- Teismas
- Kauno apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2012-01-19
- Bylos Nr.
- 2A-242-582/2012
- Teisminio proceso Nr.
- 2-05-3-14422-2010-6
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Nijolia Indreikienė, Dalė Burdulienė, Dmitrijus Korsakovas (pran.)
- Atsakovas
- V. B.
- Ieškovas
- R. B.
- Kategorijos
- 78.2.1pavadinimo nepavyko patikrinti
- 121.18pavadinimo nepavyko patikrinti
- 121.21pavadinimo nepavyko patikrinti
Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko ir pranešėjo Dmitrijaus Korsakovo, kolegijos teisėjų Dalės Burdulienės ir Nijolios Indreikienės, viešame teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo atsakovės V. B. apeliacinį skundą dėl Kauno miesto apylinkės teismo 2011 m. rugsėjo 29 d. sprendimo pakeitimo civilinėje byloje Nr. 2-410-375/2011 pagal ieškovo R. B. ieškinį atsakovei V. B. ir atsakovės V. B. priešieškinį ieškovui R. B., išvadą teikiančioms institucijoms Kauno miesto savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyriui, Radviliškio rajono savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyriui dėl nepilnamečio vaiko gyvenamosios vietos nustatymo, išlaikymo nepilnamečiam vaikui priteisimo.
Aprašomoji dalis
nustatė:
Šalies argumentai
Patikslintu ieškiniu (t. 1, b. l. 89-91) ieškovas prašė jo ir atsakovės nepilnametės dukros gyvenamąją vietą nustatyti su ieškovu, priteisti iš atsakovės 400 Lt sumą per mėnesį dukters išlaikymui, mokėtiną periodinėmis įmokomis nuo 2010 m. liepos 1 d. iki dukra sulauks pilnametystės, priteisti iš atsakovės bylinėjimosi išlaidų atlyginimą. Ieškovas nurodė, jog jam ir atsakovei 1999 m. nutraukus santuoką nebuvo išspręstas nepilnamečių vaikų gyvenamosios vietos nustatymo klausimas, tačiau vaikai liko gyventi su atsakove. 2009 m. dėl nesutarimų su atsakove nepilnametė dukra išėjo gyventi pas senelę. Atsakovė nevykdė pareigos rūpintis dukra ir ją auklėti, nereikalavo, jog dukra grįžtų gyventi pas ją. Toks atsakovės požiūris turėjo neigiamos įtakos dukters asmenybės formavimuisi, ženkliai suprastėjo jos mokymosi rezultatai. Baigusi mokslo metus dukra atvyko gyventi pas ieškovą, kur puikiai sutaria tiek su ieškovo sutuoktine, tiek ir su mažamečiais seserimi ir broliu. Dukrai išreiškus norą gyventi kartu su ieškovu, ji pradėjo lankyti mokyklą ieškovo gyvenamojoje vietovėje, mokymosi rezultatai pagerėjo, dukra puikiai sutaria su bendraklasiais, įgijo draugų, tapo motyvuota. Nurodytas aplinkybes ieškovas įvertino kaip pagrindą dukters gyvenamajai vietai nustatyti su juo. Kartu ieškovas nurodė prašantis nustatyti išlaikymą, kurį atsakovė turi mokėti skyrium nuo jos gyvenančiai dukrai. Ieškovas išlaikymo sumą dukrai prašė skaičiuoti nuo jos atvykimo gyventi pas tėvą dienos.
