kitais veiksmais riboja vaiko bendravimą su motina, atsakovei neužkertama galimybė net ir pritaikius minėtas laikinąsias apsaugos priemones rūpintis dukra, dalyvauti jos auklėjime ir pan.

Atmestini kaip nepagrįsti ir neįrodyti apeliantės argumentai, kad nuo santuokos nutraukimo 11 metų ieškovas vaikų nelankė, su jais nebendravo, jų auklėjime nedalyvavo, nesirūpino mokymosi rezultatais, išlaikymo neteikė, darė neigiamą poveikį vaikams, atvažiuodamas girtas pas atsakovę ir sukeldamas triukšmą namuose, kai šalių dukra buvo gydoma nuo širdies ir nervinių ligų, atsakovas į tai nekreipė jokio dėmesio. Byloje nėra duomenų, apeliantė taip pat nepateikė rašytinių įrodymų, jog ieškovas nesirūpina šalių dukra, ar ja netinkamai rūpinasi. Atskirojo skundo argumentas, kad ieškovas nėra dukters biologinis tėvas, jis tėvystę mergaitei suteikė praėjus 3 mėn. po jos gimimo, neturi reikšmės sprendžiant dėl skundžiamos nutarties teisėtumo ir pagrįstumo ir neriboja ieškovo, kaip tėvo teisių ir pareigų, rūpinantis šalių dukra.

Taip pat teisėjų kolegija pažymi, jog skundžiama nutartimi vaiko gyvenamosios vietos nustatymo su atsakovu negalima pripažinti ginčo dėl vaiko gyvenamosios vietos nustatymo pagal šalių pareikštus byloje reikalavimus išankstiniu išsprendimu, nes šioje proceso stadijoje taikant laikinąsias apsaugos priemones siekiama tik laikinai, bylos nagrinėjimo metu apsaugoti nepilnamečio vaiko interesus (CK 3.65 straipsnio 2 dalies 4 punktas). Tuo tarpu dauguma atskirojo skundo argumentų susiję su ginčo išsprendimu iš esmės ir ieškinio pagrįstumu, todėl teisėjų kolegija jų neanalizuoja.

Kiti atskirojo skundo argumentai nesvarstytini, nes jie neturi įtakos teismo nutarties teisėtumui ir pagrįstumui.

Teisėjų kolegija sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas teisingai įvertino byloje esančius įrodymus ir teisingai priteikė materialinės bei procesinės teisės normas, todėl tenkinti atskirąjį skundą jame nurodytais motyvais nėra pagrindo.

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos CPK 331 str., 336 str., 337 str. 1 p.,

nutaria:

Atskirąjį skundą atmesti.

Kauno miesto apylinkės teismo 2010 m. rugpjūčio 30 d. nutartį palikti nepakeistą.