Priešieškiniu (t. 1, b. l. 141-145) atsakovė prašė nepilnametės dukters gyvenamąją vietą nustatyti su atsakove, priteisti iš ieškovo 400 Lt sumą per mėnesį dukters išlaikymui, mokėtiną periodinėmis įmokomis nuo 2007 m. rugsėjo 1 d. iki dukra sulauks pilnametystės, priteisti iš ieškovo bylinėjimosi išlaidų atlyginimą. Atsakovė nurodė nėščia tapusi dar iki santuokos su ieškovu sudarymo, tvirtino, jog ieškovas nėra biologinis dukters tėvas, jis tėvu įrašytas tik po tėvystės pripažinimo. Be to, nuo 1999 m. atsakovė viena auklėjo ir prižiūrėjo dukrą, dukra aktyviai dalyvavo popamokinėje veikloje, ieškovas su dukra bendravo epizodiškai, nors atsakovė tokiam bendravimui nekliudė. Glaudesnis ieškovo bendravimas su vaikais prasidėjo 2007 m. Nuo to laiko vaikai su tėvu praleisdavo dalį atostogų. Po 2010 m. vasaros atostogų dukra negrįžo gyventi pas atsakovę, nors visų atostogų metu, atsakovei bendraujant su ja neužsiminė norinti likti gyventi su tėvu. Į kitą mokyklą mokytis dukra buvo priimta be atsakovės žinios. Toks ieškovo elgesys gali būti susijęs su atsakovės išreikšta pozicija, jog ieškovas turėtų prisidėti prie nepilnamečių vaikų išlaikymo. Dukters gyvenimas su atsakove labiau atitiktų dukters interesus, nes ieškovas nuteikinėja dukterį prieš motiną, neskiria jai dėmesio. Ieškovas klaidina teismą nurodydamas, jog naujojoje mokykloje dukrai sekasi gerai, kadangi atsakovė mokyklos personalo buvo informuota, jog dukra yra perkelta į kitą klasę dėl elgesio problemų, yra praleidusi nemažai pamokų be pateisinamos priežasties, elgiasi atšiauriai, konfliktuoja, organizavo alkoholio pirkimą prieš diskoteką. Ieškovo sutuoktinė, bendravusi su mergaite trumpą laiką, negali tapti jai artimesne už mergaitės motiną. Taip lygiai netikri brolis ir sesuo negali per trumpą laiką tapti artimesni už brolį, su kuriuo dukra nuolat gyvena. Dukra turi problemų, kurias reikia spręsti, o ne neigti, kaip elgiasi ieškovas. Ieškovo nuoširdumu verčia abejoti ir tai, jog jis ilgą laiką dukra nesirūpino, nedalyvavo jos auklėjime, daugiau nei 10 metų praktiškai neprisidėjo prie jos išlaikymo. Nustačius dukters gyvenamąją vietą su atsakove, iš ieškovo priteistinas išlaikymas dukrai.
Atsiliepimas
Atsiliepimu į priešieškinį (t. 2, b. l. 46-49) ieškovas prašė priešieškinį atmesti ir, laikydamasis savo ieškinyje išdėstytos pozicijos, nurodė žinantis, jog jis nėra biologinis vaiko tėvas, išreiškė pasipiktinimą tuo, kokiomis aplinkybėmis ieškovė šį faktą išviešino, kaip apie tai sužinojo dukra. Kartu ieškovas pripažino, jog geriausiai savo interesus gali įvardinti pati nepilnametė dukra, dar kartą konstatavo, jog vaiką kamuojančias psichologines problemas suprantanti motina nebūtų leidusi jai gyventi su senele, akcentavo prastesnes buitines sąlygas atsakovės namuose, atsakovės ir dukters tarpusavio nesutarimų kuriamą konfliktišką atmosferą.
Bylos nagrinėjimo metu atsakovė savo poziciją pakeitė, nurodė su ieškiniu sutinkanti iš dalies, neprieštaraujanti, jog nepilnametės dukters gyvenamoji vieta būtų nustatyta su ieškovu, prašomą priteisti išlaikymo sumą prašė sumažinti iki 250 Lt per mėnesį, nurodė palaikanti reikalavimą priteisti išlaikymo įsiskolinimą už laikotarpį nuo 2007 m. rugsėjo 1 d. Poziciją dėl išlaikymo dydžio atsakovė grindė byloje esančia informacija apie dideles ieškovo pajamas, gerą turtinę padėtį (t. 2, b. l. 161-168).
Į bylą pateiktose išvadose (t. 1, b. l. 69-70; t. 2, b. l. 41-42) Radviliškio rajono savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyrius nurodė neturintis duomenų apie tai, jog atsakovė nesirūpina nepilnamete dukra, jos neprižiūri, konstatavo, jog atsakovė turi pakankamai pajamų tinkamai išlaikyti vaikus, gali užtikrinti visas būtinas buitines gyvenimo sąlygas, dukters santykiai su motina yra normalūs, todėl jos gyvenamosios vietos nustatymas su atsakove atitiktų vaiko interesus.
Į bylą pateiktoje išvadoje (t. 1, b. l. 72-73) Kauno miesto savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyrius nurodė, jog ieškovo gyvenamojoje vietoje nepilnametei dukrai sudarytos geros buitinės sąlygos, ji turi atskirą kambarį su baldais, kuriame mergaitė gerai jaučiasi, sutaria su visais šeimos nariais. Ieškovo pajamos yra pakankamos dukrai išlaikyti. Mergaitė naujojoje mokykloje išrinkta klasės seniūne. Paklausta apie gyvenimą su atsakove mergaitė akcentavo nuolatinius konfliktus, aplinkybę, jog mama labiau myli brolį, išreiškė pageidavimą gyventi su tėčiu.
Žemesnės instancijos teismas
Kauno miesto apylinkės teismas 2011 m. rugsėjo 29 d. sprendimu (t. 2, b. l. 169-174) ieškinį patenkino, priešieškinį atmetė, nepilnametės dukters gyvenamąją vietą nustatė su ieškovu, priteisė iš atsakovės dukters išlaikymui po 400 Lt per mėnesį, pinigus mokant periodiškai iki dukters pilnametystės, priteisė iš atsakovės ieškovui 3000 Lt atstovavimo išlaidoms atlyginti, 132 Lt žyminio mokesčio, priteisė iš atsakovės valstybei 144 Lt žyminio mokesčio ir 26 Lt teismo išlaidoms, susijusioms su procesinių dokumentų įteikimu atlyginti. Teismas nurodė, kad priešieškinys atmestinas sutrumpintais motyvais, kadangi atsakovės teismo posėdžio metu išreikštas sutikimas su ieškinio reikalavimu dėl vaiko gyvenamosios vietos nustatymo su ieškovu vertintinas ne tik kaip atitinkamo ieškinio reikalavimo pripažinimas, bet ir kaip netiesioginis priešieškinio reikalavimų atsisakymas. Atsižvelgęs į tokią proceso dalyvių poziciją, išklausęs pačios nepilnametės mergaitės nuomonės, kuri išreiškė pageidavimą gyventi su ieškovu, aiškiai ir nuosekliai nurodydama tokios nuomonės susiformavimo priežastis, teismas nusprendė, jog mergaitės gyvenamoji vieta nustatytina su ieškovu. Kartu teismas pripažino, jog ieškinyje nurodyta išlaikymo suma atitinka susiklosčiusią situaciją, mergaitės amžiaus sąlygojamus poreikius. Pastarąją aplinkybę patvirtina ir faktas, jog priešieškiniu atsakovė reikalavo analogiškos išlaikymo sumos. Teismas pripažino, jog atsakovės turtinė padėtis nėra bloga, ji gauna pajamas iš savo ūkio, todėl gali teikti tokio dydžio išlaikymą, kurio reikalauja ieškovas. Atmesdamas priešieškinio reikalavimą dėl išlaikymo už laikotarpį iki dukra apsigyveno pas ieškovą priteisimo teismas nurodė, jog ieškovas nebuvo pažeidęs savo pareigos prisidėti prie vaikų išlaikymo. Tokią išvadą teismas grindė aplinkybe, jog reikalavimą dėl išlaikymo priteisimo atsakovė pareiškė tik po to, kai ieškovas kreipėsi į teismą dėl dukters gyvenamosios vietos su juo nustatymo. Atmesdamas atsakovės motyvą, jog iki tol reikalavimas nebuvo reiškiamas dėl ieškovo grasinimų atskleisti dukters kilmę, teismas nurodė, jog atsakovė nepateikė jokių šią aplinkybę patvirtinančių įrodymų, nurodytą faktą konfliktinėje situacijoje atskleidė pati.
Šalies argumentai
Apeliaciniu skundu (t. 3, b. l. 2-8) atsakovė prašo Kauno miesto apylinkės teismo 2011 m. rugsėjo 29 d. sprendimą pakeisti, iš atsakovės priteistą išlaikymo sumą sumažinant iki 250 Lt per mėnesį, šią sumą mokant nuo 2010 m. liepos 7 d. iki vaiko pilnametystės, priteisti dukrai iš ieškovo išlaikymo įsiskolinimą už laikotarpį nuo 2007 m. rugsėjo 1 d. iki 2010 m. liepos 6 d. konkrečia pinigų suma - 13100 Lt, priteisti iš ieškovo bylinėjimosi išlaidų atlyginimą. Atsakovė nurodo, jog bylą nagrinėjęs teismas nesiaiškino mergaitės poreikių, nevertino proceso dalyvių turtinės padėties, finansinių galimybių teikti vienokio ar kitokio dydžio išlaikymą. Ieškovas ieškinyje nurodytos išlaikymo sumos nepagrindė. Atsakovė nurodo nesutinkanti su teismo išvada, jog ieškovo ir atsakovės turtinė padėtis yra panaši, kadangi į bylą pateiktoje Kauno miesto savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyriaus išvadoje nurodoma, jog ieškovo pajamos per mėnesį sudaro apie 10000 Lt, ieškovas turi butą Kauno mieste, žemės sklypą ir namą su priklausiniais Jurbarko rajone, savo vardu registruotą transporto priemonę, banko sąskaitos išrašai patvirtina ieškovą gaunant itin dideles pajamas, tuo tarpu atsakovė neturi nei nekilnojamojo turto, nei transporto priemonių, jos pajamos mažesnės, atsakovė dar turi išlaikyti ir nepilnametį sūnų, neturi sutuoktinio, kuris pajamomis prisidėtų prie šeimos poreikių tenkinimo. Įvertinusi nurodytas aplinkybes atsakovė, sutikdama, jog dukters išlaikymui reikalinga 800 Lt suma per mėnesį, teigia, jog jai turi tekti mažesnė išlaikymo dalis - 250 Lt, tuo tarpu likusią išlaikymo dalį turi teikti ieškovas. Kartu atsakovė nurodo nesutinkanti su teismo sprendimo dalimi, kuria atmestas jos reikalavimas dėl išlaikymo įsiskolinimo priteisimo, kadangi nesikreipimas į teismą nepaneigia teisės į įsiskolinimo už įstatyme įvardintą laikotarpį priteisimą. Ieškovas nepateikė jokių išlaikymo teikimą patvirtinančių įrodymų, tuo tarpu epizodinė pagalba nelaikytina tinkamu pareigos išlaikyti vaikus vykdymu. Aplinkybė, jog ieškovas yra išsaugojęs 1999 m. surašytą raštelį apie pinigų gavimą tik dar kartą patvirtina, jog jis rūpinosi tokio pobūdžio įrodymų egzistavimu, todėl atitinkamų įrodymų už paskutinių trejų metų laikotarpį neturėjimas paneigia ieškovo nurodomą aplinkybę, jog išlaikymą jis teikė. Teismas be pagrindo rėmėsi dukters paaiškinimais šiuo klausimu, kadangi dukra demonstravo akivaizdų nusiteikimą prieš atsakovę. Akcentuotina ir tai, jog Radviliškio rajono apylinkės teismas 2011 m. liepos 5 d. sprendimu analogišką atsakovės reikalavimą dėl išlaikymo įsiskolinimo ieškovo ir atsakovės nepilnamečiam sūnui priteisimo iš ieškovo patenkino.
Atsiliepimas
Atsiliepimu į apeliacinį skundą (t. 3, b. l. 22-25) ieškovas prašo skundą atmesti, priteisti iš atsakovės bylinėjimosi išlaidų atlyginimą ir nurodo, kad nurodydama visą eilę materialinių teisės normų, realiai atsakovė jų pažeidimo neįvardija, ginčydama tik teismo atlikto į bylą pateiktų įrodymų vertinimo pagrįstumą. Visiškai palaikydamas pirmosios instancijos teismo ginčijamame sprendime išdėstytus motyvus, ieškovas akcentuoja, jog atsakovė išskiria pavienius jai palankius faktus, neatsižvelgdama į įrodymų visumą. Teismas įvertino tiek mergaitės poreikius, akcentuodamas jos amžių ir būtinybę aprūpinti ją maistu, apranga, avalyne, sudaryti sąlygas fiziniam, dvasiniam, doroviniam ir socialiniam vystymuisi. Teismas įvertino ir šalių turtinę padėtį. Atsakovė pati priešieškinyje nurodė, jog jos turtinė padėtis yra gera, ji turi ūkį, iš kurio gauna pajamas, todėl 400 Lt išlaikymo suma jai negali būti laikoma per didele. Ieškovas pakartotinai akcentavo auginantis dar du vaikus iš antrosios santuokos ir privalantis juos išlaikyti. Atmesdamas priešieškinio reikalavimą dėl išlaikymo įsiskolinimo priteisimo pirmosios instancijos teismas, ieškovo nuomone, pagrįstai konstatavo, jog, remiantis įrodinėjimo taisyklėmis, yra labiau tikėtina, jog ieškovas geranoriškai prisidėjo prie savo vaikų išlaikymo.
Motyvuojamoji dalis
Apeliacinis skundas tenkintinas iš dalies. Pirmosios instancijos sprendimas pakeistinas.
Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindai bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 str. 1 d.). Apeliacinės instancijos teismas tikrina teismo sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą tik apskųstoje dalyje ir tik analizuojant apeliaciniame skunde išdėstytus argumentus, išskyrus įstatyme nurodytas išimtis (CPK 320 str. 2 d.). Absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329 str.).
Dėl nepilnametei Laurai Butkevičiūtei skirto išlaikymo dydžio
Kauno m. apylinkės teismas šioje civilinėje byloje sprendimą priėmė 2011 m. rugsėjo 29 d. Šiuo sprendimu teismas išsprendė klausimą dėl ieškovo R. B. ir atsakovės V. B. nepilnametės dukters L. B., gimusios (duomenys neskelbtini), gyvenamosios vietos nustatymo ir išlaikymo priteisimo.
Pažymėtina, kad ieškovas ir atsakovė turi ir kitą nepilnametį vaiką – L. B., gimusį (duomenys neskelbtini).
Radviliškio rajono apylinkės teismas 2011-07-05 teismo sprendimu civilinėje byloje pagal ieškovės V. B. ieškinį atsakovui R. B. dėl vaikų gyvenamosios vietos nustatymo ir išlaikymo priteisimo, nustatė R. B. ir V. B. nepilnamečio sūnaus L. B. gyvenamąją vietą ir priteisė jam išlaikymą.
Šiaulių apygardos teismas 2011-12-13 nutartimi Radviliškio rajono apylinkės teismo 2011 m. liepos 5 d. sprendimą palikti nepakeistą.
Nereikia įrodinėti aplinkybių, nustatytų įsiteisėjusiu teismo sprendimu kitoje civilinėje byloje, kurioje dalyvavo tie patys asmenys, išskyrus atvejus, kai teismo sprendimas sukelia teisines pasekmes ir nedalyvaujantiems byloje asmenims (prejudiciniai faktai) (CPK 182 str. 2 p.).
Radviliškio rajono teismas sprendime išanalizavo šalių turtinę padėtį, galimybes mokėti išlaikymą, nustatė sūnui L. B. mokėtino išlaikymo dydį, mokėtino išlaikymo proporcingumą.
Radviliškio rajono teismas nustatė, kad „Ieškovė V. B. nurodė, kad nepilnamečio vaiko poreikiams patenkinti kas mėnesį reikia 400-900 Lt, ir iš atsakovo prašo priteisti po 400 Lt kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis. Kaip matyti iš bylos duomenų, ieškovė yra ūkininkė, pajamos už laikotarpį nuo 2010–03–01 iki 2011–02–28, 51476 Lt per metus, t. y. 4289,66 Lt į mėnesį; teismo posėdžio metu nurodė, kad realios pajamos yra 1000 Lt – 2000 Lt per mėnesį. Atsakovas įsigijęs verslo liudijimą, pajamos – netekto darbingumo pensija už laikotarpį nuo 2010–03–01 iki 2011-03–31, 383,29 Lt–410,76 Lt; teismo posėdžio metu nurodė, kad jo pajamos 2011 metais sudaro vidutiniškai 1700 Lt į mėnesį. Ieškovė įgyto ir savo vardu registruoto nekilnojamo turto neturi, atsakovas - turi, iš kurio dalis įkeista finansiniams įsipareigojimams užtikrinti (t.1, b. l. 161), dalis areštuota (t. 1, b. l. 167), todėl teismas įvertinęs nurodytas aplinkybes, konstatuoja, kad ieškovės turtinė padėtis yra žymiai geresnė už atsakovo. Iš atsakovo paaiškinimų darytina išvada, jog jis pats siekia gauti pajamų, yra įsigijęs verslo liudijimą, tokiu būdu stengdamasis gerinti savo turtinę padėtį. Dėl prašomo priteisti išlaikymo dydžio 400 Lt sumos kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis atsakovas prieštaravo, nurodydamas, kad gali teikti 300 Lt ir esant būtinybei dar paremti“. „...nesant byloje rašytinių įrodymų apie realiai vaiko poreikiams tenkinti skiriamas ar išleistas lėšas, teismas laiko, kad vidutiniškai nepilnamečio vaiko išlaikymui reikalinga 650 lt (400 Lt + 900 Lt / 2) suma. Be to, iš byloje esančių metinių turto ir pajamų deklaracijų, pažymų apie priskaičiuotas pensijas, kompensacijas, pašalpas ir kitų dokumentų bei šalių paaiškinimų teismo posėdžio metu matyti, kad tiek ieškovės, tiek atsakovo pateikti duomenys apie pajamas, neatitinka realiai jų gaunamų piniginių lėšų, todėl šiuo atveju, teismas remiasi rašytiniais įrodymais – byloje esančiais oficialių įstaigų išduotais dokumentais. Teismas, įvertinęs tai, kas išdėstyta ir atsižvelgdamas į blogesnę atsakovo turtinę padėtį, į tai, kad atsakovas augina du mažamečius vaikus, kuriems atsakovas turi teikti išlaikymą bei teisme neįrodytus nepilnamečio vaiko L. B. realius poreikius, t.y., laikydamasis proporcingumo, sąžiningumo ir protingumo principų, prašomą priteisti 400 Lt išlaikymo sumą mažina, priteisiant iš atsakovo nepilnamečio sūnaus L. B. išlaikymui po 325 Lt kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis, šią sumą pradedant mokėti nuo ieškinio pateikimo teismui 2010-09-01 dienos iki vaiko pilnametystės“.
Darytina išvada, kad Radviliškio rajono teismas, įvertinęs vaiko poreikius, šalių turtinę padėtį, nustatė, kad jų sūnaus L. B. išlaikymui reikalinga 650 Lt suma ir iš R. B. sūnaus išlaikymui priteisė pusę šios sumos - po 325 Lt kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis.
Teismas, priteisdamas išlaikymą dviem ar daugiau vaikų, turi nustatyti tokį išlaikymo dydį, kuris būtų pakankamas tenkinti bent minimalius visų vaikų poreikius. Išieškota išlaikymo suma visiems vaikams turi būti panaudota lygiomis dalimis, išskyrus atvejus, kai dėl svarbių priežasčių (ligos ir kt.) yra būtina nukrypti nuo lygybės principo (CK 3.198 str.).
Šalių nepilnamečių vaikų L. B. ir L. B. amžius yra panašus, nei vienas iš vaikų specialių poreikių neturi, nenustatyta aplinkybių dėl kurių teismas turėtų nukrypti nuo lygybės principo. Darytina išvada, kad L. B. ir L. B. poreikiai nesiskiria, todėl L. B. išlaikymui taip pat būtina 650 Lt suma ir pusė šios sumos priteistina iš atsakovės V. B. dukters L. B. išlaikymui - po 325 Lt kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis.
Dėl išlaikymo įsiskolinimo priteisimo
Pirmosios instancijos teismas atmetė atsakovės reikalavimą dėl išlaikymo įsiskolinimo priteisimo iš ieškovo.
Apeliacinės instancijos teismas sutinka su pirmosios instancijos teismo sprendimu šioje dalyje, tačiau nesutinka su teismo sprendime nurodyta tokio sprendimo motyvacija.
Jeigu tėvų valdžia priklauso tik vienam iš nepilnamečio vaiko tėvų, tai vaiko turtą uzufrukto teise tvarko tik šis tėvas arba motina. Ištuokos ar gyvenimo skyrium atveju turto tvarkymo teisė priklauso tam iš tėvų, su kuriuo lieka gyventi vaikas (CK 3.190 str. 1 d.). Tėvai netenka teisės tvarkyti uzufrukto teise savo nepilnamečių vaikų turtą, kai teismas nušalina tėvus nuo turto tvarkymo (CK 3.191 str. 1 d. 4 p.). Jeigu pasibaigus uzufrukto teisei vaiko tėvai (ar vienas iš jų, su kuriuo gyvena vaikas) ir toliau naudojasi vaiko turtu, jie privalo grąžinti vaikui turtą ir visas iš vaiko turto gautas pajamas ir vaisius nuo to momento, kai to pareikalavo vaikas ar jo atstovas (CK 3.191 str. 2 d.). Vaikui skirtas išlaikymas privalo būti naudojamas tik jo interesams (CK 3.203 str. 1 d.).
Nagrinėjant bylą pirmosios instancijos teisme 2011-09-15 posėdžio metu atsakovė sutiko su ieškovo ieškinio reikalavimu nustatyti dukters Lauros gyvenamąją vietą su ieškovu, apeliaciniu sprendimu apeliantė neprašo sprendimą panaikinti ta dalimi, kuria dukters gyvenamoji vieta buvo nustatyta su ieškovu, todėl laikytina, kad dukrai pradėjus gyventi su tėvu jos, kaip uzufruktorės teisės pasibaigė ir ji negali kelti reikalavimo priteisti dukters naudai išlaikymo įsiskolinimą, nes šis įsiskolinimas priklausytų dukrai, o šio įsiskolinimo uzufruktoriumi tapo dukters tėvas. Apeliantė galėtų atskiru ieškiniu prašyti priteisti jai nuostolius, atsiradusius dėl to, kad ji vienasmeniškai skyrė lėšas dukters išlaikymui, kai ši gyveno pas ją.
Pažymėtina, kad išlaikymo santykiai yra tęstinio pobūdžio ir teismo sprendimas, kuriuo yra priteistas atitinkamo dydžio išlaikymas, pasikeitus ar neatsiradus tam tikroms aplinkybėms, gali būti pakeistas (CK 3.201 straipsnio 1 dalis).
Patenkinus apeliacinį skundą iš dalies, atitinkamai turi būti pakeičiamas bylinėjimosi išlaidų paskirstymas (CPK 93 straipsnio 4 dalis). CPK 93 straipsnio 1 dalis numato, kad šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą. Jeigu ieškinys patenkintas iš dalies, šiame straipsnyje nurodytos išlaidos priteisiamos ieškovui proporcingai teismo patenkintų reikalavimų daliai, o atsakovui – proporcingai teismo atmestų ieškinio reikalavimų daliai (CPK 93 straipsnio 2 dalis).
Iš bylos medžiagos nustatyta, kad atsakovė pirmosios instancijos teisme patyrė 4000 Lt atstovavimo išlaidų (2 t. b. l. 64, b. l. 159), sumokėjo 135 Lt žyminio mokesčio (1 t. b. l. 155), ieškovas – 3000 Lt atstovavimo išlaidų (2 t. b. l. 158), 132 Lt žyminio mokesčio (1 t. b. l. 5), valstybė patyrė 24 Lt išlaidų susijusių su bylos nagrinėjimu. Apeliacinės instancijos teisme atsakovė patyrė 1000 Lt atstovavimo išlaidų (3 t. b. l. 17), sumokėjo 462 Lt žyminio mokesčio (3 t. b. l. 18).
Patenkinus apeliacinį skundą iš dalies, sumažinus priteistiną išlaikymo dydį iki 325 Lt, t. y. patenkinus 81,25 proc. ieškinio reikalavimų, patenkinus 70 proc. priešieškinio reikalavimų, pakeistinas bylinėjimosi išlaidų paskirstymas iš atsakovės ieškovui priteisiant 2544,75 Lt bylinėjimosi išlaidų, iš ieškovo atsakovei priteisiant 2894,5 Lt bylinėjimosi išlaidų pirmosios instancijos teisme, 1023,4 Lt apeliacinės instancijos teisme, įskaičius priteistinas sumas iš ieškovo atsakovei priteisiant 1373,15 Lt, valstybei priteisiant iš ieškovo ir atsakovės po 12 Lt bylinėjimosi išlaidų.
Rezoliucinė dalis
Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 str. 1 d. 3 p.,
nutaria:
Kauno miesto apylinkės teismo 2011 m. rugsėjo 29 d. sprendimą pakeisti.
Sumažinti iš atsakovės V. B., a. k. (duomenys neskelbtini) priteistą išlaikymą dukrai L. B., a. k. (duomenys neskelbtini), iš atsakovės V. B., a. k. (duomenys neskelbtini) priteisiant dukros L. B., a. k. (duomenys neskelbtini) išlaikymui po 325 Lt (tris šimtus dvidešimt penkis litus) kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis nuo 2010-07-07 iki dukters pilnametystės, lėšas uzufrukto teise pavedant tvarkyti ieškovui R. B., a. k. (duomenys neskelbtini)
Kitoje dalyje Kauno miesto apylinkės teismo 2011 m. rugsėjo 29 d. sprendimą palikti nepakeistą.
Priteisti iš atsakovės V. B. (a. k. (duomenys neskelbtini) 14 Lt (keturiolika litų) išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu valstybei (sumokant valstybinei mokesčių inspekcijai prie LR FM į Surenkamąją sąskaitą Nr. LT24 7300 0101 1239 4300, esančią „Swedbank“, AB, įmokos kodas 5660).
Priteisti iš ieškovo R. B. (a. k. (duomenys neskelbtini) 14 Lt (keturiolika litų) išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu valstybei (sumokant valstybinei mokesčių inspekcijai prie LR FM į Surenkamąją sąskaitą Nr. LT24 7300 0101 1239 4300, esančią „Swedbank“, AB, įmokos kodas 5660), 1373,15 Lt (vieną tūkstantį tris šimtus septyniasdešimt tris litus, 15 ct) atstovavimo išlaidų atsakovei V. B. (a. k. (duomenys neskelbtini)